Byla T‑313/22
Roman Arkadyevich Abramovich
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
2023 m. gruodžio 20 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikytinos atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi – Lėšų įšaldymas – Asmenų, subjektų ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti, sąrašas – Apribojimai, susiję su leidimu atvykti į valstybių narių teritoriją – Asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomi apribojimai, susiję su leidimu atvykti į valstybių narių teritoriją, sąrašas – Ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašus ir palikimas juose – Sąvoka „įtakingas verslininkas“ – Sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 1 dalies g punktas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Vertinimo klaida – Proporcingumas – Vienodas požiūris – Nuosavybės teisė – Laisvė užsiimti verslu – Teisė į privatų gyvenimą – Leidimo atvykti apribojimų taikymas valstybės narės piliečiui – Laisvas Sąjungos piliečių judėjimas“
1. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Įtakingi verslininkai, vykdantys veiklą ekonomikos sektoriuose, iš kurių Rusijos Federacijos vyriausybė gauna daug pajamų, ir su jais susiję asmenys – Pareiga nurodyti tokią priemonę pateisinančius specifinius ir konkrečius motyvus – Sprendimas, kurio priėmimo kontekstas žinomas suinteresuotajam asmeniui ir todėl jis gali suprasti jam nustatytos priemonės reikšmę – Leistinumas glaustai išdėstyti motyvus
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas; Tarybos sprendimas 2014/145/BUSP, iš dalies pakeistas sprendimais (BUSP) 2022/429, (BUSP) 2022/1530, (BUSP) 2023/572 ir (BUSP) 2023/811; Tarybos reglamentai Nr. 269/2014, 2022/427, 2022/1529, 2023/571 ir 2023/806)
(žr. 39–42, 45–47, 50 punktus)
2. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Lėšų įšaldymas – Teisė į gynybą – Vėlesnis sprendimas, kuriuo ieškovo pavardė palikta asmenų, kuriems taikomos šios priemonės, sąraše – Naujų motyvų nebuvimas – Tarybos pareiga pranešti suinteresuotajam asmeniui apie naujus duomenis, į kuriuos buvo atsižvelgta periodiškai peržiūrint ribojamąsias priemones – Pranešimas suinteresuotajam asmeniui apie naujus duomenis siekiant gauti jo pastabas
(Tarybos sprendimas 2014/145/BUSP, iš dalies pakeistas sprendimais (BUSP) 2022/1530 ir (BUSP) 2023/572; Tarybos reglamentai Nr. 269/2014, 2022/1529 ir 2023/571)
(žr. 59 punktą)
3. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Teisė į formalią pirminę apklausą – Nebuvimas – Teisės būti išklausytam pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos sprendimas 2014/145/BUSP, iš dalies pakeistas sprendimais (BUSP) 2022/1530 ir (BUSP) 2023/572; Tarybos reglamentai Nr. 269/2014, 2022/1529 ir 2023/571)
(žr. 60 punktą)
4. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Įtakingų verslininkų, vykdančių veiklą ekonomikos sektoriuose, iš kurių Rusijos Federacijos vyriausybė gauna daug pajamų, ir su jais susijusių asmenų lėšų įšaldymas – Teisė į gynybą – Vėlesnis sprendimas, kuriame ieškovo pavardė palikta asmenų, kuriems taikomos šios priemonės, sąraše – Naujų motyvų nebuvimas – Naujų kaltę patvirtinančių įrodymų nebuvimas – Kaltę patvirtinančių įrodymų pateikimas – Nebuvimas – Teisės būti išklausytam pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos sprendimas 2014/145/BUSP, iš dalies pakeistas sprendimais (BUSP) 2022/1530 ir (BUSP) 2023/572; Tarybos reglamentai Nr. 269/2014, 2022/1529 ir 2023/571)
(žr. 62, 65–67 punktus)
5. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė būti išklausytam – Institucijų pareiga sutikti su suinteresuotųjų šalių nuomone – Nebuvimas – Pareiga atsakyti į visus šalių argumentus – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis)
(žr. 69, 70 punktus)
6. Europos Sąjunga – Teisminė institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Kontrolės apimtis – Priemonės pagrįstumo įrodymas – Kompetentingos Sąjungos institucijos pareiga kilus ginčui įrodyti motyvų, nurodytų dėl atitinkamų asmenų arba subjektų, pagrįstumą – Vertinimo klaida – Nebuvimas
(SESV 275 straipsnio antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos sprendimas 2014/145/BUSP, iš dalies pakeistas sprendimais (BUSP) 2022/429, (BUSP) 2022/1530, (BUSP) 2023/572 ir (BUSP) 2023/811; Tarybos reglamentai Nr. 269/2014, 2022/427, 2022/1529, 2023/571 ir 2023/806)
(žr. 75–79, 102–106, 112, 113, 116, 117, 120, 121 punktus)
7. Europos Sąjunga – Teisminė institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Kontrolės apimtis – Priemonės pagrįstumo įrodymas – Kompetentingos Sąjungos institucijos pareiga kilus ginčui įrodyti motyvų, nurodytų dėl atitinkamų asmenų arba subjektų, pagrįstumą – Minėtos kompetentingos institucijos diskrecijos apimtis – Įrodymų, pateiktų dėl ankstesnio įtraukimo į sąrašus, jei nebuvo pakeisti motyvai, nepasikeitė ieškovo padėtis arba situacija Ukrainoje, svarba
(Tarybos sprendimas 2014/145/BUSP, iš dalies pakeistas sprendimais (BUSP) 2022/429, (BUSP) 2022/1530, (BUSP) 2023/572 ir (BUSP) 2023/811; Tarybos reglamentai Nr. 269/2014, 2022/427, 2022/1529, 2023/571 ir 2023/806)
(žr. 80, 81 punktus)
8. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Ribojamųjų priemonių priėmimo kriterijai – Įtakingi verslininkai, vykdantys veiklą ekonomikos sektoriuose, iš kurių Rusijos Federacijos vyriausybė gauna daug pajamų, ir su jais susiję asmenys – Sąvoka – Būtinybė nustatyti asmens, kuriam taikomos priemonės, glaudžius ryšius ar tarpusavio priklausomybės santykius su Rusijos vyriausybe ar jos veiksmais, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei – Nebuvimas
(Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP, iš dalies pakeisto sprendimais (BUSP) 2022/429, (BUSP) 2022/1530, (BUSP) 2023/572 ir (BUSP) 2023/811, 2 straipsnio 1 dalies g punktas; Tarybos reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalies g punktas, reglamentai 2022/427, 2022/1529, 2023/571 ir 2023/806)
(žr. 92–97 punktus)
9. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Ribojamųjų priemonių priėmimo kriterijai – Įtakingi verslininkai, vykdantys veiklą ekonomikos sektoriuose, iš kurių Rusijos Federacijos vyriausybė gauna daug pajamų, ir su jais susiję asmenys – Ekonomikos sektoriaus, iš kurio gaunama daug pajamų, sąvoka
(Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP, iš dalies pakeisto sprendimais (BUSP) 2022/429, (BUSP) 2022/1530, (BUSP) 2023/572 ir (BUSP) 2023/811, 2 straipsnio 1 dalies g punktas; Tarybos reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalies g punktas, reglamentai 2022/427, 2022/1529, 2023/571 ir 2023/806)
(žr. 108, 109 punktus)
10. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Įtakingų verslininkų, vykdančių veiklą ekonomikos sektoriuose, iš kurių Rusijos Federacijos vyriausybė gauna daug pajamų, ir su jais susijusių asmenų lėšų įšaldymas – Situacija, kai Taryba nenustato ribojamųjų priemonių Rusijos pilietybės neturintiems verslininkams – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos sprendimas 2014/145/BUSP, iš dalies pakeistas sprendimais (BUSP) 2022/429, (BUSP) 2022/1530, (BUSP) 2023/572 ir (BUSP) 2023/811; Tarybos reglamentai Nr. 269/2014, 2022/427, 2022/1529, 2023/571 ir 2023/806)
(žr. 127, 130 punktus)
11. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Įtakingų verslininkų, vykdančių veiklą ekonomikos sektoriuose, iš kurių Rusijos Federacijos vyriausybė gauna daug pajamų, ir su jais susijusių asmenų lėšų įšaldymas – Teisminė teisėtumo kontrolė – Ribojamųjų priemonių tinkamumas – Ribojamosios priemonės, kuriomis siekiama teisėto bendros užsienio ir saugumo politikos tikslo
(ESS 5 straipsnio 4 dalis ir 21 straipsnio 2 dalies c punktas; Tarybos sprendimas 2014/145/BUSP, iš dalies pakeistas sprendimais (BUSP) 2022/429, (BUSP) 2022/1530, (BUSP) 2023/572 ir (BUSP) 2023/811; Tarybos reglamentai Nr. 269/2014, 2022/427, 2022/1529, 2023/571 ir 2023/806)
(žr. 137–141, 144–146, 149 punktus)
12. Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Tam tikrų asmenų ir subjektų lėšų įšaldymas, atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Teisės į privataus gyvenimo gerbimą, nuosavybės teisės, laisvės užsiimti verslu ir teisės judėti ir apsigyventi apribojimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 16, 17, 45 straipsniai ir 52 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimas 2014/145/BUSP, iš dalies pakeistas sprendimais (BUSP) 2022/429, (BUSP) 2022/1530, (BUSP) 2023/572 ir (BUSP) 2023/811; Tarybos reglamentai Nr. 269/2014, 2022/427, 2022/1529, 2023/571 ir 2023/806)
(žr. 155–164, 166 punktus)
13. Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Sprendimas įšaldyti tam tikrų asmenų ir subjektų lėšas atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Suderinamumas su minėtu principu – Sąlygos
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimas 2014/145/BUSP, iš dalies pakeistas sprendimais (BUSP) 2022/429, (BUSP) 2022/1530, (BUSP) 2023/572 ir (BUSP) 2023/811; Tarybos reglamentai Nr. 269/2014, 2022/427, 2022/1529, 2023/571 ir 2023/806)
(žr. 167 punktą)
14. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėti veiksmai – Žala – Priežastinis ryšys – Kumuliacinės sąlygos – Vienos iš sąlygų netenkinimas – Viso ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas
(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 172–175 punktus)
Santrauka
2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijai pradėjus karinę agresiją prieš Ukrainą, Europos Sąjungos Taryba 2022 m. kovo 15 d. priėmė Sprendimą 2022/429(1) ir Reglamentą 2022/427(2), kuriais Roman Arkadyevich Abramovich buvo įtrauktas į nuo 2014 m.(3) Tarybos tvirtinamus asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašus, nes jis rėmė veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi.
Ieškovui, Rusijos, Izraelio ir Portugalijos pilietybę turinčiam verslininkui, Taryba uždraudė atvykti į valstybių narių teritoriją ar vykti per ją tranzitu ir įšaldė jo lėšas ir bankuose laikomą turtą, kaip numatyta atitinkamai iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 1 dalies b ir e punktuose ir 2 straipsnio 1 dalies d ir g punktuose, dėl glaudžių ryšių su prezidentu V. Putinu ir jo, kaip Evraz, vienos iš didžiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, pagrindinio akcininko, statuso. Dėl tų pačių priežasčių šių priemonių taikymas ieškovui buvo pratęstas 2022 m. rugsėjo mėn.(4), 2023 m. kovo mėn.(5) ir 2023 m. balandžio mėn.(6)
Ieškovas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl Tarybos aktų panaikinimo ir žalos, tariamai patirtos dėl šių aktų, atlyginimo.
Bendrasis Teismas, atmetęs visą ieškinį, patikslino Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies g punkte nurodyto įtraukimo į sąrašą kriterijaus (toliau – g punkto kriterijus), grindžiamo įtakingo verslininko, vykdančio veiklą ekonomikos sektoriuose, iš kurių Rusijos vyriausybė gauna daug pajamų, statusu, taikymo sritį.
Bendrojo Teismo vertinimas
Visų pirma dėl pareigos motyvuoti Bendrasis Teismas priminė, kad asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam skirtos priemonės esmę. Jis pažymėjo, kad Tarybos akto, kuriuo nustatoma ribojamoji priemonė, motyvuose turi būti nurodytas ne tik šios priemonės teisinis pagrindas, bet ir specifinės bei konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba mano, kad tokia priemonė turi būti taikoma suinteresuotajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju ginčijamų aktų priėmimo kontekstas ir aplinkybės ieškovui buvo gerai žinomi. Be to, ginčijamų aktų motyvuose aiškiai nurodyti įtraukimo į sąrašus kriterijai ir faktinės priežastys, dėl kurių Taryba nusprendė įtraukti jo pavardę į nagrinėjamus sąrašus arba juose palikti. Atsižvelgdamas į tai, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ginčijamuose aktuose tinkamai nurodytos teisinės ir faktinės aplinkybės, kurios sudaro tų aktų pagrindą.
Dėl ieškovo teisės būti išklausytam Bendrasis Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad Taryba nepadarė išvados, kad ribojamųjų priemonių taikymo pratęsimas nėra pagrįstas, ir nemanė, kad, atsižvelgiant į ieškovo pateiktas pastabas, reikia atlikti patikrinimus, nereiškia, kad ji nesusipažino su tokiomis pastabomis. Iš tiesų, nors siekiant užtikrinti teisę į gynybą ir teisę būti išklausytam reikalaujama, kad Sąjungos institucijos leistų asmeniui, kurio nenaudai priimtas aktas, veiksmingai pareikšti savo nuomonę, negalima reikalauti, kad jos šiai nuomonei pritartų. Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Taryba įvykdė įsipareigojimus dėl ieškovo teisės būti išklausytam paisymo.
Be to, dėl ieškovo įtraukimo į sąrašus pagal g punkto kriterijų Bendrasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal šį kriterijų sąvoka „įtakingi verslininkai“ siejama su veiklos „ekonomikos sektoriuose, kuri[e] yra didelių pajamų šaltinis [Rusijos] vyriausybei“, vykdymu, netaikant jokių kitų sąlygų dėl tiesioginio ar netiesioginio ryšio su šia vyriausybe. Šiuo klausimu tarp to, kad nurodyta šių asmenų kategorija, ir nagrinėjamų ribojamųjų priemonių tikslo padidinti spaudimą Rusijai bei jos veiksmų prieš Ukrainą sąnaudas yra loginis ryšys. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad g punkto kriterijus turi būti aiškinamas taip, kad, pirma, jis taikomas verslininkams, laikomiems įtakingais dėl to, kad yra svarbūs savo veiklos sektoriuje, o šis sektorius svarbus Rusijos ekonomikai, ir, antra, būtent iš ekonomikos sektorių, kuriuose šie asmenys vykdo veiklą, Rusijos vyriausybė turi gauti daug pajamų.
Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas konstatavo, kad Taryba teisingai nusprendė, jog ieškovas yra įtakingas verslininkas, be kita ko, dėl savo profesinio statuso, ekonominės veiklos reikšmingumo, turimo Evraz kapitalo dydžio ir ypač dėl šios bendrovių grupės patronuojančiosios bendrovės pagrindinio akcininko statuso.
Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad Taryba pateikė pakankamai konkrečių, aiškių ir neprieštaringų įrodymų, iš kurių galima matyti, kad iš ekonomikos sektoriaus, kuriame ieškovas vykdo veiklą, Rusijos vyriausybė gauna daug pajamų. Šiuo klausimu jis pabrėžė, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, žodžių junginys „kuri[e] yra didelių pajamų šaltinis [Rusijos] vyriausybei“, kaip tai suprantama pagal g punkto kriterijų, reiškia pajamas iš svarbių Rusijos ekonomikos sektorių, o ne tik įtakingų verslininkų mokamus mokesčius. Be to, aplinkybė, kad mokestinės pajamos iš juodosios metalurgijos ir kasyklų sektoriaus daugiausia skirtos vietos federalinių subjektų biudžetams, neturi reikšmės. Iš tiesų, nors šis pajamų šaltinis nėra skirtas federaliniam biudžetui sudaryti ir nėra tiesiogiai naudojamas minėtos vyriausybės karinėms išlaidoms padengti, jis leidžia visai šiai vyriausybei, neišskiriant, ar šios pajamos yra federalinio, ar regioninių biudžetų dalis, sutelkti daugiau išteklių savo veiksmams, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.
Taigi Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė įtraukti ieškovo pavardę į nagrinėjamus sąrašus, o vėliau – juose palikti.
Atsakydamas į ieškovo argumentą, kad taikydama g punkto kriterijų Taryba diskriminavo Rusijos pilietybę turinčius verslininkus ir šios šalies įmones, nes neatsižvelgė į užsienio įmones, Bendrasis Teismas konstatavo, kad šis kriterijus taikomas ne į sąrašą įtrauktų asmenų pilietybei, o visiems fiziniams asmenims, turintiems įtakingo verslininko, kaip tai suprantama pagal tą kriterijų, statusą. Taigi asmenys, kuriems taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, gali būti bet kokios pilietybės, jeigu jie atitinka aptariamą kriterijų.
Dėl tariamo proporcingumo principo pažeidimo Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į ypatingą nagrinėjamomis ribojamosiomis priemonėmis siekiamų tikslų, priskirtinų platesniam tikslui palaikyti taiką, svarbą, nusprendė, kad neigiamos šių priemonių taikymo ieškovui pasekmės nėra akivaizdžiai neproporcingos. Tai patvirtina Tarybos veiksmai, kuriais dėl prastėjančios situacijos Ukrainoje laipsniškai išplėstas asmenų ir subjektų, kuriems taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, ratas, kad būtų pasiekti numatyti tikslai. Be to, minėtos priemonės yra tinkamos siekiamiems bendrojo intereso tikslams įgyvendinti ir būtinos, nes alternatyvios ir mažiau ribojančios priemonės neleistų taip pat veiksmingai pasiekti numatytų tikslų. Taigi proporcingumo principas nebuvo pažeistas.
Galiausiai dėl ieškovo nurodytų pagrindinių teisių pažeidimų Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalimi, šios teisės nėra absoliučios ir gali būti ribojamos, jeigu atitinkami apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia nagrinėjamos pagrindinės teisės esmės ir, laikantis proporcingumo principo, yra būtini ir atitinka Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus. Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šios sąlygos yra įvykdytos. Jis taip pat pažymėjo, kad ribojamosios priemonės nėra baudžiamojo pobūdžio, todėl jomis nepažeidžiama teisė į nekaltumo prezumpciją, pripažinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje. Taigi ieškovo pagrindinių teisių apribojimai, kylantys iš ginčijamuose aktuose jam nustatytų ribojamųjų priemonių, nėra neproporcingi ir negali lemti šių aktų neteisėtumo.
Kadangi sąlyga dėl skundžiamo Tarybos elgesio neteisėtumo nėra įvykdyta, Bendrasis Teismas galiausiai nusprendė, kad Sąjungos deliktinė atsakomybė negali atsirasti, todėl atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti žalą.