Language of document :

2021 m. balandžio 28 d. Bundesverwaltungsgericht (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje EPIC Financial Consulting Ges.m.b.H. / Austrijos Respublika ir Bundesbeschaffung GmbH

(Byla C-274/21)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: EPIC Financial Consulting Ges.m.b.H.

Atsakovės: Austrijos Respublika, Bundesbeschaffung GmbH

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Direktyvos 89/665/EEB1 , iš dalies pakeistos Direktyva 2014/23/ES2 , 2 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo procedūra, nacionaliniu lygmeniu Austrijoje numatyta ir Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas), per kurią, pavyzdžiui, gali būti laikinai uždrausta sudaryti preliminariąsias sutartis arba tiekimo sutartis, yra civilinė ir komercinė byla, kaip ji suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/20123 1 straipsnio 1 dalį? Ar tokia sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo procedūra, kaip antai nurodyta pirmesniame klausime, yra bent jau civilinė byla, kaip ji suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 81 straipsnio 1 dalį? Ar sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo procedūra pagal Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/23, 2 straipsnio 1 dalies a punktą yra sprendimo taikyti laikinąsias priemones procedūra pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 35 straipsnį?

2.    Ar lygiavertiškumo principas, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinamas taip, kad juo fiziniams asmenims suteikiamos teisės, kuriomis jie gali remtis ginčuose su valstybe nare, ir kad jis yra pažeidžiamas, jeigu taikomi Austrijos nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teismas, prieš išnagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip tai numatyta Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/23, 2 straipsnio 1 dalies a punkte, privalo nustatyti viešojo pirkimo procedūros rūšį ir (numatomą) sutarties vertę bei tam tikrose viešojo pirkimo procedūrose apskųstų sprendimų, kuriuos galima skųsti atskirai, sumą arba bent jau nustatyti tam tikros viešojo pirkimo procedūros pirkimo dalis tam, kad po to per kompetentingos teismo kolegijos pirmininkaujantį teisėją bet kuriuo atveju mokesčio išreikalavimo tikslais priimtų patikslinimo nurodymą ir tuo atveju, jeigu mokesčiai nesumokami, prieš atmesdamas arba ne vėliau nei atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl nesumokėtų mokesčių per kolegiją, kuriai priklauso nagrinėti prašymą dėl peržiūros, nurodytų sumokėti žyminius mokesčius pripažindamas, kad kitos teisės prarandamos, jeigu (kitose) civilinėse bylose Austrijoje, kaip antai ieškinių dėl žalos atlyginimo arba veiksmų nutraukimo dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo atveju, mokesčių nesumokėjimas nėra kliūtis išnagrinėti kartu pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatmetant nesumokėtų teisminės apsaugos mokesčių klausimo, be to, fiksuoto dydžio mokesčių nesumokėjimas iš principo netrukdo nagrinėti civiliniuose teismuose atskirai nuo ieškinio pateiktų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones; be to, tolesnis palyginimas Austrijoje rodo, kad skundui taikomų mokesčių nesumokėjimas skundų dėl administracinių sprendimų atveju arba skundui arba kasaciniam skundui taikomų mokesčių nesumokėjimas skundžiant administracinių teismų sprendimus Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas) arba Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas) nėra pagrindas atmesti teisių gynimo priemonę dėl to, kad nebuvo sumokėti mokesčiai, ir, pavyzdžiui, nelemia to, kad šiose skundo arba kasacinio skundo nagrinėjimo procedūrose prašymus pripažinti atidedamąjį poveikį leidžiama išspręsti tik juos atmetant?

2.1.    Ar lygiavertiškumo principas, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinamas taip, kad jis yra pažeidžiamas, jeigu taikomi Austrijos nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, prieš išnagrinėjant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip tai numatyta Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/23, 2 straipsnio 1 dalies a punkte, per kolegijos pirmininkaujantį teisėją, kaip vieną teisėją, dėl nesumokėtų fiksuotų mokesčių privalo būti priimtas patikslinimo nurodymas, o šis vienas teisėjas privalo atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad nebuvo sumokėti mokesčiai, jeigu civilinėse bylose pareikštų ieškinių atveju Austrijoje už kartu su ieškiniu pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal Gerichtsgebührengesetz (Žyminių mokesčių įstatymas) greta ieškinio pirmojoje instancijoje jokie papildomi fiksuoti žyminiai mokesčiai iš principo netaikomi; atskirų mokesčių neprivaloma mokėti ir už papildomus prašymus pripažinti atidedamąjį poveikį, kurie kartu su skundu pateikiami administraciniam teismui, kartu su kasaciniu skundu – Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas) arba kartu su skundu – Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas) ir kurie funkciniu požiūriu turi tokį pat ar panašų teisminės apsaugos tikslą kaip ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones?

3.    Ar Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/24/ES4 , 2 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas reikalavimas kuo anksčiau imtis tarpinių priemonių, kuriomis siekiama atitaisyti tariamą konkrečių interesų pažeidimą arba užkirsti kelią jų tolesniam pažeidimui, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinamas taip, kad šiuo reikalavimu nedelsiant imtis priemonių suteikiama subjektyvi teisė į skubų sprendimą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jis yra pažeidžiamas, jeigu taikomi Austrijos nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teismas ir neskaidriai atliktų viešojo pirkimo procedūrų atveju, prieš išnagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo siekiama užkirsti kelią tolesniems perkančiosios organizacijos pirkimams, privalo nustatyti viešojo pirkimo procedūros rūšį ir (numatomą) sutarties vertę bei tam tikrose viešojo pirkimo procedūrose apskųstų sprendimų, kuriuos galima skųsti atskirai, skaičių arba bent jau nustatyti tam tikros viešojo pirkimo procedūros pirkimo dalis, net jeigu tai ir neturi reikšmės sprendimui byloje priimti, tam, kad po to per kompetentingos teismo kolegijos pirmininkaujantį teisėją bet kuriuo atveju mokesčio išreikalavimo tikslais priimtų patikslinimo nurodymą ir tuo atveju, jeigu mokesčiai nesumokami, prieš atmesdamas arba ne vėliau nei atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl nesumokėtų mokesčių per kolegiją, kuriai priklauso nagrinėti prašymą dėl peržiūros, nurodytų pareiškėjai sumokėti žyminius mokesčius pripažindamas, kad kitas teises ji praranda?

4.    Ar teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos5 47 straipsnyje, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinama taip, kad ja fiziniams asmenims suteikiamos teisės ir ji yra pažeidžiama, jeigu taikomi Austrijos nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teismas ir neskaidriai atliktų viešojo pirkimo procedūrų atveju, prieš išnagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo siekiama užkirsti kelią tolesniems perkančiosios organizacijos pirkimams, privalo nustatyti viešojo pirkimo procedūros rūšį ir (numatomą) sutarties vertę bei tam tikrose viešojo pirkimo procedūrose apskųstų sprendimų, kuriuos galima skųsti atskirai, skaičių arba bent jau nustatyti tam tikros viešojo pirkimo procedūros pirkimo dalis, net jeigu tai ir neturi reikšmės sprendimui byloje priimti, tam, kad po to per kompetentingos teismo kolegijos pirmininkaujantį teisėją bet kuriuo atveju mokesčio išreikalavimo tikslais priimtų patikslinimo nurodymą ir tuo atveju, jeigu mokesčiai nesumokami, prieš atmesdamas arba ne vėliau nei atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl nesumokėtų mokesčių per kolegiją, kuriai priklauso nagrinėti prašymą dėl peržiūros, nurodytų pareiškėjai sumokėti žyminius mokesčius pripažindamas, kad kitas teisės ji praranda?

5.    Ar lygiavertiškumo principas, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinamas taip, kad juo fiziniams asmenims suteikiamos teisės, kuriomis jie gali remtis ginčuose su valstybe nare, ir kad jis yra pažeidžiamas, jeigu taikomi Austrijos nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos nesumokėjus fiksuotų mokesčių už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip tai suprantama pagal galiojančios redakcijos Direktyvą 89/665, (dabar tik) administracinio teismo kolegija, kaip teisminė institucija, privalo nurodyti sumokėti fiksuotus mokesčius (su to nulemtomis sumažėjusiomis teisminės apsaugos galimybėmis asmeniui, kuriam tenka prievolė sumokėti šiuos mokesčius), jeigu kitais atvejais ieškinio, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teisių gynimo priemonės mokesčiai civilinėse bylose nesumokėjimo atveju nurodomi sumokėti administraciniu sprendimu pagal Gerichtliches Einbringungsgesetz (Žyminių mokesčių surinkimo įstatymas), o teisių gynimo priemonės mokesčiai administracinėje teisėje už skundus administraciniam teismui arba Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas) arba kasacinio skundo mokesčiai už kasacinius skundus Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas) nesumokėjimo atveju nurodomi sumokėti mokesčių institucijos sprendimu, kuriuos visada galima apskųsti administraciniam teismui, po to kasacine tvarka Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas) arba skundu Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas)?

6.    Ar Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/24, 1 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinama taip, kad preliminariosios sutarties sudarymas su vieninteliu ekonominės veiklos vykdytoju pagal Direktyvos 2014/24 33 straipsnio 3 dalį yra sutarties sudarymas pagal Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/24, 2a straipsnio 2 dalį?

6.1.    Ar Direktyvos 2014/24 33 straipsnio 3 dalies formuluotė „tos sutarties pagrindu sudaromos sutartys“ turi būti aiškinama taip, kad preliminariąja sutartimi grindžiama sutartis yra tada, kai perkančioji organizacija, aiškiai remdamasi sudaryta preliminariąja sutartimi, sudaro konkrečią sutartį? Ar minėtoji formuluotė „tos sutarties pagrindu sudaromos sutartys“ turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai bendra preliminariosios sutarties apimtis, kaip ji suprantama pagal sprendimo byloje C-216/176 64 punktą, yra jau pasiekta, preliminariąja sutartimi grindžiamos sutarties nėra?

7.    Ar teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Chartijos 47 straipsnyje, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinama taip, kad ji pažeidžiama, jeigu taikomas teisės aktas, pagal kurį viešojo pirkimo sutarties sudarymo byloje nurodyta perkančioji organizacija sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo procedūros metu privalo suteikti visą reikalingą informaciją ir pateikti visus reikalingus dokumentus – to nepadarius gali būti priimtas jai nepalankus sprendimas už akių –, kai dėl to kyla grėsmė, jog jos organų nariai arba darbuotojai, kurie privalo suteikti šią informaciją perkančiosios organizacijos vardu, suteikdami informaciją arba pateikdami dokumentus liudys prieš save ir užsitrauks baudžiamąją atsakomybę?

8.    Ar Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/24, 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas, kad perkančiosios organizacijos priimti sprendimai būtų veiksmingai apsvarstyti iš naujo, papildomai atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinamas taip, kad šiomis normomis suteikiamos subjektyvios teisės ir kad jos yra pažeidžiamos, jeigu taikomi nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teisminės apsaugos siekiantis ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiantis pareiškėjas įpareigojamas savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti konkrečią viešojo pirkimo procedūrą ir konkretų perkančiosios organizacijos sprendimą taip pat tada, kai šis pareiškėjas viešojo pirkimo procedūros be išankstinio skelbimo apie pirkimą atveju paprastai nežino, kiek neskaidrių viešojo pirkimo procedūrų perkančioji organizacija yra įvykdžiusi ir kiek sprendimų neskaidriose viešojo pirkimo procedūrose jau priimta?

9.    Ar teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimas, įtvirtintas Chartijos 47 straipsnyje, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinamas taip, kad jis suteikia subjektyvias teises ir yra pažeidžiamas, jeigu taikomi nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teisminės apsaugos siekiantis ir prašymą dėl peržiūros teikiantis pareiškėjas įpareigojamas savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos [priemonių] taikymo nurodyti konkrečią viešojo pirkimo procedūrą ir konkretų atskirai skųstiną ir skundžiamą perkančiosios organizacijos sprendimą taip pat tada, kai šis pareiškėjas viešojo pirkimo procedūros be išankstinio skelbimo apie pirkimą, kuri jo atžvilgiu nebuvo skaidri, atveju paprastai negali žinoti, kiek neskaidrių viešojo pirkimo procedūrų perkančioji organizacija yra įvykdžiusi ir kiek sprendimų neskaidriose viešojo pirkimo procedūrose jau priimta?

10.    Ar teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimas, įtvirtintas Chartijos 47 straipsnyje, atsižvelgiant į kitas Sąjungos teisės normas, turi būti aiškinamas taip, kad juo suteikiamos subjektyvios teisės ir kad jis yra pažeidžiamas, jeigu taikomi nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teisminės apsaugos siekiantis ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiantis pareiškėjas įpareigojamas sumokėti fiksuotus tam tikro dydžio, kurio jis iš anksto negali numatyti, mokesčius, nes pareiškėjas viešojo pirkimo procedūros be išankstinio skelbimo apie pirkimą, kuri jo atžvilgiu nebuvo skaidri, atveju paprastai negali žinoti, ar ir bet kuriuo atveju kiek ir kokios numatomos sutarčių vertės neskaidrių viešojo pirkimo procedūrų perkančioji organizacija yra įvykdžiusi ir kiek sprendimų neskaidriose viešojo pirkimo procedūrose jau priimta?

____________

1     1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 246).

2     2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014, p. 1).

3     2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1).

4     2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65).

5     Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (OL C 326, 2012, p. 391).

6     2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato – Antitrust et Coopservice, ECLI:EU:C:2018:1034.