TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. gegužės 6 d.

Byla F‑137/07

Giovanni Sergio ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Teisės ir pareigos – Profsąjungų laisvė – Susitarimo tarp profsąjungų bei profesinių organizacijų ir Komisijos protokolas – Protokolo pagrindu priimti individualūs sprendimai dėl delegavimo / atleidimo nuo darbo – Asmens nenaudai priimtas aktas – Teisė pareikšti ieškinį – Savo, o ne profsąjungos vardu veikiantis pareigūnas – Nepriimtinumas – Pranešimas apie skundo atmetimą ieškovų advokatui – Ieškinio pareiškimo termino pradžia“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo G. Sergio ir keturi kiti Komisijos pareigūnai prašo, pirma, panaikinti Susitarimo tarp profsąjungų ir profesinių organizacijų (PPO) ir Komisijos Personalo ir administracijos generalinio direktorato protokolą, susijusį su išteklių skyrimu personalui atstovauti 2006 m., antra, panaikinti individualius sprendimus dėl atleidimo nuo pareigos dirbti, priimtus 2006 m. protokolo ir PPO atstovaujamumo taisyklių pagrindu Alliance ir Fédération de la fonction publique européenne profesinių sąjungų atstovų atžvilgiu, trečia, panaikinti 2006 m. lapkričio 14 d. Personalo ir administracijos GD generalinio direktoriaus sprendimą grąžinti Marquez-Garcia į tarnybą generaliniame direktorate, kuriame jis anksčiau dirbo; ieškovai taip pat prašo priteisti iš Komisijos sumokėti kiekvienam jų simbolinę vieno euro sumą, viena vertus, patirtai moralinei ir politinei žalai, kaip Profesinės sąjungos atstovams, ir, kita vertus, moralinei žalai ir žalai karjerai kaip pareigūnams ar tarnautojams atlyginti.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka –Institucijos su profsąjungomis ir profesinėmis organizacijomis sudarytas susitarimas dėl lengvatų šioms organizacijoms suteikimo dėl jų atstovaujamumo – Netaikymas – Sprendimas pareigūnui, deleguotam pagal susitarimą vienos iš šių organizacijų, atsisakyti suteikti lengvatą, susijusią su delegavimu į profesinę sąjungą – Įtraukimas

(EB 230 ir 236 straipsniai; Pareigūnų tarnybos nuostatų 10c, 24b, 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Teisė jungtis į profsąjungas ir asociacijas – Ribos – Administracijos pareiga ilgam atleisti profsąjungos atstovus nuo jų darbo tarnyboje tai įtvirtinant dokumente – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24b straipsnis)

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Ieškinys dėl panaikinimo, pateiktas profsąjungos ar profesinės organizacijos nario – Reikalavimai panaikinti sprendimus suteikti „delegavimą į profsąjungą“ kitos organizacijos nariams

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24b, 90 ir 91 straipsniai)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ribota administracijos kompetencija – Sprendimas grąžinti į tarnybą pareigūną, kuris buvo deleguotas į profsąjungą ir kuris dagiau nebėra paskirtas jo profesinės organizacijos – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Ieškinys – Terminai – Pradžios momentas – Advokato pateiktas skundas kelių pareigūnų vardu

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečia bei ketvirta pastraipos ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

1.      Institucijos ir profsąjungų bei profesinių organizacijų sudarytu susitarimu, kuriame šioms organizacijoms suteikiamos lengvatos dėl jų atstovaujamumo, kaip antai galimybė „deleguoti į profsąjungą“, kredito suteikimas ir išorinio personalo suteikimas, siekiama reglamentuoti administracijos ir šių organizacijų kolektyvinius darbo santykius, t. y. juo nereglamentuojami individualūs institucijos ir pareigūno darbo santykiai, tačiau reglamentuojami šios institucijos ir šių organizacijų santykiai. Taigi, nors tokiu susitarimu gali būti pažeisti vienos iš šių organizacijų funkciniai interesai, juo negalima paveikti šiai organizacijai priklausančių pareigūnų individualios padėties, būtent Pareigūnų tarnybos nuostatų 24b straipsnyje įtvirtintos individualios teisės jungtis į profsąjungas ir asociacijas ar teisės, atsiradusios pagal buvusį institucijos ir profsąjungų ir profesinių organizacijų susitarimą, įgyvendinimo.

Todėl pareigūnas, veikdamas asmeniškai, nėra tiesiogiai susijęs su tokiu susitarimu. Tik profsąjungos ir profesinės organizacijos šiuo klausimu yra tiesiogiai susijusios su susitarimu ir gali pasinaudoti pagal EB 230 straipsnį jų turimais apskundimo būdais tam, kad apgintų savo funkcinius interesus. Tik jei dėl tokio susitarimo viena iš šių organizacijų susilpnėtų taip, kad, atsižvelgiant į pasekmių dydį, galėtų būti pripažinta, kad iš šios organizacijos narių buvo atimta galimybė normaliai įgyvendinti jų teises jungtis į profsąjungas ir asociacijas, pareigūnai, veikdami asmeniškai ir remdamiesi organizacijos, kuriai jie priklauso, susilpnėjimu, galėtų būti suinteresuoti pareikšti ieškinį.

Vis dėlto, jei vienai iš šių organizacijų būtų suteikta galimybė priimti deleguotą asmenį remiantis tokiu susitarimu ir jei nurodydama pareigūno vardą ir pavardę ji paskirtų pareigūną, kuris bus deleguotas, vėlesnis Paskyrimų tarnybos sprendimas atsisakyti deleguoti šį pareigūną būtų šio pareigūno nenaudai priimtas sprendimas ir dėl jo šis pareigūnas galėtų pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal EB 236 straipsnį, kuris negali būti pareikštas dėl paties susitarimo.

(žr. 51, 52, 56, 79 ir 81–84 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. gegužės 6 d. Nutarties Hecq prieš Komisiją, T‑34/03, Rink. VT p. I‑A‑143 ir II‑639, 46 punktas.

2.      Nors laisvė dalyvauti profsąjungų veikloje yra bendrasis darbo teisės principas, kuris reiškia, kad, be kita ko, profsąjungų atstovai yra atleidžiami nuo tarnybos tam, kad dalyvautų konsultacijose su institucijomis, jos turinys negali būti išplėstas tiek, kad ji apimtų Bendrijos institucijų pareigą ilgam atleisti nuo darbo tarnyboje profsąjungų atstovus tai įtvirtinant dokumente, kad jie galėtų skirti visą savo laiką personalo atstovavimo pareigoms. Taigi pareigūno galimybė remtis individualia teise „būti deleguotam į profsąjungą“, kuria remiantis jis galėtų skųsti priemonę, kuria „deleguojama į profsąjungas“, priklauso nuo konkrečių nuostatų, kuriose numatyta ši teisė.

(žr. 61 ir 62 punktus)

3.      Reikalavimai, pateikti pareigūnų, priklausančių profsąjungai ar profesinei organizacijai, ieškinyje, kuriais siekiama, kad būtų panaikinti sprendimai, kuriais „į profsąjungas deleguojami“ kiti pareigūnai ar tarnautojai, priklausantys kitai iš šių organizacijų, turi būti atmesti kaip nepriimtini. Iš tiesų, kadangi šie sprendimai nėra adresuoti ieškovams, jais nėra akivaizdžiai pakeičiama jų, kaip pareigūnų ar tarnautojų, padėtis. Be to, šie sprendimai nėra laisvės dalyvauti profsąjungų veikloje individualaus įgyvendinimo apribojimas, nes nors jais ir apribojamos ieškovų galimybės „būti deleguotiems į profsąjungą“, iš esmės jais nesiekiama iš jų visiškai atimti teisės būti deleguotiems. Todėl šiais sprendimais nedaroma tiesioginė ir individuali įtaka ieškovų interesams aiškiai pakeičiant jų, kaip pareigūnų ar tarnautojų, teisinę padėtį.

(žr. 92–95 punktus)

4.      Institucija privalo grąžinti į tarnybą pareigūną, kuris nebėra profsąjungos, turinčios teisę deleguoti tam tikrą skaičių asmenų pagal protokolą dėl išteklių paskirstymo tarp profsąjungų ir profesinių organizacijų, paskirtas būti deleguotas. Todėl visi pagrindai, kuriais ginčijamas šis sprendimas grąžinti į tarnybą, yra nepriimtini tiek, kiek įgyvendintos susijusios kompetencijos sąlygos, t. y. profesinė organizacija, remdamasi savo teise deleguoti, nėra paskyrusi atitinkamo pareigūno. Iš tiesų šiuo atveju suinteresuotasis asmuo teisiškai nėra suinteresuotas sprendimo panaikinimu, nes sprendimo panaikinimas gali lemti tik naujo sprendimo, iš esmės tapataus panaikintajam, priėmimą.

(žr. 103 ir 104 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Stott prieš Komisiją, T‑99/95, Rink. p. II‑2227, 31 ir 32 punktai.

5.      Jei aiškiai matyti, kad skundą pateikė advokatas pareigūnų ar tarnautojų vardu, administracija pagrįstai gali manyti, kad jis yra sprendimo, priimto atsakant į šį skundą, gavėjas. Jei administracijai nėra pateikta priešingos informacijos prieš jai pranešant apie atsakymą, šis pranešimas, skirtas advokatui, yra pranešimas jo atstovaujamiems pareigūnams ar tarnautojams ir nuo jo skaičiuojamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas ieškiniui pareikšti.

Šiuo klausimu kai advokatas pateikia skundą kelių pareigūnų ar tarnautojų vardu, institucijos pranešimas apie jos atsakymą šiam advokatui yra teisinio saugumo garantija ne tik institucijai, bet ir ieškovų advokatui, kuris žino vienintelę dieną, nuo kurios skaičiuojamas terminas galimam ieškiniui pareikšti pareigūnų ar tarnautojų, kuriems jis atstovauja, vardu.

Norėdami tvirtinti, kad jų ieškinys pareikštas ne per vėlai, ieškovai negali pagrįstai remtis advokato nacionalinės teisės nuostatomis, susijusiomis su įgaliojimu, pagal kurias įgaliojimas advokatui pateikti procesinį dokumentą, be kita ko, ieškinį, visiškai nereiškia įgaliojimo jam būti atsakymo į šį ieškinį gavėju, nes pareigūno administraciniam skundui nekeliami konkrečios formos reikalavimai ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje nereikalaujama, jog norint pateikti skundą reikia, kad advokatas atstovautų pareigūnui.

Be to, nors ieškinių teisme srityje Teisingumo Teismo statuto, taikomo Tarnautojų teismui remiantis šio statuto priedo 7 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio trečioje ir ketvirtoje pastraipose numatyta, kad bylų šalims turi atstovauti advokatas ir kad bylos šaliai Teisme gali atstovauti tik advokatas, turintis leidimą verstis advokato praktika valstybės narės ar kitos valstybės, kuri yra Europos Ekonominės erdvės susitarimo šalis, teisme, Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje nėra tokios nuorodos į valstybių narių teisę.

Galiausiai siekiant, kad nekiltų pavojus pažeisti Bendrijos teisės vieningumo ir pareigūnų vienodo vertinimo principus, Pareigūnų tarnybos nuostatų, susijusių su išankstiniu skundu, kurį pareigūnas turi pateikti Paskyrimų tarnybai prieš pareikšdamas ieškinį teisme, taikymas negali priklausyti nuo įgaliojimo sąvokos vertinimo nacionalinės teisės sistemose.

Bet kuriuo atveju, kai pareigūnai, siekdami, kad būtų pateiktas skundas, imasi iniciatyvos, kad jiems atstovautų advokatas, ir nepraneša administracijai, kad šis advokatas nėra atsakymo į skundą gavėjas, atsižvelgdami į taikytinas nacionalinės teisės nuostatas įgaliojimo srityje šie pareigūnai turi užsitikrinti, kad jų advokatas bent jau galėtų gauti atsakymą į skundą, kurį jis pateikė jų vardu.

(žr. 125, 126 ir 131–134 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Efstathopoulos prieš Parlamentą, F‑144/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 37 punktas.