EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS

2014 m. kovo 20 d.

Byla F‑44/13

Françoise Michel

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Darbo užmokestis – Paskyrimas į trečiąją šalį – Išmoka dėl gyvenimo sąlygų – Išmokos apskaičiavimas – Klaidingas atsižvelgimas į mokestį už maitintojo netekimo pensiją – Paskyrimų tarnybos klaida – Prašymas atlyginti patirtą žalą – Darbo užmokesčio lapelių galutinis pobūdis – Pareigūnui taikomas senaties terminas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnis – Netaikymas – Procedūros reglamento 76 straipsnis – Akivaizdžiai nepriimtinas ieškinys“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, EAEB sutarčiai taikomą pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo F. Michel iš esmės prašo panaikinti 2013 m. sausio 25 d. Europos Komisijos paskyrimų tarnybos sprendimą, kuriuo ši tarnyba tik iš dalies patenkino jos skundą ir dėl pavėluoto prašymo atsisakė atlyginti visą žalą, susijusią su beveik dešimt metų klaidingai skaičiuota jai mokėtina išmoka dėl gyvenimo sąlygų.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą. F. Michel padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Pagrindai – Per nustatytą terminą neapskųsto paskyrimų tarnybos sprendimo neteisėtumas – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Viešosios tvarkos išlyga

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Institucijai pateiktas prašymas atlyginti žalą – Rėmimasis sunkumu suprasti darbo užmokestį reguliuojančias taisykles siekiant pateisinti pavėluotą prašymą – Nepriimtinumas – Geranoriškas administracijos išmokos išmokėjimas pagal prašytojo reikalaujamą apskaičiavimą – Termino, susijusio su prašymais grąžinti neteisėtai išmokėtas sumas, taikomumas – Netaikymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio antra pastraipa ir 90 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai – Darbo užmokestis – Teisė į palūkanas už praleistą terminą – Sąlygos

1.      Pareigūnas arba tarnautojas, kuris neapskundė jo nenaudai priimtų aktų per tinkamą laiką, pateikdamas skundą ir vėliau ieškinį dėl panaikinimo, negali ištaisyti šio neapskundimo ir tikėtis naujo termino ieškiniui pareikšti, remdamasis vėliau pateiktu prašymu atlyginti žalą, kuriuo aiškiai siekiama to paties piniginio rezultato, kuris būtų gautas tinkamu laiku pradėjus procesą dėl šių aktų panaikinimo.

(žr. 45 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. liepos 13 d. Sprendimo Moat / Komisija, T‑20/92, 46 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 28 d. Nutarties Hecq /Komisija, F‑12/11, 50 punktas ir nurodyta teismų praktika.

2.      Skundų ir ieškinių terminais, kurie yra imperatyvūs ir kurių negali keisti nei šalys, nei teisėjas, siekiama Sąjungos institucijose užtikrinti teisinį saugumą, būtiną jų geram funkcionavimui, vengiant to, kad teisinių pasekmių sukeliantys Sąjungos aktai būtų ginčijami neapibrėžtą laikotarpį, ir išvengti bet kokios diskriminacijos arba šališko vertinimo vykdant teisingumą. Taigi galimybė pateikti prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį neleidžia pareigūnui nepaisyti šių nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytų skundo ir ieškinio pateikimo terminų ir tokiu vėlesniu prašymu netiesiogiai užginčyti laiku neapskųsto ankstesnio sprendimo.

Šiuo klausimu dėl minėtų terminų imperatyvaus pobūdžio dėl to, kad institucija sutinka nagrinėti iš esmės iš dalies pavėluotą ir todėl nepriimtiną prašymą, negali būti nukrypstama nuo privalomų terminų sistemos.

(žr. 46 ir 68 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1986 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Becker / Komisija, 232/85, 8 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. sausio 29 d. Sprendimo Adriaenssens ir kt. / Komisija, T‑7/94, 27 ir 33 punktai ir nurodytą teismų praktika; 1998 m. kovo 24 d. Nutarties Meyer ir kt. / Teisingumo Teismas, T‑181/97, 31 punktas; 2008 m. kovo 5 d. Sprendimo Combescot / Komisija, T‑414/06 P, 43 punktas ir nurodyta teismų praktika.

3.      Pareigūnas negali pateisinti pavėlavimo pateikti prašymą atlyginti žalą dėl jo darbo užmokesčio apmokestinimo bazės, remdamasis sunkumais, patirtais nustatant ir suprantat apskaičiavimo tvarką. Iš tiesų laikoma, kad kiekvienas įprastai rūpestingas pareigūnas žino Pareigūnų tarnybos nuostatus ir, konkrečiai kalbant, taisykles, reguliuojančias jo darbo užmokestį.

Be to, dėl to, kad paskyrimų tarnyba vien dėl geranoriškumo nusprendė atgaline data suinteresuotajam asmeniui pritaikyti teisingą išmokos, kurios suteikimo sąlygas jis atitiko ir kuri anksčiau buvo apskaičiuota atsižvelgiant į ginčijamą apmokestinimo bazę, apskaičiavimą, jis negali remtis mutatis mutandis Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio antros pastraipos antrame sakinyje numatytu penkerių metų terminu. Bet kokiu atveju institucija nedaro jokios tarnybos klaidos, neatkreipdama pareigūno dėmesio į išmokos apskaičiavimo tvarką. Institucijos, kuri yra atsakinga už tūkstančių darbo užmokesčių ir įvairių išmokų išmokėjimą pareigūnams ir tarnautojams, padėtis yra neprilyginama pareigūno, kuris turi asmeninį interesą patikrinti jam mokamus mėnesinius mokėjimus, padėčiai.

(žr. 52–54 ir 69–73 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1975 m. kovo 18 d. Sprendimo Acton ir kt. / Komisija, 44/74, 46/74 ir 49/74, 29 punktas; 1987 m. spalio 27 d. Sprendimo Houyoux ir Guery / Komisija, 176/86 ir 177/86, 9 ir 14–16 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. vasario 10 d. Sprendimo White / Komisija, T‑107/92, 47 punktas; 2002 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Ronsse / Komisija, T‑205/01, 52 punktas; 2007 m. gegužės 16 d. Sprendimo F /Komisija, T‑324/04, 144 punktas ir nurodyta teismų praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo CR / Parlamentas, F‑128/12, 45 punktas ir nurodyta teismų praktika.

4.      Kai administracijos padaryta klaida taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatas neviršija einamųjų klaidų ir pataisymų, kurių suinteresuotojo pareigūno naudai ar, atvirkščiai, jo nenaudai gali pasitaikyti apskaičiuojant mėnesinius darbo užmokesčius, normalu, kad kai šios aptiktos klaidos pataisomos, nei iš pareigūno, nei iš administracijos nereikalaujama palūkanų už pavėluotą mokėjimą, nes, išskyrus išimtinius didelės paskyrimų tarnybos klaidos atvejus, po skundo arba ieškinio atlikti pataisymai nesiskiria nuo einamųjų pataisymų.

Be to, bet kokiu atveju reikalauti sumokėti palūkanas už pavėluotą mokėjimą už sumą, kurią institucija ketina sumokėti dėl geranoriškumo, galima tik jei, pirma, pagrindinės skolos suma yra aiški arba bent jau gali būti nustatyta remiantis numatytais objektyviais kriterijais ir, antra, administracija nepagrįstai pavėluotai atliko nagrinėjamą mokėjimą.

(žr. 80 ir 82 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1977 m. spalio 13 d. Sprendimo Gelders-Deboeck / Komisija, 106/76, 26–29 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. kovo 12 d. Sprendimo Weir / Komisija, T‑361/94, 52 punktas ir nurodyta teismų praktika.