GENERALINIO ADVOKATO
GIOVANNI PITRUZZELLA IŠVADA,
pateikta 2022 m. rugsėjo 8 d.(1)
Byla C‑279/21
X
prieš
Udlændingenævnet
(Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Sutuoktinių šeimos susijungimas – Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnis – Status quo taisyklė – Darbuotojas turkas, jau turintis leidimą nuolat gyventi priimančiojoje valstybėje narėje – Sąlyga, kad darbuotojas turkas išlaikytų kalbos egzaminą, taikoma nagrinėjant jo sutuoktinės pateiktą prašymą dėl šeimos susijungimo – Naujas apribojimas – Pateisinimas – Privalomasis bendrojo intereso pagrindas, kuriuo siekiama sėkmingos integracijos – Būtinumo, tinkamumo ir proporcingumo kontrolė“
Įvadas
1. Teisingumo Teismas daug kartų teikė pagalbą nacionaliniams teismams, kad padėtų jiems įvertinti nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų, kuriuose išsamiai numatytos sąlygos, kurias Sąjungos teritorijoje esančių ir paprastai darbo rinkoje teisėtai dalyvaujančių darbuotojų turkų šeimos nariai turi atitikti, kad jiems būtų leista atvykti pas šiuos darbuotojus, atitiktis Sąjungos teisei. Kai kurios valstybės narės nusprendė reikalauti, kad šie šeimos nariai atitiktų minimalius kalbos reikalavimus, būtinus tam, kad ateityje jie galėtų integruotis į atitinkamos valstybės narės visuomenę (2). Pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija yra neįprasta tuo, kad Danijos Karalystė nusprendė tokį kalbos reikalavimą nustatyti ne Danijoje prie darbuotojo turko norintiems prisijungti šeimos nariams, bet pačiam darbuotojui turkui, kuris jau yra Danijos teritorijoje ir teisėtai integravosi į darbo rinką, ir tik paskui leisti šeimai susijungti.
2. Y yra Turkijos pilietis, atvykęs į Danijos teritoriją 1979 m. rugsėjo 27 d. ir ten nuo to laiko gyvenantis. Nuo 1985 m. jis turi leidimą nuolat gyventi Danijoje. X gimė Turkijoje ir yra Turkijos pilietė. 2015 m. liepos 10 d. ji Turkijoje ištekėjo už Y. 2015 m. rugpjūčio 14 d. ji atvyko į Danijos teritoriją, o 2015 m. spalio 21 d., remdamasi savo santuoka su Y, pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Danijoje dėl šeimos susijungimo.
3. Danijos valdžios institucijoms nagrinėjant šį X prašymą Y turėjo pateikti tam tikros informacijos. Jis, be kita ko, nurodė, kad nėra išlaikęs „Prøve i Dansk 1“ testo arba lygiaverčio egzamino. Kita vertus jis nurodė, kad yra baigęs pagrindinius mokymus, susijusius su statybomis ir viešaisiais darbais, kuriuos sudarė 320 pamokų danų kalba. Jis taip pat nurodė, kad dėl savo profesinės veiklos ir darbuotojo turko statuso jis neprivalo įvykdyti kalbos reikalavimo. Jis paaiškino, kad nėra neįgalus ir kad nėra jokių kitų kliūčių, galinčių pateisinti sunkumus, dėl kurių jis negalėtų išlaikyti minėto testo. Jis priminė, kad nuo 1980 m. dirba Danijoje, kad turi keturis suaugusius vaikus, kad jo motina ir aštuoni broliai bei seserys gyvena Danijoje ir kad jis neturi brolių ar seserų Turkijoje.
4. 2016 m. kovo 1 d. Udlændingenævnet (Migracijos tarnyba, Danija) atmetė X prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje dėl šeimos susijungimo su Y, motyvuodama tuo, kad jis neįrodė, jog yra išlaikęs „Prøve i Dansk 1“ kalbos testą arba lygiavertį egzaminą. Nors udlændingeloven lovbekendtgørelse Nr. 1021 af 19. September 2014 (Užsieniečių įstatymas, paskelbtas 2014 m. rugsėjo 19 d. Kodifikavimo akte Nr. 1021, toliau – Užsieniečių įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktyje buvo numatyta, kad leidimas gyventi šalyje gali būti išduotas bet kuriam vyresniam nei 24 metų užsieniečiui, gyvenančiam susituokus su vyresniu nei 24 metų amžiaus asmeniu, kuris yra Danijos rezidentas ir ilgiau kaip trejus metus turi leidimą nuolat gyventi Danijoje, šio akto 12 straipsnio 5 dalyje buvo nurodyta, kad, išskyrus atvejus, grindžiamus specialiais motyvais, susijusiais su šeimos vientisumu, leidimas gyventi šalyje pagal minėtos nuostatos 1 dalies 1 punkto d papunktyje gali būti išduotas tik jei asmuo, nuolat gyvenantis Danijos teritorijoje, yra išlaikęs „Prøve i Dansk 1“ testą, kaip tai suprantama pagal lov om danskudddannelse til voksne udlændinge m.fl (Įstatymas dėl danų kalbos kursų pilnamečiams užsieniečiams) 9 straipsnio 1 dalį, arba lygiaverčio ar aukštesnio lygio danų kalbos egzaminą. Be to, Migracijos tarnyba nemanė, jog esama specialių motyvų, dėl kurių ji galėtų patenkinti X prašymą, nepaisydama to, kad Y nėra išlaikęs testo, o minėto prašymo atmetimas neatrodė jai, be kita ko, prieštaraujantis Danijos tarptautiniams įsipareigojimams. Migracijos tarnyba pridūrė, kad šios išvados nepaneigia status quo išlyga, kurią Teisingumo Teismas išaiškino Sprendime Dogan(3).
5. 2016 m. balandžio 25 d. Danijos valdžios institucijos išdavė X leidimą gyventi Danijoje dėl darbo veiklos vykdymo; 2017 m. rugsėjo 14 d. šis leidimas buvo pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 13 d.
6. X Udlændinge-Integrations-og Boligministerium (Užsieniečių, integracijos ir būsto ministerija, Danija)(4) administracine tvarka apskundė 2016 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, susijusią su Sąjungos teise, ir, be kita ko, paprašė dar kartą išnagrinėti, ar tas sprendimas atitinka Sprendimą Dogan(5). 2017 m. gruodžio 6 d. Užsieniečių, integracijos ir būsto ministerija patvirtino Migracijos tarnybos sprendimą, manydama, kad ši tarnyba pakankamai palygino ir įvertino, ar yra konkrečių specialių motyvų, kuriais būtų galima pateisinti leidimo gyventi Danijoje išdavimą X dėl šeimos susijungimo, nors Y nėra išlaikęs danų kalbos egzamino. Teismui pateiktas X skundas dėl 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo panaikinimo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo perduotas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kuris nagrinėja bylas kaip pirmoji instancija. Šis teismas nurodė, kad Udlændingenævnet (Ginčus imigracijos klausimais nagrinėjanti komisija, Danija, toliau – Ginčų nagrinėjimo komisija) yra atsakovė pagrindinėje byloje vietoje ministerijos.
7. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad mokymai danų kalba, kurie patvirtinami laikant „Prøve i Dansk 1“ testą, apima danų kalbos ir kultūros pamokas, taip pat pilietinius mokymus. Jie organizuojami tiems dalyviams, kurie niekada nelankė mokyklos arba kurių išsilavinimo lygis yra žemas ir kurie neišmoko skaityti ir rašyti gimtąja kalba. Reikalavimas išlaikyti šį testą, taikomas darbuotojui turkui, kad būtų nagrinėjamas sutuoktinio, norinčio atvykti pas jį į Daniją, prašymas išduoti leidimą gyventi šalyje, buvo įtvirtintas 2012 m. iš dalies pakeitus Užsieniečių įstatymą(6). Pagal šį pakeitimą yra numatyta sąlyga, kurią turi įvykdyti kiekvienas prašymą teikiantis trečiosios valstybės pilietis(7), kad jam būtų išduotas leidimas nuolat gyventi Danijoje. Nuo to laiko ši sąlyga taikoma užsienio piliečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi šalyje, išduotą pagal teisės aktą, nenumatantį jokio reikalavimo dėl kalbos tokiam leidimui gyventi šalyje gauti (kaip yra Y atveju), kai šie piliečiai prašo leisti jų sutuoktiniui atvykti pas juos į Danijos teritoriją. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad 1980 m. rugsėjo 19 d. Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos plėtros(8) įsigaliojimo metu nebuvo taisyklės, numatančios Danijoje jau esančiam darbuotojui turkui pareigos sėkmingai išlaikyti danų kalbos egzaminą, kad jo sutuoktiniui būtų leista atvykti pas jį.
8. Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar tokia nacionalinė priemonė, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią Turkijos piliečio, teisėtai gyvenančio ir dirbančio priimančiojoje valstybėje narėje, sutuoktinio leidimo gyventi šalyje dėl šeimos susijungimo gavimui taikomas reikalavimas išlaikyti kalbos egzaminą yra „naujas apribojimas“, kaip tai suprantama pagal status quo išlygą, įtvirtintą Sprendimo Nr. 1/80(9) 13 straipsnyje, o atsakius į šį klausimą teigiamai, ar toks apribojimas gali būti pateisintas dėl sėkmingos sutuoktinio užsieniečio integracijos užtikrinimo.
9. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad esama gausios Teisingumo Teismo jurisprudencijos dėl Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnio(10) ir Teisingumo Teismas, be kita ko, yra nusprendęs, kad dėl šioje nuostatoje įtvirtintos status quo išlygos valstybė narė negali nustatyti naujų apribojimų, susijusių su šeimos susijungimo galimybe, išskyrus atvejus, kai toks apribojimas pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, tinkamu norint pasiekti teisėtą tikslą ir neviršijančiu to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti(11). Nors Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad sėkmingos integracijos užtikrinimo tikslas gali būti laikomas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu(12), vis dėlto jis taip pat yra nusprendęs, kad reikalavimas, pagal kurį atitinkamoje valstybėje narėje gyvenančio Turkijos piliečio sutuoktinis, norintis atvykti į šios valstybės teritoriją dėl šeimos susijungimo, turi prieš tai įrodyti, kad įgijo elementarių tos valstybės narės oficialiosios kalbos žinių, viršija tai, kas būtina numatytam tikslui pasiekti, nes, nepateikus įgytų pakankamų kalbos žinių įrodymo, prašymas dėl šeimos susijungimo automatiškai atmetamas, neatsižvelgiant į konkrečias pavienio atvejo aplinkybes(13). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme X teigė, kad Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punktas neatitinka Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnio, nes viršija tai, kas būtina sėkmingos integracijos tikslui pasiekti, kadangi sėkmingai išlaikytas kalbos testas yra vienintelė priemonė užsieniečiui rezidentui įrodyti savo gebėjimą integruotis, o į kitus tikslus neatsižvelgiama. X taip pat teigia, kad faktiškai nėra galimybės nukrypti nuo šio reikalavimo, nes neišlaikius šio egzamino prašymas išduoti leidimą gyventi šalyje dėl šeimos susijungimo atmetamas.
10. Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar pagal Sprendimo Nr. 1/80 10 straipsnio 1 dalyje(14) įtvirtintą nediskriminavimo dėl pilietybės principą draudžiama tokia nacionalinė priemonė, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, nes ji nėra taikoma nei Danijos, nei Europos Sąjungos valstybių narių, nei Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių narių piliečiams. Šiuo klausimu jis pažymi, kad iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad ji yra susijusi su atlyginimu ir kitomis darbo sąlygomis, ir išreiškia abejonių dėl klausimo, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinė priemonė gali būti laikoma patenkančia į materialinę šios nuostatos taikymo sritį. Nors X teigia, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami teisės aktai yra susiję su „kitomis darbo sąlygomis“, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, Ginčų nagrinėjimo komisija su tuo nesutinka ir bet kuriuo atveju teigia, kad skirtingas požiūris, kurį lemia kalbos reikalavimo taikymas, neprieštarauja pagal Sprendimo Nr. 1/80 10 straipsnį įgyvendinamam nediskriminavimo principui.
11. Trečia, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad Sprendimo Nr. 1/80 10 straipsnio 1 dalis šiuo atveju netaikoma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar bendrasis nediskriminavimo principas, įtvirtintas Asociacijos susitarimo 9 straipsnyje, gali būti taikomas(15), o atsakius į šį klausimą teigiamai, ar pagal šią nuostatą draudžiama tokia nacionalinė priemonė, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje. X teigia, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamais teisės aktais Turkijos piliečiai tiesiogiai diskriminuojami dėl pilietybės, palyginti su požiūriu į Danijos ir kitų Šiaurės šalių piliečius, taip pat į Sąjungos piliečius, kurie neturi įvykdyti tokio reikalavimo, kad galėtų susijungti su šeima. O Ginčų nagrinėjimo komisija teigia, kad X situacija reglamentuojama tik Sprendimu Nr. 1/80, o ne pačiu Asociacijos susitarimu, nes ji neįgyja teisių pagal šį susitarimą, ir kad bet kuriuo atveju diskriminacijos nėra. Kad ir kaip būtų, Danijos piliečiai, kitų Šiaurės šalių piliečiai ir Sąjungos piliečiai negali atsidurti tokioje padėtyje kaip darbuotojai turkai.
12. Galiausiai, ketvirta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar Asociacijos susitarimo 9 straipsnis taikomas tiesiogiai, todėl privatūs asmenys gali juo tiesiogiai remtis nacionaliniuose teismuose. X teigia, kad šiame 9 straipsnyje įtvirtinta nediskriminavimo taisykle galima remtis tiesiogiai ir ji taikoma kaip savarankiška norma. Ginčų nagrinėjimo komisija teigia, kad minėtas 9 straipsnis yra bendroji taisyklė, patikslinta ir sukonkretinta Sprendimo Nr. 1/80 10 straipsnyje, ir kad jos bendras pobūdis, taip pat Asociacijos susitarimo pobūdis ir tikslas neleidžia pripažinti šio 9 straipsnio taikomu tiesiogiai.
13. Šiomis aplinkybėmis Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi, kurią Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2021 m. balandžio 28 d., pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar pagal Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnio status quo išlygą draudžiama nustatyti ir taikyti nacionalinę taisyklę, kuria kaip sąlygos sutuoktinių susijungimui reikalaujama (nebent konkrečiu atveju yra specialių motyvų), kad sutuoktinis (sugyventinis), kuriam kaip darbuotojui turkui atitinkamoje Sąjungos valstybėje narėje taikomas Asociacijos susitarimas ir Sprendimas Nr. 1/80, išlaikytų kalbos testą priimančiosios valstybės narės oficialiąja kalba tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kurioje darbuotojas turkas įgijo teisę nuolat gyventi atitinkamoje Sąjungos valstybėje narėje pagal anksčiau galiojusias taisykles, kuriomis kaip sąlygos šiai teisei įgyti nebuvo reikalaujama išlaikyti testo atitinkamos Sąjungos valstybės narės kalba?
2. Ar Sprendimo Nr. 1/80 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas specialus diskriminacijos draudimas apima nacionalinę taisyklę, kuria kaip sąlygos sutuoktinių susijungimui reikalaujama (nebent konkrečiu atveju yra specialių motyvų), kad sutuoktinis (sugyventinis), kuriam kaip darbuotojui turkui atitinkamoje Sąjungos valstybėje narėje taikomas Asociacijos susitarimas ir Sprendimas Nr. 1/80, išlaikytų kalbos testą priimančiosios valstybės narės oficialiąja kalba tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kurioje darbuotojas turkas įgijo teisę nuolat gyventi atitinkamoje Sąjungos valstybėje narėje pagal anksčiau galiojusias taisykles, kuriomis kaip sąlygos šiai teisei įgyti nebuvo reikalaujama išlaikyti testo atitinkamos Sąjungos valstybės narės kalba?
3. Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą neigiamas, ar tuomet Asociacijos susitarimo 9 straipsnyje įtvirtintas bendras diskriminacijos draudimas apima tokią nacionalinę taisyklę, kaip minėtoji, tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kurioje darbuotojas turkas įgijo teisę nuolat gyventi atitinkamoje Sąjungos valstybėje narėje pagal anksčiau galiojusias taisykles, kuriomis kaip sąlygos šiai teisei įgyti nebuvo reikalaujama išlaikyti kalbos testo priimančiosios Sąjungos valstybės narės kalba, kai toks reikalavimas netaikomas atitinkamos Šiaurės valstybės narės (šiuo atveju – Danijos) ir kitų Šiaurės valstybių piliečiams ar kitiems asmenims, kurie yra Sąjungos valstybės piliečiai (taigi, jis netaikomas Sąjungos ir EEE valstybių varių piliečiams)?
4. Jeigu atsakymas į trečiąjį klausimą teigiamas, ar Asociacijos susitarimo 9 straipsnyje įtvirtintu bendruoju diskriminacijos draudimu galima tiesiogiai remtis nacionaliniuose teismuose?“
14. Rašytines pastabas pateikė X, Danijos vyriausybė ir Europos Komisija; jos taip pat buvo išklausytos per posėdį Teisingumo Teisme 2022 m. gegužės 18 d.
Analizė
15. Iš karto reikia pažymėti, kad pateikdamas Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar nacionalinės teisės aktas, pagal kurį darbuotojo turko sutuoktinės pateiktas prašymas dėl šeimos susijungimo bus patenkintas tik tuo atveju, jei tas darbuotojas gali įrodyti, kad yra išlaikęs danų kalbos egzaminą, yra suderinamas su Sprendimu Nr. 1/80 (konkrečiai kalbant, su jo 10 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsniu) ir (arba) Asociacijos susitarimu (šiuo atveju su jo 9 straipsniu). Vis dėlto, kad galėtų priimti sprendimą savo nagrinėjamoje byloje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pakanka konstatavimo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas teisės aktas prieštarauja bent vienai iš šių trijų nurodytų nuostatų. Iš šios analizės matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo aprašyta ir vykstant ginčams Teisingumo Teisme patikslinta situacija akivaizdžiai neatitinka Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnio. Šiomis aplinkybėmis tolesnė išvada bus skirta tik šiai nuostatai, taigi tik pirmajam prejudiciniam klausimui.
16. Pateikdamas pirmąjį prejudicinį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį teisėtai gyvenančio Danijoje darbuotojo turko sutuoktinės, kuri yra trečiosios valstybės pilietė, galimybė susijungti su šeima siejama su sąlyga, kad tas darbuotojas turi būti išlaikęs egzaminą, patvirtinantį tam tikrą danų kalbos žinių lygį, yra „naujas apribojimas“, ir, jei taip, ar tokia priemonė gali būti pateisinama.
Dėl naujo apribojimo buvimo
17. Reikia priminti, kad pagal Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje įtvirtintą status quo išlygą apskritai draudžiama bet kokia nauja vidaus priemonė, kurios tikslas ar pasekmė būtų tai, kad Turkijos piliečio naudojimasis laisvu darbuotojų judėjimu nacionalinėje teritorijoje būtų siejamas su labiau ribojančiomis sąlygomis nei tos, kurios jam taikytos atitinkamoje valstybėje narėje, kai įsigaliojo Sprendimas Nr. 1/80(16). Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias atitinkamoje valstybėje narėje teisėtai gyvenančių darbuotojų turkų šeimos susijungimo sąlygos yra griežtesnės, palyginti su tomis, kurios taikytos šioje valstybėje narėje įsigaliojant Sprendimui Nr. 1/80, yra „naujas“ šių darbuotojų turkų naudojimosi judėjimo laisve minėtoje valstybėje narėje „apribojimas“, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 13 straipsnį(17).
18. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punktu, pagal kurį, nagrinėjant prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje dėl šeimos susijungimo su sutuoktiniu, kuris yra darbuotojas turkas, reikalaujama, kad sutuoktinė, trečiosios valstybės pilietė, pateiktų įrodymų, jog šis darbuotojas yra išlaikęs pagrindines danų kalbos žinias patvirtinantį egzaminą, Danijoje teisėtai gyvenančių Turkijos piliečių sutuoktinių pirmojo atvykimo į Danijos teritoriją sąlygos, taikomos šeimos susijungimo srityje, buvo sugriežtintos, palyginti su tomis, kurios taikytos įsigaliojus šioje valstybėje narėje Sprendimui Nr. 1/80(18).
19. Iš tiesų pagal suformuotą jurisprudenciją šeimos susijungimas yra būtina priemonė, kad valstybių narių darbo rinkose dirbantiems turkams būtų sudaryta galimybė gyventi šeimos gyvenimą, ji padeda pagerinti jų gyvenimo šiose valstybėse kokybę ir jų integraciją(19). Turkijos piliečio sprendimui įsikurti valstybėje narėje siekiant nuolat ten vykdyti ekonominę veiklą gali turėti neigiamos įtakos tai, kad valstybės narės įstatymais pasunkinamas arba padaromas neįmanomas šeimos susijungimas, todėl tam tikrais atvejais minėtas pilietis gali būti priverstas rinktis arba veiklą atitinkamoje valstybėje narėje, arba šeimos gyvenimą Turkijoje. Taigi teisės aktai, kuriais Turkijos piliečių sutuoktiniams nustačius griežtesnes pirmojo leidimo atvykti į atitinkamą valstybę narę sąlygas, palyginti su taikytomis įsigaliojant Sprendimui Nr. 1/80, pasunkinamas šeimos susijungimas, yra „naujas apribojimas“, kaip tai suprantama pagal to sprendimo 13 straipsnį(20).
20. Taigi toks yra Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punkto poveikis; nustatydamas pačiam darbuotojui turkui sąlygą, kurios iki tol nebuvo reikalaujama ir kurią būtina įvykdyti siekiant gauti leidimą gyventi šalyje dėl šeimos susijungimo, jis yra „naujas apribojimas“, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnį, ir Danijos vyriausybė to, beje, neginčija.
21. Toks apribojimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai jis patenka į Sprendimo Nr. 1/80(21) 14 straipsnyje nurodytus apribojimus arba pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, yra tinkamas užtikrinti, kad būtų pasiektas teisėtas tikslas, ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti(22). Kadangi iš bylos medžiagos nematyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas teisės aktas patenka į Sprendimo Nr. 1/80 14 straipsnyje numatytus apribojimus, pirmiausia reikia nustatyti, ar šis naujas apribojimas gali būti pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu.
Dėl privalomojo bendrojo intereso pagrindo buvimo
22. Danijos vyriausybė teigia, kad Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punktu tariamai siekiama užtikrinti sėkmingą integraciją. Be to, Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punkto ratio legis buvo patikslintas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo; jis pacitavo 2012 m. balandžio 26 d. Įstatymo Nr. L 180 projektą (kuriuo remiantis bus priimtas pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Užsieniečių įstatymas), ir visų pirma to projekto 3.8 skirsnį, kuriame vyriausybė teigė, „jog tam, kad sutuoktiniai užsieniečiai galėtų atvykti į Daniją, užsieniečiai rezidentai turi būti tinkamai integravęsi į Danijos visuomenę ir turėti su ja ryšį“. Sutuoktiniui užsieniečiui paprasčiau integruotis į Danijos visuomenę, jei rezidentas gali palaikyti savo sutuoktinį ir padėti įsikurti, išmokti danų kalbą ir patekti į darbo rinką“(23). Taigi sutuoktinių šeimos susijungimas turėtų būti siejamas su sąlyga, pagal kurią užsieniečiai rezidentai turi turėti leidimą nuolat gyventi, o suteikimas ateityje priklausys nuo to, ar yra išlaikytas kalbos testas, nes užsienietis rezidentas turi turėti galimybę padėti savo sutuoktiniui integruotis į Danijos visuomenę. Užsieniečiai rezidentai, kurie tokį leidimą gyventi šalyje gavo iki šios sąlygos nustatymo, kaip teigia Danijos vyriausybė nagrinėjamame įstatymo projekte, šiuo metu neįrodė, kad yra tinkamai integravęsi. Būtent todėl Danijos vyriausybė pasiūlė jau turintiems leidimą nuolat gyventi šalyje užsieniečiams rezidentams, kurie prašo leisti šeimos susijungimą su sutuoktiniu, trečiosios valstybės piliečiu, taikyti kai kurias naujas tokio leidimo išdavimo sąlygas, viena iš kurių yra sėkmingai išlaikytas danų kalbos egzaminas.
23. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme Danijos valdžios institucijos teigė, kad Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punktas pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, t. y. siekiu užtikrinti sėkmingą integraciją. Teisingumo Teisme Danijos vyriausybė taip pat pažymėjo, kad reikalavimas išlaikyti danų kalbos egzaminą grindžiamas idėja, kad danų kalbą mokantis rezidentas galės geriau padėti savo sutuoktiniui integruotis į Danijos visuomenę.
24. Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad jeigu priemone, kaip nurodoma, siekiama užtikrinti sėkmingą trečiųjų šalių piliečių integraciją priimančiojoje valstybėje narėje, iš principo toks tikslas gali būti laikomas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnį(24).
25. Vis dėlto reikia nurodyti, kad Danijos teisės aktų leidėjo, o vėliau Danijos vyriausybės, Teisingumo Teisme pateikti argumentai nėra visiškai aiškūs, visų pirma grupė argumentų dėl sėkmingos integracijos tikslo. Sąlyga dėl sėkmingo kalbos egzamino išlaikymo nustatyta darbuotojui turkui; panašu, kad norima patikrinti jo integracijos lygį arba, kaip teigė X(25), jo „gebėjimą integruotis“, paskui nustatyti, ar jis galės padėti integruotis savo sutuoktiniui. Toks neaiškumas tam tikrais aspektais kelia problemų. Pirmiausia, kaip jau minėjau, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad šeimos susijungimas padeda pagerinti darbuotojo turko gyvenimo priimančiojoje valstybėje narėje ir integracijos į ją kokybę(26). Tada, kaip teigė Komisija, nemanau, kad iš darbuotojo turko, kurio padėtis pagal Sprendimo Nr. 1/80 6 straipsnį yra stabili, galima reikalauti, kad jis įrodytų savo integracijos lygį.
26. Šiomis aplinkybėmis galima laikyti, kad Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punktu siekiama teisėto tikslo tik tiek, kiek nurodytu privalomuoju bendrojo intereso pagrindu siekiama vienintelio tikslo – užtikrinti sėkmingą trečiųjų šalių piliečių sutuoktinių, prašančių leisti jiems susijungti su šeima, integraciją.
27. Jei paisoma šios sąlygos, lieka patikrinti, ar Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punktas yra tinkamas užtikrinti, kad užsibrėžtas tikslas bus pasiektas, ir ar jis neviršija to, kas būtina jam pasiekti.
Dėl naujo apribojimo tinkamumo
28. Kaip jau minėjau, Danijos teisės aktų leidėjas remiasi prielaida, kad jei darbuotojas turkas yra „tinkamai“ integravęsis į Danijos visuomenę, norintis pas jį atvykti sutuoktinis galės paprasčiau integruotis. Parengiamuosiuose dokumentuose nurodomi tokį ryšį patvirtinantys tyrimai. Sutinku, kad tam tikrą laiką Danijoje gyvenantis darbuotojas, kuris ketina namuose priimti savo sutuoktinį, moka danų kalbą, yra įsitraukęs į vietos gyventojų gyvenimą ir turi danų draugų, iš tikrųjų galės veiksmingiau daryti teigiamą įtaką savo sutuoktinio įsitraukimui į svetimą kultūrą(27).
29. Vis dėlto pirmasis sunkumas kyla Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punktą analizuojant atsižvelgiant į tinkamumo reikalavimą, nes reikia pripažinti, kad pagal šią nuostatą yra numatytas išimtinis integracijos ir danų kalbos žinių lygio ryšys. Asmens integracija į priimančiąją visuomenę yra sudėtingas ir daugialypis procesas, kurio negalima susiaurinti iki tam tikrų pagrindinių kalbos žinių turėjimo, juo labiau kai jų reikalaujama ne iš paties asmens, o iš jo sutuoktinio.
30. Dabar kyla antras sunkumas, kuris, mano nuomone, yra dar akivaizdesnis. Nors galiu sutikti, kad sutuoktinio integracija galbūt būtų paprastesnė dėl to, kad Danijos teritorijoje esantis darbuotojas turkas turi pagrindinių danų kalbos, kultūros ir civilinių pagrindų žinių, vis dėlto nepritariu idėjai, kad sutuoktinio integracijai būtų daromos kliūtys arba ji būtų pasmerkta žlugti, jei būtų kitaip. Kitaip tariant, negalima daryti prielaidos, kad sutuoktinis negalės integruotis vien dėl to, kad pats darbuotojas turkas neįrodė, jog yra sėkmingai išlaikęs reikalaujamą egzaminą.
31. Man atrodo, kad siekiant pateisinti nagrinėjamą naują apribojimą nemažai problemų kilo dėl to, jog Danijos vyriausybė, atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą, pripažino, kad net jei paaiškėtų, jog Y sutuoktinė yra dvikalbė ir puikiai moka danų kalbą, jos prašymas dėl šeimos susijungimo vis tiek būtų atmestas, nes Y ir šiuo atveju nebūtų pateikęs įrodymų, kad išlaikė „Prøve i Dansk 1“ testą. Toks teiginys visiškai prieštarauja prielaidai, kuria grindžiamas Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punktas ir pagal kurią gebėjimas kalbėti priimančiosios valstybės kalba ir sėkminga integracija yra glaudžiai susiję, nes sutuoktiniui, kuris vadovaujantis tokia logika dėl savo kalbos žinių turi visas galimybes lengvai integruotis į priimančiosios valstybės narės visuomenę, vis tiek nebūtų išduotas leidimas gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslais. Dėl tokio teiginio neišvengiamai kyla abejonių, kaip jų kilo man, dėl tikrojo nagrinėjama priemone siekiamo tikslo pobūdžio.
32. Taigi, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad sėkmingai išlaikytas testas yra būtina sąlyga tam, kad leidimas gyventi šalyje būtų išduotas priimančiojoje valstybėje jau esančio darbuotojo turko, teisėtai įsitraukusio į jos darbo rinką, sutuoktiniui, neatsižvelgiant į paties minėto sutuoktinio gebėjimus integruotis, nors tariamai siekiamas tikslas yra sėkminga šio sutuoktinio integracija, pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinė priemonė, kiek ji neleidžia įvertinti realių prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje dėl šeimos susijungimo pateikusio asmens galimybių integruotis, negali užtikrinti sėkmingos šių trečiųjų valstybių piliečių integracijos Danijoje(28).
Dėl proporcingumo
33. Jei Teisingumo Teismas turėtų nuspręsti, kad naujas apribojimas, kaip antai Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punktas, yra tinkamas siekiamam teisėtam tikslui įgyvendinti, jis taip pat turėtų įsitikinti, kad ši nuostata neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.
34. Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad reikalavimas sėkmingai išlaikyti „Prøve i Dansk 1“ testą taikomas visiems darbuotojams turkams, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, iš kurių matyti kaip jie iš tikrųjų yra integravęsi į Danijos visuomenę. Kaip tai yra Y atveju, darbo veiklos, taip pat įvairių įnašų į Danijos visuomenę nepakanka, kad ši sėkmingo išlaikymo sąlyga nebūtų taikoma, kai jo sutuoktinė prašo leisti atvykti pas jį į Danijos teritoriją. Taigi panašu, jog Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punkte įtvirtinta nenuginčijama prezumpcija, kad darbuotojas turkas, negalintis įrodyti, jog yra išlaikęs kalbos egzaminą, nėra integravęsis. Kiek tai susiję su Danijos teritorijoje nuo 1979 m. (t. y. jau 36 metus, kai sutuoktinė paprašė leisti atvykti pas jį) esančiu darbuotoju turku, turi būti atsižvelgiama į kitus įrodymus, patvirtinančius jo gebėjimą palaikyti savo sutuoktinę per integracijos procesą, pavyzdžiui, į jo baigtus mokymus danų kalba(29). Tai, kad jokio proporcingumo nėra, yra pakankamai akivaizdu, nes nėra tarpusavyje lyginami ar galbūt kompensuojami, pirma, įrodymų, kad „Prøve i Dansk 1“ testas yra sėkmingai išlaikytas, nebuvimas ir, antra, įsitraukimas į socialinį ir kultūrinį gyvenimą, kuris paprastai turi būti pradirbus priimančiojoje valstybėje narėje 36 metus, arba bent jau kiti veiksniai, iš kurių matyti, kad sutuoktiniui per integracijos procesą, jei reikės, galės padėti Danijos teritorijoje esantis darbuotojas turkas.
35. Priežastis, dėl kurios sėkmingai išlaikyto „Prøve i Dansk 1“ testo įrodymas yra tokia būtina leidimo dėl sutuoktinių šeimos susijungimo gavimo sąlyga, yra juo labiau nesuprantama, nes iš nacionalinės teisės aktų matyti, kad, kai tik sutuoktiniui bus leista gyventi šalyje dėl šeimos susijungimo, jis pats per šešis mėnesius nuo atvykimo į Daniją privalės išlaikyti testą, per kurį bus vertinami įgūdžiai, įgyti per privalomų mokymų programą, kurią jis turės praeiti ir kuria taip pat siekiama užtikrinti sėkmingą sutuoktinio integraciją jam atvykus į Danijos teritoriją.
36. Nenorėdamas imtis nacionalinės teisės aktų leidėjo vaidmens, o atvirkščiai, siekdamas suprasti taikomus teisės aktus, negaliu nekonstatuoti tam tikro nenuoseklumo, kuris pasireiškia tuo, kad X leidimas gyventi šalyje dėl šeimos susijungimo su sutuoktiniu nesuteikiamas dėl to, kad šis sutuoktinis neįrodė, jog yra sėkmingai išlaikęs „Prøve i Dansk 1“ testą, skirtą įrodyti, kad jis turi pagrindinių danų kalbos žinių, taip pat žinių apie Danijos visuomenę, kurios bus naudingos integruojant į šią visuomenę jo sutuoktinę, ir tuo pačiu metu 2016 m. jam suteikiamas leidimas gyventi šalyje dėl darbo veiklos vykdymo, kuris pratęsiamas iki 2021 m.(30).
37. Antra, iš administracinės praktikos, kurią nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, o vėliau – Danijos vyriausybė, iš tikrųjų nematyti, kad prašymai dėl leidimo gyventi šalyje dėl šeimos susijungimo(31) sistemingai atmetami dėl to, kad sutuoktinis neįvykdo sėkmingo kalbos egzamino išlaikymo sąlygos. Tačiau dėl to minėta praktika nebūtinai yra proporcinga. Dar reikia, kad būtų realių galimybių nukrypti nuo šio reikalavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios galimybės yra labai ribotos ir niekada neleidžia pakankamai atsižvelgti į konkrečias pavienio prašymo dėl šeimos susijungimo aplinkybes, susijusias su pačiu prašymą pateikusiu asmeniu. Taip pat jau įrodžiau, kad net ir tuo atveju, jei sutuoktinis puikiai mokėtų priimančiosios valstybės kalbą, jo prašymas išduoti leidimą gyventi šalyje dėl šeimos susijungimo būtų atmestas, jeigu šioje valstybėje esantis darbuotojas turkas negalėtų įrodyti, kad yra išlaikęs kalbos testą. Manau, tai parodo, kad nėra numatyta tikrųjų nukrypti leidžiančių nuostatų arba bent jau kad nepakankamai atsižvelgta į konkrečias pavienio atvejo aplinkybes(32).
38. Priešingai, nei teigia Danijos vyriausybė, nemanau, kad byloje, kurioje priimtas Sprendimas Udlændingenævnet, kalbama apie tokius teisės aktus, kokie nagrinėjami šioje byloje(33). Iš tiesų tame sprendime Teisingumo Teismas pateikė nuomonę dėl naujo apribojimo, nustatyto sumažinus amžiaus ribą, nuo kurios priimančiojoje valstybėje narėje teisėtai gyvenančio darbuotojo turko vaikas gali pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo. Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokia priemonė yra proporcinga, nes Danijos teisėje yra numatytos pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos taikymo išimtys, be kita ko, tuo atveju, kai to reikia dėl vaiko intereso, kuris yra viršesnis; tokiu atveju Danijos valdžios institucijos privalo individualiai įvertinti vaiko padėtį ir kiekvienu atveju atsižvelgti į šį interesą(34). Ši byla skiriasi nuo tos bylos, nes nepanašu, kad bus individualiai vertinami paties prašymo pateikusio asmens kalbiniai gebėjimai ar integracijos perspektyvos, siekiant nustatyti, ar turi būti taikoma nuo šio reikalavimo, kurį turi tenkinti darbuotojas, leidžianti nukrypti nuostata.
39. Atvirkščiai, išanalizavus bylos medžiagą matyti(35), kad nuo šio „Prøve i Dansk 1“ testo sėkmingo išlaikymo reikalavimo bus nukrypstama tik atsižvelgiant į „specialius motyvus“, susijusius pirmiausia su Danijos tarptautiniais įsipareigojimais, ir tik tuo atveju, jei nėra galimybės pasiūlyti darbuotojui turkui gyventi su šeima kilmės šalyje ir dėl tokio pasiūlymo nepažeidžiami šie įsipareigojimai(36).
40. Šiomis aplinkybėmis panašu, kad naujas apribojimas, nustatytas Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punkte, viršija tai, kas būtina siekiamam tikslui įgyvendinti; primenu, kad šis tikslas – sėkminga sutuoktinio, prašančio leisti atvykti į priimančiąją valstybę narę pas darbuotoją turką, integracija.
Tarpinė išvada
41. Atlikus analizę ir dėl visų nurodytų priežasčių darytina išvada, kad tokia nacionalinė priemonė, kaip Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punktas, pagal kurią teisėtai į atitinkamos valstybės narės darbo rinką įsitraukusio ir teisėtai šioje valstybėje gyvenančio darbuotojo turko ir jo sutuoktinės šeimos susijungimui keliama sąlyga, kad šis darbuotojas būtų sėkmingai išlaikęs kalbos testą, siekiant užtikrinti, kad sutuoktinės integracija, atvykus į atitinkamos valstybės narės teritoriją, būtų sėkminga, yra „naujas apribojimas“, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnį. Panašu, kad toks apribojimas nepateisinamas.
Išvada
42. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija) pateiktus prejudicinius klausimus:
Nacionalinė nuostata, pagal kurią teisėtai į atitinkamos valstybės narės darbo rinką įsitraukusio ir teisėtai šioje valstybėje gyvenančio darbuotojo turko ir jo sutuoktinės šeimos susijungimui keliama sąlyga, kad šis darbuotojas būtų sėkmingai išlaikęs kalbos testą, siekiant užtikrinti, kad sutuoktinės integracija, atvykus į atitinkamos valstybės narės teritoriją, būtų sėkminga, yra „naujas apribojimas“, kaip tai suprantama pagal 1980 m. rugsėjo 19 d. Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos plėtros 13 straipsnį.
Toks apribojimas nepateisinamas.