Byla T‑453/11
Gilbert Szajner
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Bendrijos prekių ženklas LAGUIOLE – Ankstesnis prancūziškas įmonės pavadinimas Forge de Laguiole – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies c punktas ir 8 straipsnio 4 dalis“
Santrauka – 2014 m. spalio 21 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Bendrojo Teismo kompetencija – Faktinių aplinkybių peržiūrėjimas atsižvelgiant į pirmą kartą jame pateiktus įrodymus – Neįtraukimas
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnis)
2. Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumas – Siekiant nacionalinės teisės aiškinimo tikslų atsižvelgimas į elementus iš nacionalinės teisės aktų ir teismų praktikos, kuriais nebuvo remtasi Tarnyboje – Leistinumas
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnis)
3. Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Santykiniai negaliojimo pagrindai – Ankstesnės teisės egzistavimas, kaip nurodyta Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalyje – Sąlygos – Aiškinimas atsižvelgiant į Sąjungos teisę – Vertinimas atsižvelgiant į nurodytą žymenį reglamentuojančioje nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 1 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 4 dalis ir 53 straipsnio 1 dalies c punktas)
4. Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumas – Siekiant nacionalinės teisės aiškinimo tikslų atsižvelgimas į vėlesnį nei ginčijamas sprendimas teismo sprendimą, kuriuo buvo pakeista nacionalinė teismų praktika – Leistinumas
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnis)
5. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo paraiškos pateikimas – Prekių ar paslaugų, kurioms skirtas prekių ženklas, identifikavimas – Nicos klasifikacijos klasių antraščių bendrųjų sąvokų vartojimas – Apimtis
(Komisijos reglamento Nr. 2868/95 2 taisyklės 4 dalis)
6. Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Santykiniai negaliojimo pagrindai – Ankstesnės teisės egzistavimas, kaip nurodyta Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalyje – Ankstesnės teisės ryškus skiriamasis požymis – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 ir 5 dalys)
7. Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Santykiniai negaliojimo pagrindai – Ankstesnės teisės egzistavimas, kaip nurodyta Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalyje – Žodinis prekių ženklas LAGUIOLE – Įmonės pavadinimas „Forge de Laguiole“
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 21 punktą)
2. Nei šalims, nei pačiam Bendrajam Teismui negali būti sudaryta kliūčių aiškinant nacionalinę teisę, į kurią daroma nuoroda Sąjungos teisėje, remtis elementais iš nacionalinės teisės aktų ar teismų praktikos, nes norima ne priekaištauti Apeliacinei tarybai dėl to, kad ji neatsižvelgė į konkrečiame nacionalinio teismo sprendime esančias faktines aplinkybes, bet remtis teisės nuostatomis ir teismų sprendimais, kuriais grindžiamas pagrindas, kad Apeliacinės tarybos neteisingai taikė nacionalinės teisės nuostatą.
Nors tiesa, kad šalis, prašanti taikyti nacionalinę taisyklę, turi pateikti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) jos turinio įrodymus, tai nereiškia, kad Bendrasis Teismas, remdamasis nacionalinio teismo sprendimu, priimtu po Tarnybos sprendimo priėmimo, kuriuo remiasi viena iš procedūros šalių pirmą kartą Bendrajame Teisme, negali kontroliuoti to, kaip Tarnyba taikė nacionalinę taisyklę.
(žr. 23, 24 punktus)
3. Pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 53 straipsnio 1 dalies c punktą, taikomą kartu su to paties reglamento 8 straipsnio 4 dalimi, dėl kito nei prekių ženklas žymens egzistavimo Bendrijos prekių ženklo registracija gali būti skelbiama negaliojančia, jeigu šis žymuo atitinka šias keturias kumuliacines sąlygas: šis žymuo turi būti naudojamas prekyboje; jis turi turėti didesnę negu vietinė reikšmę; teisė į šį žymenį turi būti įgyta pagal valstybės narės, kurioje žymuo buvo naudojamas iki paraiškos įregistruoti Bendrijos prekių ženklą padavimo, teisę; pagaliau šis žymuo turi suteikti jo savininkui teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą. Šios keturios sąlygos riboja kitokių nei prekių ženklai žymenų, kuriais gali būti remiamasi ginčijant Bendrijos prekių ženklo galiojimą visoje Bendrijos teritorijoje pagal Reglamento Nr. 207/2009 1 straipsnio 2 dalį, skaičių.
Dvi pirmosios sąlygos, t. y. sąlygos, susijusios su nurodyto žymens naudojimu ir reikšme, kai pastaroji neturi būti tik vietinė, išplaukia iš pačios Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalies formuluotės, todėl turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Sąjungos teisę. Taigi Reglamentu Nr. 207/2009 įtvirtinti vienodi reikalavimai dėl žymenų naudojimo ir jų reikšmės, atitinkantys principus, kuriais grindžiama šiuo reglamentu įtvirtinta sistema.
Tačiau iš formuluotės „kai ir jeigu pagal to žymens naudojimą reglamentuojančius valstybės narės įstatymus“ išplaukia, kad kitos dvi sąlygos, toliau nurodytos Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose, yra šiuo reglamentu nustatytos sąlygos, kurios, skirtingai nuo pirmųjų, vertinamos atsižvelgiant į nurodyto žymens naudojimą reglamentuojančios teisės nustatytus kriterijus. Ši nuoroda į teisę, reglamentuojančią nurodyto žymens naudojimą, visiškai pateisinama, nes Reglamentu Nr. 207/2009 pripažįstama galimybė Bendrijos prekių ženklų sistemai nepriklausančiais žymenimis remtis siekiant užginčyti Bendrijos prekių ženklą. Todėl tik nurodyto žymens naudojimą reglamentuojanti teisė leidžia nustatyti, ar šis žymuo yra ankstesnis už Bendrijos prekių ženklą ir ar jis gali pateisinti draudimą naudoti vėlesnį prekių ženklą.
(žr. 27–29 punktus)
4. Nagrinėdamas, kaip Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) aiškino nacionalinę teisę, į kurią teikiama nuoroda Sąjungos teisėje, Bendrasis Teismas gali atsižvelgti į nacionalinio teismo sprendimą, kuriuo keičiama teismų praktika, net jeigu jis buvo priimtas vėliau nei ginčijamas sprendimas. Iš tiesų tokie pakeitimai iš principo taikomi esamoms situacijoms atgaline data.
Šis principas pateisinamas argumentu, kad teismų atliekamas normos aiškinimas konkrečiu momentu negali skirtis, nelygu, koks nagrinėjamų faktinių aplinkybių laikotarpis, ir niekas negali remtis įgyta teise į nekintančią teismų praktiką. Nors tiesa, kad šį principą galima sušvelninti tuo, kad išimtinėse situacijose teismai gali nuo jo nukrypti, kad pakeitimo galiojimo atgaline data poveikį pritaikytų atitinkamu laikotarpiu, pakeitimų galiojimas atgaline data išlieka principinis.
Todėl, net jeigu nacionalinio teismo sprendimas, kuriuo pakeičiama teismų praktika, savaime yra naujas faktas, jis susijęs tik su nacionalinės teisės aiškinimu, kurį turėjo taikyti Tarnyba ginčijamame sprendime ir kurį turi taikyti Bendrasis Teismas.
(žr. 45–50 punktus)
5. Nicos klasifikacija taikoma vien siekiant administravimo tikslų ir ja, nurodant kai kurias prekių ir paslaugų klases ir kategorijas, norima tik palengvinti prekių ženklų paraiškų parengimą ir nagrinėjimą. Tačiau klasių pavadinimai nėra sistema, kurioje neleidžiama, kad vienos klasės ar kategorijos prekė ar paslauga taip pat priklausytų kitai klasei ar kategorijai, kaip tai matyti visų pirma iš Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 2 taisyklės 4 dalies.
(žr. 88 punktą)
6. Ryškesnio nei įprastas skiriamojo požymio buvimas dėl to, kad rinkoje įmonės pavadinimas visuomenei žinomas, būtinai reiškia, jog šis įmonės pavadinimas žinomas bent jau didelei suinteresuotosios visuomenės daliai, nesant reikalavimo, kad jis būtinai turėtų gerą vardą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 5 dalį. Negalima apskritai nustatyti, remiantis, pavyzdžiui, nustatyta procentine išraiška, susijusia su suinteresuotųjų asmenų žinojimu apie įmonės pavadinimą, jog jis turi ryškų skiriamąjį požymį. Tačiau reikia pripažinti, kad yra tam tikra tarpusavio priklausomybė tarp visuomenės žinojimo apie įmonės pavadinimą ir jo skiriamojo požymio – juo daugiau įmonės pavadinimas žinomas tikslinei visuomenės daliai, juo stipresnis yra jo skiriamasis požymis. Norint įvertinti, ar įmonės pavadinimas turi ryškų skiriamąjį požymį dėl to, kad yra žinomas visuomenei, reikia atsižvelgti į visas svarbias bylos aplinkybes, t. y. pirmiausia į atitinkamos bendrovės turimą rinkos dalį, jo naudojimo dažnumą, geografinį paplitimą ir naudojimo trukmę, įmonės investicijų, skirtų jo reklamai, dydį, į tai, kiek yra suinteresuotųjų asmenų, kurie dėl įmonės pavadinimo atskiria prekes ar paslaugas kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės, taip pat į prekybos ir pramonės rūmų ar kitų profesinių asociacijų pareiškimus.
(žr. 132 punktą)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 161–166 punktus)