BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. liepos 12 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – OLAF tyrimo dėl iš EPF finansuojamos paslaugų sutarties vykdymo galutinė ataskaita – Atsisakymas leisti susipažinti – Išimtis, susijusi su sprendimų priėmimo proceso apsauga – Išimtis, susijusi su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga – Bendroji prezumpcija – Pareiga motyvuoti“
Byloje T‑377/21
Eurecna SpA, įsteigta Venecijoje (Italija), atstovaujama advokato R. Sciaudone,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą C. Ehrbar ir A. Spina,
atsakovę,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas L. Truchot, teisėjai R. Frendo ir T. Perišin (pranešėja),
kancleris V. Di Bucci,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Eurecna SpA prašo panaikinti 2021 m. balandžio 26 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) sprendimą neleisti ieškovei susipažinti su tarnybos galutine ataskaita ir priedais, parengtais atlikus tyrimą OC/2019/0766/B4 (toliau – ginčijamas sprendimas).
Ginčo aplinkybės
2 Ieškovė yra bendrovė, vykdanti veiklą informacinių technologijų paslaugų teikimo srityje.
3 2014 m. balandžio mėn. Europos Sąjungos užjūrio šalių ir teritorijų asociacija (OCTA) su ieškove, kaip koordinuojančia bendrove, pasirašė paslaugų sutartį FED/2014/341-873 „Teritorinės inovacijų strategijos (TIS)“ (toliau – sutartis); jos pradinė suma siekė 2 900 600 EUR ir ji buvo vykdoma nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Ši sutartis buvo finansuojama iš Europos plėtros fondo (EPF), o jos bendrieji tikslai buvo skatinti tvarų vystymąsi ir ekonomikos įvairinimą taikant novatoriškus sprendimus, taip pat didinti užjūrio šalių ir teritorijų konkurencingumą regioniniu ir pasauliniu lygmenimis.
4 Sutarčiai vykdyti ieškovė įdarbino kelis darbuotojus, įskaitant vyresnįjį ekspertų grupės vadovą Nr. 1.
5 2019 m. balandžio 25 d. šis grupės vadovas išsiuntė OCTA ir Europos Komisijai raštą ir pranešė, kad ieškovė nesumokėjo jam darbo užmokesčio už 2015–2018 m. atliktą darbą, t. y. 430 326,23 EUR.
6 2019 m. rugpjūčio mėn. Komisija paskyrė audito įmonę (toliau – nepriklausomas auditorius), kad ši atliktų nepriklausomą ieškovės nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. pateiktų ataskaitų teisingumo ir tvarkingumo patikrinimą. Ji taip pat kreipėsi į OLAF, kad ši atliktų jos kompetencijai priklausančius patikrinimus dėl galimo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, galinčios pakenkti Europos Sąjungos finansiniams interesams.
7 2020 m. birželio 15 d. nepriklausomas auditorius pateikė galutinę ataskaitą, pagal kurią 504 434,68 EUR suma buvo pripažinta netinkama finansuoti iš EPF lėšų. Šią sumą sudarė, pirma, 2 034,68 EUR suma, susijusi su įvairiomis išlaidomis, kurioms pagrįsti trūko atitinkamų patvirtinamųjų dokumentų arba jie buvo netinkami, ir, antra, 502 400 EUR suma, atitinkanti ieškovės darbuotojams nesumokėto darbo užmokesčio sumą ir skirtumą tarp šių darbuotojų ir ieškovės OCTA deklaruotų darbo valandų skaičiaus.
8 2020 m. liepos 1 d. OLAF paskelbė pradėjusi tyrimą Nr. OC/2019/0766/B4 dėl įtariamų ieškovės pažeidimų, padarytų vykdant sutartį.
9 2020 m. gruodžio 4 d. raštu OLAF informavo ieškovę, kad tyrimas OC/2019/0766/B4 baigtas ir kad galutinė šio tyrimo ataskaita buvo perduota Venecijos prokuratūrai (Italija) bei Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generaliniam direktoratui (GD), kad būtų imtasi šių priemonių: pirma, pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, padaryto pateikiant neteisingas išlaidų patikrinimo ataskaitas siekiant gauti nepagrįstas išmokas iš OCTA, ir, antra, susigrąžinta 504 434,68 EUR suma, ieškovė įtraukta į ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą (EDES) ir įvertintas ekonominių sankcijų tikslingumas pagal sutarčiai taikomų bendrųjų sąlygų 10 straipsnį.
10 2021 m. sausio 22 d. ieškovė, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 6 straipsniu, pateikė OLAF prašymą leisti susipažinti su OLAF tyrimo OC/2019/0766/B4 galutine ataskaita ir jos priedais (toliau – prašomi dokumentai).
11 2021 m. kovo 3 d. OLAF atsisakė leisti susipažinti su prašomais dokumentais.
12 2021 m. kovo 10 d. ieškovė pateikė kartotinį prašymą leisti susipažinti su prašomais dokumentais, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsniu.
13 2021 m. kovo 11 d. išankstiniu informaciniu raštu Komisija informavo ieškovę apie tai, kad, remiantis nepriklausomo auditoriaus galutine ataskaita, buvo pradėta 417 234,68 EUR sumos susigrąžinimo procedūra, ir paprašė jos per 30 dienų pateikti pastabas, jei jų būtų.
14 2021 m. balandžio 26 d. OLAF priėmė ginčijamą sprendimą, juo atmetė šio sprendimo 12 punkte nurodytą kartotinį prašymą.
Šalių reikalavimai
15 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– nurodyti Komisijai pateikti prašomus dokumentus,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
16 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl reikalavimo dėl panaikinimo
17 Grįsdama savo ieškinį ieškovė iš esmės nurodo šešis pagrindus, iš kurių pirmasis grindžiamas teisės klaida dėl galimybės susipažinti su prašomais dokumentais pasekmių, antrasis – Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos, susijusios su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugos išimtimi, pažeidimu, trečiasis – Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, kiek tai susiję su asmens privatumo ir neliečiamumo apsaugos išimtimi, taip pat proporcingumo principo pažeidimu, ketvirtasis – Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies, susijusios su galimybe iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais, pažeidimu, penktasis – pareigos motyvuoti pažeidimu ir šeštasis – teisės klaida, padaryta dėl to, kad OLAF nepripažino ieškovės teisės į gynybą kaip viršesnio viešojo intereso, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnį.
18 Kadangi iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad motyvavimo stoka ar nepakankamas motyvavimas yra esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, ir viešosios tvarkos išlyga grindžiamas pagrindas, kurį Sąjungos teismas prireikus turi iškelti savo iniciatyva (žr. 2017 m. birželio 15 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑279/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:461, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. gegužės 3 d. Sprendimo Malta / Komisija, T‑653/16, EU:T:2018:241, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), reikia išnagrinėti penktąjį pagrindą, grindžiamą pareigos motyvuoti pažeidimu.
19 Šiuo pagrindu ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nes to sprendimo 4 ir 5 punktuose OLAF daro nuorodą į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, susijusią su institucijos sprendimų priėmimo procesu, tačiau nepaaiškina šios konkrečios išimties svarbos OLAF ataskaitos turiniui. Taigi ieškovė negali pasinaudoti teise ginčyti šios išimties reikšmingumą, o Bendrasis Teismas negali vykdyti priežasčių, dėl kurių OLAF rėmėsi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalimi, kontrolės.
20 Komisija ginčija ieškovės argumentus.
21 Pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 296 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte reikalaujamas Sąjungos institucijų aktų motyvavimas turi atitikti konkretaus akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šį aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, be kita ko, į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems skirtas aktas, ar kitų asmenų, su kuriais jis konkrečiai ir tiesiogiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama motyvuojant aktą tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes vertinant, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio ir Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimus, reikia atsižvelgti ne tik į jo tekstą, bet ir į kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 4 d. Sprendimo Vengrija / Komisija, C‑456/18 P, EU:C:2020:421, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. gegužės 3 d. Sprendimo Malta / Komisija, T‑653/16, EU:T:2018:241, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
22 Vis dėlto motyvų nebuvimas gali būti konstatuotas, net jei ginčijamame sprendime yra tam tikrų motyvų elementų. Taigi prieštaringi ar nesuprantami motyvai prilygsta motyvų nebuvimui. Tas pats pasakytina ir tuo atveju, kai ginčijamame sprendime esantys motyvų elementai yra tokie neišsamūs, kad jo adresatui, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo aplinkybes, neįmanoma suprasti jo autoriaus argumentų (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija / Di Bernardo, C‑114/19 P, EU:C:2020:457, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
23 Konkrečiai kalbant, jeigu Sąjungos institucija, įstaiga ar organas, kuriam pateikta paraiška suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, nusprendžia šią paraišką atmesti, remdamasis viena iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių, iš esmės jis privalo paaiškinti, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu galėtų konkrečiai ir faktiškai pakenkti šios išimties saugomam interesui; tokios grėsmės rizika turi būti pagrįstai numatoma, o ne vien hipotetinė (žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
24 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad vertindama prašymą leisti susipažinti su dokumentais Sąjungos institucija gali atsižvelgti į kelis atsisakymo motyvus, numatytus Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje (2012 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, C‑404/10 P, EU:C:2012:393, 113 punktas).
25 Taigi reikia priminti, kad esant keliems motyvams, net jei vienas iš ginčijamo akto motyvų yra nepakankamai motyvuotas, dėl šio trūkumo šis aktas negali būti panaikintas, jeigu vienas ar kiti motyvai savaime yra pakankamai pagrįsti (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 5 d. Sprendimo Pethke / EUIPO, T‑169/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:135, 93 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
26 Vis dėlto tam tikrais atvejais atitinkamai Sąjungos institucijai, įstaigai ar organui leidžiama remtis kai kurių kategorijų dokumentams taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis, nes panašūs bendri argumentai gali būti taikomi prašymams atskleisti tokio paties pobūdžio dokumentus (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
27 Taigi tokių prezumpcijų tikslas yra tai, kad atitinkama Sąjungos institucija, įstaiga ar organas galėtų manyti, jog tam tikrų kategorijų dokumentų atskleidimas iš principo kelia grėsmę jo nurodytos išimties saugomam interesui, remdamasis tokiais bendro pobūdžio argumentais ir neprivalėdamas konkrečiai ir individualiai išnagrinėti kiekvieno iš šių prašomų dokumentų (žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
28 Taigi iš jurisprudencijos matyti, kad sprendimas, kuriuo atsisakoma atskleisti dokumentą motyvuojant tuo, kad šiam dokumentui taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, yra pakankamai teisiškai motyvuotas, kai iš šio sprendimo motyvų jo adresatas gali suprasti, pirma, kad atitinkama institucija, atsisakydama atskleisti nagrinėjamą dokumentą, remiasi jo konfidencialumu ir, antra, kad tai yra dokumentas, kuriam taikoma ši bendroji konfidencialumo prezumpcija (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo ECB / Espírito Santo Financial (Portugal), C‑442/18 P, EU:C:2019:1117, 55 punktą ir 2020 m. spalio 21 d. Sprendimo ECB / Estate of Espírito Santo Financial Group, C‑396/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:845, 62 punktą).
29 Šį ieškinio pagrindą reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šio sprendimo 21–28 punktuose primintus principus ir jurisprudenciją.
30 Nagrinėjamu atveju pagrindinis ginčijamo sprendimo motyvas grindžiamas bendrąja konfidencialumo prezumpcija, kuri pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką taikoma su OLAF tyrimais susijusiems dokumentams. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad OLAF manė, jog prašomiems dokumentams taikoma šioje nuostatoje numatyta išimtis, pagal kurią institucijos atsisako leisti susipažinti su dokumentu, jeigu jo atskleidimas pakenktų inspekcijų, tyrimų ir audito veiklos tikslų apsaugai. OLAF taip pat papildomai nusprendė, kad prašomiems dokumentams taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta išimtis, susijusi su sprendimų priėmimo proceso apsauga, ir iš dalies to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtis, pagal kurią galimybė susipažinti nesuteikiama, jei dėl dokumentų atskleidimo būtų pakenkta asmens privatumo ir neliečiamumo apsaugai.
Dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo, kiek jis grindžiamas inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga
31 Kalbant apie Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatytą išimtį, pažymėtina, kad šioje nuostatoje numatyta, jog institucijos atsisako leisti susipažinti su dokumentu, jeigu jį atskleidus būtų pakenkta inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugai.
32 Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti, kad OLAF gali pagrįstai remtis bendrąja prezumpcija, kad gali būti pakenkta inspekcijų, tyrimų ir audito tikslams, ir atsisakyti atskleisti su tyrimu susijusius dokumentus, kai tyrimas dar vyksta arba buvo ką tik užbaigtas, o pastaruoju atveju kompetentingos institucijos per protingą terminą dar nepriėmė sprendimo dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis dėl tyrimo ataskaitos (žr. 2021 m. rugsėjo 1 d. Sprendimo Homoki / Komisija, T‑517/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:529, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
33 Įvairiems tyrimo ar inspekcijos aktams ir toliau gali būti taikoma inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugos išimtis, kol yra vykdoma minėta veikla, netgi jeigu jau baigėsi konkretus tyrimas ar inspekcija, dėl kurių buvo parengta ataskaita, su kuria prašyta leisti susipažinti (žr. 2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, EU:T:2006:190, 110 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
34 Vis dėlto, jei būtų pripažinta, kad įvairiems su inspekcijomis, tyrimais ir auditu susijusiems dokumentams Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis gali būti taikoma, kol nėra nuspręsta dėl tolesnių veiksmų šiose procedūrose, tai reikštų, kad galimybę susipažinti su minėtais dokumentais lemia atsitiktinis, būsimas ir galbūt dar tolimas įvykis, priklausantis nuo įvairių valdžios institucijų veiklos spartumo ir kruopštumo (2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, EU:T:2006:190, 111 punktas).
35 Tokia pozicija neatitiktų tikslo užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su galimais finansinių interesų valdymo pažeidimais, kad piliečiai galėtų veiksmingiau kontroliuoti viešosios valdžios vykdymo teisėtumą (žr. 2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, EU:T:2006:190, 112 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
36 Taigi iš jurisprudencijos matyti, kad bendroji dokumentų, susijusių su OLAF tyrimais, konfidencialumo prezumpcija taikoma tol, kol institucijos, kurioms skirta galutinė OLAF tyrimo ataskaita, nusprendžia dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis dėl šios ataskaitos, išreikšdamos ketinimą arba priimti priemones, neigiamai veikiančias atitinkamus asmenis, arba tokių priemonių nepriimti. Vis dėlto, jei tą dieną, kai institucija, į kurią kreiptasi su prašymu leisti susipažinti su dokumentais, turi atsakyti į šį prašymą, ji neišreiškia jokio ketinimo, bendroji dokumentų, susijusių su OLAF tyrimais, konfidencialumo prezumpcija negali viršyti protingo termino, skaičiuojamo nuo tos dienos, kai OLAF joms išsiuntė šią ataskaitą (šiuo klausimu žr. 2016 m. gegužės 26 d. Sprendimo International Management Group / Komisija, T‑110/15, EU:T:2016:322, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. rugsėjo 1 d. Sprendimo Homoki / Komisija, T‑517/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:529, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
37 Atsižvelgiant būtent į šią jurisprudenciją reikia įvertinti, ar ginčijamas sprendimas tiek, kiek jis grindžiamas bendrąja prezumpcija pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką, yra pakankamai motyvuotas.
38 Konkrečiai kalbant, remiantis šio sprendimo 28 punkte nurodyta jurisprudencija, reikia nustatyti, ar iš ginčijamo sprendimo motyvų ieškovė galėjo suprasti, kad, viena vertus, atsisakydama atskleisti prašomus dokumentus Komisija rėmėsi jų konfidencialumu ir, kita vertus, tai yra dokumentai, kuriems taikoma ši bendroji konfidencialumo prezumpcija.
39 Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime nurodyta, jog OLAF manė, kad prašomiems dokumentams taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis dėl jurisprudencijoje pripažintos bendrosios prezumpcijos, kad su OLAF tyrimais susiję dokumentai yra neprieinami.
40 Taigi iš ginčijamo sprendimo motyvų ieškovė galėjo suprasti, kad atsisakydama atskleisti prašomus dokumentus OLAF rėmėsi bendrąja konfidencialumo prezumpcija, kuri gali būti taikoma su OLAF tyrimais susijusiems dokumentams pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką.
41 Antra, nors ginčijamame sprendime nurodyta, kad prašomi dokumentai yra OLAF tyrimo OC/2019/0766 bylos dalis, reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su faktinėmis aplinkybėmis, ginčijamo sprendimo 3 punkte OLAF tik konstatavo, jog, viena vertus, šis tyrimas buvo užbaigtas 2020 m. gruodžio mėn. ir, kita vertus, jos galutinė ataskaita buvo perduota Venecijos prokuratūrai ir Komisijai kartu su rekomendacijomis, kuriose nurodyti galimi tolesni veiksmai. Be to, ginčijamo sprendimo 5 punkte nurodyta, kad galutinė OLAF rekomendacija buvo perduota kompetentingoms Komisijos tarnyboms ir nacionalinėms teisminėms institucijoms ir kad, jei šios institucijos ketina skirti sankciją asmeniui, dėl kurio atliekamas tyrimas, jos turės leisti tam asmeniui susipažinti su galutine OLAF ataskaita, kad jis galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą.
42 Vis dėlto, pirma, reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo motyvuose nenurodoma šio sprendimo 13 punkte primintos aplinkybės, kad prieš priimdama minėtą sprendimą Komisija 2021 m. kovo 11 d. išsiuntė ieškovei išankstinį informacinį raštą dėl 417 234,68 EUR sumos susigrąžinimo ir paragino ją per 30 dienų pateikti pastabas, jei jų būtų.
43 Tai, kad po to, kai buvo perduota OLAF ataskaita, Komisija pradėjo didžiosios dalies sumų, kurios pagal nepriklausomo auditoriaus galutinę ataskaitą pripažintos neatitinkančiomis reikalavimų, susigrąžinimo procedūrą ieškovės atžvilgiu, galima laikyti priemone, kurios imtasi pagal vieną iš OLAF ataskaitos rekomendacijų, taigi ir sprendimu, žyminčiu tyrimo pabaigą, kaip tai suprantama pagal 32 punkte nurodytą jurisprudenciją.
44 Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamame sprendime šiuo klausimu nieko nenurodyta, galima preziumuoti, jog OLAF nusprendė, kad 2021 m. kovo 11 d. ieškovei adresuoto išankstinio informacinio rašto tikslas ir poveikis nebuvo nutraukti tyrimą.
45 Vis dėlto tokio aiškinimo priežasčių iš ginčijamo sprendimo motyvų nematyti.
46 Taigi ginčijamame sprendime Komisija nenurodė, ar ji mano, kad ieškovei adresuotas išankstinis informacinis raštas yra tolesnis veiksmas, susijęs su OLAF tyrimo ataskaita, ir, jei taip, nepateikė priežasčių, dėl kurių šios ataskaitos perdavimas Venecijos prokuratūrai išplėtė bendrąją konfidencialumo prezumpciją taip, kad ji apimtų ir šią ataskaitą.
47 Antra, remiantis šio sprendimo 44 punkte nurodytu ginčijamo sprendimo aiškinimu, galima preziumuoti, kad OLAF nusprendė, jog ginčijamo sprendimo priėmimo dieną institucijos, kurioms skirta galutinė ataskaita, per protingą terminą dar nebuvo nusprendusios dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis dėl šios tyrimo ataskaitos.
48 Reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime OLAF nenurodė tikslios galutinės ataskaitos perdavimo Komisijai ir Venecijos prokuratūrai datos.
49 Tiesa, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 9 punkto, ieškovė apie šį perdavimą buvo informuota 2020 m. gruodžio 4 d. Komisijos raštu.
50 Vis dėlto, remiantis šio sprendimo 32 punkte nurodyta jurisprudencija, nors dokumentams, susijusiems su OLAF tyrimu, kuris ką tik buvo užbaigtas, taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką, kai kompetentingos institucijos dar nėra nusprendusios dėl tolesnių veiksmų dėl atitinkamos tyrimo ataskaitos, tai įmanoma tik su sąlyga, kad sprendimo dėl atsisakymo atskleisti minėtus dokumentus priėmimo dieną laikotarpis, praėjęs nuo OLAF ataskaitos perdavimo kompetentingoms institucijoms, negali būti laikomas nepagrįstu.
51 Taigi nagrinėjamu atveju siekdama nurodyti ieškovei, kad prašomiems dokumentams ginčijamo sprendimo priėmimo dieną buvo taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, kuri gali būti taikoma su jos tyrimais susijusiems dokumentams, to sprendimo motyvuose OLAF turėjo pareikšti poziciją dėl to, ar laikotarpis, praėjęs nuo jos ataskaitos perdavimo Komisijai ir Venecijos prokuratūrai iki ginčijamo sprendimo priėmimo, laikytinas pagrįstu.
52 Be to, nors galima daryti prielaidą, kad OLAF manė, jog šiuo atveju laikotarpis, praėjęs nuo jos galutinės ataskaitos perdavimo Komisijai ir Venecijos prokuratūrai, nėra nepagrįstas, tokio aiškinimo priežasčių iš ginčijamo sprendimo motyvų nematyti.
53 Taigi reikia konstatuoti, kad, nesant šio sprendimo 41–52 punktuose nurodytos informacijos, ieškovė, perskaičiusi ginčijamą sprendimą, negalėjo suprasti priežasčių, dėl kurių OLAF ginčijamo sprendimo priėmimo dieną manė, kad prašomiems dokumentams taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, kuri gali būti taikoma su OLAF tyrimais susijusiems dokumentams.
54 Trečia, atsižvelgiant į nepakankamą ginčijamo sprendimo motyvavimą, Bendrasis Teismas atitinkamai negali įvertinti ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos pažeidimu, pagrįstumo ir vykdyti jo teisėtumo kontrolės tiek, kiek šia nuostata grindžiamas lemiamas ginčijamo sprendimo motyvas.
55 Ieškinio antrajame pagrinde ieškovė teigė, kad OLAF neįrodė, jog egzistuoja prašomų dokumentų konfidencialumo prezumpcija, remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtimi, ir kad ji turėjo leisti jai susipažinti su prašomais dokumentais, atsižvelgdama į 2021 m. kovo 11 d. išankstiniame informaciniame rašte išreikštą Komisijos ketinimą tariamai neteisėtai susigrąžinti 417 234,68 EUR sumą.
56 Atsiliepime į ieškinį Komisija ginčijo ieškovės teiginius ir, be kita ko, tvirtino, kad bendroji konfidencialumo prezumpcija OLAF galutinėms ataskaitoms taikoma tol, kol imamasi tolesnių OLAF tyrimą tęsiančių veiksmų, ir kad, kalbant apie Italijos teismines institucijas, ginčijamo sprendimo priėmimo dieną jos neabejotinai ėmėsi tokių tolesnių veiksmų.
57 Vis dėlto, remiantis šio sprendimo 41–46 punktais, iš ginčijamo sprendimo motyvų nematyti, kad priimdama tą sprendimą OLAF būtų nusprendusi, jog tiek Komisija, tiek Venecijos prokuratūra ėmėsi tolesnių veiksmų pagal galutinėje tyrimo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Ginčijamame sprendime nenurodoma nei 2021 m. kovo 11 d. išankstinio informacinio rašto, nei galimo Venecijos prokuratūros tyrimo inicijavimo.
58 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Sąjungos institucijos neturi teisės Sąjungos teisme ištaisyti jų nepakankamai motyvuotų sprendimų, o Sąjungos teismas, vertindamas pareigos motyvuoti laikymąsi, neturi pareigos atsižvelgti į atitinkamo akto autoriaus jau vykstant procesui pateiktus papildomus paaiškinimus. Panaši teisinė padėtis gali sutrikdyti kompetencijos pasidalijimą tarp administravimo institucijų ir Sąjungos teismo, susilpninti teisėtumo kontrolę ir pakenkti teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimui (2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija / Di Bernardo, C‑114/19 P, EU:C:2020:457, 58 punktas).
59 Be to, net ir pripažinus, kad papildomi paaiškinimai, kuriuos Komisija pateikė vykstant procesui, gali būti laikomi ne skundžiamo sprendimo motyvų papildymu, o paaiškinimais, būtinais siekiant visapusiškai suprasti analizę, kuria grindžiami OLAF argumentai, atsižvelgiant į ieškovės argumentus, reikia konstatuoti, kad vis dėlto Komisija nei išreiškė poziciją dėl klausimo, ar 2021 m. kovo 11 d. išankstinis informacinis raštas laikytinas tolesniu veiksmu, lemiančiu tyrimo nutraukimą, nei nurodė priežastis, jei į tą klausimą būtų atsakyta teigiamai, kodėl paprasčiausias OLAF ataskaitos perdavimas Venecijos prokuratūrai lėmė bendrosios konfidencialumo prezumpcijos išplėtimą. Galiausiai Komisija savo rašytiniuose dokumentuose taip pat nepareiškė nuomonės dėl klausimo, ar ginčijamo sprendimo priėmimo dieną nuo prašomų dokumentų perdavimo Komisijai ir Venecijos prokuratūrai buvo praėjęs pagrįstas laikotarpis.
60 Taigi Bendrasis Teismas negali įvertinti, ar ginčijamo sprendimo priėmimo dieną OLAF galėjo teisėtai remtis bendrąja konfidencialumo prezumpcija, kuri gali būti taikoma su jos tyrimais susijusiems dokumentams pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką.
61 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, kiek jis grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtimi.
Dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo, kiek jis grindžiamas sprendimų priėmimo proceso apsauga
62 Kalbant apie išimtį dėl sprendimų priėmimo proceso apsaugos, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, jog „galimybė susipažinti su institucijos parengtais dokumentais, skirtais vidaus naudojimui, arba su institucijoje gautais dokumentais, susijusiais su tokiu klausimu, dėl kurio institucija dar nėra priėmusi sprendimo, nesuteikiama, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas“.
63 Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad „galimybė susipažinti su dokumentu, kuriame pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų minimos institucijos viduje dalimi, nesuteikiama netgi po to, kai sprendimas jau yra priimtas, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas“.
64 Taigi pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą net ir po sprendimo priėmimo galima atsisakyti leisti susipažinti su dalimi vidaus naudojimui skirtų dokumentų, tačiau tik su tais, kuriuose išdėstyta per svarstymus ir preliminarias konsultacijas atitinkamos institucijos viduje pateikta nuomonė, jeigu jų atskleidimas rimtai pakenktų šios institucijos sprendimų priėmimo procedūrai (žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 79 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2013 m. sausio 15 d. Sprendimo Strack / Komisija, T‑392/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:8, 235 punktą).
65 Taigi tam, kad institucija, į kurią kreiptasi su prašymu leisti susipažinti su dokumentu, taikytų Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, reikia, kad ji paaiškintų konkrečias priežastis, dėl kurių mano, kad net ir užbaigus administracinę procedūrą šis atsisakymas leisti susipažinti lieka pagrįstas, atsižvelgiant į galimybę rimtai pakenkti jos sprendimų priėmimo procedūrai (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 82 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
66 Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime nurodyta, kad naujausioje jurisprudencijoje Bendrasis Teismas pripažino bendrąją galimybės susipažinti su OLAF bylų medžiagą sudarančiais dokumentais nebuvimo prezumpciją ir nusprendė, jog tai, kad pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 visuomenei buvo leista susipažinti su dokumentais, susijusiais su OLAF tyrimais, gali rimtai pakenkti tyrimų veiklos tikslams ir Komisijos sprendimų priėmimo procesui.
67 Taigi, remiantis ginčijamo sprendimo motyvais, prašomų dokumentų atskleidimas rimtai pakenktų OLAF sprendimų priėmimo procesui, nes atskleidus savo strategiją ir darbo metodus būtų rimtai pakenkta visiškam jos būsimų tyrimų ir jų tikslų nepriklausomumui.
68 Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo motyvuose nenurodyta Komisijos sprendimo, leidžiančio manyti, kad administracinė procedūra, su kuria susiję prašomi dokumentai, buvo užbaigta.
69 Konkrečiai kalbant, ginčijamame sprendime nenurodyta, ar sprendimas, kuriuo užbaigiama prašomų dokumentų rengimo procedūra, atitinka 2020 m. gruodžio 4 d. raštą, kuriuo OLAF informavo ieškovę apie tų dokumentų perdavimą Venecijos prokuratūrai ir Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD, arba tai, kad Komisija ėmėsi vieno iš OLAF galutinėje ataskaitoje rekomenduotų tolesnių veiksmų, kaip antai 504 434,68 EUR sumos susigrąžinimo procedūros inicijavimo arba ieškovės įtraukimo į EDES.
70 Antra, reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į konkretų prašomų dokumentų turinį, šio sprendimo 66 ir 67 punktuose išdėstyti ginčijamo sprendimo motyvai nėra pagrįsti išsamia informacija, leidžiančia suprasti priežastis, dėl kurių jų atskleidimas galėtų rimtai pakenkti Komisijos sprendimų priėmimo procesui.
71 Galiausiai galima manyti, kad Komisija ketino remtis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje įtvirtinta išimtimi dėl to, kad šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta bendra konfidencialumo prezumpcija gali būti taikoma dokumentams, susijusiems su OLAF tyrimo procedūromis.
72 Vis dėlto tokiu atveju reikėtų konstatuoti: kadangi ginčijamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas tiek, kiek jis grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtimi, kaip tai matyti iš šio sprendimo 61 punkto, jis taip pat nėra pakankamai motyvuotas tiek, kiek jis grindžiamas to paties reglamento 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta išimtimi.
73 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, kiek jis grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta išimtimi.
Dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo, kiek jis grindžiamas asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga
74 Kalbant apie Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį, susijusią su asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad šis motyvas yra papildomas ir ribotas, palyginti su pagrindiniu šiame sprendime nurodytu pagrindu; jis grindžiamas bendrąja konfidencialumo prezumpcija, kuri gali būti taikoma su OLAF tyrimais susijusiems dokumentams. Todėl, nors šis motyvas pateisina OLAF poziciją, kad prašomi dokumentai negalėjo būti atskleisti visa apimtimi, jis neleidžia įvertinti priežasties, dėl kurios OLAF atsisakė leisti iš dalies susipažinti su šiais dokumentais.
75 Taigi ginčijamo sprendimo motyvas, grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtimi, susijusia su asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga, pats savaime nėra pakankamas atsisakymui leisti susipažinti su prašomais dokumentais pagrįsti.
76 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nė vienas iš ginčijamame sprendime nurodytų motyvų nepateikia pakankamo pateisinimo, kuris neleistų panaikinti to sprendimo, todėl šį ieškinio pagrindą reikia pripažinti pagrįstu, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovės nurodytų pagrindų.
Dėl reikalavimo, kad Komisija pateiktų prašomus dokumentus
77 Ieškovė pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio c punktą ir 104 straipsnį jo prašo nurodyti Komisijai pateikti galutinę OLAF ataskaitą, kad būtų galima patikrinti, be kita ko, ar Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtis pateisina atsisakymą leisti bent jau iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais.
78 Šiuo klausimu Procedūros reglamento 91 straipsnio c punkte nustatyta, kad tyrimo priemonės apima, be kita ko, prašymą pateikti dokumentus, su kuriais institucija atsisakė leisti susipažinti nagrinėjant ieškinį dėl šio atsisakymo teisėtumo.
79 Be to, Procedūros reglamento 104 straipsnyje nurodoma, kad kai, taikant jo 91 straipsnio c punkte nurodytą tyrimo priemonę, dokumentas, su kuriuo institucija atsisakė leisti susipažinti, buvo pateiktas Bendrajam Teismui nagrinėjant ieškinį dėl šio atsisakymo teisėtumo, šis dokumentas kitoms šalims nepateikiamas.
80 Taip pat reikia priminti, kad tik Bendrasis Teismas gali spręsti dėl būtinybės prireikus papildyti jo nagrinėjamose bylose turimą informaciją (žr. 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Strack / Komisija, C‑127/13 P, EU:C:2014:2250, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją) ir kad jis turi įvertinti prašymo taikyti tyrimo priemonę svarbą atsižvelgdamas į ginčo dalyką ir būtinybę ją taikyti (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 3 d. Sprendimo PT / EIB, T‑573/16, (nepaskelbtas Rink.), EU:T:2019:481, 111 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
81 Tiesa, kad, kai ieškovas ginčija sprendimo, kuriuo atsisakyta leisti jam susipažinti su dokumentu remiantis viena iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių, teisėtumą ir teigia, kad išimtis, kuria rėmėsi atitinkama institucija, prašomam dokumentui netaikoma, Bendrasis Teismas iš esmės turi nurodyti pateiktį šį dokumentą ir jį išnagrinėti, taip užtikrindamas šios šalies teisminę gynybą. Nesusipažinęs su šiuo dokumentu, Bendrasis Teismas negali konkrečiai įvertinti, ar ta institucija galėjo pagrįstai atsisakyti leisti su juo susipažinti remdamasi nurodyta išimtimi, taigi ir ar sprendimas, kuriuo atsisakyta leisti susipažinti su šiuo dokumentu, teisėtas (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Jurašinović / Taryba, C‑576/12 P, EU:C:2013:777, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
82 Vis dėlto nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų argumentų matyti, kad Bendrasis Teismas turėtų pareikalauti atlikti tyrimą, kad patikrintų, ar Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtis pateisina atsisakymą leisti bent jau iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį.
83 Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį, jei kuri nors iš išimčių yra taikoma tiktai kai kurioms dokumento dalims, likusios dokumento dalys yra atskleidžiamos.
84 Iš jurisprudencijos matyti, kad, kai bendrosios konfidencialumo prezumpcijos taikomos tam tikroms dokumentų kategorijoms, į jų taikymo sritį patenkantiems dokumentams netaikoma pareiga visiškai ar iš dalies atskleisti jų turinį (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 13 d. Sprendimo AlzChem / Komisija, C‑666/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:196, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2016 m. balandžio 26 d. Sprendimo Strack / Komisija, T‑221/08, EU:T:2016:242, 168 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
85 Taigi tik tuo atveju, jei ieškovė įrodytų antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečios įtraukos pažeidimu, pagrįstumą, Bendrasis Teismas turėtų spręsti klausimą, ar šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtis pateisina atsisakymą leisti bent jau iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais.
86 Kaip matyti iš šio sprendimo 60 punkto, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas, Bendrasis Teismas negali įvertinti, ar OLAF galėjo pagrįstai remtis bendrąja konfidencialumo prezumpcija pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką.
87 Taigi, kadangi Bendrasis Teismas negali išspręsti klausimo, ar Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtis pateisina atsisakymą leisti bent jau iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais, ieškovės prašomos tyrimo priemonės priėmimas būtų nesąžiningas, vadinasi, šį reikalavimą reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
88 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
89 Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2021 m. balandžio 26 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) sprendimą neleisti Eurecna SpA susipažinti su tarnybos galutine ataskaita ir priedais, parengtais atlikus tyrimą OC/2019/0766/B4.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2023 m. liepos 12 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.