Byla T‑383/21
La Banque postale
prieš
Bendrą pertvarkymo valdybą
2023 m. gruodžio 20 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Bendras pertvarkymo fondas (BPF) – BPV sprendimas dėl ex ante įnašų už 2021 m. apskaičiavimo – Pareiga motyvuoti – Gero administravimo principas – Veiksmingos teisminės gynybos principas – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Teismo sprendimo padarinių apribojimas laiko atžvilgiu“
1. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas – „Ex ante“ įnašai į Bendrą pertvarkymo fondą – Dalykas – Draudimo principais pagrįsta logika – Užtikrinimas, kad finansų sektorius skirtų pakankamai finansinių išteklių – Skatinimas, kad įstaigos taikytų mažiau rizikingus veikimo būdus
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 806/2014 41 konstatuojamoji dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59 105–107 konstatuojamosios dalys)
(žr. 42 punktą)
2. Pagrindinės teisės – Pagrindinių teisių chartija – Vienodas požiūris – Sąjungos teisės aktai konkrečioje veiklos srityje – Skirtingas poveikis tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams, priklausomai nuo jų individualios padėties ar nacionalinių taisyklių – Nediskriminavimo principas – Pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis)
(žr. 60 punktą)
3. Europos Sąjungos institucijos – Įgaliojimų įgyvendinimas – Komisijai suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus – Apimtis – Sudėtingi vertinimai – Didelė diskrecija – Direktyva 2014/59, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema – „Ex ante“ įnašų koregavimo kriterijų nustatymas – Teisminė kontrolė – Ribos
(SESV 290 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59 103 straipsnio 7 dalis; Komisijos reglamento 2015/63 6 ir 7 straipsniai bei I priedas)
(žr. 151–153, 155 punktus)
4. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisinis saugumas – Sąjungos teisės normos – Aiškumo ir tikslumo reikalavimai – Ribos
(žr. 189–192 punktus)
5. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimas, kuriuo nustatyti „ex ante“ įnašai į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) – Būtinybės šiame sprendime nurodyti visą informaciją, leidžiančią patikrinti įnašų apskaičiavimo tikslumą, nebuvimas – Pareigos motyvuoti derinimas su bendruoju atitinkamų įstaigų komercinės paslapties apsaugos principu – Deleguotojo reglamento 2015/63 nuostatų, susijusių su „ex ante“ įnašų į BPF apskaičiavimo metodu, teisėtumas
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 806/2014; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59; Komisijos reglamentas 2015/63)
(žr. 195–198, 214, 216, 217 punktus)
6. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Apimtis – Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimas, kuriuo nustatyti „ex ante“ įnašai į Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) – Rungimosi principas – Išimtys – Bendrasis komercinės paslapties apsaugos principas – Pusiausvyros nustatymas – Leistinumas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 806/2014; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59; Komisijos reglamento 2015/63 4–7 ir 9 straipsniai bei I priedas)
(žr. 246–251, 254–258 punktus)
7. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Rengėjo per procesą Sąjungos teisme pateikiami akto motyvų paaiškinimai – Sąlygos – Prieštaravimų nebuvimas ir pareiga suderinti paaiškinimus su minėtais motyvais
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 293–296 punktus)
Santrauka
Banque postale (toliau – ieškovė) yra Prancūzijoje įsteigta kredito įstaiga.
2021 m. balandžio 14 d. Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) priėmė sprendimą: jame nustatė(1) kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių, įskaitant ieškovę, ex ante įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą (toliau – BPF) už 2021 m. (toliau – ginčijamas sprendimas)(2).
Gavęs ieškinį (jis buvo patenkintas) dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir atmetęs kelis Reglamento Nr. 806/2014, Deleguotojo reglamento 2015/63(3) ir Įgyvendinimo reglamento 2015/81(4) neteisėtumu grindžiamus prieštaravimus, Bendrasis Teismas pateikė svarbių paaiškinimų dėl, pirma, BPV tenkančios pareigos motyvuoti apimties ir, antra, šios pareigos ryšio su gero administravimo ir veiksmingos teisminės gynybos principų laikymusi.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirma, kalbant apie ieškinio pagrindą, susijusį su pareigos motyvuoti pažeidimu, ieškovė rėmėsi ginčijamo sprendimo nemotyvavimu, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu.
Bendrasis Teismas iš pradžių priminė, kad pagal taikytinus teisės aktus pradinio aštuonių metų laikotarpio, skaičiuojamo nuo 2016 m. sausio 1 d. (toliau – pradinis laikotarpis), pabaigoje BPF turimi finansiniai ištekliai turi pasiekti galutinį tikslinį lygį, atitinkantį bent 1 % visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų BPeM dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, apdraustųjų indėlių sumos. Pradiniu laikotarpiu ex ante įnašai turi būti laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau, kol bus pasiektas galutinis tikslinis lygis. Kiekvienais metais visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų BPeM dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, mokėtini įnašai neviršija 12,5 % galutinio tikslinio lygio. Be to, kiek tai susiję su ex ante įnašų apskaičiavimo būdu, BPV nustato jų sumą remdamasi metiniu tiksliniu lygiu, atsižvelgdama į galutinį tikslinį lygį ir remdamasi visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą BPeM dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, vidutine ankstesnių metų apdraustųjų indėlių suma, apskaičiuota kas ketvirtį. Galiausiai BPV apskaičiuoja ex ante įnašą kiekvienai įstaigai remdamasi metiniu tiksliniu lygiu, kuris turi būti nustatytas atsižvelgiant į galutinį tikslinį lygį ir pagal Deleguotajame reglamente 2015/63 nustatytą metodiką.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, BPV nustatė, kad 2021 m. įnašų laikotarpiu metinio tikslinio lygio suma yra 11 287 677 212,56 EUR. Tame sprendime ji iš esmės paaiškino, kad metinis tikslinis lygis turi būti nustatytas remiantis analize, susijusia su apdraustųjų indėlių raida ankstesniais metais ir visais reikšmingais ekonominės situacijos pokyčiais, taip pat analize, susijusia su veiklos ciklo etapo rodikliais ir prociklinių įnašų poveikiu įstaigų finansinei padėčiai. BPV nusprendė, kad tikslinga nustatyti koeficientą, grindžiamą šia analize ir BPF turimais finansiniais ištekliais (toliau – koeficientas), ir, siekdama apskaičiuoti metinį tikslinį lygį, taikė šį koeficientą vienai aštuntajai vidutinės apdraustųjų indėlių sumos 2020 m. Vėliau ji išdėstė veiksmus, kuriuos atliko nustatydama koeficientą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, BPV nustatė 1,35 % koeficientą. Tada ji apskaičiavo metinio tikslinio lygio sumą, 2020 m. vidutinę apdraustųjų indėlių sumą padauginusi iš šio koeficiento ir šią sandaugą padalijusi iš aštuonių.
Pažymėtina, kad nors BPV ginčijamame sprendime turi pateikti įstaigoms paaiškinimus dėl metinio tikslinio lygio nustatymo metodo, šie paaiškinimai turi būti suderinami su per teismo procesą BPV pateiktais paaiškinimais dėl faktiškai taikyto metodo. Tačiau šiuo atveju taip nėra.
Per posėdį BPV nurodė, kad nustatė 2021 m. įnašų laikotarpio metinį tikslinį lygį taikydama keturių etapų metodą; du paskutiniai iš jų buvo atimti BPF turimus finansinius išteklius iš galutinio tikslinio lygio, kad būtų galima apskaičiuoti sumą, liekančią surinkti iki pradinio laikotarpio pabaigos, ir padalyti ją iš trijų.
Vis dėlto Bendrasis Teismas pažymėjo, kad du paskutiniai šio skaičiavimo etapai niekaip neparodyti matematinėje formulėje, kuri ginčijamame sprendime nurodyta kaip pagrindas metinio tikslinio lygio sumai nustatyti.
Be to, šios išvados negali paneigti BPV teiginys, kad 2021 m. gegužės mėn. ji paskelbė faktų suvestinę, kurioje pateikta skalė, iš kurios matyti galimos galutinio tikslinio lygio sumos, ir savo interneto svetainėje – BPF turimų finansinių išteklių sumą. Iš tiesų, neatsižvelgiant į tai, ar ieškovė iš tikrųjų žinojo apie šias sumas, vien iš jų ji negalėjo suprasti, kad BPV faktiškai taikė du paskutinius skaičiavimo etapus, be to, matematinėje formulėje jie taip pat nepaminėti.
Panašūs neatitikimai taip pat turi įtakos tam, kaip buvo nustatytas 1,35 % koeficientas, o jis šioje matematinėje formulėje yra itin svarbus. Iš BPV per teismo posėdį pateiktų paaiškinimų matyti, kad šis koeficientas buvo nustatytas taip, kad būtų galima pagrįsti metinio tikslinio lygio sumos apskaičiavimo rezultatą, t. y. po to, kai BPV apskaičiavo šią sumą keturiais faktiškai taikyto metodo etapais. Tačiau tokių veiksmų visiškai nematyti iš ginčijamo sprendimo.
Be to, remiantis faktų suvestine, numatoma galutinio tikslinio lygio sumos skalė neatitinka ginčijamame sprendime nurodytos apdraustųjų indėlių augimo tempo skalės – nuo 4 % iki 7 %. Iš tiesų per teismo posėdį BPV nurodė, kad, siekdama nustatyti metinį tikslinį lygį, ji atsižvelgė į apdraustųjų indėlių augimo tempą (4 %), kuris buvo mažiausias antrosios skalės dydis, ir taip apskaičiavo galutinį tikslinį lygį (75 mlrd. EUR), kuris buvo didžiausia pirmosios skalės vertė. Taigi matyti, kad egzistuoja neatitiktis tarp šių dviejų skalių. Šiomis aplinkybėmis ieškovė negalėjo nustatyti, kaip BPV naudojo skalę, susijusią su šių indėlių raidos rodikliu, numatomam galutiniam tiksliniam lygiui apskaičiuoti.
Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu, BPV faktiškai taikytas metodas, paaiškintas per teismo posėdį, neatitinka ginčijamame sprendime aprašyto metodo, taigi nei įstaigos, nei Bendrasis Teismas negalėjo iš ginčijamo sprendimo nustatyti tikrųjų motyvų, dėl kurių buvo nustatytas šis tikslinis lygis. Tad ginčijamas sprendimas turi motyvavimo trūkumų, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu.
Antra, kalbant apie pagrindus, susijusius su tuo, kad BPV pažeidė gero administravimo principą ir veiksmingos teisminės gynybos principą, pažymėtina, kad ieškovės argumentai buvo konkrečiai susiję su tuo, kad ginčijamame sprendime nebuvo duomenų, susijusių su „apdraustųjų indėlių koregavimo normos“, kuri naudojama nustatant metinį tikslinį lygį, t. y. koeficiento, nustatymu.
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad BPV pažeidė pareigą motyvuoti, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu.
Iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkto ir jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos įstaigos sprendimo motyvavimas yra viena iš gero administravimo ir veiksmingos teisminės gynybos principų veiksmingumo sąlygų.
Tuo remdamasis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumas, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu, taip pat yra gero administravimo principo ir veiksmingos teisminės gynybos principo pažeidimas. Todėl jis pritarė pateiktiems ieškinio pagrindams.
Atsižvelgdamas į ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindus, Bendrasis Teismas jį panaikino, kiek jis susijęs su ieškove.
Vis dėlto atsižvelgdamas į bylos aplinkybes Bendrasis Teismas nusprendė palikti galioti ginčijamo sprendimo padarinius, kiek jis susijęs su ieškove, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti šešių mėnesių nuo šio Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo dienos, įsigalios naujas BPV sprendimas, kuriuo nustatomas ieškovės ex ante įnašas į BPF už 2021 m. įnašų mokėjimo laikotarpį.