EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. spalio 23 d.
Byla F‑44/05 RENV
Guido Strack
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Bylos grąžinimas Tarnautojų teismui po sprendimo panaikinimo – Institucijos tarnautojų imuniteto dėl su byla teisme susijusių kalbų ir surašytų dokumentų panaikinimas – Paskyrimas į skyriaus vadovo pareigas – Kandidatūros atmetimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Neatrinkto kandidato suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Res judicata principas – Procesinis pažeidimas – Egzistuojančių interesų pusiausvyros nustatymas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Dėl neteisėtumo patirta neturtinė žala“
Dalykas: Pagal EB 236 ir EA 152 straipsnius iš pradžių pareikšto ieškinio grąžinimas Tarnautojų teismui 2010 m. gruodžio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimu Komisija prieš Strack (T‑526/08 P, toliau – sprendimas grąžinti bylą), iš dalies panaikinančiu 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarnautojų teismo sprendimą Strack prieš Komisiją (F‑44/05, toliau – Sprendimas Strack prieš Komisiją) dėl ieškinio, kuriuo G. Strack prašė panaikinti Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuro sprendimą atmesti jo kandidatūrą į aptariamo biuro skyriaus „Viešieji pirkimai ir sutartys“ vadovo (A 5/A 4) pareigas (toliau – ginčijamos pareigos) ir sprendimą į ginčijamas pareigas skirti A, taip pat nurodyti Komisijai atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą.
Sprendimas: Atmesti kaip nepriimtiną prašymą panaikinti imunitetą. Atmesti kaip nepagrįstą prašymą atlyginti žalą. Panaikinti sprendimą skirti A ir Komisijos sprendimą atmesti G. Strack kandidatūrą. Atmesti likusią ieškinio dalį. Nurodyti Komisijai padengti savo bylinėjimosi išlaidas bylose Strack prieš Komisiją (F‑44/05), Komisija prieš Strack (T‑526/08 P) ir Strack prieš Komisiją (F‑44/05 RENV), taip pat padengti visas G. Strack tose pačiose bylose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnų ieškiniai – Tarnautojų teismo kompetencija – Prašymas panaikinti šalių atstovų imunitetą – Prašymas, pateiktas ne teismo ar kompetentingos nacionalinės institucijos – Nepriimtinumas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 ir 47 straipsniai; Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio penkta pastraipa; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 30 straipsnis)
2. Pareigūnų ieškiniai – Išankstinė administracinė procedūra – Eiga – Terminai
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
3. Pareigūnų ieškiniai – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Trečiojo asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, kuriuo ginčijamas pareigūno ar tarnautojo paskyrimas – Priimtinumas – Panaikinimas, kuris yra pernelyg griežta sankcija – Įtakos nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
4. Pareigūnų ieškiniai – Procedūros pažeidimu grindžiamas pagrindas – Neveiksmingas pagrindas, jeigu nėra galimybės, kad teisėta procedūra galėtų baigtis kitokiu sprendimu
5. Pareigūnų ieškiniai – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Sprendimo dėl paskyrimo į laisvą darbo vietą panaikinimas – Panaikinimas, kuris yra pernelyg griežta sankcija arba ne – Vertinimo kriterijai – Interesų pusiausvyra – Galimybė savo iniciatyva priteisti iš institucijos atsakovės žalos atlyginimą atrankos procedūros nepanaikinimo atveju
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)
6. Pareigūnai – Įdarbinimas – Administracijos pareiga įdarbinti į atsilaisvinusią darbo vietą – Nebuvimas – Išimtis
7. Pareigūnų ieškiniai – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Sprendimo dėl paskyrimo panaikinimas – Per atrankos procedūrą, kurioje padaryta pažeidimų, paskirto pareigūno teisėti lūkesčiai – Nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)
8. Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Skundžiamo neteisėto akto panaikinimas – Tinkamas neturtinės žalos atlyginimas – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)
1. Dėl prašymo panaikinti vienos iš šalių atstovų imunitetą pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 30 straipsnį šioje nuostatoje aiškiai nenurodyta, kad prašymą panaikinti imunitetą gali pateikti viena iš šalių. Atsižvelgdamas į tai, kad Procedūros reglamento 30 straipsnyje numatytu imunitetu siekiama apsaugoti šalių atstovus nuo galimo persekiojimo, ir į šios nuostatos ratio legis, Tarnautojų teismas mano, kad jis privalo priimti sprendimą dėl prašymo panaikinti imunitetą, tik jeigu jį pateikė teismas arba kompetentinga nacionalinė institucija. Todėl Tarnautojų teismas negali patenkinti šalies pateikto prašymo panaikinti imunitetą, nes toks prašymas nepatenka į Tarnautojų teismo kompetenciją.
Minėtas 30 straipsnis turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio penktą pastraipą, kuri yra jo teisinis pagrindas. Aiškinant šią nuostatą taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad šalių atstovų imunitetas atspindi advokatų saviraiškos laisvę, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje. Nors tiesa, kad Tarnautojų teismo nagrinėjama byla nėra baudžiamoji, vis dėlto pagal minėtos konvencijos 10 straipsnį bendrai saugoma advokatų saviraiškos laisvė ir juo prisidedama prie teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo praktikoje. Galiausiai aiškinant Procedūros reglamento 30 straipsnį turi būti atsižvelgta į Chartijos 47 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriomis siekiama užtikrinti pagrindinę teisę į veiksmingą gynybą teisme, įskaitant galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamam ir atstovaujamam.
(žr. 73–76 ir 79 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo DEB, C‑279/09, 45 ir 46 punktai.
2. Ikiteisminė procedūra iš principo negali būti pernelyg ilga, nes dėl įvairių terminų, numatytų Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose, ji negali viršyti keturiolikos mėnesių ir dešimties dienų, kai ji pradėta pateikus prašymą, ir dešimties mėnesių ir dešimties dienų, kai pradėta pateikus skundą.
(žr. 90 punktą)
3. Trečiųjų asmenų reikalavimai dėl sprendimo paskirti pareigūną ar kitą tarnautoją panaikinimo yra priimtini.
Žinoma, kai aktas, kuris turi būti panaikintas, yra naudingas pareigūnui ar kitam tarnautojui, o taip yra sprendimo skirti į pareigas atveju, teismas turi patikrinti, ar panaikinimas nebus pernelyg griežta sankcija už padarytą pažeidimą, tačiau ši teismo pareiga neturi įtakos panaikinimo prašančio trečiojo asmens suinteresuotumui pareikšti ieškinį.
Šiuo atžvilgiu, viena vertus, teismas klausimą, ar panaikinimas nėra pernelyg griežta sankcija už padarytą pažeidimą, gali nagrinėti tik tada, kai išnagrinėtas ginčijamo sprendimo teisėtumas, nes nagrinėjant atsižvelgiama, be kita ko, į nustatyto pažeidimo sunkumo laipsnį.
Kita vertus, net kai sprendimo panaikinimas yra pernelyg griežta sankcija už nustatytą pažeidimą, ieškovas gali turėti naudos dėl reikalavimo panaikinti šį sprendimą, nes aplinkybė, kad sprendimo, kuriame padarytas pažeidimas, panaikinimas yra pernelyg griežta sankcija, nepašalina tikimybės, kad teismas patenkins reikalavimus, tačiau paves administracijai rasti teisingą ginčo sprendimą, arba savo iniciatyva priteis ieškovui žalos atlyginimą už pažeidimo padarymą.
(žr. 105–108 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1975 m. sausio 23 d. Sprendimo de Dapper prieš Parlamentą, 29/74, 16 punktas; 1980 m. birželio 5 d. Sprendimo Oberthür prieš Komisiją, 24/79, 13 ir 14 punktas; 1993 m. liepos 6 d. Sprendimo Komisija prieš Albani ir kt., C‑242/90 P, 13 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. liepos 10 d. Sprendimo Barbi prieš Komisiją, T‑68/91, 36 punktas; 2001 m. liepos 20 d. Sprendimo Brumter prieš Komisiją, T‑351/99, 97 punktas; 2006 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Neirinck prieš Komisiją, T‑494/04, 66 ir 67 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. spalio 22 d. Sprendimo Tzirani prieš Komisiją, F‑46/07, 38 punktas; 2010 m. gegužės 5 d. Sprendimo Bouillez ir kt. prieš Tarybą, F‑53/08, 90 punktas; 2010 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Brune prieš Komisiją, F‑5/08, 18 punktas.
4. Kad dėl procedūrinio pažeidimo galėtų būti panaikintas administracinis aktas, būtina, kad, nesant šio pažeidimo, procedūra galėtų baigtis kitokiu sprendimu. Tačiau iš ieškovo nereikalaujama įrodyti, kad aktas neišvengiamai būtų buvęs kitoks, jeigu jame nebūtų nagrinėjamo procedūrinio pažeidimo, ir pakanka, jog nebūtų visiškai paneigta galimybė, kad administracija galėjo priimti kitokį sprendimą, siekiant, kad dėl formalaus teisėtumo pažeidimo egzistavimo atitinkamas aktas būtų panaikintas.
(žr. 114 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1990 m. kovo 21 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑142/87, 48 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Nastvogel prieš Tarybą, F‑4/10, 94 punktas.
5. Kai aktas, kuris turi būti panaikintas, teikia naudos pareigūnui ar tarnautojui, o toks yra sprendimas skirti asmenį į laisvą darbo vietą, Sąjungos teismas pirmiausia turi patikrinti, ar panaikinimas nėra pernelyg griežta sankcija už padarytą pažeidimą.
Šiuo klausimu teismo taikomos neteisėtų sprendimų, priimtų pasibaigus konkursui dėl įdarbinimo, pasekmės nėra tokios pačios kaip sprendimų, priimtų įvykus konkursui, kurio tikslas – rezervo sąrašo sudarymas, atveju ir sprendimų, priimtų įvykus konkursui, kuris surengtas tam, kad paskiriant būtų įdarbinta į atitinkamą laisvą darbo vietą, atveju. Konkurso, kurio tikslas – rezervo sąrašo sudarymas, atveju visų individualių sprendimų įrašyti kiekvieno iš laureatų pavardę į aptariamą sąrašą panaikinimas iš principo yra pernelyg griežta sankcija. Tačiau sprendimų, priimtų įvykus vidiniam konkursui siekiant skirti asmenį į atitinkamą darbo vietą, atveju Sąjungos teismas atlieka kiekvieno konkretaus atvejo analizę, kurioje atsižvelgia į padaryto neteisėto veiksmo pobūdį ir į interesų pusiausvyrą.
Procedūrinio pažeidimo, padaryto vykdant vidinį konkursą dėl paskyrimo į atitinkamas pareigas, atveju teismas nagrinėja, ar aptariamas pažeidimas turėjo įtakos tik ieškovo kandidatūros nagrinėjimui, ar visų kandidatūrų nagrinėjimui. Pirmuoju atveju procedūrinis pažeidimas turi būti laikomas negalinčiu pateisinti sprendimo paskirti laimėjusį kandidatą panaikinimo. Antruoju atveju teismas palygina esamus interesus, kurie turi būti vertinami tuo momentu, kai pareiškiamas ieškinys.
Tai darydamas teismas atsižvelgia, pirma, į ieškovo suinteresuotumą, kad atrankos procedūra vyktų be pažeidimų, taip pat į pareigūno, paskirto įvykus atrankos procedūrai, kurioje padaryta pažeidimų, interesą ir į tai, kad šis pareigūnas galėjo sąžiningai tikėti sprendimo dėl jo paskyrimo teisėtumu. Pagaliau teismas išnagrinėja tarnybos interesus, t. y. visų pirma teisėtumo užtikrinimą, pasekmes biudžetui panaikinus neteisėtą sprendimą, galimus sunkumus vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, galimą žalą tarnybos tęstinumui ir galimybę pakenkti socialinei aplinkai institucijoje.
(žr. 116–119 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Bouillez ir kt. prieš Tarybą 82, 83, 85 ir 87–89 punktai ir nurodyta teismo praktika.
6. Nors paskyrimų tarnyba neprivalo tęsti atrankos procedūros, ji taip gali elgtis tik dėl objektyvių, pakankamų ir tuomet, kai pradėjo aptariamą procedūrą, nežinomų priežasčių.
(žr. 122 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. balandžio 14 d. Sprendimo Šimonis prieš Komisiją, F‑113/07, 90 punktas.
7. Pareigūnas, paskirtas įvykus atrankos procedūrai su pažeidimais, negali, net jeigu praėjo aštuoneri metai po ginčijamo sprendimo dėl paskyrimo priėmimo, remtis teisėtais lūkesčiais, kad išsaugotų savo paskyrimą, jeigu sprendimas buvo užginčytas per ieškinio pareiškimo terminus. Iš tiesų tokiomis aplinkybėmis šis pareigūnas negali nežinoti, kad jo paskyrimas bus galutinis, tik jei neatrinkto kandidato ieškinys nebus patenkintas.
(žr. 123 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Bouillez ir kt. prieš Tarybą 88 punktas.
8. Pareigūno skundžiamo administracijos akto panaikinimas pats savaime yra tinkamas ir iš principo pakankamas bet kokios neturtinės žalos, kurią šis pareigūnas galėjo patirti, atlyginimas, nebent pareigūnas įrodo, kad patyrė neturtinės žalos, kuri gali būti atskiriama nuo neteisėtumo, kuriuo grindžiamas panaikinimas, ir kuri negali būti visiškai atlyginta šiuo panaikinimu. Tai galioja tuo atveju, pirma, kai panaikintame akte pateiktas aiškiai neigiamas ieškovo gebėjimų įvertinimas, galintis jį įžeisti, antra, kai padarytas pažeidimas yra ypatingo sunkumo ir, trečia, kai panaikinimas yra visiškai neveiksmingas, vadinasi, pats savaime negali būti tinkamas ir pakankamas visos neturtinės žalos, kuri buvo padaryta ginčijamu aktu, atlyginimas.
(žr. 128 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo AQ prieš Komisiją, F‑66/10, 105, 107 ir 109 punktai.