2015 m. sausio 22 d. Ispanijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. lapkričio 13 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-481/11 Ispanija / Komisija
(Byla C-26/15 P)
Proceso kalba: ispanų
Šalys
Apeliantė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama A. Rubio González
Kita apeliacinio proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti 2014 m. lapkričio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-481/11, Ispanija / Komisija.
Panaikinti 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/20111 , kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės, I priedo 2 dalies VI D punkto penktą įtrauką.
priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Teisės klaida, susijusi su pareigos motyvuoti apimtimi. Argumentai, kuriais remiasi Bendrasis Teismas, neatitinka reikalavimų, pagal kuriuos tam, kad atitiktų SESV 296 straipsnį, reglamento motyvai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški. Iš tiesų Bendrasis Teismas užpildė ginčijamo reglamento motyvavimo spragas ir akto motyvus pakeitė savaisiais.
Teisės klaida, susijusi su vienodo požiūrio principu. Šiuo klausimu Bendrojo Teismo nurodyti motyvai nėra pagrįsti tinkamais palyginimą leidžiančiais atlikti kriterijais. Šis teismas savo argumentus grindžia tariamai pripažintu faktu, kuris nepatvirtintas jokiu faktiniu ar moksliniu argumentu, t. y. skirsto vaisius į tuos, kurie turi ploną žievę, ir turinčius storą žievę, ir atitinkamai citrusinius vaisius priskiria prie antrosios kategorijos.Teisės klaida, susijusi proporcingumo principo teismine kontrole. Bendrojo Teismo atliekama kontrolė, ar institucijos nustatytas prekybos prekėmis apribojimas proporcingas, turi būti vykdoma atsižvelgiant į Komisijai pripažintą didelę vertinimo laisvę. Tačiau Bendrasis Teismas neatliko teisminės kontrolės, kuri atitiktų Sprendimu Tetra Laval suformuotą praktiką. Pirma, jis tinkamai nepatikrino, ar elementai, kuriais pagrįstas priimtas sprendimas, buvo tinkami ir adekvatūs, kad pagrįstų apribojimą. Antra, jis tinkamai neišnagrinėjo išvadų, kurios darytinos atsižvelgus į tuos elementus, nes apribojimas viršija tai, kas būtina siekiamam tikslui įgyvendinti.