Language of document : ECLI:EU:T:2019:228

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. balandžio 9 d.(*)

„Viešasis paslaugų pirkimas – Konkurso procedūra – Informacinių technologijų paslaugų teikimas Parlamentui ir kitoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms – Pašalinimas iš viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros – Galimas interesų konfliktas – Perkančiosios institucijos reikalaujamos informacijos nepateikimas – Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punktas – Skaidrumas – Proporcingumas – Vienodas požiūris – Finansinio reglamento 102 straipsnio 1 dalis“

Byloje T‑182/15

Sopra Steria Group SA, įsteigta Ansi le Vjė (Prancūzija), atstovaujama advokatų A. Verlinden, R. Martens ir J. Joossen,

ieškovė,

prieš

Europos Parlamentą, atstovaujamą B. Simon ir L. Tapper Brandberg,

atsakovą,

palaikomą:

CGI Liuksemburgas SA, įsteigtos Bertranže (Liuksemburgas),

ir

Intrasoft International SA, įsteigtos Liuksemburge (Liuksemburgas),

atstovaujamos advokato N. Korogiannakis,

įstojusių į bylą šalių,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti vykstant konkurso procedūrai PE/ITEC‑ITS14 dėl informacinių technologijų paslaugų teikimo Parlamentui ir kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir įstaigoms Europos Parlamento priimtus sprendimus atmesti konsorciumų IBI IUS ir STEEL, kuriems priklausė ieškovė, pasiūlymus dėl pirkimo dalių Nr. 2 ir Nr. 3

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai L. Calvo-Sotelo Ibáñez-Martín ir I. Reine (pranešėja),

posėdžio sekretorė C. Heeren, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. spalio 3 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamentas, veikdamas savo ir kitų Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų vardu, paskelbė kvietimą dalyvauti konkurse PE/ITEC-ITS14 dėl išorės informacinių technologijų paslaugų teikimo (toliau – konkursas).

2        Konkursas buvo padalytas į aštuonias pirkimo dalis. Pirkimo dalių Nr. 2–4 dalykas buvo apibrėžtas taip:

–        pirkimo dalis Nr. 2: Informacijos skleidimo sistemų plėtojimas ir priežiūra,

–        pirkimo dalis Nr. 3: Informacijos kūrimo sistemų plėtojimas ir priežiūra,

–        pirkimo dalis Nr. 4: Sukurtų produktų bandymas.

3        Konkurso specifikacijose (toliau – specifikacijos) buvo numatyta, kad dėl kiekvienos pirkimo dalies bus sudarytos kelios preliminariosios sutartys ir šios sutartys bus vykdomos pagal mažėjančios eilės sistemą.

4        Specifikacijų I.3 straipsnyje buvo numatyta:

„Konkurso dalyviai gali pateikti pasiūlymus dėl vienos ar kelių pirkimo dalių, išskyrus nesuderinamumo atvejus, tinkamai nurodytas kiekvienos pirkimo dalies aprašyme. Dėl nesuderinamų pirkimo dalių, kurioms taikoma pirmenybės tvarka, pateikti pasiūlymai bus atmesti.“

5        Specifikacijų I.4 straipsnyje buvo nustatyta:

„Ūkio subjektai negali priklausyti daugiau nei vienam pasiūlymą teikiančiam konsorciumui, jų taip pat neturi siūlyti kaip subrangovų daugiau nei vienas konkurso dalyvis dėl tos pačios pirkimo dalies arba išimtinių pirkimo dalių.“

6        Specifikacijų II priede buvo numatyta, kad tuo atveju, kai dalyvis pateikia pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 2 ar pirkimo dalies Nr. 3, jis nebegali pateikti pasiūlymo kaip vienas kontrahentas, konsorciumo narys ar kaip subrangovas dėl pirkimo dalies Nr. 4 ir pirkimo dalies Nr. 6. Kiek tai susiję su pirkimo dalimi Nr. 4, toks pats draudimas numatytas dėl pirkimo dalių Nr. 2, 3 ir 6.

7        2014 m. balandžio 8 d. pranešime spaudai informuota, kad Sopra Group SA ketino įsigyti Groupe Steria SA.

8        2014 m. gegužės 22 d. konsorciumai IBI IUS ir STEEL, kuriems abiem priklausė Sopra Group, pateikė pasiūlymus atitinkamai dėl pirkimo dalių Nr. 2 ir Nr. 3. Tą pačią dieną konsorciumas TEPting, kuriam priklausė Steria Benelux SA, t. y. Groupe Steria patronuojamoji įmonė, pateikė pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 4.

9        Be to, 2014 m. gegužės 22 d. konsorciumas CGI-Intrasoft International, kurį sudarė į bylą įstojusios šalys CGI Luxembourg SA ir Intrasoft International SA, taip pat pateikė pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 3.

10      Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė Sopra Steria Group SA, įsteigta Sopra Group susijungus su kitais subjektais, t. y. Groupe Steria, jos patronuojamąja įmone Steria SA ir pastarosios patronuojamąja įmone Steria Benelux. Taigi po šio susijungimo Steria Benelux tapo netiesiogine Sopra Steria Group patronuojamąja įmone.

11      2014 m. birželio 26 d. Sopra Group pradėjo Groupe Steria įsigijimo procedūrą.

12      2014 m. liepos 14 d. Europos Komisija nusprendė neprieštarauti viešam Sopra Group ir Groupe Steria keitimuisi akcijomis.

13      2014 m. rugpjūčio 6 d. Sopra Group paskelbė, kad minimalios akcijų, kuriomis pasikeista, dalies kriterijus įvykdytas ir kad buvo įsigyta 79,69 % akcijų, kurios yra sandorio dalykas.

14      2014 m. rugsėjo 5 d. Sopra Group įsigijo 90,52 % Groupe Steria akcijų ir 89,41 % jos balsavimo teisių. Ta pačią dieną Sopra Group pavadinimas pakeistas į Sopra Steria Group.

15      2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Parlamentas informavo konsorciumą STEEL, kad, kiek tai susiję su pirkimo dalimi Nr. 3, jo pasiūlymui skirta pirmoji vieta ir kad jis yra vienas iš šio pirkimo laimėtojų.

16      Tos pačios dienos raštu Parlamentas informavo konsorciumą CGI-Intrasoft International, kad jo pasiūlymui dėl pirkimo dalies Nr. 3 skirta antroji vieta ir kad jis buvo vienas iš šio pirkimo laimėtojų.

17      2014 m. spalio 30 d. Parlamentas informavo konsorciumą IBI IUS, kad jo pasiūlymui dėl pirkimo dalies Nr. 2 skirta antroji vieta ir kad jis buvo vienas iš šio pirkimo laimėtojų. Jis taip pat informavo konsorciumą TEPting, kad jo pasiūlymui dėl pirkimo dalies Nr. 4 skirta antroji vieta ir kad jis buvo vienas iš šio pirkimo laimėtojų.

18      2014 m. lapkričio 10 ir 12 d. konsorciumai IBI IUS ir TEPting gavo išsamesnės informacijos apie pasiūlymų dėl pirkimo dalių, dėl kurių jie pateikė prašymą suteikti informacijos, įvertinimą.

19      2014 m. lapkričio 12 d. raštu į bylą įstojusios šalys informavo Parlamentą apie vykdomą Sopra Steria Group ir Group Steria susijungimo procedūrą.

20      2014 m. lapkričio 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo į bylą įstojusių šalių, veikiančių savo ir konsorciumo CGI-Intrasoft International vardu, ieškinį (jam suteiktas bylos numeris T‑769/14); jame jos prašė panaikinti Parlamento sprendimą, kuriuo jų pasiūlymui dėl pirkimo dalies Nr. 3 skirta antroji vieta, ir Parlamento sprendimą konsorciumo STEEL pasiūlymui dėl šios pirkimo dalies skirti pirmąją vietą ir sudaryti su juo sutartį kaip su pirmu eilėje laimėtoju pagal mažėjančios eilės sistemą ir priteisti iš Parlamento žalos atlyginimą.

21      2014 m. lapkričio 19 d. raštais Parlamentas informavo konsorciumus IBI IUS, STEEL ir TEPting, kad sustabdytos su pirkimo dalimis Nr. 2–4 susijusios viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros. Minėtuose raštuose nurodyta ši sustabdymo priežastis: „[šio] sustabdymo tikslas – išsiaiškinti, ar Parlamento gauta papildoma informacija <…> yra pagrįsta ir ar ji gali turėti įtakos sprendimui dėl sutarties sudarymo“.

22      2014 m. lapkričio 21 d. konsorciumai IBI IUS ir STEEL informavo Parlamentą apie Sopra Steria Group vykdomą Groupe Steria įsigijimą. Steria Benelux pateikė Parlamentui tokią pačią informaciją ir pasisiūlė „pasitraukti iš pirkimo“, kiek tai susiję su pirkimo dalimi Nr. 4.

23      2014 m. gruodžio 15 d. konsorciumas TEPting, kuriam priklausė Steria Benelux, informavo Parlamentą, kad atsiima savo pasiūlymą, pateiktą dėl pirkimo dalies Nr. 4. 2015 m. vasario 13 d. raštu Parlamentas pritarė pasiūlymo, kurį šis konsorciumas pateikė dėl tos pirkimo dalies, atsiėmimui.

24      2014 m. gruodžio 31 d., įvykus Sopra Steria Group ir Groupe Steria susijungimui, Sopra Steria Groupe priklausė 99,99 % Steria Benelux akcijų.

25      2015 m. sausio 15 d. ir sausio 20 d. raštais Parlamentas paprašė konsorciumų IBI IUS, STEEL ir TEPting, taip pat Steria Benelux pateikti papildomos informacijos. Iš tikrųjų jis paprašė informacijos apie ekonominį Steria Benelux priklausymą Sopra Groupe (dėl jo galėjo susidaryti interesų konflikto situacija), atsižvelgiant į susijungimo procedūrą ir draudimą teikti pasiūlymus dėl nesuderinamų pirkimo dalių.

26      2015 m. sausio 22 d. raštu konsorciumai IBI IUS ir STEEL atsakė į šį prašymą. 2015 m. sausio 23 d. raštais Sopra Steria Group ir Steria Benelux taip pat pateikė reikalaujamą informaciją. Šiuose raštuose šie keturi subjektai paneigė bet kokio interesų konflikto, taigi ir kliūčių jiems pateikti pasiūlymus dėl nesuderinamų dalių, buvimą. Be to, jie tvirtino, kad visa svarbi informacija buvo pateikta laiku.

27      Dviem 2015 m. vasario 13 d. raštais Parlamentas informavo konsorciumus IBI IUS ir STEEL apie savo sprendimus atmesti jų pasiūlymus, pateiktus atitinkamai dėl pirkimo dalių Nr. 2 ir Nr. 3 (toliau – ginčijami sprendimai). 2015 m. vasario 16 d. Parlamentas išsiuntė šiuos sprendimus ieškovei.

28      Kiekvienas ginčijamas sprendimas grindžiamas tokiais pačiais dviem skirtingais motyvais.

29      Pirma, konsorciumams IBI IUS, STEEL ir TEPting paraleliai pateikus pasiūlymus dėl nesuderinamų pirkimo dalių, pažeista 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1, toliau – Deleguotasis reglamentas) 158 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa ir specifikacijų I.3 straipsnis. Parlamentas konkrečiai nurodė, kad, susijungus Sopra Group ir Groupe Steria, ieškovė ir Steria Benelux tapo tuo pačiu ūkio subjektu. Todėl konsorciumai IBI IUS ir STEEL, kuriems priklausė ieškovė, ir konsorciumas TEPting, kuriam priklausė Steria Benelux, pateikė pasiūlymus dėl nesuderinamų pirkimo dalių, t. y. pirma, pirkimo dalių Nr. 2 ir 3 ir, antra, pirkimo dalies Nr. 4, nepaisydami specifikacijų I.3 straipsnyje numatyto draudimo. Šiuo klausimu tam, kad padarytų išvadą, jog nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. ieškovė ir Steria Benelux sudarė tą patį ūkio subjektą, Parlamentas rėmėsi nuginčijama prielaida, kurios ieškovė nepaneigė, kad, kai bendrovei priklauso beveik 100 % kitos bendrovės akcijų, kaip nagrinėjamu atveju, pirmoji bendrovė gali daryti lemiamą įtaką antrajai bendrovei.

30      Antra, Sopra Group įsigijus Groupe Steria kapitalą, susidarė situacija, dėl kurios galėjo kilti interesų konfliktas ir apie kurią turėjo būti pranešta Parlamentui pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL, L 298, 2012, p. 1; toliau – Finansinis reglamentas) 107 straipsnio 1 dalies b punktą. Iš tikrųjų, kaip teigia Parlamentas, kadangi pirkimo dalies Nr. 4 laimėtojui tektų vertinti paslaugas, teikiamas pagal pirkimo dalis Nr. 2 ir 3, ieškovės, konsorciumų IBI IUS ir STEEL narės, netiesiogiai valdoma Steria Benelux, kuri buvo TEPting konsorciumo narė, 90,51 % kapitalo dalis galėjo lemti šališkumą jai vykdant sutartį dėl pirkimo dalies Nr. 4 pavojų. Konsorciumo TEPting pasitraukimas iš pastarosios pirkimo dalies 2014 m. gruodžio 15 d. neleidžia abejoti šia išvada. Todėl Parlamentas padarė išvadą, kad ieškovė turėjo informuoti apie susijungimo sandorį vėliausiai iki 2014 m. rugsėjo 5 d. Taigi jis nusprendė, kad ieškovė, jam to nepranešdama, pažeidė Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punktą. Tada jis nusprendė, kad reikia peržiūrėti konsorciumų IBI IUS ir STEEL pasiūlymus nelaikant ieškovės šių konsorciumų nare. Tokiomis aplinkybėmis jis nusprendė, kad šių konsorciumų pasiūlymai nebeatitiko specifikacijose numatytų techninio pajėgumo reikalavimų.

31      Be to, Parlamentas 2015 m. vasario 13 d. išsiuntė konsorciumui CGI-Intrasoft International raštą, kuriame jį informavo, kad buvo panaikintas jo sprendimas skirti jo pasiūlymui dėl pirkimo dalies Nr. 3 antrąją vietą ir jo sprendimas sutartį dėl tos dalies sudaryti su konsorciumu STEEL kaip pirmu eilėje laimėtoju pagal mažėjančios eilės sistemą, o vietoj šių sprendimų priimtas naujas sprendimas pirmąją vietą dėl šios pirkimo dalies skirti konsorciumui CGI-Intrasoft International. 2015 m. kovo 6 d. šis konsorciumas dėl tos pirkimo dalies pasirašė preliminariąją sutartį kaip pirmas eilėje laimėtojas pagal mažėjančios eilės sistemą.

32      2015 m. liepos 7 d. Nutartyje CGI Luxembourg ir Intrasoft International / Parlamentas (T‑769/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:540) Bendrasis Teismas konstatavo, kad nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio byloje, kurioje priimama ši nutartis.

 Procesas ir šalių reikalavimai

33      2015 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

34      2015 m. liepos 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Parlamento atsiliepimą į ieškinį.

35      2015 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo norinčių į bylą įstoti asmenų prašymą savo ir konsorciumo CGI-Intrasoft International vardu leisti įstoti į bylą palaikyti Parlamento reikalavimų.

36      2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės dubliką.

37      2015 m. lapkričio 9 d. Parlamentas pritarė norinčių į bylą įstoti asmenų prašymui įstoti į bylą.

38      2015 m. lapkričio 10 d. gautos ieškovės pastabos dėl prašymo leisti įstoti į bylą, kuriose ji tam įstojimui prieštarauja. Savo pastabose ieškovė paprašė Bendrojo Teismo paprašyti Parlamento pateikti 2014 m. lapkričio 20 d. ir 26 d. raštus, nurodytus prašymo įstoti į bylą 4.D priede, kuriuos jis siuntė tą prašymą pateikusiems asmenims, ir prašymo įstoti į bylą 4.C priede nurodytą 2014 m. lapkričio 25 d. raštą.

39      2015 m. gruodžio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Parlamento tripliką.

40      2016 m. kovo 7 d. Nutartimi Sopra Steria Group / Parlamentas (T‑182/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:165) prašymą įstoti į bylą pateikusiems asmenims buvo leista įstoti į šią bylą.

41      2016 m. balandžio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo įstojusių į bylą šalių įstojimo į bylą paaiškinimą.

42      2016 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu, iš dalies atnaujinus Bendrojo Teismo sudėtį, ši byla buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui.

43      2016 m. birželio 17 d. Parlamentas informavo Bendrąjį Teismą, kad atsisako teisės pateikti pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimo.

44      2016 m. birželio 24 d. gautos ieškovės pastabos dėl įstojimo į bylą paaiškinimo.

45      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, taikant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į ketvirtąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.

46      Taikydamas proceso organizavimo priemones, 2017 m. liepos 26 d. Bendrasis Teismas raštu pateikė Parlamentui klausimus, kad į juos būtų atsakyta per teismo posėdį. Be to, kadangi 2014 m. lapkričio 20 d. ir 26 d. raštai jau buvo bylos medžiagoje (kaip priedai 4.B ir 4.C), Teisingumo Teismas paprašė Parlamento pateikti 2014 m. lapkričio 25 d. raštą. Parlamentas atsakė per nustatytą terminą.

47      Per 2017 m. spalio 3 d. įvykusį posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo užduotus klausimus.

48      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamus sprendimus,

–        pripažinti, kad remiantis ginčijimais sprendimais sudaryta (-os) sutartis (-ys) su kitais dalyviais yra niekinė (-ės),

–        priteisti iš Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas ieškovės.

49      Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

50      Įstojusios į bylą šalys Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų pagal Procedūros reglamentą.

 Dėl teisės

 Dėl antrojo ieškovės reikalavimo priimtinumo

51      Savo antruoju reikalavimu ieškovė prašo Bendrojo Teismo pripažinti, kad bet kuri sutartis, sudaryta su kitais dalyviais remiantis ginčijamais sprendimais, yra niekinė.

52      Reikia pažymėti, kad, prašydama Bendrojo Teismo priimti sprendimą dėl ginčijamų sprendimų pasekmių ir kartu pripažinti, kad remiantis ginčijamais sprendimais su kitais dalyviais sudarytos sutartys yra niekinės, ieškovė siekia, kad būtų pareikšta pozicija dėl šio teismo sprendimo pasekmių; toks pareiškimas taip pat prilygtų nurodymui Parlamentui dėl jo vykdymo. Vis dėlto, vykdydamas SESV 263 straipsniu grindžiamą teisėtumo kontrolę, Bendrasis Teismas neturi pareigos daryti teisinių pareiškimų (šiuo klausimu pagal analogiją žiūrėti 2017 m. liepos 5 d. Nutarties EEB / Komisija, T‑448/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:503, 40 punktą). Be to, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Bendrasis Teismas, vykdydamas teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnį, negali duoti nurodymų institucijoms arba vietoj jų priimti sprendimo. Šis teisėtumo kontrolės ribojimas taikomas visose ginčų, kuriuos gali nagrinėti Bendrasis Teismas, srityse (žr. 2017 m. birželio 15 d. Sprendimo Bay / Parlementas, T‑302/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:390, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 1996 m. lapkričio 12 d. Nutarties SDDDA / Komisija, T‑47/96, EU:T:1996:164, 45 punktą ir 2013 m. gegužės 6 d. Nutarties Ethniko kai Kapodistriako Panepistimio Athinon / ECDC, T‑577/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:229, 12 punktą). Iš tikrųjų remiantis SESV 264 straipsniu, Bendrasis Teismas gali tik paskelbti negaliojančiu ginčijamą aktą. Tada pagal SESV 266 straipsnį atitinkama institucija turi imtis būtinų priemonių Bendrojo Teismo sprendimui įvykdyti (šiuo klausimu žr. 2008 m. kovo 12 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑345/03, EU:T:2008:67, 46 punktą).

53      Taigi antrąjį ieškovės reikalavimą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

 Dėl esmės

54      Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vienu pagrindu, kurį sudaro dvi dalys. Pirma dalis susijusi su Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytų draudimo dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje kriterijų pažeidimu, Deleguotojo reglamento 158 straipsnio 3 dalies pažeidimu ir Parlamento padarytu specifikacijų pažeidimu. Antra dalis susijusi su Finansinio reglamento 102 straipsnio 1 dalyje nurodytų skaidrumo, proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu.

 Dėl pirmos dalies, susijusios su Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytų draudimo dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje kriterijų pažeidimu, Deleguotojo reglamento 158 straipsnio 3 dalies pažeidimu ir Parlamento padarytu specifikacijų pažeidimu

55      Ieškovė tvirtina, kad ginčijami sprendimai priimti dėl klaidingos Parlamento išvados, kad, atsižvelgiant į specifikacijose numatytą nuostatą dėl nesuderinamumo, Steria Benelux ir ji turėjo būti laikomos kaip vienas ir tas pats ūkio subjektas arba kaip priklausančios tam pačiam subjektui, o dėl šios priežasties galėjo kilti šių subjektų interesų konfliktas ir kad dėl to konsorciumai IBI IUS ir STEEL, kuriems priklausė ieškovė, pažeidė draudimą pateikti pasiūlymus dėl nesuderinamų pirkimo dalių.

56      Konkrečiai tariant, pirma, ieškovė teigia, kad interesų konfliktas nebuvo įmanomas nei tada, kai buvo pradėta konkurso procedūra, nei tada, kai buvo pateikti pasiūlymai.

57      Ieškovės teigimu, 2014 m. gegužės 22 d., t. y. tuo momentu, kai pateikti pasiūlymai, Steria Benelux, kaip konsorciumo TEPting narė, ir Sopra Group, kaip konsorciumų STEEL ir IBI IUS narė, buvo atskiri juridiniai subjektai ir neturėjo jokių tarpusavio verslo ar komercinių sąsajų. Ji tvirtina, kad tuo momentu visiškai nebuvo aišku, kaip pasibaigs susijungimo procedūra, ir primena, kad tik 2014 m. liepos 14 d. Komisija nusprendė neprieštarauti Sopra Group pradėtam viešam keitimuisi Groupe Steria akcijomis.

58      Dėl laikotarpio po 2014 m. gegužės 22 d. ieškovė tvirtina, kad Parlamentas klaidingai išaiškino automatiško pašalinimo kriterijus, numatytus Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, Deleguotojo reglamento 158 straipsnio 3 dalyje ir Parlamentų specifikacijoje, draudimą pateikti pasiūlymus dėl nesuderinamų dalių taikydamas per visą konkurso procedūrą.

59      Ieškovė tvirtina, kad bet kuriuo atveju interesų konfliktas nebuvo įmanomas vykstant konkurso procedūros vertinimo etapui, taip pat po to, kai pranešta apie sprendimus sudaryti sutartį atitinkamai 2014 m. rugsėjo 18 d. – dėl pirkimo dalies Nr. 3 ir 2014 m. spalio 30 d. – dėl pirkimo dalių Nr. 2 ir 4. Susijungimo etapai, kurie dar nebuvo užbaigti tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl sutarties sudarymo, negalėjo turėti jokios įtakos pasiūlymų pateikimui, jų vietai pasiūlymų sąraše ar sprendimui sudaryti sutartį, todėl niekaip negalėjo lemti interesų konflikto. Bendrovės neapsikeitė jokia informacija, atsižvelgiant į į tai, kad toliau išliko tiesioginės konkurentės, kol buvo baigtas įsigijimas; tai įrodo šiuo klausimu Sopra Group ir Groupe Steria viduje atitinkamiems darbuotojams 2014 m. balandžio 23 d. siųsti nurodymai.

60      Be to, ieškovė teigia, kad reikia atsižvelgti į tai, kad konsorciumas TEPting atsiėmė pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 4 dalies: tai padaryti pasiūlė 2014 m. gruodžio 15 d., o Parlamentas tam pritarė 2015 m. vasario 13 d. Pasak jos, šis atsiėmimas aiškiai rodo, kad konsorciumai, kuriems priklausė ieškovė ir Steria Benelux, neturėjo jokio ketinimo sudaryti kliūčių konkurencijai ar pažeisti specifikacijos ir pagrindžia jos argumentą dėl interesų konflikto nebuvimo; be to, ji priminė, kad hipotetinis interesų konfliktas niekaip negalėjo tapti faktiniu interesų konfliktu, nes buvo akivaizdu, kad TEPting neįvykdytų šios pirkimo dalies.

61      Ieškovės mano, kad galutinis susijungimas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 m. sausio 1 d., nes iki šios datos nebuvo galima garantuoti, kad jis įvyks.

62      Ieškovė teigia, kad tai, jog nebuvo jokio interesų konflikto, rodo 2015 m. sausio 27 d. Parlamento pradėta derybų procedūra PE/ITEC‑NPE-15.8. Šios procedūros objektas akivaizdžiai sutapo su pirkimo dalyje Nr. 3 nurodytomis paslaugomis. Kiek tai susiję su šia procedūra, nuostata dėl nesuderinamumo nebuvo numatyta. Be to, Parlamentas pakvietė dalyvauti toje procedūroje tiekėjus, kuriems jau buvo patikėta teikti paslaugas, susijusias su kito konkurso, t. y. PE/ITEC‑ITS08, kurio atveju sutartis jau buvo sudaryta, pirkimo dalimis. Vadovaujantis ginčijamų sprendimų logika, šių paslaugų teikimas būtų nesuderinamas su sutarties, sudarytos taikant derybų procedūrą, vykdymu.

63      Ieškovė kaltina Parlamentą, kad jis, neapibrėžęs sąvokos „ūkio subjektas“ arba neįrodęs, kad buvo vykdomas bendras valdymas, padarė išvadą, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. ir vėliausiai 2014 m. rugsėjo 5 d. ji ir Steria Benelux buvo vienas ir tas pats ūkio subjektas.

64      Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad „įmonės sąvoka“ negali būti aiškinama taip, kaip ji suprantama pagal konkurencijos teisę, atsižvelgiant į tai, kad šia sąvoka konkurencijos teisėje siekiama skirtingų tikslų nei viešųjų pirkimų teisėje.

65      Ieškovės teigimu, neįrodęs, kad minėta sąvoka taikoma nagrinėjamu atveju, Parlamentas negalėjo remtis nuginčijama prezumpcija pagal konkurencijos teisę, kad patronuojančioji bendrovė darė lemiamą įtaką savo patronuojamajai bendrovei. Taigi jis neįvykdė savo pareigos atlikti tyrimą, kad nustatytų, ar patronuojančioji bendrovė darė tokią įtaką savo patronuojamajai bendrovei.

66      Bet kuriuo atveju nebuvo vieno ekonominio vieneto, o Steria Benelux veikė savarankiškai ir nebuvo jokių bendrų veiksmų. Be to, bendras valdymas neįrodytas. Šiuo atveju to paties asmens priklausymas Steria Benelux ir Sopra Steria Group valdyboms neįrodo, kad buvo daroma lemiama ar kokia nors kita įtaka ar ji būtų automatiškai daroma, ar galėtų būti preziumuojama. Todėl ieškovė ir Steria Benelux turėtų būti laikomi atskirais teisės ir ūkio subjektais.

67      Antra, ieškovė teigia, kad jokio galimo interesų konflikto nebuvo ir kad bet kuriuo atveju Parlamentui buvo tinkamai pranešta apie susijungimo procesą. Ji paaiškina, kad kvietime dalyvauti konkurse buvo nurodyta, kad draudžiama susisiekti su Parlamentu vykstant konkursui, išskyrus išimtinius atvejus ir esant išvardytoms tam tikroms aplinkybėms. Pasak jos, tarp šių aplinkybių nenurodytas pranešimas apie ketinimą susijungti arba greitu laiku įvyksiantį susijungimą. Be to, ji teigia, kad tik 2014 m. spalio ir lapkričio mėn. ji sužinojo apie tai, kad Steria Benelux dalyvavo konkurse dėl pirkimo dalies Nr. 4. 2014 m. lapkričio 21 d. raštais konsorciumai IBI IUS ir STEEL tinkamai informavo Parlamentą apie netrukus įvyksiantį susijungimą, kai jis su jais susisiekė 2014 m. lapkričio 19 d. dėl konkurso procedūros sustabdymo. Galiausiai ji teigia, kad pirmą kartą apie susijungimą užsiminta 2014 m. balandžio 8 d. pranešime spaudai. Vadinasi, kadangi Parlamentas turėjo pareigą detaliai įvertinti pasiūlymus ir dalyvius, jis turėjo žinoti apie Sopra Group ir Groupe Steria susijungimą.

68      Parlamentas ir įstojusios į bylą šalys ginčija ieškovės argumentus.

–       Pirminės pastabos

69      Nagrinėjamu atveju, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 28–30 punktuose, ginčijami sprendimai grindžiami dviem skirtingais motyvais.

70      Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 29 punkte, dėstydamas pirmąjį ginčijamų sprendimų motyvą Parlamentas nurodė, kad konsorciumai IBI IUS ir STEEL, kuriems priklausė ieškovė, ir konsorciumas TEPting, kuriam priklausė Steria Benelux, pateikė pasiūlymus dėl nesuderinamų pirkimo dalių, taip pažeisdami Deleguotojo reglamento 158 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą ir specifikacijų I.3 straipsnį. Kaip matyti iš pastarosios nuostatos formuluotės, ją pažeidus pasiūlymai atmetami, nesant būtinybės tuo pat metu įrodyti kitą pažeidimą. Todėl šio pirmojo pagrindo, jei jis įrodomas, pakanka, kad būtų galima atmesti konsorciumų IBI IUS ir STEEL, kuriems priklausė ieškovė, pasiūlymus dėl pirkimo dalių Nr. 2 ir Nr. 3.

71      Dėl antrojo ginčijamų sprendimų motyvo, išdėstyto šio sprendimo 30 punkte, pagrįsto tuo, kad nepateikta reikalaujama informacija, kaip tai suprantama pagal Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punktą, reikia pažymėti, jog toks pagrindas, remiantis šios nuostatos formuluote, savaime lemia prašymo neįvykdžiusio dalyvio pašalinamą iš sutarties sudarymo procedūros ir nėra reikalo nustatyti kitų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 30 punkte, Parlamentas nusprendė, kad reikia pašalinti ieškovę iš sutarties sudarymo procedūros dėl šios Finansinio reglamento nuostatos pažeidimo ir daugiau į ją nebeatsižvelgti vertinant konsorciumų IBI IUS ir STEEL pasiūlymus, kurie dėl šios aplinkybės nebetenkino specifikacijose numatyto techninio pajėgumo reikalavimų, o dėl to jie turėjo būti atmesti.

72      Taigi abu motyvai, kuriuos Parlamentas nurodė ginčijamuose sprendimuose, savaime pateisina tai, kad konsorciumų IBI IUS ir STEEL, kuriems priklausė ieškovė, pasiūlymai dėl pirkimo dalių Nr. 2 ir Nr. 3 būtų atmesti.

73      Kadangi ieškovė neginčija išvadų, kurias Parlamentas padarė išdėstydamas antrąjį motyvą dėl techninio pajėgumo kriterijaus, pakanka, kad Parlamentas būtų teisingai taikęs Deleguotojo reglamento 158 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą arba – kaip alternatyvą – Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punktą tam, kad būtų galima atmesti pirmą vienintelio ieškinio pagrindo dalį.

74      Šiuo klausimu Bendrasis Teismas mano, kad visų pirma reikia išnagrinėti antrąjį motyvą, kuriuo grindžiami ginčijami sprendimai, t. y. Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimą.

75      Reikia priminti, kad dėstydamas antrąjį ginčijamų sprendimų motyvą Parlamentas neteigia, kad egzistavo faktinė interesų konflikto situacija ar Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas. Kaip matyti iš šių sprendimų 31–34 punktų, jis kaltina ieškovę tik dėl to, kad ji neinformavo apie situaciją, dėl kurios galėjo kilti interesų konfliktas, dėl kurio būtų pažeistas šio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punktas.

76      Šiame kontekste reikia priminti, kad pagal Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punktą viešojo pirkimo sutartys negali būti sudaromos su kandidatais arba konkurso dalyviais, kurie su šiomis sutartimis susijusios viešųjų pirkimų procedūros metu nepateikė informacijos, kurios prašė perkančioji institucija.

77      Taigi, siekiant įvertinti ginčijamų sprendimų antrojo motyvo teisėtumą, visų pirma reikia nustatyti, ar nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, dėl kurių galėtų susidaryti situacija, lemianti interesų konfliktą, taip pat atsižvelgiant į į specifikacijose numatytą draudimą nepateikti pasiūlymų dėl nesuderinamų dalių. Antra, nustačius, kad jos egzistavo, reikės išnagrinėti, ar ieškovė turėjo apie tai informuoti Parlamentą pagal Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punktą ir, jei taip, nuo kurio momento.

–       Dėl aplinkybių, dėl kurių gali susidaryti situacija, dėl kurios galėtų kilti interesų konfliktas

78      Pagal suformuotą jurisprudenciją Finansinio reglamento 107 straipsniu, kurio tikslas išvengti interesų konflikto, siekiama užtikrinti dalyvių nepriklausomumą, kaip jis suprantamas plačiai, nuo kitų potencialių dalyvių tiek iš struktūrinės, tiek iš funkcinės perspektyvos (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2006 m. vasario 14 d. Sprendimo TEA-CEGOS ir kt. / Komisija, T‑376/05 ir T‑383/05, EU:T:2006:47, 53, 58 ir 59 punktus).

79      Be to, reikia pripažinti, jog draudimu tam pačiam ūkio subjektui tiesiogiai ar netiesiogiai teikti pasiūlymus dėl nesuderinamų pirkimo dalių siekiama išvengti, kad būtų iškraipyta konkurencija, ir sukonkretinti interesų konflikto situacijos sąvoką, kaip ji suprantama pagal Finansinio reglamento 107 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2007 m. balandžio 20 d. Nutarties TEA-CEGOS ir STG / Komisija, C‑189/06 P, nepaskelbta Rinkinyje, EU:C:2007:242, 28 punktą).

80      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pagal formos Nr. 4 g punktą (specifikacijų priedas) interesų konfliktas gali kilti dėl ekonominių ar kitų svarbių ryšių arba bendrų interesų. Reikia taip pat pažymėti, kad specifikacijų skyriuje dėl įrodymų, susijusių su specifikacijų I.13.1 straipsnyje numatytais pašalinimo kriterijais, buvo numatyta, kad kiekvienas dalyvis privalo šią formą pasirašyti ir ją pateikti.

81      Reikia taip pat pažymėti, kad vykstant konkursui prie pirkimo dalies Nr. 4 laimėtojui teksiančių užduočių priskiriamas vykdant pirkimo dalis Nr. 2 ir 3 suteiktų paslaugų vertinimas. Todėl šiuo aspektu svarbus draudimas teikti pasiūlymus dėl nesuderinamų pirkimo dalių, t. y. dalių Nr. 2 ir Nr. 3, ir, antra, dėl pirkimo dalies Nr. 4, išplaukiantis iš specifikacijų I.3 straipsnio, siejamo su specifikacijos II priedu.

82      Be to, reikia priminti, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. ieškovei priklausė 90,52 % Groupe Steria akcijų ir 89,41 % jos balsavimo teisių ir kad tuo momentu Steria Benelux buvo Groupe Steria patronuojamoji bendrovė (šiai priklausė 99,99 % akcijų), o pati Steria tuo metu priklausė Groupe Steria.

83      Taigi, jeigu teikdama paslaugas, priskirtinas prie pirkimo dalies Nr. 4, Steria Benelux būtų turėjusi kaip konsorciumo TEPting narė vertinti ieškovės paslaugas, suteiktas vykdant pirkimo dalis Nr. 2 ir 3, galėtų kilti pavojus geram jų vykdymui, nes ji galėtų būti suinteresuota šališkai įvertinti ieškovės suteiktas paslaugas dėl jų struktūrinių ryšių ir bendrų interesų.

84      Be to, yra ir kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad buvo atitinkamų ryšių tarp ieškovės ir jos patronuojančiosios bendrovės Steria Benelux arba bendrų interesų, kaip tai suprantama pagal specifikacijų priede pateiktos formos Nr. 4 g punktą.

85      Pirma, kaip pažymi Parlamentas, 2014 m. balandžio 8 d. ir rugpjūčio 6 d. pranešimai spaudai buvo paskelbti Sopra Group ir Groupe Steria vardu (t. y. nurodant du skirtingus pavadinimus ir du skirtingus kontaktus), o 2014 m. rugsėjo 5 d. pranešime spaudai buvo nurodytas tik vienas kontaktas; 2014 m. gruodžio 3 d. pranešimas spaudai buvo paskelbtas Sopra Steria vardu ir nurodytas tik vienas kontaktas.

86      Antra, 2014 m. rugsėjo 5 d. Sopra Group buvo pervadinta į Sopra Steria Group, vykdant įsipareigojimus, prisiimtus per 2014 m. birželio 27 d. įvykusį ieškovės visuotinį akcininkų susirinkimą, o tai liudija šių dviejų ūkio subjektų susijungimą ir bendrų interesų atsiradimą.

87      Trečia, 2014 m. rugsėjo 5 d. pradėjo galioti Steria Benelux generalinės direktorės prezidentės, kaip Sopra Steria Group vadovės, mandatas, vykdant įsipareigojimus, prisiimtus per ieškovės visuotinį akcininkų susirinkimą, o tai yra ieškovės ir Steria Benelux svarbius ryšius arba bendrus interesus patvirtinantis požymis.

88      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad egzistavo pakankamai aplinkybių, dėl kurių galėjo susidaryti interesų konfliktą lemianti situacija, kaip tai suprantama pagal formos Nr. 4 (specifikacijų priedas) g punktą ir šio sprendimo 78 punkte nurodytą jurisprudenciją, į kurią turėjo atsižvelgti Parlamentas vykstant viešojo pirkimo sutarties sudarymui, net jei ši rizika galiausiai konkrečios formos neįgijo konsorciumui TEPting pasitraukus iš pirkimo dalies Nr. 4 (šiuo klausimu žr. 2007 m. balandžio 18 d. Sprendimo Deloitte Business Advisory / Komisija, T‑195/05, EU:T:2007:107, 67 ir 75 punktus).

89      Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, kad draudimas pateikti pasiūlymus dėl nesuderinamų dalių taikomas tik konkrečių pasiūlymų pateikimo momentu.

90      Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip nurodė Parlamentas, šio sprendimo 89 punkte nurodytu draudimu, kuris, be to, pateisinamas tikslu išvengti interesų konflikto situacijų, siekiama sutrukdyti dalyviui, kad šis, pažeisdamas šį draudimą, taptų tuo pat metu kontrahentu ar konsorciumų kontrahentų nariu, pirma, dėl pirkimo dalies Nr. 2 ar Nr. 3 ir, antra, dėl pirkimo dalies Nr. 4.

91      Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad, šio sprendimo 89 punkte nurodytą draudimą taikant vien konkrečiu pasiūlymų pateikimo momentu, jis būtų netekęs veiksmingumo, nes šis tikslas galėtų būti pažeistas ir galėtų kilti grėsmė geram sutarties įvykdymui (šiuo klausimu žr. 2002 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Scan Office Design / Komisija, T‑40/01, EU:T:2002:288, 87 punktą ir 2014 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo B&S Europe / Komisija, T‑222/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:837, 85 punktą). Iš tikrųjų šio draudimo veiksmingumas užtikrinamas tik tada, jei jis taikomas per visą konkurso procedūrą tam, kad būtų nustatytas bet kuris įvykis, net ir vėlesnis už pasiūlymų pateikimą, dėl kurio su ūkio subjektu galėtų sudarytos sutartys dėl nesuderinamų pirkimo dalių.

92      Taigi darytina išvada, kad šio sprendimo 89 punkte nurodytas draudimas taikytinas per visą viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrą.

93      Todėl neturi reikšmės tai, kad ieškovės ir Steria Benelux struktūriniai ryšiai arba bendri interesai atsirado jau pateikus pasiūlymus. Tas pats pasakytina apie aplinkybę, kad Sopra Group ir Groupe Steria susijungimas baigtas tik 2015 m. sausio 1 d., nes įrodyta, kad atitinkami šių subjektų ryšiai, dėl kurių gali susidaryti situacija, galinti lemti interesų konfliktą, egzistavo jau anksčiau.

94      Taip pat reikėtų pažymėti, kad ieškovė neįrodė, jog nurodymai, kuriuos 2014 m. balandžio 23 d. Sopra Group ir Groupe Steria pateikė savo atitinkamiems darbuotojams, buvo taikomi ir po to, kai 2014 m. rugsėjo 5 d. Sopra Group įsigijo 90,52 % Groupe Steria akcijų.

95      Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Parlamentas nepadarė klaidos konstatuodamas, kad nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. buvo aplinkybių, dėl kurių galėjo susidaryti situacija, galinti lemti interesų konfliktą.

96      Todėl reikia patikrinti, ar ieškovė privalėjo informuoti Parlamentą pagal Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punktą ir, jei taip, nuo kada ji turėjo tai padaryti.

–       Dėl pareigos pateikti perkančiosios institucijos reikalaujamą informaciją

97      Kaip priminta šio sprendimo 76 punkte, iš Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punkto matyti, kad sutartis nesudaroma su kandidatais arba konkurso dalyviais, kurie per su šia sutartimi susijusią viešųjų pirkimų procedūrą nepateikė perkančiosios institucijos reikalaujamos informacijos.

98      Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagal formos Nr. 4 (specifikacijų priedas) h punktą dalyviai įsipareigojo nedelsdami pranešti perkančiajai institucijai apie bet kokią interesų konflikto situaciją arba apie tai, kas galėtų ją lemti. Kaip nurodyta šio sprendimo 80 punkte, dalyviai privalėjo šią formą pasirašyti ir ją pateikti.

99      Tuo remiantis darytina išvada, kad nagrinėjama pareiga pateikti informaciją, tenkanti dalyviams vykstant konkursui, apima, be kita ko, ir riziką, kad jų nariai gali patekti į situaciją, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas.

100    Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 95 punkte padarytą išvadą, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju informacija apie ieškovės ir Groupe Steria, kurios patronuojamoji bendrovė buvo Sopra Benelux, susijungimą turi būti laikoma kaip dalis „informacijos, kuri perkančiosios institucijos reikalavimu yra viena iš dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūroje sąlygų“, kaip tai suprantama pagal Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punktą.

101    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punktą, be to, kaip matyti ir iš formos Nr. 4 (specifikacijų priedas) h punkto, ieškovė turėjo būti rūpestinga ir tiesiogiai arba per konsorciumus, kuriems ji priklausė, savo iniciatyva nedelsdama informuoti Parlamentą apie tai, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. Sopra Group įsigijo Groupe Steria, kurios patronuojamoji bendrovė buvo Steria Benelux, akcijų, kad šis galėtų turėti visą informaciją, leidžiančią jam įvertinti ieškovės padėtį ir imtis prireikus tinkamų priemonių. Tačiau konsorciumai IBI IUS ir STEEL, kuriems priklausė ieškovė, Parlamentą pirmą kartą informavo apie tai, kad Sopra Group įsigijo Groupe Steria tik 2014 m. lapkričio 21 d., t. y. jau po to, kai 2014 m. lapkričio 19 d. Parlamentas pranešė apie viešojo pirkimo procedūros sustabdymą. Kadangi minėta informacija Parlamentui be jokio tinkamo pateisinimo pateikta pavėluotai, toks vėlavimas negali būti toleruojamas, nepaisant ieškovės Bendrajam Teismui nurodytų argumentų.

102    Pirma, šios išvados negali paneigti 2014 m. gruodžio 15 d. konsorciumo TEPting pasiūlymas atsiimti savo pasiūlymą dėl dalies Nr. 4, nes ieškovė turėjo pateikti perkančiosios institucijos reikalaujamą informaciją vėliausiai nuo 2014 m. rugsėjo 5 d., t. y. to momento, kai jai priklausė 90,52 % Groupe Steria akcijų ir 89,41 % jos balsavimo teisių. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su informacija apie tam tikrą konsorciumo narį, dėl kurios gali susidaryti situacija, dėl kurios galėtų kilti interesų konfliktas, ir kuri, nors perkančioji institucija reikalavo, nebuvo pateikta, ši institucija turi pašalinti tokį narį iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros, kai tik konstatuoja, kad ši informacija nebuvo pateikta (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Flying Holding ir kt. / Komisija, T‑91/12 ir T‑280/12, EU:T:2014:832, 75 punktą).

103    Antra, kalbant apie kvietime teikti pasiūlymus konkursui nustatytą draudimą susisiekti su Parlamentu vykstant procedūrai, reikia pažymėti, kad tiesa, jog draudžiamas dalyvių ir Parlamento tarpusavio bendravimas, išskyrus šiame kvietime nurodytus išskirtinius atvejus. Vis dėlto šis draudimas turi būti aiškinamas protingai. Pagrindinis jo tikslas – užkirsti kelią kokios nors įtakos darymui vertinant pasiūlymus ir pakeistus pasiūlymus. Tokia išvada darytina remiantis ta aplinkybe, kad bet koks dalyvių bandymas susisiekti po vokų su pasiūlymais atplėšimo yra draudžiamas, bet Parlamento inicijuoto kreipimosi atveju toks draudimas netaikomas.

104    Tiesa, tokia informacija, kokia nagrinėjama šioje byloje, t. y. tai, kad ieškovė įsigijo bendrovės, kuri buvo pasiūlymą dėl pirkimo dalies, nesuderinamos su kitomis pirkimo dalimis, pateikusio konsorciumo narė (dėl tų dalių konsorciumai, kuriems priklausė ieškovė, taip pat pateikė pasiūlymus), akcijų, bet kuriuo atveju priskirtina prie išimtinių aplinkybių, kurios nepatenka į draudimo susisiekti su Parlamentu vykstant procedūrai taikymo sritį, juolab kad šios aplinkybės susijusios su specifikacijose numatytų pagrindinių sąlygų laikymusi. Kaip nurodyta šio sprendimo 98 punkte, formoje Nr. 4 (specifikacijų priedas) buvo aiškiai numatyta, kad apie bet kokią situaciją, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas, dalyviai turėjo nedelsdami pranešti.

105    Taigi susisiekimas su Parlamentu siekiant informuoti apie aplinkybes, dėl kurių gali susidaryti situacija, galinti lemti tai, kad kelių konsorciumų narys gali patekti į interesų konflikto situaciją, nebūtų reiškęs, kad siekta pakeisti šių konsorciumų pateiktus pasiūlymus jų naudai ar daryti įtaką Parlamentui, kai buvo atliekamas konkretus pasiūlymų vertinimas. Priešingai, ši informacija kaip tik būtų leidusi Parlamentui įvertinti, žinant visą situaciją, ar pasiūlymai atitiko specifikacijose numatytus reikalavimus. Tuo remiantis darytina išvada, kad ieškovė negali pagrįstai teigti, kad ji negalėjo susisiekti su Parlamentu dėl draudimo į jį kreiptis vykstant konkursui.

106    Trečia, dėl ieškovės argumento, kad konsorciumai IBI IUS ir STEEL, kuriems ji priklausė, tinkamu laiku informavo Parlamentą apie atitinkamą situaciją, reikia konstatuoti, kad tik 2014 m. lapkričio 21 d. konsorciumų IBI IUS ir STEEL bei Steria Benelux atsakymuose, pateiktuose į Parlamento 2014 m. lapkričio 19 d. raštus dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros sustabdymo, Parlamentas buvo informuotas, apie Sopra Group ir Groupe Steria susijungimo procedūrą. Be to, 2014 m. lapkričio 21 d. raštuose paaiškinta, kad ši informacija buvo pateikta tik dėl to, kad konsorciumai IBI IUS ir STEEL bei Steria Benelux buvo neoficialiai informuoti, kad būtent dėl šio susijungimo galėjo būti priimtas sprendimas dėl sustabdymo.

107    Šiomis aplinkybėmis ieškovė negali pagrįstai teigti, kad konsorciumai, kuriems ji priklausė, savo iniciatyva ėmėsi veiksmų tinkamu laiku tam, ištaisytų situaciją, kai reikiamu momentu Parlamentui nepateikė privalomos informacijos.

108    Ketvirta, ieškovė teigia, kad ji tik spalio ir lapkričio mėn. sužinojo apie tai, kad Steria Benelux dalyvavo konkurse dėl pirkimo dalies Nr. 4. Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad perkančiosios institucijos reikalaujamos informacijos nepateikimo ieškovė negali pateisinti tuo, kad pasielgė nepakankami rūpestingai. Tokios informacijos nepateikimas apima tiek tyčines veikas, tiek veikas, padarytas dėl nerūpestingumo (pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Flying Holding ir kt. / Komisija, T‑91/12 ir T‑280/12, EU:T:2014:832, 75 punktą).

109    Penkta, dėl 2014 m. balandžio 8 d. pranešimo spaudai, kuriame informuota apie galimą Sopra Group ir Groupe Steria susijungimą, ir dėl to, kad Parlamentas tariamai pažeidė savo pareigą išsamiai įvertinti pasiūlymus ir dalyvius, iš formos Nr. 4 (specifikacijos priedas) h punkto ir Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punkto aiškiai matyti, kad ieškovė turėjo informuoti Parlamentą apie Sopra Group ir Groupe Steria susijungimą. Tačiau ieškovė ar minėti kiti konsorciumai, kuriems ji priklausė, šio pranešimo neadresavo Parlamentui ir jam to pranešimo nenusiuntė. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 106 punkto, šie konsorciumai apie minėtą susijungimą pranešė Parlamentui tik 2014 m. lapkričio 21 d., atsakydami į Parlamento 2014 m. lapkričio 19 d. raštus.

110    Vadinasi, šis ieškovės kaltinimas turi būti atmestas.

111    Šešta, ieškovė tvirtina, kad tai, jog apie interesų konflikto rizikos nebuvimą nereikėjo pranešti perkančiajai institucijai, taip pat patvirtino tai, kad Parlamentas pradėjo derybų procedūrą PE/ITEC-NPE-15.8. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šios procedūros dalykas iš dalies buvo panašus į konkurso dėl paslaugų, nurodytų pirkimo dalyje Nr. 3, dalyką. O, kaip teigia ieškovė, per tą derybų procedūrą nebuvo numatyta jokia nuostata dėl nesuderinamumo.

112    Šiomis aplinkybėmis iš jurisprudencijos matyti, kad, nors perkančioji institucija derybų procedūrą gali pradėti tik Deleguotojo reglamento 135 straipsnio 1 dalies a punkte numatytais specialiais atvejais, kai preliminariai užbaigus atvirą procedūrą paaiškėja, kad buvo pateikti netinkami ar nepriimtini pasiūlymai, ši procedūra yra savarankiška procedūra ir atskira nuo bet kokios kitos sutarčių sudarymo procedūros (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Direct Way ir Direct Way Worldwide / Parlamentas, T‑126/13, EU:T:2015:819, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi pagal minėtą jurisprudenciją konkursas ir derybų procedūra PE /ITEC-NPE-15.8 tarpusavyje nesusiję. Tuo remiantis darytina išvada, kad sąlygos, taikomos minėtai procedūrai, negali turėti įtakos konkursui. Todėl ieškovė negali pagrįstai remtis šia procedūra, kad įrodytų, kad nagrinėjamu atveju nebuvo interesų konflikto pavojaus ir kad nebuvo būtina apie jį pranešti perkančiajai institucijai.

113    Tuo remiantis darytina išvada, kad Parlamentas pasielgė teisingai pašalinęs ieškovę iš viešojo pirkimo procedūros, taigi ir atmetęs konsorciumų IBI IUS ir STEEL pasiūlymus dėl pažeistos Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos pareigos pateikti informaciją apie aplinkybes, dėl kurių galėtų susidaryti situacija, dėl kurios galėtų kilti interesų konfliktas, kiek tai susiję su ieškove.

114    Taigi reikia atmesti vienintelio ieškinio pagrindo pirmą dalį, nesant reikalo nagrinėti ginčijamuose sprendimuose nurodyto pirmojo motyvo.

 Dėl antros dalies, susijusios su Finansinio reglamento 102 straipsnio 1 dalyje nurodytų skaidrumo, proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu

115    Ieškovė teigia, kad Parlamentas pažeidė Finansinio reglamento 102 straipsnio 1 dalį, o tai matyti iš kai kurių išvadų.

116    Pirma, ieškovė mano, kad iš tikrųjų nagrinėjamu atveju turėjo būti pateikti išsamūs motyvai ir atliktas kruopštus tyrimas jau vien dėl to, kad nei specifikacijose, nei Finansiniame reglamente nenumatytas automatiškas pašalinimas tuo atveju, jeigu egzistuotų potencialus interesų konfliktas. Be to, pagal Deleguotojo reglamento 142 straipsnį Parlamentas turėjo įvertinti situaciją paisydamas proporcingumo principo.

117    Antra, ieškovė teigia, kad konsorciumai IBI IUS ir STEEL prie jiems adresuotų Parlamento atitinkamai 2014 m. rugsėjo 18 d. ir 2014 m. spalio 30 d. raštų rado pridėtus du sutarties egzempliorius, kuriuos jie turėjo pasirašyti ir jam grąžinti. Ji mano, kad jie pakluso šiam prašymui, nes tikėjo, kad Parlamentas kruopščiai išnagrinėjo pasiūlymus. Todėl, jos nuomone, Parlamentas pažeidė proporcingumo ir sąžiningumo principus.

118    Ieškovė priduria, kad, remiantis specifikacijos I.13. straipsniu ir Finansinio reglamento 107 straipsnio 2 dalimi, Parlamentas privalėjo įvertinti, ar tam tikri konkurso dalyviai turėjo būti pašalinti. Taigi, nusprendęs sudaryti sutartis su konsorciumais IBI IUS ir STEEL, Parlamentas, turint omenyje jo pareigą išsamiai išnagrinėti situaciją, patvirtino, kad nebuvo jokio interesų konflikto. Vadinasi, Parlamentas pažeidė proporcingumo principą visų pirma patvirtinęs, kad nebuvo jokio pašalinimo pagrindo.

119    Trečia, ieškovė pažymi, kad 2014 m. gruodžio 15 d. konsorciumas TEPting pasiūlė atsiimti savo pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 4 ir kad Parlamentas 2015 m. vasario 9 d. raštu jo paprašė pritarti šio pasiūlymo galiojimo laikotarpio pratęsimui iki 2015 m. vasario 18 d. Vis dėlto 2015 m. vasario 13 d. Parlamentas pritarė šiam atsiėmimui.

120    Vadinasi, Parlamentas ne tik kad pernelyg ilgai užtruko, kol sutiko, kad konsorciumas TEPting atsiimtų savo pasiūlymą, bet ir ginčijamus sprendimus priėmė praėjus pernelyg ilgam laikotarpiui nuo to momento, kaip buvo pranešta apie 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimus dėl sustabdymo. Todėl jis pažeidė proporcingumo principą.

121    Be to, darant prielaidą, kad specifikacijos buvo pažeistos, Parlamentas turėjo priimti, kaip ir sprendimų dėl pirkimo dalių Nr. 2 ir Nr. 3 atveju, sprendimą dėl konsorciumo TEPting pašalinimo, kiek tai susiję su pirkimo dalimi Nr. 4, užuot pritaręs šio konsorciumo siūlymui atsiimti dėl pastarosios pirkimo dalies jo pateiktą pasiūlymą. Ieškovės teigimu, priimti nenuoseklūs sprendimai, o tai pažeidžia skaidrumo principą.

122    Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad, pradėjęs derybų procedūrą PE/ITEC‑NPE-15.8, Parlamentas aktyviai sukūrė galimą interesų konfliktą, nors tuo pat metu jis pašalino konsorciumus IBI IUS ir STEEL iš sutarties sudarymo procedūros dėl panašaus interesų konflikto, o tai yra akivaizdus Finansinio reglamento 102 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

123    Parlamentas ir įstojusios į bylą šalys nesutinka su ieškovės argumentais.

124    Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad pagal Finansinio reglamento 102 straipsnio 1 dalį visos viešųjų pirkimų, visiškai arba iš dalies finansuojamų iš biudžeto, sutartys sudaromos laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodų sąlygų ir nediskriminavimo principų ir kad skaidrumo principas, kuriuo iš esmės siekiama užkirsti kelią perkančiosios institucijos favoritizmui ir savivalei, reiškia, kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ar specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai (žr. 2014 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑498/11, nepaskelbtas Rink, EU:T:2014:831, 119 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija T‑86/09, nepaskelbto Rink., EU:T:2011:515, 63 punktą).

125    Be to, visų pirma reikia konstatuoti, kad šioje ieškinio pagrindo dalyje ieškovė nurodo kelis argumentus, kuriuos jau pateikė grįsdama pirmą vienintelio ieškinio pagrindo dalį, būtent argumentus dėl interesų konflikto, Parlamento pareigos išsamiai įvertinti pasiūlymus ir dalyvius, taip pat dėl jokio interesų konflikto nebuvimo dėl tos aplinkybės, kad Parlamentas pradėjo derybų procedūrą PE/ITEC-NPE-15.8, ir kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti šio sprendimo 95, 109 ir 112 punktuose. Šie argumentai turi būti atmesti dėl tų pačių priežasčių.

126    Antra, dėl automatiško ieškovės pašalinimo iš sutarties sudarymo procedūros dėl to, kad ji nepateikė perkančiosios institucijos reikalaujamos informacijos, reikia konstatuoti, kaip tai buvo priminta šio sprendimo 102 punkte, kad Parlamentas neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip tik taikyti Finansinio reglamento 107 straipsnio 1 dalies b punktą ir savo pareigos neįvykdžiusį konsorciumo narį pašalinti iš sutarties sudarymo procedūros, kai tik nustatė, kad minėta informacija nepateikta (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Flying Holding ir kt. / Komisija, T‑91/12 ir T‑280/12, EU:T:2014:832, 75 punktą). Jei Parlamentas nebūtų taikęs šios priemonės, jis galėjo būti pagrįstai apkaltintas dėl palankumo konsorciumams, kuriems priklausė ieškovė.

127    Trečia, ieškovė negali pagrįstai teigti, kad Parlamentas, sutartį dėl pirkimo dalies Nr. 2 sudaręs su konsorciumu IBI IUS, o sutartį dėl pirkimo dalies Nr. 3 – su konsorciumu STEEL, patvirtino, kad nepadarytas joks pažeidimas. Iš tiesų, Parlamentas veikė remdamasis neišsamia informacija ir savo sprendimą peržiūrėjo tik atsižvelgdamas į vėliau gautą papildomą informaciją, kurią, kaip nurodyta šio sprendimo 101 punkte, ieškovė turėjo pateikti.

128    Ketvirta, dėl sprendimo, susijusio konsorciumo TEPting pašalinimu, nebuvimo ir tariamo proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimo pakanka konstatuoti, kad šis konsorciumas pasiūlė atsiimti savo pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 4 ir kad šiam pasiūlymui Parlamentas pritarė. Taigi šis argumentas negali būti laikomas pagrįstu.

129    Penkta, Parlamentas savo 2014 m. lapkričio 19 d. raštuose aiškiai nurodė, kad konkurso procedūra buvo sustabdyta siekiant gauti reikalaujamą informaciją. Vadinasi, ieškovė negali teigti, kad jai susidarė įspūdis, kad procedūra turėtų būti tęsiama, kaip įprasta.

130    Šešta, Parlamentas negali būti kaltinamas tuo, kad pernelyg ilgai delsė, kol priėmė ginčijamus sprendimus. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Parlamentas atitinkamą informaciją iš įstojusių į bylą šalių gavo 2014 m. lapkričio 12 d. ir po septynių dienų sustabdė procedūrą. Praėjus mažiau nei trims mėnesiams nuo procedūros sustabdymo momento, Parlamentas atliko tyrimą dėl tam tikrų ūkio subjektų ir priėmė minėtus sprendimus. Be to, nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad ieškovė ir konsorciumai IBI IUS ir STEEL, kuriems ji priklausė, nepateikė reikalaujamos informacijos laiku, apsunkino Parlamento darbą. Todėl ieškovės argumentas turi būti atmestas.

131    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti antrą vienintelio ieškinio pagrindo dalį, taigi ir visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

132    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti ne tik savo, bet ir Parlamento patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal jo pateiktus reikalavimus.

133    Be to, pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis, kuri nenurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju reikia nuspręsti, kad į bylą įstojusios šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Sopra Steria Group SA, be savo bylinėjimo išlaidų, padengia ir Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

3.      CGI Luxembourg SA ir Intrasoft International SA padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Kanninen

Calvo-Sotelo Ibáñez-Martín

Reine

Paskelbta 2019 m. balandžio 9 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


Turinys



*      Proceso kalba: anglų.