Bylos T‑29/10 ir T‑33/10
Nyderlandų Karalystė
ir
ING Groep NV
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba – Finansų sektorius – Dideliam valstybės narės ekonomikos sutrikdymui atitaisyti skirta pagalba – Kapitalo injekcija suteikiant pagalbos gavėjui galimybę pasirinkti vertybinių popierių išpirkimą arba konvertavimą – Išpirkimo sąlygų pakeitimas per administracinę procedūrą – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su bendrąja rinka – Valstybės pagalbos sąvoka – Pranašumas – Privataus investuotojo kriterijus – Būtinas ir proporcingas ryšys tarp pagalbos sumos ir priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti pagalbos suderinamumą, masto“
Sprendimo santrauka
1. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Vertinimas taikant privataus investuotojo kriterijų
(EB 87 straipsnio 1 dalis)
2. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Teisinis pobūdis – Aiškinimas remiantis objektyviais kriterijais – Teisminė kontrolė – Apimtis
(EB 87 straipsnio 1 dalis)
3. Sąjungos teisė – Aiškinimas – Institucijų aktai – Motyvavimas – Atsižvelgimas
1. Norint nustatyti „pranašumą“, kaip jis suprantamas pagal EB 87 straipsnio 1 dalį, kapitalo injekcijos atveju, reikia įvertinti, ar privatus investuotojas, savo dydžiu prilygstantis viešosios valdžios institucijai, panašiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į investavimo metu prieinamą informaciją bei numatomus pokyčius, galėtų investuoti tokio pat dydžio kapitalą. Norint išnagrinėti, ar valstybė pasirinko informuoto rinkos ekonomikoje veikiančio investuotojo vaidmenį, būtina įsivaizduoti tą laikotarpį, per kurį buvo priimtos finansinės paramos priemonės, ir susilaikyti nuo bet kokio vertinimo, pagrįsto vėlesnėmis aplinkybėmis.
Tokie principai taikytini, jei nusprendusi pasirašyti bendrovės išleistus vertybinius popierius, kad suteiktų kapitalo injekciją, su tam tikromis grąžinimo sąlygomis valstybė vėliau sutinka jas pakeisti. Tokiomis aplinkybėmis valstybės pagalba gali būti suteikta tiek skiriant kapitalo injekciją, tiek pakeičiant šias grąžinimo sąlygas.
Kiek tai susiję su Komisijos atliktino valstybės elgesio ekonominio pagrįstumo tyrimu, Komisija negali nesilaikyti pareigos įvertinti grąžinimo sąlygų pakeitimo ekonominį pagrįstumą atsižvelgiant į privataus investuotojo kriterijų vien dėl to, kad grąžintina kapitalo injekcija jau pati savaime yra valstybės pagalba. Iš tiesų tik atlikusi tokį vertinimą, t. y. atlikusi tyrimą, pagal kurį visų pirma būtina palyginti pradines ir pakeistas grąžinimo sąlygas, Komisija gali nustatyti, ar buvo suteiktas papildomas pranašumas, kaip tai suprantama pagal EB 87 straipsnio 1 dalį.
Šio tyrimo tikslais Komisija turėjo atsižvelgti į visą svarbią informaciją, visų pirma į informaciją, susijusią su pradinėmis ir pakeistomis grąžinimo sąlygomis. Tokiomis aplinkybėmis požiūrio, pagal kurį vien konstatuojama, kad kapitalo injekcijos grąžinimo sąlygų pakeitimas yra valstybės pagalba prieš tai neišnagrinėjus klausimo, ar po šio pakeitimo buvo suteiktas pranašumas, kuriam privatus investuotojas, patekęs į tą pačią situaciją kaip ir valstybė, nebūtų pritaręs, nepakanka norint pripažinti pagalba pagal EB 87 straipsnio 1 dalį. Pagal tokį požiūrį negalima visiškai neatsižvelgti nei į valstybės galimybę, o ne teisę susigrąžinti pagalbą laikantis pradinių sąlygų, nei į ekonominį pagrįstumą, kuriuo galima paaiškinti padarytą pakeitimą.
Taigi Komisija klaidingai suprato pagalbos sąvoką, nes neįvertino, ar, sutikusi su grąžinimo sąlygų pakeitimu, valstybė pasielgė taip pat, kaip būtų pasielgęs panašioje padėtyje atsidūręs privatus investuotojas, visų pirma dėl to, kad valstybė galėjo susigrąžinti iš anksto, ir kad padarius pakeitimą atsirado didesnė patenkinamo susigrąžinimo galimybė, atsižvelgiant į tuo metu egzistavusias rinkos sąlygas.
(žr. 97–99, 110, 111, 118, 125 punktus)
2. Valstybės pagalbos sąvoka yra teisinė sąvoka ir turi būti aiškinama vadovaujantis objektyviais veiksniais. Dėl šios priežasties Sąjungos teismas iš esmės privalo, atsižvelgdamas tiek į jam pateiktas konkrečias ginčo aplinkybes, tiek į Komisijos padarytus techninius ar sudėtingus vertinimus, vykdyti visapusišką kontrolę, kad galėtų atsakyti į klausimą, ar priemonei taikoma EB 87 straipsnio 1 dalis. Tačiau jei Komisijos vertinimai yra techninio pobūdžio ar sudėtingi, teisminė kontrolė apribojama klausimu, ar priemonė patenka į EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Tačiau Bendrasis Teismas turi nustatyti, ar taip yra nagrinėjamu atveju.
Klausimą, ar kapitalo injekcijos grąžinimo sąlygų pakeitimas yra valstybės pagalba, nes dėl jo jos gavėjui suteikiamas pranašumas, iš esmės turi išsamiai išnagrinėti Bendrasis Teismas. Tačiau, jei Bendrasis Teismas nuspręstų, kad valstybės pagalbos nustatymas kelia abejonių dėl sudėtingo Komisijos ekonominio vertinimo, visų pirma dėl to, ar, sutikusi su grąžinimo sąlygų pakeitimu, valstybė nesielgė taip, kaip būtų elgęsis savo dydžiu prilygstantis informuotas privatus investuotojas, tokiam klausimui būtų taikoma ribota teisminė kontrolė.
Taigi norint įvertinti Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos teisėtumą reikia atsižvelgti į informaciją, kurią Komisija turėjo ar galėjo turėti to sprendimo priėmimo dieną. Šiuo atžvilgiu, jei paaiškėtų, kad Komisijos vertinimas prieštarauja informacijai, kurios ji neturėjo per administracinę procedūrą, arba atsižvelgiant į šią informaciją dėl jo kyla abejonių, reikia nustatyti, ar tokia informacija galėjo būti jai žinoma ir ar ji būtų galėjusi laiku į ją atsižvelgti, ir, jei taip, ar Komisija turėjo atsižvelgti į šią informaciją, bent jau kaip į reikšmingus duomenis siekiant taikyti privataus investuotojo kriterijų.
(žr. 100, 101, 105, 106 punktus)
3. Akto rezoliucinė dalis neatsiejama nuo jo motyvuojamosios dalies, todėl prireikus akto rezoliucinę dalį reikia aiškinti atsižvelgiant į akto priėmimo motyvus. Nors tiesa, kad tik sprendimo rezoliucinė dalis gali sukelti teisinių pasekmių jo motyvuojamojoje dalyje pateiktiems vertinimams, Sąjungos teismo vykdomą teisėtumo kontrolę galima taikyti tiek, kiek jie, kaip asmens nenaudai priimto akto motyvai, yra būtinas šio akto rezoliucinės dalies pagrindas arba jei šie motyvai gali pakeisti to, kas nuspręsta nagrinėjamo akto rezoliucinėje dalyje, esmę.
Taigi, kai sprendime dėl valstybės pagalbos vieną iš vertinamų priemonių Komisija neteisėtai pripažįsta pagalba, šis neteisėtumas neišvengiamai daro įtaką sprendimui pripažinti pagalbą suderinamą su bendrąja rinka, remiantis jos pačios nustatyta tam tikra įsipareigojimų, susijusių su mažiausia apskaičiuota pagalbos suma, apimtimi.
(žr. 146, 156, 160 punktus)