EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. kovo 17 d.
Byla F‑73/13
AX
prieš
Europos Centrinį Banką (ECB)
„Viešoji tarnyba – ECB personalas – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Atleidimas iš darbo – Teisė į gynybą – Galimybė susipažinti su drausmės bylos medžiaga – Galimybė susipažinti su informacija ir dokumentais, susijusiais su kitais skyriais – Protingas terminas – Drausmės komiteto sudėties teisėtumas – Patariamasis drausmės komiteto vaidmuo – Griežtesnės nuobaudos nei rekomenduotoji paskyrimas – Pareiga motyvuoti – Skyriaus administravimas – Akivaizdi vertinimo klaida – Nuobaudos proporcingumas – Lengvinančios aplinkybės – Sunkinančios aplinkybės – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas“
Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto, pridėto prie ES sutarties ir ESV sutarties, 36.2 straipsnį, kuriuo AX prašo, pirma, panaikinti 2013 m. gegužės 28 d. Europos Centrinio Banko (toliau – ECB arba Bankas) vykdomosios valdybos sprendimą skirti jam drausminę nuobaudą – iš anksto įspėjus atleisti iš darbo, ir, antra, atlyginti tariamai patirtą 20 000 eurų neturtinę žalą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. AX padengia savo išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Centrinio Banko patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Santrauka
1. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Teismo praktikos dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų taikymas pagal analogiją
(Pareigūnų tarnybos nuostatai; Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 9 straipsnio c punktas)
2. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Rungimosi principu pagrįsta procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Suinteresuotojo asmens supažindinimas su byla – Apimtis – Ribos
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktas; Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 45 straipsnis; Europos Centrinio Banko personalo taisyklių 8.3.2 ir 8.3.11 straipsniai)
3. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Sankcija – Teisėtumas – Drausminės procedūros netaikymas kitam tarnautojui dėl analogiškų veiksmų – Poveikio nebuvimas
(Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 45 straipsnis; Europos Centrinio Banko personalo taisyklių 8.3.17 straipsnis)
4. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Pareiga įteikti suinteresuotajam asmeniui prieš pradedant drausminę procedūrą tyrimo komisijos parengtą ataskaitą, nepridėtą prie drausmės bylos – Nebuvimas
(Europos Centrinio Banko personalo taisyklių 8.3.2 ir 8.3.11 straipsniai; Europos Centrinio Banko aplinkraščio Nr. 1/2006 6 straipsnio 14 dalis)
5. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Drausmės komisija – Sudėtis – Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato generalinis direktorius ar generalinio direktoriaus pavaduotojas – Leistinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 2 skirsnis; Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 36.2 straipsnis; Europos Centrinio Banko personalo taisyklių 8.3.5 ir 8.3.7 straipsniai)
6. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Teisės į gynybą paisymas – Nekaltumo prezumpcijos principas – Apimtis
(Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 45 straipsnis; Europos Centrinio Banko personalo taisyklių 8.3.15 straipsnis)
7. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Terminai – Institucijos pareiga imtis veiksmų per protingą terminą – Vertinimas
(Europos Centrinio Banko personalo taisyklių 8.3.2 straipsnis)
8. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Sankcija – Pareiga motyvuoti – Apimtis
(Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 45 straipsnis; Europos Centrinio Banko personalo taisyklių 8.3.17 straipsnis)
9. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Sankcija – Vykdomosios valdybos diskrecija – Ribos – Proporcingumo principo paisymas – Teisminė kontrolė – Ribos
(Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 45 straipsnis; Europos Centrinio Banko personalo taisyklių 8.3.17 straipsnis)
10. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Teisės ir pareigos – Lojalumo pareiga – Apimtis – Tarnautojo, nepataisomai pažeidusio jį su Banku siejantį pasitikėjimo ryšį, atleidimas iš darbo – Leistinumas
(Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 4 straipsnio a punktas ir 44 straipsnis; Europos Centrinio Banko elgesio kodekso 2, 2.2, 4.1, 4.2 ir 5.1 straipsniai)
11. Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Drausminės priemonės – Sankcija – Lengvinanti aplinkybė – Vertinimas vadovavimo funkcijas vykdančio tarnautojo atveju
(Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 45 straipsnis)
12. Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Asociacijų laisvė – Apimtis – Kolektyvinių derybų pareiga – Nebuvimas
(ESS 13 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnis; Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 36.1 straipsnis)
1. Kadangi Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 9 straipsnio c punkte numatyta, kad į Sąjungos institucijų personalui taikomuose reglamentuose, taisyklėse ir teismo praktikoje įtvirtintus principus tinkamai atsižvelgiama aiškinant šiose įdarbinimo sąlygose numatytas teises ir pareigas, Sąjungos teismas tiek, kiek Banko tarnautojams taikomuose teisės aktuose numatyta drausminė procedūra tam tikrais aspektais yra analogiška Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytai procedūrai, gali esant poreikiui pagal analogiją taikyti su Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyta drausmine procedūra susijusią teismo praktiką.
(žr. 102 ir 103 punktus)
2. Nors Europos Centrinio Banko tarnautojams taikomose nuostatose numatyta tarnautojo, kuriam taikoma drausminė procedūra, iš esmės neribota teisė susipažinti su drausmės byloje esančiais įrodymais, įskaitant jam palankius įrodymus, vis dėlto jose nenumatyta neribota šio tarnautojo galimybė susipažinti su bet kokia informacija ar dokumentais, kurie laikomi Banke arba gali būti atkurti remiantis esamais dokumentais arba jo patalpose laikoma informacija. Iš tiesų Personalo taisyklėse nenumatyta automatiškai supažindinti suinteresuotojo asmens su pastarąja informacija ar atkurtais dokumentais, nes jie paprastai nelaikomi sudedamąja drausmės bylos dalimi.
Banko tarnautojams taikomuose teisės aktuose numatyta teisė susipažinti su drausmės byla atitinka Sąjungos teisėje, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte ir Sąjungos teismo praktikoje, dėl drausminių procedūrų įtvirtintus reikalavimus. Žinoma, atsižvelgiant į drausminės procedūros, kaip antai vykstančios Banko drausmės komitete, pagrindimą rungimosi principu ir į per šią procedūrą taikomą teisę į gynybą, reikalaujama suteikti suinteresuotajam asmeniui ir prireikus jo advokatui galimybę laiku susipažinti su visais faktais, kuriais pagrįstas sprendimas skirti drausminę nuobaudą, kad jie galėtų pateikti savo pastabas. Paisant teisės į gynybą reikalaujama ne tik suteikti suinteresuotajam asmeniui galimybę veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl svarbių aplinkybių, bet ir leisti jam išdėstyti savo poziciją bent jau dėl dokumentų, į kuriuos atsižvelgė Sąjungos institucijos ir kurie atskleidžia teisei į gynybą įgyvendinti svarbius faktus. Tačiau reikalavimas leisti suinteresuotajam asmeniui susipažinti su jam svarbiais dokumentais taikomas tik per drausminę procedūrą ir (arba) administracijos galutiniam sprendimui priimti naudotiems dokumentams. Vadinasi, pagal teisės į gynybą paisymo principą administracija nebūtinai turi pateikti kitus dokumentus.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad nei Bankas, nei drausmės komitetas neprivalo spręsti dėl tam tikrų dokumentų galimos svarbos ar reikšmės personalo nario gynybai, nes negalima atmesti galimybės, kad dokumentai, kuriuos Bankas ar drausmės komitetas pripažintų nesvarbiais, gali turėti reikšmės šiam personalo nariui. Vadinasi, nei Bankas, nei drausmės komitetas negali vienašališkai pašalinti iš administracinės procedūros dokumentų, kurie gali būti panaudoti suinteresuotojo asmens gynybai.
(žr. 114, 115 ir 120 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: sprendimų ICI / Komisija, T‑36/91, EU:T:1995:118, 93 punktas; N / Komisija, T‑273/94, EU:T:1997:71, 89 punktas; Eyckeler & Malt / Komisija, T‑42/96, EU:T:1998:40, 81 punktas ir Kaufring ir kt. / Komisija, T‑186/97, T‑187/97, T‑190/97–T‑192/97, T‑210/97, T‑211/97, T‑216/97–T‑218/97, T‑279/97, T‑280/97, T‑293/97 ir T‑147/99, EU:T:2001:133, 179 ir 185 punktai.
3. Europos Centrinio Banko personalo nario, kuriam taikoma drausminė procedūra, atsakomybę reikia nagrinėti individualiai ir atskirai, t. y. neatsižvelgiant į galimą dėl kitų personalo narių priimto sprendimo teisėtumą ar neteisėtumą arba į tokio sprendimo nepriėmimą. Taigi tarnautojas, siekdamas užginčyti jam skirtą nuobaudą, negali veiksmingai remtis aplinkybe, kad drausminė procedūra nebuvo pradėta prieš vieną ar kelis kitus tarnautojus dėl veiksmų, analogiškų tiems, kuriais jis pats apkaltintas.
(žr. 123 ir 228 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: sprendimų Williams / Audito Rūmai, 134/84, EU:C:1985:297, 14 punktas ir de Compte / Parlamentas, C‑326/91 P, EU:C:1994:218, 52 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo de Compte / Parlamentas, T‑26/89, EU:T:1991:54, 170 punktas.
4. Tyrimo komisijos, kurią Europos Centrinio Banko vykdomoji valdyba sudarė gavusi pirmąjį asmens skundą, atskleidusį administracijai tam tikrus šios institucijos skyriuje padarytus pažeidimus, veiklos ataskaitos negalima laikyti Banko patvirtinta ataskaita, skirtingai nuo drausminės ataskaitos pagal Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį, arba pripažinti jos motyvuota ataskaita pagal Aplinkraščio Nr. 1/2006, nustatančio Banko administracinių tyrimų vykdymo taisykles, 6 straipsnio 14 dalį.
Iš tiesų, atsižvelgiant į tyrimo komisijos veiklos ataskaitoje galbūt padarytų konstatavimų ir išvadų preliminarų pobūdį ir į teisėtą interesą išsaugoti skundą pateikusio asmens anonimiškumą, ši ataskaita laikytina parengiamuoju raštu, parengtu iki drausminės procedūros pradžios. Vadinasi, kaip vidaus dokumentas, šis parengiamasis raštas nėra drausmės bylos dalis, todėl remiantis Banko personalo taisyklėmis jo įteikimas personalo nariui, kuriam taikoma drausminė procedūra, nėra būtinas užtikrinant jo teisę į gynybą.
Vadinasi, drausmės komitetas nepažeidžia šioje srityje turimos diskrecijos, kai nusprendžia: kadangi drausmės byloje yra pakankamai duomenų dėl veiksmų, kuriais kaltinamas suinteresuotasis asmuo, ir dėl jo gynybos argumentų pagrįstumo, pridėjus šį dokumentą, kuriame yra tyrimo komisijos laikini vertinimai, prie bylos neatsirastų jokios naudos ir būtų nepagrįstai užvilkinta procedūra. Kita vertus, negalima teigti, kad dėl to, jog drausmės komitetas sutiko išreikalauti šią ataskaitą iš Banko ir ją išnagrinėti, kad galėtų atsakyti į suinteresuotojo asmens prašymą leisti su ja susipažinti, ši ataskaita tapo sudedamąja drausmės bylos dalimi ir drausmės komitetas būtinai ja rėmėsi pateikdamas savo nuomonę.
Bet kuriuo atveju, nors administracija privalo perduoti asmeniui, kuriam taikoma drausminė procedūra, dokumentus, kuriais aiškiai rėmėsi priimdama sprendimą jo nenaudai, o Banko atveju pagal personalo taisyklių 8.3.11 straipsnį ji privalo leisti jam pasidaryti visų procedūros dokumentų, įskaitant galinčius paneigti jo kaltę, kopijas, neatskleidus kai kurių dokumentų sprendimas skirti drausminę nuobaudą gali būti panaikintas tik jeigu pateikti kaltinimai gali būti įrodyti tik šiais dokumentais arba, kitaip tariant, jeigu suinteresuotojo asmens nurodytų dokumentų neatskleidimas galėtų jo nenaudai paveikti drausminės procedūros eigą ir sprendimo skirti drausminę nuobaudą turinį.
(žr. 135–139 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: sprendimų R. / Komisija, 255/83 ir 256/83, EU:C:1985:324, 24 punktas ir Tzoanos / Komisija, C‑191/98 P, EU:C:1999:565, 34 ir 35 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: sprendimų Y / Teisingumo Teismas, T‑500/93, EU:T:1996:94, 45 punktas; N / Komisija, EU:T:1997:71, 92 punktas ir E / Komisija, T‑24/98 ir T‑241/99, EU:T:2001:175, 92 ir 93 punktai.
5. Remdamasis savo institucine autonomija Europos Centrinis Bankas gali numatyti drausmės nuostatas, apimančias drausmės komitetą, kurio sudarymo taisyklės netgi iš esmės skirtųsi nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 2 skirsnyje įtvirtintų taisyklių dėl drausmės komisijos, numatytos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams. Nors šiuo atžvilgiu Banko personalo taisyklių 8.3.5 straipsnyje nenumatyta tokia pati pusiausvyra tarp administracijos ir personalo komiteto skiriamų narių, kokia numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatuose, Banke, kuriam šie nuostatai netaikomi, pakankamai užtikrinamas nuomonės, kurią drausmės komitetas turi suformuluoti ir pateikti vykdomajai valdybai, nešališkumas ir objektyvumas: pirma, dėl drausmės komiteto sudėties, būtent dėl jo narių skyrimo iš įvairių tarnybų, antra, dėl aplinkybės, jog personalo taisyklių 8.3.7 straipsnyje numatyta, kad drausmės komiteto pasitarimai ir darbas yra asmeninio pobūdžio ir konfidencialūs ir kad šio komiteto nariai veikia savo vardu ir vykdo savo pareigas visiškai nepriklausomai, trečia, dėl pasitarimų kolegialumo ir pagaliau, ketvirta, dėl suinteresuotojo asmens galimybės prašyti nušalinti vieną komiteto narį.
Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato generalinis direktorius ar jo pavaduotojas yra nuolatinis drausmės komiteto narys, nereiškia, kad jis daro ar gali daryti lemiamą įtaką bet kuriam personalo nariui, todėl ir drausmės komiteto pasitarimams. Atvirkščiai, leistina, kad esant Banko ir jo tarnautojų darbo santykiams, kuriems netaikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, Banko interesams drausmės komitete atstovautų šis personalo narys, juo labiau kad Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato generalinis direktorius neposėdžiauja vykdomojoje valdyboje, kuri priima sprendimus drausmės srityje.
Šiomis aplinkybėmis administracijos paskirtam komiteto nariui negalima priekaištauti dėl to, kad per drausmės komitete vykusią asmens, kuriam taikoma drausminė procedūra, apklausą jis pateikė šiam asmeniui klausimų, kuriuos šis suvokė kaip kaltinimus. Net jei toks elgesys pasitvirtintų, jis nebūtinai reikštų šališkumą, bet galėtų būti paaiškintas noru atvirai prisidėti prie diskusijos priverčiant suinteresuotąjį asmenį atsakyti į jam pareikštus kaltinimus. Todėl net jei šis asmuo galėjo subjektyviai suvokti Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato generalinio direktoriaus per apklausą išsakytus teiginius kaip kaltinimus, tai savaime nereiškia teisės į gynybą ar nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.
Taip pat negalima kategoriškai teigti, kad dėl savo užimamų pareigų Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato generalinis direktorius ar jo pavaduotojas neišvengiamai sukelia interesų konfliktą, t. y. situaciją, kai personalo narys vykdydamas savo pareigas turi priimti sprendimą byloje, kurios nagrinėjimu ar baigtimi jis asmeniškai suinteresuotas, todėl kyla abejonių dėl jo nepriklausomumo. Be to, personalo taisyklių 8.3.5 straipsnyje pirmininkauti drausmės komitete pavedama ne šiam generaliniam direktoriui ar generalinio direktoriaus pavaduotojui, o Banke nedirbančiam asmeniui, nors jis ir neturi balsavimo teisės. Bet kuriuo atveju nagrinėjant Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Banko statuto 36.2 straipsniu grindžiamą ieškinį Sąjungos teismo vykdoma teisminė kontrolė leidžia pasinaudoti tinkama ir veiksminga teisių gynimo priemone nepriklausomame ir nešališkame teisme, kaip tai suprantama pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kuri leidžia prireikus ištaisyti trukumus ir pažeidimus, padarytus sudarant drausmės komitetą.
(žr. 148 ir 150–157 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimas X / ECB, T‑333/99, EU:T:2001:251; sprendimų Onidi / Komisija, T‑197/00, EU:T:2002:135, 132 punktas; Zavvos / Komisija, T‑21/01, EU:T:2002:177, 336 punktas ir Giannini / Komisija, T‑100/04, EU:T:2008:68, 223 punktas.
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Andreasen / Komisija, T‑17/08 P, EU:T:2010:374, 145 punktas.
6. Per Europos Centrinio Banko tarnautojams taikomą drausminę procedūrą nekaltumo prezumpcijos pažeidimą galima konstatuoti tik jeigu yra įrodymų, patvirtinančių, kad administracija nuo pat šios procedūros pradžios nusprendė bet kuriuo atveju skirti suinteresuotajam asmeniui nuobaudą, neatsižvelgdama į jo pateiktus paaiškinimus. Šiuo atžvilgiu tai, kad du drausmės komiteto nariai išreiškė nuomonę, kad inkriminuojami pažeidimai buvo motyvuoti asmeniniu šio asmens interesu, niekaip neįrodo nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Iš tiesų tokia pozicija tik atspindi pasitarimų kolegialumo principą ir galimybę pateikti nuo drausmės komiteto narių balsų dauguma priimtos galutinės nuomonės nukrypstančią nuomonę. Taip pat aplinkybė, kad vykdomoji valdyba nusprendė skirti vieną griežčiausių iš personalo taisyklėse numatytų nuobaudų, savaime neįrodo, kad nekaltumo prezumpcija buvo pažeista per drausminę procedūrą.
(žr. 162, 166 ir 167 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Pessoa e Costa / Komisija, T‑166/02, EU:T:2003:73, 56 punktas.
7. Drausmės srityje Europos Centrinis Bankas arba prireikus Europos kovos su sukčiavimu tarnyba privalo veikti greitai, vos tik sužinoję apie faktus ir veiksmus, galinčius pažeisti Banko tarnautojams nustatytas pareigas, kad įvertintų, ar reikia pradėti tyrimą, vėliau, jei atsakymas teigiamas, vykdydami šį tyrimą ir Banko atveju – drausminę procedūrą. Vadinasi, taikydamas drausminę procedūrą Bankas turi užtikrinti, kad kiekvienas paskesnis veiksmas būtų atliekamas per protingą terminą po ankstesniojo. Šiuo atžvilgiu negalima kalbėti apie protingo termino principo pažeidimą per drausminę procedūrą, kai tarp procesinių veiksmų praėjęs terminas buvo pakankamai protingas, o jei ir buvo vėluojama, tai tik dėl būtinumo paisyti suinteresuotojo asmens teisės į gynybą ir atsakyti į daugybę jo advokato pateiktų komentarų ir pastabų.
Be to, nors reikia pripažinti, kad per tyrimą iki drausminės procedūros pradžios ir per pačią drausminę procedūrą suinteresuotasis asmuo priverstas laukti ir nėra tikras dėl savo profesinės ateities, šis aspektas neturi įtakos sprendimo skirti drausminę nuobaudą galiojimui, nes tokia padėtis būdinga kiekvienai drausminei procedūrai, o ji turėjo būti pradėta Sąjungos interesais, dėl kurių iš Banko, gavusio pareiškimus, keliančius abejonių dėl jo tarnautojų sąžiningumo, reikalaujama imtis būtinų priemonių, įskaitant atitinkamo asmens nušalinimą nuo pareigų, kad įsitikintų jo profesinio elgesio nepriekaištingumu.
(žr. 173, 175, 182 ir 184 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: sprendimų Teixeira Neves / Teisingumo Teismas, T‑259/97, EU:T:2000:208, 125 punktas ir Pessoa e Costa / Komisija, EU:T:2003:73, 66 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: sprendimų Kerstens / Komisija, F‑12/10, EU:F:2012:29, 124 ir 125 punktai ir Goetz / Regionų komitetas, F‑89/11, EU:F:2013:83, 126 punktas.
8. Kiek tai susiję su drausme, pažymėtina, kad jeigu Europos Centrinio Banko tarnautojui galiausiai skirta griežtesnė nuobauda, nei siūlyta drausmės komiteto, atsižvelgiant į kiekvienai drausmės procedūrai taikomus reikalavimus net išimtinai sutartinių darbo santykių atveju Banko sprendime turi būti detaliai nurodyti motyvai, paskatinę Banką nukrypti nuo jo drausmės komiteto pateiktos nuomonės. Ši pareiga įvykdoma, jeigu Banko vykdomoji valdyba paaiškina priežastis, dėl kurių pasirinko griežtesnę nuobaudą nei ta, dėl kurios drausmės komiteto nariai pasiekė konsensusą. Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad vykdomosios valdybos pasirinkta nuobauda atitinka tą, kuriai pritarė du iš keturių balsavimo teisę turinčių drausmės komiteto narių, savaime negali lemti drausminio sprendimo negaliojimo dėl pareigos motyvuoti pažeidimo.
Be to, kaip aiškiai nurodyta Banko personalo taisyklių 8.3.17 straipsnyje, vykdomoji valdyba nesaistoma drausmės komiteto nuomonės. Todėl net jeigu drausmės komiteto narių dauguma sutarė dėl to, kad, jų nuomone, vykdomoji valdyba gali konstatuoti nutrauktus pasitikėjimo santykius tik jeigu mano, kad atitinkamas asmuo siekė savo asmeninio intereso, ši valdyba, atsižvelgdama į savo didelę diskreciją apibrėžti Banko personalui taikomus sąžiningumo reikalavimus, gali nuspręsti, kad pasitikėjimo santykiai visiškai nutrūko ir drausmės komiteto nenurodytu atveju, t. y. net nesant įrodymų, kad atitinkamas asmuo siekė savo asmeninio intereso.
(žr. 190, 196 ir 197 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo F. / Komisija, 228/83, EU:C:1985:28, 35 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo N / Komisija, T‑198/02, EU:T:2004:101, 95 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo EH / Komisija, F‑42/14, EU:F:2014:250, 132 punktas.
9. Kalbant apie Europos Centrinio Banko drausmės komiteto konstatuotų pažeidimų, kuriais apkaltintas Banko tarnautojas, sunkumo vertinimą ir tinkamiausios nuobaudos už šiuos pažeidimus parinkimą, pažymėtina, kad tai iš esmės patenka į Banko turimą didelę diskreciją, nebent skirta nuobauda būtų neproporcinga atskleistiems faktams. Taigi ši institucija gali pateikti savo tarnautojo atsakomybės įvertinimą, nesutampantį su drausmės komiteto įvertinimu, paskui parinkti drausminę nuobaudą, kurią laiko tinkama nubausti už konstatuotus pažeidimus. Jeigu faktų tikrumas įrodytas, atsižvelgiant į Banko turimą didelę diskreciją drausmės srityje pažymėtina, kad teisminė kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida arba piktnaudžiauta įgaliojimais.
Siekdamas įvertinti drausminės nuobaudos proporcingumą atsižvelgiant į faktinių aplinkybių, kuriomis remiamasi, sunkumą Sąjungos teismas turi įvertinti tai, kad nustatyta nuobauda turi būti pagrįsta Banko atliktu bendru visų konkrečių faktų ir kiekvieno individualaus atvejo aplinkybių įvertinimu, turint omenyje, jog, kaip ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose, Banko personalui taikomuose aktuose, visų pirma įdarbinimo sąlygų 45 straipsnyje, nenumatytas joks fiksuotas juose įtvirtintų nuobaudų ir galimų profesinių pareigų pažeidimų ryšys ir nepatikslinama, kiek turi būti atsižvelgiama į atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių buvimą skiriant nuobaudą. Šiuo klausimu pažymėtina, kad administracija turi diskreciją pateikti savo tarnautojo atsakomybės įvertinimą, nesutampantį su drausmės komiteto įvertinimu, paskui parinkti drausminę nuobaudą, kurią laiko tinkama nubausti už konstatuotus pažeidimus. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas apsiriboja klausimu, ar Bankas proporcingai įvertino atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, turint galvoje, kad atlikdamas savo vertinimą šis teismas šiuo klausimu negali pakeisti Banko vertinimų ir parinktos tinkamos drausminės nuobaudos.
(žr. 205–207 ir 245 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: sprendimų Y / Teisingumo Teismas, EU:T:1996:94, 56 punktas; Tzikis / Komisija, EU:T:2000:130, 48 punktas; E / Komisija, EU:T:2001:175, 85 ir 86 punktai; X / ECB, EU:T:2001:251, 221 ir 222 punktai ir Afari / ECB, T‑11/03, EU:T:2004:77, 203 punktas.
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo BG / Europos ombudsmenas, T‑406/12 P, EU:T:2014:273, 64 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: sprendimų Nijs / Audito Rūmai, F‑77/09, EU:F:2011:2, 132 punktas ir EH / Komisija, EU:F:2014:250, 92 ir 93 punktai.
10. Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 4 straipsnio a punktu ir Banko elgesio kodekso 2, 2.2, 4.1, 4.2 ir 5.1 straipsniais siekiama užtikrinti, kad Banko tarnautojai savo elgesiu rodytų orumo pavyzdį, atitinkantį ypač tinkamą ir pagarbų elgesį, kokio pagrįstai galima tikėtis iš tarptautinės viešosios institucijos personalo narių, net įdarbintų pagal sutartį. Konkrečiai kalbant, minėto 4 straipsnio a punkte įtvirtintas reikalavimas elgtis atsižvelgiant į užimamas pareigas ir Banko turimą Sąjungos institucijos statusą aiškintinas kaip nustatantis Banko personalui, be kita ko, lojalumo ir orumo pareigas, panašias į taikomas Sąjungos pareigūnams.
Šiuo klausimu iš Banko personalui taikomų teisės aktų kyla Banko tarnautojo lojalumo jį įdarbinusiai institucijai pareiga, kurią vykdydamas jis, ypač jei užima aukšto lygio pareigas, turi elgtis taip, kad nekeltų jokių įtarimų, nuolat siekdamas išsaugoti jį su Banko siejantį pasitikėjimo ryšį. Atsižvelgiant į Sąjungos ir jos tarnautojų pasitikėjimo santykių svarbą tiek Sąjungos vidaus veiklai, tiek jos išorės įvaizdžiui, taip pat turint omenyje Banko personalo įdarbinimo sąlygų 4 straipsnio a punkto ir jo Elgesio kodekso nuostatų bendro pobūdžio formuluotes, pažymėtina, kad jos taikomos bet kuriai aplinkybei ir bet kuriam elgesiui, iš kurio Banko tarnautojas turi logiškai suprasti, kad, atsižvelgiant į jo pareigų lygį, vykdomas funkcijas ir konkrečios bylos aplinkybes, toks elgesys gali sukelti tretiesiems asmenims painiavą dėl Sąjungos siekiamų interesų, kuriems jis turėtų tarnauti.
Be to, atsižvelgdamas į savo atsakomybę už Sąjungos monetarinės politikos vykdymą Bankas savo išorės reputaciją iš tiesų grindžia veiksmingo ir atsakingo administravimo pavyzdžiu, reiškiančiu, kad viso jo personalo sąžiningumas yra nepriekaištingas. Beje, tai įtvirtinta Elgesio kodekso 2.2 straipsnyje, pagal kurį Banko tarnautojai turi suvokti savo pareigų ir atsakomybės svarbą, atsižvelgti į visuomenės lūkesčius dėl jų etiško elgesio, elgtis taip, kad išsaugotų ir sustiprintų visuomenės pasitikėjimą Banku, ir prisidėti prie Banko administravimo veiksmingumo. Šios pareigos gyvybiškai svarbios įgyvendinant tokiai institucijai kaip Bankas pavestas užduotis ir yra elgesio, kurio šios institucijos personalas turi laikytis, kad užtikrintų jos nepriklausomumą ir orumą, esminis elementas.
Todėl tuo atveju, kai vadovaujančias pareigas užimantis Banko tarnautojas, kuriam taikoma padidinta atsakomybė už institucijos reputacijos ir finansinių interesų apsaugą, siekdamas asmeninio intereso nurodė iš Banko biudžeto įsigyti turto, Bankas gali nuspręsti, kad šis tarnautojas nepataisomai pažeidė jį su Banku siejantį pasitikėjimo ryšį. Iš tiesų tokiu atveju Bankas, remdamasis turima diskrecija apibrėžti savo personalo sąžiningumo reikalavimus, gali nuspręsti, kad, nepaisant suinteresuotojo asmens noro tęsti darbo santykius, pasitikėjimo ryšio neįmanoma atkurti, todėl tampa sunku ar net neįmanoma įgyvendinti Sąjungos Bankui pavestų užduočių bendradarbiaujant su šiuo tarnautoju. Šiuo atžvilgiu Bankas, įgyvendindamas savo didelę diskreciją ir atsižvelgdamas į jį su savo tarnautoju siejančių darbo santykių sutartinį pobūdį, gali padaryti išvadą, kad švelnesnė nuobauda būtų nepakankama, atsižvelgiant į asmens, atsakingo už didelį centralizuotą biudžetą, veiksmus, ir kad turint omenyje vieno iš jo vadovo, iš kurio tikimasi pavyzdingo elgesio, padarytų profesinių pareigų pažeidimų tyčinį pobūdį ir sunkumą pasitikėjimo ryšys galutinai nutrūko.
(žr. 209, 210, 231–234, 236 ir 237 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: sprendimų Williams / Audito Rūmai, T‑146/94, EU:T:1996:34, 65 punktas; N / Komisija, EU:T:1997:71, 127 ir 129 punktai; Yasse / EIB, T‑141/97, EU:T:1999:177, 108 ir 110 punktai; Afari / ECB, EU:T:2004:77, 193 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Gomes Moreira / Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, F‑80/11, EU:F:2013:159, 63 ir 67 punktai.
11. Drausmės srityje profesinių pareigų pažeidimų, kuriais kaltinamas vadovaujančias pareigas užimantis Europos Centrinio Banko tarnautojas, lengvinančia aplinkybe negali būti pripažintas tariamas jo vadovų, turėjusių jį kontroliuoti, ir kitų Banko tarnybų, atsakingų už suinteresuotojo asmens skyriaus biudžeto ir finansų priežiūrą, neveikimas, nes suinteresuotasis asmuo pats atsako už savo veiksmus. Taip pat, nors pagal Įdarbinimo sąlygų 45 straipsnį Bankas privalo atsižvelgti į personalo nario elgesį per visą jo karjerą, šis atsižvelgimas nebūtinai reiškia lengvinančios aplinkybės pripažinimą. Bankas gali teisėtai nuspręsti, jog padaryti pažeidimai tokie sunkūs, kad net jei ankstesnė atitinkamo asmens tarnyba būtų nepriekaištinga, tai neturėtų jokios reikšmės. Kalbant konkrečiai, negalima sutikti, kad prisidengdamas siekiu padėti bendrai sutaupyti dideles institucijos biudžeto lėšas tarnautojas gali laikyti save nesaistomu elementarių tinkamo biudžeto ir finansų valdymo taisyklių tuo pagrindu, kad jo neteisėti veiksmai susiję tik su mažomis sumomis, palyginti su biudžetu, už kurį jis atsakingas. Neatsižvelgiant į sumą, visos viešosios išlaidos turi būti daromos laikantis griežtų biudžeto ir apskaitos taisyklių.
Be to, argumentas, kad suinteresuotajam asmeniui nebuvo surengti specialūs mokymai, skirti biudžetui valdyti ir pirkimo taisyklėms, yra nesvarbus, nes šis galimas trūkumas neleidžia suinteresuotajam asmeniui veikti nesilaikant Europos Centrinio Banko vidaus aktuose įtvirtintų aiškių taisyklių.
(žr. 222, 225 ir 226 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo R. / Komisija, EU:C:1985:324, 44 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: sprendimų Z / Parlamentas, T‑242/97, EU:T:1999:92, 115 punktas; Yasse / EIB, EU:T:1999:177, 114 punktas ir X / ECB, EU:T:2001:251, 233 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo EH / Komisija, EU:F:2014:250, 119 punktas.
12. Nei Europos socialinės chartijos 6 straipsnio 2 dalyje, nei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnyje, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje nenumatyta pareiga įtvirtinti kolektyvinių derybų procedūrą arba suteikti profesinėms sąjungoms, ginančioms darbuotojų ekonominius ir socialinius interesus, teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl darbuotojų įdarbinimo sąlygų nustatymo. Dėl šios priežasties Europos Centrinis Bankas galėjo vienašališkai nustatyti savo personalo įdarbinimo sąlygas ir personalo taisykles ir keisti jas pasikonsultavęs su personalo komitetu, nes Bankas neturi pareigos šioje srityje pasirašyti kolektyvinių sutarčių su jo personalui atstovaujančiomis procesinėmis sąjungomis. Iš tiesų, būdamas viena iš ES 13 straipsnyje numatytų Sąjungos institucijų ir remdamasis Protokolu dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto, jis turi teisę reglamentu nustatyti savo personalui taikomas nuostatas.
(žr. 252 ir 253 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: sprendimų Cerafogli /ECB, F‑84/08, EU:F:2010:134, 47 punktas ir Heath /ECB, F‑121/10, EU:F:2011:174, 121 punktas.