2023 m. rugpjūčio 3 d. Meta Platforms Ireland Ltd, buvusios Facebook Ireland Ltd, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2023 m. gegužės 24 d. Bendrojo Teismo (penktoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-451/20, Meta Platforms Ireland / Komisija

(Byla C-497/23 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Meta Platforms Ireland Ltd, buvusi Facebook Ireland Ltd, atstovaujama KC D. Jowell, Barrister-at-Law D. Bailey, Solicitors J Aitken, D. Das, S. Malhi ir R. Haria, avocat T. Oeyen

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti skundžiamą sprendimą,

panaikinti 2020 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimą C(2020) 3011 final dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies d punkto taikymo procedūros (byla AT.40628 – Su duomenimis susijusi Facebook praktika), iš dalies pakeistą 2020 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimu C(2020) 9231 final (toliau – ginčijamas sprendimas),

arba subsidiariai:

grąžinti bylą, kiek ji susijusi su antruoju ir trečiuoju ieškinio dėl panaikinimo pagrindais, Bendrajam Teismui, kad jis priimtų naują sprendimą, ir

priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas ir pakeisti skundžiamame sprendime atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kad būtų atspindėta apeliacinio skundo baigtis.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė nurodo toliau išdėstytus pagrindus.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas nepagrįstai atmetė antrąjį ieškinio pagrindą ir padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 132–155 punktuose nusprendė, kad to sprendimo 132 ir 149 punktuose nurodyti paieškos žodžiai atitinka Reglamento Nr. 1/2003¹ 18 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintą būtinumo principą. Konkrečiai:

skundžiamo sprendimo 134, 138, 140, 143 ir 146 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai iš esmės konstatavo, jog laikytasi būtinumo principo vien dėl to, kad, vertindama visiškai abstrakčiai, Komisija galėjo pagrįstai daryti prielaidą, kad paieškos žodžiai gali jai padėti nustatyti, ar buvo vykdomi ginčijamo sprendimo 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyti veiksmai. Bendrasis Teismas neteikė jokios (subsidiariai pakankamos) reikšmės aplinkybei, kad, taikant Komisijos pasirinktus nepagrįstai bendro pobūdžio paieškos žodžius visiems saugotojo dokumentams visu laikotarpiu, didžioji dauguma rastų dokumentų neišvengiamai būtų visiškai nesusiję su tyrimu (ir daugelyje jų būtų neskelbtinos asmeninės ar komerciniu požiūriu konfidencialios informacijos), atsižvelgiant į tai, kad Komisija iš anksto žinojo, kad taip būtų;

Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, kiek tai susiję su alternatyviomis ir proporcingesnėmis paieškomis, skundžiamo sprendimo 136 punkte, taip pat jo 140, 143 ir 146 punktuose, kuriuose tiesiog daroma nuoroda į 136 punktą;

skundžiamo sprendimo 150 punkte Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad dokumentai gali būti laikomi nesusijusiais su tyrimu „tik pritaikius paieškos žodžius ieškovės duomenų bazėse“. Praktiškai dėl tokio požiūrio kyla reali rizika, kad būtinumo principu negalės būti remiamasi teisme. Iš tiesų jis suteikia Komisijai neribotą diskreciją ir paverčia būtinumo principą nereikalingu. Teisinis būtinumo (ir proporcingumo) principas būtų aiškinamas neteisingai, jei valdžios institucijai būtų leidžiama taikyti akivaizdžiai pernelyg plačius paieškos žodžius daugybei dokumentų, dėl ko būtų randama daug nesusijusių ir konfidencialių dokumentų. Be to, skundžiamo sprendimo 150 punkte nepaisyta ir iškraipyta tikroji apeliantės įrodymų, kad Komisija iš anksto žinojo, jog taikant jos paieškos žodžius didžioji dauguma nustatytų dokumentų neišvengiamai bus nesusiję (kaip ir pasitvirtino), prasmė;

skundžiamo sprendimo 152–153 punktuose Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, kai atsisakė sprendimams atlikti patikrinimą taikomą teisinę sistemą laikyti reikšminga prašymams pateikti informacijos ir leido Komisijai prašyti dokumentų be garantijų ar filtrų, lygiaverčių tiems, kurie suteikiami ar taikomi atliekant patikrinimus pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnį.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir nenurodė pakankamai motyvų skundžiamo sprendimo 120 punkte, kai konstatavo, jog „Komisijos atitikties būtinumo principui bendras vertinimas <...> nėra tinkamas“.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas nepagrįstai atmetė trečiąjį ieškinio pagrindą ir skundžiamo sprendimo 226–239 punktuose padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog Komisija gali prašyti dokumentų, kuriuose yra asmeninės informacijos ir kurie taip pat yra susiję su apeliantės komercine veikla, nesuteikdama jokių garantijų ir netaikydama jokių filtrų dėl asmeninės informacijos.

____________

¹ 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).