BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. kovo 25 d.(*)
„Valstybės pagalba – Visuomenės sveikata – Pagalba galvijų užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE) tyrimams finansuoti – Sprendimas pripažinti pagalbą iš dalies suderinama ir iš dalies nesuderinama su vidaus rinka – Ieškinys dėl panaikinimo – Asmens nenaudai priimtas aktas – Priimtinumas – „Pranašumo“ sąvoka – „Atrankinio pobūdžio“ sąvoka“
Byloje T‑538/11
Belgijos Karalystė, atstovaujama C. Pochet ir J.‑C. Halleux, padedamų advokato L. Van den Hende,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą H. van Vliet ir S. Thomas, vėliau – H. van Vliet ir S. Noë
atsakovę,
dėl prašymo iš dalies panaikinti 2011 m. liepos 27 d. Komisijos sprendimą 2011/678/ES dėl Belgijos suteiktos valstybės pagalbos galvijų užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (GSE [USE]) tyrimams finansuoti (valstybės pagalba C 44/08 (ex NN 45/04) (OL L 274, p. 36)
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai I. Pelikánová ir E. Buttigieg (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Plingers, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. rugsėjo 5 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
Reglamentas Nr. 999/2001
1 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 32 t., p. 289), priimtas remiantis EB 152 straipsnio 4 dalies b punktu. Kaip matyti iš šio reglamento 2 konstatuojamosios dalies, juo siekiama nustatyti tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE), įskaitant galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE), prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, atsižvelgiant į jų keliamą didžiulį pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai.
2 Reglamento Nr. 999/2001 6 straipsnio „Monitoringo sistema“ 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:
„Atsižvelgdama į III priedo A skyrių, kiekviena valstybė narė kasmet vykdo GSE ir skrepi ligos monitoringo programą. Programos metu vykdoma atranka, taikant greituosius tyrimo metodus.“
3 Pradinės Reglamento Nr. 999/2001 redakcijos III priedo A skyriaus I dalyje įtvirtinti mažiausi GSE monitoringo tarp galvijų programai taikytini reikalavimai. Be kita ko, šioje dalyje numatyta tam tikrų vyresnių nei 30 mėnesių galvijų, įskaitant įprasta tvarka skerdžiamus žmonėms vartoti, subpopuliacijų atranka, siekiant šios programos tikslų.
4 Be to, pradinės Reglamento Nr. 999/2001 redakcijos III priedo A skyriaus IV dalyje nustatyta:
„Valstybės narės užtikrina, kad atsižvelgiant į šį priedą analizei skirtos gyvūnų kūno dalys nebus naudojamos žmonių maistui, gyvūnų pašarams ir trąšoms, kol nebus atliktas laboratorinis tyrimas ir gauti neigiami rezultatai.“
5 2001 m. birželio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1248/2001, iš dalies keičiančiu Reglamento Nr. 999/2001 III, X ir XI priedus (OL L 173, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 32 t., p. 450), nuo 2001 m. liepos 1 d. taikant greituosius tyrimo metodus nustatyta pareiga dėl GSE tirti ir visus skubiai skerdžiamus vyresnius nei 24 mėnesių galvijus.
6 2002 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1494/2002, iš dalies keičiančiu Reglamento Nr. 999/2001 III, VII ir XI priedus (OL L 225, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 36 t., p. 550), ta pati pareiga nustatyta ir dėl vyresnių nei 24 mėnesių nugaišusių arba paskerstų ne žmonėms vartoti gyvūnų.
USE gairės
7 2002 m. Europos Bendrijų Komisija priėmė Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos, susijusios su USE tyrimais, rastais nugaišusiais gyvūnais ir skerdyklų atliekomis (OL C 324, p. 2, toliau – USE gairės).
8 USE gairių 12 punkte patikslinama, kad šios gairės priimtos dėl „valstybės pagalbos, skirtos padengti išlaidas, susijusias su USE tyrimais, rastais nugaišusiais gyvūnais ir skerdyklų atliekomis, suteikiamos ūkio subjektams, dirbantiems gyvūnų bei jų produktų, kuriems taikomas Sutarties I priedas, gamybos, perdirbimo ir prekybos srityje“.
9 Konkrečiau kalbant apie USE tyrimus, USE gairių 23–25 punktuose sakoma:
„23. Siekdama skatinti imtis žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos priemonių, Komisija nusprendė toliau leisti teikti valstybės pagalbą, skirtą padengti iki 100 % išlaidų, susijusių su USE tyrimais, laikydamasi Žemės ūkio gairių 11.4 punkte pateiktų principų.
24. <...> nuo 2003 m. sausio 1 d. atliekant privalomus GSE tyrimus galvijams, kurie skerdžiami žmonėms vartoti, bendra tiesioginė ir netiesioginė valstybės pagalba, įskaitant Bendrijos mokėjimus, negali būti didesnė kaip 40 EUR už vieną tyrimą. Įsipareigojimas atlikti tyrimus gali būti grindžiamas Bendrijos arba nacionalinės teisės aktais. Ši suma skirta bendroms tyrimų išlaidoms, įskaitant tyrimų reikmenis, mėginių paruošimą, transportavimą, tyrimą, laikymą ir mėginių sunaikinimą. Ateityje ši suma gali būti sumažinta, sumažėjus tyrimų išlaidoms.
25. Valstybės pagalba, skirta padengti USE tyrimų išlaidas, turi būti mokama ūkio subjektui toje vietovėje, iš kurios reikia imti mėginius tyrimui. Tačiau siekiant palengvinti tokios valstybės pagalbos administravimą, pagalba gali būti mokama laboratorijoms, jeigu galima įrodyti, kad visa valstybės pagalbos suma perduodama ūkio subjektui. Bet kuriuo atveju tos vietovės, iš kurios reikia imti mėginius tyrimui, ūkio subjekto tiesiogiai arba netiesiogiai gauta valstybės pagalba turi atsispindėti atitinkamai sumažinat šio ūkio subjekto nustatytas kainas.“
10 Galiausiai dėl valstybės pagalbos, skirtos USE ir GSE tyrimų išlaidoms padengti, neteisėtai suteiktos iki 2003 m. sausio 1 d., USE gairių 45 straipsnyje nustatyta, kad tokios pagalbos suderinamumą Komisija įvertina vadovaudamasi Bendrijos gairių, skirtų valstybės pagalbai žemės ūkio sektoriuje (OL C 28, 2000, p. 2, toliau – 2000–2006 m. žemės ūkio gairės), 11.4 punktu ir savo praktika nuo 2001 m. pritarti tokiai pagalbai, galinčiai siekti iki 100 %.
Ginčo aplinkybės
Procedūra Komisijoje
11 2004 m. sausio ir vasario mėn. Komisija gavo skundų dėl Karaliaus dekreto projekto, pagal kurį numatyta Belgijoje įvesti parafiskalinį mokestį, skirtą GSE tyrimų išlaidoms finansuoti.
12 2004 m. sausio 27 d. raštu Komisija paprašė Belgijos Karalystės pateikti informacijos šiuo klausimu.
13 Į šį prašymą pateikti informacijos Belgijos Karalystė atsakė 2004 m. vasario 6 d. raštu. Ji nurodė Komisijai, kad remiantis Reglamentu Nr. 999/2001 Belgijoje nuo 2001 m. sausio 1 d. GSE tyrimus buvo privaloma atlikti vyresniems kaip 30 mėn. amžiaus galvijams ir skubiai skerdžiamiems vyresniems kaip 24 mėn. galvijams. Ji taip pat pranešė, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. privalomųjų GSE tyrimų išlaidos buvo dengiamos iš valstybės biudžeto, o nuo 2002 m. sausio 1 d. šių tyrimų išlaidas finansuoja Belgijos Bureau d’Intervention et de Restitution (Intervencijos ir kompensacijos biuras, BIRB).
14 2004 m. sausio 23 d. raštu (užregistruotas 2004 m. sausio 28 d.) Belgijos Karalystė taip pat pranešė apie Karaliaus dekreto projektą dėl gyvūnų USE tyrimų finansavimo. Ši priemonė užregistruota numeriu N 54/04.
15 Nagrinėjamame Karaliaus dekreto projekte nurodyta, kad pagalba jau buvo suteikta ir mokesčiai nuskaičiuoti nuo 2002 m. sausio 1 d., todėl 2004 m. liepos 19 d. jis užregistruotas numeriu NN 45/04 kaip priemonė, apie kurią nepranešta.
16 2008 m. lapkričio 26 d. raštu Komisija pranešė Belgijos Karalystei apie savo sprendimą pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl gyvūnų USE tyrimų, Belgijoje vykdytų nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., finansavimo ir paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti pastabų dėl šios priemonės. Komisijos sprendimas pradėti formalią tyrimo procedūrą paskelbtas 2009 m. sausio 16 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 11, p. 8).
17 Suinteresuotieji tretieji asmenys nepateikė savo pastabų.
18 Belgijos Karalystė pateikė Komisijai savo pastabas 2009 m. vasario 25 d. raštu.
Ginčijamas sprendimas
19 2011 m. liepos 27 d. Komisija priėmė Sprendimą 2011/678/ES dėl Belgijos suteiktos valstybės pagalbos galvijų užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (GSE [USE]) tyrimams finansuoti (valstybės pagalba C 44/08 (ex NN 45/04), (OL L 274, p. 36, toliau – ginčijamas sprendimas).
20 Pirma, Komisija išnagrinėjo Belgijos privalomųjų GSE tyrimų finansavimo sistemą, kad nustatytų, ar ji atitinka keturias kartu taikomas sąlygas, kad būtų pripažinta valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
21 Šiuo klausimu Komisija konstatavo, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. privalomieji GSE tyrimai buvo visiškai finansuojami iš valstybės biudžeto, o nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. tyrimus finansavo BIRB, teisinį subjektiškumą turinti viešoji federalinė įstaiga, kurią kontroliuoja Belgijos žemės ūkio ir viduriniųjų klasių ministras ir kuri gali naudotis vyriausybės lėšomis, įrašytomis į šią įstaigą federaliniu lygiu kontroliuojančios įstaigos biudžetą, ir kai kuriomis nuosavomis įplaukomis. Be to, ji pažymėjo, kad nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d. privalomuosius GSE tyrimus finansavo Agence fédérale pour la sécurité de la chaîne alimentaire (Federalinė maisto grandinės saugos agentūra, AFSCA), t. y. teisinį subjektiškumą turinti viešoji įstaiga, kuri pagal 2000 m. vasario 4 d. įstatymą dėl AFSCA įsteigimo buvo finansuojama iš skirtingų pajamų: atlygių už paslaugas (t. y. mokesčių už paslaugas), įnašų (parafiskalinių mokesčių), įplaukų iš administracinių nuobaudų, dovanojimų, paveldėjimo ir pan. Galiausiai Komisija konstatavo, kad nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. privalomieji GSE tyrimai buvo finansuojami iš 10,70 EUR atlygio už vieną ištirtą galviją (ši suma buvo gaunama iš skerdyklų, kurios šias išlaidas susigrąžindavo iš savo klientų) ir iš AFSCA rezervų bei jai valstybės biudžeto suteikto susigrąžinamo avanso.
22 Komisija padarė išvadą, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. privalomieji GSE tyrimai buvo finansuojami naudojantis valstybės ištekliais ir kad nuo 2004 m. gruodžio 1 d. šių tyrimų kainos dalis, padengiama iš 10,70 EUR atlygio už vieną ištirtą galviją, nebuvo finansuojama naudojantis valstybės ištekliais.
23 Tada Komisija patikrino, ar Belgijos privalomųjų GSE tyrimų finansavimo sistema suteikė atrankinį ekonominį pranašumą tam tikroms įmonėms arba tam tikrai produkcijai.
24 Dėl privalomųjų GSE tyrimų finansavimo iš valstybės išteklių (įskaitant įnašus) Komisija nurodė, kad įprasta, jog privalomos kontrolės, susijusios su produktų gamyba ar pateikimu rinkai, išlaidos tenka įmonės biudžetui. Todėl, jos nuomone, tai, kad Belgijos Karalystė nuo 2001 m. sausio 1 d. padengia minėtų tyrimų išlaidas, suteikė pranašumą gyvūnų augintojams, skerdykloms ir kitoms įmonėms, kurios perdirba produktus iš privalomų ištirti galvijų, jais manipuliuoja, juos parduoda ar teikia rinkai. Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad šių tyrimų kaina buvo sumokama tiesiogiai laboratorijoms, kurios skerdyklų prašymu atlikdavo nagrinėjamus tyrimus, o išlaidų sąskaitas pateikdavo AFSCA.
25 Komisija taip pat nusprendė, kad atrankinio pobūdžio sąlyga tenkinama, nes aprašytas pranašumas skirtas tik sektoriui „kuriame auginami gyvūnai, kuriems turi būti atliktas GSE tyrimas“.
26 Toliau dėl privalomųjų GSE tyrimų finansavimo iš atlygių, t. y. sektoriaus mokamų mokesčių už paslaugas, Komisija pažymėjo, kad atlyginant nebuvo suteikta jokios ekonominės naudos galvijienos sektoriaus ūkio subjektams, nes šiuos atlygius už AFSCA suteiktas paslaugas sumokėjo šių paslaugų gavėjai.
27 Komisija konstatavo, kad nagrinėjama priemonė iškreipia ar gali iškreipti konkurenciją ir turi įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai.
28 Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nusprendė, kad privalomųjų GSE tyrimų finansavimas iš valstybės išteklių yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
29 Antra, Komisija pažymėjo, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. nagrinėjama pagalba buvo neteisėta, nes suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį.
30 Šiuo klausimu Komisija nurodė, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. nagrinėjamai pagalbai taikyta 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1/2004 dėl [SESV 107] ir [SESV 108] straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba (OL L 1, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 24), numatyta pareigos pranešti išimtis. Tačiau ji konstatavo, kad minėto reglamento sąlygų nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi, todėl pagalba yra neteisėta.
31 Trečia, Komisija patikrino, ar esama privalomo paskirties ryšio tarp surinktų po 2004 m. liepos 1 d. įnašų, iš kurių finansuojama AFSCA, ir privalomųjų GSE tyrimų finansavimo. Nenustačiusi tokio ryšio, ji padarė išvadą, kad įnašai nebuvo neatsiejama nagrinėjamos pagalbos dalis.
32 Ketvirta, Komisija įvertino nagrinėjamos pagalbos suderinamumą su vidaus rinka. Be to, ji patikrino, ar šiuo atveju buvo tenkinamos USE gairėse nustatytos sąlygos.
33 Dėl privalomųjų GSE tyrimų finansavimo, neteisėtai suteikto iki 2003 m. sausio 1 d., t. y. prieš įsigaliojant USE gairėms, Komisija konstatavo, kad 2000–2006 m. Žemės ūkio gairių 11.4 punkte numatytos sąlygos, nurodomos USE gairių 45 punkte, buvo tenkinamos. Todėl ji nusprendė, kad laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. suteikta pagalba buvo suderinama su vidaus rinka.
34 Dėl privalomųjų GSE tyrimų finansavimo, suteikto laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., Komisija nurodė, kad tik viena iš USE gairių 24 punkte nurodytų sąlygų, būtent, kad nacionalinė ir Bendrijos pagalba neviršytų maksimalios 40 EUR už tyrimą ribos, nebuvo tenkinama laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad bendra šio perviršio suma siekė 6 619 810,74 EUR.
35 Galiausiai, penkta, Komisija konstatavo, kad Belgijos Karalystės pasiūlyta pagalbos, viršijančios 40 EUR už tyrimą, susigrąžinimo sistema neatitinka neteisėtai ir nesuderinamai pagalbai susigrąžinti taikomų reikalavimų.
36 Komisija padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. Belgija neteisėtai, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį, teikė pagalbą privalomiesiems GSE tyrimams finansuoti.
37 Komisija nusprendė, kad pagalba buvo suderinama su vidaus rinka, išskyrus sumas, viršijančias maksimalią 40 EUR vienam tyrimui ribą, skirtas laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d.
38 Komisija nurodė susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą, išskyrus pagalbą, suteiktą specifiniams projektams, kurie šios pagalbos suteikimo metu atitiko visas galiojančiame de minimis reglamente nustatytas sąlygas.
39 Ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstyta taip:
„1 straipsnis
1. Priemonės, finansuojamos iš grąžinimų [atlygių], nėra pagalba.
2. Nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. GSE tyrimų finansavimas iš valstybės išteklių yra suderinama su vidaus rinka pagalba ūkininkams, skerdykloms ir kitiems subjektams, kurie perdirba, manipuliuoja, parduoda ar teikia į prekybą iš galvijų, kuriems privaloma atlikti GSE tyrimus, pagamintus produktus.
3. GSE tyrimų finansavimas iš valstybės išteklių nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. yra suderinama su vidaus rinka pagalba ūkininkams, skerdykloms ir kitiems subjektams, kurie perdirba, manipuliuoja, parduoda ar teikia į prekybą iš galvijų, kuriems privaloma atlikti GSE tyrimus, pagamintus produktus, jei suma už vieną tyrimą yra mažesnė kaip 40 [eurų]. Sumos, viršijančios 40 [eurų] už vieną tyrimą yra nesuderinamos su vidaus rinka ir turi būti grąžintos, išskyrus pagalbą, suteiktą specifiniams projektams, kurie šios pagalbos suteikimo metu atitiko visas galiojančiame de minimis reglamente nustatytas sąlygas.
4. Nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. Belgija neteisėtai teikė finansavimą GSE tyrimams, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį.
2 straipsnis
1. Belgija imasi reikalingų priemonių susigrąžinti iš gavėjų neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą, nurodytą 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
<…>
3 straipsnis
1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta suma susigrąžinama iš karto ir veiksmingai.
Belgija stebi, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo jai datos.
4 straipsnis
1. Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Belgija Komisijai pateikią šią informaciją:
a) gavėjų, gavusių 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pagalbą, sąrašą ir kiekvieno iš jų gautos pagalbos dydį;
b) visą sumą (pagrindinę ir susigrąžinimo palūkanas), kurią reikia susigrąžinti iš gavėjų;
<…>
5 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Belgijos Karalystei.“
Procesas ir šalių reikalavimai
40 Pareiškimu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. spalio 10 d.) Belgijos Karalystė pareiškė šį ieškinį.
41 Belgijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą, išskyrus jo rezoliucinės dalies 1 straipsnio 1 dalį,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
42 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
43 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir ėmėsi proceso organizavimo priemonių, numatytų Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje, t. y. paprašė šalių raštu atsakyti į klausimus. Šalys įvykdė šiuos prašymus per nustatytą terminą.
44 Per 2014 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
45 Formaliai nepateikdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pagal Procedūros reglamento 114 straipsnį Komisija prašo Bendrojo Teismo pripažinti šį ieškinį nepriimtinu, kiek jis pareikštas dėl ginčijamo sprendimo, kuriame nagrinėjama priemonė pripažinta su vidaus rinka suderinama valstybės pagalba, 1 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies pirmo sakinio. Ji iš esmės nurodo, kad ši rezoliucinės dalies dalis nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį, nes ji nesukelia privalomų teisinių pasekmių, kurios pažeistų Belgijos Karalystės interesus.
46 Dublike Belgijos Karalystė prašo pripažinti ieškinį priimtinu, kiek jis pareikštas dėl ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies.
47 Iš nusistovėjusios teismo praktikos, susijusios su valstybių narių ar institucijų pareikštais ieškiniais dėl panaikinimo, matyti, kad aktai, kuriuos galima ginčyti pagal SESV 263 straipsnį, yra visi institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių (1971 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija / Taryba, 22/70, Rink., EU:C:1971:32, 42 punktas; 1994 m. kovo 2 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑316/91, Rink., EU:C:1994:76, 8 punktas ir 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, Rink., EU:C:2011:656, 36 punktas). Be to, iš teismo praktikos matyti, kad valstybė narė gali pareikšti ieškinį dėl akto, sukeliančio privalomų teisinių pasekmių, panaikinimo ir neprivalo pateikti suinteresuotumo pareikšti ieškinį įrodymų (minėto Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, EU:C:2011:656, 36 punktas ir 2012 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑154/10, Rink., EU:T:2012:452, 37 punktas).
48 Todėl, norint nustatyti, ar dėl ginčijamo sprendimo galima pareikšti ieškinį, reikia išnagrinėti, ar tai yra aktas, skirtas privalomoms teisinėms pasekmėms sukelti (šiuo klausimu žr. 47 punkte minėto Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, EU:C:2011:656, 40 punktą), o tai reikia nustatyti atsižvelgiant į jo esmę (47 punkte minėto Sprendimo Prancūzija / Komisija, EU:T:2012:452, 37 punktas).
49 Šiuo atveju ginčijamo sprendimo, kuriame nagrinėjama priemonė pripažinta valstybės pagalba ir nurodyta, kad ji iš dalies suderinama su vidaus rinka, 1 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies pirmasis sakinys yra neišvengiamai skirtas privalomoms teisinėms pasekmėms sukelti, todėl yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑279/08 P, Rink., EU:C:2011:551, 35–42 punktus).
50 Komisijos nurodyta teismo praktika nepaneigia pirma pateiktos išvados.
51 Pirmiausia dėl bylos, kurioje priimta 2004 m. sausio 28 d. Nutartis Nyderlandai / Komisija (C‑164/02, Rink., EU:C:2004:54), užtenka konstatuoti, kad Nyderlandų Karalystės ieškinys, pareikštas dėl Komisijos sprendimo pripažinti pagalbos priemonę suderinama su vidaus rinka, pripažintas nepriimtinu dėl to, kad ši valstybė narė prašė panaikinti atitinkamą sprendimą, „kiek Komisija jame padarė išvadą, jog įnašai, duoti uosto tarnyboms <…>, yra valstybės pagalba pagal EB 87 straipsnio 1 dalį“, nors tokios išvados to sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo.
52 Toliau, kitaip, nei tvirtina Komisija, Teisingumo Teismas 49 punkte minėtame Sprendime Komisija / Nyderlandai (EU:C:2011:551) nenusprendė, kad aiškus valstybės narės prieštaravimas tam, kad priemonė būtų pripažinta valstybės pagalba, ypač pranešimo apie tą priemonę momentu, yra „lemiamas“ veiksnys nustatant, ar šios valstybės pareikštas ieškinys dėl sprendimo pripažinti minėtą priemonę suderinama su vidaus rinka yra priimtinas.
53 Reikia pabrėžti, kad minėto Sprendimo Komisija / Nyderlandai (EU:C:2011:551) 49 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, jog sprendimą, pagrįstą SESV 107 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kuriuo atitinkama priemonė pripažinta valstybės pagalba, nurodant, kad ji suderinama su bendrąja rinka, reikia laikyti aktu, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį, todėl, kad priemonę klaidingai pripažinus valstybės pagalba atsiranda teisinių pasekmių apie ją pranešusiai valstybei narei, nes ši priemonė yra nuolat Komisijos stebima ir reguliariai kontroliuojama, todėl įgyvendindama priemonę, apie kurią pranešė, ši valstybė narė naudojasi ribota veiksmų laisve (49 punkte minėto Sprendimo Komisija / Nyderlandai, EU:C:2011:551, 41 ir 42 punktai).
54 Galiausiai Komisijos nurodyta aplinkybė, jog prieš administracinę procedūrą Belgijos Karalystė bent jau netiesiogiai pritarė, kad nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba, net jei būtų patvirtinta, negali turėti įtakos šio ieškinio priimtinumui. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad triplike Komisija pati pripažino, jog griežtai teisiniu požiūriu aplinkybė, kad Belgijos Karalystė anksčiau pripažino, jog nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba, neatima iš jos teisės ginčyti šį faktą.
55 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, šį ieškinį reikia pripažinti priimtinu.
Dėl esmės
56 Belgijos Karalystė pateikia vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes Komisija padarė teisės klaidą, kai privalomųjų GSE tyrimų finansavimą pripažino valstybės pagalba.
57 Konkrečiau tariant, Belgijos Karalystė mano, kad šiuo atveju netenkinama viena iš sąlygų, kurioms esant galima daryti išvadą, kad teikiama valstybės pagalba, būtent – nagrinėjama priemone suteikto atrankinio pranašumo sąlyga.
58 Vienintelį ieškinio pagrindą sudaro penkios dalys, susijusios su šiais aspektais: pirma, paprastai įmonės biudžetui tenkančios išlaidos nebuvo sumažintos, antra, privalomųjų GSE tyrimų finansavimo tvarka nėra suderinta, trečia, nagrinėjama priemone neskirta per didelė kompensacija, ketvirta, nagrinėjama priemonė nėra atrankinio pobūdžio ir, penkta, kitose valstybėse narėse galiojančios minėtų tyrimų finansavimo sistemos neturi reikšmės vertinant atrankinio pobūdžio sąlygą.
59 Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia nagrinėti vienintelio ieškinio pagrindo antrą dalį, o tada – jo pirmą, ketvirtą, penktą ir trečią dalis.
Dėl ieškinio pagrindo antros dalies, susijusios su tuo, kad privalomųjų GSE tyrimų finansavimo tvarka nėra suderinta
60 Belgijos Karalystė iš esmės tvirtina, kad privalomųjų GSE tyrimų finansavimo tvarka Europos Sąjungoje nėra suderinta, todėl ji galėjo pati padengti minėtų tyrimų išlaidas ir tokio jos sprendimo negalima vertinti pagal valstybės pagalbą reglamentuojančias teisės normas.
61 Komisija prašo atmesti šią ieškinio pagrindo dalį.
62 Iš teismo praktikos matyti, kad SESV 107 straipsnio tikslas – užtikrinti, kad būtų išvengta įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, kurią daro valdžios institucijų, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų produktų gamybą, bet kokia forma suteikti pranašumai, kurie iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti (1974 m. liepos 2 d. Sprendimo Italija / Komisija, 173/73, Rink., EU:C:1974:71, 26 punktas ir 2006 m. birželio 15 d. Sprendimo Air Liquide Industries Belgium, C‑393/04 ir C‑41/05, Rink., EU:C:2006:403, 27 punktas).
63 Siekiant užtikrinti draudimo teikti valstybės pagalbą, kuri iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir taip daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, veiksmingumą, SESV 108 straipsnyje Komisijai numatyta specifinė kontrolės užduotis, o valstybėms narėms – konkrečios pareigos, skirtos šiai Komisijos užduočiai palengvinti ir išvengti situacijos, kai ši institucija susidurtų su įvykusiu faktu (2001 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Adria-Wien Pipeline ir Wietersdorfer & Peggauer Zementwerke, C‑143/99, Rink., EU:C:2001:598, 23 punktas).
64 Pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad galėtų pateikti savo pastabas. Toliau šioje dalyje numatyta, kad Komisija privalo nedelsdama pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, jei mano, kad ketinimas, apie kurį pranešta, yra nesuderinamas su bendrąja rinka. Galiausiai SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje aiškiai draudžiama valstybei narei įgyvendinti numatytas priemones, kol vykdant minėtą procedūrą bus priimtas galutinis sprendimas (63 punkte minėto Sprendimo Adria-Wien Pipeline ir Wietersdorfer & Peggauer Zementwerke, EU:C:2001:598, 24 punktas).
65 Be to, reikia pažymėti, kad valstybių narių priemonės, kurių jos imasi Europos Sąjungoje nesuderintose srityse, nėra pašalintos iš teisės aktų dėl valstybės pagalbos kontrolės taikymo srities. Pritarus priešingam požiūriui, SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatos netektų veiksmingumo.
66 Taigi, pavyzdžiui, valstybės priemones tose srityse, kurios priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai, kaip antai tiesioginių mokesčių sritis, reikia vertinti atsižvelgiant į SESV 107 ir SESV 108 straipsnius (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimą Komisija / Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė, C‑106/09 P ir C‑107/09 P, Rink., EU:C:2011:732, 2012 m. kovo 29 d. Sprendimo 3M Italia, C‑417/10, Rink., EU:C:2012:184, 25 punktą ir 2012 m. kovo 29 d. Nutarties Safilo, C‑529/10, EU:C:2012:188, 18 punktą).
67 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, jog Belgijos Karalystė turėjo užtikrinti, kad padengdama visas privalomųjų GSE tyrimų išlaidas nepažeis SESV 107 ir 108 straipsnių, nesvarbu, ar Europos Sąjungoje suderinta šių tyrimų finansavimo tvarka.
68 Taigi vien dėl šio motyvo reikia atmesti vienintelio ieškinio pagrindo antrą dalį ir nebūtina nagrinėti gausių Belgijos Karalystės argumentų, kuriais siekiama įrodyti, jog privalomųjų GSE tyrimų finansavimo tvarka nėra suderinta.
Dėl ieškinio pagrindo pirmos dalies, susijusios su tuo, kad paprastai įmonės biudžetui tenkančios išlaidos nebuvo sumažintos
69 Belgijos Karalystė iš esmės tvirtina, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog nagrinėjama priemone suteiktas ekonominis pranašumas.
70 Komisija prašo atmesti šią ieškinio pagrindo dalį.
71 SESV 107 straipsnio 1 dalyje valstybės pagalba apibrėžiama kaip valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, nes daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Šioje nuostatoje apibrėžta valstybės pagalbos sąvoka yra bendresnė už subsidijos sąvoką, nes pagalba apima ne tik tokias teigiamas išmokas, kaip subsidijos, bet ir priemones, kurios įvairiomis formomis sumažina paprastai įmonės biudžetui tenkančias išlaidas ir todėl, nors nėra subsidijos siaurąja prasme, yra tokio pat pobūdžio bei daro tokį patį poveikį. Viena iš netiesioginės naudos, kuri turi tokį patį poveikį kaip ir subsidijos, formų yra prekių tiekimas arba paslaugų teikimas preferencinėmis sąlygomis (žr. 49 punkte minėto Sprendimo Komisija / Nyderlandai, EU:C:2011:551, 86 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
72 Taip pat iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad pagalba laikomos priemonės, kurios, nesvarbu jų forma, gali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti įmonėms naudos arba jas reikia laikyti ekonominiu pranašumu, kurio normaliomis rinkos sąlygomis naudą gaunanti įmonė nebūtų įgijusi (žr. 49 punkte minėto Sprendimo Komisija / Nyderlandai, EU:C:2011:551, 87 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
73 Belgijos Karalystė neginčija, kad laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. privalomieji GSE tyrimai buvo finansuojami iš valstybės išteklių. Taigi reikia įvertinti, ar manydama, kad dėl šio finansavimo galvijienos sektoriaus įmonės nepatyrė paprastai jų biudžetui tenkančių išlaidų, Komisija ginčijamame sprendime padarė teisės klaidą.
74 Pirmiausia reikia priminti, kad Komisija ginčijamo sprendimo 90 konstatuojamojoje dalyje nurodė, jog su gamyba ar produktų pateikimu rinkai susijusios privalomos kontrolės, kaip antai privalomų GSE tyrimų, išlaidos paprastai tenka įmonių biudžetui.
75 Tačiau Belgijos Karalystė pirmiausia tvirtina, kad pareigą atlikti GSE tyrimus lemia ne įprastos rinkos sąlygos, o valstybės įsikišimas. Šiuo klausimu ji remiasi generalinio advokato F. G. Jacobs išvada byloje GEMO (C‑126/01, Rink., EU:C:2002:273), kurioje jis paaiškina, kad žodis „paprastai“ reiškia „įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. rinkos sąlygomis, kai nesikiša valstybė ir nėra trikdžių“ (generalinio advokato F. G. Jacobs išvados minėtoje byloje GEMO, EU:C:2002:273, 77 punktas). Ji teigia, kad šiuo atveju be valstybės įsikišimo galvijienos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų biudžetas nebūtų patyręs minėtų privalomųjų tyrimų išlaidų kaip paprastai jam tenkančių išlaidų.
76 Paprastai įmonės biudžetui tenkančių išlaidų sąvoka apima papildomas išlaidas, kurias įmonės turi padengti dėl ekonominei veiklai taikomų prievolių, numatytų įstatyme, kitame teisės akte ar sutartyje (pagal analogiją žr. 62 punkte minėto Sprendimo Italija / Komisija, EU:C:1974:71, 33 punktą; 1999 m. spalio 5 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑251/97, Rink., EU:C:1999:480, 40 punktą ir 2005 m. kovo 3 d. Sprendimo Heiser, C‑172/03, Rink., EU:C:2005:130, 38 punktą).
77 Taigi Komisija neklydo manydama, jog su produktų gamyba ar prekyba susijusios kontrolės, kuri, kaip antai privalomi GSE tyrimai, pagal įstatymo ar kito teisės akto nuostatą tapo privaloma, išlaidos yra paprastai įmonės biudžetui tenkančios išlaidos.
78 Todėl reikia atmesti Belgijos Karalystės argumentą.
79 Antra, Belgijos Karalystė iš esmės teigia, kad privalomųjų GSE tyrimų finansavimas iš valstybės išteklių nesuteikia jokio pranašumo galvijienos sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams, nes pareiga atlikti šiuos tyrimus nustatyta siekiant bendrojo intereso, būtent visuomenės sveikatos apsaugos.
80 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas ne kartą nusprendė, jog SESV 107 straipsnio 1 dalyje valstybės priemonės neskirstomos pagal jų priežastis ar tikslus – jos apibrėžiamos pagal savo poveikį (62 punkte minėto Sprendimo Italija / Komisija, EU:C:1974:71, 27 punktas; 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑5/01, Rink., EU:C:2002:754, 45 punktas ir 66 punkte minėto Sprendimo Komisija / Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė, EU:C:2011:732, 87 punktas).
81 Taigi, net jei nagrinėjama priemone iš tiesų siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą, vien to neužtenka ginčijamame sprendime Komisijos padarytai išvadai, kad suteikta valstybės pagalba, paneigti.
82 Todėl reikia atmesti Belgijos Karalystės argumentą.
83 Trečia, Belgijos Karalystė teigia, kad ši byla skiriasi nuo bylos, kurioje priimtas 2003 m. lapkričio 20 d. Sprendimas GEMO (C‑126/01, Rink., EU:C:2003:622); jame Teisingumo Teismas nusprendė, kad padengdama kritusių gyvūnų ir skerdyklų atliekų surinkimo ir šalinimo išlaidas Prancūzijos Respublika gyvūnų augintojams ir skerdykloms suteikė pranašumą, nes šios išlaidos yra neatskiriama jų ūkinės veiklos sąnaudų dalis.
84 Belgijos Karalystė mano, kad principas „teršėjas moka“, kuriuo Teisingumo Teismas vadovavosi minėto Sprendimo GEMO (EU:C:2003:622) 83 punkte, šioje byloje netaikomas. Šiuo klausimu ji teigia, kad kritę gyvūnai ir skerdyklų atliekos yra neatskiriama ūkininkų ir skerdyklų veiklos dalis, o GSE – tai liga, kuri nėra tiesiogiai kylanti iš gyvūnų augintojų ir skerdyklų veiklos, todėl ji neturi aiškaus tiesioginio ryšio su konkrečiu gamintoju ar įmone. Jos nuomone, šį teiginį patvirtina USE gairės: šių gairių IV ir V dalyse aptariami atitinkamai kritę gyvūnai ir skerdyklų atliekos, aiškiai nurodant principą „teršėjas moka“, tačiau šios nuorodos nėra jų III dalyje, kuri skirta USE tyrimams.
85 Vis dėlto paprastai įmonės biudžetui tenkančių išlaidų sąvoka apima ne tik išlaidas, susidarančias taikant principą „teršėjas moka“. Todėl net jei tiesa, kad minėtas principas netaikomas šioje byloje, tai nepaneigia šio sprendimo 76 punkte padarytos išvados.
86 Todėl reikia atmesti Belgijos Karalystės argumentą.
87 Antra, remdamasi 1976 m. vasario 5 d. Sprendimu Conceria Bresciani (87/75, Rink., EU:C:1976:18) ir 1993 m. gruodžio 15 d. Sprendimu Ligur Carni ir kt. (C‑277/91, C‑318/91 ir C‑319/91, Rink., EU:C:1993:927) Belgijos Karalystė teigia, kad privalomos kontrolės sistema, kuri, kaip šiuo atveju, skirta visuomenės sveikatai apsaugoti, nėra įmonėms skirta paslauga, už kurią jos paprastai turi mokėti.
88 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šio sprendimo 87 punkte minėtuose sprendimuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad jo nagrinėtų mokesčių už importuotų prekių sanitarinę kontrolę, atliktą dėl bendrojo intereso, negalima laikyti atlyginimu už paslaugą, kai analogiška tų prekių kontrolė jau buvo atlikta jų kilmės valstybėje, ir kad minėtos kontrolės išlaidas turi padengti valdžios institucija.
89 Tačiau reikia pažymėti, kad šio sprendimo 87 punkte nurodytuose sprendimuose Teisingumo Teismas išdėstė poziciją tik dėl konkrečios sanitarinės kontrolės finansavimo atitikties laisvo prekių judėjimo taisyklėms klausimo, taigi jis nesprendė, ar minėtas finansavimas yra teisėtas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
90 Todėl teismo praktika, kuria remiasi Belgijos Karalystė, šiuo atveju neturi reikšmės.
91 Taigi reikia atmesti Belgijos Karalystės argumentą.
92 Galiausiai, ketvirta, Belgijos Karalystė iš esmės tvirtina, kad privalomieji GSE tyrimai priskirtini prie jos viešosios valdžios prerogatyvų vykdymo, todėl neturi ekonominio pobūdžio, dėl kurio reikėtų taikyti ESV sutarties konkurencijos taisykles. Ji mano, kad dėl šios priežasties galėjo pati padengti visas minėtų tyrimų išlaidas ir kad tokia priemonė nėra valstybės pagalba.
93 Atsakydama į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą Belgijos Karalystė paaiškino šio sprendimo 92 punkte pateiktą argumentą, nurodydama, kad GSE tyrimų organizavimas, įskaitant jų finansavimo organizavimą, priklauso valstybės prerogatyvoms.
94 Šiuo klausimu užtenka konstatuoti, kad, kaip teisingai pažymėjo Komisija, o Belgijos Karalystė neginčijo, galvijienos sektoriuje veikiantys ūkio subjektai pagal nacionalinę teisę privalo ištirti dėl GSE tik skerdžiamus galvijus, kad galėtų prekiauti jų mėsa, riebalais ir kogalviais; tam nereikia vykdyti viešosios valdžios prerogatyvų.
95 Vadinasi, šio sprendimo 92 punkte pateiktas argumentas nepaneigia išvados, kad privalomųjų GSE tyrimų išlaidos yra išlaidos, kurias galvijienos sektoriuje veikiantys ūkio subjektai turi padengti vykdydami ūkinę veiklą (žr. šio sprendimo 69–86 punktus).
96 Galiausiai bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 76 punkte nurodytos teismo praktikos, aplinkybė, kad įmonės patiria išlaidų dėl nacionalinės teisės aktų reikalavimų, todėl šios išlaidos neišvengiamai yra susijusios su atitinkamos valstybės narės viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, netrukdo šių išlaidų pripažinti „paprastai įmonės biudžetui tenkančiomis išlaidomis“.
97 Todėl reikia atmesti Belgijos Karalystės argumentą.
98 Remiantis prieš tai išdėstytais argumentais, reikia atmesti vienintelio ieškinio pagrindo pirmą dalį kaip nepagrįstą.
Dėl ieškinio pagrindo ketvirtos dalies, susijusios su tuo, kad nagrinėjama priemonė nėra atrankinio pobūdžio
99 Belgijos Karalystė iš esmės tvirtina, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad nagrinėjama priemonė yra atrankinio pobūdžio.
100 Komisija prašo atmesti šią ieškinio pagrindo dalį.
101 Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, jog pripažįstama, kad suteikta pagalba, tik jei tenkinamos visos SESV 107 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos (49 punkte minėto Sprendimo Komisija / Nyderlandai, EU:C:2011:551, 61 punktas). Kaip nurodyta šio sprendimo 71 punkte, valstybės narės suteiktas ekonominis pranašumas yra pagalba tik tada, jeigu taip palaikomos tam tikros įmonės ar tam tikrų prekių gamyba (49 punkte minėto Sprendimo Komisija / Nyderlandai, EU:C:2011:551, 61 punktas).
102 Vadinasi, siekdama įrodyti, kad nagrinėjama priemonė atrankiniu būdu taikoma tik tam tikroms įmonėms ar tam tikrų prekių gamybai, Komisija turi pateikti įrodymų, kad dėl jos diferencijuojamos įmonės, kurių, atsižvelgiant į nagrinėjamos priemonės tikslą, faktinė ir teisinė padėtis yra panaši (49 punkte minėto Sprendimo Komisija / Nyderlandai, EU:C:2011:551, 62 punktas).
103 Tačiau reikia pažymėti, kad pagalbos sąvoka neapima priemonių, kuriomis atsižvelgiant į išlaidas diferencijuojamos įmonės, kai šis diferencijavimas atsiranda dėl aptariamosios mokėjimo sistemos pobūdžio ir bendrosios struktūros. Valstybė narė, kuri nustatė tokią įmonių diferenciaciją atsižvelgiant į išlaidas, turi įrodyti, kad ji iš tiesų pateisinama aptariamos sistemos pobūdžiu ir bendrąja struktūra (49 punkte minėto Sprendimo Komisija / Nyderlandai, EU:C:2011:551, 62 punktas).
104 Šiuo atveju reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 90 konstatuojamojoje dalyje Komisija teisingai nusprendė, kad su prekių gamyba ar pateikimu rinkai susijusios privalomos kontrolės išlaidos yra paprastai įmonės biudžetui tenkančios išlaidos (žr. šio sprendimo 77 punktą).
105 Taigi taikydama nagrinėjamą priemonę Belgijos Karalystė sumažino paprastai įmonės biudžetui tenkančias išlaidas.
106 Be to, ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad nagrinėjamą pranašumą Belgijoje įgyja tik vienas konkretus sektorius, t. y. „tas, kuriame auginami gyvūnai, kuriems turi būti atliktas GSE tyrimas“.
107 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad atsakydama į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą Komisija paaiškino, kad „sektorius, kuriame auginami gyvūnai, kuriems turi būti atliktas GSE tyrimas“, – tai visi galvijienos sektoriuje veikiantys ūkio subjektai, kurie ginčijamame sprendime nurodomi kaip nagrinėjamos priemonės naudos gavėjai, t. y. gyvūnų augintojai, skerdyklos ir kiti subjektai, kurie perdirba, manipuliuoja, parduoda arba teikia rinkai iš galvijų, kuriems privaloma atlikti GSE tyrimus, pagamintus produktus.
108 Todėl pagal šio sprendimo 101 punkte nurodytą teismo praktiką ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamojoje dalyje Komisija teisingai nusprendė, kad nagrinėjama priemonė yra atrankinio pobūdžio.
109 Pirma, Belgijos Karalystė tvirtina, jog Komisija, kuri turi įrodyti privalomųjų GSE tyrimų finansavimo atrankinį pobūdį, neįrodė, kad dėl minėto finansavimo diferencijuojamos įmonės, kurių faktinė ir teisinė padėtis atsižvelgiant į nagrinėjamos priemonės tikslą yra panaši.
110 Tačiau Komisija konstatavo, kad galvijienos sektoriuje veikiantys ūkio subjektai įgijo pranašumą, kurio negalėjo įgyti kitų sektorių įmonės: minėti ūkio subjektai nemokamai naudojosi kontrole, kurią jie privalėjo atlikti prieš pateikdami savo produktus rinkai ar prieš imdami jais prekiauti, nors kitų sektorių įmonės šios galimybės neturėjo; Belgijos Karalystė to neginčija.
111 Taigi Komisija galėjo tinkamai nustatyti, kad Belgijos Karalystė diferencijavo įmones apmokestinimo srityje, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 101 punkte minėtą teismo praktiką.
112 Todėl reikia atmesti Belgijos Karalystės argumentą.
113 Antra, Belgijos Karalystė teigia, kad nagrinėjamos priemonės atrankinį pobūdį galima vertinti atsižvelgiant tik į produktus, dėl kurių atliekami privalomieji GSE tyrimai, gaminančių, teikiančių rinkai ar perdirbančių įmonių padėtį, nes kitų įmonių faktinė ir teisinė padėtis nėra panaši.
114 Šiuo klausimu reikia priminti, kad priemonės atrankinis pobūdis vertinamas atsižvelgiant į visas įmones, o ne į įmones, kurios priklauso tai pačiai įmonių grupei ir naudojasi tokiu pačiu pranašumu (2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑222/04, Rink., EU:T:2009:194, 66 punktas ir 2012 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑379/09, EU:T:2012:422, 47 punktas).
115 Be to, pateikdama argumentą, kad faktinė ir teisinė padėtis yra panaši tik tų įmonių, kurios gamina, teikia rinkai arba perdirba produktus, kuriems taikomi privalomieji GSE tyrimai, ir tvirtindama, kad šios įmonės turi patirti specifinių išlaidų, kurių neturi patirti kitų sektorių įmonės, būtent minėtų tyrimų išlaidų, Belgijos Karalystė stengiasi ne ginčyti, o pateisinti nagrinėjamos priemonės atrankinį pobūdį.
116 Tokiu atveju reikia atmesti tokį argumentą, nes jo paties aiškiai neužtenka, kad būtų įrodyta, jog nagrinėjama priemone įvesta įmonių diferenciacija pateisinama dėl nagrinėjamų išlaidų sistemos pobūdžio ir struktūros.
117 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pažymėti, kad Komisija nepadarė klaidų, kai nustatė, kad nagrinėjama priemonė yra atrankinio pobūdžio, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
118 Todėl vienintelio ieškinio pagrindo ketvirtą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl ieškinio pagrindo penktos dalies, susijusios su tuo, kad kitose valstybėse narėse galiojančios minėtų tyrimų finansavimo sistemos neturi reikšmės vertinant atrankinio pobūdžio sąlygą
119 Belgijos Karalystė teigia, kad ginčijamo sprendimo 91 ir 92 konstatuojamosiose dalyse Komisija nusprendė, jog esama atrankinio pranašumo, po to, kai konstatavo, jog nagrinėjama priemonė galėjo iškreipti konkurenciją, palyginti su įmonėmis, esančiomis valstybėse narėse, kur privalomieji GSE tyrimai buvo finansuojami kitaip. Tačiau vertinant atrankinio pobūdžio sąlygą galima atsižvelgti tik į tas įmones, kurioms taikomi nagrinėjamą priemonę patvirtinusios valstybės narės teisės aktai.
120 Atsiliepime į ieškinį Komisija pripažino, kad vertinant, ar esama atrankinio pranašumo, nereikia atsižvelgti į valstybių narių skirtumus, susijusius su dalyvavimo finansuojant privalomuosius GSE tyrimus apimtimi. Šiomis aplinkybėmis ji patikslina, kad ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamosios dalies sakinys, kurį ginčija Belgijos Karalystė, susijęs ne su atrankinio pobūdžio, o su konkurencijos iškraipymo vertinimu.
121 Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamoji dalis yra ginčijamo sprendimo 5.1.2. punkte „Įmonės pasirinktinis palaikymas“, o ne to paties sprendimo 5.1.3. punkte „Konkurencijos iškraipymas ir poveikis prekybai Sąjungoje“.
122 Toliau iš vienareikšmiškai suformuluoto ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamosios dalies teksto matyti, kad Komisija šitaip svarstė, ar tenkinama atrankinio pobūdžio sąlyga:
„Šiuo konkrečiu atveju nacionaliniu mastu dėl valstybės GSE tyrimų finansavimo naudą gauna tik vienas konkretus sektorius, t. y. tas, kuriame auginami gyvūnai, kuriems turi būti atliktas [minėtas tyrimas]. Bendrijos požiūriu Belgijos įmonių naudai valstybės skirtas arba pasitelkiant valstybės išteklius [šių tyrimų] finansavimas šioms įmonėms suteikia pranašumą užsienio konkurentų atžvilgiu, kurių [tų pačių privalomų tyrimų] valstybė nefinansuoja arba jie nėra finansuojami iš valstybės išteklių.“
123 Taigi Komisija klaidingai tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamojoje dalyje pateikiamas nagrinėjamos priemonės naudos gavėjų padėties palyginimas su kitų valstybių narių įmonių, kurioms ji netaikoma, padėtimi susijęs su konkurencijos iškraipymo vertinimu.
124 Šiuo klausimu iš teismo praktikos matyti, kad vertinant SESV 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą, susijusią su įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai, reikia išnagrinėti, ar valstybės narės įmonėms arba prekių gamybai suteikiamas pranašumas, palyginti su kitų valstybių įmonėmis arba prekių gamyba, tačiau šio straipsnio toje pačioje dalyje nustatytą atrankinio pobūdžio sąlygą galima vertinti tik vienoje valstybėje narėje ir toks pobūdis nustatomas analizuojant skirtingą požiūrį tik į šios valstybės narės įmones arba prekių gamybą (šiuo klausimu žr. 2004 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑73/03, EU:C:2004:711, 28 punktą).
125 Šiuo atveju remdamasi ne tik skirtingu požiūriu į įmones, kurioms taikoma vienos valstybės narės teisė, bet ir skirtingu požiūriu į konkrečios valstybės narės ir kitų valstybių narių įmones (žr. šio sprendimo 121 ir 122 punktus), Komisija, vertindama atrankinio pobūdžio sąlygą, padarė klaidą.
126 Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 104–117 punktų, net ir be šio klaidingo vertinimo, likę ginčijamo sprendimo motyvai ir ypač 92 konstatuojamosios dalies pirmas sakinys pateisina išvadą, kad nagrinėjama priemonė yra atrankinio pobūdžio. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos padaryta klaida negali kelti abejonių dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo.
127 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vienintelio ieškinio pagrindo penktą dalį reikia atmesti kaip nereikšmingą.
Dėl ieškinio pagrindo trečios dalies, susijusios su tuo, kad neskirta per didelė kompensacija
128 Belgijos Karalystė nurodo, kad privalomųjų GSE tyrimų finansavimas iš valstybės išteklių niekada neviršijo realių minėtų tyrimų išlaidų, ir neigia, kad ginčijamame sprendime nurodyti naudos gavėjai gavo per didelę išlaidų kompensaciją.
129 Belgijos Karalystė taip pat nurodo, kad privalomus GSE tyrimus atlikusios laboratorijos „gavo“ jų paslaugų rinkos kainą atitinkantį atlygį ir buvo atrinktos viešo nediskriminacinio konkurso tvarka.
130 Komisija prašo atmesti šią ieškinio pagrindo dalį.
131 Reikia priminti, kad Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ieškinyje turi būti pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši nuoroda turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – atitinkamai nagrinėti ieškinį, prireikus be jokios kitos papildomos informacijos, kuria galima būtų pasiremti. Taigi ieškinyje turi būti išsamiai išplėtotas pagrindas, kuriuo grindžiamas ieškinys, todėl abstraktus paaiškinimas neatitinka Procedūros reglamento reikalavimų (1995 m. sausio 12 d. Sprendimo Viho / Komisija, T‑102/92, Rink., EU:T:1995:3, 68 punktas). Analogiški reikalavimai taikomi tada, kai grindžiant ieškinio pagrindą pateikiamas kaltinimas (1998 m. gegužės 14 d. Sprendimo Mo och Domsjö / Komisija, T‑352/94, Rink., EU:T:1998:103, 333 punktas).
132 Be to, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą tam, kad argumentas būtų pripažintas priimtinu, reikia, kad jį grindžiančios pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės bent trumpai, bet nuosekliai ir suprantamai išplauktų iš paties ieškinio teksto (šiuo klausimu žr. 2000 m. spalio 20 d. Nutarties RJB Mining / Komisija, T‑110/98 Rink., EU:T:2000:239, 23 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2003 m. balandžio 10 d. Sprendimo Travelex Global and Financial Services ir Interpayment Services / Komisija, T‑195/00, Rink., EU:T:2003:111, 26 punktą).
133 Šiuo atveju Belgijos Karalystė ieškinyje nepakankamai paaiškino ginčijamo sprendimo kritiką, susijusią su tuo, kad neskirta per didelė kompensacija. Be to, ieškinyje išdėstyti argumentai, kuriais ji grindžia šią kritiką, neatitinka Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų aiškumo ir tikslumo reikalavimų. Nepaaiškinta, kodėl tai, kad neskirta per didelė kompensacija, leidžia manyti, jog nagrinėjama priemonė nesuteikė atrankinio ekonominio pranašumo pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
134 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio pagrindo trečią dalį reikia pripažinti nepriimtina.
135 Atsižvelgiant į visus pirma nurodytus argumentus, reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
136 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Belgijos Karalystė pralaimėjo bylą, reikia jai nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė Komisija.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Belgijos Karalystė padengia bylinėjimosi išlaidas.
Kanninen | Pelikánová | Buttigieg |
Paskelbta 2015 m. kovo 25 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Teisinis pagrindas
Reglamentas Nr. 999/2001
USE gairės
Ginčo aplinkybės
Procedūra Komisijoje
Ginčijamas sprendimas
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
Dėl esmės
Dėl ieškinio pagrindo antros dalies, susijusios su tuo, kad privalomųjų GSE tyrimų finansavimo tvarka nėra suderinta
Dėl ieškinio pagrindo pirmos dalies, susijusios su tuo, kad paprastai įmonės biudžetui tenkančios išlaidos nebuvo sumažintos
Dėl ieškinio pagrindo ketvirtos dalies, susijusios su tuo, kad nagrinėjama priemonė nėra atrankinio pobūdžio
Dėl ieškinio pagrindo penktos dalies, susijusios su tuo, kad kitose valstybėse narėse galiojančios minėtų tyrimų finansavimo sistemos neturi reikšmės vertinant atrankinio pobūdžio sąlygą
Dėl ieškinio pagrindo trečios dalies, susijusios su tuo, kad neskirta per didelė kompensacija
Dėl bylinėjimosi išlaidų