Byla C‑528/13

Geoffrey Léger

prieš

Ministre des Affaires sociales, de la Santé et des Droits des femmes

ir

Établissement français du sang

(tribunal administratif de Strasbourg prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Visuomenės sveikata –Direktyva 2004/33/EB – Kraujo ir kraujo komponentų techniniai reikalavimai – Kraujo donorystė – Donorų tinkamumo kriterijai – Nuolatinio draudimo arba laikino atidėjimo kriterijai – Asmenys, dėl kurių seksualinio elgesio kyla didelė rizika per kraują užsikrėsti sunkiomis infekcinėmis ligomis – Vyras, turėjęs lytinių santykių su vyru – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 21 straipsnio 1 dalis ir 52 straipsnio 1 dalis – Lytinė orientacija – Diskriminacija – Pateisinimas – Proporcingumas“

Santrauka – 2015 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.        Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Tekstai keliomis kalbomis – Vienodas aiškinimas – Skirtumai tarp skirtingų kalbinių versijų – Atsižvelgimas į teisės akto bendrą struktūrą ir tikslą

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/98 24 konstatuojamoji dalis; Komisijos direktyvos 2004/33 III priedo 2.1 ir 2.2.2 punktai)

2.        Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Pagrindinių teisių laikymasis – Vienodas požiūris – Diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos draudimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnis ir 21 straipsnio 1 dalis)

3.        Visuomenės sveikata – Kraujo produktai – Direktyva 2004/33 – Alogeninės donorystės uždraudimo kriterijai – Nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta nuolatinė kraujo donorystės kontraindikacija vyrams, turėjusiems lytinių santykių su vyrais – Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos – Pateisinimas – Visuomenės sveikatos apsauga – Sąlygos – Proporcingumo principo paisymas – Nacionalinio teismo atliekamas patikrinimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalis ir 52 straipsnio 1 dalis; Komisijos direktyvos 2004/33 II priedo B dalies 2 punktas ir III priedo 2.1 punktas)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 31–38 punktus)

2.        Reikalavimai, kylantys iš pagrindinių teisių apsaugos, yra privalomi valstybėms narėms, kai jos įgyvendina Sąjungos teisės aktus, todėl jos turi taikyti šiuos teisės aktus nepažeisdamos minėtų reikalavimų. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės visų pirma turi užtikrinti, kad nesivadovaus tokiu antrinės teisės akto aiškinimu, kuris prieštarautų šioms pagrindinėms teisėms.

Šiuo klausimu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija, be kita ko, dėl seksualinės orientacijos. Ši nuostata yra konkreti Chartijos 20 straipsnyje įtvirtinto vienodo požiūrio principo, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, išraiška.

(žr. 41, 48 punktus)

3.        Direktyvos 2004/33, įgyvendinančios Direktyvą 2002/98 dėl tam tikrų kraujo ir kraujo komponentų techninių reikalavimų, III priedo 2.1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje numatytas nuolatinio kraujo donorystės draudimo kriterijus, susijęs su seksualiniu elgesiu, apima atvejį, kai valstybė narė, atsižvelgdama į susiklosčiusią padėtį, numato nuolatinę kraujo donorystės kontraindikaciją vyrams, turėjusiems lytinių santykių su vyrais, jeigu, remiantis dabartinėmis medicinos, mokslo ir epidemiologijos žiniomis ir duomenimis, nustatoma, kad dėl tokio seksualinio elgesio kyla didelė rizika šiems asmenims per kraują užsikrėsti sunkiomis infekcinėmis ligomis ir kad, paisant proporcingumo principo, nėra veiksmingų šių infekcinių ligų nustatymo būdų arba, nesant tokių būdų, mažiau ribojančių metodų nei tokia kontraindikacija, skirtų aukštam recipientų sveikatos apsaugos lygiui užtikrinti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar atitinkamoje valstybėje narėje šios sąlygos yra įvykdytos.

Nacionalinis teismas visų pirma turi išnagrinėti, ar Direktyvos 2004/33 II priedo B dalies 2 punkte numatytas klausimynas ir asmeninis pokalbis su kvalifikuotu gydytoju gali leisti tiksliau išsiaiškinti elgesį, dėl kurio kyla rizika recipientų sveikatai, siekiant nustatyti mažiau ribojančią kontraindikaciją nei nuolatinė visos vyrų, turėjusių lytinių santykių su vyrais, grupės kontraindikacija.

(žr. 66, 69 punktus ir rezoliucinę dalį)