PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2004 m. liepos 20 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio prekių ženklo LIMO paraiška – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai“
Byloje T‑311/02,
Vitaly Lissotschenko, gyvenantis Dortmund (Vokietija),
Joachim Hentze, gyvenantis Werl (Vokietija),
atstovaujami advokato B. Hein,
ieškovai,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą J. Weberndörfer ir G. Schneider,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2002 m. liepos 31 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byloje R 363/2000‑2), susijusio su žodinio žymens LIMO kaip Bendrijos prekių ženklo įregistravimu,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas B. Vesterdorf, teisėjai P. Mengozzi ir M. E. Martins Ribeiro,
sekretorė D. Christensen, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, Pirmosios instancijos teismo sekretoriatui pateiktu 2002 m. spalio 10 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, Pirmosios instancijos sekretoriatui pateiktu 2003 m. vasario 25 d.,
atsižvelgęs į 2004 m. kovo 10 d. nustatytas posėdžio organizavimo priemones ir 2004 m. kovo 31 d. pateiktą VRDT atsakymą,
įvykus 2004 m. balandžio 27 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1999 m. rugpjūčio 26 d. V. Lissotschenko ir J. Hentze (toliau – ieškovai) pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1) pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) Bendrijos prekių ženklo paraišką.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo LIMO.
3 Pagal peržiūrėtą ir pakeistą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso 9, 10 ir 11 klasėms bei atitinka šį kiekvienos klasės aprašymą:
– 9 klasė: „Lazeriai, skirti ne medicininiam panaudojimui, būtent diodiniai lazeriai, lazeriai, skirti matavimo technikai, medžiagų apdirbimui, spausdinimo technikai, medžiagų arba kokybės kontrolei, duomenų apdorojimui ir perdavimui; optiniai ir (arba) elektriniai aparatai ir instrumentai, būtent atvaizdavimo sistemos, mikrooptinės sistemos, perdavimo mechanizmų elektroninės sudėtinės dalys, optinės sistemos su elektroniniais ir (arba) integruotais šviesos šaltiniais sudėtinės dalys; objektyvai; optinės linzės, papildomos linzės, linzių korektūra, difrakcijos aparatai (mikroskopija)“,
– 10 klasė: „Lazeriai, skirti medicininiam panaudojimui“,
– 11 klasė: „Apšvietimo aparatai ir įrangos, elektrospinduliuojantys diodai“.
4 2000 m. kovo 14 d. sprendimu, remdamasis Reglamento Nr. 40/94 38 straipsniu, ekspertas paraišką atmetė, motyvuodamas tuo, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas apibūdina atitinkamas prekes ir neturi jokio skiriamojo požymio Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų prasme.
5 2000 m. balandžio 4 d. remdamiesi Reglamento Nr. 40/94 59 straipsniu ieškovai pateikė apeliaciją dėl eksperto sprendimo VRDT.
6 2002 m. liepos 31 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba visų pirma patvirtino teisinį pagrindą, susijusį su ieškovų teisės būti išklausytiems pažeidimu, ir todėl eksperto sprendimą panaikino, įpareigodama grąžinti ieškovams apeliacijos mokestį. Be to, taikydama Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktus ji atmetė prekių ženklo paraišką 9 ir 10 klasių prekėms, motyvuodama tuo, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio ir yra sudarytas tik iš apibūdinančių šių prekių rūšį ir (arba) paskirtį elementų. Galiausiai, pakeisdama eksperto sprendimą, Apeliacinė taryba leido paskelbti Bendrijos prekių ženklo LIMO paraišką 11 klasės prekėms.
7 Konkrečiai kalbant apie atsisakymą įregistruoti prašomą įregistruoti prekių ženklą 9 ir 10 klasių prekėms, Apeliacinė taryba pirmiausia pripažino, kad elektronikos srityje raidžių junginys „LIMOS“ naudojamas kaip Laser IntensityModulationSystem (lazerio stiprumo moduliacijos sistema) santrumpa. Šiuo atžvilgiu Apeliacinė taryba rėmėsi eksperto jau minėtu leidiniu Abkürzungen in der Elektronik (Santrumpos elektronikos srityje), Schönborn (Berlynas, 1993), ir Internete atliktos paieškos rezultatu, kaip pavyzdį nurodydama dviejų Interneto tinklalapių, susijusių su įmonių „Toshiba“ ir „Minolta“ kopijavimo aparatais, adresus.
8 Be to, Apeliacinė taryba nurodė, kad 9 ir 10 klasių prekės gali būti naudojamos kaip sudėtinės lazerio stiprumo moduliacijos sistemos dalys, todėl žymuo LIMOS apibūdina šių prekių, kurios, jos manymu, skirtos specialių žinių turinčiam vartotojui arba puikiai žinančiam šį žymenį lazerių srityje profesionalui, rūšį ir (arba) paskirtį.
9 Apeliacinė taryba pridūrė, kad ištrynus raidę „s“ žymens LIMOS galūnėje jis netampa mažiau apibūdinančiu nagrinėjamas prekes prekių ženklu, kadangi „LIMO“ yra išraiški didesnės sintagmos „Laser Intensity Modulation System“ dalies, t. y. „Laser Intensity Modulation“ (Lazerio modeliavimo stiprumas) santrumpa. Šiuo atžvilgiu Apeliacinė taryba nusprendė, kad specialių žinių turintis vartotojas gali nustatyti tiesioginį ir vienareikšmį ryšį tarp 9 ir 10 klasių prekių ir žymens LIMO, kurį jis suvoks kaip sintagmos „Laser Intensity Modulation“ santrumpą.
10 Galiausiai Apeliacinė taryba nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas taip pat neturi skiriamojo požymio 9 ir 10 klasių prekių atžvilgiu. Jos manymu, atitinkamas vartotojas, kuris yra profesionalas, nematys žymenyje LIMO jokios šių prekių komercinės kilmės nuorodos, bet veikiau sintagmos „Laser Intensity Modulation“ santrumpą.
Šalių reikalavimai
11 Ieškovai Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakoma įregistruoti prašomą įregistruoti prekių ženklą 9 ir 10 klasių prekėms,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
12 VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
13 Ieškovai teigia, kad Apeliacinė taryba, taikydama Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnį, neteisingai atmetė paraišką įregistruoti prekių ženklą LIMO 9 ir 10 klasių prekėms. Grįsdami savo ieškinį jie remiasi iš esmės dviem pagrindais, susijusiais su atitinkamai Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu ir šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
Dėl pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu
Šalių argumentai
14 Ieškovai ginčija, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas gali būti laikomas apibūdinančiu nagrinėjamų prekių rūšį ar paskirtį.
15 Visų pirma jie pastebi, kad suinteresuota visuomenė nežino žymenų LIMO ir LIMOS kaip pavadinimų „Laser Intensity Modulation“ arba „Laser Intensity Modulation System“ santrumpų. Todėl jie teigia, kad nėra reikalavimo neapriboti šių žymenų panaudojimo galimybių.
16 Šiuo atžvilgiu ieškovai teigia, kad „Internationale Enzyklopädie der Abkürzungen und Akronyme in Wissenschaft und Technik“ (Tarptautinė santrumpų ir akronimų moksluose ir technikoje enciklopedija), kurią atnaujino M. Peschke (Munich 1998), nebenurodo „LIMOS“ kaip sintagmos „Laser Intensity Modulation System“ santrumpos.
17 Beje, jie pastebi, kad žymuo LIMOS internete paprastai naudojamas kaip žodžio „limuzinas“ santrumpa automobilių srityje ir tiktai kartais „Laser Intensity Modulation System“ prasme kalbant apie kopijavimo aparatus bei reprografijos sistemas. Iš tiesų, ieškovų nuomone, aplinkybė, kad VRDT internete atliktų paieškų rezultatas yra tik trys nuorodos, apimančios „LIMOS“ santrumpą „Laser Intensity Modulation System“ prasme, įrodo, kad raidžių junginys „LIMOS“ nėra atitinkamos specialių žinių turinčios visuomenės dalies apskritai nei žinoma, nei naudojama santrumpa.
18 Grįsdami savo argumentus ieškovai remiasi 2000 m. spalio 31 d. VRDT trečiosios apeliacinės tarybos sprendimu, priimtu byloje R 294/2000‑3 dėl žymens DS kaip Bendrijos prekių ženklo įregistravimo prekėms ir paslaugoms, susijusioms su elektroninių fotoaparatų ir nuotraukų ryškinimo sritimi. Šiame sprendime nurodyta, kad vertinant žymenį jo įregistravimo tikslais, žodynuose pateiktų sąvokų vertė yra santykinė, būtent kai šiais žodynais pagrįstos analizės rezultatas nėra pagrįstas kita informacija ar įrodymais. Ieškovai pabrėžia, kad minėtoje byloje eksperto sprendimas pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktus atsisakyti registruoti prekių ženklą DS buvo pagrįstas santrumpų sąrašu, iš kurio buvo matyti, kad „DS“ yra žodžių „Digital Signal“ santrumpa ir kad Apeliacinė taryba nurodydama, jog remiantis vien šiuo pagrindu neleidžiama daryti išvados, kad suinteresuotos visuomenės dalis painios santrumpą „DS“ su pavadinimu „Digital Signal“ ir taip jį sutapatins su apibūdinamąja nuoroda, šį sprendimą panaikino. Ieškovų manymu, panašios abejonės yra leistinos šioje byloje, nes „LIMOS“ kaip „Laser Intensity Modulation System“ santrumpa pateikiama tik viename leidinyje ir dviejuose interneto tinklalapiuose.
19 Dėl žymens LIMO ieškovai pastebi, kad jo kaip „Laser Intensity Modulation“ santrumpos naudojimas nėra įrodytas VRDT savo vertinimams pagrįsti pateiktais dokumentais ir interneto tinklalapiais, kuriuose yra tik žymuo LIMOS. Šiuo metu santrumpa „LIMO“ kalbant apie lazerio stiprumo moduliacijos sistemą neegzistuoja, taigi jos atžvilgiu negali būti taikomas reikalavimas neapriboti panaudojimo galimybių.
20 Šiuo atžvilgiu ieškovai nurodo, kad žymuo LIMO internete naudojamas kaip žodžių „limuzinas“ arba „limonadas“ ar dar ekonomikos moksle naudojamo žodžių junginio „least input for the most output“ santrumpa. Todėl, ieškovų nuomone, kadangi santrumpos „LIMO“ reikšmė dviprasmiška, suinteresuotos visuomenės dalis, kurią sudaro specialistai, susidūrusi su šia santrumpa nenustatys jokio ryšio su prekių ženklo paraiškoje nurodytomis 9 ir 10 klasių prekėmis.
21 Ieškovai taip pat nurodo 1998 m. birželio 2 d. priimtą Vokietijos federacinio patentų teismo (Deutsches Bundespatentgericht) sprendimą dėl paraiškos įregistruoti žodinį žymenį CT kaip nacionalinį prekių ženklą, kuriuo, remiantis tuo, kad „santrumpa „CT“ turi daug reikšmių, galinčių apibūdinti su ja susijusias prekes ir paslaugas“, buvo atsisakyta taikyti reikalavimą neapriboti šio žymens panaudojimo galimybių.
22 Antra, ieškovai teigia, kad net jei žymenys LIMOS ir LIMO laikytini atitinkamai „Laser Intensity Modulation System“ ir „Laser Intensity Modulation“ santrumpomis, jie neapibūdina Bendrijos prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių, nes šios prekės nėra nei lazerio stiprumo modeliavimo sistemos, nei, priešingai negu „Laser Intensity Modulation“, metodai arba būdai, bet tiktai individualios prekės, kurių derinys taip pat nesudaro vienos iš šių sistemų.
23 VRDT pritaria, kad Apeliacinės tarybos pateikti vertinimai dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio pagrįsti.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
24 Pagal Regalemnto Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami „prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, ar kitoms prekių ar paslaugų savybėms“.
25 Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą neleidžiama, kad jame nurodytus žymenis arba nuorodas dėl jų kaip prekių ženklo įregistravimo galėtų naudoti tik viena bendrovė. Šia nuostata siekiama bendrojo intereso tikslo, kuriuo reikalaujama, kad tokius žymenis arba nuorodas galėtų laisvai naudoti visi (2003 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas VRDT prieš Wrigley, C‑191/01 P, Rink. p. I‑0000, 31 punktas; 2002 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas DaimlerChrysler prieš VRDT (CARCARD), T‑356/00, Rink. p. II‑1963, 24 punktas ir 2003 m. lapkričio 27 d. Sprendimas Quick prieš VRDT (Quick), Rink. p. I‑0000, 27 punktas).
26 Šiomis aplinkybėmis minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti žymenys ir nuorodos yra tie, kurie, suinteresuotos visuomenės dalies požiūriu, gali būti įprastai naudojami, tiesiogiai arba paminint vieną iš jų pagrindinių požymių, tokiai prekei arba paslaugai, kuriai prašoma įregistruoti prekių ženklą, žymėti (2001 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT, C‑383/99 P, Rink. p. I‑6251, 39 punktas; minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo CARCARD 25 punktas ir 2002 m. spalio 9 d. Sprendimo Dart Industries prieš VRDT (UltraPlus), T‑360/00, Rink. p. II‑3867, 22 punktas).
27 Todėl žymens apibūdinamojo pobūdžio vertinimas gali būti atliekamas tik atsižvelgiant į atitinkamas prekes ar paslaugas ir į nustatytos suinteresuotos visuomenės dalies supratimą apie jį (minėtų sprendimų CARCARD 25 punktas ir UltraPlus 22 punktas).
28 Šiuo atveju Apeliacinė taryba konstatavo, kad suinteresuotos visuomenės dalį sudaro specialių žinių turintys vartotojai (ginčijamo sprendimo 17 punktas). Kadangi nagrinėjamos prekės yra skirtos profesionalams, o ne paprastiems vartotojams, šią Apeliacinės tarybos analizę reikia patvirtinti. Beje, ieškovai jos neginčijo. Taigi suinteresuota visuomene laikytina turinti specialių žinių, pakankamai informuota, pastabi bei nuovoki visuomenė (žr. 2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Eurocool Logistik prieš VRDT (EUROCOOL), T‑34/00, Rink. p. II‑683, 47 punktą).
29 Pirmiausia dėl ieškovų argumentų, kad žymenų LIMOS ir LIMO atžvilgiu nekeliamas panaudojimo galimybių neapribojimo reikalavimas, nes jie nėra naudojami kasdieninėje specializuotoje kalboje apibūdinant atitinkamas prekes, nurodytina, kad Teisingumo Teismas 1999 m. gegužės 4 d. Sprendimo Windsurfing Chiemsee (C‑108/97 ir C‑109/97, Rink. p. I‑2779) 35 punkte patvirtino, jog 1998 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1) 3 straipsnio 1 dalies c punkto, kuris yra išdėstytas kaip ir Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas, taikymas nepriklauso nuo konkretaus, realaus ir svarbaus reikalavimo neapriboti panaudojimo galimybių egzistavimo.
30 Todėl Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo tikslais, remiantis atitinkama nagrinėjamo žodinio žymens reikšme, reikia tik išnagrinėti, ar tikslinės visuomenės dalies požiūriu egzistuoja pakankamai tiesioginis ir konkretus ryšys tarp žymens ir prekių ar paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą (2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Streamserve prieš VRDT (STREAMSERVE), T‑106/00, Rink. p. II‑723, 40 punktas, patvirtintas 2004 m. vasario 5 d. Teisingumo Teismo nutartimi Streamserve prieš VRDT, C‑150/02 P, Rink. p. I‑0000, ir minėto sprendimo CARCARD 28 punktas).
31 Reikia pastebėti, kad Apeliacinė taryba neteigė, jog žymuo LIMO specializuotoje kalboje yra kasdien naudojamas kaip sintagmos „Laser Intensity Modulation“ santrumpa. Šiuo atžvilgiu ieškovai pastebi, kad žymens LIMO nėra nei specializuotuose leidiniuose, nei internete, kur jis, priešingai, pateikiamas kaip žodžių „limuzinas“ arba „limonadas“ ar ekonomikos moksle naudojamo žodžių junginio „least input for the most output“ santrumpa.
32 Tačiau tai, kad specialių žinių turinti visuomenė žymens LIMO paprastai nevartoja kaip sintagmos „Laser Intensity Modulation“ santrumpos, nėra pakankamas pagrindas siekiant pašalinti a priori jo apibūdinantį pobūdį. Iš tiesų pastebėtina, jog tam, kad VRDT, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktu, atsisakytų įregistruoti, nėra būtina, kad šiame straipsnyje nurodyti prekių ženklą sudarantys žymenys ir nuorodos paraiškos įregistruoti prekių ženklą pateikimo metu būtų realiai naudojami apibūdinant prekes arba paslaugas, kurioms pateikta paraiška, arba šių prekių ar paslaugų savybes. Kaip nurodyta pačiame šios nuostatos tekste, pakanka, kad šiuos žymenis ir nuorodas būtų galima naudoti šiems tikslams (minėto sprendimo VRDT prieš Wrigley 32 punktas ir 2004 m. vasario 5 d. Teisingumo Teismo nutarties Telefon & Buch prieš VRDT, C‑326/01 P, Rink. p. I‑0000, 28 punktas).
33 Tačiau šiuo atveju Apeliacinė taryba savo analizėje, kuria siekė nustatyti, ar žymuo LIMO gali būti naudojamas siekiant apibūdinti Bendrijos prekių ženklo paraiškoje nurodytas 9 ir 10 klasių prekes arba šių prekių savybes, pirmiausia konstatavo, kad „LIMOS“ yra žinoma sintagmos „Laser Intensity Modulation System“ santrumpa nagrinėjamų prekių srityje, todėl ji apibūdina jų rūšį ir (arba) paskirtį. Be to, ji nusprendė, kad ištrinant raidę „s“ raidžių junginio „LIMOS“ sutrumpinimas iki „LIMO“ negali pašalinti prašomo prekių ženklo apibūdinamojo pobūdžio.
34 Kalbant apie žymenį LIMOS, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 16 punkte padarė teisingą išvadą, kad jis naudojamas elektronikos srityje kaip sintagmos „Laser Intensity Modulation System“ santrumpa, remdamasi tuo, kad ši jo reikšmė taip pat nurodyta ir leidinyje dėl elektronikos srityje naudojamų santrumpų, ir interneto tinklalapiuose.
35 Iš tiesų tokios santrumpos įtraukimas į leidinį, skirtą santrumpoms elektronikos srityje, turi ypatingą reikšmę, į kurią negalima nekreipti dėmesio vien tik todėl, kad ieškovų nurodyta enciklopedija (žr. 16 punktą) nenurodo „LIMOS“ kaip santrumpos.
36 Be to, realaus „LIMOS“ naudojimo kaip „Laser Intensity Modulation System“ santrumpos įrodymas išplaukia ne tik iš žodyne pateikto apibrėžimo, bet taip pat iš komercinio pobūdžio dokumentų. Iš tikrųjų iš Apeliacinės tarybos kaip pavyzdžių minėtų interneto tinklalapių matyti, kad „LIMOS“ yra sintagmos „Laser Intensity Modulation System“, kuri šiuose tinklalapiuose nurodo kopijavimo sistemą („copying system“), naudojamą spalvotuose Toshiba FC 70 modelio ir Minolta CF 9001 modelio kopijavimo aparatuose, santrumpa.
37 Šiomis aplinkybėmis ieškovų kaltinimas, kad Apeliacinė taryba tariamai nesilaikė savo sprendime dėl prekių ženklo DS paraiškos (žr. 18 punktą) nurodytų analizės kriterijų, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, primintina, kad šioje byloje suinteresuotos visuomenės dalis yra specialių žinių turinti visuomenė, skirtingai nuo buvusiosios toje byloje, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, kuriame siekdama padaryti išvadą, kad ekspertas remdamasis tik nuoroda, esančia akronimų ir santrumpų žodyne, negalėjo nuspręsti, jog ši visuomenė raides „DS“ galės suvokti kaip reiškiančias „Digital Signal“. Apeliacinė taryba būtent rėmėsi aplinkybe, kad suinteresuotos visuomenės dalis yra paprasti vartotojai, o ne profesionalai. Todėl ieškovai tam, kad pagrįstų savo argumentus, tikrai negali remtis šiuo sprendimu.
38 Dėl žymens LIMOS apibūdinančio pobūdžio konstatuotina, kaip tai padarė Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 17 punkte, kad ieškovai savo 2000 m. birželio 7 d. paaiškinimų, nurodančių jų apeliacijos VRDT pagrindus, 3 puslapyje pripažino, jog „paraiškoje nurodytos prekės <…> yra prekės, kurios bet kuriuo atveju gali būti „Laser Intensity Modulation Systems“ sudėtinės dalys“, net jei jie pridūrė, kad „vis dėlto nė viena iš šių prekių negali būti tiesiogiai nurodyta kaip tokia sistema“. Apeliacinė taryba, atsižvelgdama į šį pripažinimą, kurį, beje, ieškovai pakartojo per 2004 m. balandžio 27 d. posėdį Pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad žymuo LIMOS apibūdina šių prekių „rūšį ir (arba) paskirtį“.
39 Šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas teigia, kad nei Apeliacinė taryba savo sprendime, nei VRDT vykstant šiam procesui neparodė, kaip žymuo LIMOS apibūdina 9 ir 10 klasių prekių rūšį.
40 Tačiau akivaizdu, kad šias prekes galima naudoti kaip sudedamąsias lazerio stiprumo moduliacijos sistemos dalis. Taigi ieškovai nepateikė jokio svarbaus argumento, paneigiančio Apeliacinės tarybos išvadą, kad atsižvelgiant į šią nurodytų prekių savybę žymuo LIMOS, kaip sintagmos „Laser Intensity Modulation System“ santrumpa, apibūdina bent jau jų paskirtį. Iš tiesų jie tik iš esmės pažymėjo, kad „Laser Intensity Modulation System“ negalima gauti vien tik suderinus dvi ar daugiau nagrinėjamų prekių. Tačiau toks patikslinimas, kuris nepašalina galimybės, kad kiekviena iš šių prekių, individualiai derinant su kitomis Bendrijos prekių ženklo paraiškoje nenurodytomis prekėmis, gali būti naudojama siekiant sudaryti tokią sistemą, neturi reikšmės.
41 Kadangi visos nurodytos 9 ir 10 klasių prekės skirtos specialių žinių turinčiam vartotojui, galinčiam šį žymenį LIMOS žinoti kaip „Laser Intensity Modulation System“ santrumpą tų pačių prekių, kurios gali būti integruotos tokioje sistemoje, srityje, ieškovams nepateikus priešingų įrodymų, konstatuotina, kad šis žymuo apibūdina vieną iš galimų nagrinėjamų prekių paskirčių, į kurią suinteresuota visuomenės dalis pasirinkdama gali atsižvelgti ir kuri dėl šios priežasties yra jo esminė savybė (šiuo klausimu žr. 2003 m. lapkričio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo HERON Robotunits prieš VRDT (ROBOTUNITS), T‑222/02, Rink. p. I‑0000, 44 punktą).
42 Tačiau jei žymuo LIMOS, suinteresuotos visuomenės dalies požiūriu, yra pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su 9 ir 10 klasių prekėmis, kurioms pateikta paraiška įregistruoti prekių ženklą, dar reikia patikrinti, ar tokia pati išvada darytina kalbant apie žymenį LIMO, kurį prašoma įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą.
43 Šiuo atžvilgiu Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ištrynus raidę „s“ žymens LIMOS galūnėje dėl to atsiradęs žymuo nagrinėjamų prekių atžvilgiu netampa mažiau apibūdinančiu Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme.
44 Iš tiesų nustatyta „LIMOS“ kaip sintagmos „Laser Intensity Modulation System“ santrumpos naudojimo aplinkybė jau nurodo, kad žymenį LIMO galima naudoti ir suinteresuota visuomenės dalis jį gali suvokti kaip „Laser Intensity Modulation“ santrumpą. Fakto, kad žymuo LIMO veikiau nei sistemą gali apibūdinti lazerio stiprumo moduliacijos fenomeną, nepakanka siekiant paneigti, kad šis žymuo yra apibūdinamojo pobūdžio nagrinėjamų prekių atžvilgiu. Jeigu jos gali būti sudedamosios sistemos, kuri atlieka lazerio stiprumo moduliavimą, dalys, šią moduliaciją žymintis žymuo visada išlieka apibūdinančiu galimą šių prekių paskirtį.
45 Taigi Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad specialių žinių turintis vartotojas galės nustatyti pakankamai tiesioginį ir konkretų ryšį tarp Bendrijos prekių ženklo paraiškoje nurodytų 9 ir 10 klasių prekių bei žymens LIMO bei suvoks šį žymenį kaip „Laser Intensity Modulation“ santrumpą ir kaip nurodantį bent jau vieną iš galimų šių prekių paskirčių, t. y. jų integraciją lazerio stiprumo moduliacijos sistemoje.
46 Galiausiai ieškovų argumentas, kad, atsižvelgiant į tariamai dviprasmišką žymens LIMO, naudojamo kaip žodžių „limuzinas“ ar „limonadas“ arba žodžių junginio „least input for the most output“ santrumpa, arba suvokiamo kaip atitinkamos bendrovės socialinė paskirtis, reikšmę, susidūrusi su šiuo žymeniu suinteresuotos visuomenės dalis nepagalvos apie 9 ir 10 klasių prekes, yra taip pat atmestinas.
47 Šiuo atžvilgiu pakanka priminti, kad taikant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą turi būti atsisakoma registruoti žodinį žymenį, jeigu bent viena iš galimų jo reikšmių apibūdinama atitinkamų prekių ar paslaugų savybė (minėto sprendimo VRDT prieš Wrigley 32 punktas; minėtos nutarties Telefon & Buch prieš VRDT 28 ir 37 punktai; minėto sprendimo STREAMSERVE 42 punktas ir minėto sprendimo CARCARD 30 punktas). Taigi iš nurodytų vertinimų matyti, kad viena iš galimų žymens LIMO reikšmių yra „Laser Intensity Modulation“ ir kad suinteresuotos visuomenės dalis puikiai gali šį žymenį suprasti kaip turintį tokią reikšmę.
48 Iš to išplaukia, kad pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu, yra atmestinas.
49 Šiomis aplinkybėmis nereikia nagrinėti pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu. Iš tiesų iš nusistovėjusios teismų praktikos išplaukia, kad tam, jog žymuo nebūtų registruojamas kaip Bendrijų prekių ženklas, pakanka, kad būtų taikomas vienas iš absoliučių atmetimo pagrindų (2002 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas DKV prieš VRDT, C‑104/00 P, Rink. p. I‑7561, 29 punktas; 2000 m. spalio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Community Concepts prieš VRDT (Investorworld), T‑360/99, Rink. p. II‑3545, 26 punktas ir 2001 m. sausio 31 d. Sprendimas Mitsubishi HiTec Paper Bielefeld prieš VRDT (Giroform), T‑331/99, Rink. p. II‑433, 30 punktas bei 2002 m. lapkričio 20 d. Sprendimas Bosch prieš VRDT (Kit Pro et Kit Super Pro), T‑79/01 ir T‑86/01, Rink. p. II‑4881, 36 punktas).
50 Todėl ieškinys yra atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51 Pagal Pirmosios instancijos teismo darbo reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovai pralaimėjo bylą, jie turi padengti VRDT išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Vesterdorf | Mengozzi | Martins Ribeiro |
Paskelbta 2004 m. liepos 20 d. viešame posėdyje Liuksemburge.