BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS
2014 m. gruodžio 11 d.
Byla T‑283/08 P‑DEP
Pavlos Longinidis
prieš
Europos profesinio mokymo plėtros centrą (Cedefop)
„Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas – Advokato honoraras – Advokato atstovavimas Sąjungos įstaigai – Fiksuotas atlygis – Atstovo kelionės ir gyvenimo išlaidos – Vertimo išlaidos – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Ieškovo ekonominė padėtis“
Dalykas: Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo, Pavlos Longinidis pateiktas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnį priėmus 2011 m. liepos 7 d. Sprendimą Longinidis / Cedefop (T‑283/08 P, Rink. VT, EU:T:2011:338).
Sprendimas: Bendra bylinėjimosi išlaidų, kurias Pavlos Longinidis turi atlyginti Europos profesinio mokymo plėtros centrui (Cedefop), yra 6 300 EUR.
Santrauka
1. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Ginčas dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų – Sąvoka – Nebuvimas reikalavimo, kad šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsisakytų tenkinti prašymą atlyginti
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalis)
2. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti – Šalies, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos, ekonominė padėtis – Neįtraukimas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
3. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Šalių patirtos būtinosios išlaidos – Sąvoka – Honorarai, kuriuos Sąjungos institucijos ar įstaigos sumokėjo savo advokatui – Įtraukimas – Vienodo požiūrio į ieškovus principo pažeidimas dėl advokato samdymo vienose bylose, bet ne kitose – Nebuvimas
(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
4. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Nustatymas atsižvelgiant į tikslius prašymą pateikusio asmens pateiktus duomenis arba, jeigu jie nepateikti, remiantis Sąjungos teismo vadovaujantis teisingumo kriterijumi atliktu vertinimu – Advokato atlyginimo fiksuotas dydis – Įtakos teismo vertinimui nebuvimas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
5. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka – Kelių advokatų dalyvavimas – Sąlyga – Specifinių aplinkybių buvimas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
6. Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka – Šalių patirtos būtinosios išlaidos – Išorės vertimo išlaidos, susijusios su Sąjungos institucijų pateiktų procesinių dokumentų vertimu – Neįtraukimas
(Tarybos reglamento Nr. 1, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 517/2013, 1 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 3 dalis, 43 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio b punktas)
1. Pagal Procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį, jeigu dėl atlygintinų išlaidų kyla ginčas, Bendrasis Teismas, gavęs suinteresuotosios šalies prašymą ir susipažinęs su kitos šalies pastabomis, priima nutartį, kuri yra neskundžiama.
Todėl siekiant, kad šioje nuostatoje numatyta procedūra, kuria siekiama, kad būtų priimtas galutinis sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų, netaptų neveiksminga, negalima pripažinti, kad ginčas, kaip tai suprantama pagal minėtą straipsnį, kyla tik tada, kai laimėjusios šalies prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas adresatas aiškiai ir visai atsisako jas padengti.
(žr. 12 ir 13 punktus)
Nuoroda:
Bendrojo Teismo praktika: 2014 m. kovo 25 d. Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑126/11 P‑DEP, EU:T:2014:171, 13 punktas.
2. Iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punkto matyti, kad atlygintinos bylinėjimosi išlaidos yra tik tos, kurios, pirma, patiriamos dėl proceso Bendrajame Teisme, ir, antra, buvo būtinos tam tikslui. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas turi savo nuožiūra įvertinti bylos duomenis, atsižvelgdamas į jos dalyką ir pobūdį, svarbą Sąjungos teisės požiūriu, bylos sudėtingumą darbo krūvį, kurį galėjo patirti teismo procese dalyvaujantys atstovai ar patarėjai, ir ginčo poveikį šalių ekonominiams interesams. Nustatydamas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas Bendrasis Teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, susiklosčiusias iki nutarties, kuria nustatomos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant su bylinėjimosi išlaidų nustatymo procedūra susijusias būtinąsias išlaidas, paskelbimo momento.
Tačiau šalies, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos, ekonominė padėtis nėra vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgia Sąjungos teismas, kai vykstant procedūrai dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo apskaičiuoja atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą.
(žr. 19–21 ir 67 punktus)
Nuoroda:
Bendrojo Teismo praktika: 2004 m. birželio 28 d. Nutarties Airtours / Komisija, T‑342/99 DEP, Rink., EU:T:2004:192, 18 punktas; 2011 m. kovo 31 d. Nutarties Tetra Laval / Komisija, T‑5/02 DEP ir T‑80/02 DEP, EU:T:2011:129, 53 punktas ir 2012 m. kovo 23 d. Nutarties Kerstens / Komisija, T‑498/09 P‑DEP, EU:T:2012:147, 13–15 punktai.
3. Iš Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmos pastraipos, taikytinos Bendrajam Teismui remiantis minėto statuto 53 straipsnio pirma pastraipa, matyti, kad Sąjungos institucijos, kiek tai susiję su tuo, kaip jos pageidauja būti atstovaujamos ar kas joms padės Sąjungos teisme, gali savo nuožiūra nuspręsti pasinaudoti advokato pagalba. Minėtos statuto nuostatos taikymo tikslais Sąjungos įstaigas reikia prilyginti šioms institucijoms.
Nors aplinkybė, kad Sąjungos įstaiga naudojosi atstovo ir pasamdyto advokato paslaugomis, neturi poveikio nagrinėjamų bylinėjimosi išlaidų potencialiai atlygintinam pobūdžiui, nes nėra jokio pagrindo jų neatlyginti iš principo, ši aplinkybė gali turėti įtakos nustatant per procesą patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios galiausiai gali būti susigrąžintos, dydžiui. Šiuo atžvilgiu vienodo požiūrio į ieškovus principas nepažeidžiamas, kai Sąjungos įstaiga atsakovė nusprendžia tam tikrose bylose pasinaudoti advokato paslaugomis, nors kitose bylose jai atstovauja jos pačios darbuotojai.
Iš tiesų bet kokia kita išvada, pagal kurią norėdama pasinaudoti teise reikalauti padengti advokatui sumokėtą honorarą ar jo dalį Sąjungos įstaiga turi įrodyti, kad egzistavo objektyvi būtinybė pasinaudoti jo paslaugomis, iš tikrųjų reikštų, kad netiesiogiai ribojama Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtinta laisvė, todėl Sąjungos teismas turėtų institucijų ir įstaigų, atsakingų už jų tarnybų organizaciją, vertinimą pakeisti savuoju. Tačiau tokia užduotis nesuderinama nei su Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa, nei su Sąjungos institucijoms ir įstaigoms suteikta teise organizuoti savo vidaus veiklą, susijusią su bylų vedimu Sąjungos teismuose.
(žr. 24–26 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2013 m. spalio 10 d. Nutarties OCVV / Schräder, C‑38/09 P‑DEP, EU:C:2013:679, 20–22 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.
Bendrojo Teismo praktika: 2013 m. gegužės 28 d. Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑278/07 P‑DEP, Rink., EU:T:2013:269, 14 ir 15 punktai.
4. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 28 ir 31 punktus)
Nuoroda:
Bendrojo Teismo praktika: Nutarties Marcuccio / Komisija, EU:T:2013:269, 20 punktas ir Nutarties Marcuccio / Komisija, EU:T:2014:171, 31 ir 38 punktai bei juose nurodyta teismo praktika.
5. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 50 punktą)
Nuoroda:
Bendrojo Teismo praktika: 2014 m. sausio 20 d. Nutarties Schönberger / Parlamentas, T‑186/11 DEP, EU:T:2014:40, 29 punktas ir jame nurodyta tesimo praktika.
6. Išlaidos, susijusios su vertimais, kuriuos Sąjungos institucijos ir įstaigos privalo pateikti Bendrajam Teismui pagal Procedūros reglamento 43 straipsnio 2 dalį, negali būti laikomos atlygintinomis. Be to, tik į bylą įstojusių šalių atžvilgiu Bendrasis Teismas pripažįsta, kad vertimo išlaidos yra būtinos, jei tenkinamos tam tikros sąlygos.
Kalbant apie graikų kalba surašytą ieškinį, pareikštą Sąjungos įstaigai, kuriai atstovaujantys asmenys šios klabos nemoka ir pasamdė graikiškai kalbantį advokatą, reikia laikyti, kad pakanka pasamdyti tokį advokatą, kad, vykstant teismo procesui, ši įstaiga galėtų dirbti graikų kalba, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, iš dalies pakeisto Reglamentu (ES) Nr. 517/2013, numatytas pareigas. Pripažinimas, kad vertimo išlaidos yra atlygintinos, reikštų diskriminaciją dėl kalbos, nes tokių išlaidų ši įstaiga nebūtų patyrusi, jei ieškovas būtų pasirinkęs kitą proceso kalbą, kurią ši įstaiga supranta.
(žr. 61, 62 ir 64 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2004 m. lapkričio 26 d. Nutarties EIB / De Nicola, C‑198/02 P(R)‑DEP, EU:C:2004:754, 21 ir 22 punktai.
Bendrojo Teismo praktika: 2006 m. balandžio 18 d. Nutarties Euroalliages ir kt. /Komisija, T‑132/01 DEP, EU:T:2006:112, 46 punktas.