EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. kovo 23 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Darbo užmokestis – Maitintojo netekimo išmoka – Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirma pastraipa – Išsituokęs mirusio pareigūno sutuoktinis – Pareigūno mirties momentu mokėta išmoka – Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 42 straipsnis – Prašymo apskaičiuoti teises į išmoką pateikimo terminas“
Byloje F‑6/14
dėl pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikšto ieškinio
Julia Borghans, išsituokusi mirusio Europos Komisijos pareigūno M. van Raan sutuoktinė, gyvenanti Auderghem (Belgija), atstovaujama advokatų F. Van der Schueren ir C. Lefèvre,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą J. Currall ir A.‑C. Simon,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Bradley, teisėjai H. Kreppel (pranešėjas) ir M. I. Rofes I Pujol,
posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. lapkričio 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, Tarnautojų teismo gautu 2014 m. sausio 28 d., J. Borghans prašo panaikinti sprendimą, kuriuo Europos Komisija atsisakė jai skirti maitintojo netekimo išmoką.
Teisinis pagrindas
2 Teisinį pagrindą sudaro iki 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, įsigaliojimo galiojusios redakcijos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) VIII priedo 27 ir 42 straipsniai bei nurodytos Pareigūnų tarnybos nuostatų ir to priedo nuostatos.
3 Pareigūnų tarnybos nuostatų 79 straipsnyje nustatyta:
„Pareigūno arba buvusio pareigūno sutuoktinis, likęs našliu, [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VIII priedo 4 skyriuje numatyta tvarka turi teisę į 60 % ištarnauto laiko pensijos arba invalidumo pašalpos, kuri buvo mokama mirusiajam arba kuri jam būtų priklausiusi mirties metu, nepriklausomai nuo darbo stažo ar amžiaus, dydžio sutuoktinio, likusio našliu, pensiją.
Pareigūno, kuris mirė turėdamas vieną iš [Pareigūnų tarnybos nuostatų] 35 straipsnyje nurodytų administracinių statusų, sutuoktiniui, likusiam našliu, išmokama našlystės pensija yra ne mažesnė už minimalų gyvenimo lygį ir ne mažesnė kaip 35 % pareigūno paskutinės bazinės algos.
<…>“
4 Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 80 straipsnį:
„Jeigu miršta pareigūnas arba asmuo, turintis teisę gauti ištarnauto laiko pensiją ar invalidumo pašalpą, bet neturintis sutuoktinio, turinčio teisę gauti maitintojo netekimo pensiją, mirusiojo išlaikomi vaikai, kaip apibrėžta [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VII priedo 2 straipsnyje, nuo jo mirties laiko pagal [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VIII priedo 21 straipsnį įgyja teisę gauti našlaičio pensiją.
Tai taikoma ir pirmiau nurodytus reikalavimus atitinkantiems vaikams, jei našlystės pensiją gaunantis sutuoktinis miršta ar sudaro naują santuoką.
Kai pareigūnas ar teisę į ištarnauto laiko pensiją arba invalidumo pašalpą turintis asmuo miršta, bet nėra tenkinamos pirmojoje pastraipoje nustatytos sąlygos, išlaikomi vaikai, kaip apibrėžta [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VII priedo 2 straipsnyje, turi teisę gauti našlaičio pensiją pagal [Pareigūnų tarnybos nuostatų] VIII priedo 21 straipsnį; tačiau ta pensija yra pusės pagal tą straipsnį apskaičiuotos pensijos dydžio.
<…>“
5 Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 21 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta:
„Tarnybos nuostatų 80 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečioje pastraipose numatyta našlaičio pensija pirmajam vaikui sudaro aštuonis dešimtadalius maitintojo netekimo pensijos, kurią turėtų gauti pareigūno arba buvusio pareigūno našliu likęs sutuoktinis, gaunantis ištarnauto laiko pensiją ar invalidumo pašalpą, neatsižvelgiant į [šio priedo] 25 straipsnyje nurodytus atskaitymus.“
Faktinės bylos aplinkybės
6 1991 m. balandžio 20 d. ieškovė susituokė su M. van Raan, kuris tuo metu buvo Komisijos pareigūnas.
7 1993 m. rugsėjo 10 d. šioje šeimoje gimė vaikas.
8 2004 m. birželio 15 d. Tribunal de première instance de Bruxelles (Briuselio pirmosios instancijos teismas, Belgija) priėmė sprendimą dėl M. van Raan ir ieškovės santuokos nutraukimo bendru sutikimu. 2003 m. gruodžio 24 d. sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo (toliau – sutartis dėl santuokos nutraukimo), pridėtoje prie to teismo sprendimo, nustatyta, kad nuo šios datos iki savo mirties M. van Raan ieškovei mokės 3 000 EUR per mėnesį išlaikymą.
9 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem (Overeisės‑Zaventemo kantono taikos teisėjas, Belgija), gavęs M. van Raan prašymą, panaikino jo mokamą išlaikymą ieškovei nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.
10 2008 m. vasario 12 d. ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl 2007 m. gruodžio 18 d. juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem teismo sprendimo.
11 2008 m. kovo 2 d. M. van Raan mirė.
12 Nustatyta, kad po M. van Raan mirties Komisija ieškovei nebemokėjo maitintojo netekimo išmokos.
13 Tačiau nuo 2008 m. liepos mėn. Komisija mirusiojo M. van Raan ir ieškovės vaikui skyrė našlaičio pensiją pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 80 straipsnį, kurios dydis nustatytas remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 21 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir sudarė aštuonis dešimtadalius maitintojo netekimo išmokos, kurią ieškovė būtų gavusi jeigu būtų turėjusi teisę gauti tokią išmoką (toliau – padidinta našlaičio pensija).
14 2011 m. spalio mėn. mirusiojo M. van Raan ir ieškovės vaikas tapo pilnametis ir kaip paveldėtojas įstojo į Belgijos teismuose vykusį procesą dėl ieškovei priklausančio išlaikymo mokėjimo nutraukimo; tuo metu bylą nagrinėjo Tribunal de première instance de Bruxelles.
15 2013 m. kovo 25 d. sprendimu Tribunal de première instance de Bruxelles panaikino 2007 m. gruodžio 18 d. juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem sprendimą ir pripažino nepagrįstu pradinį mirusiojo M. van Raan prašymą panaikinti ieškovės naudai sutartyje dėl santuokos nutraukimo numatyto išlaikymo mokėjimą dėl to, kad nebuvo tenkinamos sutartyje dėl santuokos nutraukimo nustatytos išlaikymo mokėjimo nutraukimui keliamos sąlygos.
16 Mirusiojo M. van Raan ir ieškovės vaikas, kaip M. van Raan paveldėtojas, sutiko su 2013 m. kovo 25 d. Tribunal de première instance de Bruxelles sprendimu.
17 2013 m. balandžio 29 d. dokumente ieškovė Komisijos prašė už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėn. sumokėti maitintojo netekimo išmoką ir paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog 2013 m. kovo 25 d. Tribunal de première instance de Bruxelles sprendimu panaikintas 2007 m. gruodžio 18 d. juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem sprendimas, ji atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnyje tokiai išmokai gauti nustatytus kriterijus.
18 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija atmetė ieškovės prašymą, remdamasi tuo, kad ji per metus nuo M. van Raan mirties nepateikė prašymo apskaičiuoti teises į išmoką, todėl ji neteko šios teisės pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 42 straipsnį.
19 2013 m. liepos 9 d. dokumentu ieškovė dėl ginčijamo sprendimo pateikė skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
20 2013 m. spalio 29 d. sprendimu paskyrimų tarnyba atmetė skundą dėl tos pačios priežasties kaip ginčijamą sprendimą (toliau – sprendimas atmesti skundą).
Šalių reikalavimai
21 Ieškovė Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti sprendimą atmesti skundą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
22 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ieškinio dalyko
23 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką reikalavimais panaikinti, formaliai pateiktais dėl sprendimo atmesti skundą, siekiama, kai šio sprendimo turinys nėra savarankiškas, Tarnautojų teisme užginčyti aktą, dėl kurio buvo pateiktas skundas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Vainker / Parlamentas, 293/87, EU:C:1989:8, 8 punktą).
24 Kadangi šioje byloje sprendimas atmesti skundą neturi savarankiško turinio, reikia pripažinti, kad ieškinys pateiktas tik dėl ginčijamo sprendimo.
Dėl priimtinumo
Šalių argumentai
25 Komisija prašo pripažinti nepriimtinais reikalavimus panaikinti ginčijamą sprendimą. Anot Komisijos, šis sprendimas tik patvirtina pirmesnį po M. van Raan mirties 2008 m. priimtą implicitinį sprendimą, kuriuo administracija atsisakė ieškovei skirti maitintojo netekimo išmoką ir kurio ieškovė neginčijo per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Be to, Komisija teigia, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką galimybė pateikti prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, t. y. galimybė, kuria ieškovė pasinaudojo 2013 m. balandžio 29 d. rašte pateikdama prašymą skirti maitintojo netekimo išmoką, nereiškia, kad pareigūnas ar jo paveldėtojas gali nepaisyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatytų terminų, per kuriuos turi būti pateiktas skundas ar ieškinys, kai pateikiant skundą netiesiogiai ginčijamas ankstesnis sprendimas, kuris nebuvo ginčytas per nustatytą terminą, kaip šiuo atveju.
26 Ieškovė prašo atmesti Komisijos nurodytą nepriimtinumo pagrindą.
Tarnautojų teismo vertinimas
27 Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas dėl sprendimo, tik patvirtinančio ankstesnį sprendimą, kuris nebuvo ginčytas laiku, yra nepriimtinas. Sprendimas yra tik patvirtinantis ankstesnį sprendimą, jeigu jame, palyginti su ankstesniu aktu, nėra naujos informacijos ir prieš jį priimant iš naujo nebuvo atliktas šio ankstesnio sprendimo adresato padėties patikrinimas (Sprendimo A / Komisija, F‑12/09, EU:F:2011:136, 119 punktas).
28 Šioje byloje pirmiausia reikia patikrinti, ar, kaip teigia Komisija, 2008 m. implicitinis sprendimas priimtas siekiant atsisakyti ieškovei skirti maitintojo netekimo išmoką dėl to, kad ji neatitiko Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmoje pastraipoje keliamų reikalavimų.
29 Šiuo klausimu Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Pareigūnų tarnybos nuostatai, gali paduoti prašymą paskyrimų tarnybai, kad ji priimtų dėl jo sprendimą, ir jei pasibaigus keturių mėnesių terminui atsakymas į prašymą negautas, laikoma, kad priimtas implicitinis sprendimas atmesti skundą. Iš šios nuostatos matyti, kad iš esmės sprendimas, kuriuo implicitiškai atsisakoma pareigūnui suteikti teisę, gali būti laikomas priimtu tik su sąlyga, jog prieš tai pareigūnas kreipėsi į administraciją su prašymu suteikti jam šią teisę.
30 Tačiau rašytiniuose dokumentuose Komisija nurodė, kad ieškovė jai visiškai nepateikė prašymo skirti maitintojo netekimo išmoką. Nors dėl ginčijamo sprendimo pateiktame skunde ieškovė nurodė, kad toks prašymas buvo pateiktas ir net buvo priimtas sprendimas, kuriuo atsisakyta 2008 m. jai skirti maitintojo netekimo išmoką, paskui rašytiniuose dokumentuose ir per teismo posėdį ji patvirtino, jog šiuo klausimu nebuvo pateikta jokio prašymo ir nebuvo priimta jokio sprendimo.
31 Taigi neįrodyta, jog dėl to, kad Komisija nepateikė jokio atsakymo į ieškovės prašymą, ji priėmė implicitinį sprendimą, kuriuo atsisakė skirti maitintojo netekimo išmoką.
32 Maža to, jeigu Komisija skyrė padidintą našlaičio pensiją mirusiojo M. van Raan ir ieškovės vaikui, o 2008 m. implicitiniu sprendimu atsisakė ieškovei skirti maitintojo netekimo išmoką, ginčijamas sprendimas negali būti laikomas tik patvirtinančiu šį implicitinį sprendimą.
33 Iš tikrųjų šis implicitinis sprendimas galėjo būti grindžiamas tik aplinkybe, kad ieškovė netenkino Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmoje pastraipoje keliamų reikalavimų tokiai maitintojo netekimo išmokai gauti. Tačiau ginčijamas sprendimas motyvuotas tuo, kad ieškovė neįvykdė šio priedo 42 straipsnyje nustatytų su terminais susijusių reikalavimų. Todėl ginčijamame sprendime Komisija iš naujo patikrino ieškovės padėtį, remdamasi naujomis aplinkybėmis, galėjusiomis padaryti poveikį šiai padėčiai.
34 Vadinasi, reikia atmesti Komisijos nurodytą nepriimtinumo pagrindą.
Dėl esmės
Šalių argumentai
35 Iš esmės dėl ginčijamo sprendimo ieškovė nurodo vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 42 straipsnio pažeidimu.
36 Kaltinimuose, kuriuos pateikė grįsdama šį ieškinio pagrindą, ieškovė paaiškino, jog jai negali būti priekaištaujama, kad per metus nuo M. van Raan mirties dienos ji nepateikė prašymo apskaičiuoti teises į maitintojo netekimo išmoką. Iš tikrųjų tuo metu dėl priimto 2007 m. gruodžio 18 d. juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem sprendimo ji nebeturėjo teisės gauti išlaikymo, todėl netenkino Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnyje keliamų reikalavimų. Be to, ieškovė teigia, kad paskui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 42 straipsnį per metus nuo 2013 m. kovo 25 d. Tribunal de première instance de Bruxelles sprendimo, kuriuo išlaikymas atkurtas, paskelbimo ji pateikė prašymą mokėti maitintojo netekimo išmoką.
37 Komisija prašo atmesti šį ieškinio pagrindą.
38 Komisija teigia, kad ieškovė turėjo laikytis Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 42 straipsnyje nustatyto termino, per kurį turi būti pateiktas prašymas apskaičiuoti teises į maitintojo netekimo išmoką. Komisijos nuomone, ieškovė per metus nuo M. van Raan mirties turėjo informuoti administraciją, kad jai skirtas išlaikymas pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo ir kad ji pateikė apeliacinį skundą dėl 2007 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimo, kuriuo juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem panaikino šio išlaikymo mokėjimą.
39 Teismo posėdyje Komisija patikslino, kad jeigu ieškovė jai būtų pateikusi šią informaciją, ji būtų galėjusi galutinį padidintos našlaičio pensijos mirusiojo M. van Raan ir ieškovės vaikui mokėjimą sieti su sąlyga, kad Tribunal de première instance de Bruxelles nepanaikins 2007 m. gruodžio 18 d. juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem sprendimo ir išlaikymas nebus atkurtas atgaline data.
40 Teismo posėdyje atsakydama į Tarnautojų teismo pateiktus klausimus Komisija tvirtino, kad bet kuriuo atveju ieškovė visai negalėjo prašyti skirti maitintojo netekimo išmokos, nes M. van Raan mirties momentu ji netenkino Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnyje keliamų reikalavimų tokiai išmokai gauti, t. y. išsituokusio pareigūno ar buvusio pareigūno mirties dieną gauti jo išlaikymą. Komisija priduria, kad neturi reikšmės aplinkybė, jog po M. van Raan mirties Tribunal de première instance de Bruxelles panaikino 2007 m. gruodžio 18 d. juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem sprendimą ir atkūrė išlaikymą, kuris buvo nustatytas sutartyje dėl santuokos nutraukimo. Komisijos nuomone, nusprendus kitaip, būtų pripažinta, kad, pažeidžiant Pareigūnų tarnybos nuostatų 80 straipsnį, per atitinkamą laikotarpį tuo pačiu metu gali būti teisėtai mokamos maitintojo netekimo išmoka ir našlaičio pensija.
Tarnautojų teismo vertinimas
– Pirminės pastabos
41 Nors ginčijamame sprendime ir sprendime atmesti skundą Komisija, atmesdama ieškovės pateiktą prašymą apskaičiuoti teises į maitintojo netekimo išmoką, rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė neteko teisių, nes šio prašymo nepateikė per Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 42 straipsnyje nustatytą terminą, atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje Komisija teigė, jog ieškovė niekada neturėjo teisės į maitintojo netekimo išmoką, nes ji buvusio sutuoktinio mirties momentu negavo išlaikymo, todėl netenkino Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmoje pastraipoje keliamų reikalavimų tokiai išmokai gauti.
42 Šiuo klausimu, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, teismo proceso metu institucija negali pateikti pakeičiančių motyvų, nebent jos kompetencija yra ribota (Sprendimo CP / Parlamentas, F‑8/13, EU:F:2014:44, 67 punktas ir nurodyta teismo praktika).
43 Taigi reikia išnagrinėti, ar Komisijos, kuri visų pirma siekė pakeisti pradinį ginčijamo sprendimo motyvavimą, t. y. kad ieškovė nesilaikė Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 42 straipsnio, nauju motyvavimu, jog ieškovei netaikytina to priedo 27 straipsnio pirma pastraipa, kompetencija buvo ribota.
44 Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta: „[p]areigūno ar buvusio pareigūno išsiskyręs sutuoktinis turi teisę į šiame skyriuje apibrėžtą maitintojo netekimo pensiją, jei mirus jo buvusiam sutuoktiniui jis ar ji gali įrodyti, kad teismo sprendimu ar pagal jo ar jos ir buvusio sutuoktinio oficialiai įregistruotą susitarimą turi teisę iš jo ar jos gauti išlaikymą“.
45 Kai administracija tikrina, ar išsituokęs pareigūno ar buvusio pareigūno sutuoktinis, mirus buvusiam sutuoktiniui, gali įrodyti, kad turi teisę į išlaikymą, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmą pastraipą, ji neturi jokios diskrecijos ir privalo skirti išmoką ar atsisakyti ją skirti atsižvelgdama į tai, ar ši faktinė aplinkybė įrodyta, ar ne.
46 Taigi, kadangi administracija turi ribotą kompetenciją skirti ar atsisakyti skirti Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytą maitintojo netekimo išmoką, atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje Komisija galėjo pateikti pakeičiančius motyvus, susijusius su tuo, kad ieškovei ši nuostata buvo netaikytina.
47 Todėl pirmiausia Tarnautojų teismas turi patikrinti, ar ieškovė turėjo teisę į maitintojo netekimo išmoką po to, kai buvo priimtas 2013 m. kovo 25 d. Tribunal de première instance de Bruxelles sprendimas.
48 Jeigu atsakymas teigiamas, Tarnautojų teismas turės nustatyti, ar ieškovei taikytinas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 42 straipsnyje nurodytas naikinamasis terminas.
– Dėl klausimo, ar ieškovė turėjo teisę į maitintojo netekimo išmoką po to, kai buvo priimtas 2013 m. kovo 25 d. Tribunal de première instance de Bruxelles sprendimas
49 Kaip nurodyta, iš Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad maitintojo netekimo išmokos mirusio pareigūno ar buvusio pareigūno išsiskyrusiam sutuoktiniui skyrimas siejamas su sąlyga, jog „mirus jo buvusiam sutuoktiniui jis ar ji gali įrodyti, kad teismo sprendimu ar pagal jo ar jos ir buvusio sutuoktinio oficialiai įregistruotą susitarimą turi teisę iš jo ar jos gauti išlaikymą“.
50 Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog nors sutartyje dėl santuokos nutraukimo buvo nustatyta, kad M. van Raan ieškovei mokės 3 000 EUR per mėnesį išlaikymą, 2007 m. gruodžio 18 d. juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem sprendimu šis išlaikymas buvo panaikintas nuo 2006 m. gruodžio 1 d. ir pagal Belgijos teisę šis teismo sprendimas buvo laikinai vykdytinas.
51 Taigi 2008 m. kovo 2 d., t. y. M. van Raan mirties dieną, nepaisant aplinkybės, kad ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl 2007 m. gruodžio 18 d. juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem sprendimo, pagal Belgijos teisę ji negalėjo būti pripažinta turinčia teisę į buvusio sutuoktinio išlaikymą.
52 Žinoma, mirus M. van Raan, 2007 m. gruodžio 18 d. juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem sprendimas neturėjo res judicata galios, nes, kaip nurodyta, ieškovė dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad tas teismo sprendimas buvo laikinai vykdytinas, ieškovė neturėjo jokio dokumento, kuriuo remdamasi galėjo toliau gauti išlaikymą.
53 Todėl M. van Raan mirties dieną ieškovė neatitiko Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, kad galėtų gauti maitintojo netekimo išmoką.
54 Šiuo atveju procesiniuose dokumentuose Komisija pati pripažino, kad M. van Raan mirties dieną ieškovei „[p]areigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnis <...> netaikytinas“.
55 Vis dėlto nustatyta, kad 2013 m. kovo 25 d. sprendimu Tribunal de première instance de Bruxelles panaikino 2007 m. gruodžio 18 d. juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem sprendimą ir pripažino nepagrįstu mirusiojo M. van Raan pradinį prašymą panaikinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo nustatytą išlaikymą.
56 Reikia išsiaiškinti, ar, kaip teigia ieškovė, dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, šis panaikinimas jai suteikė teisę į maitintojo netekimo išmoką, kaip ji suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmą pastraipą.
57 Dėl šio aspekto Tarnautojų teismas primena, kad Sąjungos teisės nuostatos, kaip antai Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmos pastraipos, kurioje dėl jos prasmės ir taikymo srities nustatymo nėra jokios aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, sąvokos paprastai turi būti aiškinamos autonomiškai ir atsižvelgiant į nuostatos kontekstą bei atitinkamais aktais siekiamą tikslą. Vis dėlto, net jeigu nėra tokios aiškios nuorodos, Sąjungos teisės taikymui gali prireikti remtis valstybių narių teise, kai Sąjungos teismas Sąjungos teisėje ar jos bendruosiuose principuose negali rasti elementų, leidžiančių autonomiškai išaiškinti atitinkamos Sąjungos teisės nuostatos turinį ir taikymo sritį (Sprendimo Díaz García / Parlamentas, T‑43/90, EU:T:1992:120, 36 punktas).
58 Šiuo klausimu Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas Sprendime M / Teisingumo Teismas (T‑172/01, EU:T:2004:108) konkrečiai nusprendė, kad „buvusių sutuoktinių sudarytoje sutartyje <...> nustatyto <...> išlaikymo“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmą pastraipą, neturi būti aiškinama autonomiškai. Priešingai, išlaikymo pareigos, dėl kurios susitaria buvę sutuoktiniai, nes nutraukiama santuoka, sąvoka yra susijusi su teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, priimto vadovaujantis taikytinomis civilinės teisės normomis, turtiniais padariniais (Sprendimas M / Teisingumo Teismas, EU:T:2004:108, 72 punktas).
59 Todėl, siekiant nustatyti, ar pareigūno arba buvusio pareigūno išsituokęs sutuoktinis pats įrodo „mirus jo buvusiam sutuoktiniui <...>, kad <...> pagal jo ar jos ir buvusio sutuoktinio <...> susitarimą turi teisę iš jo ar jos gauti išlaikymą“, reikia vadovautis įstatymu, kuriuo reguliuojami santuokos nutraukimo padariniai, šiuo atveju – Belgijos įstatymu, pagal kurį santuoka nutraukta.
60 Kadangi pagal Belgijos teisę apeliaciniam teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą jis panaikinamas atgaline data, t. y. 2013 m. kovo 25 d. Tribunal de première instance de Bruxelles sprendimu panaikinus 2007 m. gruodžio 18 d. juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem sprendimą, šis teismo sprendimas panaikintas atgaline data, vėl atkuriamas sutartyje dėl santuokos nutraukimo nustatytas išlaikymas ir laikytina, kad šis išlaikymas niekada nebuvo panaikintas.
61 Taigi nuo 2013 m. kovo 25 d., t. y. Tribunal de première instance de Bruxelles sprendimo paskelbimo datos, kadangi nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. atkurta sutartyje dėl santuokos nutraukimo nustatyta ieškovės teisė į išlaikymą, pagal Belgijos teisę ji būtinai turi būti pripažįstama turinčia teisę į M. van Raan išlaikymą jam mirus.
62 Vadinasi, dėl 2013 m. kovo 25 d. Tribunal de première instance de Bruxelles sprendimo ieškovė priskiriama prie maitintojo netekimo išmokos gavėjų, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmą pastraipą.
63 Šiai išvadai neturi reikšmės Komisijos prieštaravimas, kad, siekiant nustatyti, ar pareigūno arba buvusio pareigūno išsituokęs sutuoktinis gali gauti maitintojo netekimo išmoką pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnio pirmą pastraipą, reikia atsižvelgti tik į pareigūno ar buvusio pareigūno mirties momentu egzistavusią situaciją, o ne į galimą šios situacijos pasikeitimą atgaline data. Jeigu būtų pritarta tokiam prieštaravimui, būtų nepaisoma Belgijos teisės, pagal kurią tada, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo panaikintas išlaikymas, dėl šio teismo sprendimo panaikinimo išlaikymas atkuriamas atgaline data.
64 Negalima pritarti ir Komisijos argumentui, kad nuo M. van Raan mirties momento pripažinus ieškovės teisę į maitintojo netekimo išmoką būtų pažeista Pareigūnų tarnybos nuostatų 80 straipsnio trečia pastraipa.
65 Iš tikrųjų dėl šio aspekto Pareigūnų tarnybos nuostatų 80 straipsnio trečioje pastraipoje draudžiama už šį laikotarpį vienu metu pripažinti pareigūno ar buvusio pareigūno išsituokusio sutuoktinio teisę gauti maitintojo netekimo išmoką ir kartu šio pareigūno ar buvusio pareigūno mirties momentu jo išlaikomo vaiko teisę gauti padidintą našlaičio pensiją.
66 Vis dėlto šiuo atveju 2013 m. kovo 25 d. Tribunal de première instance de Bruxelles sprendimo padariniai buvo tokie, kad nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo ieškovei mokėtinas išlaikymas buvo atkurtas, todėl nuo M. van Raan mirties momento ieškovė įgijo teisę gauti maitintojo netekimo išmoką, o kartu Komisijos sprendimas, pagal kurį nuo 2008 m. liepos mėn. mirusiojo M. van Raan ir ieškovės vaikui skirta padidinta našlaičio pensija, neteko teisinio pagrindo atgaline data.
67 Galiausiai primintina, jog pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 27 straipsnį siekiama, kad pareigūno arba buvusio pareigūno išsituokęs sutuoktinis, kuris pareigūno mirties momentu turėjo teisę į išlaikymo išmoką, mokamą šio pareigūno, ir toliau po šios mirties gautų išteklių, kurie užtikrintų jo pragyvenimą. Taigi niekas nepateisintų to, kad pareigūno arba buvusio pareigūno išsituokusiam sutuoktiniui būtų atsisakyta skirti maitintojo netekimo išmoką ir taip atsisakyta suteikti pragyvenimo išteklių vien dėl to, jog, neatsižvelgiant į jo valią, išlaikymas, kurį jis gavo pagal nacionalinę teisę, buvo nutrauktas prieš numirštant pareigūnui arba buvusiam pareigūnui ir vėliau po minėtos mirties atgaline data atkurtas.
– Dėl klausimo, ar ieškovei buvo taikytinas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 42 straipsnyje nustatytas naikinamasis terminas
68 Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 42 straipsnį, „[j]ei pareigūnas arba buvęs pareigūnas, gaunantis ištarnauto laiko pensiją ar invalidumo pašalpą, miršta, o jo įpėdiniai per metus nuo jo mirties nesikreipia dėl pensijos ar pašalpos, jie praranda teisę į ją, išskyrus atvejus, kai taip atsitinka dėl deramai pripažintos force majeure“.
69 Iš paties Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 42 straipsnio teksto matyti, kad jame nustatytas naikinamasis terminas taikomas tik mirusio pareigūno arba buvusio pareigūno paveldėtojų, kurie jo mirties dieną turi teisę į pensiją arba išmoką, atveju.
70 Todėl į Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 42 straipsnio taikymo sritį nepatenka mirusio pareigūno arba buvusio pareigūno paveldėtojų, kurie, kaip šiuo atveju, jo mirties dieną neturi teisės į pensiją arba išmoką, bet ji nacionalinio teismo sprendimu jiems pripažįstama po šios mirties atgaline data, atvejis.
71 Šiuo atveju, kaip nurodyta, ieškovė M. van Raan mirties dieną nebuvo maitintojo netekimo išmokos gavėja, nes sutartyje dėl santuokos nutraukimo nustatytas išlaikymas prieš tai buvo panaikintas 2007 m. gruodžio 18 d. juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem sprendimu, o apeliacinis teismas dar nebuvo jo atkūręs atgaline data.
72 Šiomis aplinkybėmis Komisija padarė teisės klaidą, nes ginčijamame sprendime, remdamasi aplinkybe, kad ieškovė per metus nuo M. van Raan mirties nepateikė prašymo apskaičiuoti teises į išmoką, nusprendė, kad ji neteko šių teisių pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 42 straipsnį.
73 Išlieka klausimas, ar vis dėlto ieškovė turėjo pateikti prašymą apskaičiuoti teises į maitintojo netekimo išmoką per nustatytą terminą.
74 Šiuo klausimu atsižvelgdamas į tai, kad Pareigūnų tarnybos nuostatuose visiškai nenustatytas terminas, per kurį mirusio pareigūno ar buvusio pareigūno paveldėtojai, kurių padėtis yra tokia, kaip nurodyta šio sprendimo 70 punkte, turi pateikti prašymą apskaičiuoti teises į pensiją ar išmoką, Tarnautojų teismas turi užpildyti šią spragą (pagal analogiją, kiek tai susiję su terminu, per kurį pareiškiami ieškiniai dėl Europos investicijų banko ir jo tarnautojų ginčų, žr. Sprendimo Dunnett ir kt. / EIB, T‑192/99, EU:T:2001:72, 51 punktą).
75 Pagal teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kurie yra bendrieji Sąjungos teisės principai, institucijoms ir fiziniams asmenims neleidžiama imtis veiksmų be jokių terminų, taip sukeliant pavojų, be kita ko, pažeisti susidariusios teisinės padėties stabilumą, ir reikalaujama laikytis protingo termino (pagal analogiją, kiek tai susiję su prašymo atlyginti žalą pateikimo terminu, žr. Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑157/09 P, EU:T:2010:403, 42 punktą).
76 Todėl Tarnautojų teismas nusprendžia, kad pagal teisinio saugumo principą nustatyta pareiga mirusio pareigūno arba buvusio pareigūno paveldėtojams, kurių padėtis yra tokia, kaip nurodyta šio sprendimo 70 punkte, prašyti įgyvendinti jų teisę į pensiją arba išmoką per protingą terminą; šis terminas prasideda nuo pranešimo apie nacionalinio teismo sprendimą, kuriuo teisė į pensiją arba išmoką pripažįstama atgaline data, dienos.
77 Nors šiuo atveju iš bylos medžiagos negalima tiksliai nustatyti pranešimo apie 2013 m. kovo 25 d. Tribunal de première instance de Bruxelles sprendimą datos, tai neišvengiamai įvyko ne anksčiau kaip 2013 m. kovo 25 d.
78 Ieškovė pateikė prašymą apskaičiuoti teises į maitintojo netekimo išmoką 2013 m. balandžio 29 d., t. y. per terminą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, laikytinas protingu.
79 Taigi reikia nuspręsti, kad ieškovė nebuvo praradusi teisių į maitintojo netekimo išmoką, kai kreipėsi dėl jų įgyvendinimo.
80 Vis dėlto Komisija tvirtina, kad ieškovė per metus nuo M. van Raan mirties turėjo bent jau pranešti apie savo asmeninę padėtį, konkrečiai, nurodyti, kad pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo jai priklausė M. van Raan išlaikymas, kad šis išlaikymas panaikintas 2007 m. gruodžio 18 d. juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem sprendimu ir kad dėl šio teismo sprendimo ji buvo pateikusi apeliacinį skundą, kuris buvo nagrinėjamas Tribunal de première instance de Bruxelles.
81 Tačiau nei iš Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 42 straipsnio formuluotės, nei iš jo struktūros negalima daryti išvados, kad ieškovė Komisijai turėjo pateikti tokio pobūdžio informaciją; šiame straipsnyje mirusio pareigūno ar buvusio pareigūno paveldėtojams, kurie yra faktiniai teisės į pensiją ar išmoką turėtojai, tik nustatytas terminas, per kurį jie turi pateikti prašymą apskaičiuoti teises.
82 Todėl tai, kad ieškovė Komisijai nepateikė informacijos apie savo asmeninę padėtį, būtent apie tai, kad ji pateikė apeliacinį skundą dėl 2007 m. gruodžio 18 d. juge de paix du canton de Overijse‑Zaventem sprendimo, visiškai neturi reikšmės atsakymui į klausimą, ar ji laiku pateikė prašymą apskaičiuoti teises į maitintojo netekimo išmoką.
83 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamą sprendimą reikia panaikinti ir nereikia nagrinėti kitų vieninteliam ieškinio pagrindui pagrįsti pateiktų kaltinimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
84 Pagal Procedūros reglamento 101 straipsnį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II antraštinės dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos kitos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos, jei ši to reikalavo. Pagal šio reglamento 102 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas; tačiau jis gali priteisti iš jos tik dalį kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad iš pralaimėjusios šalies jos visai neturi būti priteistos.
85 Iš šio sprendimo motyvų matyti, kad Komisija yra pralaimėjusi šalis. Be to, ieškovė reikalavimuose aiškiai prašė priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybės nepateisina Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies taikymo, Komisija turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2013 m. birželio 3 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta J. Borghans skirti maitintojo netekimo išmoką.
2. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos J. Borghans patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Bradley | Kreppel | Rofes i Pujol |
Paskelbta 2015 m. kovo 23 d. viešame posėdyje Liuksemburge.