Byla T‑283/08 P-DEP
Pavlos Longinidis
prieš
Europos profesinio mokymo plėtros centrą (Cedefop)
„Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas – Advokato honoraras – Advokato atstovavimas Sąjungos įstaigai – Fiksuotas atlygis – Atstovo kelionės ir gyvenimo išlaidos – Vertimo išlaidos – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Ieškovo ekonominė padėtis“
Santrauka – 2014 m. gruodžio 11 d. Bendrojo Teismo (apeliacinių skundų kolegija) nutartis
1. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Atlygintinų išlaidų ginčijimas – Sąvoka – Reikalavimo, kad šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsisakytų tai padaryti, nebuvimas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalis)
2. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti – Šalies, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos, ekonominė padėtis – Neatsižvelgimas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
3. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Šalių patirtos būtinosios išlaidos – Sąvoka – Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo, savo advokatui sumokėtas honoraras – Įtraukimas – Vienodo požiūrio į ieškovus principo pažeidimas, nes tam tikrose bylose naudojamasi advokato paslaugomis, o kitose neprašoma jo pagalbos – Nebuvimas
(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
4. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Išlaidų apskaičiavimas remiantis tiksliais pareiškėjo pateiktais duomenimis arba, jei jis jų nepateikė, teisingu Sąjungos teismo vertinimu – Advokato fiksuotas atlygio pobūdis – Poveikio teismo diskrecijai nebuvimas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
5. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka – Kelių advokatų dalyvavimas – Sąlyga – Specifinių aplinkybių buvimas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
6. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka – Šalių patirtos būtinosios išlaidos – Išorinės vertimo išlaidos, susijusios su Sąjungos institucijų pateiktų procedūros dokumentų vertimais – Neįtraukimas
(Tarybos reglamento Nr. 1, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 517/2013, 1 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 3 dalis, 43 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio b punktas)
1. Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį, jeigu dėl atlygintinų išlaidų kyla ginčas, Bendrasis Teismas, gavęs suinteresuotosios šalies prašymą ir išklausęs kitą šalį, priima nutartį, kuri yra neskundžiama.
Taigi, siekiant išvengti, kad šioje nuostatoje numatyta procedūra, kuria siekiama, kad būtų priimtas galutinis sprendimas dėl išlaidų toje instancijoje, prarastų veiksmingumą, negalima pripažinti, kad ginčijama, kaip tai suprantama pagal minėtą straipsnį, tik tada, kai laimėjusios šalies prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas adresatas jos atžvilgiu remiasi aiškiu ir visišku atsisakymu tai padaryti.
(žr. 12, 13 punktus)
2. Iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punkto matyti, kad atlygintinos išlaidos yra tik tos, kurios, pirma, patiriamos dėl proceso Bendrajame Teisme, ir, antra, tos, kurios buvo būtinos tam tikslui. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas turi savo nuožiūra įvertinti bylos faktus, atsižvelgdamas į jos dalyką ir pobūdį, svarbą Sąjungos teisės atžvilgiu, taip pat bylos sunkumus, advokatų, atstovų ir patarėjų su procesu susijusio darbo apimtį ir šalių ekonominį suinteresuotumą byloje. Nustatydamas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas Bendrasis Teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes iki nutarties, kuria nustatomos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant su bylinėjimosi išlaidų nustatymo procedūra susijusias būtinąsias išlaidas, paskelbimo momento.
Tačiau šalies, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos, ekonominė padėtis nėra vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgia Sąjungos teismas, kai vykstant procedūrai dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo apskaičiuoja atlygintinų išlaidų sumą.
(žr. 19–21, 67 punktus)
3. Iš Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmos pastraipos, taikytinos Bendrajam Teismui remiantis minėto statuto 53 straipsnio pirma pastraipa, matyti, kad Europos Sąjungos institucijos, kiek tai susiję su tuo, kaip jos pageidauja būti atstovaujamos ar kas joms padės Sąjungos teisme, gali savo nuožiūra nuspręsti, kad joms padėtų advokatas. Minėtos statuto nuostatos taikymo tikslais Sąjungos įstaigas reikia prilyginti toms institucijoms.
Tad nors aplinkybė, kad Sąjungos įstaiga naudojosi atstovo ir pasamdyto advokato paslaugomis, neturi poveikio nagrinėjamų bylinėjimosi išlaidų potencialiai atlygintinam pobūdžiui, nes nėra nieko, kas iš principo neleistų į jas atsižvelgti, ši aplinkybė gali turėti įtakos nustatant per procesą patirtų bylinėjimosi išlaidų susigrąžinimo dydį in fine. Taigi, negali būti pažeistas vienodo požiūrio į ieškovus principas, kai Sąjungos įstaiga atsakovė nusprendžia pasinaudoti advokato paslaugomis tam tikrose bylose, nors kitose jai atstovauja jos darbuotojai.
Bet kokia kita išvada, pagal kurią norėdama pasinaudoti teise reikalauti padengti advokatui sumokėtą honorarą ar jo dalį Sąjungos įstaiga turi įrodyti, kad egzistuoja objektyvi būtinybė pasinaudoti jo paslaugomis, iš tikrųjų reikštų, kad netiesiogiai ribojama Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtinta laisvė, todėl Sąjungos teismas turėtų institucijų ir įstaigų, atsakingų už jų tarnybų organizaciją, vertinimą pakeisti savuoju. Tačiau tokia užduotis nesuderinama nei su Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa, nei su Sąjungos institucijoms ir organams suteikta teise organizuoti savo vidaus veiklą, susijusią su bylų vedimu Sąjungos teismuose.
(žr. 24–26 punktus)
4. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 28, 31 punktus)
5. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 50 punktą)
6. Išlaidos, susijusios su vertimais, kuriuos Sąjungos institucijos ir įstaigos privalo pateikti Bendrajam Teismui pagal Procedūros reglamento 43 straipsnio 2 dalį, negali būti laikomos atlygintinomis. Beje, tik įstojusių šalių atžvilgiu Bendrasis Teismas pripažįsta, kad vertimo išlaidos yra būtinos, jei tenkinamos tam tikros sąlygos.
Šiuo klausimu dėl ieškinio graikų kalba, pareikšto Sąjungos įstaigai, kurios darbuotojai nemoka šios kalbos ir pasamdo graikiškai kalbantį advokatą, tai, kad buvo naudotasi pastarojo paslaugomis, reikia laikyti pakankama, kad, vykstant teismo procesui, ta įstaiga galėtų dirbti graikiškai, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 517/2013, 1 straipsnyje numatytas pareigas. Tad pripažinus, kad vertimo išlaidos yra atlygintinos išlaidos, būtų diskriminuojama dėl kalbos, nes tokių išlaidų Sąjungos įstaiga nebūtų patyrusi, jei ieškovas būtų pasirinkęs kitą proceso kalbą, kurią moka ta įstaiga.
(žr. 61, 62, 64 punktus)