Language of document : ECLI:EU:T:2023:828

Byla T233/22

Ekaterina Islentyeva

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

 2023 m. gruodžio 20 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Ieškinys dėl panaikinimo – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje – Draudimas visiems ne Rusijoje registruotiems orlaiviams, priklausantiems Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba jų užsakytiems ar kitaip kontroliuojamiems, nutūpti Sąjungos teritorijoje, kilti iš jos ar skristi virš jos – Sprendimo 2014/512/BUSP 4e straipsnis – Bendrojo Teismo jurisdikcijos nebuvimas – Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3d straipsnis – Teisės pareikšti ieškinį nebuvimas – Nepriimtinumas“

1.      Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Sprendimas, dėl kurio Sąjungos oro erdvė uždaroma tam tikrų kategorijų orlaiviams – Teisminė teisėtumo kontrolė – Apimtis – Sprendimo 2014/512/BUSP 4e straipsnis – Visuotinai taikomos priemonės – Neįtraukimas

(SESV 275 straipsnio antra pastraipa; Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP 4e straipsnis)

(žr. 20–24, 26–28, 30 punktus)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Reglamentuojamojo pobūdžio aktai, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių ir kurie tiesiogiai su jais susiję – Tiesioginė sąsaja – Kriterijai – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Aktas, kuriuo visiems ne Rusijoje registruotiems orlaiviams, priklausantiems Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba jų užsakytiems ar kitaip kontroliuojamiems, draudžiama nutūpti Sąjungos teritorijoje, kilti iš jos ar skristi virš jos – Ieškinys, kurį pareiškė Rusijos pilietis, turintis piloto mėgėjo licenciją, bet nevykdantis orlaivio, registruoto ne Rusijoje, ekonominės ar finansinės kontrolės – Nepriimtinumas

(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnio 1 dalis)

(žr. 39, 42–48, 50–54 punktus)

Santrauka

Ieškovei, turinčiai dvigubą Liuksemburgo ir Rusijos pilietybę, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės civilinės aviacijos tarnyba (toliau – CAT) yra išdavusi piloto mėgėjo licenciją. Skrydžiams Europos Sąjungos teritorijoje vykdyti ji naudojosi Liuksemburgo asociacijai, įsikūrusiai Liuksemburgo-Findelio (Liuksemburgas) oro uoste, priklausančiais orlaiviais.

Dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą 2022 m. pradžioje Sąjunga, atsižvelgdama į šią padėtį, nustatė įvairias ribojamąsias priemones, be kita ko, priėmė Sprendimą 2022/335(1) (toliau – ginčijamas sprendimas) ir Reglamentą 2022/334(2) (toliau – ginčijamas reglamentas).

Šiais aktais siekiama, be kita ko, neleisti nutūpti Sąjungos teritorijoje, iš jos kilti ar virš jos skristi visiems Rusijos oro vežėjų eksploatuojamiems orlaiviams, Rusijoje registruotiems orlaiviams ir ne Rusijoje registruotiems, tačiau Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausantiems arba jų užsakytiems ar kitaip kontroliuojamiems orlaiviams(3).

Europos Komisija ir Europos aviacijos saugos agentūra vėliau patikslino, kad šiais aktais nustatytas draudimas taikomas Rusijos pilietybę turintiems asmenims, kurie skraido kaip pilotai mėgėjai ir dėl to vykdo orlaivio kontrolę. CAT taip pat nurodė, kad šiuose aktuose vartojama sąvoka „kontrolė“ turi būti aiškinama plačiai, t. y. ji apima faktinę ir fizinę, o ne tik ekonominę ir finansinę orlaivio kontrolę.

Manydama, kad nukentėjo dėl šių aktų, ieškovė pareiškė ieškinį; ji prašė, kad, pirma, būtų panaikintas ginčijamas reglamentas, kiek juo įterptas Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnis, ir ginčijamas sprendimas, kiek juo įterptas Sprendimo 2014/512 4e straipsnis, ir, antra, būtų pripažinta jos teisė naudotis piloto mėgėjo licencija ir nutūpti Sąjungos teritorijoje, kilti iš jos ar skristi virš jos.

Savo sprendime Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamas draudimas netaikomas, kaip nurodė ir ieškovė, orlaivio „kontrolei“, kurią asmuo, turintis Rusijos pilietybę, vykdo kaip orlaivio pilotas. Vis dėlto toks aiškinimas reiškia, kad ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinio dėl ginčijamo reglamento, todėl reikalavimas panaikinti šį reglamentą atmestas kaip nepriimtinas. Kiti ieškovės pateikti reikalavimai atmesti dėl to, kad Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos jų nagrinėti.

Bendrojo Teismo vertinimas

Pirma, Bendrasis Teismas konstatavo, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti reikalavimo, kuriuo prašoma jo pripažinti ieškovės teisę naudotis piloto mėgėjo licencija ir nutūpti Sąjungos teritorijoje, kilti iš jos ar skristi virš jos, nes vykdydamas teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnį Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos priimti deklaratyvių ar patvirtinamųjų sprendimų.

Antra, Bendrasis Teismas konstatavo, kad neturi ir jurisdikcijos priimti sprendimo dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, nes pagal kartu taikomas ESS 24 straipsnio 1 dalies antros pastraipos paskutinio sakinio ir SESV 275 straipsnio antros pastraipos nuostatas, kaip konstatuota Teisingumo Teismo jurisprudencijoje(4), būtent dėl aktų, priimtų remiantis BUSP nuostatomis, individualaus pobūdžio galima kreiptis į Sąjungos teismus.

Nagrinėjamu atveju Sprendimo 2014/512 4e straipsnyje nustatytos draudimo priemonės taikomos Rusijos oro vežėjų eksploatuojamiems orlaiviams, Rusijoje registruotiems orlaiviams ir ne Rusijoje registruotiems, tačiau Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausantiems arba jų užsakytiems ar kitaip kontroliuojamiems orlaiviams. Taigi šios priemonės taikomos visiems orlaiviams, atitinkantiems šiuos objektyvius kriterijus, todėl yra ne ribojamosios priemonės identifikuotiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kaip tai suprantama pagal SESV 275 straipsnio antrą pastraipą, o visuotinai taikomos priemonės. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos tikrinti jų galiojimo.

Trečia, Bendrasis Teismas pripažino ieškinį nepriimtinu, kiek juo prašoma panaikinti ginčijamą reglamentą, nes ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinio dėl šio akto panaikinimo.

Iš tiesų pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą tam, kad būtų galima pareikšti ieškinį dėl priemonės, ši turi būti tiesiogiai susijusi su fiziniu asmeniu; pagal šią sąlygą, be kita ko, reikalaujama, kad ginčijama priemonė darytų tiesioginį poveikį šio asmens teisinei padėčiai.

Nagrinėjamu atveju siekdamas nustatyti, ar nagrinėjamos ribojamosios priemonės tiesiogiai susijusios su ieškove, Bendrasis Teismas, taikydamas jurisprudencijoje numatytą aiškinimo metodą(5), aiškino „kitaip kontroliuojamo“ orlaivio sąvoką, iš dalies apibrėžiančią Reglamento Nr. 883/2014 3d straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

Nors pažodžiui aiškinant šią sąvoką galėtų būti daroma išvada, kad ji apima „techninę ar eksploatacinę“ kontrolę, todėl draudimas galėtų būti taikomas orlaiviui, kurį pilotuoja Rusijos pilietybę turintis fizinis asmuo, reikia konstatuoti, kad, remiantis šios sąvokos kontekstiniu ir teleologiniu aiškinimu, ji apima tik ekonominio ar finansinio pobūdžio kontrolę.

Viena vertus, „kitaip kontroliuojamo“ orlaivio sąvoka įtvirtinta atsižvelgiant į ekonomines ir finansines nagrinėjamų ribojamųjų priemonių priėmimo aplinkybes. Pirma, ginčijamu reglamentu iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 833/2014, kuriame numatytos sektorinės ekonominio pobūdžio ribojamosios priemonės. Antra, žodžiai „kitaip kontroliuojamas“ yra žodžių „priklausantis“ ir „užsakomas“, o tai yra ekonominiu ar finansiniu požiūriu reikšmingos sąvokos, tęsinys. Trečia, sąvoka „kontrolė“ vartojama ekonominiu ar finansiniu požiūriu kitose Reglamento Nr. 833/2014 nuostatose.

Kita vertus, ginčijamu reglamentu siekiama, be kita ko, daryti maksimalų spaudimą Rusijos valdžios institucijoms, kad jos nutrauktų veiksmus prieš Ukrainą. Apribojimais, taikomais ne Rusijoje registruotiems orlaiviams, priklausantiems tam tikriems asmenims, jų užsakomiems arba kaip nors kitaip ekonomiškai ar finansiškai kontroliuojamiems, daromas ekonominis poveikis Rusijos aviacijos sektoriui, taigi padedama siekti šio tikslo.

Be to, laikantis proporcingumo principo darytina išvada, kad draudimas nutūpti Sąjungos teritorijoje, kilti iš jos ar skristi virš jos, taikomas bet kokiam orlaiviui, kurį „techniniu ar eksploataciniu“ požiūriu kontroliuoja Rusijos pilietis, kiek tai apima piloto mėgėjo licenciją turinčius Rusijos piliečius, būtų akivaizdžiai netinkamas, atsižvelgiant į tikslą daryti tokį spaudimą Rusijos valdžios institucijoms.

Taigi Rusijos fizinio ar juridinio asmens „kitaip kontroliuojamo“ ne Rusijoje registruoto orlaivio sąvoka apima tik tokį ne Rusijoje registruotą orlaivį, kurį šis asmuo kontroliuoja ekonomiškai ar finansiškai.

Kadangi ieškovės pagrindinėje byloje situacija yra kitokia, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnyje nustatytas draudimas nėra tiesiogiai su ja susijęs.


1      2022 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/335, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 57, 2022, p. 4).


2      2022 m. vasario 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/334, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 57, 2022, p. 1).


3      Visų pirma Sprendimo (BUSP) 2022/335 1 straipsnio 2 punktu, kuriuo įterptas 2014 m. liepos 31 d. Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 229, 2014, p. 13), 4e straipsnis, ir Reglamento (ES) 2022/334 1 straipsnio 2 punktu, kuriuo įterptas 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 229, 2014, p. 1), 3d straipsnis.


4      2017 m. kovo 28 d. Sprendimas Rosneft (C‑72/15, EU:C:2017:236, 103 punktas).


5      Remiantis jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (žr. 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo D. ir G., C‑358/13 ir C‑181/14, EU:C:2014:2060, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).