Language of document : ECLI:EU:T:2017:283

Byla T570/16

HF

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Sutartininkas pagalbinėms užduotims – Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis – Pagalbos prašymas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis – Psichologinis priekabiavimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalis – Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytas keturių mėnesių atsakymo terminas – STSĮT sprendimas pradėti administracinį tyrimą – STSĮT pozicijos dėl nurodyto psichologinio priekabiavimo nepateikimas per Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytą atsakymo terminą – Implicitinio sprendimo atmesti pagalbos prašymą sąvoka – Neegzistuojantis aktas – Nepriimtinumas“

Santrauka – 2017 m. balandžio 24 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Implicitinis sprendimas atmesti pagalbos prašymą – Įtraukimas – Išimtis – Administracijos neatsakymas dėl būtinybės vykdyti tyrimą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis, 24 straipsnis ir 90 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Vykdymas psichologinio priekabiavimo atveju – Pagalbos prašymo pateikimas – Administracinio tyrimo pradėjimas – Būtinybė užbaigti tyrimą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a ir 24 straipsniai)

3.      Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Vykdymas psichologinio priekabiavimo atveju – Pagalbos prašymo pateikimas – Administracinio tyrimo pradėjimas – Tyrimo vykdymas ilgiau nei Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytas terminas atsakyti į pagalbos prašymą – Implicitinio sprendimo atmesti atsiradimas – Netaikymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a ir 24 straipsniai)

1.      Kai administracija nepateikia atsakymo į pagalbos prašymą, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį, per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje numatytą keturių mėnesių terminą, galima laikyti, kad ši institucija priėmė implicitinį sprendimą atmesti šį pagalbos prašymą. Tokiu atveju reikia preziumuoti, jog ši institucija nemanė, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas pagalbos prašymas, yra pakankami pirminiai nurodytų veiksmų tikrumo įrodymai, sukeliantys pareigą suteikti pagalbą. Tokio implicitinio sprendimo atmesti pagalbos prašymą buvimo konstatavimas glaudžiai susijęs su tuo, kad administracija nesiima priemonių, kurias turi taikyti vykdydama savo pareigą suteikti pagalbą, numatytą Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnyje, nes tokiu atveju administracija implicitiškai, tačiau neišvengiamai nusprendžia, kad situacija nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį.

Vis dėlto tokia situacija skiriasi, kai administracija, atsakydama į pagalbos prašymą, manė, kad yra pakankamų pirminių įrodymų, kuriais remiantis reikia pradėti administracinį tyrimą siekiant nustatyti, ar nurodyti veiksmai iš tikrųjų buvo psichologinis arba seksualinis priekabiavimas, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį. Tokioje situacijoje reikia užbaigti šį tyrimą, siekiant, kad administracija, susipažinusi su tyrimo ataskaitos išvadomis, galėtų priimti galutinę poziciją šiuo klausimu, leidžiančią jai netenkinti pagalbos prašymo arba, jeigu nurodyti veiksmai būtų pripažinti patenkančiais į Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio taikymo sritį, be kito ko, inicijuoti drausminę procedūrą, kad prireikus būtų imamasi drausminių nuobaudų tariamo priekabiautojo atžvilgiu.

(žr. 54, 56 ir 57 punktus)

2.      Pats administracinio tyrimo, kurį pradeda administracija pateikus pagalbos prašymą dėl tvirtinamo psichologinio priekabiavimo, tikslas yra patvirtinti arba paneigti psichologinio priekabiavimo, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį, buvimą, todėl Sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba negali iš anksto nuspręsti dėl tyrimo baigties ir nebūtinai turėti poziciją, net ir implicitinę, dėl tvirtinamo priekabiavimo tikrumo, kol gaus administracinio tyrimo rezultatus. Kitaip tariant, administracinio tyrimo pradžiai būdinga tai, kad administracija negali turėti išankstinės pozicijos, iš esmės remdamasi vienašališku veiksmų aprašymu pagalbos prašyme; priešingai, ji neturi turėti pozicijos, kol šis tyrimas, kuris turi būti atliekamas vadovaujantis rungtyniškumo principu dalyvaujant tariamam priekabiautojui, bus baigtas.

Šiuo klausimu darant tokią prielaidą, administracija privalo užbaigti administracinį tyrimą, neatsižvelgdama į tai, ar nurodomas psichologinis priekabiavimas baigėsi atliekant minėtą tyrimą ir net jeigu pagalbos prašymą pateikęs asmuo arba tariamas priekabiautojas paliko instituciją.

Administracinio tyrimo užbaigimas svarbus ir tam, kad, viena vertus, galimas psichologinio priekabiavimo pripažinimas Sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnybai atlikus administracinį tyrimą galbūt padedant nuo šios tarnybos atskirtai institucijai, kaip antai patariamajam komitetui, savaime gali turėti teigiamos įtakos pareigūno arba tarnautojo, prie kurio priekabiauta, psichologinės reabilitacijos procesui, be to, šiuo pripažinimu nukentėjusysis galėtų remtis, jei nuspręstų pareikšti ieškinį nacionaliniame teisme, kurį nagrinėjant šios tarnybos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį tenka pareiga padėti, neišnykstanti pasibaigus susijusio tarnautojo sutarties galiojimui. Kita vertus, užbaigus administracinį tyrimą, atvirkščiai, gali būti paneigti tariamo nukentėjusiojo pateikti kaltinimai, taigi ir panaikinti žala, kuri dėl tokių kaltinimų, jei paaiškėja, kad jie nepagrįsti, galėjo būti padaryta atliekant tyrimą priekabiavimu įtariamam asmeniui.

(žr. 59–61 punktus)

3.      Priešingai negu drausminės bylos atveju, Pareigūnų tarnybos nuostatuose nėra specialios nuostatos dėl termino, per kurį administracija turi atlikti administracinį tyrimą, be kita ko, psichologinio priekabiavimo srityje. Tai, kad administracinis tyrimas, pradėtas atsakant į pagalbos prašymą per keturis mėnesius nuo šio prašymo pateikimo, visuomet truks ilgiau negu šis terminas, neleidžia priskirti administracijai implicitinio sprendimo, kuriuo ji paneigė pagalbos prašyme nurodytus veiksmus arba konstatavo, kad jie nebuvo psichologinis priekabiavimas, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį.

(žr. 62 punktą)