BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. birželio 25 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „Metromeet“ paraiška – Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas „meeting metro“ – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)“
Byloje T‑407/08
MIP Metro Group Intellectual Property GmbH & Co. KG, įsteigta Diuseldorfe (Vokietija), atstovaujama advokatų J.‑C. Plate ir R. Kaase,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą S. Schäffner,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis:
CBT Comunicación Multimedia, SL, įsteigta Geče (Ispanija),
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2008 m. birželio 12 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 387/2007‑1), susijusio su protesto procedūra tarp MIP Metro Group Intellectual Property GmbH & Co. KG ir CBT Comunicación Multimedia, SL,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas E. Martins Ribeiro (pranešėjas), teisėjai S. Papasavvas ir A. Dittrich,
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Teismo kanceliarijai 2008 m. rugsėjo 22 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Teismo kanceliarijai 2009 m. sausio 9 d.,
atsižvelgęs į tai, kad nė viena šalis nepateikė prašymo surengti Teismo posėdį per mėnesį po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, ir todėl, remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies pagal Procedūros reglamento 135a straipsnį,
susipažinęs su 2009 m. gruodžio 16 d. ieškovės atsakymu į 2009 m. gruodžio 9 d. Teismo pateiktą rašytinį klausimą,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2004 m kovo 30 d. CBT Comunicación Multimedia, SL remdamasis iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), kurį pakeitė 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma registracijos, po apribojimo, patvirtinto per procedūrą VRDT, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 9, 16, 35 ir 41 klasėms ir dėl kiekvienos iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:
– 9 klasė: „Leidiniai, kuriuos galima parsisiųsti į magnetines duomenų laikmenas, susiję tik su metrologijos klausimais“,
– 16 klasė: „Leidiniai, knygos, žurnalai, laikraščiai, informaciniai leidiniai ir katalogai, šviečiamoji arba mokomoji medžiaga (išskyrus aparatūrą), susiję tik su metrologijos klausimais“,
– 35 klasė: „Reklama, verslo vadyba, verslo administravimas, įstaigų veikla, verslo ir (arba) reklaminės paskirties parodų organizavimas ir vedimas, reklaminių tekstų leidyba, susiję tik su metrologijos klausimais“,
– 41 klasė: „Švietimas, mokymas, pramogos, kultūrinė veikla, šviečiamosios ar kultūrinės paskirties pristatymų rengimas ir vedimas, seminarų, simpoziumų, kongresų ir kolokviumų organizavimas ir vedimas, tekstų redagavimas (išskyrus reklaminius tekstus), susiję tik su metrologijos klausimais.“
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2005 m. sausio 17 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 3/2005.
5 2005 m. balandžio 15 d. ieškovė MIP Metro Group Intellectual Property GmbH & Co. KG dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo pateikė protestą remdamasi galimybe supainioti Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) prasme.
6 Protestas buvo grindžiamas dalimi prekių ir paslaugų, kurioms skirtas Vokietijoje registruotas šis vaizdinis prekių ženklas, nurodant mėlyną ir geltoną spalvas:
7 Ankstesnio vaizdinio nacionalinio prekių ženklo METRO paraiška pateikta 2003 m. rugsėjo 22 d. ir šis prekių ženklas įregistruotas 2004 m. balandžio 27 d., be kita ko, šioms prekėms ir paslaugoms:
– 9 klasė: Duomenų apdorojimo įrenginiai ir kompiuteriai, elektroninės, magnetinės ir optinės saugojimo laikmenos, ROM, PROM, EAROM ir EPROM saugojimo laikmenos, CD-ROM saugojimo laikmenos, mikroschemos (integruotos grandinės), diskeliai, magnetiniai diskai, elektros paskirstymo skydai su atmintimi, visos minėtos prekės su įrašyta informacija ar be jos; mikroprocesoriai; programinė įranga, duomenų bazės“,
– 16 klasė: „Popierius ir kartonas (kiek jie patenka į 16 klasę), gaminiai iš šių medžiagų, t. y. popieriniai rankšluosčiai, popierinės servetėlės, popieriniai filtrai, popierinės nosinės, tualetinis popierius, popieriniai įklotai, pakavimo konteineriai, pakavimo krepšiai, spaudiniai; raštinės reikmenys, nuotraukų albumai, spaudinių formos šviečiamoji ir mokomoji medžiaga (išskyrus aparatūrą), žiediniai rišikliai, konferencijų marškinėliai, korespondencijos reikmenys, dokumentų aplankai, rašybos, skaičiavimo, muzikos, žodyno ir namų darbų pratimų sąsiuviniai“,
– 35 klasė: „Reklama, rinkodara, pirkimo ir rinkodaros konsultacijos, rinkos tyrimai ir analizė, viešieji ryšiai, komercinių reikalų vadyba, verslo administravimas, konsultacijos apie įmonės vadybą, organizavimą, personalą ir ekonomiką, įstaigų veikla“,
– 41 klasė: „Švietimas, mokymas, pramogos, sporto ir kultūrinė veikla, konferencijų, kongresų ir simpoziumų organizavimas ir vedimas, vaizdo ir garso aparatūros nuoma, internetinių žaidimų paslaugos, knygų, laikraščių ir žurnalų leidyba ir redagavimas“.
8 Protestas taip pat buvo grindžiamas ankstesniu Vokietijos žodiniu prekių ženklu „meeting metro“ (Nr. 30235327), kurio paraiška pateikta 2002 m. liepos 22 d. ir kuris įregistruotas 2003 m. vasario 18 d. , be kita ko, šioms prekėms ir paslaugoms:
– 9 klasė: „Duomenų apdorojimo įrenginiai ir kompiuteriai, duomenų laikmenos (taip pat patiekiamos kartu su nuskaitomomis programomis), duomenų apdorojimo programos“,
– 16 klasė: „Spaudiniai, lankstinukai, žurnalai, laikraščiai, knygos, grafikos menas, paveikslėliai, nuotraukos, šviečiamoji ir mokomoji medžiaga (išskyrus aparatūrą), popieriaus ir kartono gaminiai (kiek jie patenka į 16 klasę), popierius, kartonas“,
– 35 klasė: „Reklama, komercinių reikalų vadyba, įstaigų veikla, verslo vadyba ir administravimas, įmonės vadybos konsultacijos, personalo įdarbinimas ir skolinimas, konsultacijos personalo vadybos klausimais, personalo atranka ir įdarbinimas, ypač specialistų bei vadovų paieška ir atranka bei su įdarbinimu susijusių renginių organizavimas, įdarbinimo agentūros paslaugos, aprūpinimas laikinaisiais darbuotojais“,
– 41 klasė: „Švietimas, rengimas, mokymas, profesinis tobulinimasis ir orientavimas, seminarų ir kongresų bei nuotolinių kursų organizavimas, knygų, laikraščių ir žurnalų leidyba ir redagavimas, pramogos, sporto ir kultūrinė veikla“.
9 Protestas buvo pateiktas dėl visų prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimų prekių ir paslaugų.
10 2007 m. sausio 23 d. sprendimu Protestų skyrius, remdamasis žodiniu prekių ženklu „meeting metro“, patenkino visą protestą motyvuodamas tuo, kad visų prekių ir paslaugų atžvilgiu egzistuoja galimybė supainioti. Protestų skyrius konstatavo, kad nagrinėjamos prekės ir paslaugos yra tapačios arba panašios, ir pažymėjo, jog žymenys „meeting metro“ ir „Metromeet“ yra panašūs, nes apima elementus „metro“ ir „meet“, o sudėtinė dalis „meeting“ tėra elemento „meet“ gerundijus. Elementų „metro“ ir „meet“ („meeting“) sukeitimas vietomis neatsveria vizualaus ir fonetinio žymenų panašumo. Konceptualiai abu žymenys perteikia tą pačią žinią.
11 2007 m. kovo 14 d. CBT Comunicación Multimedia pagal Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsnius (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai) dėl Protestų skyriaus sprendimo pateikė apeliaciją VRDT.
12 2008 m. birželio 12 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Pirmoji apeliacinė taryba patenkino apeliaciją ir todėl panaikino Protestų skyriaus sprendimą. Ji konkrečiai nusprendė, pirma, kad prašomu įregistruoti prekių ženklu ir ankstesniais prekių ženklais žymimos prekės ir paslaugos yra arba tapačios, arba panašios, ir, antra, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra šiek tiek panašūs. Tačiau Apeliacinė taryba atmetė bet kokią galimybę supainioti, motyvuodama tuo, kad bendrą elementą „metro“ tikslinė visuomenė iš karto supras kaip užuominą apie metrologiją, vokiečių kalboje – „Metrologie“. Atitinkama visuomenė, kurią sudaro specialistai ir kuri yra itin pastabi pirkdama šias prekes ar paslaugas, įžvelgs ryšį su metrologija. Be to, vizualūs nagrinėjamų prekių ženklų skirtumai yra labai dideli.
Šalių reikalavimai
13 Ieškovė Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti Bendrijos prekių ženklo „Metromeet“ paraišką Nr. 37 405 29,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, įkaitant išlaidas, patirtas per protesto procedūrą ir per apeliacinę procedūrą Apeliacinėje taryboje.
14 VRDT Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl dokumento, pirmą kartą pateikto Teisme, priimtinumo
15 Ieškovė ketina remtis apklausa, kurią 2007 m. rudenį atliko tyrimų institutas ir iš kurios matyti, jog 70 % Vokietijoje apklaustų asmenų žodį „metro“ sieja su ieškove, o 10 % – su užsienio požeminio transporto sistema.
16 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnis) Teisme pateiktu ieškiniu siekiama atlikti VRDT apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo kontrolę. Taigi Bendrasis Teismas neturi iš naujo vertinti faktinių aplinkybių, remdamasis jam pirmą kartą pateiktais įrodymais. Šių įrodymų priėmimas prieštarauja Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135 straipsnio 4 daliai, pagal kurią šalių pareiškimais negalima pakeisti Apeliacinės tarybos nagrinėtos bylos dalyko (2003 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DaimlerChrysler prieš VRDT (Calandre), T‑128/01, Rink. p. II‑701, 18 punktas ir 2008 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rautaruukki prieš VRDT (RAUTARUUKKI), T‑269/06, 20 punktas).
17 Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti nepriimtinu ieškinio priedą, apimantį apklausos rezultatus, kuriais ieškovė ketina remtis šioje procedūroje, nes jis nebuvo pateiktas nagrinėti Apeliacinei tarybai.
Dėl esmės
18 Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 13 punkto, ieškinyje ieškovė prašė panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti Bendrijos prekių ženklo „Metromeet“ paraišką Nr. 37 405 29. Atsakyme į Teismo pateiktą klausimą ieškovė nurodė, jog šiuos reikalavimus reikėtų aiškinti taip, kad ji Teismo prašo atmesti prekių ženklo paraišką, o jeigu šis reikalavimas nebūtų patenkintas – panaikinti ginčijamą sprendimą bei grąžinti bylą toliau nagrinėti VRDT.
19 Pagal Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalį ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodyti ieškovo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškinyje nebuvo nurodyta, jog prašymas panaikinti yra subsidiarus, palyginti su prašymu atmesti prekių ženklo paraišką: tai ieškovė nurodė atsakyme į proceso organizavimo priemones. Todėl šis reikalavimų pakeitimas, atliktas vykdant proceso organizavimo priemones, turi būti atmestas kaip nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 2005 m. vasario 14 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Ravailhe prieš Comité des régions, T‑406/03, Rink. VT, p. I‑A‑19 ir II‑79, 53 punktą).
Dėl pirmos pirmojo reikalavimo dalies, kuria prašoma panaikinti ginčijamą sprendimą
20 Ieškovė remiasi vieninteliu ieškinio pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu. Ieškovė iš esmės mano, kad, kaip konstatavo Apeliacinė taryba, egzistuoja vizualus, fonetinis ir konceptualus panašumas tarp žymenų „Metromeet“ ir „meeting metro“, nes juose abiejuose yra elementai „metro“ ir „meet“, o žodinio prekių ženklo elemente „meeting“ esanti priesaga „ing“ tėra veiksmažodžio „meet“ gerundijus, nesukuriantis vizualaus, fonetinio arba konceptualaus žymenų skirtumo. Vienintelis skirtumas yra tas, kad žymenų sudėtinės dalys yra sukeistos vietomis, tačiau tai galiausiai nedaro jų nepanašių.
21 Pasak VRDT, nėra tikimybės supainioti nagrinėjamus žymenis dėl elemento „metro“ stipraus užsimenamojo pobūdžio ir menko skiriamojo požymio. Metrologijos srities specialistai, pirkdami su šia specializuota sritimi susijusias prekes ir paslaugas, elementą „metro“ susies su metrologija.
22 Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą, ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prašomas įregistruoti prekių ženklas neregistruojamas, jeigu „dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas; galimybė suklaidinti apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu“.
23 Be to, pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies a punkto i ir ii papunkčius (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 2 dalies a punkto i ir ii papunkčiai) ankstesni prekių ženklai reiškia Bendrijos prekių ženklus bei prekių ženklus, įregistruotus valstybėje narėje, kurių paraiškos įregistruoti padavimo data yra ankstesnė už Bendrijos prekių ženklo paraiškos padavimo datą.
24 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką galimybę supainioti sudaro galimybė, kad visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba, nelygu atvejis, ekonomiškai susijusių įmonių (žr. 2008 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Boston Scientific prieš VRDT – Terumo (CAPIO), T‑325/06, 70 punktą ir nurodytą teismų praktiką; taip pat pagal analogiją žr. 1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon, C‑39/97, Rink. p. I‑5507, 29 punktą ir 1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 17 punktą).
25 Be to, galimybė suklaidinti visuomenę turi būti visapusiškai vertinama atsižvelgiant į visus konkrečiam atvejui svarbius veiksnius (žr. 24 punkte minėto Sprendimo CAPIO 71 punktą ir nurodytą teismų praktiką; taip pat pagal analogiją žr. 1997 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SABEL, C‑251/95, Rink. p. I‑6191, 22 punktą; 24 punkte minėtų sprendimų Canon 16 punktą ir Lloyd Schuhfabrik Meyer 18 punktą).
26 Toks visapusis vertinimas reiškia, jog tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, būtent tarp prekių ženklų panašumo ir žymimų prekių ar paslaugų panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Mažą žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (2007 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Il Ponte Finanziaria prieš VRDT, C‑234/06 P, Rink. p. I‑7333, 48 punktas; 2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Matratzen Concord prieš VRDT – Hukla Germany (MATRATZEN), T‑6/01, Rink. p. II‑4335, 25 punktas; taip pat pagal analogiją žr. 24 punkte minėto Sprendimo Canon 17 punktą). Šių veiksnių tarpusavio priklausomybė nurodyta Reglamento Nr. 40/94 septintoje konstatuojamoje dalyje, pagal kurią panašumo sąvoka turi būti aiškinama ją siejant su galimybe supainioti, kurios vertinimas priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo prekių ženklo žinomumo rinkoje, galimo susiejimo su naudojamu ar registruotu žymeniu, prekių ženklo ir žymens bei žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnio (žr. 24 punkte minėto Sprendimo CAPIO 72 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
27 Be to, visapusis vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, atsižvelgiant visų pirma į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Iš Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto formuluotės, pagal kurią „yra galimybė suklaidinti visuomenę“, matyti, kad tai, kaip paprastas nagrinėjamų prekių ir paslaugų rūšies vartotojas suvokia prekių ženklą, yra lemiamas kriterijus visapusiškai vertinant galimybę supainioti. Paprastas vartotojas prekių ženklą dažniausiai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (žr. 24 punkte minėto Sprendimo CAPIO 73 punktą ir nurodytą teismo praktiką; taip pat pagal analogiją žr. 25 punkte minėto Sprendimo SABEL 23 punktą).
28 Visapusio galimybės supainioti vertinimo tikslais paprastas atitinkamų prekių vartotojas laikomas pakankamai informuotu ir protingai pastabiu bei nuovokiu. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad paprastas vartotojas tik retai turi galimybę tiesiogiai palyginti įvairius prekių ženklus ir jam tenka pasikliauti netobulai prisimenamu jų vaizdu. Reikia atsižvelgti ir į aplinkybę, kad paprasto vartotojo pastabumo lygis gali kisti pagal nagrinėjamą prekių ar paslaugų kategoriją (2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Oberhauser prieš VRDT – Petit Liberto (Fifties), T‑104/01, Rink. p. II‑4359, 28 punktas ir 2004 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BMI Bertoldo prieš VRDT – Diesel (DIESELIT), T‑186/02, Rink. p. II‑1887, 38 punktas; taip pat pagal analogiją žr. 24 punkte minėto Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer 26 punktą).
29 Nagrinėjamu atveju ankstesni prekių ženklai yra Vokietijoje įregistruoti nacionaliniai prekių ženklai, dėl kurių priimtas ginčijamas sprendimas. Todėl, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 34 ir 49 punktų, jie turi būti nagrinėjami tik Vokietijos teritorijos atžvilgiu.
30 Taip pat reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai ginčijamo sprendimo 22 punkte nurodė Apeliacinė taryba, atitinkamą visuomenę sudaro metrologijos specialistai ir paslaugų teikėjai šioje srityje, nes nagrinėjamos prekės ir paslaugos susijusios vien su metrologija. Priešingai nei teigia ieškovė, negalima pagrįstai tvirtinti, kad nagrinėjamos prekės skirtos plačiajai visuomenei dėl to, kad matavimo prietaisai, kaip antai laikrodžiai, sulankstomi metrai, svarstyklės, menzūros arba termometrai, naudojami kasdien. Nė viena prekė ar paslauga, su kuria sujusi Bendrijos prekių ženklo paraiška, neapima ieškovės nurodytų matavimo prietaisų.
31 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti Apeliacinės tarybos atliktą galimybės supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, vertinimą.
Dėl prekių ir paslaugų panašumo
32 Šiuo atžvilgiu reikia nuspręsti pritarti pozicijai, kurios Apeliacinė taryba laikėsi ginčijamo sprendimo 23–29 punktuose dėl prekių ženklo „meeting metro“, o 41–45 punktuose – dėl prekių ženklo METRO. Be to, pažymėtina, kad, kiek tai susiję su aptariamų prekių ir paslaugų tapatumu arba panašumu, ieškovė nepateikė jokio prieštaravimo dėl to, ką konstatavo Apeliacinė taryba.
Dėl žymenų panašumo
33 Primintina, kad, kaip jau nurodyta šio sprendimo 44 punkte, visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu nagrinėjamų prekių ženklų panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (žr. 2003 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Phillips‑Van Heusen prieš VRDT – Pash Textilvertrieb und Einzelhandel (BASS), T‑292/01, Rink. p. II‑4335, 47 punktą ir 24 punkte minėto Sprendimo CAPIO 88 punktą bei nurodytą teismo praktiką; pagal analogiją žr. šio 25 punkte minėto Sprendimo SABEL 23 punktą).
34 Taip pat iš teismų praktikos matyti, kad du prekių ženklai yra panašūs, jeigu atitinkamos visuomenės požiūriu jie tapatūs bent iš dalies vienu ar keliais svarbiais aspektais (26 punkte minėto Sprendimo MATRATZEN 30 punktas ir 24 punkte minėto Sprendimo CAPIO 89 punktas; taip pat pagal analogiją žr. 25 punkte minėto Sprendimo SABEL 23 punktą).
35 Žymenys, kuriuos reikia palyginti, yra šie:
Ankstesnis nacionalinis prekių ženklas | Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas |
| 
|
36 Pirma, kalbant apie vizualų palyginimą, reikia konstatuoti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra vaizdinis prekių ženklas, kurį sudaro žodinis elementas, sudarytas iš devynių standartinio šrifto raidžių. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad dvi raidės „e“ yra žemiau nei kitos raidės, o antroji iš jų – parašyta atvirkščiai. Be to, virš dviejų paskutinių raidžių „e“ pavaizduotas vaizdinis elementas, sudarytas iš pasukto kvadrato, kurio viduje yra apskritimas. Prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas „metro“ yra pabrauktas. Ankstesnį prekių ženklą sudaro du žodžiai, susidedantys atitinkamai iš 5 ir 7 raidžių, taigi iš viso jį sudaro 12 raidžių.
37 Tiesa, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro du elementai, būtent – „metro“ ir „meet“, kurie ankstesniame prekių ženkle sukeisti vietomis (žodį „meeting“ atitinkama visuomenė nesunkiai gali suprasti kaip žodžio „meet“ gerundijų).
38 Šiuo klausimu primintina, kad paprasčiausias prekių ženklo elementų sukeitimas vietomis negali suteikti pagrindo daryti išvadą, jog nėra vizualaus panašumo (2009 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hedgefund Intelligence prieš VRDT – Hedge Invest (InvestHedge), T‑67/08, 35 punktas).
39 Vis dėlto galima įžvelgti skirtumų dėl vaizdinio elemento, kurį sudaro kvadratas, prašomo įregistruoti prekių ženklo paskutinių dviejų raidžių „e“ ypatingo išdėstymo bei tam tikro skirtumo tarp elementų „meet“ ir „meeting“. Taigi reikia pritarti ginčijamo sprendimo 30 punkte pateiktai Apeliacinės tarybos išvadai, jog apskirtai žymenys tėra šiek tiek vizualiai panašūs.
40 Antra, kalbant apie fonetinį palyginimą, reikia pažymėti, kad dėl dviejų žymenis sudarančių elementų sukeitimo vietomis ir dėl to, kad žodis „meet“ ankstesniame prekių ženkle pateiktas šiek tiek kitaip („meeting“), abu žymenys tariami skirtingai. Tačiau dėl ankstesnio prekių ženklo paskutiniojo elemento ir prašomo įregistruoti prekių ženklo pirmojo elemento tapatumo bei dėl elementų „meet“ ir „meeting“ panašaus tarimo, yra tam tikras fonetinis abiejų žymenų, vertinamų bendrai, panašumas (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo La Mer Technology prieš VRDT – Laboratoires Goëmar (LA MER), T‑418/03, 123 punktą). Tai, kad žodiniai elementai tariami sukeista tvarka, nereiškia, kad apskritai žymenys nėra panašūs (šiuo klausimu žr. 38 punkte minėto Sprendimo InvestHedge 39 punktą). Vadinasi, negalima pritarti ginčijamo sprendimo 31 punkte pateiktai Apeliacinės tarybos išvadai, kad nagrinėjami prekių ženklai fonetiškai nepanašūs.
41 Trečia, dėl konceptualaus palyginimo reikia konstatuoti, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjami žymenys žymi su metrologija susijusias prekes ir paslaugas, ir į tai, kad atitinkamą visuomenę sudaro metrologijos specialistai, reikia manyti, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 32 punkto, kad šiuos žymenis ši visuomenė suvoks kaip nuorodą į metrologiją, ir, priešingai nei matyti iš minėto sprendimo 33 ir 34 punktų, ji taip pat juos suvoks kaip nurodančius šia mokslo sritimi besidominčių asmenų susitikimus, kaip savo sprendime pažymėjo Protestų skyrius, nes žodis „meeting“ yra dalis bazinio vokiečių kalbos žodyno, todėl atitinkama visuomenė supras žodį „meet“. Taigi egzistuoja akivaizdus ryšys tarp nagrinėjamų žymenų, nes sąvokos, apie kurias jie užsimena, yra tapačios.
Dėl galimybės supainioti
42 Primintina, kad yra galimybė supainioti, jeigu nagrinėjamų prekių ženklų panašumo laipsnis ir kartu šiais prekių ženklais žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnis yra pakankamai didelis (26 punkte minėto Sprendimo MATRATZEN 45 punktas).
43 Šiuo klausimu riekia konstatuoti, kad elementas „metro“, nors ir nėra apibūdinamasis, negali būti laikomas turinčiu stiprų skiriamąjį požymį su metrologija susijusių prekių ir paslaugų, skirtų specialistų šioje srityje visuomenei, atžvilgiu. Be to, nors kitas nagrinėjamų žymenų elementas gali būti suvokiamas kaip skiriamasis, reikia konstatuoti, kad nors ir nėra tapatūs, žodžiai „meet“ ir „meeting“ panašūs, nes tai – tas pats žodis, išreikštas dviem skirtingomis gramatinėmis formomis dėl viename iš žymenų vartojamo gerundijaus.
44 Tačiau reikia priminti, kad net kalbant apie visuomenę, kurią sudaro specialistai, turi būti atsižvelgta į aplinkybę, jog paprastas vartotojas tik retai turi galimybę tiesiogiai palyginti įvairius prekių ženklus ir privalo kliautis netobulai prisimenamu jų vaizdu (24 punkte minėto Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer 26 punktas ir 2008 m. lapkričio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Shaker prieš VRDT – Limiñana y Botella (Limoncello della Costiera Amalfitana shaker), T‑7/04, Rink. p. II‑3085, 30 punktas). Be to, aplinkybė, kad nagrinėjamos prekės ir paslaugos atitinkamai neperkamos arba neteikiamos kasdien ar kas savaitę, padidina tikimybę, jog tikslinę visuomenę gali suklaidinti miglotai prisimenamas prekių ženklų vaizdas (šiuo klausimu žr. 2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Institut für Lernsysteme prieš VRDT – Educational Services (ELS), T‑388/00, Rink. p. II‑4301, 76 punktą).
45 Be to, primintina, kad pripažinimas, jog ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis yra neryškus, netrukdo konstatuoti, kad šioje byloje egzistuoja galimybė supainioti. Nors vertinant galimybę supainioti turi būti atsižvelgta į ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį, jis yra tik vienas iš elementų, į kuriuos atsižvelgiama vertinant. Taigi net tuo atveju, kai ankstesnis prekių ženklas turi nestiprų skiriamąjį požymį, gali egzistuoti galimybė supainioti visų pirma dėl žymenų ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo (žr. 2007 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Xentral prieš VRDT – Pages jaunes (PAGESJAUNES.COM), T‑134/06, Rink. p. II‑5213, 70 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
46 Atsižvelgiant į tai, kad, pirma, nagrinėjamos prekės ir paslaugos iš dalies tapačios bei iš dalies bent jau panašios ir, antra, nagrinėjami žymenys turi, nors ir nedidelių, vizualių ir fonetinių panašumų bei yra konceptualiai tapatūs, reikia konstatuoti, jog šie žymenys nėra pakankamai skirtingi, kad būtų išvengta bet kokios tikimybės, jog visuomenė supainios prekių ženklus.
47 Kitaip nei nusprendė Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 37 punkte, joks elementas neleidžia daryti prezumpcijos, kad nagrinėjamos prekės paprastai perkamos pirmiausia išnagrinėjus informaciją apie atitinkamas prekes ar paslaugas ir todėl vizualūs skirtumai yra labai svarbūs. Iš tikrųjų prekių ar paslaugų gali būti įsigyjama gavus žodinę rekomendaciją ir dėl netobulai atsimenamo vaizdo; matydamas abu žymenis, vartotojas gali lengvai supainioti patartu prekių ženklu pažymėtą ir kitu nagrinėjamu prekių ženklu pažymėtą prekę ar paslaugą.
48 Šiomis aplinkybėmis vienintelį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu ir todėl panaikinti ginčijamą sprendimą, nesant reikalo palyginti prašomą įregistruoti prekių ženklą su ankstesniu prekių ženklu METRO.
Dėl antros pirmojo reikalavimo dalies, kuria prašoma atmesti prašomo įregistruoti prekių ženklo paraišką
49 Dėl antros pirmojo reikalavimo dalies reikia nuspręsti, kad, panaikinus sprendimą, ieškovės interesai šios bylos aplinkybėmis yra pakankamai apginti, todėl nėra reikalo priimti sprendimo dėl ieškovės prašymo atmesti prašomo įregistruoti prekių ženklo paraišką. Šis prašymas tėra minėto sprendimo panaikinimo padarinys ir yra dalis Sąjungos teismo sprendimui vykdyti būtinų priemonių pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 6 dalį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 6 dalis) (šiuo klausimu žr. 2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Streamserve prieš VRDT (STREAMSERVE), T‑106/00, Rink. p. II‑723, 17 punktą ir 2006 m. sausio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Devinlec prieš VRDT – TIME ART (QUANTUM), T‑147/03, Rink. p. II‑11, 113 punktą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi VRDT pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
51 Be to, ieškovė reikalavo priteisti iš VRDT išlaidas, kurias ji patyrė vykstant protesto procedūrai ir apeliacinei procedūrai Apeliacinėje taryboje. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 136 straipsnio 2 dalį šalių patirtos būtinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu Apeliacinėje taryboje, laikomos atlygintinomis. Tačiau tai negalioja išlaidoms, patirtoms per procedūrą Protestų skyriuje. Todėl ieškovės prašymas, kad VRDT padengtų per administracinę procedūrą Protestų skyriuje patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi būti prapažintas nepriimtinu (2008 m. gruodžio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo MIP Metro prieš VRDT – Metronia (METRONIA), T‑290/07, 60 punktas).
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2008 m. birželio 12 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 387/2007‑1), susijusį su protesto procedūra tarp MIP Metro Group Intellectual Property GmbH & Co. KG ir CBT Comunicación Multimedia, SL.
2. Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
Martins Ribeiro | Papasavvas | Dittrich |
Paskelbta 2010 m. birželio 25 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.