BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. lapkričio 14 d.

Byla T‑455/11 P

Europos policijos biuras (Europolas)

prieš

Andreas Kalmár

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Europolo darbuotojai – Terminuota sutartis – Atleidimas iš darbo – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Piniginė kompensacija“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2011 m. gegužės 26 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Kalmár prieš Europolą (F‑83/09) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. Europos policijos biuras (Europolas) padengia savo ir Andreas Kalmár patirtas bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Draudimo priimti sprendimą „ultra petita“ pažeidimas – Tarnautojų teismo atliekamas ieškovo pateiktų pagrindų perkvalifikavimas – Teisės į gynybą pažeidimas – Nepagrįsti pagrindai

2.      Pareigūnai – Europolo tarnautojai – Sprendimas, darantis įtaką tarnautojo administracinei situacijai – Išankstinis terminuotos darbo sutarties nutraukimas – Administracijos diskrecija – Ribos – Teisminė kontrolė

(Europolo darbuotojų tarnybos nuostatų 94 straipsnio 1 dalies b punktas)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Eksplicitinis sprendimas atmesti skundą – Teisinis kvalifikavimas – Svarba

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

4.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo atliekama faktinių aplinkybių vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)

5.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas – Nepriimtinumas

(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas)

6.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankama motyvacija – Motyvavimo pareigos apimtis

(Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 26–29 punktus)

2.      Kai administracija turi didelę diskreciją dėl sprendimo iš anksto nutraukti terminuotą darbo sutartį, per administracines procedūras Sąjungos teisinės sistemos suteiktų garantijų laikymosi kontrolė yra ypač svarbi. Tarp šių garantijų, be kita ko, yra kompetentingos institucijos pareiga rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas atskiro atvejo aplinkybes.

(žr. 33 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo ETF prieš Landgren, T‑404/06 P, Rink. p. II‑2841, 163 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

3.      Reikalavimai, pareikšti prieš sprendimą atmesti skundą, suponuoja tai, kad teismui skundžiamas aktas, dėl kurio buvo pareikštas skundas, todėl jie nėra savarankiški. Kadangi spendime atmesti skundą patikslinti pareigūnui galutinai pareikšti kaltinimai, konkretūs jam suformuluoti kaltinimai turi būti nustatomi kartu skaitant pradinius sprendimus ir sprendimą atmesti skundą.

Klausimas, ar sprendimas atmesti skundą yra asmens nenaudai priimtas aktas, svarbus tik tuomet, kai ieškinys dėl pirminių sprendimų atmestas kaip pareikštas per vėlai. Tokiu atveju dėl sprendimo atmesti skundą kvalifikavimo gali būti atnaujinami terminai pareikšti ieškinį teisme.

(žr. 41 ir 42 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Morello prieš Komisiją, T‑338/00 ir T‑376/00, Rink. VT p. I‑A‑301 ir II‑1457, 34 ir 35 punktai; 2004 m. birželio 10 d. Sprendimo Eveillard prieš Komisiją, T‑258/01, Rink. VT p. I‑A‑167 ir II‑747, 31 punktas; 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Sandini prieš Teisingumo Teismą, T‑389/02, Rink. VT p. I‑A‑295 ir II‑1339, 49 punktas; 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo Camós Grau prieš Komisiją, T‑309/03, Rink. p. II‑1173, 43 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

4.      Tik pirmosios instancijos teismas turi jurisdikciją, pirma, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejį, jeigu jo išvados iš esmės neatitiktų jam pateiktų bylos dokumentų, ir, antra, jas įvertinti. Taigi pirmosios instancijos teismo atliekamas faktinių aplinkybių vertinimas, išskyrus atvejį, kai iškraipomi šiam teismui pateikti įrodymai, nėra teisės klausimas, kurio kontrolę turi vykdyti Bendrasis Teismas. Toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš byloje esančių dokumentų, neatliekant faktų ir įrodymų vertinimo iš naujo.

Tarnautojų teismas neiškraipydamas faktų gali nuspręsti, kad institucija, priimdama sprendimą atleisti iš darbo, visiškai ir išsamiai neišnagrinėjo reikšmingų ir mažiau reikšmingų faktinių aplinkybių, kai detaliai rėmėsi negatyviu pareigūno elgesiu praeityje ir nesirėmė teigiamais elementais iš asmens bylos.

(žr. 64 ir 66 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Kerstens prieš Komisiją, T‑222/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑37 ir II‑B‑1‑267, 60–62 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 75 punktą)

Nuoroda:

Minėto Sprendimo ETF prieš Landgren 140 punktas.

6.      Pagal Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį ir šio statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį Tarnautojų teismui tenkanti motyvavimo pareiga įpareigoja motyvuoti sprendimus, kad jie leistų suinteresuotiesiems asmenims suprasti priežastis, dėl kurių Tarnautojų teismas neatsižvelgė į jų argumentus, ir kad Bendrasis Teismas turėtų pakankamai informacijos vykdyti teisminę kontrolę.

(žr. 76 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Komisija prieš Schneider Electric, C‑440/07 P, Rink. p. I‑6413, 135 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.