BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. rugsėjo 9 d.(*)

„Konkurencija – Karteliai – Televizorių ir kompiuterių monitorių kineskopų pasaulinė rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Susitarimai ir suderinti veiksmai dėl kainų, rinkų pasidalijimo, pajėgumų ir gamybos – Dalyvavimo kartelyje įrodymas – Vienas ir tęstinis pažeidimas – Pažeidimo inkriminavimas – Bendra kontrolė – Baudos – Neribota jurisdikcija“

Byloje T‑104/13

Toshiba Corp., įsteigta Tokijuje (Japonija), atstovaujama solisitorės J. MacLennan, advokatų J. Jourdan, A. Schulz ir P. Berghe,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą A. Biolan, V. Bottka ir M. Kellerbauer,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimą C (2012) 8839 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/39.437 – Televizorių ir kompiuterių monitorių kineskopai) tiek, kiek jis susijęs su ieškove, arba, nepatenkinus šio reikalavimo, dėl prašymo panaikinti arba sumažinti jai šiuo sprendimu skirtos baudos dydį

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas (pranešėjas), teisėjai N. J. Forwood ir E. Bieliūnas,

posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. lapkričio 11 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

 Ieškovė ir nagrinėjamas produktas

1        Ieškovė Toshiba Corp. yra visame pasaulyje veiklą vykdanti įmonė, gaminanti elektroninius ir elektrinius gaminius, kaip antai elektroninius vamzdžius (toliau – CRT), ir prekiaujanti jais.

2        CRT yra vakuuminiai stikliniai apvalkalai, kurių viduje yra elektronų prožektorius ir fluorescencinis ekranas, paprastai su elektronų įgreitinimo ir nukreipimo įrenginiu. Kai elektronų prožektoriaus išlaisvinti elektronai liečia fluorescencinį ekraną, ekrane vyksta šviesos emisija ir formuojamas vaizdas. Klostantis faktinėms aplinkybėms buvo dviejų tipų CRT, būtent spalvotieji kompiuterių monitorių kineskopai (angl. colour display tubes, toliau – CDT) ir televizorių spalvotieji kineskopai (angl. colour picture tubes, toliau – CPT). CDT ir CPT – tai atskiri komponentai, kombinuojami su rėmu ir kitais komponentais, būtinais gaminant kompiuterių monitorius ar spalvotus televizorius. Jų būna įvairių coliais išreiškiamų dydžių (maži, vidutiniai, dideli ir labai dideli).

3        Ieškovė gamino CRT ir prekiavo jais per savo dukterines bendroves, būtent [konfidencialu](1), [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu], kurios įsteigtos Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. [Konfidencialu], įsteigta [konfidencialu] ir visiškai priklausanti [konfidencialu], yra Europos padalinys, atsakingas už ieškovės su elektroniniais komponentais susijusią veiklos sritį, ir išimtinis jos CDT ir CPT platintojas Europos ekonominėje erdvėje (EEE) nuo 1995 m. iki 2003 m. kovo 31 d.

4        2003 m. kovo 31 d. visą savo su CRT susijusią veiklą ieškovė perleido kartu su Matsushita Electric Industrial Co. Ltd (toliau – MEI) įsteigtai bendrai įmonei Matsushita Toshiba Picture Display Co. Ltd (toliau – MTPD). Iki 2007 m. kovo 31 d., t. y. iki turimos kapitalo dalies perleidimo MEI datos, MEI priklausė 64,5 % MTPD kapitalo, o ieškovei – 35,5 %; po perleidimo MTPD tapo tik MEI priklausančia dukterine bendrove ir pakeitė savo pavadinimą į MT Picture Display Co. Ltd. O MEI 2008 m. spalio 1 d. pakeitė savo pavadinimą į Panasonic Corp.

 Administracinė procedūra

5        Ši procedūra pradėta 2007 m. kovo 23 d. gavus Chunghwa Picture Tubes Co. Ltd pagal Komisijos pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (OL C 298, 2006, p. 17) pateiktą prašymą atleisti ją nuo baudos.

6        Samsung SDI Co. Ltd, Samsung SDI Germany GmbH, Samsung SDI (Malaysia) Berhad (toliau visos kartu – Samsung SDI), MEI, Koninklijke Philips Electronics NV (toliau – Philips) ir Thomson SA pateikė prašymus atleisti nuo baudų ar jas sumažinti pagal šio sprendimo 5 punkte minėtą pranešimą.

7        2009 m. lapkričio 23 d. Europos Bendrijų Komisija priėmė pranešimą apie kaltinimus, adresuotą ieškovei, Chunghwa Picture Tubes Co. Ltd, Chunghwa Picture Tubes (Malaysia) Sdn. Bhd, CPTF Optronics Co. Ltd (toliau visos kartu – Chunghwa), Samsung SDI, Philips, LG Electronics, Inc. (toliau – LGE), PT LG Electronics Indonesia Ltd, LG Electronics European Holding BV, Thomson, Panasonic, [konfidencialu], [konfidencialu] ir MTPD, o 2010 m. gegužės 26 ir 27 d. išklausė (toliau – išklausymas) visas šio pranešimo adresates.

8        2010 m. liepos 2 d. raštais Panasonic ir ieškovė pateikė papildomų pastabų ir įrodymų, susijusių su lemiama įtaka, kurią jos tariamai darė MTPD elgesiui rinkoje.

9        2010 m. gruodžio 14 d. ieškovė pakartojo anksčiau, t. y. liepos 2 d. pastabose, pateiktą prašymą suteikti galimybę susipažinti su Panasonic per išklausymą pateiktomis pastabomis ir bet kokiais visiškai naujais įrodymais, pridėtais prie bylos medžiagos priėmus pranešimą apie kaltinimus.

10      2010 m. gruodžio 22 d. raštu Komisija išdėstė Panasonic ir ieškovei faktines aplinkybes, susijusias su papildomais įrodymais, kuriais ji ketino remtis, jei tam tikru atveju nuspręstų, jog jos kartu ir solidariai atsakingos už sankciją, kuri gali būti skirta MTPD už dalyvavimą bendrame kartelyje.

11      2011 m. sausio 19 d. bylą nagrinėjančio pareigūno raštu Komisija atmetė 2010 m. gruodžio 14 ir 23 d. ieškovės prašymus suteikti galimybę susipažinti su kitų įmonių atsakymais į pranešimą apie kaltinimus.

12      2011 m. vasario 4 d. raštu ieškovė pateikė nuomonę dėl Komisijos išdėstytų faktinių aplinkybių.

13      2011 m. kovo 4 d. raštu Komisija, remdamasi 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 18 straipsnio 2 dalimi, pateikė, be kita ko, ieškovei prašymą pateikti informacijos ir paragino ją pateikti informacijos apie savo pardavimus ir bendrą apyvartą.

 Ginčijamas sprendimas

14      2012 m. gruodžio 5 d. Sprendimu C(2012) 8839 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/39.437 – Televizorių ir kompiuterių monitorių kineskopai) (toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija konstatavo, kad pagrindinės pasaulinio lygio CRT gamintojos pažeidė SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo (toliau – EEE susitarimas) 53 straipsnį, nes dalyvavo darant du atskirus pažeidimus, iš kurių kiekvienas yra vienas ir tęstinis. Šie pažeidimai susiję su, pirma, CDT rinka (toliau – CDT kartelis) ir, antra, CPT rinka (toliau – CPT kartelis). Pažeidimai buvo daromi atitinkamai nuo 1996 m. spalio 24 d. iki 2006 m. kovo 14 d. ir nuo 1997 m. gruodžio 3 d. iki 2006 m. lapkričio 15 d.; juos sudarė CRT gamintojų susitarimai ir suderinti veiksmai, kuriais buvo siekiama nustatyti kainas, pasidalyti rinkas ir klientus pasiskirstant parduodamus kiekius, klientus ir rinkos dalis, taip pat siekiama riboti gamybą, keistis jautria komercine informacija ir kontroliuoti slaptų susitarimų įgyvendinimą.

15      Dėl nagrinėjamame ieškinyje ginčijamo CPT kartelio Komisija nusprendė, kad kartelio dalyvės buvo susitarusios dėl konkrečių arba minimalių įvairių dydžių CPT kainų, stengėsi išlaikyti Europoje ir Azijoje parduodamų identiškų produktų kainų skirtumą ir skrupulingai kontroliavo susitarimus dėl kainodaros. Taip pat jos sudarė susitarimus, apibrėžiančius konkrečią gamintoją, informuosiančią konkretų klientą apie konkretų kainos padidinimą. Be to, CPT gamintojos buvo susitarusios dėl savo dalių rinkoje ir sudariusios susitarimą dėl suderintų gamybos apribojimų siekiant sumažinti per didelę pasiūlą ir padidinti arba išlaikyti kainas. Be to, jos keitėsi jautria komercine informacija apie numatomą gamybą ir pajėgumus, pasiektą ir planuotą pardavimų apimtį, prognozes dėl būsimos paklausos, kainodarą ir kainų strategiją, bendrąsias pardavimo sąlygas, klientus ir derybas su pastaraisiais dėl kainų ir kiekių.

16      Ginčijamo sprendimo 123 ir 124 konstatuojamosiose dalyse pažymėta, kad pasibaigus pradiniam laikotarpiui, per kurį dėl CPT buvo diskutuojama per susitikimus, rengiamus dėl CDT, nuo 1998 m. rudens buvo pradėta rengti reguliarius daugiašalius susitikimus, vadinamuosius CPT „stiklo susitikimus“, kurie iš pradžių buvo organizuojami Azijoje (toliau – Azijos „stiklo susitikimai“) tarp kartelio branduolį sudarančių Azijos įmonių, būtent Chunghwa, Samsung SDI, [konfidencialu], [konfidencialu] ir LGE, kiekvieną mėnesį arba kiekvieną ketvirtį; be šių susitikimų, gamintojos visame pasaulyje dažnai palaikydavo dvišalius kontaktus ir keitėsi informacija. Vėliau, nuo 1999 m., Azijos įmonės stengėsi išplėsti kartelio narių ratą ir įtraukti į jį visas pagrindines Azijos ir Europos gamintojas. Taip prie jų prisijungė [konfidencialu], MEI, Philips, Thomson ir ieškovė. Europos gamintojų Philips ir Thomson dalyvavimas buvo įrodytas pradėjus Europoje 1999 m. pavasarį antidempingo procedūrą dėl Azijos gamybos 14 colių CPT importo. Nuo to momento įrodymais taip pat yra patvirtinti „stiklo susitikimai“ (toliau – „stiklo susitikimai“) Europoje (toliau – Europos „stiklo susitikimai“). 2002–2003 m. pasikeitė Azijos „stiklo susitikimų“ formatas ir nuo tol buvo organizuojami dviejų rūšių Azijoje įsikūrusių CPT gamintojų susitikimai, pirma, vadinamieji SML susitikimai, t. y. Samsung SDI, MTPD ir LG Philips Displays grupės (toliau – LPD grupė, vietoj LGE ir Philips, kurios perleido jai savo CPT veiklą) susitikimai, kurie iš esmės buvo organizuojami dėl vidutinių ir labai didelių CPT ir, antra, vadinamieji ASEAN susitikimai, t. y. Pietryčių Azijos susitikimai tarp Samsung SDI, LPD grupės, MTPD, Chunghwa ir [konfidencialu], kurie iš esmės buvo susiję su mažais ir vidutiniais CPT.

17      Komisija pažymėjo, kad, nors Europos „stiklo susitikimai“ dėl CPT buvo organizuojami ir rengiami atskirai nuo Azijoje vykusių susitikimų, tų pačių įmonių dukterinės bendrovės, o kartais ir tie patys darbuotojai dalyvavo susitikimuose su konkurentais ir Europoje, ir Azijoje. Taigi Komisija nusprendė, kad Europos ir Azijos susitikimai buvo tarpusavyje susiję, nes per juos buvo aptariami tie patys klausimai ir buvo keičiamasi ta pačia informacija; ji taip nusprendė nepaisydama to, kad bylos medžiagoje nėra duomenų apie bendrą organizavimą „iš centro“. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad šiuo klausimu Europos „stiklo susitikimai“ papildydavo Azijos „stiklo susitikimus“ ir dėmesys per juos buvo labiau sutelkiamas į rinkos sąlygas ir kainas Europoje, o kontaktai Azijos kartelyje buvo pasaulinio pobūdžio, todėl apimdavo ir Europą. Be to, susitarimai dėl Europos rinkos buvo sudaryti tiek per Europoje, tiek per Azijoje vykusius susitikimus, o taikomos kainos buvo nuolat stebimos, nes Azijos kainos buvo naudojamos kaip rodiklis vertinant Europos kainų lygį.

18      Galiausiai dėl ieškovės dalyvavimo CPT kartelyje Komisija konstatavo, pirma, kad ši jame dalyvavo tiesiogiai, nes nuo 2000 m. gegužės 16 d. iki 2002 m. balandžio 11 d. palaikydavo dvišalius kontaktus su daugeliu minėto kartelio branduolį sudarančių įmonių, per kuriuos buvo aptariami tie patys klausimai kaip ir per kai kuriuos „stiklo susitikimus“, o nuo 2002 m. balandžio 12 d. dalyvavo kai kuriuose minėtuose „stiklo susitikimuose“. Antra, Komisija pažymėjo, kad nuo 2003 m. balandžio 1 d. MTPD, kuriai MEI ir ieškovė darė lemiamą įtaką, nepertraukiamai dalyvavo CPT kartelyje, nes per dvišalius kontaktus su Europos „stiklo susitikimuose“ dalyvavusiomis įmonėmis keitėsi su ja susijusia jautria komercine informacija ir dalyvavo pasaulinio masto SML ir ASEAN susitikimuose Azijoje. Dėl šių priežasčių Komisija padarė išvadą, kad ieškovė atsakinga, pirma, už iki MTPD įsteigimo tiesiogiai padarytą pažeidimą ir, antra, kartu ir solidariai su Panasonic – už MTPD padarytą pažeidimą, kuris laikomas prasidėjusiu nuo šios įmonės įsteigimo dienos.

19      Kiek tai susiję su ieškovei skirtos baudos dydžio apskaičiavimu, Komisija rėmėsi Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėmis (OL C 210, 2006, p. 2, toliau – 2006 m. gairės).

20      Visų pirma, apskaičiuodama bazinį baudos dydį Komisija nusprendė, kad siekiant nustatyti su pažeidimu susijusių prekių pardavimo vertę, kaip numatyta 2006 m. gairių 13 punkte, reikia atsižvelgti į viso CPT kartelio laikotarpio „faktinių“ pardavimų metinę vidutinę vertę, kurią sudaro, pirma, pardavimai, susiję su vienos iš ginčijamo sprendimo adresačių EEE esantiems klientams tiesiogiai parduotais CPT (toliau – tiesioginiai pardavimai EEE) ir, antra, pardavimai, susiję su įmontuotais į tos pačios grupės galutinius produktus ir vėliau vienos iš ginčijamo sprendimo adresačių EEE esantiems klientams parduotais CPT (toliau – tiesioginiai pardavimai EEE per perdarytus produktus). Pagal minėto sprendimo 1021, 1026 ir 1029 konstatuojamąsias dalis pirmasis „realus“ CPT (parduotų kaip CPT arba įmontavus juos į galutinius produktus) pardavimas atitiko pardavimą EEE CPT kartelio laikotarpiu, kurį šiai erdvei nepriklausančiam klientui atliko viena iš ginčijamo sprendimo adresačių. Tačiau Komisija neatsižvelgė į „netiesioginius pardavimus“, atitinkančius vienos iš ginčijamo sprendimo adresačių už EEE ribų esantiems klientams parduotų CPT vertę; vėliau minėti klientai įmontavo šiuos CPT į galutinius produktus ir pardavė juos EEE.

21      Be to, Komisija pažymėjo, kad Panasonic ir ieškovė dalyvavo CPT kartelyje iki MTPD įsteigimo, o įsteigus šią įmonę toliau dalyvavo per ją. Ji nusprendė, kad neatsižvelgiant į tai, jog ieškovė nepertraukiamai dalyvavo CPT kartelyje, apskaičiuojant jai skirtas baudas reikėjo skirti du laikotarpius, t. y., pirma, laikotarpį iki MTPD įsteigimo, už kurį Panasonic ir ieškovė yra asmeniškai atsakingos už savo tiesioginį dalyvavimą CPT kartelyje ir, antra, laikotarpį po MTPD įsteigimo, už kurį Panasonic ir ieškovė atsakingos kartu ir solidariai su MTPD. Kiek tai susiję su laikotarpiu iki MTPD įsteigimo, Komisija atsižvelgė į kiekvienos patronuojančiosios bendrovės „realius“ vidutinius pardavimus, o kiek tai susiję su laikotarpiu po jos įsteigimo, – į MTPD pardavimų vertę, kad atspindėtų minėtos įmonės ekonominę galią. Prie pastarųjų pardavimų priklausė tiek MTPD tiesioginiai pardavimai EEE, tiek tiesioginiai pardavimai EEE per perdarytus produktus tarp, viena vertus, MTPD, kita vertus, Panasonic ir ieškovės.

22      Dėl pardavimų vertės, kuri buvo naudojama apskaičiuojant į Komisijos kiekvienai iš MTPD patronuojančiųjų bendrovių skirtos baudos bazinį dydį įtraukiamą papildomą dydį, reikia pažymėti, kad ji buvo nustatyta atsižvelgiant ne tik į kiekvienos patronuojančiosios bendrovės CPT pardavimų iki MTPD įsteigimo vidutinę metinę vertę, bet ir į atskiras MTPD įvykdytų CPT pardavimų dalis, atitinkančias kiekvienos patronuojančiosios bendrovės turėtas šios įmonės kapitalo dalis.

23      Šiuo klausimu Komisija manė, kad, remiantis pažeidimo sunkumu, pardavimų vertės dalis, į kurią reikia atsižvelgti nustatant bazinį dydį, visų atitinkamų įmonių atveju yra 18 %, kalbant apie CPT kartelį, ir 19 %, kalbant apie CDT kartelį, padauginus iš atitinkamos šių įmonių dalyvavimo darant pažeidimą trukmės, nustatytos proporcingai ir suapvalinant mėnesius į mažesnę pusę. Be to, neatsižvelgdama į įmonių dalyvavimo CPT kartelyje trukmę ir siekdama jas atgrasyti nuo jungimosi prie horizontaliųjų susitarimų dėl kainų nustatymo ir rinkų pasidalijimo Komisija į Panasonic ir ieškovei skirtinų baudų bazinį dydį įtraukė papildomą dydį, 18 % nuo atitinkamų pardavimų vertės už CPT kartelį.

24      Be to, Komisija nusprendė, kad nėra jokių sunkinančių aplinkybių, ir, kiek tai susiję su ieškove, nepripažino ir lengvinančių aplinkybių, kurios pateisintų bazinio dydžio koregavimą, buvimo.

25      Galiausiai, atsižvelgusi į tai, kad ieškovės apyvarta buvo laikoma labai didele (neįtraukiant su pažeidimu susijusių prekių), Komisija pritaikė 10 % šiai įmonei skirtinos baudos dydžio atgrasymo koeficientą.

26      Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 straipsniuose nurodyta:

„1 straipsnis

<…>

2.      Šios įmonės pažeidė SESV <...> 101 straipsnį, EEE susitarimo 53 straipsnį, kai nurodytais laikotarpiais įgyvendino vieną ir tęstinį susitarimą ir derino veiksmus [CPT] sektoriuje:

<…>

c)      Panasonic <…> nuo 1999 m. liepos 15 d. iki 2006 m. birželio 12 d.;

d)      Toshiba <…> nuo 2000 m. gegužės 16 d. iki 2006 m. birželio 12 d.;

e)      [MTPD] nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d.;

<…>

2 straipsnis

<…>

2.      Už 1 straipsnio 2 [dalyje] nurodytą pažeidimą skiriamos tokios baudos:

<…>

f)      Panasonic <…>: 157 478 000 [EUR];

g)      Toshiba <…>: 28 048 000 [EUR];

h)      Panasonic <…>, Toshiba <…> ir [MTPD], atsakingos kartu ir solidariai: 86 738 000 [EUR];

i)      Panasonic <…> ir [MTPD], atsakingos kartu ir solidariai: 7 885 000 [EUR];

<…>“

 Procesas ir šalių reikalavimai

27      Ieškovė pareiškė šį ieškinį; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. vasario 20 d.

28      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į trečiąją kolegiją, todėl byla paskirta šiai kolegijai.

29      Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių atsakyti į tam tikrus klausimus. Šis Bendrojo Teismo prašymas buvo įvykdytas per nustatytą terminą.

30      Per 2014 m. lapkričio 11 d. posėdį Bendrasis Teismas išklausė šalių kalbas ir atsakymus į savo pateiktus klausimus. Per šį posėdį buvo nuspręsta paprašyti šalių pateikti galimas pastabas dėl 2014 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija (C‑580/12 P, Rink.) per dešimt dienų nuo to sprendimo paskelbimo; Komisijos prašymu, šis terminas buvo jai pratęstas iki 2014 m. lapkričio 28 d.

31      Raštais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2014 m. lapkričio 21 ir 28 d., ieškovė ir Komisija įvykdė šį prašymą.

32      Žodinė proceso dalis baigta 2014 m. gruodžio 5 d.

33      Taikydamas 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 62 straipsnį Bendrasis Teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi nusprendė atnaujinti žodinę proceso dalį.

34      Taikydamas 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas paprašė šalių pateikti galimas pastabas dėl generalinio advokato M. Wathelet išvados byloje InnoLux / Komisija (C‑231/14 P, Rink.). Šis prašymas įvykdytas per nustatytą terminą. Paskui šalys pateikė savo pastabas dėl atsakymų, pateiktų taikant šią proceso organizavimo priemonę, visų pirma dėl baudų apskaičiavimo ir dydžio.

35      Žodinė proceso dalis buvo baigta 2015 m. liepos 10 d.

36      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 dalies d punktą,

–        panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 dalies e punktą,

–        panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 2 dalies g punktą arba, nepatenkinus šio reikalavimo, sumažinti baudą, kiek Bendrasis Teismas nuspręs esant tinkama,

–        panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 2 dalies h punktą arba, nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šią nuostatą, kiek ieškovė pripažinta kartu ir solidariai atsakinga, arba, nepatenkinus ir šio reikalavimo, sumažinti baudą, kiek Bendrasis Teismas nuspręs esant tinkama,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

37      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

38      Pirmuoju ir antruoju reikalavimais ieškovė siekia, visų pirma, kad būtų iš dalies panaikintas ginčijamas sprendimas, o trečiuoju ir ketvirtuoju reikalavimais, nepatenkinus ankstesniųjų, – kad būtų panaikinta jai minėtu sprendimu skirta bauda arba sumažintas jos dydis.

39      Pirmiausia reikia išnagrinėti pirmąjį ir antrąjį reikalavimus, kuriais siekiama, kad būtų iš dalies panaikintas ginčijamas sprendimas.

 Dėl pagrindinių reikalavimų, kuriais siekiama, kad būtų iš dalies panaikintas ginčijamas sprendimas

40      Grįsdama šiuos reikalavimus ieškovė nurodo penkis ieškinio pagrindus. Pirmasis, antrasis ir trečiasis ieškinio pagrindai susiję su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai nuspręsta, jog ieškovė yra atsakinga už pažeidimą, padarytą laikotarpiais nuo 2000 m. gegužės 16 d. iki 2002 m. balandžio 11 d., nuo 2002 m. balandžio 12 d. iki 2003 m. kovo 31 d. ir nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d. Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai nuspręsta, jog ieškovė yra kartu ir solidariai atsakinga už MTPD dalyvavimą darant pažeidimą laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d. Penktajame ieškinio pagrinde, kuris nurodomas, jei nebūtų pritarta ketvirtajam ieškinio pagrindui, teigiama, kad ginčijamame sprendime klaidingai nuspręsta, jog MTPD yra atsakinga už dalyvavimą darant pažeidimą laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d.

41      Pirmiausia reikia nagrinėti pirmąjį ieškinio pagrindą, tuomet – antrąjį, ketvirtąjį ir trečiąjį, o galiausiai – penktąjį ieškinio pagrindą.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai nuspręsta, jog ieškovė yra atsakinga už pažeidimą, padarytą laikotarpiu nuo 2000 m. gegužės 16 d. iki 2002 m. balandžio 11 d.

42      Šį pagrindą sudaro keturios dalys. Pirma ieškinio pagrindo dalis susijusi su teisės į gynybą pažeidimu, nes ieškovė nebuvo išklausyta dėl datos, kuri ginčijamame sprendime laikoma jos tariamo prisidėjimo darant nurodytą pažeidimą data. Antra ir trečia ieškinio pagrindo dalys susijusios su vertinimo klaidomis, padarytomis kai kuriuos dvišalius susitikimus kvalifikuojant kaip vieno ir tęstinio pažeidimo dalis. Ketvirta ieškinio pagrindo dalis susijusi su vienodo požiūrio principo pažeidimu, nes Komisija taikė skirtingas įrodinėjimo taisykles, kad atmestų prielaidą dėl kitos įmonės, [konfidencialu], dalyvavimo CPT kartelyje, nepaisant to, jog kaip ir ieškovė tuo pačiu laikotarpiu ši dalyvavo kai kuriuose dvišaliuose susitikimuose Europoje ir Europos „stiklo“ susitikimuose.

43      Pirmiausia reikia kartu išnagrinėti antrą ir trečią dalis.

44      Pirmojo ieškinio pagrindo antroje dalyje ieškovė teigia, kad net jei Bendrasis Teismas nuspręstų, jog 2000 m. gegužės 16 d. ieškovės ir Philips susitikimo tikslas buvo antikonkurencinis, šis susitikimas nėra ginčijamame sprendime konstatuoto vieno ir tęstinio pažeidimo dalis.

45      Trečioje dalyje ieškovė tvirtina, kad joks kitas Komisijos ginčijamame sprendime nustatytas kontaktas, atsitiktinis ir nesusijęs su kitais kontaktais, neturėjo tariamai tuo pačiu laikotarpiu vykusių „stiklo susitikimų“ požymių ir neapėmė informacijos apie susitarimus, sudarytus per kartelio susitikimus.

46      Reikia pažymėti, kad šalys sutaria, jog ieškovė nedalyvavo nei Azijos „stiklo susitikimuose“ (1997–2002 m.), nei Europos „stiklo susitikimuose“ (1999–2005 m.), tačiau nuo 2000 m. gegužės 16 d. iki 2002 m. balandžio 11 d. buvo užmezgusi devynis dvišalius kontaktus iš esmės su trimis minėtų susitikimų dalyvėmis, būtent, Samsung SDI, kiek tai susiję su pirmaisiais, ir Thomson ir Philips, kiek tai susiję su antraisiais. Tačiau ieškovė teigia, kad net darant prielaidą, jog minėti kontaktai reiškia dalyvavusių įmonių antikonkurencinį elgesį, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad per šiuos kontaktus ji sužinojo apie nagrinėjamo vieno ir tęstinio pažeidimo buvimą, todėl negalima daryti išvados, jog ji darė šį pažeidimą nuo 2000 m. pavasario.

47      Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad siekdama konstatuoti, jog ji, pirma, žinojo apie „stiklo susitikimų“ buvimą ir, antra, laikėsi dalyvavimo juose per dvišalius kontaktus strategijos, Komisija ginčijamo sprendimo 126, 274, 279, 287, 313, 502 ir 686 konstatuojamosiose dalyse rėmėsi laikotarpio, buvusio iki ieškovės numanomos prisijungimo prie CPT kartelio datos, t. y. 2000 m. gegužės 16 d., įrodymais, iš kurių kai kurie net nebuvo paminėti pranešime apie kaltinimus. Be to, įrodymai, kuriais Komisija rėmėsi siekdama padaryti išvadą, jog ieškovė iš konkurentės [konfidencialu], dalyvavusios „stiklo susitikimuose“, sužinojo apie CPT kartelio buvimą, buvo pernelyg netiesioginiai ir bendrojo pobūdžio, o tariami jos konkurentų bandymai įtraukti ją į minėtą kartelį buvo susiję su [konfidencialu].

48      Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad jos nesutaria dėl įrodymų, kuriais Komisija ginčijamame sprendime rėmėsi darydama išvadą, pirma, kad ieškovė žinojo apie Azijos ir Europos „stiklo susitarimų“ dalyvių planuotus ar praktiškai įgyvendintus antikonkurencinius veiksmus, taip pat apie jų bendrus siekiamus tikslus arba kad ji galėjo pagrįstai juos numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką ir, antra, kad savo elgesiu ji ketino prisidėti prie tų pačių tikslų, įrodomosios vertės.

49      Reikia priminti, kad atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį, taip pat su jais susijusių sankcijų pobūdį ir griežtumo lygį, nekaltumo prezumpcijos principas, numatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 2 dalyje, taikomas ir procedūrose dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimų, per kurias gali būti skirtos vienkartinės ar periodinės baudos (žr. 2014 m. spalio 10 d. Bendrojo Teismo sprendimo Soliver / Komisija, T‑68/09, Rink., 57 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

50      Remiantis tuo, darytina išvada, kad, pirma, Komisija turi pateikti įrodymų, teisės požiūriu pakankamai patvirtinančių SESV 101 straipsnio pažeidimą sudarančių faktinių aplinkybių buvimą (1998 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Baustahlgewebe / Komisija, C‑185/95 P, Rink. p. I‑8417, 58 punktas ir 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, Rink. p. I‑4125, 86 punktas), antra, tais atvejais, kai teismui kyla abejonių, jis turėtų jas vertinti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai (žr. 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo Kaimer ir kt. / Komisija, T‑379/06, neskelbiamo Rinkinyje, 47 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Taigi Komisija, be kita ko, privalo nustatyti visus duomenis, leidžiančius padaryti išvadą, kad įmonė dalyvavo darant tokį pažeidimą ir yra atsakinga už įvairius jo aspektus (minėto Sprendimo Komisija / Anic Partecipazioni 86 punktas). Vadinasi, įmonės dalyvavimas kartelyje negali būti grindžiamas spėliojimais, padarytais remiantis netiksliais duomenimis (žr. 49 punkte minėto Sprendimo Soliver / Komisija 58 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

51      Taip pat reikia nustatyti, ar ginčijamame Komisijos sprendime pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi, tikslūs ir neprieštaringi, kad pagrįstų tvirtą įsitikinimą, jog ieškovė dalyvavo CPT kartelyje.

52      Šiuo klausimu primintina, kad vieno ir tęstinio pažeidimo buvimas nebūtinai reiškia, kad vienoje ar keliose pažeidimo sudedamosiose dalyse dalyvavusi įmonė gali būti pripažinta atsakinga už visą pažeidimą. Taip pat reikia, kad Komisija įrodytų, jog ši įmonė žinojo apie kitų įmonių Europoje vykdomus antikonkurencinius veiksmus arba galėjo pagrįstai juos numatyti. Vien to, kad susitarimo, kurį sudarant dalyvavo įmonė, ir viso kartelio tikslai sutampa, nepakanka, kad įmonę būtų galima laikyti dalyvavusia visame kartelyje. Iš tiesų reikia priminti, kad EB 101 straipsnio 1 dalis netaikoma, jei nėra mažiausiai dviejų šalių valios suderinimo (žr. 49 punkte minėto Sprendimo Soliver / Komisija 62 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

53      Todėl tik tuo atveju, jei įmonė, dalyvaudama sudarant susitarimą, žinojo ar turėjo žinoti, kad tai darydama prisijungė prie pasaulinio kartelio, jos dalyvavimas sudarant atitinkamą susitarimą gali būti prisijungimo prie to pasaulinio kartelio išraiška (2002 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) sprendimo Sigma Tecnologie / Komisija, T‑28/99, Rink. p. II‑1845, 45 punktas; 2011 m. lapkričio 16 d. Bendrojo Teismo sprendimo Low & Bonar ir Bonar Technical Fabrics / Komisija, T‑59/06, neskelbiamo Rinkinyje, 61 punktas ir 2011 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Quinn Barlo ir kt. / Komisija, T‑208/06, Rink. p. II‑7953, 144 punktas). Kitaip tariant, turi būti įrodyta, kad ši įmonė ketino savo elgesiu prisidėti prie bendrų visų dalyvių siektų tikslų, kad žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį arba kad ji galėjo pagrįstai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti su tuo susijusią riziką (žr. 49 punkte minėto Sprendimo Soliver / Komisija 63 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

54      Taigi atitinkama įmonė turi žinoti bendro kartelio mastą ir esminius požymius (žr. 49 punkte minėto Sprendimo Soliver / Komisija 64 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

55      Todėl siekdama įrodyti ieškovės dalyvavimą darant vieną ir tęstinį su CPT susijusį pažeidimą Komisija turi ne tik nustatyti antikonkurencinį ieškovės ir jos konkurenčių kontaktų per laikotarpį nuo 2000 m. kovo 16 d. iki 2002 m. balandžio 11 d. pobūdį, bet ir įrodyti, kad ieškovė žinojo arba galima pagrįstai manyti, jog ji žinojo, pirma, aplinkybę, kad kontaktai buvo bendro plano dalis ir jais buvo siekiama prisidėti prie pasaulinio kartelio tikslo įgyvendinimo, ir, antra, bendrą kartelio mastą ir esminius požymius.

56      Iš tiesų, kaip nurodo ieškovė ir kaip priminta šio sprendimo 52 punkte, nesant duomenų, įrodančių, kad ji žinojo apie susitarimų ir per „stiklo susitarimus“ suderintų veiksmų buvimą arba jų turinį, vien to, kad susitarimų, kuriuos sudarant dalyvavo įmonė, ir viso CPT kartelio tikslas sutampa, taip pat aplinkybės, jog ji turėjo kontaktų su įmonėmis, kurių dalyvavimas kartelyje yra įrodytas, nepakanka, kad įmonę būtų galima laikyti dalyvavusia šiame kartelyje (2000 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cimenteries CBR ir kt. / Komisija, T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95, Rink. p. II‑491, 4112 punktas).

57      Todėl reikia išnagrinėti, ar ginčijamame sprendime Komisijos pateikti įrodymai patvirtina, kad tariamo jos prisijungimo prie CPT kartelio dieną, t. y. 2000 m. gegužės 16 d., ieškovė žinojo arba iš tikrųjų galėjo žinoti apie konkurenčių kartelį dėl CPT ir savo elgesiu ketino prisidėti prie bendrų visų minėto kartelio dalyvių siektų tikslų.

58      Šiuo klausimu, siekiant patvirtinti išvadą, kad, nepaisant to, jog iki 2002 m. balandžio mėn. ieškovė nedalyvavo „stiklo susitikimuose“, ji netiesiogiai sužinojo apie CPT kartelį iš kai kurių konkurenčių (ginčijamo sprendimo 313, 498–500, 502, 511, 546 ir 686 konstatuojamosios dalys), mėginusių ją įtraukti į jį (minėto sprendimo 502 ir 511 konstatuojamosios dalys), iš šio sprendimo matyti, kad Komisija remiasi jo 264–270, 273, 274, 278, 279, 287 ir 502 konstatuojamosiose dalyse minėtais įrodymais ir prašymą atleisti nuo baudų ar jas sumažinti pateikusių asmenų pareiškimais, nurodytais to sprendimo 126 (176 išnaša) ir 549–552 konstatuojamosiose dalyse.

59      Pirma, kadangi nereikia atsakyti į klausimą, ar Komisija teisėtai rėmėsi laikotarpio, buvusio iki ieškovės numanomos prisijungimo prie CPT kartelio datos, įrodymais, įrodinėdama, kad tuo metu ji žinojo apie kartelio buvimą ar apie dalyvavusių įmonių planuotus ar praktiškai įgyvendintus veiksmus arba kad ji galėjo pagrįstai juos numatyti, pakanka konstatuoti, jog, išskyrus 1998 m. sausio 14 d. susitikimą, kuriame ji dalyvavo, minėti įrodymai susiję su [konfidencialu], o ne su ieškove.

60      Priešingai, nei konstatuota ginčijamo sprendimo 502 konstatuojamojoje dalyje ir kaip matyti iš to paties sprendimo 273 ir 279 konstatuojamųjų dalių, kaip teisingai tvirtina ieškovė, kitų kartelyje dalyvavusių įmonių, įskaitant [konfidencialu], bandymai pirmaisiais CPT kartelio metais, t. y. 1998 ir 1999 m., paskatinti jame dalyvauti kitas įmones taip pat buvo susiję su [konfidencialu], o ne su ieškove. Tačiau, be ginčijamo sprendimo 69 ir 926 konstatuojamosiose dalyse minėtų aplinkybių, kad, pirma, ieškovė buvo kontrolinio akcinio paketo neturinti akcininkė, kuriai priklausė 20–30 % šios bendros įmonės, įsteigtos kartu su [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu], akcijų, ir, antra, ši įmonė taip pat dalyvavo CPT kartelyje, Komisija tame sprendime nenustatė jokio minėtos ieškovės ir [konfidencialu] ryšio. Nors Komisija adresavo pranešimą apie kaltinimus ir [konfidencialu], reikia pažymėti, kad ginčijamas sprendimas nebuvo jai skirtas. Be to, kaip nurodo ieškovė, iš minėto sprendimo nematyti, kad Komisija ją kaltintų dėl [konfidencialu] elgesio. Iš tiesų ginčijamame sprendime Komisija atskyrė šiuos du subjektus.

61      Darytina išvada, kad Komisijos argumentui, jog [konfidencialu] atstovas per 1999 m. spalio 20 d. susitikimą veikė visos grupės vardu, kai kalbėjo apie ieškovės ketinimą „2001 m. perkelti iš Japonijos į Indoneziją savo gamyklos 33 colių liniją“, negalima pritarti. Beje, tokio argumento nėra ginčijamame sprendime, kuriame Komisija tik pažymi, kad per šį susitikimą [konfidencialu] pranešė Chunghwa apie savo 14 ir 20 colių CPT kainų didinimą tam tikriems klientams.

62      Antra, iš 1999 m. gegužės 10 ir 20 d. bei rugpjūčio 23 d. susitikimų protokolų, minėtų ginčijamo sprendimo 279 konstatuojamojoje dalyje, taip pat iš 1999 m. rugsėjo 21 d. susitikimo protokolo, minėto to paties sprendimo 287 konstatuojamojoje dalyje, ištraukų matyti, kad CPT kartelio dalyvės paprasčiausiai ketino susisiekti su [konfidencialu], su kuria [konfidencialu] nuolat bendravo. Beje, priešingai, nei nurodyta to sprendimo 280 konstatuojamojoje dalyje, per 1999 m. rugpjūčio 23 d. susitikimą [konfidencialu] padarytas pareiškimas, jog ji ketina organizuoti susitikimą su „Toshiba“ vadovais, kad įtikintų juos didinti kainas, kaip sutarta, susijęs ne su ieškove, o su [konfidencialu]. Iš tiesų šis pareiškimas cituojamas minėto susitikimo protokolo skyriuje [konfidencialu], kuriame kalbama apie vėlavimą didinti kainas Indonezijoje. Aplinkybė, kad šiame pareiškime minima įmonė buvo ne ieškovė, taip pat atitinka [konfidencialu] pavestą užduotį teikti [konfidencialu] aktualią informaciją apie atitinkamą rinką.

63      Be to, priešingai, nei ginčijamo sprendimo 280 ir 995 konstatuojamosiose dalyse nurodė Komisija, šie įrodymai neįrodo, kad [konfidencialu] iš tikrųjų informavo ieškovę apie CPT kartelį.

64      Dėl ginčijamo sprendimo 169 išnašoje minėto ir pranešimo apie kaltinimus 131 išnašoje aprašyto 1998 m. sausio 14 d. susitikimo, per kurį ieškovės vadovo pavaduotojas pasiūlė CDT kartelyje dalyvaujančioms įmonėms nusiųsti savo atstovus į Japoniją, Korėją ir Taivaną siekiant užmegzti dvišalius kontaktus su „stiklo susitikimuose“ nedalyvavusiomis Japonijos įmonėmis, reikia pažymėti, kad šis susitikimas buvo susijęs tik su CDT, taigi su kitu karteliu. Iš tiesų ginčijamo sprendimo 649–656 konstatuojamosiose dalyse Komisija konstatavo: kadangi CPT ir CDT karteliai nėra susiję, apskritai visi su jais susiję susitarimai ar suderinti veiksmai sudaro du atskirus pažeidimus, kurių kiekvienas yra vienas ir tęstinis. Beje, kaip ieškovė tvirtina dublike, aptariamo susitikimo protokole padarytos nuorodos į CPT yra susijusios su Chunghwa Picture Tubes, kuri dalyvavo tame susitikime. Šiomis aplinkybėmis, kadangi nereikia pateikti nuomonės dėl tariamo šio įrodymo nepriimtinumo dėl to, kad jis nenurodytas pranešime apie kaltinimus, kiek tai susiję su CPT karteliu, reikia pažymėti, kad Komisija negalėjo remtis minėtu protokolu, kai ginčijamo sprendimo 502 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad ieškovė laikėsi dalyvavimo CPT kartelyje palaikant dvišalius kontaktus strategijos ir kad ji žinojo apie šio kartelio buvimą.

65      Be to, priešingai, nei tvirtina Komisija ir konstatuota ginčijamame sprendime, aplinkybės, kad per tam tikrus „stiklo susitikimus“, konkrečiai kalbant, 1999 m. kovo 7 d., gegužės 10 ir 20 d., rugpjūčio 23 d., rugsėjo 21 d. ir spalio 20 d., taip pat 2001 m. kovo 20 d. ir lapkričio 20 d., buvo paminėta jautri komercinė informacija apie pardavimo apimtį, gamybos pajėgumus ir ieškovės taikomas kainas, nepakanka siekiant padaryti išvadą, jog ji žinojo apie CPT kartelio buvimą ir ketino prisidėti prie šio kartelio siekiamu tikslų įgyvendinimo. Be to, Komisija neįrodė, kad informacija, kuria keitėsi tų susitikimų dalyvės, buvo būtent ieškovės pateikta informacija ir kad nuorodos į TSB, padarytos tų susitikimų protokoluose, kuriomis ji rėmėsi įrodinėdama ieškovės dalyvavimą CPT kartelyje, susijusios su ja, o ne su [konfidencialu].

66      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad aplinkybės, jog įvairių bendrovių, kaip antai TSB, [konfidencialu] arba [konfidencialu], pavadinimus atitinkantys akronimai kartais vartojami tuose pačiuose protokoluose, nepakanka siekiant padaryti išvadą, jog dalyvės stengėsi sistemingai atskirti ieškovę ir [konfidencialu]. Iš tiesų šias nuorodas reikia aiškinti atsižvelgiant į jų kontekstą. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad 1999 m. kovo 7 d., rugsėjo 21 d. ir gegužės 10 d. susitikimų protokoluose padaryta nuoroda į Pietryčių Azijoje esančias televizorių gamintojas, kurios buvo [konfidencialu] klientės, o tai neprieštarauja ginčijamo sprendimo 279 konstatuojamajai daliai, kurioje nurodyta, kad per 1999 m. birželio 21 d. Azijos „stiklo susitikimą“ dalyvės nagrinėjo kainų padidinimus remdamosi taip pat jos ir Aiwa, kurios ji buvo didžiausia tiekėja, duomenimis.

67      Be to, ginčijamo sprendimo 330 konstatuojamojoje dalyje cituotas [konfidencialu] atstovo pareiškimas, padarytas per 2000 m. kovo 6 d. susitikimą su [konfidencialu], kad „TSB neabejotinai sektų GSM pavyzdžiu, jei ji nuspręstų didinti savo kainas“, negali būti aiškinamas kaip susijęs su ieškove, nes sunku įsivaizduoti, kad įmonės, kurioje ji yra kontrolinio akcijų paketo neturinti akcininkė, strategija galėtų turėti įtakos jos taikomai kainų politikai ir juo mažiau būtų jai privaloma. Be to, iš ieškovės atsakymo į pranešimą apie kaltinimus matyti, kad [konfidencialu] apibrėždavo savo kainas savarankiškai ir kad jos darbuotojai neturėjo galių priimti sprendimų, kurie būtų taikomi už jos ribų. Be to, vien aplinkybė, kad [konfidencialu] nusprendė prisijungti prie galimo suderinto kainų didinimo, numatyto per „stiklo susitikimus“, neleidžia daryti išvados, jog ji apie tai pranešė ieškovei. Galiausiai pastaba, kad „padalinys Japonijoje“ planavo perkelti tam tikras gamybos linijas į gamyklas Tailande arba Indonezijoje, taip pat neįrodo, jog ieškovė žinojo apie planuotus ar praktiškai įgyvendintus antikonkurencinius veiksmus ir CPT kartelio dalyvių, įskaitant Chunghwa, siekiamus tikslus.

68      Trečia, ginčijamame sprendime Komisija juo labiau netvirtina, kad [konfidencialu] pranešė ieškovei, nesvarbu kaip, apie CPT kartelio buvimą arba šio kartelio dalyvių siekiamus tikslus.

69      Ketvirta, net jei, kaip Komisija konstatavo ginčijamo sprendimo 287 konstatuojamojoje dalyje, būtų galima manyti, kad ieškovė žinojo apie CPT kartelio susitikimus, nėra jokių duomenų, įrodančių, jog ji savo elgesiu siekė prisidėti prie visų minėto kartelio dalyvių bendrų tikslų įgyvendinimo.

70      Šiuo aspektu, priešingai, nei savo rašytiniuose dokumentuose tvirtina Komisija, per 1999 m. rugsėjo 21 d. „stiklo susitikimą“ Chunghwa darbuotojo padarytų užrašų ištrauka, iš kurios yra aiškūs [konfidencialu] darbuotojo žodžiai dėl ieškovės („TSB padalinys Japonijoje“) [konfidencialu] adresuoto rašto, kuriame pastarosios prašoma nedalyvauti „stiklo susitikimuose“, neįrodo, kad ieškovė buvo konkrečiai pasirinkusi nedalyvauti tuose susitikimuose, ir neleidžia daryti išvados, kaip 2012 m. kovo 6 d. Bendrojo Teismo sprendime UPM‑Kymmene / Komisija (T‑53/06), kad ji žinojo apie CPT kartelio buvimą ir ketino prisidėti prie jo dalyvių siekiamų tikslų įgyvendinimo. Kaip tvirtina ieškovė, ši ištrauka veikiau įrodo, jog, atvirkščiai, ji nenorėjo, kad [konfidencialu] dalyvautų „stiklo susitikimuose“.

71      Penkta, priešingai, nei Komisija nurodė ginčijamo sprendimo 498, 499 ir 995 konstatuojamosiose dalyse, iš trijų prašymus atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikusių įmonių žodinių pareiškimų, kurie minėto sprendimo 126 konstatuojamojoje dalyje pripažinti „įrodymais, patvirtinančiais ieškovės dalyvavimą [CPT kartelyje] nuo 2000 m. pavasario“, ir minėti tos pačios konstatuojamosios dalies 176 išnašoje, taip pat neišplaukia, kad net jei ji tik kartais dalyvavo daugiašaliuose susitikimuose, paprastai ji sužinodavo jų rezultatus per [konfidencialu].

72      Be šio teiginio bendrojo pobūdžio, reikia pažymėti, pirma, kad 2007 m. lapkričio 28 d. darydama žodinį pareiškimą Chunghwa kaip apie dvišalių susitikimų dalyvę kalbėjo apie [konfidencialu], o ne apie ieškovę. Iš šio pareiškimo aišku, kad kai kurios įmonės dalyvavo dvišaliuose susitikimuose su „stiklo susitikimuose“ dalyvavusiomis įmonėmis, o tai suteikė pastarosioms galimybę pasikeisti jautria komercine informacija apie juose nedalyvavusias įmones ir išplėsti savo diskusijas dėl tų įmonių kainų ir gamybos. Šiame pareiškime paminėti trys CPT kartelyje dalyvavusių įmonių susitikimai, įvykę 1996 m. lapkričio 25 d., 1999 m. rugpjūčio 23 d. ir spalio 27 d., per kuriuos buvo susitarta susisiekti su nedalyvavusiomis įmonėmis. Tačiau reikia priminti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 62 punkte, ginčijamo sprendimo 279 ir 280 konstatuojamosiose dalyse minėto 1999 m. rugpjūčio 23 d. susitikimo protokole buvo kalbama apie [konfidencialu], o ne apie ieškovę. Be to, remiantis to paties sprendimo 291 konstatuojamąja dalimi, 1999 m. spalio 27 d. susitikimo dalyvės išsamiai išnagrinėjo naujausius įmonių, įskaitant [konfidencialu], įstatus, tačiau ieškovė tarp tų įmonių nepaminėta.

73      Antra, paskesniame 2009 m. kovo 16 d. žodiniame pareiškime Chunghwa tik pažymi, kad ieškovė dalyvavo dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose. Tačiau minėtame pareiškime nepatikslinama, ar žodžiu „Toshiba“ daroma nuoroda tik į registruotą buveinę, taigi į ieškovę, ar į kitus teisės subjektus, pavyzdžiui, [konfidencialu]. Be to, klausimas, ar tariamas Toshiba dalyvavimas „grupės“ susitikimuose, kaip ir dvišaliuose susitikimuose, yra susijęs su ieškove, aiškiai neišnagrinėtas.

74      Trečia, ginčijamo sprendimo 550 konstatuojamojoje dalyje minėtame 2008 m. vasario 13 d. Samsung SDI žodiniame pareiškime aprašomas 1998 m. lapkričio 24 d. Samsung SDI, LGE ir [konfidencialu] susitikimas, per kurį pastaroji įmonė pasiūlė jame dalyvauti Tosummit / Toshiba; ši periodiškai dalyvavo tokiuose susitikimuose. Tačiau, kaip Komisija pripažino ginčijamo sprendimo 273 konstatuojamojoje dalyje ir kaip matyti iš to paties pareiškimo, šis subjektas kalbėjo apie [konfidencialu], o ne apie ieškovę.

75      Be to, priešingai, nei Komisija, remdamasi 2009 m. kovo 12 d. Samsung SDI žodiniu pareiškimu, nurodo ginčijamo sprendimo 550 konstatuojamojoje dalyje, [konfidencialu] buvo susijusi su [konfidencialu], nes buvo su ja, o ne su ieškove sudariusi techninės pagalbos susitarimą.

76      Galiausiai 2008 m. birželio 20 d. Samsung SDI žodiniame pareiškime pateiktas teiginys, kad paprastai ieškovė gaudavo informacijos iš [konfidencialu], yra nepakankamai patvirtintas. Be to, turint omenyje jo netiesioginį pobūdį, šio iš kitos, o ne iš tariamai ieškovę informavusios įmonės gauto įrodymo nepakanka siekiant padaryti išvadą, kad ieškovė žinojo apie CPT kartelio buvimą.

77      Todėl priešingai, nei Komisija konstatavo ginčijamo sprendimo 548 ir 552 konstatuojamosiose dalyse, aptariami žodiniai pareiškimai neliudija apie ieškovės dalyvavimą CPT kartelyje ir dėl šios priežasties negali būti laikomi patvirtinančiais naujus įrodymus šiuo klausimu (šiuo klausimu žr. 2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo JFE Engineering ir kt. / Komisija, T‑67/00, T‑68/00, T‑71/00 ir T‑78/00, Rink. p. II‑2501, 219 punktą ir 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, T‑38/02, Rink. p. II‑4407, 285 punktą). Beje, savo rašytiniuose dokumentuose Komisija pripažįsta, kad minėti žodiniai pareiškimai nepateikia jokios informacijos apie dvišalius susitikimus, per kuriuos ieškovė iš [konfidencialu] sužinodavo apie numatytus per „stiklo susitikimus“ susitarimus ir suderintus veiksmus.

78      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek iš atskirai, tiek iš kartu vertinamų visų įrodymų, kuriais Komisija rėmėsi, siekdama įrodyti, jog ieškovė iki 2002 m. balandžio mėn. žinojo apie CPT kartelio buvimą arba jo turinį, matyti, kad teisiškai nebuvo pakankamai įrodyta, jog ieškovė žinojo arba iš tikrųjų galėjo iš savo konkurenčių sužinoti apie bendro CPT kartelio buvimą ir savo elgesiu ketino prisidėti prie bendrų visų šio kartelio dalyvių siektų tikslų. Tokiomis aplinkybėmis, kad ir kaip būtų, nebūtina nagrinėti klausimo dėl dvišalių kontaktų antikonkurencinio pobūdžio ir jų galimo ryšio su CPT karteliu (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Aalberts Industries ir kt., C‑287/11 P, Rink., 62 ir 63 punktus).

79      Todėl reikia pritarti pirmojo pagrindo antrai ir trečiai dalims ir atitinkamai visam ieškinio pirmajam pagrindui ir nereikia pateikti nuomonės dėl teisės į gynybą ir vienodo požiūrio principo, kuriais buvo remtasi grindžiant minėto ieškinio pagrindo pirmą ir ketvirtą dalis, pažeidimo.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, susijusio su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai nuspręsta, jog ieškovė yra atsakinga už pažeidimą, padarytą laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 12 d. iki 2003 m. kovo 31 d.

80      Šį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys, susijusios su, pirma, Komisijos kompetencijos konstatuoti SESV 101 straipsnio pažeidimą nebuvimu ir, antra, klaida, padaryta konstatavus, kad ieškovė dalyvavo darant vieną ir tęstinį pažeidimą.

81      Pirmoje dalyje ieškovė nurodo, kad ji negali būti laikoma atsakinga už pažeidimą dėl to, kad dalyvavo SML susitikimuose, nes Komisija neįrodė, pirma, kad per šiuos susitikimus sudaryti ar numatyti susitarimai buvo įgyvendinti EEE ir, antra, kad per perdarytų produktų pardavimus šie susitarimai darė iš karto atsirandantį, esminį ir numatomą poveikį EEE rinkai. Be to, ji teigia, kad pažeista teisė į gynybą, nes ji neturėjo galimybės pateikti nuomonės dėl pastarojo Komisijos teiginio.

82      Antroje dalyje ieškovė teigia, kad Komisija padarė klaidą, kai pripažino ją atsakinga už vieną ir tęstinį pažeidimą dėl to, kad 2002 m. balandžio 12 d., gegužės 27 d. ir gruodžio 6 d., taip pat 2003 m. vasario 10 d. ji dalyvavo keturiuose Azijoje vykusiuose SML susitikimuose, kuriuose dalyvavo Samsung SDI ir LPD grupė. Šiuo klausimu ieškovė nurodo, kad Komisija neteisingai į vieną ir tęstinį pažeidimą sujungė veiksmus, susijusius su keturiomis skirtingomis susitikimų grupėmis, būtent SML susitikimais, ASEAN susitikimais, Azijos „stiklo susitikimais“ ir Europos „stiklo susitikimais“, nors neturėjo bendro plano, pagal kurį būtų siekiama vieno ekonominio tikslo, buvimo įrodymų, o šios susitikimų grupės nebuvo pakankamai vienos kitas papildančios ir susijusios. Taip pat ieškovė teigia, kad negali būti pripažinta atsakinga už visą susitarimą, nes nežinojo apie jo buvimą ir dalyvaudama SML susitikimuose neketino prie jo prisidėti.

83      Pirmiausia reikia išnagrinėti šio ieškinio pagrindo antrą dalį, ypač klausimą, ar Komisija teisingai manė, kad, dalyvaudama keturiuose SML susitikimuose nuo 2002 m. balandžio 12 d. iki 2003 m. vasario 10 d., ieškovė darė vieną ir tęstinį pažeidimą. Šiuo klausimu iš ginčijamo sprendimo 313 konstatuojamosios dalies matyti, kad nuo 2002 m. balandžio mėn. ieškovė savo lėšomis nuolat dalyvavo susitikimuose ir kad su šiais kontaktais susiję įrodymai patvirtina, jog jie buvo palaikomi siekiant gauti aktualią informaciją ir nuolat stebėti pasikeitimus ir būsimus pasaulinio masto projektus, susijusius su pajėgumu, pardavimais ir kaina. Remiantis minėto sprendimo 502 konstatuojamąja dalimi, per pirmąjį tokį susitikimą, t. y. 2002 m. balandžio 12 d. susitikimą, minėtą to paties sprendimo 374 ir 375 konstatuojamosiose dalyse, dalyvės susitarė nuolat bendradarbiauti, rinktis į susitikimus kas du mėnesius, išlaikyti tą patį kainų lygį arba didinti jas 2002 m. trečiąjį ketvirtį, taip pat dėl kainodaros gairių. Galiausiai, remiantis to paties sprendimo 387, 388 ir 503 konstatuojamosiomis dalimis, taip pat yra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė šiame kartelyje vaidino aktyvų vaidmenį.

84      Tačiau reikia pažymėti, kad, be ieškovės dalyvavimą SML susitikimuose ir jų antikonkurencinį tikslą patvirtinančių įrodymų, kurie neginčijami, Komisija ginčijamame sprendime nenurodė konkrečių duomenų, kuriais rėmėsi siekdama konstatuoti, kad ieškovė žinojo apie CPT dalyvių planuotus ar praktiškai įgyvendintus neteisėtus veiksmus ir savo elgesiu ketino prisidėti prie šių dalyvių bendrų tikslų įgyvendinimo.

85      Šiuo klausimu ir bet kuriuo atveju SML susitikimų protokolų analizė, kurią Komisija atliko ginčijamo sprendimo 374, 375, 377, 384 ir 387 konstatuojamosiose dalyse, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė žinojo apie pasaulinio CPT kartelio buvimą ir ketino prisidėti prie šio kartelio dalyvių siektų tikslų. Iš tiesų Komisija tik apibrėžė šių susitikimų tikslą ir pasaulinį mastą ir pažymėjo, kad pirmo susitikimo dalyvės tariamai nusprendė tęsti bendradarbiavimą visame pasaulyje. Tačiau tokia aplinkybė, net jei būtų įrodyta, neleidžia daryti išvados, kad žinojimas apie CPT kartelio buvimą buvo įrodytas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 52 ir 53 punktuose minėtą teismo praktiką.

86      Kadangi nebūtina nagrinėti, ar SML susitikimai buvo vieno ir tęstinio pažeidimo dalis, darytina išvada, kad Komisija teisiškai nepakankamai įrodė, jog dalyvaudama keturiuose SML susitikimuose ieškovė savo elgesiu ketino prisidėti prie bendrų visų CPT kartelyje dalyvavusių įmonių tikslų, kad ji žinojo apie minėtų dalyvių siekiant tų pačių tikslų planuotus ar praktiškai įgyvendintus neteisėtus veiksmus arba kad galėjo pagrįstai juos numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 52–54 punktuose minėtą teismo praktiką. Be to, visapusiškai įvertinus ginčijamame sprendime nurodytus įrodymus, darytina išvada, kad žinojimo apie šiuos veiksmus taip pat negali reikšti aplinkybė, jog ieškovė iš pradžių palaikydavo dvišalius kontaktus su kai kuriomis CPT kartelio dalyvėmis, o vėliau su kai kuriomis iš jų dalyvavo keturiuose SML susitikimuose.

87      Todėl reikia pritarti ieškinio antrojo pagrindo antrai daliai ir šioje stadijoje nereikia pateikti nuomonės apie Komisijos kompetenciją konstatuoti SESV 101 straipsnio pažeidimą dėl to, kad ieškovė dalyvavo SML susitikimuose.

 Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, susijusio su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai nuspręsta, jog ieškovė yra kartu ir solidariai atsakinga už MTPD dalyvavimą darant pažeidimą nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d.

88      Šį pagrindą sudaro trys dalys, susijusios su, pirma, motyvavimo stoka, antra, ieškovės lemiamos įtakos bendros įmonės elgesiui buvimo vertinimo klaida ir, trečia, teisės į gynybą pažeidimu, nes ieškovė neturėjo galimybės susipažinti su Panasonic pastabomis, pateiktomis atsakant į pranešimą apie kaltinimus ir per išklausymą.

89      Pirmiausia reikia išnagrinėti šio ieškinio pagrindo antrą dalį.

–       Dėl antros dalies

90      Ieškovė pažymi, kad MEI visiškai kontroliavo MTPD, nes turėjo kontrolinį 64,5 % akcijų paketą, skirdavo daugumą valdybos narių ir taip kontroliavo visus valdymo organų priimamus sprendimus, kuriems priimti reikėjo paprastos daugumos, rinko jos vadovą ir vadovavo kasdienei veiklai. Todėl ieškovei priklausė tik nekontrolinis 35,5 % akcijų paketas ir ji neturėjo daugiau teisių, nei paprastai turi kontrolinio paketo neturintys akcininkai. Tačiau, anot jos, neatsižvelgdama į šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus ir priešingai, nei nusprendė Bundeskartellamt (Vokietijos konkurencijos priežiūros institucija), pritarusi MTPD įsteigimo projektui, kuriame buvo numatyta, kad MEI įgyja išimtinę bendros įmonės kontrolę, Komisija neteisingai nusprendė, jog MTPD įstatuose ir MTPD steigimo sutartyje (veiklos sujungimo sutartis, toliau – BIA) nustatytos teisės suteikia jai teisę vetuoti strateginius sprendimus, todėl suteikia jai teisę į bendrą minėtos įmonės kontrolę. Jos nuomone, šios teisės neleido jai daryti įtakos kasdieniams MTPD veiksmams arba jos elgesiui rinkoje, kontroliuoti kainų, prekybos ar bet kurio kito prekybos politikos aspekto ir nesuteikė jai jokių valdymo įgaliojimų.

91      Todėl ieškovė teigia, kad, priešingai, nei nuspręsta ginčijamame sprendime, ji nesudarė su MTPD ekonominio vieneto ir negalėjo daryti lemiamos įtakos jos elgesiui rinkoje ir faktiškai tokios įtakos nedarė. Šiuo klausimu ji tvirtina, kad niekada nebuvo pasinaudojusi tariamai turima veto teise ir kad Komisija neįrodė, jog ji žinojo apie MTPD dalyvavimą CPT kartelyje laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d.

92      Komisija nesutinka su šiais argumentais.

93      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką dukterinės bendrovės elgesys gali būti inkriminuotas patronuojančiajai bendrovei, be kita ko, kai, nors ir turėdama atskirą teisinį subjektiškumą, ši dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančiosios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgdama į ekonominius, organizacinius ir teisinius šių dviejų teisės subjektų ryšius (žr. 2013 m. rugsėjo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo EI du Pont de Nemours / Komisija, C‑172/12 P, 41 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

94      Kadangi tokiu atveju patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė įmonė yra to paties ekonominio vieneto narės ir sudaro vieną įmonę pagal SESV 101 straipsnį, Komisija gali sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, adresuoti patronuojančiajai bendrovei, nesant reikalo įrodyti asmeninio šios bendrovės dalyvavimo darant pažeidimą (93 punkte minėto Sprendimo EI du Pont de Nemours / Komisija 42 punktas).

95      Taip pat reikia pažymėti, kad, siekdama patronuojančiajai bendrovei inkriminuoti dukterinės bendrovės elgesį, Komisija negali tik konstatuoti, kad patronuojančioji bendrovė gali daryti lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui, bet turi ir patikrinti, ar ši įtaka realiai padaryta (93 punkte minėto Sprendimo EI du Pont de Nemours / Komisija 44 punktas; žr. 2014 m. liepos 11 d. Bendrojo Teismo sprendimo Sasol ir kt. / Komisija, T‑541/08, Rink., 43 punktą ir Sprendimo RWE ir RWE Dea / Komisija, T‑543/08, Rink., 101 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Iš principo Komisija turi įrodyti tokią lemiamą įtaką remdamasi visais faktiniais duomenimis (žr. 2006 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Avebe / Komisija, T‑314/01, Rink. p. II‑3085, 136 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

96      Paprastai būtent dukterinės bendrovės kontrolinio akcijų paketo turėjimas gali leisti patronuojančiajai bendrovei faktiškai daryti lemiamą įtaką dukterinei bendrovei, ypač jos elgesiui rinkoje. Buvo nuspręsta, kad kai patronuojančioji bendrovė valdo 25,001 % dukterinės bendrovės akcinio kapitalo, o tai yra gerokai mažiau nei pusė kapitalo, negalima teigti, kad patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė priklauso tai pačiai grupei, kurios viduje jos sudaro vieną ekonominį vienetą (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Fuji Electric / Komisija, T‑132/07, Rink. p. II‑4091, 182 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

97      Tačiau mažiau nei pusės akcijų valdymas patronuojančiajai bendrovei gali leisti realiai daryti lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui rinkoje, jeigu ji turi daugiau teisių, nei paprastai turi kontrolinio akcijų paketo neturintys akcininkai, kad galėtų apsaugoti savo finansinius interesus, kurios, nagrinėjamos pagal teisinio ar ekonominio pobūdžio sutampančių požymių visumos metodą, leidžia įrodyti, kad dukterinės bendrovės elgesiui rinkoje buvo daroma lemiama įtaka. Lemiamos įtakos darymą Komisija gali įrodyti pateikdama įrodymų visetą, net jei atskirai kiekvienas iš šių įrodymų neturi pakankamos įrodomosios galios (96 punkte minėto Sprendimo Fuji Electric / Komisija 183 punktas).

98      Atsižvelgiant į tai, kad pagal SESV 263 straipsnį Bendrasis Teismas ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolę turi atlikti tik remdamasis šiame sprendime nurodytais motyvais, patronuojančiosios bendrovės vadovavimas dukterinei bendrovei turi būti vertinamas atsižvelgiant tik į Komisijos sprendime, kuriame nustatoma patronuojančiosios bendrovės atsakomybė, pateiktus įrodymus. Todėl vienintelis reikšmingas klausimas yra išsiaiškinti, ar, atsižvelgiant į minėtus įrodymus, buvo įrodytas pažeidimas (žr. 96 punkte minėto Sprendimo Fuji Electric / Komisija 185 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

99      Toliau reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog dviejų tarpusavyje nepriklausomų patronuojančiųjų bendrovių bendra dukterinės bendrovės kontrolė iš esmės netrukdo Komisijai konstatuoti vieno ekonominio vieneto, sudaryto iš vienos šių patronuojančiųjų bendrovių ir dukterinės bendrovės, egzistavimo ir tai galioja net tuo atveju, kai ši patronuojančioji bendrovė turi mažesnę savo dukterinės bendrovės kapitalo dalį nei kita patronuojančioji bendrovė (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo AceaElectrabel Produzione / Komisija, C‑480/09 P, Rink. p. I‑13355, 64 punktą).

100    Tikrasis vienos ar kelių patronuojančiųjų bendrovių dukterinės bendrovės valdymo įgaliojimų įgyvendinimas gali tiesiogiai išplaukti iš teisės aktų nuostatų taikymo ar patronuojančiųjų bendrovių susitarimo dėl bendros dukterinės bendrovės valdymo, sudaryto remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis. Patronuojančiosios bendrovės valdant savo dukterinę bendrovę daromos įtakos apimtis taip pat gali būti vertinama apsižvelgiant į tai, kad dukterinės bendrovės vadovai vadovaujamas pareigas eina ir patronuojančiojoje bendrovėje. Dėl tokio pareigų derinimo patronuojančioji bendrovė neišvengiamai atsiduria situacijoje, kai ji daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui rinkoje, nes minėtas pareigų derinimas leidžia patronuojančiosios bendrovės vadovams vykdant savo vadovavimo funkcijas dukterinėje bendrovėje užtikrinti, kad ši rinkoje laikytųsi patronuojančiosios bendrovės valdymo organų nustatyto veiksmų plano. Toks tikslas gali būti pasiektas net jei dukterinėje bendrovėje vadovaujamas pareigas einantis patronuojančiosios bendrovės atstovas nėra vienas iš pastarosios bendrovės vadovų. Galiausiai vienos ar kelių patronuojančiųjų bendrovių dalyvavimas valdant dukterinę bendrovę gali būti verslo santykių tarp pirmosios ir antrosios pasekmė. Kai patronuojančioji bendrovė taip pat yra savo dukterinės bendrovės tiekėja ar klientė, ji ypač suinteresuota valdyti pastarosios gamybos ar tiekimo veiklą, kad galėtų gauti kuo daugiau naudos iš tokio vertikalaus integravimo (žr. 96 punkte minėto Sprendimo Fuji Electric / Komisija 184 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

101    Galiausiai, jeigu iš šių nuostatų matyti, kad patronuojančiosios bendrovės turėjo teisę tik kartu vykdyti veiklą bendros įmonės interesais ir prisiimti įsipareigojimų tretiesiems asmenims ir kad jos buvo kartu atsakingos už šios įmonės vykdomą politiką, galima daryti prielaidą dėl faktinės lemiamos įtakos šios įmonės komerciniam elgesiui nagrinėjimo, kaip ir dėl patikrinimų, atliekamų kontroliuojant koncentraciją (šiuo klausimu žr. 95 punkte minėto Sprendimo Sasol ir kt. / Komisija 49 punktą).

102    Tačiau, kadangi daromos faktinės lemiamos įtakos nagrinėjimas yra retrospektyvus, todėl gali būti grindžiamas konkrečiais duomenimis, tiek Komisija, tiek suinteresuotosios šalys gali pateikti įrodymų, kad bendros įmonės komercinius sprendimus lėmė kitos aplinkybės nei tos, kurios išplaukia vien iš susitarimų, susijusių su bendros įmonės funkcionavimu, abstraktaus nagrinėjimo (šiuo klausimu žr. 96 punkte minėto Sprendimo Fuji Electric / Komisija 194 ir 195 punktus ir 2011 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo General Technic‑Otis ir kt. / Komisija, T‑141/07, T‑142/07, T‑145/07 ir T‑146/07, Rink. p. II‑4977, 115–117 punktus).

103    Atsižvelgiant būtent į šias aplinkybes, reikia vertinti ieškinio ketvirtojo pagrindo antros dalies pagrįstumą.

104    Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 931–933 ir 956 konstatuojamosiose dalyse Komisija išvardijo visų pirma objektyvias aplinkybes, įrodančias, kad abi MTPD patronuojančiosios bendrovės galėjo daryti lemiamą įtaką jos elgesiui rinkoje, nes aktyviai stebėjo jos veiklą ir vadovavo jai. Toliau ginčijamo sprendimo 934–936 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė dviejų MTPD patronuojančiųjų bendrovių bendradarbiavimo pavyzdžius, įrodančius, pirma, kad jos iš tikrųjų darė lemiamą įtaką šios įmonės elgesiui rinkoje ir, antra, aplinkybę, jog priimant jai svarbius sprendimus buvo reikalingas bendras tų bendrovių pritarimas.

105    Pirmiausia reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į aplinkybę, jog pirmasis ir antrasis ieškinio pagrindai buvo pripažinti pagrįstais, negalima pritarti Komisijos teiginiui, kad ieškovė žinojo apie CPT kartelį, turint omenyje, jog ji tiesiogiai dalyvavo steigiant MTPD, todėl vėliau jame dalyvavo. Bet kuriuo atveju svarbu pažymėti, kad inkriminuojant MTPD elgesį ieškovei aplinkybės, jog ji žinojo apie MTPD dalyvavimą minėtame kartelyje, konstatavimas neturi reikšmės. Iš tikrųjų norint patronuojančiajai bendrovei inkriminuoti jos dukterinės bendrovės veiksmus nereikalaujama įrodyti, kad minėta patronuojančioji bendrovė tiesiogiai dalyvavo atliekant inkriminuojamus veiksmus ar žinojo apie juos. Šiuo klausimu reikia priminti, kad ne dėl to, kad patronuojančioji bendrovė kurstė dukterinę bendrovę padaryti pažeidimą, ir juo labiau ne dėl to, kad patronuojančioji bendrovė dalyvavo jį darant, bet todėl, kad jos sudaro vieną įmonę, kaip tai suprantama pagal EB 101 straipsnį, Komisija gali patronuojančiajai bendrovei adresuoti sprendimą, kuriuo skiriamos baudos (žr. 2012 m. vasario 2 d. Bendrojo Teismo sprendimo EI du Pont de Nemours ir kt. / Komisija, T‑76/08, 76 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

106    Dėl MTPD akcininkų struktūros ir įstatuose numatytų organų sprendimų priėmimo sistemos reikia pažymėti, pirma, kad ginčijamo sprendimo 932 ir 956 konstatuojamosiose dalyse Komisija teisingai konstatavo, jog pagal BIA nuostatas abi patronuojančiosios bendrovės turėjo veto teisę strateginę reikšmę turinčiais klausimais, kurie yra labai svarbūs vykdant MTPD veiklą, o tai įrodo, kad jos kartu vykdė šios įmonės kontrolę.

107    Šiuo klausimu ieškovė negali teigti, kad visos sritys, kurias apima BIA 21 straipsnio 2 dalyje išvardyti sprendimai, kurių priėmimui įtaką daro abi patronuojančiosios bendrovės, ir BIA 23 straipsnio 2 dalyje išvardyti sprendimai, kuriuos priimant reikia bent vieno iš bet kurios patronuojančiosios bendrovės paskirtų direktorių pritarimo, patenka į kontrolinio paketo neturinčių akcininkų įprastas teises, kurios jiems suteiktos siekiant apsaugoti jų kaip investuotojų į bendrąją įmonę finansinius interesus, kaip tai suprantama pagal Komisijos suvestinio pranešimo dėl jurisdikcijos pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL C 95, 2008, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40, toliau – Suvestinis pranešimas dėl jurisdikcijos) 66 dalį. Iš tikrųjų, iš šio pranešimo, kurio svarbos nagrinėjamu atveju šalys neginčija, 67 dalies matyti, kad veto teisės, suteikiančios bendrąją kontrolę, paprastai apima sprendimus tokiais klausimais kaip biudžetas, įmonės plėtros planas, didelės investicijos ar aukščiausiojo lygio vadovų paskyrimas. Be to, iš Suvestinio pranešimo dėl jurisdikcijos 68–70 dalių matyti, kad vien įmonės plėtros plano veto teisės gali pakakti, kad kontrolinio paketo neturintis akcininkas bendrai kontroliuotų bendrą įmonę, nes teisės, susijusios su aukščiausiojo lygio vadovų paskyrimu arba atleidimu, taip pat biudžeto tvirtinimu, laikomos labai svarbiomis. Galiausiai minėto pranešimo 71 dalyje nurodyta, kad jeigu veto teisė yra susijusi su bendros įmonės investicijomis, jos reikšmė priklausys nuo patronuojančiųjų bendrovių investicijų lygio ir to, kokį vaidmenį (pagrindinį ar nepagrindinį) investicijos vaidina rinkoje, kurioje bendra įmonė vykdo veiklą.

108    BIA 23 straipsnio 2 dalyje Toshiba suteiktos turtinių investicijų (šios nuostatos 12 punktas), taip pat investicijų į bendrovės steigimą, kapitalo formavimą, jos įsigijimą arba į kitokio pobūdžio veiklą, kurias atliekant reikia pervesti vieno milijardo jenų arba didesnę sumą (šios nuostatos 8 punktas), veto teisės arba investicijų į paskolas dukterinėms bendrovėms ir kitiems subjektams, kai šių investicijų vertė yra lygi vienam milijardui jenų arba viršija šią sumą (šios nuostatos 9 punktas), veto teisės. Be to, kaip nurodo Komisija, atsižvelgiant į pradinę ieškovės investiciją į MTPD, siekusią 26,5 mlrd. jenų, šios sumos neatrodo pernelyg didelės, todėl atitinkama veto teisė gali būti įrodymas, kad ieškovė galėjo daryti lemiamą įtaką MTPD elgesiui rinkoje.

109    Be to, kaip ginčijamo sprendimo 933 ir 953 konstatuojamosiose dalyse pažymėjo Komisija, remdamosi BIA 27 straipsnio 1 dalimi MEI ir ieškovė parengė dokumentą, kuriame buvo pateikta informacija apie pardavimus, gamybą, plėtrą, darbuotojų skaičių, investicijas, finansinius planus ir kapitalo padengimą, kiek tai susiję su MTPD (šis dokumentas galiojo iki 2008 m. kovo 31 d.); ši informacija sudarė pastarosios įmonės plėtros plano pagrindą. Šioje nuostatoje numatyta, kad pradiniu veiklos laikotarpiu, kuris turėjo pasibaigti 2005 m. kovo 31 d., pirminį MTPD plėtros planą turėjo rengti patronuojančiosios bendrovės ir kad pagal šio straipsnio 2 dalį nuo minėtos datos metinius plėtros planus, pasikonsultavusi su patronuojančiosiomis bendrovėmis, turėjo rengti MTPD. Tačiau 2004 m. gruodžio 7 d. susitarimo protokolu, iš dalies keičiančiu BIA 27 straipsnio 2 dalį, patronuojančiosios bendrovės pratęsė pradinį veiklos laikotarpį iki 2007 m. kovo 31 d., todėl jos turėjo tartis dėl MTPD plėtros plano ir paskesnių jo pakeitimų tol, kol egzistavo ta įmonė.

110    Darytina išvada, kad Komisija teisingai nusprendė, jog sprendimus dėl BIA ir plėtros plano, kuriuose atsispindėjo pagrindiniai MTPD veiklos ir finansiniai tikslai ir jos pagrindinis strateginis planavimas, priėmė jos patronuojančiosios bendrovės. Iš tikrųjų net jei ieškovė, kaip ji teigia savo raštuose, konkrečiai nedalyvavo rengiant tuos planus, vis dėlto, kaip matyti iš BIA 27 straipsnio 2 dalies, ji būtinai turėjo juos tvirtinti arba su ja reikėjo dėl jų konsultuotis. Beje, ieškovė neginčija, kad tvirtino visus MTPD metinius plėtros planus.

111    Todėl nesvarstant ieškovės nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo pratęstas pradinis veiklos laikotarpis, reikia konstatuoti, kad dėl šio pratęsimo jai buvo suteikta MTPD plėtros plano, kuriame buvo numatytas ir jos biudžetas, veto teisė; tokią teisę ji turėjo tol, kol ši įmonė egzistavo. Taigi, priešingai, nei tvirtina ieškovė, minėto plėtros plano veto teisė nebuvo neveiksminga. Be to, vien tokios teisės turėjimo, kaip nurodyta Suvestinio pranešimo dėl jurisdikcijos 70 dalyje, pakanka, kad ji iš tikrųjų darytų lemiamą įtaką bendrai įmonei.

112    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir ką konstatavo Komisija, kai kurios BIA 23 straipsnio 2 dalyje ir jos 27 straipsnyje išvardytos teisės yra susijusios su sritimis, kurios leido ieškovei kartu su Panasonic daryti lemiamą įtaką MTPD prekybos strategijai. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 956 konstatuojamosios dalies, vertinant ieškovės darytą lemiamą įtaką MTPD elgesiui rinkoje, klausimas, ar ji niekada faktiškai nebuvo pasinaudojusi savo teisėmis, šiuo atveju neturi reikšmės. Iš tiesų, prieš priimdamos sprendimus nurodytose srityse (be kita ko, BIA 23 straipsnio 2 dalyje), dvi patronuojančiosios bendrovės turėjo susitarti. Todėl aptariamos veto teisės turėjimas neabejotinai turėjo įtakos, nors ir netiesioginės, valdant MTPD.

113    Be to, šias veto teises papildydavo BIA 21 straipsnio 2 dalyje išvardytos teisės, būtent teisės, susijusios su klausimais, kuriuos svarstant reikia pagal komercijos teisę priimtų specialių akcininkų susirinkimo sprendimų, ir klausimais dėl naujų akcijų emisijos ir dividendų paskirstymo. Šios teisės yra papildomas įrodymas, kuriuo Komisija galėjo remtis nuspręsdama, kad ieškovė galėjo daryti lemiamą įtaką MTPD elgesiui.

114    Antra, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, kitos ginčijamame Komisijos sprendime nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė galėjo daryti lemiamą įtaką MTPD elgesiui rinkoje.

115    Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad, kaip ginčijamo sprendimo 975 konstatuojamojoje dalyje konstatavo Komisija, vienas iš keturių ieškovės paskirtų direktorių MTPD valdyboje, kurioje pagal BIA 22 straipsnio 2 dalį iš viso buvo dešimt direktorių, kartu ėjo ir vadovaujamas pareigas ieškovės įmonėje; ieškovė neginčija šio fakto. Ši aplinkybė yra įrodymas, kuriuo Komisija, atsižvelgdama ir į kitus duomenis, galėjo remtis darydama išvadą, kad ieškovė galėjo daryti lemiamą įtaką MTPD elgesiui.

116    Be to, pagal BIA 22 straipsnio 3 dalį ieškovė turėjo paskirti vieną iš dviejų teisę atstovauti bendrai įmonei turinčių vadovų, kuris buvo ir jos viceprezidentas. Tačiau, kaip ginčijamo sprendimo 940 ir 941 konstatuojamosiose dalyse teisingai konstatavo Komisija, du MTPD viceprezidentai, paskirti egzistuojant šiai įmonei, prieš tai ėjo aukštas pareigas ieškovės valdyboje ir paskui grįžo į jas. Darytina išvada, kad net jeigu jie neišsaugojo sutartinių santykių su ieškove ir nebebuvo jai pavaldūs tiesiogiai, jie neabejotinai puikiai žinojo jos vykdomą politiką, jos komercinius tikslus ir galėjo derinti MTPD politiką ir ieškovės interesus. Be to, ieškovės teiginys dėl tariamai simbolinio MTPD viceprezidento vaidmens negali paneigti šios išvados.

117    Be to, kaip ginčijamo sprendimo 957 konstatuojamojoje dalyje konstatavo Komisija, aplinkybė, kad MTPD valdyba niekada neprieštaravo jos prezidento, skiriamo Panasonic, sprendimams, gali būti aiškinama ne kaip ieškovės lemiamos įtakos MTPD elgesiui rinkoje nebuvimas, o veikiau kaip pritarimas jos prekybos politikai.

118    Šiomis aplinkybėmis tai, kad, viena vertus, Panasonic skiriamas MTPD prezidentas buvo atsakingas už kasdienį šios įmonės valdymą ir pritardavo daugumai su jos veikla susijusių svarbių sprendimų, ir, kita vertus, pagal BIA 20 straipsnio 2 dalį Panasonic buvo atsakinga už MTPD eksploatavimą ir valdymą, neleidžia manyti, kad tik Panasonic darė lemiamą įtaką MTPD. Iš tikrųjų, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 956 konstatuojamojoje dalyje, remiantis ta pačia nuostata, siejama su BIA 20 straipsnio 3 dalimi, ieškovės bendradarbiavimas buvo būtinas valdant bendrą įmonę.

119    Be to, kaip ginčijamo sprendimo 977 ir 978 konstatuojamosiose dalyse konstatavo Komisija, BIA 28 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, pagal kurią MTPD yra tiekėja, kuriai gamindamos televizorius patronuojančiosios bendrovės teikia pirmenybę, o minėtos bendrovės yra pagrindinės CRT komponentų tiekėjos MTPD, yra papildomas ieškovės dalyvavimo valdant MTPD įrodymas ir atskleidžia tarp jų esančius glaudžius ir ilgalaikius ekonominius ryšius, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant lemiamos įtakos buvimą (šiuo klausimu žr. 96 punkte minėto Sprendimo Fuji Electric / Komisija 184 punktą). Tokios išvados negali paneigti aplinkybė, kad ieškovė taip pat naudojosi kitų CPT tiekėjų paslaugomis. Taip pat ieškovė negali veiksmingai remtis tuo, kad nedalyvavo prekiaujant MTPD galutiniu produktu, nes, kaip paaiškino Komisija (ir šis klausimas nebuvo sėkmingai ginčijamas), perleidus su CRT susijusią veiklą MTPD ši naudojosi [konfidencialu], kuri priklausė ieškovei (žr. šio sprendimo 3 punktą), kaip pardavimo į Europos Sąjungą kanalu. Be to, ieškovė veiksmingai nepaneigė aplinkybės, kurią Komisija nurodė ginčijamo sprendimo 977 konstatuojamojoje dalyje, kad per šį kanalą parduoti CPT buvo iš dalies pagaminti MTPD gamyklose, o iš dalies rangos pagrindu – ieškovės gamykloje Himedžyje (Japonija), kuri nebuvo perleista MTPD.

120    Trečia, iš duomenų, kuriais Komisija rėmėsi ginčijamame sprendime, matyti, kad ieškovė dalyvavo valdant MTPD, pavyzdžiui, ji pritarė dviejų dukterinių bendrovių uždarymui Europoje ir Jungtinėse Valstijose 2005 m. lapkričio mėn. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovė neginčija savo pritarimo minėtų gamyklų uždarymui, tačiau teigia, kad ši priemonė buvo išimtinio pobūdžio ir nebuvo susijusi su MTPD prekybos politika. Taigi jos dalyvavimas priimant tokį sprendimą neįrodo, kad ji ilgą laiką darė lemiamą įtaką MTPD elgesiui. Tačiau priešingai, nei tvirtina ieškovė, ginčijamo sprendimo 936 ir 964 konstatuojamosiose dalyse nurodyta aplinkybė, kad be jos pritarimo tas uždarymas nebūtų galėjęs įvykti, kaip tai aišku iš BIA 23 straipsnio 2 dalies, įrodo, kad ji iš tikrųjų darė lemiamą įtaką bendros įmonės prekybos politikai. Iš tiesų pagal šią nuostatą bendra įmonė nebūtų galėjusi priimti tokio sprendimo, jei vienas iš ieškovės paskirtų direktorių, įeinantis į MTPD valdybos sudėtį, nebūtų jo patvirtinęs (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 2 d. Bendrojo Teismo sprendimo Dow Chemical / Komisija, T‑77/08, 86 punktą).

121    Dėl ieškovės argumentų, kuriais ji ginčija siuntusi MTPD ekonominius nurodymus ir dalyvavusi jos kasdienio valdymo veikloje, reikia priminti, kaip ginčijamo sprendimo 958 konstatuojamojoje dalyje konstatavo Komisija, kad, remiantis teismo praktika, galimybei daryti lemiamą įtaką bendros įmonės prekybos politikai reikia, kad būtų nustatytas kišimasis ne į kasdienį minėtos įmonės veiklos valdymą ir ne įtaką jos prekybos politikai stricto sensu, pavyzdžiui, jos produkcijos platinimo ar kainų strategijai, o veikiau kišimasis į bendrąją strategiją, kuri apibrėžia įmonės veiklos kryptį. Konkrečiai kalbant, patronuojančioji bendrovė gali daryti lemiamą įtaką dukterinėms bendrovėms, net nesinaudodama teise kontroliuoti ir neteikdama konkrečių instrukcijų ar nurodymų tam tikrais prekybos politikos aspektais. Tokios instrukcijos paprastai yra akivaizdus patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos dukterinės bendrovės prekybos politikai įrodymas. Jų nebuvimas jokiu būdu nereiškia dukterinės bendrovės savarankiškumo. Vienodą grupės prekybos politiką taip pat gali netiesiogiai lemti patronuojančiosios bendrovės ir jos dukterinių bendrovių ekonominių ir teisinių ryšių visuma. Pavyzdžiui, patronuojančiosios bendrovės įtaka dukterinėms bendrovėms, kiek tai susiję su įmonės strategija, įmonės politika, eksploatavimo planais, investicijomis, pajėgumais, finansiniais ištekliais, žmogiškaisiais ištekliais ir teisės klausimais, gali netiesiogiai daryti poveikį dukterinių bendrovių ir visos grupės elgesiui rinkoje. Galiausiai svarbiausia nustatyti, ar patronuojančioji bendrovė dėl savo įtakos apimties gali reguliuoti savo dukterinės bendrovės elgesį taip, kad jos abi laikytinos vienu ekonominiu vienetu (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, Rink. p. I‑8237, 73 punktą ir 120 punkte minėto Sprendimo Dow Chemical / Komisija 77 punktą).

122    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad atsižvelgusi į visus ieškovę ir MTPD siejančius ekonominius, teisinius ir organizacinius ryšius Komisija nepadarė klaidos, kai konstatavo, jog ieškovė, kaip MTPD patronuojančioji bendrovė, kartu su Panasonic darė lemiamą įtaką jos elgesiui CPT rinkoje. Todėl Komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė kad ieškovė ir MTPD sudarė tą pačią įmonę, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, ir manė, jog ieškovė ir Panasonic solidariai atsakingos už MTPD elgesį per laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d.

123    Darytina išvada, kad ieškinio ketvirtojo pagrindo antrai daliai negalima pritarti.

–       Dėl pirmos dalies

124    Ieškovė teigia, kad Komisija nepažymėjo, kokias teises paprastai turi kontrolinio paketo neturintys akcininkai, ir nenurodė, kokios konkrečiai BIA 23 straipsnio 2 dalyje išvardytos teisės peržengia šias ribas.

125    Vis dėlto reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas galėjo pateikti nuomonę dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo antros dalies iš esmės, o ieškovė turėjo galimybę apsiginti, todėl priešingai, nei teigia ieškovė, ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas šiuo klausimu. Vadinasi, kaltinimą, pateiktą grindžiant pirmą dalį, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

–       Dėl trečios dalies

126    Ieškovė teigia, kad pažeista jos teisė į gynybą, nes, nepaisant atitinkamų prašymų, jai nebuvo leista susipažinti su pastabomis, kurias Panasonic pateikė atsakydama į pranešimą apie kaltinimus ir po išklausymo dėl MTPD plėtros plano. Šiuo klausimu ji tvirtina, kad, nors jos prašymai leisti susipažinti buvo atmesti dėl to, kad ginčijamame sprendime Komisija neketino prieš ją remtis šiais dokumentais, ji be išlygų rėmėsi jais grįsdama savo išvadą dėl bendrai darytos lemiamos įtakos MTPD elgesiui.

127    Šiuo klausimu reikia priminti, kad teisės į gynybą užtikrinimas per visą procedūrą, kuri gali baigtis sankcijų (be kita ko, vienkartinių arba periodinių baudų) skyrimu, yra pagrindinis Bendrijos teisės principas, kurio turi būti laikomasi net ir per administracinę procedūrą (žr. 2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Thyssen Stahl / Komisija, C‑194/99 P, Rink. p. I‑10821, 30 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

128    Teisės į gynybą užtikrinimas reikalauja, kad atitinkamai įmonei per administracinę procedūrą būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo ir reikšmingumo, taip pat dėl dokumentų, kuriais Komisija grindžia savo teiginį, kad buvo padarytas pažeidimas (žr. 2007 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dalmine / Komisija, C‑407/04 P, Rink. p. I‑829, 44 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

129    Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką, neperdavus dokumento, teisė į gynybą pažeidžiama, tik jeigu atitinkama įmonė įrodo, jog, pirma, Komisija šiuo dokumentu grindė kaltinimą, susijusį su pažeidimo buvimu ir, antra, šį kaltinimo pagrįstumą galima įrodyti tik remiantis minėtu dokumentu. Jei yra kitų dokumentinių įrodymų, apie kuriuos atitinkamos įmonės žinojo per administracinę procedūrą ir kurie konkrečiai patvirtina Komisijos išvadas, aplinkybė, kad atitinkamam asmeniui nepateiktas apkaltinamasis dokumentas yra neleistinas įrodymas, nepaneigia ginčijamame sprendime pateiktų kaltinimų pagrįstumo. Todėl atitinkama įmonė turi įrodyti, kad Komisijos sprendime nustatytas rezultatas būtų buvęs kitoks, jei nepateiktas dokumentas, kuriuo Komisija rėmėsi pripažindama, kad ši įmonė padarė pažeidimą, nebūtų pripažintas kaltę patvirtinančiu įrodymu (žr. 2010 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Knauf Gips / Komisija, C‑407/08 P, Rink. p. I‑6375, 13 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

130    Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 933 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad sprendimą dėl MTPD plėtros plano buvo priėmusios patronuojančiosios bendrovės, o 1821 išnašoje nurodė, kad atsakyme į pranešimą apie kaltinimus Panasonic patvirtino tokį vertinimą. Be to, minėto sprendimo 934 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad po išklausymo pateiktose pastabose Panasonic patvirtino, jog MTPD plėtros planą kartu parengė jos patronuojančiosios bendrovės, ir padarė nuorodą į Panasonic atsakymą į pranešimą apie kaltinimus. Galiausiai to paties sprendimo 948 konstatuojamojoje dalyje Komisija pakartojo šį teiginį ir padarė nuorodą į Panasonic per išklausymą pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad 2004 m. MTPD buvo konkrečiai prašiusi ieškovės pritarimo dėl toliau patiriamų nuostolių.

131    Reikia priminti, kad, kaip konstatuota išnagrinėjus šio ieškinio pagrindo antrą dalį (šio sprendimo 109 punktas), net darant prielaidą, jog ieškovė konkrečiai nedalyvavo rengiant MTPD plėtros planus, pagal BIA buvo būtinas jos pritariamas ir preliminari konsultacija. Iš tiesų, viena vertus, ieškovės, kaip vienos iš MTPD patronuojančiųjų bendrovių, atsakomybė pakankamai įrodyta, todėl nebūtina remtis Panasonic po išklausymo pateiktais dokumentais, su kuriais, kaip teigia ieškovė, ji neturėjo galimybės susipažinti (žr. šio sprendimo 104–123 punktus). Kita vertus, ieškovė netvirtina, kad tuose dokumentuose yra kaltę paneigiančių duomenų, kuriais ji galėjo remtis. Taigi minėtų dokumentų nepateikimas nėra teisės į gynybą pažeidimas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 129 punkte minėtą teismo praktiką.

132    Todėl trečiai daliai, kaip ir visam ieškinio ketvirtajam pagrindui, negalima pritarti.

 Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, susijusio su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai nuspręsta, jog ieškovė yra atsakinga už pažeidimą, padarytą laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d.

133    Ieškovės tvirtina, kad ginčijamame sprendime padaryta klaida, nes jame neatskirta jos atsakomybė už tariamą tiesioginį dalyvavimą darant pažeidimą ir išvestinė atsakomybė už tariamą MTPD dalyvavimą. Ieškovės nuomone, Komisija turėjo padaryti išvadą, kad bet koks jos dalyvavimas darant pažeidimą buvo nutrauktas 2003 m. kovo 31 d., nes ji paliko CRT rinką perleidusi visą šią veiklos sritį MTPD. Ieškovė tvirtina, kad bet kokia atsakomybė už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d. turi kilti tik dėl MTPD dalyvavimo darant pažeidimą ir kad sprendimo rezoliucinėje dalyje apie tai turėjo būti aiškiai pažymėta.

134    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

135    Pirmiausia reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 straipsnio 2 dalies d punkte Komisija nusprendė, jog ieškovė dalyvavo kartelyje nuo 2000 m. gegužės 16 d. iki 2006 m. birželio 12 d.

136    Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad, kaip nuspręsta išnagrinėjus ieškinio ketvirtąjį pagrindą, Komisija ieškovei ir Panasonic teisingai inkriminavo MTPD neteisėtą elgesį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d., kai nusprendė, jog jos sudaro vieną ekonominį vienetą. Tačiau iš nusistovėjusios teismo praktikos aišku, kad net jei patronuojančioji bendrovė tiesiogiai nedalyvauja darant pažeidimą, tokiu atveju ji daro lemiamą įtaką darant pažeidimą dalyvaujančiai dukterinei bendrovei arba dukterinėms bendrovėms. Tai reiškia, kad šiame kontekste patronuojančiosios bendrovės atsakomybė negali būti laikoma atsakomybe be kaltės. Esant tokiai aplinkybei patronuojančioji bendrovė nubaudžiama už pažeidimą, kurį, laikoma, padarė pati (žr. 2012 m. birželio 27 d. Bendrojo Teismo sprendimo Bolloré / Komisija, T‑372/10, Rink., 52 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

137    Bet kuriuo atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo motyvų, pateiktų jo 126, 303, 923–927, 993–996, 1000 ir 1088 konstatuojamosiose dalyse, priskirdama ieškovės grupei priklausantiems ar jos kontroliuojamiems teisės subjektams (žr. šio sprendimo 3 ir 4 punktus) atsakomybę Komisija išskyrė du laikotarpius: laikotarpį iki veiklos CPT srityje perleidimo bendrai įmonei, už kurį ji buvo laikoma atsakinga dėl savo tiesioginio dalyvavimo kartelyje, ir laikotarpį po minėto perleidimo, už kurį ji buvo laikoma atsakinga dėl MTPD, kurios elgesiui, Komisijos nuomone, ji darė lemiamą įtaką, dalyvavimo. Be to, ginčijamo sprendimo 1183 konstatuojamojoje dalyje (12 lentelės b dalis, 9 ir 10 punktai) nuspręsta, kad už laikotarpį iki MTPD įsteigimo ieškovei reikia skirti 28 048 000 EUR baudą, o už laikotarpį, kai veikė bendra įmonė, reikia kartu ir solidariai su Panasonic ir MTPD skirti 86 738 000 EUR baudą. Šios baudos nustatytos ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 2 dalies g ir h punktuose.

138    Pažymėtina, kad iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, pirma, jog buvo manoma, kad ieškovė darė pažeidimą per visą ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą laikotarpį ir, antra, kad tokio sprendimo motyvai yra būtinas jo rezoliucinės dalies pagrindas.

139    Todėl ieškovė negali veiksmingai teigti, kad ginčijamame sprendime padaryta klaida, nes jame neatskiriama jos atsakomybė už tariamą tiesioginį dalyvavimą darant pažeidimą ir išvestinė atsakomybė už tariamą MTPD dalyvavimą darant tą pažeidimą, ir kad reikia atmesti kaltinimą, jog Komisija turėjo nustatyti, kad 2003 m. kovo 31 d. ieškovė nutraukė bet kokį dalyvavimą darant pažeidimą.

140    Todėl ieškinio trečiajam pagrindui negalima pritarti.

 Dėl ieškinio penktojo pagrindo, nurodyto, jei nebūtų patvirtintas ieškinio ketvirtasis pagrindas, susijusio su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai nuspręsta, jog MTPD yra atsakinga už dalyvavimą darant pažeidimą laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d.

141    Ieškinio penktąjį pagrindą sudaro dvi dalys.

142    Šio pagrindo pirmoje dalyje ieškovė teigia, kad jos atsakomybė už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d. negali būti didesnė nei MTPD atsakomybė, nes, palyginti su pastarąja, jos atsakomybė yra tik išvestinė ir papildoma; ieškovė reikalauja pritaikyti jai bet kokį MTPD skirtos baudos panaikinimą ar sumažinimą, kuris būtų patvirtintas išnagrinėjus Bendrajame Teisme Panasonic ir MTPD dėl ginčijamo sprendimo pareikštą ieškinį, kuriam suteiktas numeris T‑82/13, be kita ko, motyvuodama tuo, jog MTPD nedalyvavo minėtame sprendime nustatytame CPT kartelyje.

143    Šio pagrindo antroje dalyje ieškovė tvirtina, kad MTPD buvo nepagrįstai pripažinta atsakinga už dalyvavimą CPT kartelyje dėl to, jog dalyvavo SML ir ASEAN susitikimuose ir nurodytuose dvišaliuose susitikimuose. Ji teigia, kad ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek jame pripažįstama, jog MTPD yra atsakinga už pažeidimą šiuo laikotarpiu.

144    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

–       Dėl pirmos dalies

145    Pirmiausia reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinio pirmajam ir antrajam pagrindams buvo pritarta, ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek jame konstatuota, kad iki MTPD įsteigimo ieškovė tiesiogiai dalyvavo CPT kartelyje. Tačiau išnagrinėjus ieškinio ketvirtąjį pagrindą aišku, kad Komisija ieškovei teisingai inkriminavo MTPD neteisėtą elgesį. Todėl ieškovės atsakomybė kyla tik dėl to, kad ji yra patronuojančioji bendrovė ir kartu su Panasonic darė lemiamą įtaką MTPD elgesiui rinkoje (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo Tomkins / Komisija, T‑382/06, Rink. p. II‑1157, 38 punktą).

146    Šiuo klausimu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju dėl bendros ir solidarios ieškovės ir MTPD atsakomybės už kartu ir solidariai su Panasonic skirtos baudos sumokėjimą jos atsiduria ypatingoje padėtyje, kada ieškovei, kuriai inkriminuojami MTPD neteisėti veiksmai, panaikinus arba pakeitus ginčijamą sprendimą kyla pasekmių. Iš tikrųjų, jei MTPD nesielgtų neteisėtai, minėtų veiksmų negalima būtų inkriminuoti patronuojančiosioms bendrovėms, taip pat nurodyti joms solidariai su bendra bendrove sumokėti baudą (šiuo klausimu žr. 145 punkte minėto Sprendimo Tomkins / Komisija 45 punktą).

147    Reikia konstatuoti, kad šios dienos Sprendime Panasonic ir MT Picture Display / Komisija [T‑82/13, Rink. (Ištraukos)] Bendrasis Teismas, viena vertus, atmetė Panasonic ir MTPD pareikštą ieškinį tiek, kiek juo buvo siekiama iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą, ir, kita vertus, iš dalies patenkino šių įmonių prašymą pakeisti minėtą sprendimą ir sumažinti baudas, solidariai ir kartu skirtas MTPD ir jos patronuojančiosioms bendrovėms už MTPD dalyvavimą CPT kartelyje nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d.

148    Taigi, kadangi ieškovė prašo pritaikyti jai bet kokį MTPD skirtos baudos panaikinimą ar sumažinimą, kuris būtų patvirtintas byloje, kurioje priimtas 147 punkte minėtas Sprendimas Panasonic ir MT Picture Display / Komisija, Bendrajam Teismui įgyvendinant savo neribotą jurisdikciją ir nagrinėjant reikalavimus dėl pakeitimo ieškovės prašymas priimtinas tik tiek, kiek tai susiję su MTPD baudos, skirtos solidariai ir kartu su Panasonic ir ja pačia, sumažinimu.

149    Vis dėlto reikia nustatyti, ar, atsižvelgiant į ieškovės nagrinėjant šio pagrindo antrą dalį pateiktus argumentus, ginčijamo sprendimo teisėtumas ginčytinas tiek, kiek jame konstatuota, kad MTPD dalyvavo CPT kartelyje.

–       Dėl antros dalies

150    Ieškovė nurodo, pirma, kad įrodymai, kuriais ginčijamame sprendime rėmėsi Komisija, nepatvirtina išvados, jog MTPD pažeidė SESV 101 straipsnį, kai dalyvavo SML ir ASEAN susitikimuose, nes šie susitikimai buvo susiję ne su Europos rinka, o su klientams Azijoje skirtais parduoti CPT ir per šiuos susitikimus nebuvo sudaryta nė vieno susitarimo dėl kainų, gamybos ar EEE rinkos dalių. Ji teigia, kad dėl šios priežasties per šiuos susitikimus negalėjo būti sudarytas joks EEE įgyvendintinas susitarimas arba susitarimas, darantis šiai rinkai iš karto atsirandantį, numatomą ir esminį poveikį, todėl Komisija suklydo, kai manė, jog turi kompetenciją konstatuoti pažeidimą.

151    Antra, ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime padaryta klaida, nes jame padaryta išvada, jog SML ir ASEAN susitikimai, kuriuose dalyvavo MTPD, yra vieno ir tęstinio pažeidimo dalis, ir kad šiame sprendime nėra jokių įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, jog ji žinojo apie Europoje sudarytus susitarimus.

152    Trečia, ieškovė tvirtina, viena vertus, kad ne MTPD, o [konfidencialu] teisių perėmėja, MT Picture Display Indonesia, kurios 53 % kapitalo priklausė MTPD, dalyvavo ASEAN susitikimuose, ir, kita vertus, kad ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek jame nenurodyti motyvai, dėl kurių MTPD turėtų būti pripažinta už tai atsakinga.

153    Iš pradžių reikia atmesti ieškovės argumentą, kad MTPD nedalyvavo ASEAN susitikimuose. Iš tikrųjų, kaip atsiliepime į ieškinį nurodo Komisija, o ieškovė dublike to neginčija, išnagrinėjus minėtų susitikimų protokolus, visų pirma, 2004 m. vasario 16 d., kovo 16 d., gegužės 18 d., birželio 18 d. ir lapkričio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 6 d. protokolus, akivaizdu, kad, pirma, ne tik kitų MTPD dukterinių bendrovių, kaip antai MTPD Indonesia, atstovai, bet ir MTPD darbuotojai iš tikrųjų dalyvavo tuose susitikimuose ir kad, antra, visuose to laikotarpio ASEAN susitikimuose, kuriais Komisija rėmėsi ginčijamame sprendime, nuolat minima MTPD.

154    Dėl Komisijos kompetencijos konstatuoti pažeidimą reikia priminti, kad tuo atveju, jei už EEE ribų įsteigtos, bet EEE rinkoje tretiesiems asmenims parduodamas prekes gaminančios įmonės susitaria dėl kainų, kurias taiko už EEE ribų įsteigtiems klientams, ir vykdo šį susitarimą parduodamos faktiškai suderintomis kainomis, jos dalyvauja susitarime, kurio tikslas ar poveikis yra konkurencijos iškraipymas vidaus rinkoje, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, ir dėl kurio Komisija turi teritorinę kompetenciją vykdyti procedūras (žr. 2014 m. vasario 27 d. Bendrojo Teismo sprendimo InnoLux / Komisija, T‑91/11, Rink., 58 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

155    Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad SESV 101 straipsnio pažeidimas suponuoja du elgesio elementus, t. y. kartelio sudarymą ir jo įgyvendinimą. Jei konkurencijos teisėje nustatytų draudimų taikymas būtų padarytas priklausomas nuo kartelio sudarymo vietos, įmonėms neabejotinai būtų suteiktas lengvas būdas apeiti šiuos draudimus. Taigi svarbi yra vieta, kurioje kartelis įgyvendinamas. Be to, siekiant nustatyti, ar ši vieta yra EEE, nėra svarbu tai, ar kartelio dalyviai kreipėsi į dukterines bendroves, atstovus, tarpininkus ar padalinius, įsteigtus ar gyvenančius EEE, siekdami užmegzti ryšius su EEE įsteigtais ar gyvenančiais pirkėjais (žr. 154 punkte minėto Sprendimo InnoLux / Komisija 59 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

156    Jei įgyvendinimo sąlyga įvykdyta, Komisijos kompetencijai taikyti Sąjungos konkurencijos taisykles dėl tokio elgesio galioja teritoriškumo principas, kuris visuotinai pripažįstamas tarptautinėje viešojoje teisėje (1988 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ahlström Osakeyhtiö ir kt. / Komisija, 89/85, 104/85, 114/85, 116/85, 117/85 ir 125/85–129/85, Rink. p. 5193, 18 punktas ir 154 punkte minėto Sprendimo InnoLux / Komisija 60 punktas).

157    Be to, kartelio įgyvendinimo, kaip jo sąsajos su Sąjungos teritorija, kriterijus tenkinamas vien dėl to, kad produktas, dėl kurio sudarytas kartelis, parduodamas Sąjungoje, neatsižvelgiant į tiekimo šaltinių ir gamybos padalinių buvimo vietą (šiuo klausimu žr. 154 punkte minėto Sprendimo InnoLux / Komisija 63 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

158    Remdamasi būtent šiais principais Komisija manė šiuo atveju pagrįstai turinti kompetenciją taikyti SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį. Iš tiesų, iš ginčijamo sprendimo 585–599 konstatuojamųjų dalių matyti, kad, nors kai kurios atitinkamos įmonės pažeidimo metu buvo įsteigtos už Sąjungos ribų ir neturėjo jos teritorijoje dukterinių bendrovių, slapti veiksmai buvo įgyvendinti šioje teritorijoje ir padarė Sąjungoje iš karto atsirandantį, numatomą ir esminį poveikį. Šiuo klausimu Komisija nusprendė, kad, neatsižvelgiant į tai, jog kartelio susitarimai buvo sudaryti už EEE ribų, o jų pagrindinis taikinys buvo ne Europa, vis dėlto šių susitarimų dalyvės darė poveikį klientams EEE parduodamos savo CPT šioje teritorijoje arba nustatydamos priemones, kurios jiems turėjo įtakos.

159    Konkrečiai kalbant, pirma, Komisija teisingai nusprendė, kad pažeidimas iškart padarė poveikį EEE, nes, viena vertus, slapti susitarimai tiesiogiai turėjo įtakos nustatant kainas ir į šią teritoriją tiekiamų CRT – tiesiogiai arba per perdarytus produktus – kiekius ir, kita vertus, tiek CDT, tiek CPT buvo tiekiami ir pristatomi tiesiogiai į EEE iš kartelio narių gamybos padalinių, esančių kitose pasaulio dalyse. Antra, ji teisingai manė, kad pažeidimo įtaką EEE buvo galima numatyti, nes kainos ir kiekiai, dėl kurių sudarytas kartelis, darė akivaizdų poveikį tiek laisvajai CRT gamintojų konkurencijai, tiek konkurencijai pardavimo rinkoje. Be to, pritariant Komisijos vertinimams reikia konstatuoti, kad CPT kartelio dalyvės ne tik susitarė dėl kainų, bet ir suderino ir atitinkamai apribojo gamybą ir taip EEE sumažino šioje teritorijoje arba už jos ribų esančių gamyklų produktų pasiūlą. Be to, kaip konstatavo Komisija, aptariamas kartelis darė iš karto pasireiškiantį ir numatomą poveikį EEE vertikaliai integruotoms tiekėjoms, pavyzdžiui, Philips, LGE, Panasonic ir ieškovei, taip pat ir per bendrų įmonių tiekimus atitinkamoms patronuojančiosioms bendrovėms. Trečia, Komisija teisingai konstatavo, kad CPT kartelio poveikis buvo esminis dėl pažeidimo sunkumo, dėl jo ilgos trukmės ir dėl šio kartelio šalių vaidmens Europos rinkoje, kiek tai susiję su CRT ir perdarytais produktais.

160    Darytina išvada, kad ieškovės argumentas, jog per SML ir ASEAN susitikimus dėmesys buvo sutelkiamas į Azijos rinką ir jog per juos sudaryti susitarimai nebuvo susiję su EEE, nepatvirtintas faktinėmis aplinkybėmis, nes minėtų susitikimų dalyvės parduodavo CPT nepriklausomiems tretiesiems asmenims EEE tiek tiesiogiai, tiek per perdarytus produktus.

161    Kai vertikaliai integruota įmonė savo gamybos vienetuose, esančiuose už EEE ribų, į galutinius produktus įmontuoja produktus, dėl kurių padarytas pažeidimas, šios įmonės atliekamas šių galutinių produktų pardavimas nepriklausomiems tretiesiems asmenims EEE gali paveikti konkurenciją šių produktų rinkoje, taigi galima laikyti, kad toks pažeidimas turėjo pasekmių EEE, net jeigu atitinkamų galutinių produktų rinka yra atskirta nuo minėto pažeidimo paveiktos rinkos.

162    Dėl išvados, kad SML ir ASEAN susitikimai buvo vieno ir tęstinio pažeidimo, susijusio su CPT, dalis, reikia pažymėti, jog, Komisijos nuomone, net jei per šiuos susitikimus dėmesys buvo sutelkiamas į pardavimus Azijoje, per juos vykę pokalbiai nebuvo nesusiję su įvykiais kituose regionuose, be kita ko, ir Europoje ir dažnai apimdavo visą pasaulį. Darydama nuorodą į ginčijamo sprendimo 478–490, 496, 499, 517, 518 ir 521–523 konstatuojamosiose dalyse nurodytus motyvus Komisija taip pat teisingai nusprendė, kad šie susitikimai buvo įvairiais būdais susiję su Europos „stiklo susitikimais“ ir kad būtų nenatūralu juos atskirti nuo kitų CPT kartelio kontaktų, nes jie yra sudedamoji vieno ir tęstinio pažeidimo, apimančio slaptus kontaktus ir Europoje, ir Azijoje, dalis.

163    Komisija priminė, pirma, kad trys Azijoje surengtų susitikimų grupės – šiuo atveju „stiklo susitikimai“, SML ir ASEAN – taip pat susitikimai Europoje buvo susiję su tos pačios rūšies apribojimais, būtent kainų nustatymu ir pardavimų planavimu, o tai reiškė keitimąsi jautria informacija. Antra, atitinkamų produktų, t. y. visų dydžių CPT, asortimentas susitikimuose, vertinant juos bendrai, buvo panašus. Trečia, per įvairius susitikimus vykusių pokalbių apimamos geografinės sritys sutapdavo, nes ASEAN ir SML susitikimai buvo pasaulinio lygio, todėl apimdavo EEE arba juose buvo minėta Europa. Komisija taip pat pažymėjo, kad per Europos „stiklo susitikimus“ buvo minėta Azija. Ketvirta, Azijos „stiklo susitikimus“ papildantys SML ir ASEAN susitikimai vyko tuo pačiu metu kaip ir Europos susitikimai, vykę nuo 1999 m. iki 2005 m. Penkta, plačiąja prasme įvairių kategorijų organizuotuose susitikimuose, t. y. Europos „stiklo susitikimuose“, Azijos „stiklo susitikimuose“, SML ir ASEAN susitikimuose, dalyvavo tos pačios dalyvės. Šešta, CPT kartelio dalyvės siekė išlaikyti protingą EEE ir Azijoje parduodamų identiškų produktų kainų skirtumą ir padidinti kainas Europoje. Todėl Komisija galėjo pagrįstai konstatuoti, kad CPT kartelis apėmė EEE ir kad jis buvo įgyvendintas šioje teritorijoje, turint omenyje tiesioginius pardavimus EEE ir tiesioginius pardavimus EEE per perdarytus panaudojant CPT produktus.

164    Kad galėtų padaryti tokias išvadas, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, Komisija išnagrinėjo aplinkybes, kuriomis vyko trys grupės susitikimų Azijoje (Azijos „stiklo susitikimai“, SML ir ASEAN), taip pat šių susitikimų protokolus ir teisingai nusprendė, kad jie papildydavo Europos „stiklo susitikimus“, taigi buvo su jais susiję. Šiuo klausimu iš minėto sprendimo 287 ir 288 konstatuojamųjų dalių matyti, kad pirmas Europos daugiašalis susitikimas įvyko 1999 m. spalio 2 d. Glazge Samsung SDI siūlymu; šis siūlymas buvo pateiktas per 1999 m. rugsėjo 21 d. daugiašalį susitikimą Taivane, kuriame dalyvavo Chunghwa, Samsung SDI, LGE, [konfidencialu] ir Philips, siekiant stiprinti bendradarbiavimą su Europos rinka ir paskatinti kartelyje dalyvaujančias įmones rengti nuolatinius susitikimus, per kuriuos būtų keičiamasi informacija apie rinką ir nustatomos kainos. Buvo išreikštas susirūpinimas dėl Europoje taikomų 14 colių CPT kainų lygio, kuris buvo laikomas pernelyg žemas, palyginti su kainomis Azijoje. Per paskesnį susitikimą, įvykusį 1999 m. spalio 27 d. Tailande ir minėtą ginčijamo sprendimo 251 ir 290 konstatuojamosiose dalyse, Azijos įmonės pritarė kainų didinimo Europos ir Amerikos rinkose, įvykusio dėl to, kad CPT gamintojos sumažino gamybos pajėgumus Azijoje, tendencijai.

165    Be to, iš Azijos susitikimų protokolų aišku, kad šių susitikimų dalyvės lygino padėtį Europos ir Azijos rinkose ir tarėsi dėl vienodų kainų ir pajėgumų. Ginčijamo sprendimo 486 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog Azijos susitikimų dalyvės susitarė mažinti pajėgumus, kad kartelio EEE dalyvės galėtų lengviau didinti kainas, ir apibrėžė tikslus, susijusius su rinkos dalimis ir tiekimo kvotomis visame pasaulyje. Be to, viename regione taikomos kainos buvo naudojamos kaip orientyras tariantis dėl kainų kitame regione. Taigi Azijoje ir Europoje taikytos kainos buvo susijusios.

166    Todėl, priešingai, nei tvirtina ieškovė, gamybos lygis ir kainos Azijoje darė poveikį kainoms Europoje. Beje, kaip pažymėta ginčijamame sprendime, kelios CPT kartelio dalyvės iš Azijos didžiąją laikotarpio, per kurį konkurentai susitikdavo įvairiuose susitikimuose, dalį turėjo Europoje savo gamybos linijas. Be to, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad kai kurios dukterinės bendrovės Europoje teikė pagrindinei buveinei Azijoje informaciją apie padėtį rinkoje ir CPT kartelio Europoje sudarytus susitarimus, o ieškovė šios aplinkybės, beje, neginčija.

167    Iš ginčijamo sprendimo 413–415 konstatuojamųjų dalių taip pat matyti, kad per paskutinį CPT kartelio etapą, kuris tęsėsi nuo 2004 m. iki 2006 m. lapkričio mėn., be SML ir ASEAN susitikimų, kurie buvo pagrindiniai daugiašaliai forumai, keli ad hoc susitikimai dėl pasaulinio masto pardavimo ir gamybos planų įvyko, be kita ko, Europoje ir juose dalyvavo MTPD ir Europos „stiklo susitikimų“ dalyvės, kaip antai Samsung SDI, LPD grupė ir Thomson. Šiuo klausimu 1074 išnašoje paminėti 2004 m. gruodžio 6 d., 2005 m. vasario 21 d. ir liepos 8 d. dvišaliai LPD grupės ir MTPD susitikimai dėl keitimosi informacija. Remiantis šia išnaša, žinoma, kad prie savo atsakymo į Komisijos prašymą pateikti informacijos MTPD pridėjo dokumentus, iš kurių matyti, kad MTPD buvo pateikta iš konkurentų gauta 2006 m. lapkričio mėn. informacija apie CRT gamintojų gamybos pajėgumus, taip pat 2005 m. balandžio mėn. pasaulinio masto duomenys, pardavimo, pasiūlos ir gamybos planai, paklausos prognozės, susijusios su televizorių CRT, ir ieškovė, beje, šios aplinkybės neginčija.

168    Šiomis aplinkybėmis ieškovė negali pagrįstai teigti, kad ginčijamame sprendime nėra jokių įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, kad MTPD žinojo apie CPT kartelio buvimą. Galiausiai ieškovės argumentas, kad, kaip pripažino Komisija, nebuvo bendro organizavimo „iš centro“, siejančio Europos ir Azijos „stiklo susitikimus“ su SML ir ASEAN susitikimais, neturi reikšmės. Iš tikrųjų, iš tokių ginčijamame sprendime pateiktų samprotavimų matyti, kad šie susitikimai papildydavo vieni kitus ir buvo bendro plano dalis, todėl Komisija pagrįstai galėjo juos kvalifikuoti kaip vieną ir tęstinį pažeidimą.

169    Be to, priešingai, nei tvirtina ieškovė, kaip nurodo Komisija ir kaip matyti iš protokolų, per kai kuriuos ASEAN susitikimus, kuriuose dalyvavo MTPD, įskaitant 2004 m. vasario 16 d., kovo 16 d. ir lapkričio 5 d. susitikimus, buvo kalbama ne tik apie Europą apimantį konkretiems klientams taikomą susitarimą dėl kainų, kurio įgyvendinimas buvo skrupulingai kontroliuojamas, bet ir apie pasiūlą bei paklausą ateityje, gamybos linijas ir pajėgumus; šie susitikimai buvo susiję su viso pasaulio, įskaitant EEE, rinka. Taigi tokie konkurentų pasikeitimai jautria komercine informacija, kaip per 2004 m. birželio 18 d. ir 2005 m. gruodžio 6 d. susitikimus, yra suderinti veiksmai, dėl kurių gali būti ribojama gamyba ir paskirstomos rinkos dalys. Formalaus susitarimo dėl šių dviejų pažeidimo aspektų nebuvimas neturi reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui, kaip tai matyti iš teismo praktikos, pagal kurią pakanka, kad keitimasis informacija sumažintų ar panaikintų netikrumą dėl atitinkamos rinkos veikimo, ir dėl šios priežasties riboja įmonių konkurenciją (šiuo klausimu žr. 2009 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo T‑Mobile Netherlands ir kt., C‑8/08, Rink. p. I‑4529, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Be to, kaip teigia Komisija, viena iš diskusijos dalių buvo susijusi su Azija ir tai paaiškinama tuo, jog daugelis gamybos padalinių buvo tame regione.

170    Dėl SML susitikimų iš ginčijamo sprendimo ir, visų pirma, 2003 m. lapkričio 28 d., 2004 m. gruodžio 10 d., 2005 m. kovo 15 d. ir gruodžio 26 d. susitikimų protokolų matyti, kad dalyvavusios įmonės, tarp jų MTPD, keitėsi informacija apie Europą ir analizavo padėtį visame pasaulyje, įskaitant Europą. Be to, šių susitikimų dalyvės kalbėjo apie būtinybę kontroliuoti kainas Europos rinkoje, įskaitant mažų bei vidutinių dydžių CPT kainas, ir padarė išvadą, jog būtina kontroliuoti gamybą ir derinti Europos gamyklų uždarymą. Du iš šių susitikimų, būtent 2003 m. lapkričio 28 d. ir 2004 m. gruodžio 10 d., buvo aiškiai susiję su kainų nustatymu Europoje.

171    Taigi ieškovė negali teigti, kad ginčijamame sprendime neįrodyta, jog nurodytu laikotarpiu per SML ir ASEAN susitikimus buvo dalijamasi rinka ir nustatomi CPT gamybos apribojimai, nes iš kelių šių susitikimų protokolų matyti, kad dalyvės juose keitėsi informacija apie gamybą, pardavimus, pajėgumus, taip pat pasaulinio masto prognozėmis, o tai galėjo būti panaudota apskaičiuojant dalyvavusių įmonių rinkos dalis ir stebint susitarimo įgyvendinimą, ir nustatė gaires dėl įvairių dydžių CPT kainų visame pasaulyje.

172    Taigi šiam ieškinio pagrindui negalima pritarti.

173    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia patenkinti pirmąjį reikalavimą ir panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 dalies d punktą tiek, kiek jame nurodoma, kad, dalyvaudama CPT kartelyje nuo 2000 m. gegužės 16 d. iki 2003 m. kovo 31 d., ieškovė pažeidė SESV 101 straipsnį. Atsižvelgiant į šį panaikinimą, taip pat reikia patenkinti trečiąjį reikalavimą ir panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 2 dalies g punktą, kuriuo 28 048 000 EUR bauda ieškovei buvo skirta už jos dalyvavimą kartelyje nuo 2000 m. gegužės 16 d. iki 2003 m. kovo 31 d.

174    Galiausiai reikia atmesti likusius reikalavimus panaikinti ginčijamą sprendimą.

 Dėl papildomų reikalavimų panaikinti baudą arba sumažinti jos dydį

175    Grįsdama šiuos reikalavimus ieškovė pateikia vienintelį pagrindą, susijusį su klaida, padaryta skyrus jai ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 2 dalies g ir h punktuose baudą arba apskaičiuojant šios baudos dydį.

176    Atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 2 dalies g punkto panaikinimą, šį pagrindą reikia nagrinėti tik tiek, kiek juo siekiama įrodyti, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 2 dalies h punkte skyrusi ieškovei baudą Komisija jame padarė klaidą ir kad šios baudos dydžio apskaičiavimas yra klaidingas.

177    Šį pagrindą, kuriuo ieškovė prašo Bendrojo Teismo pasinaudoti savo neribota jurisdikcija, sudaro dvi dalys.

178    Pirmoje ir pagrindinėje dalyje ieškovė prašo Bendrojo Teismo nustatyti Komisijos tariamai padarytų klaidų, jei jis jas konstatuotų išnagrinėjęs pagrindus dėl panaikinimo, pasekmes. Antroje ir nepagrindinėje dalyje ieškovė nurodo klaidas apskaičiuojant baudos dydį, dėl kurių gali būti iš esmės pažeisti proporcingumo ir vienodo požiūrio principai ir teisė į gynybą.

179    Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus pagrindus, pateiktus grindžiant reikalavimus panaikinti ginčijamą sprendimą, buvo patenkinti tik pirmasis ir trečiasis reikalavimai (žr. šio sprendimo 173 punktą), nereikia nagrinėti šio pagrindo pirmos dalies.

180    Todėl įgyvendindamas neribotą jurisdikciją Bendrasis Teismas turi išnagrinėti šio pagrindo antrą dalį atsižvelgdamas į ketvirtąjį reikalavimą, kuriuo ieškovė jo prašo sumažinti jai kartu ir solidariai su Panasonic už dalyvavimą kartelyje per MTPD skirtos baudos dydį.

181    Grįsdama prašymą pakeisti jai skirtas baudas ieškovė nurodo keturis papildomus argumentus.

182    Pirma, ieškovė nurodo, kad Komisijos argumentai dėl pardavimų vertės santykinės dalies nustatymo apskaičiuojant bazinį baudos dydį yra neaiškūs ir neišsamūs, ir teigia, kad pažeistas proporcingumo principas. Šiuo klausimu ieškovė teigia, viena vertus, kad baudos dydis neparodo CDT kartelio masto ir CPT kartelio, kuris nėra toks daugialypis, kaip teigia Komisija, masto didelių skirtumų, ir, kita vertus, kad 18 % procentinė dalis, nustatyta tam, kad būtų atsižvelgta į minėto kartelio sunkumą, nustatant bazinį dydį, yra neproporcinga.

183    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę.

184    Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad neperžengdama Reglamente Nr. 1/2003 numatytų ribų Komisija turi didelę diskreciją skirti tokias baudas (2005 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 172 punktas ir 2009 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Erste Group Bank ir kt. / Komisija, C‑125/07 P, C‑133/07 P, C‑135/07 P ir C‑137/07 P, Rink. p. I‑8681, 123 punktas). Komisijai priėmus gaires, skirtas laikantis Sutarties patikslinti kriterijus, kuriuos ji rengiasi taikyti įgyvendindama savo diskreciją, jos galios apribojamos, ir ji turi vadovautis orientacinėmis taisyklėmis, kurias nusistatė (šiuo klausimu žr. 2008 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Carbone Lorraine / Komisija, T‑73/04, Rink. p. II‑2661, 192 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Konkrečiu atveju ji negali jų nesilaikyti nenurodydama priežasčių, suderinamų su vienodo požiūrio principu, pagal kurį draudžiama, kad panašios situacijos būtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas nėra objektyviai pagrįstas (žr. 2009 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Audiolux ir kt., C‑101/08, Rink. p. I‑9823, 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

185    Be to, 2006 m. gairių 4 punkte nurodyta:

„Komisijos teisė skirti baudas <...> yra vienas iš Komisijai suteiktų būdų atlikti Sutartyje numatytą priežiūros funkciją. Ši užduotis neapsiriboja vien tyrimais ir baudų už atskirus pažeidimus skyrimu, tačiau taip pat įpareigoja tęsti bendrą Sutartyje numatytų principų taikymo konkurencijos srityje ir įmonių veiksmų kreipimo šia linkme politiką <...> To siekdama Komisija ypatingą dėmesį turi kreipti į savo veiksmų atgrasomąjį pobūdį <...> Todėl Komisijai nustačius [EB] 81 ir 82 straipsnių nuostatų pažeidimą gali būti reikalinga paskirti baudą tiems, kurie pažeidė šias teisės nuostatas. Pakankamai atgrasomas baudas reikia nustatyti ne vien tik siekiant nubausti susijusią įmonę (konkretus atgrasomasis poveikis), bet ir siekiant atgrasyti kitas įmones imtis veiksmų, prieštaraujančių [EB] 81 ir 82 straipsniams, arba tęsti tokius veiksmus (bendras atgrasomasis poveikis).“

186    Kaip matyti iš 2006 m. gairių 5–7 punktų, siekdama šių tikslų Komisija, nustatydama baudų dydžius, remiasi su pažeidimu susijusių prekių ar paslaugų pardavimo verte ir įmonės dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiumi ir įtraukia į bazinį baudos dydį konkrečią sumą, kuria siekiama atgrasyti įmones nuo dalyvavimo darant neteisėtus veiksmus.

187    Reikia priminti, kad 2006 m. gairių 19 punkte nustatyta, kad „bazinis baudos dydis priklausys nuo pardavimo vertės dalies, apskaičiuotos remiantis pažeidimo sunkumu, padaugintos iš pažeidimo metų skaičiaus“.

188    Dėl su pažeidimo sunkumu susijusio kriterijaus 2006 m. gairių 20 punkte paaiškinama, kad „pažeidimo sunkumas bus nustatomas atskirai kiekvienu konkrečiu pažeidimo atveju, atsižvelgiant į visas su juo susijusias aplinkybes“.

189    Dėl pardavimų vertės dalies, į kurią bus atsižvelgiama, 2006 m. gairių 21 punkte nurodyta, kad „[p]aprastai [ji] sieks daugiausia 30 %“. Gairių 22 punkte nurodyta, kad „[s]iekdama nustatyti, ar pardavimų vertės dalis, į kurią turi būti atsižvelgiama tam tikru atveju, turėtų būti mažesnė, ar didesnė, Komisija atsižvelgs į keletą veiksnių, pavyzdžiui, pažeidimo pobūdį, visų susijusių šalių bendrą rinkos dalį, pažeidimo geografinį plotą, pažeidimo įgyvendinimą (arba neįgyvendinimą)“. Galiausiai, tų gairių 23 punkte šiuo klausimu nurodyta, kad:

„Horizontalūs kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo ir gamybos ribojimo susitarimai <...>, kurie paprastai būna slapti, dėl savo pobūdžio laikomi vienu iš didžiausių konkurencijos apribojimų. Laikantis konkurencijos politikos, už juos turėtų būti griežtai baudžiama. Taigi pardavimo vertės dalis, į kurią bus atsižvelgiama tokių pažeidimų atveju, paprastai bus didelė.“

190    Nagrinėjamu atveju siekdama nustatyti pažeidimo sunkumą Komisija, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 1059 konstatuojamosios dalies, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad ir CPT kartelis, ir CDT kartelis buvo įvairių formų, nes apimdavo horizontalius susitarimus dėl kainų (konkrečių arba minimalių) nustatymo, rinkų pasidalijimo ir gamybos apribojimo, o kiek tai susiję su CDT, – dėl klientų pasidalijimo. Ji pažymėjo, kad dėl savo pobūdžio šie pažeidimai priklauso prie vienos iš sunkiausių SESV 101 straipsnyje numatytų konkurencijos apribojimų kategorijų, kurios atveju pagal 2006 m. gairių 23 punktą numatyta atsižvelgti į labai didelę pardavimų vertės dalį. Be to, ji priminė, kad šiuos pažeidimus dariusios įmonės žinojo arba turėjo žinoti apie jų veiksmų neteisėtumą; šią aplinkybę patvirtina tai, kad jos ėmėsi priemonių nuslėpti kartelio buvimą. Komisija taip pat pažymėjo, kad ir CDT kartelio, ir CPT kartelio geografinė aprėptis apimdavo visą EEE ir kad bendra visų ginčijamo sprendimo adresačių, kurių pažeidimai buvo įrodyti, EEE rinkos dalis buvo mažesnė kaip 80 %. Galiausiai ji padarė išvadą, kad karteliai turėjo aiškią struktūrą, buvo griežtai vykdomi ir kontroliuojami. Minėto sprendimo 1070 konstatuojamojoje dalyje ji konstatavo, kad, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, turi būti taikoma 18 % atitinkamų pardavimų dalis.

191    Priešingai, nei tvirtina ieškovė, šis vertinimas yra pakankamai motyvuotas, nes Komisija tinkamai atsižvelgė į 2006 m. gairių 22 punkte išvardytus veiksnius (žr. šio sprendimo 189 punktą), t. y. ne tik į pažeidimo pobūdį, bet ir į bendrą atitinkamų įmonių rinkos dalį, apimančią visą rinką, į geografinę aprėptį, atitinkančią visą EEE, ir į aplinkybę, kad kartelis įgyvendintas.

192    Be to, neginčijama, kad su CPT susijęs pažeidimas priklauso prie 2006 m. gairių 23 punkte nurodytos kategorijos, nes jį sudaro slapti horizontalūs susitarimai dėl kainų nustatymo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. gairėse numatyta 30 % maksimali riba, nustačiusi, jog pardavimų vertės dalis, į kurią bus atsižvelgiama, yra 18 %, t. y. tik šiek tiek daugiau nei pusė numatytos ribos, Komisija nepažeidė taisyklių, kurias pati nusistatė minėtose gairėse. Iš tiesų toks akivaizdus konkurencijos teisės pažeidimas dėl savo pobūdžio yra labai sunkus ir neatitinka esminių Sąjungos tikslų (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 29 d. Bendrojo Teismo sprendimo GDF Suez / Komisija, T‑370/09, Rink., 420 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

193    Nė vienas ieškovės argumentas nepaneigia tokio vertinimo.

194    Iš tiesų išnagrinėjus ieškinio ketvirtąjį ir penktąjį pagrindus, pateiktus grindžiant reikalavimus panaikinti ginčijamą sprendimą, negalima paneigti atitinkamų įmonių dalyvavimo darant vieną ir tęstinį SESV 101 straipsnio pažeidimą, kuriuo siekiama riboti konkurenciją EEE rinkoje ir kuris lėmė, konkrečiai kalbant, skrupulingai kontroliuojamą kainų nustatymą, gamybos ribojimą ir keitimąsi konfidencialia informacija apie CPT. Priešingai, nei teigia ieškovė, reikia pažymėti, pirma, kad CDT kartelio išradingumo ir sudėtingumo, palyginti su CPT karteliu, laipsnis neturi reikšmės abiejų kartelių poveikiui − konkurencijos apribojimui EEE rinkoje. Antra, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 1059 konstatuojamosios dalies, CDT karteliui nustatytas didžiausio sunkumo veiksnys, nes, kitaip nei CPT kartelio atveju, jis apėmė dar ir klientų pasidalijimą. Atsižvelgiant į analizę, atliktą nagrinėjant ieškinio penktojo pagrindo antrą dalį, negalima pritarti argumentams, kad ginčijamame sprendime nėra pakankamų gamybos ribojimo arba rinkų pasidalijimo įrodymų.

195    Galiausiai, dėl ieškovės teiginio, kad du iš trijų pažeidimo aspektų, būtent gamybos ribojimas ir rinkų pasidalijimas, tęsėsi ne visą pažeidimo laikotarpį, reikia konstatuoti, kad net jei šis teiginys yra teisingas, vien to nepakanka siekiant paneigti Komisijos vertinimus dėl pažeidimo buvimo, jo sunkumo nagrinėjamu atveju ir atitinkamai dėl pardavimų vertės dalies, į kurią reikia atsižvelgti nustatant bazinį baudos dydį (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Versalis ir Eni / Komisija, T‑103/08, 241 punktą).

196    Taigi pagal 2006 m. gaires nustačiusi, kad pardavimų vertės dalis, į kurią reikia atsižvelgti nustatant bazinį ieškovei skirtinos baudos dydį, yra 18 %, Komisija neperžengė savo diskrecijos ribų. Todėl argumentą, kad ši procentinė dalis yra neproporcinga, palyginti su 19 % dalimi, nustatyta už CDT kartelį, reikia atmesti.

197    Taip pat reikia atmesti ieškovės argumentus dėl pažeidimo darymo ir poveikio, nes pagal 2006 m. gairių 23 punktą Komisija gali nustatyti baudą atsižvelgdama tik į pažeidimo pobūdžio kriterijų (192 punkte minėto Sprendimo GDF Suez / Komisija 423 punktas).

198    Galiausiai nėra informacijos, kuri leistų Bendrajam Teismui pasinaudoti savo teise pakeisti sprendimo dalį, susijusią su baudos dydžiu, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

199    Todėl reikia atmesti šį kaltinimą.

200    Antra, ieškovė teigia, kad Komisija neatsižvelgė į ribotą jos ir MTPD dalyvavimo pobūdį nei nustatydama pardavimų vertės dalį apskaičiuojant bazinį baudos dydį, nei vertindama galimas lengvinančias aplinkybes.

201    Reikia priminti, kad pagal teismo praktiką bazinio baudos dydžio sumažinimas dėl lengvinančių aplinkybių neišvengiamai susijęs su bylos aplinkybėmis, dėl kurių Komisija gali netaikyti tokio sumažinimo vienai iš neteisėto susitarimo šalių. Iš tiesų lengvinančios aplinkybės pripažinimas situacijose, kurioms esant įmonė yra akivaizdžiai neteisėto susitarimo, apie kurį ji žinojo arba negalėjo nežinoti, kad tai pažeidimas, šalis, pašalintų bet kokį atgrasomąjį paskirtos baudos poveikį ir sumažintų SESV 101 straipsnio 1 dalies veiksmingumą (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Archer Daniels Midland / Komisija, C‑511/06 P, Rink. p. I‑5843, 104 ir 105 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

202    Be to, iš 2006 m. gairių 29 punkto matyti, kad Komisija neprivalo sistemingai atsižvelgti atskirai į kiekvieną išvardytą lengvinančią aplinkybę ar automatiškai taikyti papildomą bazinio baudos dydžio sumažinimą, kai tik įmonė pateikia informaciją, galinčią patvirtinti tokių aplinkybių buvimą. Iš tiesų tinkamą baudos dydžio sumažinimą dėl lengvinančių aplinkybių reikia nustatyti bendrai įvertinus visas aplinkybes. Nesant gairėse privalomų nurodymų dėl lengvinančių aplinkybių, į kurias gali būti atsižvelgta, reikia daryti prielaidą, kad Komisija turėjo tam tikrą laisvę bendrai įvertinti, kiek ji gali sumažinti baudų dydį dėl lengvinančių aplinkybių (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 2 d. Bendrojo Teismo sprendimo Denki Kagaku Kogyo ir Denka Chemicals / Komisija, T‑83/08, 240 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

203    Nagrinėjamu atveju dėl argumento, kad Komisija turėjo atsižvelgti į tai, jog MTPD dalyvavo ne Europos „stiklo susitikimuose“, o tik SML ir ASEAN susitikimuose, reikia priminti, kad, kaip paaiškėjo išnagrinėjus penktojo ieškinio pagrindo antrą dalį, Komisija teisingai nusprendė, jog MTPD, su kuria ieškovė ir Panasonic sudarė vieną ekonominį vienetą, dalyvavo darant vieną ir tęstinį SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą, apėmusį visą EEE teritoriją ir pasireiškusį susitarimais ir suderintais veiksmais, kuriais siekiama susitarti dėl kainų ir gamybos, o konkurentams – pasikeisti jautria komercine informacija. Atsižvelgiant į vertinimo diskreciją, kurią Komisija turi nustatydama siekiamų skirti baudų dydį, atsižvelgusi į visus šiuos duomenis ji galėjo manyti, kad lengvinančių aplinkybių nustatymas nepateisinamas.

204    Ieškovė taip pat neįrodė, kad MTPD taip priešinosi CPT karteliui, kad sutrikdytų jo veikimą; tai standartinis reikalavimas, teismo praktikoje nustatytas tam, kad būtų pripažintas kartelio neįgyvendinimas, pateisinantis baudos sumažinimą dėl lengvinančių aplinkybių (šiuo klausimu žr. 202 punkte minėto Sprendimo Denki Kagaku Kogyo ir Denka Chemicals / Komisija 248 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

205    Vadinasi, Komisija neperžengė šioje srityje turimos diskrecijos ribų, kai kaip baudos dydžio sumažinimą pateisinančios lengvinančios aplinkybės nepripažino fakto (darant prielaidą, jog jis įrodytas), kad MTPD nedalyvavo visose aptariamo kartelio sudedamosiose dalyse. Dėl pačios atsakomybės už pažeidimą iš teismo praktikos matyti, jog tai, kad įmonė nedalyvavo visose pasaulinio kartelio sudedamosiose dalyse, neturi atleisti jos nuo atsakomybės už SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą, jei įrodyta, kaip šiuo atveju, kad ji turėjo žinoti, pirma, jog susitarimas, kuriame ji dalyvavo, buvo bendro plano dalis ir, antra, jog šis bendras planas apėmė visas kartelio sudedamąsias dalis (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Chalkor / Komisija, C‑386/10 P, Rink. p. I‑13085, 91 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

206    Be to, ieškovė nepaaiškina, kaip nepripažindama šio fakto lengvinančia aplinkybe Komisija pažeidė proporcingumo principą arba vienodo požiūrio principą.

207    Net jei savo argumentais ieškovė siekia įrodyti, jog jos vaidmuo kartelyje buvo tik pasyvus, reikia pažymėti, pirma, kad, nors ši aplinkybė 1998 m. gairėse buvo aiškiai nurodyta kaip galima lengvinanti aplinkybė, jos nebeliko tarp lengvinančių aplinkybių, kurios gali būti nustatytos taikant 2006 m. gaires. Tai parodo sąmoningą politinį pasirinkimą nebeskatinti pasyvaus konkurencijos taisyklių pažeidėjų elgesio. Tačiau šis pasirinkimas patenka į Komisijos diskreciją apibrėžiant ir įgyvendinant konkurencijos politiką.

208    Antra, „išimtinai pasyvus arba prisitaikėliškas prie lyderio“ įmonės vaidmuo darant pažeidimą reiškia, kad atitinkama įmonė pasirenka „pasyvią poziciją“, t. y. aktyviai nedalyvauja rengiant vieną ar daugiau antikonkurencinių susitarimų (2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cheil Jedang / Komisija, T‑220/00, Rink. p. II‑2473, 167 punktas). Iš teismo praktikos matyti, kad aplinkybėmis, kurios gali atskleisti pasyvų įmonės vaidmenį kartelyje, gali būti laikomas daug retesnis jos dalyvavimas susitikimuose, palyginti su įprastais kartelio nariais, taip pat darant pažeidimą dalyvavusių trečiųjų įmonių atstovų aiškūs parodymai dėl šios įmonės vaidmens kartelyje, atsižvelgiant į visas nagrinėjamo atvejo svarbias aplinkybes (žr. minėto Sprendimo Cheil Jedang / Komisija 168 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

209    Nagrinėjamu atveju MTPD dalyvavo daugelyje CPT kartelio susitikimų, kurių antikonkurencinis pobūdis įrodytas; per tuos susitikimus ji pateikė konkurentėms tam tikros jautrios komercinės informacijos. Nors ši informacija galėjo būti klaidinga arba prieinama kitur, vis dėlto ji sudarė savo konkurentėms įspūdį, kad dalyvauja kartelyje, ir taip skatino ir jas dalyvauti jame. Be to, nė viena aptariamo kartelio dalyvė nenurodė, kad pažeidimo laikotarpiu ieškovė buvo pasirinkusi „pasyvią poziciją“. Dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, kad jos vaidmuo buvo tik pasyvus.

210    Taigi Komisija neperžengė šiuo klausimu turimos diskrecijos ribų, kai kaip baudos dydžio sumažinimą pateisinančios lengvinančios aplinkybės nepripažino tariamai tik pasyvaus ir nereikšmingo MTPD vaidmens.

211    Trečia, ieškovė nurodo, kad Komisija pažeidė 2006 m. gaires, kai, nustatydama atitinkamą apyvartą, atsižvelgė ne tik į CRT pardavimus EEE įsteigtiems klientams, bet ir į tiesioginius pardavimus EEE per perdarytus produktus, kurie nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo susiję su pažeidimu. Šiuo klausimu, viena vertus, ji kaltina Komisiją neįrodžius antikonkurencinio elgesio uždaroje pardavimų, kurie aiškiai nebuvo aptariami per SML ir ASEAN susitikimus, taigi ir nebuvo tiesiogiai susiję su pažeidimu, rinkoje. Kita vertus, ji teigia, kad Komisija negalėjo remtis prezumpcija, jog televizorių pardavimo rinką EEE paveikė pažeidimas, todėl tiesioginiai pardavimai EEE per perdarytus produktus nebuvo netiesiogiai susiję su pardavimu.

212    Reikia priminti, kad Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad kiekvienai įmonei ar kiekvienai įmonių asociacijai, kuri dalyvavo darant pažeidimą, skiriama bauda negali viršyti 10 % jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais.

213    Kaip jau yra nusprendęs Teisingumo Teismas, Komisija turi kiekvienu atveju ir atsižvelgdama į kontekstą ir į minėtame reglamente nustatytų sankcijų sistemos siekiamus tikslus įvertinti siekiamą baudos poveikį atitinkamai įmonei, būtent paisydama apyvartos, kuri atspindi jos realią ekonominę situaciją pažeidimo padarymo laikotarpiu (2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Britannia Alloys & Chemicals / Komisija, C‑76/06 P, Rink. p. I‑04405, 25 punktas; 30 punkte minėto Sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija 53 punktas ir 2015 m. balandžio 23 d. Sprendimo LG Display ir LG Display Taiwan / Komisija, C‑227/14 P, Rink., 49 punktas).

214    Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką nustatant baudą galima atsižvelgti tiek į bendrą įmonės apyvartą, kuri yra jos dydžio ir ekonominio pajėgumo rodiklis, nors netikslus ir netobulas, tiek į tos apyvartos dalį, gautą iš produktų, dėl kurių padarytas pažeidimas, todėl rodančią pažeidimo mastą (1983 m. birželio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Musique Diffusion française ir kt. / Komisija, 100/80–103/80, Rink. p. 1825, 121 punktas; 30 punkte minėto Sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija 54 punktas ir 213 punkte minėto Sprendimo LG Display ir LG Display Taiwan / Komisija 50 punktas).

215    Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad, nors Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje Komisijai palikta diskrecija, šioje nuostatoje įtvirtinti objektyvūs kriterijai, kurių ji privalo laikytis naudodamasi ta diskrecija. Pirma, baudos, kurią galima skirti įmonei, dydis turi skaičiais įvertinamą ir absoliučią ribą, todėl galima iš anksto nustatyti maksimalų baudos, kuri gali būti skirta konkrečiai įmonei, dydį. Antra, naudojimasis šia diskrecija taip pat ribojamas elgesio taisyklėmis, kurias nusistatė pati Komisija visų pirma Baudų apskaičiavimo gairėse (30 punkte minėto Sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija 55 punktas ir 213 punkte minėto Sprendimo LG Display ir LG Display Taiwan / Komisija 51 punktas).

216    Pagal 2006 m. gairių 13 punktą „siekdama nustatyti bazinį skirtinos baudos dydį, Komisija remsis tiesiogiai ar netiesiogiai <...> su pažeidimu susijusių įmonės prekių ar paslaugų pardavimo verte atitinkamame geografiniame EEE teritorijos sektoriuje“. Tų pačių gairių 6 punkte pažymima, kad „su pažeidimu susijusio pardavimo vertės ir pažeidimo trukmės derinys yra laikomas tinkama pakaitine verte, parodančia ekonominę pažeidimo svarbą ir santykinę kiekvienos įmonės, dalyvaujančios darant pažeidimą, reikšmę“.

217    Taigi 2006 m. gairių 13 punktu siekiama nustatyti, kad įmonei skirtinos baudos apskaičiavimo atskaitos taškas yra dydis, kuris atspindi pažeidimo ekonominę svarbą ir šios įmonės reikšmę darant šį pažeidimą (2013 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Team Relocations ir kt. / Komisija, C‑444/11 P, 76 punktas; 30 punkte minėto Sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija 57 punktas ir 213 punkte minėto Sprendimo LG Display ir LG Display Taiwan / Komisija 53 punktas).

218    Todėl tame 13 punkte nurodyta pardavimų vertės sąvoka apima pardavimus pažeidimo paveiktoje rinkoje EEE ir nereikia nustatyti, ar šiuos pardavimus realiai paveikė pažeidimas, nes apyvartos, gautos parduodant produktus, dėl kurių padarytas pažeidimas, dalis gali geriau atspindėti to pažeidimo ekonominę svarbą (šiuo klausimu žr. 217 punkte minėto Sprendimo Team Relocations ir kt. / Komisija 75–78 punktus; 30 punkte minėto Sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija 57–59 punktus; 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dole Food ir Dole Fresh Fruit Europe / Komisija, C‑286/13 P, Rink., 148 ir 149 punktus ir 213 punkte minėto Sprendimo LG Display ir LG Display Taiwan / Komisija 53–58 ir 64 punktus).

219    Nagrinėjamu atveju kartelio dalyvės (kurios buvo vertikaliai integruotos įmonės), kaip antai MTPD, kurios elgesiui ieškovė darė lemiamą įtaką, už EEE ribų įtraukdavo CPT, dėl kurių sudarytas kartelis, į EEE parduodamus galutinius produktus. Kaip nurodo ieškovė, pardavimai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant baudos už tiesioginius pardavimus EEE per perdarytus produktus dydį, buvo atlikti ne su pažeidimu susijusių produktų rinkoje, šiuo atveju – CRT, dėl kurių sudarytas kartelis, o atskiroje produktų rinkoje, t. y. galutinių produktų, į kuriuos įmontuoti minėti CRT, pardavimo rinkoje; tokiu atveju minėti CRT, dėl kurių sudarytas kartelis, yra vidaus pardavimų už EEE ribų tarp MTPD ir jos vertikaliai integruotų dukterinių bendrovių dalykas.

220    Tačiau iš ginčijamo sprendimo 1026 ir 1029 konstatuojamųjų dalių matyti, kad siekdama nustatyti dydį, kuris yra pagrindas apskaičiuojant baudas, Komisija atsižvelgė tik į sąskaitose už CDT ir CPT, įmontuotų į televizorius arba kompiuterių monitorius, nurodytą kainą, o ne į tų televizorių ar kompiuterių monitorių kainą. Todėl į galutinių produktų, į kuriuos įmontuoti CRT, dėl kurių sudarytas kartelis, pardavimą buvo atsižvelgta ne pagal visą jų vertę, bet tik pagal šios vertės dalį, kuri galėjo būti lygi į galutinius produktus įmontuotų CRT, dėl kurių sudarytas kartelis, vertei, jeigu šiuos galutinius produktus ieškovei priklausanti įmonė pardavė EEE įsteigtiems nepriklausomiems tretiesiems asmenims. Ši išvada nebuvo ginčijama.

221    Priešingai, nei tvirtina ieškovė, apskaičiuodama baudos dydį Komisija teisingai atsižvelgė į televizorių ir kompiuterių monitorių pardavimą.

222    Nors, be abejo, 2006 m. gairių 13 punkte nurodyta sąvoka „pardavimo vertė“ negali būti išplėsta taip, kad apimtų atitinkamos įmonės pardavimą, kurio neapima jai inkriminuojamas kartelis (žr. 217 punkte minėto Sprendimo Team Relocations ir kt. / Komisija 76 punktą; 30 punkte minėto Sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija 57 punktą ir 213 punkte minėto Sprendimo LG Display ir LG Display Taiwan / Komisija 53 punktą), Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies tikslui prieštarautų tai, jeigu vertikaliai integruoti kartelio dalyviai vien dėl to, kad už EEE ribų į galutinius produktus įmontavo produktus, dėl kurių padarytas pažeidimas, galėtų tikėtis, kad apskaičiuojant baudą būtų neįtraukta jų atlikto šių galutinių produktų pardavimo EEE vertės dalis, kuri gali atitikti produktų, dėl kurių padarytas pažeidimas, vertę.

223    Iš tiesų, kaip jau yra nusprendęs Teisingumo Teismas, vertikaliai integruotos įmonės gali gauti naudos iš horizontalaus kainų nustatymo susitarimo, sudaryto pažeidžiant SESV 101 straipsnį, parduodamos prekes nepriklausomiems tretiesiems asmenims ne tik produkto, dėl kurio padarytas pažeidimas, rinkoje, bet ir perdarytų produktų, į kurių sudėtį įeina šie produktai, pardavimo rinkoje ir būtent dviem skirtingais būdais. Arba tos įmonės pirminių produktų, dėl kurių padarytas pažeidimas, kainos padidinimą perkelia perdarytiems produktams, arba jų neperkelia, o tai reiškia, kad jos įgyja sąnaudų pranašumą prieš savo konkurentus, kurie tuos pačius pirminius produktus įsigyja produktų, dėl kurių padarytas pažeidimas, rinkoje (30 punkte minėto Sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija 60 punktas).

224    Tokiomis aplinkybėmis Komisija teisingai nusprendė, kad, nors tiesioginiai pardavimai EEE per perdarytus produktus nebuvo vykdomi su pažeidimu susijusio produkto rinkoje, jie vis dėlto iškraipė konkurenciją EEE, ir taip buvo pažeistas SESV 101 straipsnis ir, be kita ko, pakenkta vartotojams. Ji taip pat teisingai nusprendė, kad minėti pardavimai buvo susiję su pažeidimu EEE, kaip tai suprantama pagal 2006 m. gairių 13 punktą.

225    Taigi, atsižvelgiant į 223 punkte primintą teismo praktiką, negalima pritarti ieškovės argumentams, kad Komisija negalėjo remtis prezumpcija, jog pažeidimas darė poveikį EEE televizorių pardavimo rinkai. Be to, kadangi, kaip nurodyta 220 punkte, Komisija atsižvelgė ne į visų perdarytų produktų vertę, o tik į juos įmontuotų elektroninių vamzdžių vertę, tokie argumentai bet kuriuo atveju neturi reikšmės.

226    Be to, pažymėtina, kad dėl tiesioginių pardavimų EEE per perdarytus produktus neįtraukimo būtų dirbtinai sumažinta atitinkamos įmonės padaryto pažeidimo ekonominė svarba, nes vien dėl to, kad būtų neatsižvelgta į šiuos pardavimus, realiai paveiktus kartelio EEE, galiausiai reikėtų skirti baudą, realiai nesusijusią su šio kartelio mastu toje teritorijoje (pagal analogiją žr. 217 punkte minėto Sprendimo Team Relocations ir kt. / Komisija 77 punktą; 30 punkte minėto Sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija 58 punktą ir 213 punkte minėto Sprendimo LG Display ir LG Display Taiwan / Komisija 54 punktą).

227    Kalbant konkrečiai, kaip ginčijamo sprendimo 1022 konstatuojamojoje dalyje teisingai konstatavo Komisija, ir priešingai, nei teigia ieškovė, neatsižvelgus į šių pardavimų vertę būtų neišvengiamai be pagrindo teikiamas pranašumas vertikaliai integruotoms įmonėms, kurios, kaip MTPD, daugumą produktų, dėl kurių padarytas pažeidimas, įmontuoja savo gamybos padaliniuose, įsteigtuose už EEE ribų, leidžiant joms išvengti jų svarbai šių produktų rinkoje ir žalai, kuri dėl jų veiksmų daroma konkurencijai EEE, proporcingos sankcijos.

228    Todėl Komisija nepažeidė 2006 m. gairių, kai, nustatydama MTPD baudos, skirtos kartu ir solidariai su ieškove ir Panasonic, dydį, atsižvelgė į tiesioginius pardavimus EEE per perdarytus produktus.

229    Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad Komisija be pateisinamos priežasties, kuri būtų suderinama su vienodo požiūrio principu, nesivadovavo 2006 m. gairių 25 punktu, kai, apskaičiuodama į bazinį baudos, skirtos jai kaip MTPD patronuojančiajai bendrovei, dydį įtraukiamą papildomą dydį, naudojo neįprastą pardavimo vertę (žr. šio sprendimo 22 punktą).

230    Pažymėtina, kad šiais argumentais ieškovė siekia užginčyti Komisijos apskaičiuojant baudos, skirtos jai dėl tiesioginio dalyvavimo CPT kartelyje iki MTPD įsteigimo, dydį panaudotus metodus tiek, kiek apskaičiuodama papildomą dydį, be pačios ieškovės pardavimų vertės, Komisija atsižvelgė ir į bendros įmonės pardavimų vertės dalį. Be to, kaip Komisija pažymėjo ginčijamo sprendimo 1055 konstatuojamosios dalies 1972 išnašoje, tai reiškia, kad patronuojančiosios bendrovės nėra bendrai ir solidariai atsakingos dėl papildomų dydžių. Be to, iš minėto sprendimo 1076 konstatuojamosios dalies matyti, kad atskiri papildomi dydžiai buvo skirti Panasonic ir ieškovei, o MTPD joks papildomas dydis neskirtas.

231    Atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 dalies d punkto ir 2 straipsnio 2 dalies g punkto panaikinimą ieškovės argumentus šiuo klausimu reikia atmesti kaip nereikšmingus.

232    Todėl bet kuriuo atveju nebūtina priimti sprendimo dėl argumentų dėl tariamo teisės į gynybą pažeidimo dėl to, kad ieškovei nesuteikta galimybė susipažinti su Panasonic dėl MTPD pateikta informacija, pagrįstumo, kiek tai susiję su papildomo dydžio nustatymu.

233    Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas konstatuoja, kad joks kitas motyvas, kuris gali būti susijęs su ieškovės argumentais, pateiktais grindžiant šią pagrindo dalį, neleidžia daryti išvados, jog baudų dydžiai yra netinkami, turint omenyje, pirma, ieškovės padaryto pažeidimo sunkumą ir trukmę ir, antra, būtinybę skirti jai atgrasomojo dydžio baudas.

234    Be to, Bendrasis Teismas mano, kad joks imperatyvus pagrindas, kurį teismas turėtų patikrinti savo iniciatyva (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo KME Germany ir kt. / Komisija, C‑272/09 P, Rink. p. I‑12789, 104 punktą), nepateisina baudos panaikinimo pasinaudojant teise keisti sprendimą.

235    Taigi, kaip nuspręsta šio sprendimo 146–148 punktuose, pagrindo, nurodyto grindžiant ketvirtąjį reikalavimą sumažinti ieškovei už dalyvavimą darant pažeidimą per MTPD skirtos baudos dydį, antra dalis priimtina tik tiek, kiek ja siekiama, kad jai taip pat būtų sumažintas baudos, skirtos jai kartu ir solidariai su Panasonic ir MTPD, dydis, kaip buvo padaryta 147 punkte minėtame Sprendime Panasonic ir MT Picture Display / Komisija, pagal kurį šios baudos dydis yra 82 826 000 EUR. Likusią reikalavimo panaikinti baudą arba sumažinti jos dydį dalį reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

236    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

237    Kadangi šioje byloje dalis ieškovės reikalavimų pripažinti pagrįstais, reikia nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimo C(2012) 8839 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/39.437 – Televizorių ir kompiuterių monitorių kineskopai) 1 straipsnio 2 dalies d punktą tiek, kiek jame konstatuojama, kad Toshiba Corp. nuo 2000 m. gegužės 16 d. iki 2003 m. kovo 31 d. dalyvavo pasaulinio lygio kartelyje spalvotų televizorių kineskopų rinkoje.

2.      Panaikinti šio sprendimo 2 straipsnio 2 dalies g punktą tiek, kiek jame Toshiba skiriama 28 048 000 eurų bauda už tiesioginį dalyvavimą pasaulinio lygio kartelyje spalvotų televizorių kineskopų rinkoje.

3.      Nustatyti, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 2 dalies h punkte Toshiba solidariai su Panasonic Corp. ir MT Picture Display Co. Ltd skirtos baudos dydis yra 82 826 000 EUR.

4.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

5.      Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Papasavvas Forwood Bieliūnas

Paskelbta 2015 m. rugsėjo 9 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

* Proceso kalba: anglų.

1 – Įslaptinti duomenys nepateikiami.