2024 m. vasario 8 d. German Khan pateiktas apeliacinis skundas dėl 2023 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-333/22 Khan / Taryba

(Byla C-111/24 P)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: German Khan, atstovaujamas advokatų T. Marembert ir A. Bass

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti 2023 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo sprendimą Khan / Taryba (T-333/22);

išnagrinėti ieškinį iš esmės ir:

panaikinti 2022 m. kovo 15 d. Tarybos sprendimą 2022/429, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kiek jis susijęs su apeliantu;

panaikinti 2022 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/427, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kiek jis susijęs su apeliantu;

panaikinti 2022 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/1530, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kiek jis susijęs su apeliantu;

panaikinti 2022 m. rugsėjo 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/1529, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kiek jis susijęs su apeliantu;

subsidiariai, panaikinti 2023 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo sprendimą Khan / Taryba (T-333/22) ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui;

bet kuriuo atveju priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą, apeliantas remiasi aštuoniais pagrindais:

Pirmasis pagrindas yra susijęs su Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 47 straipsnių, taip pat esminių procedūrinių reikalavimų ir Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio pažeidimu dėl nepakankamo motyvavimo. Skundžiamas sprendimas pažeidžia apelianto teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisę į reputaciją, nes jame neišnagrinėti visi argumentai, susiję su Tarybos teiginių dėl iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies d kriterijaus ir iš dalies pakeisto Reglamento 269/2014 3 straipsnio 1 dalies klaidingumu.

Antruoju pagrindu teigiama, kad Bendrasis Teismas nesilaikė iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies g punkto ir iš dalies pakeisto Reglamento 269/2014 3 straipsnio 1 dalies g punkto, nes skundžiamame sprendime pateiktas neteisingas „įtakingų“ verslininkų sąvokos aiškinimas.

Trečiasis pagrindas grindžiamas ESS 29 straipsnio ir SESV 215 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Skundžiamame sprendime padaryta klaida, nes jame nurodyta, kad minėtos nuostatos leidžia sankcionuoti asmenų kategorijas nesant pakankamo ryšio su režimu, kuriam Sąjunga siekia daryti spaudimą.

Ketvirtasis pagrindas yra susijęs su teisinio saugumo principo, teisės į nuosavybę ir laisvės užsiimti verslu pažeidimu. Skundžiamame sprendime pateiktas iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies g punkto ir iš dalies pakeisto Reglamento 269/2014 3 straipsnio 1 dalies g punkto aiškinimas yra nesuderinamas su minėtais principais.

Penktuoju pagrindu priekaištaujama, kad Bendrasis Teismas iškraipė Tarybos įrodymo Nr. 2 ir apelianto priedo C5 prasmę ir apimtį, neatsakydamas į apelianto argumentus. Be to, skundžiamo sprendimo motyvai yra nepakankami ir prieštaringi, todėl pažeisti SESV 296 straipsnis ir Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis.

Šeštasis ir septintasis pagrindai yra susiję su iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies g punkto ir iš dalies pakeisto Reglamento 269/2014 3 straipsnio 1 dalies g punkto pažeidimu. Nurodoma, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus ir pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus ir pareigą motyvuoti pagal SESV 296 straipsnį ir Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį, nes pateikė nepakankamus motyvus. Viena vertus, skundžiamame sprendime vien iš to, kad bankas Alfa yra tarp didžiųjų mokesčių mokėtojų (tai ginčijama), klaidingai daroma išvada, kad bankų sektorius yra didelių pajamų šaltinis Rusijos vyriausybei.

Kita vertus, skundžiamame sprendime klaidingai aiškinama ekonomikos sektorių, kurie yra „svarbus pajamų šaltinis Rusijos Federacijos vyriausybei“, sąvoka.

Galiausiai aštuntasis pagrindas grindžiamas tariamu teisingo bylos nagrinėjimo ir procesinės lygybės principų pažeidimu, rungimosi principo pažeidimu ir tuo, kad Bendrasis Teismas nepaisė savo teisminės kontrolės ribų. Minėti principai sprendime pažeisti, nes 104 punkte nurodyta, kad „2022 m. kovo 15 d. „Interfax“ pranešimo, kad „Alfa Bank“ paskelbė apie akcininkų struktūros pakeitimus ir ieškovas nebėra „bendrasavininkis“, pateikto be kito jį pagrindžiančio oficialaus dokumento ir nenurodžius tikslios šių pakeitimų datos ar ieškovo dalių perėmėjo tapatybės, nepakanka ieškovo dalių perleidimui įrodyti“, todėl apeliantas vertinamas akivaizdžiai mažiau palankiai.

____________