PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (antroji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. rugsėjo 12 d.(*)

„Valstybės pagalba – Pagalba, skirta padengti išimtines restruktūrizavimo sąnaudas – Ankstesnio sprendimo atšaukimas – EAPB sutarties galiojimo pabaiga – Komisijos kompetencija – Bendrijos teisinės sistemos tęstinumas – Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo nebuvimas – Teisėtų lūkesčių apsauga – Akivaizdi vertinimo klaida“

Byloje T‑25/04

González y Díez, SA, įsteigta Villabona‑Llanera, Astūrijoje (Ispanija), atstovaujama advokatų J. Díez‑Hochleitner ir A. Martínez Sánchez,

ieškovė,

prieš

Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Buendía Sierra, vėliau C. Urraca Caviedes, padedamo advokato Buendía Sierra,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2003 m. lapkričio 5 d. Komisijos sprendimo 2004/340/EB, susijusio su pagalba įmonei González y Díez, SA, skirta padengti ypatingas išlaidas (pagalba už 2001 m. ir neteisėtas pagalbos už 1998 m. ir 2000 m. naudojimas) ir keičiančio Sprendimą 2002/827/EAPB (OL L 119, 2004, p. 26), 1, 3 ir 4 straipsnius,

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas J. Pirrung, teisėjai A. W .H. Meij, N. J. Forwood, I. Pelikánová ir S. Papasavvas,

posėdžio sekretorė K. Andová, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. sausio 31 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

1        1993 m. gruodžio 28 d. Komisijos sprendimo Nr. 3632/93/EAPB, nustatančio Bendrijos valstybės pagalbos anglių pramonei taisykles (OL L 329, p. 12), 5 straipsnio 1 dalis yra išdėstyta taip:

„Pagalba, skirta padengti išskirtines sąnaudas

1.       Valstybės pagalba, kuri teikiama įmonėms siekiant suteikti joms galimybę padengti sąnaudas, susidarančias ar susidariusias dėl anglies pramonės veiklos modernizavimo, racionalizavimo ir restruktūrizavimo, nesusijusio su esama gamyba („perimti įsipareigojimai“), gali būti laikoma suderinama su bendrosios rinkos principais, jei išmokėta suma neviršija tokių sąnaudų. Minėtoji pagalba gali būti naudojama siekiant padengti:

–        sąnaudas, susidariusias tik tose įmonėse, kurios vykdo ar vykdė restruktūrizavimą,

–        kelių įmonių turėtas sąnaudas.

Sąnaudų, susidariusių dėl anglies pramonės veiklos modernizavimo, racionalizavimo ir restruktūrizavimo, kategorijos yra apibrėžtos šio sprendimo priede.“

2        Sprendimo Nr. 3632/93 priedas „5 straipsnio 1 dalyje minimų sąnaudų apibrėžimai“ nustato, be kita ko:

„Tų įmonių, kurios vykdo ar vykdė restruktūrizavimą ir racionalizavimą turėtos sąnaudos

Išimtinai:

<…>

c) pensijų ir pašalpų mokėjimas įstatymų numatytai sistemai nepriklausantiems darbuotojams, netekusiems darbo dėl restruktūrizavimo ir racionalizavimo, bei darbuotojams, turėjusiems teisę į tokias išmokas iki restruktūrizavimo;

<...>

e) likutinės sąnaudos, susidariusios dėl administracinių, teisinių ar mokesčių nuostatų;

f) su restruktūrizavimu susiję papildomi požeminiai saugumo darbai;

g) žala kasybai, jei ji atsirado dėl anksčiau naudotų kasyklų;

h) likutinės sąnaudos, susidariusios dėl įmokų institucijoms, atsakingoms už vandens tiekimą bei panaudoto vandens pašalinimą,

i) kitos likutinės sąnaudos, susidariusios dėl vandens tiekimo ir panaudoto vandens pašalinimo;

<...>

k) išskirtinis esminis nuvertėjimas, jei jį lemia pramonės restruktūrizavimas (neatsižvelgiant į bet kokį perkainojimą, vykdytą po 1986 m. sausio 1 d., viršijantį infliacijos lygį);

l) sąnaudos, susijusios su galimybės naudotis anglies ištekliais išsaugojimu sustabdžius kasybą.

<...>“

3        Iš sprendimo Nr. 3632/93 12 straipsnio matyti, kad šis sprendimas įsigaliojo 1994 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2002 m. liepos 23 dienos.

4        2002 m. liepos 23 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei (OL L 205, p. 1) 7 straipsnis yra išdėstytas taip:

„Parama, skirta padengti išskirtines sąnaudas

1.       Valstybės parama, kuri teikiama įmonėms, vykdančioms ar vykdžiusioms su anglies gamyba susijusią veiklą, siekiant suteikti joms galimybę padengti sąnaudas, susidarančias ar susidariusias dėl anglies pramonės veiklos racionalizavimo ir restruktūrizavimo, kuris nėra susijęs su esama gamyba („perimti įsipareigojimai“), gali būti laikoma suderinama su bendrosios rinkos principais, jei išmokėta suma neviršija tokių sąnaudų. Minėtoji parama gali būti naudojama siekiant padengti:

a)       sąnaudas, susidariusias tik tose įmonėse, kurios vykdo ar vykdė restruktūrizavimą, t. y. sąnaudas, susijusias su ankstesnių anglies kasybos vietų aplinkos atkūrimu;

b)       kelių įmonių turėtas sąnaudas.

2.       Sąnaudų, susidariusių dėl anglies pramonės veiklos racionalizavimo ir restruktūrizavimo, kategorijos yra apibrėžtos priede.“

5        Reglamento Nr. 1407/2002 priedas „7 straipsnyje minimų sąnaudų apibrėžimai“ nustato:

„1. Tų įmonių, kurios vykdo ar vykdė restruktūrizavimą ir racionalizavimą turėtos sąnaudos ir sąnaudų rezervas

Išimtinai:

<...>

c) pensijų ir pašalpų mokėjimas įstatymų numatytai sistemai nepriklausantiems darbuotojams, netekusiems darbo dėl restruktūrizavimo ir racionalizavimo, bei darbuotojams, turėjusiems teisę į tokias išmokas iki restruktūrizavimo;

<...>

f) likutinės sąnaudos, susidariusios dėl administracinių, teisinių ar mokesčių nuostatų;

g) su gamybos padalinių uždarymu susiję papildomi požeminiai saugumo darbai;

h) kasybos pažeidimai, jei juos sukėlė dėl restruktūrizavimo uždaromi gamybos padaliniai;

i) sąnaudos, susijusios su ankstesnių anglies kasyklų atnaujinimu, ypač:

–        likutinės sąnaudos, susidariusios dėl įnašų institucijoms, atsakingoms už vandens tiekimą bei panaudoto vandens pašalinimą,

–        kitos likutinės sąnaudos, susidariusios dėl vandens tiekimo ir panaudoto vandens pašalinimo,

<...>

k) išskirtinis esminis nuvertėjimas, jei jį lemia gamybos padalinių uždarymas (neatsižvelgiant į bet kokį perkainojimą, vykdytą po 1994 m. sausio 1 d. viršijantį infliacijos normą).

<...>“

6        Reglamento Nr. 1407/2002 14 straipsnio 1 dalies antroji įtrauka nustato, kad šis reglamentas taikomas nuo 2002 m. liepos 24 dienos.

7        Komisijos komunikatas 2002/C 152/03 dėl tam tikrų su konkurencija susijusių aspektų pasibaigus EAPB sutarties galiojimui (OL C 152, 2002, p. 3) nurodo pasekmes, kurių tikisi Komisija pasibaigus EAPB sutarties galiojimui, visų pirma bylų, susijusių su valstybės pagalba anglies pramonėje, nagrinėjimui.

 Ginčo aplinkybės

8        Ieškovė yra kasybos įmonė, kurios kasyklos yra Astūrijoje. Ji turi vieną atvirą kasyklą „Buseiro“ sektoriuje ir dvi požemines kasyklas „Sorriba“ sektoriuje, kurių viena yra „La Prohida“ subsektoriuje, o kita – „Tres Hermanos“ subsektoriuje.

9        1998 m. birželio 3 d. Sprendimu 98/637/EAPB (OL L 303, p. 57) ir 2000 m. gruodžio 13 d. Sprendimu 2001/162/EAPB (OL L 58, 2001, p. 24) dėl Ispanijos suteiktos pagalbos anglies pramonei atitinkamai 1998 m. ir 2000 m., Komisija leido Ispanijos Karalystei remiantis Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsniu suteikti pagalbą padengti išimtines išlaidas, skirtą padengti technines kasyklos uždarymo dėl modernizavimo, racionalizavimo, restruktūrizavimo ir veiklos Ispanijos anglies pramonėje apribojimo sąnaudas.

10      Už 1998 m. ir 2000 m. Ispanijos valdžios institucijos pervedė ieškovei atitinkamai 651 908 560 Ispanijos pesetų (ESP) (t. y. 3 918 049,35 EUR) ir 463 592 384 ESP (t. y. 2 786 246,34 EUR) sumas, skirtas padengti technines metinės gavybos pajėgumų sumažinimo iki 48 000 t 1998 m. ir iki 38 000 t 2000 m. sąnaudas. Gavybos pajėgumai turėjo būti sumažinti 1998 m. visoje Buseiro atviroje kasykloje, o 2000 m. požeminėje Sorriba šachtoje (La Prohida subsektoriuje) iki 26 000 t, o Buseiro atviroje kasykloje iki 12 000 t.

11      1998 m. liepos 23 d. bendrovė Mina la Camocha įsigijo 100 % ieškovės akcijų. 1999 m. birželio mėn. spaudoje pasirodžius informacijai, leidžiančiai manyti, kad ieškovės 1998 m. gauta pagalba viršijo pajėgumų sumažinimo sąnaudas, nes ši pagalba buvo skaičiuojama kaip veiklos pajamos ir buvo pervedama patronuojančiai įmonei, Komisija nusprendė išnagrinėti pagalbos, skirtos padengti ieškovės išimtines sąnaudas, suteikimą ir 1999 m. spalio 25 d. laišku paprašė Ispanijos Karalystės pateikti jai informaciją šiuo klausimu. Vėlesniuose laiškuose Komisija paprašė pateikti informaciją, susijusią su 2000 m. ir 2001 m. pagalba. Per apsikeitimą laiškais, kuris truko iki 2002 m. balandžio mėn. Ispanijos valdžios institucijos pateikė prašomą informaciją.

12      2000 m. lapkričio 21 d. laišku, papildytu 2001 m. kovo 19 ir 21 d. laiškais, Ispanijos Karalystė pranešė Komisijai apie pagalbą anglies pramonei, kurią ji numačiusi suteikti 2001 verslo metais. Šią pagalba sudarė visų pirma 393 971 600 ESP (2 367 817 EUR) suma skirta padengti ieškovės sąnaudas, susijusias su metinės gavybos pajėgumų sumažinimu 2001 m. iki 34 000 t La Prohida subsektoriuje.

13      2001 m. gruodžio 11 d. Sprendimu 2002/241/EAPB dėl Ispanijos pagalbos suteikimo anglies pramonei 2001 m. (OL L 82, 2002, p. 11) Komisija leido Ispanijos Karalystei suteikti pagalbą, skirtą padengti technines kasyklos uždarymo dėl modernizavimo, racionalizavimo, restruktūrizavimo ir veiklos Ispanijos anglies pramonėje apribojimo sąnaudas, išskyrus konkrečią pagalbą ieškovei, dėl kurios Komisija pranešė apie vėliau priimsimą sprendimą. Dėl pastarosios pagalbos Komisija pirmiausia norėjo išnagrinėti informaciją dėl ieškovei 1998 m. ir 2000 m. suteiktos pagalbos, kurią Ispanijos valdžios institucijos turėjo jai pateikti.

14      2002 m. gegužės 13 d. laišku Ispanijos Karalystė pranešė Komisijai, kad prieš jos sprendimą šiuo klausimu ji jau pervedė ieškovei 383 322 896 ESP (2 303 817 EUR) už 2001 m., t. y. mažesnę sumą nei nurodyta pranešime apie pagalbą.

15      2002 m. liepos 2 d. Sprendimu 202/827/EAPB dėl Ispanijos suteiktos pagalbos įmonei González y Díez, SA, 1998 m., 2000 m. ir 2001 m. (OL L 296, p. 80), Komisija 5 113 245,96 EUR (850 772 542 ESP) pagalbą ieškovei, skirtą padengti išimtines restruktūrizavimo sąnaudas 1998 m., 2000 m. ir 2001m., pripažino nesuderinama su bendrąja rinka. Minėtą sumą sudarė pagalba už 1998 m. ir 2000 m., t. y. 2 745 428, 96 EUR (456 800 943 ESP), ir 2 367 817 EUR (393 971 600 ESP) pagalba, apie kurią Ispanijos Karalystė pranešė už 2001 metus.

16      2002 m. rugsėjo 17 d. ieškovė pateikė ieškinį dėl Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsnių panaikinimo. Šis ieškinys Pirmosios instancijos kanceliarijoje buvo užregistruotas T‑291/02 numeriu.

17      Atsižvelgdama į šiame ieškinyje išdėstytus argumentus, Komisija išreiškė abejones dėl tam tikrų procedūros, per kurią buvo priimtas Sprendimas 2002/827, dalių. Komisija nusprendė atnaujinti formalią tyrimo procedūrą ir ketino panaikinti Sprendimo 1, 2 ir 5 straipsnį, o minėtą sprendimą pakeisti nauju sprendimu. 2003 m. vasario 19 d. laišku Komisija pranešė Ispanijos Karalystei apie savo sprendimą pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą. Prašymas pateikti pastabas pagal minėtą nuostatą buvo paskelbtas 2003 m. balandžio 10 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 87, p. 17).

18      2003 m. lapkričio 5 d. Komisija priėmė Sprendimą 2004/340/EB, susijusį su pagalba įmonei González y Díez, SA, skirta padengti ypatingas išlaidas (pagalba už 2001 m. ir neteisėtas pagalbos už 1998 m. ir 2000 m. naudojimas) ir keičiantį Sprendimą 2002/827/EAPB (OL L 119, 2004, p. 26) (toliau – ginčijamas sprendimas). 2003 m. lapkričio 6 d. ginčijamas sprendimas, kurio numeris C (2003) 3910, buvo pateiktas Ispanijos Karalystei, o 2004 m. balandžio 23 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19      Ginčijamo sprendimo 1 straipsnis nustato, kad Ispanijos Karalystės ieškovei suteikta 3 131 726,47 EUR pagalba siekiant padengti išimtines restruktūrizavimo sąnaudas už 1998 m. ir 2000 m. pagal Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnį, buvo suteikta netinkamai pritaikius Sprendimą 98/637 ir Sprendimą 2001/162, ir yra nesuderinama su bendrąja rinka.

20      Ginčijamo sprendimo 2 straipsnis ieškovei suteiktą 2 249 759,37 EUR (374 328 463 ESP) pagalbą siekiant padengti išimtines uždarymų 1998–2001 m. sąnaudas už 2001 m. pripažįsta atitinkančia Reglamento Nr. 1407/2002 7 straipsnį.

21      Ginčijamo sprendimo 3 straipsnio a punktas nustato, kad 602 146,29 EUR (100 188 713 ESP) pagalba už 2001 m., suteikta investicijoms į kasyklų infrastruktūrą siekiant naudoti Tres Hermanos subsektorių, yra nesuderinama su Reglamento Nr. 1407/2002 7 straipsniu. Ginčijamo sprendimo 3 straipsnio b punkte priduriama, kad minėtos nuostatos neatitinka ir 601 012,10 EUR (100 000 000 ESP) pagalba, suteikta už 2001 m., skirta sudaryti rezervą padengti būsimas sąnaudas, susijusias su La Prohida subsektoriaus uždarymu ir Buseiro sektoriaus daliniu uždarymu, įvykdytais 1998–2001 m. laikotarpiu.

22      Ginčijamo sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a punktas nurodo Ispanijos Karalystei susigrąžinti iš ieškovės šio sprendimo 1 straipsnyje nurodytą pagalbą, pervestą už 1998 m. ir 2000 m. Ginčijamo sprendimo 4 straipsnio 1 dalies b punktas nurodo susigrąžinti iš ieškovės 54 057,63 EUR (8 994 433 ESP) sumą, neteisėtai pervestą už 2001 verslo metus prieš Komisijai duodant leidimą tai daryti, ir kuri yra neleistinas pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnį leistos pagalbos priedas ir, prireikus, kitas neteisėtai tokiomis pačiomis aplinkybėmis pervestas sumas.

23      Ginčijamo sprendimo 6 straipsnis nustato, kad yra panaikinami Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsniai.

24      Gavęs Komisijos prašymą nepriimti sprendimo, Pirmosios instancijos teismas procesą byloje T‑291/02 užbaigė 2004 m. rugsėjo 2 d. priimdamas nutartį González y Díez prieš Komisiją (Rink. p. I‑0000).

 Procesas

25      2004 m. sausio 22 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai ieškovė pareiškė šį ieškinį.

26      Išklausęs teisėjo pranešėjo pranešimą, Pirmosios instancijos teismas (antroji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, imdamasis Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytų proceso organizavimo priemonių, raštu pateikė šalims klausimus, į kuriuos jos atsakė per nustatytą terminą.

27      Per 2007 m. sausio 31 d. posėdį šalys pateikė paaiškinimus žodžiu ir atsakė į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus.

28      Per posėdį ieškovė pateikė dokumentą, kuriame schematiškai pristatomas Sorriba sektorius. Išklausius šalis, šis dokumentas antrosios išplėstinės kolegijos pirmininko sprendimu buvo pridėtas prie bylos.

29      Komisijai buvo leista pateikti Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2002 m. rugsėjo 17 d. dokumentą „Anexo al informe pericial sobre la ayuda a la reducción de actividad de la empresa Gonzáles y Díez, SA“ (pagalbos dėl įmonės Gonzáles y Díez, SA veiklos sumažinimo ekspertizės ataskaitos priedas). Ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti savo pastabas dėl šio dokumento, kuria ji pasinaudojo per nustatytą terminą. Išklausęs šalis Pirmosios instancijos teismas nusprendė pridėti šį dokumentą prie bylos.

30      2007 m. kovo 9 d. Pirmosios instancijos teismo antrosios išplėstinės kolegijos pirmininko sprendimu buvo baigta žodinė proceso dalis.

 Šalių reikalavimai

31      Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamo sprendimo 1, 3 ir 4 straipsnius,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

32      Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

33      Ieškovė nurodo keturis ieškinio pagrindus, pagrįstus atitinkamai Komisijos kompetencijos neturėjimu priimti ginčijamo sprendimo 1, 3 ir 4 straipsnius, esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu per procedūrą dėl Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsnių panaikinimo ir dėl ginčijamo sprendimo priėmimo, teisėtų lūkesčių apsaugos principo bei esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, pagrįsto Komisijos kompetencijos neturėjimu priimti ginčijamo sprendimo 1, 3 ir 4 straipsnius

 Šalių argumentai

34      Ieškovė tvirtina, kad nei EAPB sutartis, nei EB sutartis nesuteikia Komisijai kompetencijos priimti sprendimą pradėti panaikinimo procedūrą ir priimti ginčijamą sprendimą.

35      Dėl EAPB sutarties ieškovė tvirtina, kad ši sutartis negalėjo būti teisinis pagrindas pasibaigus jos galiojimo laikui, t. y. po 2002 m. liepos 23 d. (generalinio advokato S. Alber išvada byloje, kurioje 2003 spalio 2 d. buvo priimtas sprendimas International Power ir kt. prieš NALOO, C‑172/01 P, C‑175/01 P, C‑176/01 P ir C‑180/01 P, Rink. p. I‑11421, I‑11425, 48 punktas).

36      Dėl EB sutarties ieškovė tvirtina, kad pagal EB 305 straipsnio 1 dalį ši sutartis nėra teisinis pagrindas Komisijai priimti sprendimą dėl pagalbos, suteiktos už 1998, 2000 ir 2001 metus.

37      Iš tikrųjų EB sutarties nuostatos, taikomos produktams, patenkantiems į EAPB sutarties taikymo sritį, negali būti taikomos faktams, įvykusiems prieš šios sutarties galiojimo pabaigą. Ieškovė tvirtina, kad teisinių nuostatų taikymas faktams, įvykusiems iki jų įsigaliojimo, pažeidžia teisinio saugumo principą (1991 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Crispoltoni, C‑368/89, Rink. p. I‑3695, 17 punktas, 1993 m. liepos 15 d. Sprendimo GruSa Fleisch, C‑34/92, Rink. p. I‑4147, 22 punktas, generalinio advokato P.  Léger išvados byloje, kurioje buvo priimtas Teisingumo Teismo sprendimas Moksel, C‑223/95, Rink. p. I‑2379, I‑2381, 40–42 punktai). Grįsdama šį tvirtinimą ji taip pat daro nuorodą į 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės (Recueil des traités des Nations unies, vol. 788, p. 354) 28 straipsnį, kuris skirtas sutarčių netaikymo atgaline data principui. Ieškovė mano, kad jei valstybės narės būtų norėjusios, jog EB sutartis būtų taikoma anglies pramonėje faktams, įvykusiems iki 2002 m. liepos 24 d., būtų tai nurodžiusios aiškiai.

38      Todėl Komisija, remdamasi EB 88 straipsnio 2 dalimi ir jos taikymo taisyklėmis, negalėjo panaikinti ar pakeisti pagal EAPB sutartyje nustatytą tvarką leistos pagalbos anglies pramonei arba pagalbos, dėl kurios nebuvo priimta jokio sprendimo, kol ši tvarka dar galiojo.

39      Be to, Reglamento Nr. 1407/2002 14 straipsnio 1 dalis, kuri numato minėto reglamento taikymą nuo 2002 m. liepos 24 d., patvirtina EB sutarties netaikymą atgaline data. Ieškovė taip pat nurodo, kad iš reglamento materialinio turinio matyti, jog Bendrijos teisės aktų leidėjas siekė priimti tik ateičiai taikytiną teisės aktą, nes nė viena reglamento nuostata nereglamentuoja pagalbos anglies pramonei, suteiktos iki jo įsigaliojimo.

40      Ieškovė pabrėžia, kad bet kuriuo atveju į asmenų teises ribojančių nuostatų netaikymo atgaline data principą turi atsižvelgti tiek valstybės narės, tiek Bendrijos teisės aktų leidėjas, nes jis įtvirtintas valstybių narių konstitucinėse sistemose.

41      Ieškovė priduria, kad Komisija žinojo, jog EB sutarties normos netaikomos pagalbai anglies pramonei, suteiktai prieš pasibaigiant EAPB sutarties galiojimo terminui. Tai matyti iš pranešimo 2002/C 152/03 25 punkto ir iš to, kad Komisija šio pranešimo 46 punkte nurodė mananti esant būtina užbaigti procedūras, susijusias su valstybės pagalba anglies pramonei prieš pasibaigiant EAPB sutarties galiojimo terminui.

42      Ieškovė pabrėžia nesiekianti įrodyti, kad pasibaigus EAPB sutarties galiojimo terminui susidarė teisinis vakuumas. Ji tik tvirtina, kad Komisija, norėdama panaikinti Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsnius, turėjo veikti pagal savo įgaliojimus, numatytus EAPB sutartyje.

43      Dėl procedūros, kurios reikia laikytis, norint patikrinti pareigų pagal EAPB sutartį vykdymą, kiek tai susiję su pagalba, suteikta už 1998, 2000 ir 2001 m., ieškovė nurodo, kad galėjo būti taikomas EB 226 straipsnis.

44      Ieškovė ginčija ES sutarties 3 straipsnio svarbą sprendžiant Komisijos kompetencijos klausimą ir mano, kad ši nuostata nepriklauso Bendrijos kompetencijos paskirstymo sistemai. Ji taip pat ginčija tinkamumą Komisijos nurodyto principo, pagal kurį nesant pereinamųjų nuostatų, nauja norma taikoma būsimoms situacijos, susiklosčiusios galiojant senesnei normai, pasekmėms. Iš tikrųjų ieškovė pabrėžia, kad ji prieštarauja tik sutarties taikymui atgaline data buvusiai situacijai, susiklosčiusiai galiojant panaikintai taisyklei, o ne būsimai situacijai. Galiausiai ieškovė ginčija tai, kad galima skirti materialines normas nuo procesinių normų.

45      Komisija pirmiausia nurodo, kad Komisijos kompetencijos priimti ginčijamą sprendimą klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į Bendrijos teisinės sistemos, apimančios EAPB ir EB sutartis, įtvirtintos ES sutarties 3 straipsnyje, vientisumą. Ji pabrėžia, kad Komisijos kompetencija kontroliuoti valstybės pagalbą nekelia jokių abejonių, nes ir EAPB sutartis, ir EB sutartis šioje srityje jai suteikia priežiūros įgaliojimus.

46      Komisija tvirtina, kad jei nėra pereinamųjų nuostatų, nauja norma taikoma būsimoms situacijos, susiklosčiusios galiojant senesnei normai, pasekmėms (generalinio advokato S. Alber minėtos išvados byloje, kurioje buvo priimtas Sprendimas International Power ir kt. prieš NALOO, 48 punktas). Valstybės pagalbos srityje nebuvo priimta jokia pirminės teisės pereinamoji nuostata. Komisija priduria, kad teismo praktika, neleidžianti pagal EB 305 straipsnį taikyti EB sutarties nuostatų valstybės pagalbos srityje susiklosčiusioms situacijoms, reglamentuojamoms EAPB sutartimi, yra susijusi su vienu metu galiojančių normų kolizijos sprendimu ir netaikoma situacijoms, kai šios normos laikui bėgant keičia vienos kitas.

47      Ji nurodo, kad tradiciškai yra skiriamos procesinės ir materialinės normos. Dėl procesinių normų reikia pažymėti, kad yra taikomos pradedant proceso etapą galiojusios normos (1993 m. liepos 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo CT Control (Roterdamas) ir JCT Benelux prie Komisiją, C‑121/91 ir C‑122/91, Rink. p. I‑3873, 22 punktas). Taigi procedūros dėl iki EAPB sutarties galiojimo termino pabaigos suteiktos pagalbos atnaujinimas turėjo būti atliekamas remiantis EB 88 straipsniu ir 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 659/1999, nustatančiu išsamias (EB 88) straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1).

48      Dėl taikytinos materialinės teisės Komisija nurodo, kad reikia atskirti pagalbą už 2001 m. ir pagalbą už 1998 ir 2000 metus. 2001 m. pagalbai ginčijamame sprendime turėjo būti taikomas Reglamento Nr. 1407/2002 7 straipsnis, kaip tai nurodyta pranešimo 2002/C 152/03 47 punkte, nes pagal teisės aktų leidėjo valią, išreikštą Reglamento Nr. 1407/2002 24 konstatuojamojoje dalyje ir pagal 2002 m. sausio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimą Pokrzeptowicz-Meyer (C‑162/00, Rink. p. I‑1049, 50 punktas) bei remiantis lex generalis taisykle, kurią EB 305 straipsnis pripažįsta EB sutarčiai EAPB atžvilgiu, šis reglamentas turi būti taikomas retroaktyviai.

49      Komisija taip pat tvirtina, kad bet kuriuo atveju Reglamento Nr. 1407/2002 7 straipsnio ir šio reglamento priedo turinys yra identiškas anksčiau taikyto Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnio ir šio sprendimo priedo turiniui, atsižvelgiant į tai, kad naujoji sistema leido teikti pagalbą visiškam gavybos padalinių uždarymui, o EAPB sistema leido teikti pagalbą ir daliniam uždarymui. Vis dėlto Komisija pabrėžia, kad šioje byloje pagalba už 2001 m. buvo skirta visiškam La Prohida subsektoriaus įrengimų uždarymui. Ieškovei nebuvo padaryta žala, nes šioje byloje taikytina tvarka nepasikeitė EAPB sutarties sistemą pakeitus EB sutarties sistema.

50      Dėl pagalbos už 1998 ir 2000 m. Komisija nurodo, kad ginčijamame sprendime nebuvo jokio naujo tyrimo, remiantis bendromis EAPB sutarties ar EB sutarties normomis, ir buvo tik patikrinta, ar Sprendime 98/637 ir Sprendime 2001/162 išvardytos sąlygos buvo įvykdytos. Taigi šių pagalbų teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į minėtuose sprendimuose, kurie vis dar galioja, nustatytas sąlygas leisti pagalbą.

51      Dėl ieškovės argumento, pagal kurį Komisija turėjo veikti remdamasi EB 226 straipsniu, institucija mano, kad jei EB sutartis yra taikoma siekiant užtikrinti sąlygų, nustatytų pagal EAPB sutartį suteiktai pagalbai laikymąsi, EB 88 straipsnio, kuris yra ratione materiae taikoma nuostata, taikomumas negali būti ginčijamas.

52      Komisija galiausiai nurodo, kad ieškovės tvirtinimas, grindžiamas Komisijos kompetencijos neturėjimu, reikštų, jog Komisija taip pat neturi kompetencijos panaikinti Sprendimą 2002/827 ir todėl būtų neįmanoma panaikinti remiantis EAPB sutartimi priimto sprendimo po minėtos sutarties galiojimo termino pasibaigimo, nes Bendrijų teismų kompetencijos pagrindas yra toks pat kaip ir Komisijos.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

53      Bendrijos sutartys sukūrė vientisą teisinę sistemą (žr. šiuo klausimu 1991 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo nuomonės 1/91, Rink. p. I‑6079, 21 punktą; 1991 m. birželio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Stahlwerke Peine-Salzgitter prieš Komisiją, T‑120/89, Rink. p. II‑279, 78 punktas), kurioje, kaip tai nurodyta EB 305 straipsnio 1 dalyje, EAPB sutartis sudaro specialią sistemą, kuriai neturi įtakos EB sutartimi nustatytos bendrosios veikimo taisyklės.

54      Pagal EAPB sutarties 97 straipsnį ši sutartis baigė galioti 2002 m. liepos 23 dieną. Todėl nuo 2002 m. liepos 24 d. bendros EB sutarties sistemos taikymo sritis išsiplėtė apimdama sektorius, kurie anksčiau buvo reglamentuojami EAPB sutartimi.

55      Nors EAPB sutarties teisinio reglamentavimo srities perėmimas EB sutartimi nuo 2002 m. liepos 24 d. lėmė teisinių pagrindų, procedūrų ir taikytinų materialinių normų pasikeitimus, vis dėlto EAPB sutartis turi reikšmės Bendrijos teisinės sistemos ir jos tikslų vientisumui ir tęstinumui. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad laisvos konkurencijos sistemos, kurioje yra užtikrinamos normalios konkurencijos sąlygos ir kurios pagrindas yra normos valstybės pagalbos srityje, sukūrimas ir išlaikymas yra vienas iš pagrindinių tiek EB sutarties (žr. šiuo klausimu pastaruoju metu priimto 2006 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo SGL Carbon prieš Komisiją, C‑308/04 P, Rink. p. I‑5977, 31 punktą), tiek EAPB sutarties (žr. šiuo klausimu 2001 m. birželio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Moccia Irme ir kt. prieš Komisiją, C‑280/99 P–C‑282/99 P, Rink. p. I‑4717, 33 punktą ir 1999 m. liepos 7 d. Sprendimo British Steel prieš Komisiją, T‑89/96, Rink. p. II‑2089, 106 punktą) tikslų. Todėl, net jei EAPB sutarties ir EB sutarties normos, reglamentuojančios valstybės pagalbą šiek tiek skiriasi, reikia pabrėžti, kad pagalbos, suteiktos pagal EAPB sutartį sąvoka atitinka pagalbos sąvoką EB 87 ir 88 straipsnių prasme. Taigi neiškraipytos konkurencijos tikslo siekimas pirmiausia bendrosios rinkos anglies ir plieno sektoriuose nenutrūko pasibaigus EAPB sutarties galiojimui, nes to paties tikslo siekia ir EB sutartis.

56      Bendrijos teisinės sistemos ir tikslų, kurie yra esminiai, kad ji veiktų, tęstinumas reikalauja, kad Europos Bendrija, kaip Europos anglies ir plieno bendrijos teisių perėmėja, situacijų, susiklosčiusių galiojant EAPB sutarčiai, atžvilgiu savo procedūrose užtikrintų ir valstybių narių, ir asmenų teisių ir pareigų eo tempore kylančių iš EAPB sutarties ir ją taikant priimtų normų, laikymąsi. Šis reikalavimas visų pirma taikomas, kai dėl taisyklių valstybės pagalbos srityje nesilaikymo iškraipyta konkurencija gali daryti poveikį pasibaigus EAPB sutarties galiojimui ir jau galiojant EB sutarčiai.

57      Iš to, kas pasakyta, matyti, kad priešingai, nei tvirtina ieškovė, EB 88 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kaip leidžianti Komisijai po 2002 m. liepos 24 d. kontroliuoti valstybės pagalbos, suteiktos EAPB sutarties taikymo srityje, suderinamumą su bendrąja rinka ratione materiae ir ratione temporis, bei tai, kaip valstybės narės taiko pagal EAPB sutartį priimtus sprendimus, leisti valstybės pagalbą situacijoms, susiklosčiusioms prieš pasibaigiant šios sutarties galiojimui.

58      Be to, reikia pabrėžti, kad Bendrijos teisinėje sistemoje taisyklių toje srityje, kurią pradžioje reglamentavo EAPB sutartis, perėmimas į EB sutartį turi būti atliekamas laikantis teisės aktų taikymo laike principų. Šiuo klausimu iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad nors procesinės normos iš esmės yra taikomos visiems jų įsigaliojimo metu nagrinėjamiems ginčams, taip nėra materialinių normų atveju. Iš tikrųjų siekiant užtikrinti teisinio saugumo principo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo laikymąsi, Bendrijos teisės materialinės normos turi būti aiškinamos taip, kad jos taikomos iki jų įsigaliojimo susiklosčiusioms situacijoms, jeigu iš šio normų turinio, tikslo ar struktūros aiškiai matyti, kad joms turi būti pripažintas toks poveikis (žr. 1981 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Salumi, 212/80–217/80, Rink. p. 2735, 9 punktą ir 1982 m. vasario 10 d. Teisingumo Teismo Sprendimo Bout, 21/81, Rink. p. 381, 13 punktą; 1998 m. vasario 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Eyckeler & Malt prieš Komisiją, T‑42/96, Rink. p. II‑401, 55 punktą).

59      Šiuo požiūriu kalbant apie materialines nuostatas, taikomas teisiniam faktui, galutinai įvykusiam iki EAPB sutarties galiojimo termino pabaigos, Bendrijos teisinės sistemos tęstinumas ir su teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principais susiję reikalavimai numato pagal EAPB sutartį priimtų materialinių nuostatų taikymą faktinėms aplinkybėms, patenkančioms į šios sutarties taikymo sritį ratione materiae ir ratione temporis. Aplinkybė, kad pasibaigus EAPB sutarties galiojimui nagrinėjami teisės aktai nebegalioja nuo to momento, kai buvo įvertinta faktinė situacija, nepakeičia šio teiginio, nes vertinimas susijęs su teisiniu faktu, galutinai įvykusiu tada, kai buvo taikomos pagal EAPB sutartį priimtos materialinės nuostatos.

60      Šioje byloje vykdant procedūrą pagal Reglamentą Nr. 659/1999 ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis EB 88 straipsnio 2 dalimi. Nuostatos, susijusios su teisiniu pagrindu ir su procedūra, kurioje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, yra procesinės normos šio sprendimo 58 punkte minėtos teismų praktikos prasme. Kadangi ginčijamas sprendimas buvo priimtas pasibaigus EAPB sutarties galiojimui, Komisija teisingai taikė EB 88 straipsnio 2 dalį ir Reglamente Nr. 659/1999 įtvirtintas procesines normas.

61      Dėl materialinių normų ir, kadangi ieškovė savo argumentais siekia įrodyti ginčijamo sprendimo neteisėtumą dėl tariamai klaidingo Reglamento Nr. 1407/2002 taikymo, pirmiausia reikia pabrėžti, kad ginčijamas sprendimas susijęs su teisiniais faktais, galutinai įvykusiais iki EAPB sutarties galiojimo termino pabaigos, nes daugelis nagrinėjamų faktų įvyko iki 2002 m. liepos 23 dienos. Iš tikrųjų ginčijamo sprendimo dalykas pirmiausia yra galimai neteisėtos pagalbos, suteiktos už 1998 ir 2000 m. tyrimas, ir, antra, prieš Komisijai duodant leidimą suteiktos pagalbos už 2001 m. suderinamumo su bendrąja rinka tyrimas.

62      Taigi už 1998 ir 2000 m. suteiktos valstybės pagalbos naudojimo tyrimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į Sprendimus 98/637 ir 2001/162 leisti pagalbą, nes šie sprendimai nustatė šių pagalbų įgyvendinimo sąlygas. Kadangi šie sprendimai leisti pagalbą turi atitikti Sprendime Nr. 3632/93 nustatytus reikalavimus, suteiktos valstybės pagalbos už 1998 ir 2000 m. naudojimas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į šiame sprendime nustatytas taisykles.

63      Be to, valstybės pagalbos už 2001 m. suderinamumas su bendrąja rinka turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į Sprendimo Nr. 3632/93 taisykles. Iš tikrųjų, nors šiuo sprendimu įtvirtinta sistema negalioja nuo 2002 m. liepos 24 d., ir todėl juo remiantis negalima nustatyti po minėtos datos suteiktos pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka, vis dėlto šio sprendimo įtvirtinta sistema buvo taikoma įvykstant nagrinėjamoms faktinėms aplinkybėms.

64      Vis dėlto Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad nors Komisija ginčijamo sprendimo 63 konstatuojamosios dalies a punkte nurodė, jog tikrino pagalbos už 1998 ir 2000 m. naudojimą atsižvelgdama į sąlygas, nustatytas Sprendime 98/637 ir Sprendime 2001/162, kurie savo ruožtu darė nuorodą į Sprendimą Nr. 3632/93, vis dėlto ši institucija ginčijamo sprendimo 74 konstatuojamojoje dalyje pagalbos, skirtos padengti išimtines restruktūrizavimo La Prohida subsektoriuje sąnaudas, tyrimą nusprendė atlikti remdamasi Reglamento Nr. 1407/2002 7 straipsniu ir šio reglamento priedu.

65      Be to, nors ginčijamo sprendimo 74 konstatuojamojoje dalyje Komisija išreiškė savo ketinimą nagrinėti pagalbą, skirtą padengti Buseiro sektoriaus dalinio uždarymo sąnaudas, remdamasi Sprendimu Nr. 3632/93, vis dėlto ji 81–83 ir 86 konstatuojamosiose dalyse tam tikros pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka aiškiai nagrinėjo remdamasi Reglamentu Nr. 1407/2002.

66      Be to, ginčijamo sprendimo 63 konstatuojamosios dalies b punkte Komisija nurodė, kad pagal Pranešimo 2002/C 152/03 47 punktą ji rengėsi nagrinėti pagalbos už 2001 m., pervestos prieš Komisijai suteikiant leidimą tai daryti, atitikimą Reglamento Nr. 1407/2002 7 straipsniui.

67      Vis dėlto būtina pabrėžti, kad pagal reglamento Nr. 1407/2002 14 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą šis reglamentas taikomas nuo 2002 m. liepos 24 dienos. 14 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis leidžia valstybei narei pagrįstai paprašius, pagalbai, skirtai padengti sąnaudas už 2002 metus, toliau taikyti Sprendime Nr. 3632/93/EAPB numatytas taisykles ir principus, išskyrus taisykles, reglamentuojančias galutinius terminus ir procedūras. Taigi iš Reglamento Nr. 1407/2002 14 straipsnio aiškiai matyti, kad šis reglamentas taikomas situacijoms, susiklosčiusioms anksčiausiai nuo 2002 m. liepos 24 dienos.

68      Taigi Komisija Pranešimo 2002/C 152/03 47 punkte nepagrįstai nurodė, kad iki 2002 m. liepos 23 d. be jos išankstinio leidimo suteiktai pagalbai taikomos Reglamento Nr. 1407/2002 nuostatos.

69      Todėl įvairūs Komisijos argumentai, nurodyti grindžiant šį teiginį, turi būti atmesti. Pirmiausia Reglamento Nr. 1407/2002 24 konstatuojamoji dalis neleidžia manyti, kad teisės aktų leidėjas norėjo šiam reglamentui suteikti retroaktyvų poveikį (žr. šio sprendimo 58 punktą) ir leisti jo nuostatas taikyti situacijoms, susiklosčiusioms iki 2002 m. liepos 24 dienos. Ši konstatuojamoji dalis tik informuoja apie Reglamento Nr. 1407/2002 14 straipsnį, kuris numato, kad nors šis reglamentas įsigalioja po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dienos, t. y. nuo 2002 m. rugpjūčio 2 d., jis taikomas jau nuo 2002 m. liepos 24 dienos.

70      Komisija taip pat negali remtis minėtu sprendimu Pokrzeptowicz-Meyer. Iš tikrųjų reikia konstatuoti, kad šio sprendimo 50 punkte išdėstytas principas, pagal kurį nauja norma taikoma iš karto būsimoms situacijos, susiklosčiusios galiojant senesnei normai, pasekmėms, galioja tik situacijoms, buvusioms įsigaliojant naujai normai, o ne faktų, kurie, kaip šioje byloje, buvo galutinai įvykę galiojant senai normai, atžvilgiu (žr. šiuo klausimu minėto sprendimo Pokrzeptowicz-Meyer 51 ir 52 punktus).

71      Galiausiai konkrečiai iš EB sutarties kaip lex generalis EAPB sutarties atžvilgiu pobūdžio, įtvirtinto EB 305 straipsnyje, matyti, kad tik EAPB sutartimi nustatyta sistema ir jos taikymui priimtos normos remiantis principu lex specialis derogat legi generali yra taikomos situacijoms, susiklosčiusioms iki 2002 m. liepos 24 dienos.

72      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamentas Nr. 1407/2002 nėra teisės aktas, kuriuo remiantis galėjo būti nagrinėjamas neteisėtas pagalbos už 1998 m. ir 2000 m. taikymas ar pagalbos už 2001 m. suderinamumas su bendrąja rinka.

73      Vis dėlto Komisija tvirtina, kad Reglamento Nr. 1407/2002 7 straipsnio ir šio reglamento priedo turinys yra identiškas Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnio ir šio sprendimo priedo turiniui, ir kad EB sutarties taisyklių taikymas vietoj EAPB sutarties taisyklių nepadarė žalos ieškovei.

74      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad dėl šioje byloje nustatyto pažeidimo ginčijamas sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas tik jei šis pažeidimas galėtų turėti poveikį jo turiniui. Iš tikrųjų, jei būtų nustatyta, kad nesant šio pažeidimo Komisija būtų gavusi tą patį rezultatą, nes nagrinėjamas trūkumas bet kuriuo atveju negalėjo paveikti ginčijamo sprendimo turinio, nereikėtų panaikinti šio sprendimo (žr. šiuo klausimu dėl ginčo dėl teisinio pagrindo 2002 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, C‑491/01, Rink. p. I‑11453, 98 punktą, 2003 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą, C‑211/01, Rink. p. I‑8913, 52 punktą ir 2004 gruodžio 14 d. Sprendimo Swedish Match, C‑210/03, Rink. p. I‑11893, 44 punktą; žr. taip pat šiuo klausimu dėl procesinių teisių pažeidimo 1980 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Distillers prieš Komisiją, 30/78, Rink. p. 2229, 26 punktą, 2003 m. spalio 2 d. Sprendimo Thyssen Stahl prieš Komisiją, C‑194/99 P, Rink. p. I‑10821, 31 punktą ir neseniai priimtą 2006 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Avebe prieš Komisiją, T‑314/01, Rink. p. II‑0000 67 punktą).

75      Reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 1407/2002 materialinės nuostatos, kurių pagrindu buvo nagrinėjamas neteisėtas pagalbos naudojimas ir jos suderinamumas su bendrąja rinka, konkrečiai šio reglamento 7 straipsnis ir priedo 1 dalies c, f, g, h, i ir k punktai numato identiškas taisykles kaip ir Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnis, ir šio sprendimo priedo I dalies c, e, f, g, h, i ir k punktai. Todėl Komisija būtų priėjusi tas pačias išvadas, jei būtų teisingai taikiusi Sprendimą Nr. 3632/93.

76      Be to, iš ginčijamo sprendimo taip pat matyti, kad tam tikrais atvejais Komisija vis dėlto tinkamai taikė Sprendimą Nr. 3632/93, nes nagrinėjo, ar tam tikros sąnaudos patenka į šio sprendimo priedo I dalies l punkte numatytą kategoriją, kuri nėra numatyta Reglamento Nr. 1407/2002 priede.

77      Kadangi klaidingas Reglamento Nr. 1407/2002 taikymas vietoj Sprendimo Nr. 3632/93 neturėjo įtakos ginčijamo sprendimo prasmei ir turiniui, nereikia nuspręsti, kad dėl šio pažeidimo, kad ir koks apgailėtinas jis būtų, ginčijamą sprendimą reikia pripažinti neteisėtu.

78      Dėl išdėstytų priežasčių pirmasis ieškinio pagrindas, pagrįstas Komisijos kompetencijos neturėjimu pagal EB 88 straipsnio 2 dalį priimti ginčijamą sprendimą, turi būti atmestas. Tas pas pats pasakytina ir dėl ieškovės bandymo pirmąjį ieškinio pagrindą grįsti ginčijamo sprendimo neteisėtumu dėl Reglamento Nr. 1407/2002 taikymo.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, pagrįsto esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu vykdant Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsnių panaikinimo ir ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrą

 Šalių argumentai

79      Ieškovė tvirtina, kad Komisijos taikyta procedūra priimant ginčijamą sprendimą buvo netinkama.

80      Atsakydama į Komisijos argumentus ji ginčija šio ieškinio pagrindo nepriimtinumą ir tvirtina, kad sprendimas pradėti tyrimo procedūrą, pagrįstą EB 88 straipsnio 2 dalimi, gali būti ginčijamas, jei jame pagalba kvalifikuojama kaip jau esanti ar nauja (1998 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo BFM ir EFIM prieš Komisiją, T‑126/96 ir T‑127/96, Rink. p. II‑3437, 39–43 punktai). Tačiau pirmiausia ieškovė neginčijo šioje byloje nagrinėjamos pagalbos kvalifikavimo pagal Sprendimą 2002/827, o 2003 m. vasario 19 d. sprendimas pradėti tyrimo procedūrą nepakeitė nagrinėjamo kvalifikavimo. Taigi nereikėjo pareikšti ieškinio dėl šio pastarojo sprendimo.

81      Ieškovė taip pat tvirtina, kad nei EB 88 straipsnio 2 dalyje, nei Reglamente Nr. 659/1999 nėra nuostatų, nustatančių, kokią procedūrą reikia taikyti norint panaikinti nepalankų sprendimą. Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnis gali būti taikomas tik panaikinant palankius sprendimus, priimtus pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 ar 3 dalį, arba 7 straipsnio 2, 3 ar 4 dalį, t. y. sprendimus, kuriais Komisija su sąlygomis arba besąlygiškai konstatuoja pagalbos nebuvimą, arba kad pagalba yra suderinama su bendrąja rinka. Tačiau panaikinti straipsniai buvo susiję su pagalba, kurios naudojimas buvo pripažintas neteisėtu, arba kuri buvo pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka. Be to, Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnis numato sprendimo panaikinimą, jeigu jis buvo priimtas remiantis tyrimo proceso metu pateikta klaidinga informacija, nulėmusia sprendimą. Tačiau Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsnių panaikinimas buvo susijęs ne su klaidinga informacija, o su neteisėtumu, kurį lėmė taikytų procesinių normų pažeidimas.

82      Ieškovė tvirtina, kad kadangi Reglamentas Nr. 659/1999 nenumato jokios nepalankių neteisėtų sprendimų panaikinimo procedūros, Komisija ex officio ir nedelsdama turėjo panaikinti ginčijamą sprendimą. Taikydama Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnyje numatytą procedūrą, norėdama panaikinti Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsnius, Komisija pažeidė teisėtumo principą, nes visiškai pripažindama jo neteisėtumą, jo nepanaikino iki ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2003 m. lapkričio 5 d., taip priversdama ieškovę patirti išlaidų ir nepatogumų, susijusių su Ispanijos valdžios institucijų pradėta vykdymo procedūra. Komisija taip pat pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje numatytą gero administravimo principą, pagal kurį kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos ir organai jo reikalus tvarkytų per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

83      Ieškovė priduria, kad Komisija negalėjo ginčyti Sprendimo 2002/827 neteisėtumo, nes nusprendė, kad būtina panaikinti jo 1, 2 ir 5 straipsnius.

84      Be to, ji ginčija faktinės aplinkybės, kad ieškinys yra nukreiptas ne prieš ginčijamo sprendimo 6 straipsnį, svarbą, nes ieškiniu siekiama ne panaikinti pagal minėtą nuostatą atliktą panaikinimą, o ginčijama Komisijos taikyta panaikinimo procedūra.

85      Komisija mano, kad šis ieškinio pagrindas yra nepriimtinas dėl vėlavimo jį pateikti. Iš tikrųjų 2003 m. vasario 19 d. sprendime pradėti procedūrą buvo atsisakyta nedelsiant panaikinti Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsnius. Todėl ieškovė turėjo pateikti ieškinį dėl sprendimo pradėti procedūrą.

86      Be to, Komisija pabrėžia, kad kadangi ieškinys nėra nukreiptas prieš ginčijamo sprendimo 6 straipsnį, panaikinantį Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsnius, juo nėra ginčijamas šio panaikinimo būdas. Jei Komisija iš karto būtų panaikinusi minėtus straipsnius, bet kuriuo atveju, norėdama iš naujo nustatyti nagrinėjamos pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, būtų turėjusi pradėti procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį. Komisija mano, kad nepanaikinimas iš karto neturi reikšmės šiuo ieškiniu ginčijamoms nuostatoms. Be to, jei Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnis neleidžia tokio panaikinimo, koks buvo šioje byloje, šis neteisėtumas yra susijęs tik su ginčijamo sprendimo 6 straipsniu, t. y. nuostata, kuri nėra ginčijama šiuo ieškiniu.

87      Komisija tvirtina, kad Sprendimas 2002/827 dėl ieškovės per procedūrą, kurioje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, pateiktos naujos informacijos niuansų, pasirodė pagrįstas iš dalies klaidinga informacija. Ji pripažįsta, kad procedūros atnaujinimą lėmusios priežastys, t. y. abejonės dėl procedūros, kurioje buvo priimtas Sprendimas 2002/827, ir suinteresuotumas sustiprinti procedūrines garantijas, nėra aiškiai numatyti Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnyje. Vis dėlto Komisija mano, kad šioje nuostatoje numatytas panaikinimų atvejų sąrašas nėra išsamus. Bendrijos teisės bendrieji principai leidžia panaikinti neigiamus sprendimus, jei yra abejonių dėl jų priėmimo procedūros teisėtumo (1987 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Consorzio Cooperative d’Abruzzo prieš Komisiją, 15/85, Rink. p. 1005, 12 ir 17 punktas).

88      Dėl peržiūrėjimo būdo Komisija tvirtina, kad šis peržiūrėjimas galėjo turėti įtakos ieškovės konkurentams. Institucija mano, kad situacijos peržiūrėjimo būdas atitiko teisėtumo ir gero administravimo principus.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

–       Dėl priimtinumo

89      Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ieškinį dėl panaikinimo pagal EB 230 straipsnį galima pareikšti tik dėl teisės aktų ir sprendimų, sukeliančių privalomas teisines pasekmes, kurios daro poveikį ieškovo interesams aiškiai pakeisdamos jo teisinę padėtį (1981 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo IBM prieš Komisiją, 60/81, Rink. p. 2639, 9 punktas, 1998 m. liepos 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Regione Toscana prieš Komisiją, T‑81/97, Rink. p. II‑2889, 21 punktas ir 2003 m. birželio 2 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Forum 187 prieš Komisiją, T‑276/02, Rink. p. II‑2075, 39 punktas).

90      Kalbant apie aktus ar sprendimus, kurių rengimas apima keletą stadijų, ypač ir vidaus procedūrą, priemonės, išreiškiančios institucijos poziciją, šios procedūros pabaigoje laikytinos skundžiamaisiais aktais, o ne tarpinėmis priemonėmis, reikalingos galutiniam sprendimui priimti (minėto sprendimo IBM prieš Komisiją 10 punktas ir 1990 m. liepos 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Automec prieš Komisiją, T‑64/89, Rink. p. II‑367, 42 punktas).

91      Taikant šią teismų praktiką, Komisijos priimtas galutinis sprendimas užbaigiant formalią tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal EB 230 straipsnį. Toks sprendimas iš tikrųjų turi privalomų teisinių pasekmių, galinčių paveikti suinteresuotų šalių interesus, nes juo užbaigiama nagrinėjama procedūra ir galutinai nusprendžiama dėl nagrinėtų priemonių atitikimo taisyklėms, taikomoms valstybės pagalbai. Suinteresuotos šalys visada gali pareikšti ieškinį dėl galutinio sprendimo, kuriuo užbaigiama formali tyrimo procedūra ir, pareikšdamos ieškinį, turi turėti galimybę ginčyti įvairias aplinkybes, kuriomis grindžiamas galutinis Komisijos sprendimas (2003 m. lapkričio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Regione Siciliana prieš Komisiją, T‑190/00, Rink. p. II‑5015, 45 punktas).

92      Ši galimybė nepriklauso nuo to, ar sprendimas pradėti formalią tyrimo procedūrą turi teisinių pasekmių, dėl kurių galima būtų pareikšti ieškinį dėl panaikinimo. Iš tikrųjų galimybė ginčyti sprendimą pradėti formalią tyrimo procedūrą negali susiaurinti suinteresuotų šalių procesinių teisių ir neleisti joms ginčyti galutinio sprendimo ir savo ieškinyje remtis trūkumais, susijusiais su visais procedūros, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, etapais (minėto sprendimo Regione Siciliana prieš Komisiją 46 ir 47 punktai).

93      Todėl Komisija negali remtis antrojo ieškovės pagrindo pavėluotu pateikimu.

–       Dėl esmės

94      Ieškovė iš esmės tvirtina, kad ginčijamame sprendime yra esminių procedūrinių reikalavimų trūkumų. Iš tikrųjų, kadangi Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnyje numatyta procedūra buvo netaikytina, Komisija, panaikindama Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsnį tik per formalią tyrimo procedūrą, pradėtą siekiant priimti ginčijamą sprendimą, o ne iš karto, priimdama sprendimą pradėti formalią tyrimo procedūrą, pažeidė teisėtumo ir gero administravimo principus.

95      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnyje numatyta procedūra nebuvo taikyta šioje byloje. Iš tikrųjų nei sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą, nei ginčijamame sprendime nebuvo nurodytas Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnyje numatytos procedūros taikymas. Todėl tiek, kiek šiuo ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, kad Komisija neteisingai taikė Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnyje numatytą procedūrą, jis turi būti atmestas kaip nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.

96      Be to, ši procedūra, kaip tvirtina ieškovė, buvo netaikytina. Iš tikrųjų iš Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnio turinio matyti, kad šioje nuostatoje numatyta procedūra taikoma tik teigiamų sprendimų, priimtų pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 ar 3 dalis, arba 7 straipsnio 2, 3 ar 4 dalis, remiantis tyrimo procedūros metu pateikta klaidinga informacija, panaikinimui. Tačiau šioje byloje Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsniai yra pripažintini neigiamu sprendimu, nes jais konstatuojamas neteisėtas leistos pagalbos už 1998 ir 2000 m. naudojimas bei neteisėtai suteiktos pagalbos už 2001 m. nesuderinamumas su bendrąja rinka.

97      Atsižvelgiant į tai, reikia pabrėžti, kad bet kuriuo atveju Komisijos galimybė atšaukti sprendimą dėl valstybės pagalbos nėra apribota tik Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnyje numatyta situacija. Iš tikrųjų ši nuostata yra tik speciali bendro teisės principo, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektyvias teises, išraiška (žr. konkrečiai 1957 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą Algera ir kt. prieš Asamblėją, 7/56, 3/57–7/57, Rink. p. 81, 116, 1982 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Alpha Steel prieš Komisiją, 14/81, Rink. p. 749, 10 punktą ir 2000 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gooch prieš Komisiją, T‑197/99, Rink.FP p. I‑A‑271 ir II‑1247, 53 punktą), jeigu nagrinėjamas administracinis aktas buvo priimtas remiantis suinteresuoto asmens pateikta klaidinga ar neišsamia informacija (žr. 1961 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimą S.N.U.P.A.T. prieš Vyriausiąją valdybą, 42/59 ir 49/59, Rink. p. 103, 160). Galimybė atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektyvias teises, nėra apribota tik šia viena situacija, nes taip atšaukti galima visada, jei aktą išleidusi institucija laikosi sąlygų, susijusių su protingo termino laikymusi ir nepažeidžia teisėtų lūkesčių akto adresato, kuris galėjo tikėti akto teisėtumu, .

98      Šioje byloje reikia konstatuoti, kad iš sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą matyti, jog priežastis pradėti šią procedūrą nėra Sprendime 2002/827 Komisijos pateiktas klaidingas leistos pagalbos už 1998 ir 2000 m. neteisėto taikymo ir pagalbos už 2001 m. suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas, o tik tam tikros abejonės dėl to, ar buvo laikytasi taikytinų procesinių normų.

99      Be to, iš bylos medžiagoje nėra informacijos, kad pradėdama formalią tyrimo procedūrą Komisija žinojo apie aplinkybes, patvirtinančias, kad Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsniuose pateiktas klaidingas nagrinėjamos pagalbos suderinamumo vertinimas.

100    Be to, reikia konstatuoti, kad Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsnių nepanaikinimas iš karto negalėjo turėti jokios įtakos ginčijamo sprendimo 1, 3 ir 4 straipsnių, dėl kurių yra pareikštas šis ieškinys dėl panaikinimo, turiniui. Iš tikrųjų ieškovė neįrodė ir net nenurodė, kad Sprendimo 2002/827 galiojimas per formalią tyrimo procedūrą galėjo turėti įtakos atitinkamų šalių galimybei pateikti savo pastabas.

101    Dėl ieškovės nurodytos aplinkybės (žr. šio sprendimo 82 punktą), kad nepanaikinimas iš karto privertė ieškovę patirti išlaidų ir nepatogumų, susijusių su Ispanijos valdžios institucijų pradėta vykdymo procedūra, pakanka nurodyti, kad ši aplinkybė vien dėl savo pobūdžio neturi jokios reikšmės nagrinėjant šį ieškinį dėl panaikinimo.

102    Taigi, net manant, kaip tai nurodo ieškovė, kad Komisija nepanaikindama Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsnių tik pradėjusi formalią tyrimo procedūrą pažeidė teisėtumo ir gero administravimo principus, toks pažeidimas, net jei jis būtų nustatytas, negalėtų būti pagrindas pripažinti ginčijamo sprendimo 1, 3 ir 4 straipsnių neteisėtumą.

103    Todėl reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą.

 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, pagrįsto teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu ir esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu

 Šalių argumentai

104    Trečiąjį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys, pirma dalis yra pagrindinė, antra papildoma.

105    Grįsdama pirmą šio ieškinio pagrindo dalį, ieškovė pabrėžia, kad sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą buvo nurodyta, jog ši procedūra atnaujinama siekiant panaikinti Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsnius bei pakeisti šį sprendimą nauju galutiniu sprendimu.

106    Tačiau ginčijamas sprendimas 513 757,49 EUR (85 482 054 ESP) pagalbą, susijusią su paviršinio grunto pašalinimu Buseiro sektoriaus šiaurėje ir 508 456,24 EUR (84 600 000 ESP) pagalbą, susijusią su gręžinių ir kitų ventiliacijos įrenginių Sorriba sektoriuje įrengimu, pripažino neteisėtomis ir nepagrįstomis. Ieškovė mano, kad minėtos pagalbos Sprendimu 2002/827 buvo pripažintos suderinamomis su bendrąja rinka ir jiems netaikomi šio sprendimo 1, 2 ir 5 straipsniai.

107    Kadangi Komisijos palankus sprendimas dėl minėtos pagalbos nebuvo pagrįstas klaidinga informacija, viena iš Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnyje numatytų sąlygų nebuvo įvykdyta. Sprendimas pradėti panaikinimo procedūrą buvo pagrįstas tik esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu priimant Sprendimą 2002/827. Todėl, kadangi nebuvo įvykdytos Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnio taikymo sąlygos, Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes ieškovė teisėtai galėjo tikėtis, kad Sprendimas 2002/827 buvo galutinis pagalbos, kuri nebuvo pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka, atžvilgiu.

108    Ieškovė pabrėžia, kad Sprendime 2002/827 Komisijos pateiktas vertinimas yra pagrįstas dokumentu, susijusiu su paliktų kasyklų atnaujinimo darbais, kuris nurodė dalies kasyklų įrengimų uždarymo sąnaudų paskirstymą; į šias sąnaudas pateko išlaidos, kurioms buvo skirta 1 022 213,33 EUR suma, susijusi su paviršinio grunto pašalinimu Buseiro sektoriaus šiaurėje ir su gręžinių bei kitų ventiliacijos įrenginių Sorriba sektoriuje įrengimu. Be to, iš sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą, siekiant panaikinti Sprendimą 2002/827, matyti, kad Komisija šį dokumentą naudojo grįsdama preliminarų ieškovės gautos pagalbos tyrimą.

109    Ieškovė ginčija, kad Sprendimo 2002/827 motyvavimas nėra susijęs su sąnaudomis, kurioms buvo skirta 1 022 213,33 EUR suma, ir primena, kad akto motyvavimas turi būti vertinamas ne tik atsižvelgiant į jo turinį, bet ir į jo kontekstą bei bylos aplinkybes (2001 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C‑17/99, Rink. p. I‑2481, 36 punktas ir 2002 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑114/00, Rink. p. I‑7657, 63 punktas).

110    Grįsdama antrą šio ieškinio pagrindo dalį ieškovė papildomai tvirtina, kad, jeigu Pirmosios instancijos teismas nuspręstų, jog Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsnis leido šioje byloje panaikinti Sprendimą 2002/827, Komisija pažeidė pagal Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnį taikomą procedūrą.

111    Ši nuostata reikalauja, kad, prieš panaikindama palankų sprendimą, Komisija pradėtų formalią tyrimo procedūrą ir sprendime pradėti šią formalią procedūrą preliminariai įvertintų sprendimo, kurį ji planuoja panaikinti, aplinkybes ir išreikštų savo abejones dėl nagrinėjamos pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka. Šio reikalavimo tikslas – leisti suinteresuotoms šalims pateikti savo pastabas vadovaujantis principu, pagal kurį negali būti priimtas nepalankus sprendimas neleidus šalims, kurioms jis skirtas, pateikti savo pastabų dėl Komisijos galimų abejonių (1990 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C‑301/87, Rink. p. I‑307, 29 punktas, generalinio advokato S. Alber išvados byloje, kurioje 2002 m. rugsėjo 24 d. buvo priimtas Falck ir Acciaierie di Bolzano prieš Komisiją, C‑74/00 P ir C‑75/00 P, Rink. p. I‑7869, I‑7876, 96 ir 99 punktai, ir 2003 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Westdeutsche Landesbank Girozentrale ir Land Nordrhein-Westfalen prieš Komisiją, T‑228/99 ir T‑233/99, Rink. p. II‑435, 142 ir 147 punktai).

112    Tačiau Komisijos pradėtos formalios tyrimo procedūros tikslas nebuvo nagrinėti Sprendime 2002/827 išdėstytų įmonei palankių išvadų, pripažįstančių tam tikrą pagalbą suderinama su bendrąja rinka, o tik panaikinti šio sprendimo 1, 2 ir 5 straipsnius. Be to, Komisija neatliko jokio preliminaraus vertinimo, neišreiškė abejonių pagalbos, dėl kurios Sprendime 2002/827 buvo priimtos palankios išvados, atžvilgiu. Ieškovė mano, kad sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą pagalba, kuri Sprendime 2002/827 buvo pripažinta suderinama su bendrąja rinka, ir vėl turėjo būti pripažinta tokia.

113    Neinformuodama Ispanijos valdžios institucijų ir ieškovės apie abejones dėl pagalbos, kuri Sprendime 2002/827 buvo pripažinta suderinama su bendrąja rinka, nei apie jos panaikinimo galimybę neapsiribojant tik 1, 2 ir 5 straipsnių panaikinimu, Komisija neleido Ispanijos Karalystei ir ieškovei pateikti savo pastabų šiuo klausimu. Todėl ginčijamo sprendimo 1, 3 ir 4 straipsniai buvo priimti su procedūriniais trūkumais.

114    Komisija ginčija šio pagrindo pagrįstumą.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

115    Dėl pirmos šio ieškinio pagrindo dalies Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad iš Sprendimo 2002/827 3 konstatuojamosios dalies matyti, jog šiame sprendime pirmiausia buvo nagrinėjamas 3 918 049,35 EUR (651 908 560 ESP) ir 2 786 246,34 EUR (463 592 384 ESP) pagalbos atitinkamai už 1998 ir 2000 m., ir kuri buvo patvirtinta sprendimais 98/637 ir 2001/162 leisti pagalbą, skirtos padengti išimtines sąnaudas, numatytas Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnyje, galimai neteisėtą suteikimą, ir, antra, 2 367 817 EUR (393 971 600 ESP) pagalbos už 2001 m., suteiktos prieš Komisijai priimant sprendimą, skirtos padengti išimtines sąnaudas, numatytas Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnyje, suderinamumą su bendrąja rinka.

116    Iš Sprendimo 2002/827 1 ir 2 straipsnių, skaitomų atsižvelgiant į šio sprendimo 3 ir 19–22 konstatuojamąsias dalis, matyti, kad Komisija nusprendė, jog pagalbos už 1998 ir 2000 m., skirtos padengti išimtines sąnaudas, 2 745 428,96 EUR (456 800 943 ESP) dalis buvo suteikta neteisėtai. Dėl pagalbos už 2001 m., skirtos padengti išimtines sąnaudas, Komisija nusprendė, kad visa ši pagalba, t. y. 2 367 817 EUR (393 971 600 ESP) buvo nesuderinama su bendrąja rinka.

117    Taigi reikia konstatuoti, kad Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsniai pagalbą pripažino nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodė Ispanijos Karalystei išieškoti visą pagalbą už 1998, 2000 ir 2001 m., skirtą padengti išimtines sąnaudas, išskyrus 3 958 866,73 EUR (658 700 000 ESP) pagalbą, pervestą už 1998 ir 2000 m., kuri nėra nurodyta minėtuose straipsniuose, ir kuriai todėl yra taikomi sprendimai 98/637 ir 2001/162 leisti pagalbą.

118    Ieškovė mano, kad 513 757,49 EUR (85 482 054 ESP) suma ir 508 456,24 EUR (84 600 000 ESP) suma, susijusios atitinkamai su paviršinio grunto pašalinimu Buseiro sektoriaus šiaurėje ir su gręžinių bei kitų ventiliacijos įrenginių Sorriba sektoriuje įrengimu, yra dalis 3 958 866,73 EUR (658 700 000 ESP) pagalbos už 1998 ir 2000 m., skirtos padengti išimtines sąnaudas, kurios suteikimas nebuvo pripažintas neteisėtu.

119    Šiuo klausimu, priešingai nei tvirtina ieškovė, reikia pabrėžti, kad nors Sprendime 2002/827 Komisija nenurodė, jog buvo nagrinėjamas šios pagalbos dalies, pervestos už 1998 ir 2000 m., siekiant padengti išimtines sąnaudas, teisėtumas, vis dėlto negalime tvirtinti, a contrario, kad ji manė, jog ši pagalba buvo suteikta nepažeidžiant Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į Komisijai pateiktų dokumentų vertinimą, ji tik manė, kad nėra reikalo konstatuoti šių pagalbos sumų suteikimo neteisėtumą. Aplinkybė, kad Sprendime 2002/827 buvo konstatuotas tik dalies pagalbos už 1998 ir 2000 m., siekiant padengti išimtines sąnaudas, neteisėtas taikymas, kitos nagrinėjamos pagalbos dalies, kuri nebuvo pripažinta neteisėta, atžvilgiu nesuteikia ieškovei jokių papildomų subjektyvių teisių, kurių nesuteikė pirmieji sprendimai leisti pagalbą. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 117 punkte, minėtai daliai buvo taikomi Sprendimai 98/637 ir 2001/162 leisti pagalbą, ir todėl jai buvo taikoma teisėtumo prezumpcija (žr. šiuo klausimu 2005 m. gegužės 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Saxonia Edelmetalle ir Zemag prieš Komisiją, T‑111/01 ir T‑133/01, Rink. p. II‑1579, 86 punktą).

120    Be to, kadangi Komisija planavo panaikinti Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsnius, t. y. nuostatas, susijusias su pagalbos už 1998, 2000 ir 2001 m., skirtos padengti išimtines sąnaudas, nesuderinamumu su bendrąja rinka, ir priimti naują sprendimą šiuo klausimu, ji privalėjo galimai neteisėtą pagalbos už 1998 ir 2000 m. suteikimo tyrimą atnaujinti remdamasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo priimant Sprendimą 2002/827. Be to, kadangi visa pagalba už 2001 m., skirta padengti išimtines sąnaudas, buvo pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka, Komisija turėjo ją visą išnagrinėti iš naujo. Todėl tyrimas naujos formalios procedūros metu turėjo būti atliekamas dėl visos pagalbos sumos, dėl kurios buvo atliekamas pirmasis tyrimas, pasibaigęs Sprendimo 2002/827 priėmimu. Tačiau kaip buvo nurodyta šio sprendimo 115 punkte, iš Sprendimo 2002/827 3 konstatuojamosios dalies matyti, kad priimant šį sprendimą buvo nagrinėjamas galimas 3 918 049,35 EUR (651 908 560 ESP) ir 2 786 246,34 EUR (463 592 384 ESP) pagalbos sumų, pervestų ieškovei atitinkamai už 1998 ir 2000 m. pagal Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnį taikymo neteisėtumas ir 2 367 817 EUR (393 971 600 ESP) pagalbos, pervestos ieškovei už 2001 m. prieš priimant Komisijai sprendimą atitikimas minėtai nuostatai.

121    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė negali remtis teisėtais lūkesčiais dėl to, kad pagalbos sumos, kurios Sprendime 2002/827 nebuvo laikomos suteiktomis neteisėtai, negalėjo būti Komisijos nagrinėjamos per naują formalią procedūrą, kurią pradėti ji priėmė sprendimą ir 2003 m. vasario 19 d. laišku pranešė apie tai Ispanijos Karalystei.

122    Dėl šių priežasčių, net manant, kaip tvirtina ieškovė, kad Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsniai neapima 513 757,49 EUR (85 482 054 ESP) sumos ir 508 456,24 EUR (84 600 000 ESP) sumos, susijusių atitinkamai su paviršinio grunto pašalinimu Buseiro sektoriaus šiaurėje ir su gręžinių bei kitų ventiliacijos įrenginių Sorriba sektoriuje įrengimu, bet kuriuo atveju negalima pripažinti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisėtų lūkesčių principą dėl to, kad Komisija pastarajame sprendime nusprendė, jog pagalba yra suderinama su bendrąja rinka.

123    Todėl pirma trečiojo ieškinio pagrindo dalis turi būti atmesta.

124    Dėl šio ieškinio pagrindo antros dalies, pagrįstos pagal Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnį taikomos procedūros pažeidimu, reikia priminti, kad pagal šią nuostatą sprendimas pradėti formalią tyrimo procedūrą turi sudaryti sąlygas suinteresuotoms šalims dalyvauti formalioje procedūroje, per kurią jos galėtų pateikti savo argumentus. Dėl to pakanka, kad šalys žinotų argumentus, leidusius Komisijai preliminariai nuspręsti, kad nagrinėjama priemonė yra su bendrąja rinka nesuderinama pagalba (2002 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Government of Gibraltar prieš Komisiją, T‑195/01 ir T‑207/01, Rink. p. II‑2309, 138 punktas ir 2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Diputación Foral de Guipúzcoa ir kt. prieš Komisiją, T‑269/99, T‑271/99 ir T‑272/99, Rink. p. II‑4217, 105 punktas).

125    Iš tikrųjų Komisija valstybės pagalbos tyrimo procedūroje turi atsižvelgti į teisėtus lūkesčius, kuriuos galėjo sukelti sprendime pradėti tyrimo procedūrą esanti informacija (2001 m. birželio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ESF Elbe-Stahlwerke Feralpi prieš Komisiją, T‑6/99, Rink. p. II‑1523, 126 punktas), ir teisėtus lūkesčius dėl to, kad ji negrįs galutinio sprendimo aplinkybių, kurių suinteresuotosios šalys, atsižvelgdamos į šią informaciją, negalėjo manyti privalančios pateikti, nenurodymu.

126    Šioje byloje ieškovė tvirtina, kad sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą Komisija neišreiškė jokių abejonių dėl 513 757,49 EUR (85 482 054 ESP) ir 508 456,24 EUR (84 600 000 ESP) pagalbos, susijusios atitinkamai su paviršinio grunto pašalinimu Buseiro sektoriaus šiaurėje ir su gręžinių bei kitų ventiliacijos įrenginių Sorriba sektoriuje įrengimu, suderinamumo su vidaus rinka.

127    Vis dėlto Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą buvo informacijos, kuri leido suinteresuotosioms šalims nurodyti savo argumentus dėl nagrinėjamos pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka.

128    Dėl pagalbos, skirtos padengti 513 757,49 EUR (85 482 054 ESP) sumą, susijusią su paviršinio grunto pašalinimu Buseiro sektoriaus šiaurėje, reikia pabrėžti, kad sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 5 punkte „Prašymas pateikti informaciją“ Komisija paprašė, kad jai būtų pateikta nepriklausomų kasyklų ekspertų ataskaita, kurioje būtų nurodyta visų pirma „paaiškinimas, ar žemių perkėlimo atviroje Buseiro kasykloje išlaidos apskaitoje buvo priskirtos prie veiklos sąnaudų, ar prie investicinių sąnaudų“.

129    Tačiau, kaip teisingai pabrėžė savo atsakymuose į Pirmosios instancijos teismo raštu pateiktus klausimus Komisija, iš Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnio matyti, kad pagalba, skirta padengti išimtines sąnaudas gali būti suteikta tik sąnaudoms, nesusijusioms su vykdoma veikla, padengti. Ši taisyklė, kurios tikslas išvengti situacijos, kai toms pačioms sąnaudoms padengti suteikiama ir pagalba gavybai ir pagalba, skirta padengti išimtines sąnaudas, yra pritaikyta Sprendimo 98/637 V punkto ketvirtojoje įtraukoje ir Sprendimo 2001/162 41 konstatuojamojoje dalyje.

130    Ieškovė, atsižvelgiant į taikomus teisės aktus, kurių normos buvo nurodytos Sprendimuose 98/637 ir 2001/162, negalėjo nežinoti, kad žemių perkėlimo Buseiro sektoriuje sąnaudų apskaitoje priskyrimas gamybos sąnaudoms galėjo paskatinti Komisiją nuspręsti, kad šioms sąnaudoms padengti skirta pagalba išimtinėms sąnaudoms neatitiko Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnyje numatytų sąlygų.

131    Šiuo klausimu Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad nors ieškovė tvirtina, jog su grunto perkėlimu Buseiro sektoriuje susijusios sąnaudos buvo susijusios su kasyklų įrenginių uždarymu, ji neginčija aplinkybės, kad šios sąnaudos iš dalies buvo padengtos pagalba veiklai Sprendimo Nr. 3632/93 3 straipsnio prasme, ir todėl jos buvo kompensuojamos dviem pagalbomis.

132    Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Pirmosios instancijos teismas mano, kad šio sprendimo 128 punkte nurodytas Komisijos prašymas pateikti informaciją leido ieškovei visiškai įvertinus situaciją nurodyti savo argumentus ir pateikt.i jos manymu, šiuo klausimu būtinus dokumentus.

133    Dėl pagalbos, skirtos padengti 508 456,24 EUR (84 600 000 ESP) sumą, susijusią su gręžinių bei kitų ventiliacijos įrenginių Sorriba sektoriuje įrengimu, Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą 4.2 punkte, susijusiame su pagalba už 2001 m., skirta padengti išimtines išlaidas, Komisija nurodė, kad „saugumo įrengimų kasykloje sąnaudos neatitiko <...> 1998–2001 m. restruktūrizavimo, atsižvelgiant į tai, kad įrengimai (buvo) vėdinimo gręžiniai, būtini kitų Sorriba sektoriaus rezervų eksploatavimui“.

134    Be to, šio sprendimo 5 punkte, susijusiame su prašymu pateikti informaciją, Komisija paprašė, kad nepriklausomų kasyklų ekspertų ataskaita pateiktų paaiškinimus, ar kasybos darbų 2001 m. tikslas buvo užtikrinti kaimyninių sektorių saugumą ir pakeisti ventiliacijos sistemą, skirtą užtikrinti paliktų kasyklų saugumą, ar tai buvo darbai, kuriuos būtina atlikti prieš pradedant eksploatuoti naujus rezervus.

135    Reikia konstatuoti, kad Komisija išreiškė abejonių dėl pagalbos, skirtos padengti gręžinių bei kitų ventiliacijos įrenginių Sorriba sektoriuje įrengimo sąnaudas, atitikimo Sprendimo 3632/93 5 straipsniui. Taigi ieškovė tinkamai galėjo pateikti savo pastabas vykstant administracinei procedūrai.

136    Kadangi nebuvo pritarta nė vienam ieškovės argumentui, kuriuo ji grindė trečiojo ieškinio pagrindo antrą dalį, šią dalį reikia atmesti.

137    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad visas trečiasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, pagrįsto akivaizdžiomis vertinimo klaidomis

138    Ieškovė tvirtina, kad Komisija, pripažindama septynias pagalbos sumas nesuderinamomis su bendrąja rinka, padarė akivaizdžias vertinimo klaidas. Pirmosios instancijos teismas vieną po kito išnagrinės ieškovės nurodytus kaltinimus dėl kiekvienos šių pagalbos sumų.

 Dėl 295 409,47 EUR (49 152 000 ESP) sumos, susijusios su 1 030 m galerijų įrengimu La Prohida subsektoriuje

–       Ginčijamas sprendimas

139    Ginčijamo sprendimo 75 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad sąnaudos, susijusios su 1 030 m galerijų įrengimu, reikalingų iškasti paliktas 170 000 t anglies, įmonės apskaitoje buvo priskirtos prie veiklos sąnaudų. Kadangi 40 % šių sąnaudų buvo padengta iš valstybės pagalbos, Komisija nusprendė, kad, norint išvengti neteisėto dviejų pagalbų sudėjimo, daugiausia 60 %, t. y. 443 114,21 EUR (73 728 000 ESP) 1 030 m galerijų įrengimo sąnaudų galėjo būti pateisinta. Todėl Komisija nusprendė, kad likusi, t. y. 295 409,47 EUR (49 152 000 ESP) suma buvo nesuderinama su bendrąja rinka.

–       Šalių argumentai

140    Ieškovė tvirtina, kad Komisijos vertinimas yra nepagrįstas dėl visiško ir galutinio kasybos nutraukimo La Prohida subsektoriuje ir atsižvelgiant į tai, kad institucija pagalbą, skirtą padengti sąnaudas, susijusias su visišku 3 070 m galerijų palikimu kitose nei La Prohida vietose, pripažino suderinama su bendrąja rinka.

141    Nors Komisija mano, kad 1 030 m galerijų įrengimo sąnaudos yra per didelės, ji nenurodė jokio lyginamojo kriterijaus, kuris leistų nustatyti, kokios turėtų būti sąnaudos rinkos sąlygomis.

142    Ieškovė ginčija, kad didelė dalis 1 030 m paliktų galerijų buvo skirta anglies transportavimui į paviršių ir nurodo, kad Komisija nenurodo nei konkrečių šachtų dalių, kurios tariamai buvo naudojamos anglies rezervų kasybai, nei šio tariamo naudojimo trukmės. Ji tvirtina, kad minėta šachta iki jos uždarymo buvo visiškai nenaudinga praktiniu požiūriu, nes ji buvo iškasta tik norint pasiekti 170 000 t anglies, kurios kasyba buvo palikta, t. y. priežastis, todėl ši galerija buvo įvertinta atsižvelgiant į jos įrengimo sąnaudas.

143    Atsakydama į Komisijos argumentus, kad 40 % sąnaudų, susijusių su galutinių 1 030 m galerijų La Prohida subsektoriuje palikimu, buvo padengta iš pagalbos veiklai, ieškovė tvirtina, kad pagalba veiklai ir pagalba, skirta padengti išimtines išlaidas, turi skirtingus tikslus, ir todėl turi būti skiriamos. Tai, kad šios sąnaudos metinėje apyskaitoje buvo įrašytos kaip sąnaudos veiklai, netrukdo jų prilyginti išimtinėms sąnaudoms, nes šios sąnaudos yra susijusios ne su gavyba, o su kasyklų įrenginių uždarymu.

144    Komisija ginčija ieškovės nurodytų argumentų pagrįstumą.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

145    Reikia pastebėti, kad savo dokumentuose ieškovė aiškiai pripažįsta, jog sąnaudos, susijusios su 1 030 m galerijų įrengimu, jos apskaitoje buvo įrašytos kaip veiklos sąnaudos. Ieškovė taip pat neginčija ginčijamo sprendimo 75 konstatuojamojoje dalyje nurodytos aplinkybės, kad šios sąnaudos buvo padengtos iš pagalbos veiklai Sprendimo Nr. 3632/93 3 straipsnio prasme lėšų. Kadangi per posėdį ieškovė nurodė, kad sąnaudų dalis, padengta iš pagalbos veiklai nebuvo tiksliai nustatyta, reikia konstatuoti, kad ji nepateikė jokio dokumento, įrodančio institucijos klaidą.

146    Tokiomis aplinkybėmis negalima nuspręsti, kad Komisija pagalbą, skirtą padengti išimtines išlaidas, pripažindama suderinama su bendrąja rinka tik 60 % nagrinėtų sąnaudų atžvilgiu, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Iš tikrųjų, kaip teisingai nurodo Komisija, leidimas padengti 100 % šių sąnaudų iš pagalbos uždarymui lemtų pagalbų sudėjimą, siekiantį 140 % sąnaudų, ir būtų akivaizdžiai nesuderinamas su bendrąja rinka.

147    Be to, reikia pabrėžti, kad kadangi motyvas, dėl kurio nagrinėjama pagalbos suma buvo pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka, yra pagrįstas tuo, kad sąnaudos, susijusios su 1 030 m galerijų įrengimu, buvo priskirtos prie veiklos sąnaudų, ieškovės argumentas, kuriuo siekiama įrodyti, kad Komisija neteisingai nusprendė, jog galerijų įrengimo sąnaudos buvo per didelės, neturi reikšmės.

148    Galiausiai ieškovė taip pat negali remtis tuo, kad Komisija pripažino pagalbą, skirtą padengti su visišku ir galutiniu 3 070 m galerijų palikimu kitose La Prohida subsektoriaus vietose susijusias sąnaudas, priimtina. Iš tikrųjų Komisija leido šią pagalbą atsižvelgdama į tai, kad su tuo susijusios sąnaudos įmonės apskaitoje buvo priskirtos prie ilgalaikio materialaus turto.

149    Todėl šį kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl 513 757,49 EUR (85 482 054 ESP) sumos, susijusios su 1 005 080 m³ grunto perkėlimu Buseiro sektoriuje

–       Ginčijamas sprendimas

150    Ginčijamo sprendimo 81 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad 1 902 805,52 EUR (316 600 200 ESP) suma, susijusi su 1 005 080 m³ grunto perkėlimu Buseiro sektoriuje, įmonės apskaitoje buvo priskirta prie veiklos sąnaudų. Komisija pastebi, kad ieškovė gavo pagalbą, skirtą padengti veiklos nuostolius, sudarančius 27 % gavybos sąnaudų. Tačiau 27 % nuo 1 902 805,52 EUR (316 600 200 ESP) sumos, atitinkantys įmonės patvirtintas perkelimo sąnaudas, t. y. 513 757,49 EUR, negalėjo būti padengti iš uždarymui skirtos pagalbos, nes jau buvo padengti pagalba, skirta kompensuoti atviros kasyklos nuostolius.

–       Šalių argumentai

151    Ieškovė tvirtina, kad Komisija tik nusprendė, jog papildomas perkelto grunto kiekis buvo pernelyg didelis, tačiau nepateikė jokio įrodymo, kuris leistų nustatyti kiekį, kurio perkėlimas būtų laikomas pagrįstu. Ieškovė šiuo klausimu ginčija Komisijos argumentą, kad paliktoje anglies gysloje buvo daug pelenų, tinkamumą, nes nepaisant pelenų procentinės dalies paliktuose 585 000 t rezervuose, perkeltos žemės kiekis, norint pasiekti 545 m žemiau jūros lygio gylį, kuriame buvo šie rezervai, nesikeitė.

152    Be to, ieškovė tvirtina, kad papildomų 1 005 080 m³ žemių perkėlimo sąnaudos, t. y. 315 ESP už m³ tada, kai buvo atliekami darbai, neviršijo rinkos kainos, kaip tai buvo patvirtinta nepriklausomų kasyklų ekspertų ataskaitoje. Ji priduria, kad ši kaina yra mažesnė už ieškovės išlaidas modernizavimo, veiklos, žemių pakrovimo ir transporto darbams 1995 ir 1996 m., kurių vidurkis buvo 352,6 ESP už m³.

153    Atsakydama į Komisijos argumentus, pagal kuriuos 27 % sąnaudų, susijusių su grunto perkėlimu Buseiro sektoriuje, buvo padengta iš pagalbos veiklai, ieškovė tvirtina, kad pagalba veiklai ir pagalba, skirta padengti išimtines sąnaudas, turi skirtingus tikslus, ir todėl turi būti skiriamos. Tai, kad šios sąnaudos metinėje ataskaitoje buvo įrašytos kaip veiklos sąnaudos, netrukdo jų priskirti prie išimtinių sąnaudų, nes jos susijusios ne su einamąja gavyba, o su kasyklos įrenginių uždarymu.

154    Komisija ginčija ieškovės nurodytų argumentų pagrįstumą.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

155    Reikia pastebėti, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose aiškiai pripažįsta, kad su 1 005 080 m³ grunto perkėlimu susijusios sąnaudos įmonės apskaitoje yra įrašytos prie veiklos sąnaudų, kaip tai buvo nurodyta ir nepriklausomų kasyklų ekspertų ataskaitoje. Ieškovė taip pat neneigia ginčijamo sprendimo 81 konstatuojamojoje dalyje nurodytos aplinkybės, kad 27 % šių sąnaudų buvo padengta iš pagalbos veiklai. Kaip Pirmosios instancijos teismas jau nusprendė, šio sprendimo 145 punkte dėl to, kad per posėdį ieškovė nurodė, jog sąnaudų dalis, padengta iš pagalbos veiklai, nebuvo Komisijos tiksliai nustatyta, reikia konstatuoti, kad ji nepateikė jokio dokumento, įrodančio institucijos klaidą.

156    Tokiomis aplinkybėmis negalima nuspręsti, kad Komisija pripažindama pagalbos, skirtos padengti išimtines sąnaudas, suderinamumą tik 73 % bendrų nagrinėjamo 1 005 080 m³ žemių perkėlimo sąnaudų atžvilgiu ,nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos. Iš tikrųjų, kaip tai teisingai pabrėžė Komisija, leidimas iš pagalbos padengti 100 % sąnaudų reikštų pagalbų sudėjimą, siekiantį 127 %, kuris būtų akivaizdžiai nesuderinamas su bendrąja rinką.

157    Be to, reikia konstatuoti, kad kadangi ginčijamame sprendime motyvas, dėl kurio 513 757,49 EUR suma buvo pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka, yra pagrįstas tuo, kad sąnaudos, susijusios su grunto perkėlimu, įmonės apskaitoje buvo priskirtos prie veiklos sąnaudų, ieškovės argumentai siekiant paneigti Komisijos papildomus tvirtinimus dėl pernelyg didelio perkeltų žemių kiekio ir dėl darbų kainos, yra netinkami.

158    Todėl šį kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl 547 066,46 EUR (91 024 200 ESP) sumos, sudarančios Astūrijos vyriausybei pateiktą garantiją dėl žemės sklypų atkūrimo

–       Ginčijamas sprendimas

159    Ginčijamo sprendimo 85 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad 547 066,46 EUR (91 024 200 ESP) sąnaudos, sudarančios Astūrijos vyriausybei pateiktą garantiją dėl žemės sklypų atkūrimo baigus eksploatuoti atvirą telkinį, yra anglies gavybos Buseiro sektoriaus vakarų zonoje sąnaudos. Ji nusprendė, kad „žemės sklypų atkūrimas yra paskutinis gavybos proceso atvirose kasyklose etapas, ir (kad) šio atkūrimo sąnaudos yra įskaičiuojamos į bendras iškastos anglies sąnaudas“. Ji nurodė, jog ieškovė „neįrodė, kad sąvartų palikimas lėmė papildomas atkūrimo išlaidas“, tačiau ji taip pat nurodė, kad šios išlaidos „remiantis teisine prievole, nustatyta 1984 m. gegužės 9 d. Karališkuoju dekretu 1116/1984 ir jį papildančiu 1984 m. birželio 13 d. Pramonės ir energetikos ministerijos nutarimu, išnaudotos vietos turėjo būti atkurtos“. Komisija pabrėžia, kad „įmonė gavo valstybės pagalbą, skirtą padengti visus veiklos nuostolius, įskaitant atvirų Buseiro kasyklų atkūrimą, (ir kad) buvo suteikta nauja pagalba, skirta padengti veiklos nuostolius“. Todėl institucija nusprendė, kad negalėjo būti duotas leidimas suteikti 547 066,46 EUR (91 024 200 ESP) sumą.

–       Šalių argumentai

160    Ieškovė nurodo, kad 1984 m. gegužės 9 d. Karaliaus dekretas 1116/1984 ir 1984 m. birželio 13 d. Pramonės ir energetikos ministerijos taikymo nutarimas nustato kasybos įmonėms atkurti žemės sklypus po atvirų anglies kasyklų palikimo.

161    Ieškovė atkūrė 77 ha žemės sklypą Buseiro atviro telkinio vietoje. Dalį šio ploto, t. y. 24,87 ha sudarė sąvartos plotas Buseiro rytinėje telkinio zonoje, paliktoje dėl naujo krašto lygio. Ieškovė nurodo, kad vykdydama teisės aktuose jai nustatytas pareigas pervedė 1 693 504,15 EUR (281 775 381 ESP) užstatą kaip žemės sklypų atkūrimo garantiją ir kad 24,87 ha sąvartos atkūrimo darbų sąnaudos buvo įvertintos proporcingai atsižvelgiant į sumokėtą užstatą, t. y. šios sąnaudos turėjo sudaryti 547 066,46 EUR (91 024 200 ESP).

162    Ieškovė tvirtina, kad palikimas ir žemės sklypų atkūrimas buvo modernizavimo, racionalizavimo ir restruktūrizavimo, kuriuos ji pradėjo siekdama gauti pagalbą, skirtą padengti išimtines sąnaudas, nurodytą Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnyje, dalis, o ne pasibaigus anglies gavybos Buseiro kasykloje procesui. Ji nurodo, kad Komisijos sprendimas laikyti pagrįstomis sąnaudas, susijusias su sąvartos palikimu, bet ne sąnaudas, susijusias su šios sąvartos atkūrimu, tiesiogiai susijusiu su sąvartos palikimu, yra nelogiškas.

163    Ieškovė tvirtina, kad Komisijos argumentai verčia manyti, jog jokios išlaidos, patirtos vykdant teisės aktuose numatytas pareigas, negali būti laikomos išimtinėmis sąnaudomis Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnio prasme, o tai reikštų, kad minėto sprendimo priedo I dalies e punktas išimtinėmis sąnaudomis pripažįstantis likutines sąnaudas, susidariusias dėl administracinių, teisinių ar mokesčių nuostatų, neturi prasmės.

164    Atsakydama į Pirmosios instancijos teismo raštu pateiktus klausimus, ieškovė nurodo, kad ginčijamame sprendime yra klaida, nes nurodoma, kad 24,87 ha nagrinėjamos sąvartos yra Buseiro sektoriaus vakaruose, nors iš tikrųjų šis plotas yra minėto sektoriaus rytuose. Be to, ji nurodė, kad šie žemės sklypai nebuvo reikalingi Buseiro sektoriaus vakarinėje zonoje vykdytai kasybos veiklai, ir ji nebuvo naudojama šiam tikslui. Vis dėlto per posėdį ieškovė sugrįžo prie šio teiginio ir nurodė, kad nagrinėjama žemė buvo naudojama laikyti nuolaužoms, iškastomss kasant anglį vakarinėje Buseiro sektoriaus dalyje.

165    Komisija ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

166    Pirmosios instancijos teismas pabrėžia, kad ieškovė tik tvirtina, jog žemės sklypų palikimas ir jų atkūrimas buvo atliekamas per restruktūrizavimą, kuris buvo pradėtas siekiant gauti Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnyje numatytą pagalbą.

167    Kadangi pagal 1984 m. gegužės 9 d. Karaliaus dekretą 1116/1984, su kurio nuostatomis šalys sutinka, žemės sklypų atkūrimo išlaidas bet kuriuo atveju turi padengti įmonė gavybos proceso pabaigoje, šios sąnaudos yra neatskiriama kasybos veiklos dalis. Todėl Komisija, nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo nuspręsti, kad šios sąnaudos paprastai įtraukiamos į gavybos sąnaudas.

168    Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gavo pagalbą padengti veiklos nuostolius, Komisija galėjo manyti, jog šios sąnaudos jau buvo padengtos iš pagalbos veiklai ir kad pagalba, skirta padengti išimtines sąnaudas, buvo kaip priedas prie pagalbos, gautos padengti veiklos nuostoliams.

169    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad iš ieškovės nurodytų argumentų negalima daryti išvados, kad per administracinę procedūrą ieškovė pateikė Komisijai informaciją, pagrindžiančią tai, jog palikus dalį Buseiro sektoriaus rezervų, dalis sąnaudų, susijusių su nagrinėjamos 24,87 ha sąvartos atkūrimu, nebuvo padengta iš kasybos veiklos pajamų.

170    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pirmosios instancijos teismas mano, kad Komisija, nuspręsdama, jog 547 066,46 EUR (91 024 200 ESP) pagalba buvo nesuderinama su bendrąja rinka, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

171    Dėl ieškovės argumento, kad žemės sklypų atkūrimo išlaidos turėjo būti padengtos iš pagalbos, skirtos padengti išimtines sąnaudas, nes kitos sąnaudos, susijusios su sąvartos palikimu, buvo laikomos pagrįstomis, pakanka pažymėti, kad atkūrimo sąnaudos yra išlaidos, kurias ieškovė bet kuriuo atveju būtų patyrusi užbaigdama gavybos procesą. Komisija, pati sau neprieštaraudama, galėjo nuspręsti, pirma, kad kitos, su sąvartos palikimu susijusios sąnaudos, galėjo būti padengtos iš pagalbos restruktūrizavimui, nes šių išlaidų ieškovė nebūtų patyrusi, jei nebūtų sumažinusi gavybos pajėgumų, ir, antra, kad 24,87 ha žemės sklypų atkūrimo sąnaudos iš esmės yra veiklos sąnaudos, nes, kaip tai buvo nurodyta šio sprendimo 167 punkte, šias išlaidas bet kuriuo atveju ieškovė būtų patyrusi užbaigdama gavybos procesą.

172    Be to, ieškovė negali tvirtinti, kad Komisijos argumentai panaikina Sprendimo Nr. 3632/93 priedo I dalies e punkto prasmę. Iš tikrųjų Komisijos argumentai yra pagrįsti aplinkybe, kad žemės sklypų atkūrimo išlaidas ieškovė bet kuriuo atveju anksčiau ar vėliau būtų turėjusi padengti, nes šie darbai yra atliekami per paskutinį gavybos proceso etapą. Vis dėlto Sprendimo Nr. 3632/93 priedo I dalies e punktas leidžia padengti sąnaudas, susidariusias dėl administracinių, teisinių ar mokesčių nuostatų, jei šių išlaidų įmonė nebūtų patyrusi nesiėmusi restruktūrizavimo priemonių.

173    Todėl šį kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl 372 176,75 EUR (61 925 000 ESP) sumos, sudarančios su Buseiro sektoriaus vakarine zona besiribojančių žemių, kurios buvo paliktos pasikeitus krašto lygiui, pirkimo kainą

–       Ginčijamas sprendimas

174    Ginčijamo sprendimo 86 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė:

„Atvirai kasyklai įmonės įgytos žemės apskaitoje įrašytos prie ilgalaikio materialaus turto, tačiau tai nėra nusidėvintis turtas. Komisija negali leisti 372 176,75 EUR (61 925 000 (ESP)) pagalbos, atitinkančios žemės, kuri nėra laikoma prarastu turtu, pirkimo kainą, nes tokia pagalba neatitinka nė vieno Reglamento (EB) Nr. 1407/2002 priedo punkto“.

–       Šalių argumentai

175    Ieškovė tvirtina, kad nagrinėjamos žemės pirkimas leido vykdyti kasimo darbus ir įrengti šlaitus, reikiamus telkinio panaudojimui pagal pradinį projektą. Tačiau šie darbai vakarinėje telkinio zonoje pasikeitus krašto lygiui neteko prasmės. Ieškovė pažymi, kad skirtumas tarp įgytos žemės kainos ir rinkos kainos susidarė dėl to, kad pardavėjas pasinaudojo tuo, kad žemę reikėjo įsigyti skubiai.

176    Ieškovė nurodo, kad ši žemė nėra prarastas ir nusidėvintis turtas. Ji mano, kad nagrinėjamos sąnaudos galėtų būti laikomos išskirtiniu esminiu nuvertėjimu Sprendimo Nr. 3632/93 priedo I dalies k punkto prasme.

177    Be to, ji tvirtina, kad Komisija pati sau prieštarauja, nes pripažindama pateisinama pagalbą, skirtą padengti La Prohida subsektoriaus likutinę vertę, t. y. 2 053 495,41 EUR (341 672 888 ESP), institucija įtraukė įgijimo sąnaudas žemės (10 436 600 ESP), paliktos uždarius subsektorių.

178    Komisija ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

179    Sprendimo Nr. 3632/93 priedo I dalies k punktas leidžia šio sprendimo 5 straipsnyje numatyta pagalba padengti sąnaudas, susijusias su „išskirtiniu esminiu nuvertėjimu, jei jį lemia pramonės restruktūrizavimas (neatsižvelgiant į bet kokį perkainojimą, vykdytą po 1986 m. sausio 1 d. ir viršijantį infliacijos lygį)“.

180    Šioje byloje pakanka pažymėti, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pripažino, jog nagrinėjama žemė nenuvertėjo nutraukus su jos naudojimu susijusią veiklą. Taigi ieškovė negalėjo pagrįstai tvirtinti, kad šias sąnaudas gali apimti Sprendimo Nr. 3632/93 priedo I punkto k punkte numatyta kategorija.

181    Todėl negalima pripažinti, kad Komisija, nurodydama, jog nagrinėjamos sąnaudos negalėjo būti padengtos pagalba restruktūrizavimui, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

182    Vis dėlto ieškovė tvirtina, kad Komisijos praktika yra nenuosekli ir prieštaringa, nes ji pripažino, jog pagalba, skirta padengti La Prohida subsektoriaus likutinę vertę, apima ir paliktų žemių įgijimo sąnaudas. Tačiau reikia pažymėti, kad ši aplinkybė nepaneigia minėto teiginio, pagal kurį Komisija, nuspręsdama, kad žemės, skirtos naudoti atvirai kasyklai, įgijimo kaina nėra išskirtinis esminis nuvertėjimas, nurodytas Sprendimo Nr. 3632/93 priedo I dalies k punkte, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, nes akivaizdu, kad ši žemė nėra nusidėvintis turtas.

183    Be to, reikia pažymėti, kad nors Komisija pripažino, jog nenuvertėjusios žemės kaina būtų kompensuota iš pagalbos, skirtos padengti išimtines sąnaudas Sprendimo Nr. 3632/93 priedo I dalies k punkto arba analogiškos Reglamento Nr. 1407/2002 nuostatos pagrindu, toks pripažinimas nereiškia, kad ginčijamame sprendime šiuo klausimu yra akivaizdi vertinimo klaida. Reikia pažymėti, kad Komisija būtų padariusi akivaizdžią vertinimo klaidą pripažindama, kad nenuvertėjusios paliktos žemės įgijimo kaina uždarius La Prohida subsektorių būtų kompensuojama iš pagalbos, skirtos padengti išimtines sąnaudas. Šiuo klausimu pakanka pabrėžti, kad pagal teisėtumo principą ieškovė savo naudai negali remtis kitų pagalbos sumų suderinamumo su bendrąja rinka vertinimo neteisėtumu (žr. šiuo klausimu 1998 m. gegužės 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SCA Holding prieš Komisiją, T‑327/94, Rink. p. II‑1373, 160 punktą).

184    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad šis kaltinimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl 1 403 316,30 EUR (233 492 186 ESP) sumos, kurią sudaro išlaidos, patirtos dėl subsidijų, suteiktų pagal PEAC, grąžinimo

–       Ginčijamas sprendimas

185    Ginčijamo sprendimo 87 konstatuojamojoje dalyje dėl 1 403 316,30 EUR (233 492 186 ESP) sumos, susijusios su grąžintinomis subsidijomis, ieškovės gautomis pagal programą „Plan Estratégico de Acción Competitiva“ (PEAC) (konkurencinės veiklos strateginis planas), skirtą skatinti anglies gavybą pelningomis ekonominėmis sąlygomis ir didinti gavybą, Komisija nurodė, kad šios paskolos „buvo suteiktos 1990–1993 m. laikotarpiu, per kurį buvo vykdomi projektai“, ir kad iš susitarimo, pasirašyto su Pramonės ir energetikos ministerija III priedo matyti, kad grąžintina 315 500 000 ESP paskola buvo skirta pirmiausia naujos gavybos ištraukiant sistemos įrengimui. Komisija mano, kad „susitarimo dėl PEAC III priedas „aiškiai (buvo skirtas) ypatingai gavybai atvirose kasyklose, kas padidino numatomą bendrą rentabilumą“ ir nustatė metinės gavybos tikslą, t. y. 240 000 t, kuris buvo viršytas“.

186    Komisija konstatavo, kad 233 492 186 ESP (1 403 316 EUR) grąžinimas 1999 m. ir 2000 m buvo susijęs su paskolų, gautų nuo 1990 m. iki 1993 m., grąžinimu ir nebuvo susijęs su įmonės veiklos apimčių sumažinimo planu 1998–2001 m. laikotarpiu, apie kurį buvo pranešta Komisijai. Komisija taip pat nurodė, kad iš 1997 m. gruodžio 22 d. Pramonės ir energetikos ministerijos laiško ir iš kitų jai pateiktų dokumentų matyti, kad 1999 m. ir 2000 m. grąžintos sumos buvo didesnės už sumas, mokėtinas pagal pirminį planą, dėl pavėluoto jų mokėjimo. Ji nurodė, kad grąžintina 313 500 000 ESP paskola buvo suteikta kartu su subsidija, skirta padengti prarastas 209 milijonų ESP lėšas ir 23 milijonų ESP subsidija, skirta investicinei veiklai bei technologijų vystymui.

187    Komisija priminė, kad ieškovė kiekvienais metais gaudavo pagalbą, skirtą padengti maždaug 40 % požeminės kasyklos sąnaudų ir 27 % atviros kasyklos sąnaudų. Be to, visa La Prohida subsektoriaus ir didžioji dalis Buseiro sektoriaus materialaus turto likutinė vertė 2000 m. gruodžio 31 d. turėjo būti patvirtinta ginčijamu sprendimu. Komisija nusprendė, kad 233 492 186 ESP (181 292 186 ESP už 1998 m. ir 52 200 000 ESP už 2000 m.) pagalba, skirta grąžinti pagal PEAC suteiktas subsidijas, kuri galėjo apimti investicijas į kasyklų įrenginius La Prohida sektoriuje, lėmė pagalbų sudėjimą, nesuderinamą su bendrąja rinka.

–       Šalių argumentai

188    Ieškovė nurodo gavusi 313 500 000 ESP sumą kaip grąžintiną subsidiją, kuri pagal 1989 m. gruodžio 9 d. sutartį, sudarytą su Pramonės ir energetikos ministerija, buvo skirta įrenginiams ir turtui siekiant padidinti kasyklos produktyvumą. Šis suma turėjo būti grąžinta nuo 1994 m. iki 2000 metų. 1999 ir 2000 m. ieškovė iš viso grąžino 233 492 186 ESP.

189    Ieškovė tvirtina, kad ji turėjo grąžinti šią sumą, kuri iš pradžių buvo skirta padidinti jos gavybos pajėgumams, pradėjusi palaipsnį šių pajėgumų mažinimo procesą 1998 ir 2000 m. Buseiro ir La Prohida telkiniuose. Taigi ieškovė negalėjo kompensuoti ir amortizuoti minėtų sumų grąžinimo, padidindama kasybos pajėgumus.

190    Komisija ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

191    Reikia pabrėžti, kad ieškovė neginčija, jog pagalbos restruktūrizavimui leidimas lėmė pagalbų sudėjimą, nesuderinamą su bendrąja rinka, nes įmonė gavo pagalbą, skirtą padengti apie 40 % požeminės kasyklos sąnaudų ir 27 % atviros kasyklos sąnaudų, ir ginčijamu sprendimu buvo leista pagalba, skirta padengti visą La Prohida subsektoriaus ir didelę dalį Buseiro sektoriaus materialaus turto likutinės vertės 2000 m. gruodžio 31 dieną. Ieškovė taip pat neginčija, kad jos 1999 m. ir 2000 m. grąžintos sumos buvo didesnės, nei numatytos pirminiame plane, dėl vėlavimo jas mokėti.

192    Be to, Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė per administracinę procedūrą pateikusi Komisijai konkrečios informacijos, prireikus leidžiančios šiai institucijai nustatyti pagal PEAC suteiktos paskolos dalį, kuri iki restruktūrizavimo priemonių nustatymo dar nebuvo kompensuota kasybos pajėgumų padidinimu ir kuri nebuvo taip pat įskaičiuota į kasyklų įrenginių likutinę vertę, kuriai kompensuoti buvo suteikta pagalba, skirta padengti išimtines sąnaudas.

193    Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Pirmosios instancijos teismas mano, kad Komisija ginčijamo sprendimo 87 konstatuojamojoje dalyje atsisakydama patvirtinti 1 403 316,30 EUR (233 492 186 ESP) sumą, skirtą padengti išlaidas, patirtas dėl subsidijų, suteiktų pagal PEAC, grąžinimo, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

194    Todėl šį kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl 602 146,29 EUR (100 188 713 ESP) sumos, susijusios su gręžinių bei kitų ventiliacijos įrenginių Sorriba sektoriuje įrengimu

–       Ginčijamas sprendimas

195    Ginčijamo sprendimo 83 ir 105 konstatuojamosiose dalyse Komisija pastebėjo, kad 602 146,29 EUR (100 188 713 ESP) pagalba, skirta gręžinių bei kitų ventiliacijos įrenginių Tres Hermanos sektoriuje įrengimui, buvo susijusi su investicijomis į kasyklų infrastruktūrą. Ji nusprendė, kad naujos investicijos negalėjo būti laikomos likutinėmis sąnaudomis pagal Reglamentą Nr. 1407/2002 arba pagal Sprendimą Nr. 3632/93. Be to, Komisija nurodo, kad iš 2002 m. gruodžio 19 d. Ispanijos Karalystės pranešimo matyti, kad įgyvendindama 2003–2007 m. akmens anglies restruktūrizavimo planą Ispanija neketino suteikti pagalbos investicijoms, numatytoms Reglamento Nr. 1407/2002 5 straipsnyje. Be to, Komisija mano, kad tokia pagalba investicijoms būtų buvusi nesuderinama su pagalba, skirta padengti Sorriba sektoriaus veiklos sąnaudas, kurią Ispanijos Karalystė suteikė ieškovei. Iš tikrųjų ši pagalba prieštaravo Sprendimo Nr. 3632/93 priedo I dalies l punktui, nes nagrinėjamomis investicijomis buvo siekiama naudoti Tres Hermanos subsektoriaus rezervus. Ši pagalba taip pat prieštaravo Reglamento Nr. 1407/2002 priedui. Komisija mano, kad naujos investicijos negalėjo būti laikomos paveldėtomis sąnaudomis.

–       Šalių argumentai

196    Ieškovė nurodo, kad dėl laipsniško La Prohida subsektoriaus palikimo reikėjo pritaikyti veikiančiose kasyklose esančią ventiliacijos sistemą. Todėl buvo padaryta 463 m ventiliavimo gręžinių už bendrą 581 825,70 EUR (96 807 659,90 ESP) sumą.

197    Ji tvirtina, kad Komisija, neteisingai nuspręsdama, jog ventiliacijos darbai buvo skirti Tres Hermanos subsektoriaus naudojimui, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Ji pabrėžia, kad La Prohida subsektoriaus palikimas vyko etapais, progresyviai lemdamas vidinės ventiliacijos sistemos laikinai veikiančioms šachtoms įrengimą, vykdant Ispanijos teisės aktų reikalavimus. Kadangi ventiliacijos gręžiniai ir šachtos, kurioms buvo daromi šie gręžiniai, šiuo metu yra uždarytos, nebuvo galima manyti, kad ventiliacijos sistemos įrengimas buvo nauja investicija.

198    Ieškovė priduria, kad be minėtų ventiliacijos gręžinių padarymo ir skersinės galerijos rekuperacijos buvo atlikti kiti kasyklos ventiliacijos atnaujinimui būtini darbai, kad būtų sujungtas ketvirtas Tres Hermanos subsektoriaus lygis su pirmu La Prohida subsektoriaus lygiu. Ji nurodo, kad šių ventiliacijos gręžinių padarymą lėmė La Prohida subsektoriaus palikimas ir to nebūtų buvę, jei šis subsektorius būtų buvęs galutinai uždarytas.

199    Per posėdį ieškovė patikslino, kad Tres Hermanos subsektoriaus ventiliacijos sistema vis dar veikia iki šiol, maitinama vieno ventiliatoriaus, esančio La Prohida subsektoriuje, nors šis subsektorius buvo visiškai uždarytas.

200    Komisija ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

201    Iš Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnio matyti, kad pagalbos, skirtos padengti išimtines sąnaudas, tikslas yra padengti sąnaudas, susidarančias ar susidariusias dėl anglies pramonės veiklos modernizavimo, racionalizavimo ir restruktūrizavimo, kuris nėra susijęs su esama gamyba.

202    Kaip ieškovė pati pripažino, iki La Prohida subsektoriaus palikimo reikėjo atlikti tam tikrus darbus, kad būtų užtikrinta Tres Hermanos subsektoriaus, kuris veikė, ventiliacija. Net manant, kad nagrinėjami ventiliacijos įrengimo darbai buvo atliekami dėl La Prohida kasyklos uždarymo, jie yra susiję su esama Tres Hermanos kasyklos gavyba Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnio prasme.

203    Nors ieškovė tvirtina, kad nagrinėjami darbai buvo būtini norint užtikrinti La Prohida subsektoriaus ventiliaciją prieš jo palikimą, Pirmosios instancijos teismas mano, kad atsižvelgiant į investuotų sumų ir La Prohida subsektoriaus ventiliacijos įrengimo jau paliekant šį subsektorių laikinumo santykį, Komisija, nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo nuspręsti, kad šie darbai iš tikrųjų buvo skirti užtikrinti Tres Hermanos subsektoriaus ventiliacijai ir buvo susiję su esama gavyba. Šį Komisijos vertinimą pagrindžia aplinkybė, kurią per posėdį patvirtino ieškovė, kad nagrinėjama ventiliacijos sistema vis dar veikia ir užtikrina Tres Hermanos subsektoriaus ventiliaciją.

204    Todėl Pirmosios instancijos teismas mano, kad atsižvelgdana į jos turėtą informaciją, Komisija, atsisakydama leisti 602 146,29 EUR (100 188 713 ESP), pagalbą, susijusią su gręžinių ir kitų ventiliacijos įrenginių įrengimu Sorriba sektoriuje, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

205    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad šis kaltinimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl 601 012,10 EUR (100 000 000 ESP) sumos, skirtos padengti išimtines restruktūrizavimo sąnaudas, susidarysiančias dėl La Prohida subsektoriaus uždarymo

–       Ginčijamas sprendimas

206    Ginčijamo sprendimo 84 ir 106 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad numatytas 601 012,10 EUR (100 000 000 ESP) atidėjimas, skirtas padengti išimtines restruktūrizavimo sąnaudas, susidarysiančias dėl La Prohida subsektoriaus uždarymo, dalinio Buseiro sektoriaus uždarymo ar abiejų kartu, nebuvo įtrauktas į pranešimą apie pagalbą, kurią planavo suteikti Ispanijos Karalystė 2001 metams. Komisija mano, kad ši suma negali būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka, nes apie ją nebuvo pranešta ir ją Ispanijos Karalystė pervedė iš anksto už minėtus metus.

–       Šalių argumentai

207    Ieškovė pirmiausia nurodo, kad Komisija nuspręsdama, jog nagrinėjamas atidėjimas buvo susijęs ne tik su La Prohida subsektoriumi, bet ir su Buseiro sektoriumi, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Šiuo klausimu iš nepriklausomų kasyklų ekspertų ataskaitos matyti, kad minėtas atidėjimas buvo skirtas tik padengti būsimas La Prohida subsektoriaus požeminio telkinio išlaidas.

208    Ieškovė tvirtina, kad Ispanijos Karalystės pranešimuose dėl jos planuojamos suteikti pagalbos, skirtos padengti išimtines sąnaudas, nebuvo išskiriamos sąnaudos pagal jų paskirtį. Minėtuose pranešimuose buvo nurodomos bendros pagalbos anglies pramonei sumos, o tai patvirtina aplinkybė, kad Komisijos sprendimai leisti pagalbą buvo susiję su bendromis sumomis, ir juose nebuvo analizuojamos kiekvienos įmonės, kuriai buvo skirta pagalba, ypatingos sąnaudos. Ieškovė priduria, kad 1994 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimas Nr. 341/94/EAPB dėl Sprendimo Nr. 3632/93 taikymo (OL L 49, p. 1) nereikalauja iš valstybių narių nurodyti konkrečias išlaidas, kurias turi kompensuoti pagalba, skirta padengti išimtines sąnaudas, o apie Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnyje numatytą pagalbą remiantis Sprendimo Nr. 341/94 2 priedo 3 dalimi galima pranešti laisva forma. Taigi Komisija negalėjo nuspręsti, kad ieškovės nurodytas 601 012,10 EUR (100 000 000 ESP) atidėjimas, skirtas padengti susidarysiančias išlaidas ir dirbtinius nuostolius, nebuvo nurodytas Ispanijos Karalystės pranešime apie planuojamą suteikti pagalbą už 2001 metus.

209    Be to, pagalba ieškovei buvo suteikta 1998, 2000 ir 2001 m., atsižvelgiant ne tik į realias išlaidas, bet ir remiantis būsimų sąnaudų prognozėmis.

210    Ieškovė taip pat tvirtina, kad nagrinėjamas atidėjimas yra tik ankstesnės sumos, kurią ji nurodė 2001 m., padidinimas. Iš tikrųjų ieškovės metinė 2001 m. ataskaita rodo, kad 70 000 000 ESP suma buvo numatyta padengti dėl veiklos nutraukimo La Prohida subsektoriuje susidarysiančias išlaidas. Vis dėlto ši suma buvo per maža minėtoms išlaidoms padengti.

211    Komisija tvirtina, kad ši suma neatitinka jokios pagalbos, apie kurią pranešė ir kurią pervedė Ispanijos Karalystė. Tai susiję su ieškovės mėginimu įtikinti pripažinti suderinama su bendrąja rinka pagalbos dalį, kuri buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka, susiejant šią dalį su neapskaičiuotomis būsimomis sąnaudomis, kurių Komisija negali patikrinti, ar jos yra realios uždarymo sąnaudos. Todėl tokiu atveju negali būti leista jokia pagalba. Ji priduria, kad šiuo atveju leista pagalba apima uždarymo sąnaudas, ir nereikia numatyti papildomų būsimų sąnaudų. Be to, atitinkamos sąnaudos yra daug mažesnės kitose valstybėse narėse.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

212    Reikia pirmiausia pabrėžti, jog ieškovė ginčija, kad 601 012,10 EUR (100 000 000 ESP) atidėjimas nebuvo įtrauktas į pranešimą apie Ispanijos Karalystės planuojamą suteikti pagalbą už 2001 metus. Todėl ji ginčija ir tai, kad šis atidėjimas nėra įtrauktas į realiai pervestą pagalbą už 2001 m. prieš Komisijos sprendimą.

213    Reikia pažymėti, kad iš Komisijos atsakymų į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus matyti, kad Ispanijos karalystė pranešė apie 393 971 600 ESP, t. y. 2 367 817 EUR pagalbą ieškovei už 2001 metus. Tačiau, kaip nurodo Komisija, ginčijamo sprendimo 2 straipsnis suderinama su bendrąja rinka pripažino 2 249 759,37 EUR (374 328 463 ESP) sumą, skirtą padengti išimtines uždarymo sąnaudas už 2001 metus.

214    Dėl Komisijos sprendimo leisti 601 012,10 EUR (100 000 000 ESP) pagalbą, bendra pagalbos, skirtos padengti išimtines sąnaudas už 2001 m., pripažintos suderinama su bendrąja rinka, suma būtų tapusi didesnė, nei buvo pranešta Ispanijos Karalystės bei didesnė nei 2 303 817 EUR (383 322 896 ESP) suma, kuri realiai buvo išmokėta ieškovei.

215    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad dalis 601 012,10 EUR (100 000 000 ESP) sumos, t. y. 54 057,63 EUR (8 994 433 ESP), neviršijo bendros 2 303 817 EUR (383 322 896 ESP) sumos, kuri realiai buvo pervesta ieškovei.

216    Tačiau Komisija nepateikė jokio dokumento, kuris leistų manyti, kad ši 54 057,63 EUR suma nebuvo įtraukta į bendrą pagalbos, apie kurią Ispanijos Karalystė pranešė Komisijai, sumą.

217    Kadangi dalis 601 012,10 EUR (100 000 000 ESP) sumos, sudarančios nagrinėjamą atidėjimą, galėjo būti padengta iš įmonei realiai pervestos pagalbos, Komisija turėjo nustatyti, ar 601 012,10 EUR (100 000 000 ESP) suma arba bent atitinkama jos dalis, t. y. 54 057,63 EUR (8 994 433 ESP), atitiko teisės aktuose nustatytas sąlygas tam, kad būtų galima ją padengti iš pagalbos, skirtos išimtinėms sąnaudoms.

218    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad iš ginčijamo sprendimo matyti, jog Komisija atliko tokį tyrimą. Iš tikrųjų ji nagrinėjo šio atidėjimo sumą neatsižvelgdama nei į Sprendimo Nr. 3632/93 5 straipsnį, nei į Reglamento Nr. 1407/2002 7 straipsnį. Kaip matyti iš šio sprendimo 206 punkto, institucija ginčijamo sprendimo 84 ir 106 konstatuojamosiose dalyse tik konstatavo, kad 601 012,10 EUR (100 000 000 ESP) suma viršijo pagalbos, apie kurią buvo pranešta, sumą bei iš anksto pervestą sumą.

219    Todėl reikia nuspręsti, kad nenagrinėdama, ar bent jau 54 057,63 EUR (8 994 433 ESP) suma, įskaičiuota į bendrą 601 012,10 EUR (100 000 000 ESP) sumą, sudarančią atidėjimą, skirtą padengti išimtines restruktūrizavimo būsimas sąnaudas La Prohida subsektoriuje, galėjo būti padengta iš pagalbos išimtinėms sąnaudoms, Komisija pažeidė taikytinas nuostatas.

220    Dėl to, kad Komisija gindamasi tvirtina, jog nagrinėjamas atidėjimas yra ieškovės mėginimas įtikinti pripažinti suderinama su bendrąja rinka pagalbos dalį, kuri buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka, pakanka pabrėžti, kad šis tvirtinimas nėra pagrįstas. Be to, ši aplinkybė nėra nurodyta ginčijamo sprendimo motyvuose, kuriais yra grindžiamas Komisijos atsisakymas pripažinti suderinama su bendrąja rinka pagalbą, skirtą padengti nagrinėjamą atidėjimo sumą, o motyvų nebuvimas šiuo klausimu negali būti ištaisomas teismo procese (žr. šiuo klausimu 1981 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Michel prieš Parlamentą, 195/80, Rink. p. 2861, 22 punktą).

221    Todėl šį ieškinio pagrindą reikia pripažinti pagrįstu.

222    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ketvirtąjį ieškinio pagrindą reikia patenkinti tiek, kiek jis susijęs su kaltinimu dėl 601 012,10 EUR (100 000 000 ESP) sumos atidėjimo, skirto padengti išimtines restruktūrizavimo sąnaudas, susidarysiančias dėl La Prohida subsektoriaus uždarymo, neperžengiant 54 057,63 EUR (8 994 433 ESP) ribos. Vis dėlto reikia atmesti likusią šio kaltinimo dalį ir visą ketvirtąjį ieškinio pagrindą.

 Išvada

223    Dėl šių priežasčių reikia panaikinti ginčijamo sprendimo 3 straipsnio b punktą tiek, kiek jis apima 54 057,63 EUR (8 994 433 ESP) sumą ir ginčijamo sprendimo 4 straipsnio 1 dalies b punktą. Likusią ieškinio dalį reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

224    Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

225    Kadangi šioje byloje ieškovės pateiktas ieškinys iš dalies buvo pripažintas pagrįstu, Pirmosios instancijos teismas mano, kad šios bylos aplinkybės būtų teisingai įvertintos nusprendžiant, kad ieškovė padengia keturis penktadalius savo bylinėjimosi išlaidų ir keturis penktadalius Komisijos nurodytų išlaidų, o Komisija padengia vieną penktadalį savo ir vieną penktadalį ieškovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2003 m. lapkričio 5 d. Komisijos sprendimo 2004/340/EB, susijusio su pagalba įmonei González y Díez, SA, skirta padengti ypatingas išlaidas (pagalba už 2001 m. ir neteisėtas pagalbos už 1998 m. ir 2000 m. naudojimas), ir keičiančio Sprendimą 2002/827/EAPB 3 straipsnio b punktą tiek, kiek jis yra susijęs su 54 057,63 EUR (8 994 433 ESP) suma, ir 4 straipsnio 1 dalies b punktą.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Ieškovė padengia keturis penktadalius savo bylinėjimosi išlaidų ir keturis penktadalius Komisijos nurodytų išlaidų, o Komisija padengia vieną penktadalį savo ir vieną penktadalį ieškovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų.

Pirrung Meij Forwood

Pelikánová       Papasavvas

Paskelbta 2007 m. rugsėjo 12 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kancleris       Pirmininkas

E. Coulon       J. Pirrung

Turinys

Teisinis pagrindas

Ginčo aplinkybės

Procesas

Šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, pagrįsto Komisijos kompetencijos neturėjimu priimti ginčijamo sprendimo 1, 3 ir 4 straipsnius

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl antrojo ieškinio pagrindo, pagrįsto esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu vykdant Sprendimo 2002/827 1, 2 ir 5 straipsnių panaikinimo ir ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrą

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

– Dėl priimtinumo

– Dėl esmės

Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, pagrįsto teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu ir esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, pagrįsto akivaizdžiomis vertinimo klaidomis

Dėl 295 409,47 EUR (49 152 000 ESP) sumos, susijusios su 1 030 m galerijų įrengimu La Prohida subsektoriuje

– Ginčijamas sprendimas

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl 513 757,49 EUR (85 482 054 ESP) sumos, susijusios su 1 005 080 m³ grunto perkėlimu Buseiro sektoriuje

– Ginčijamas sprendimas

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl 547 066,46 EUR (91 024 200 ESP) sumos, sudarančios Astūrijos vyriausybei pateiktą garantiją dėl žemės sklypų atkūrimo

– Ginčijamas sprendimas

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl 372 176,75 EUR (61 925 000 ESP) sumos, sudarančios su Buseiro sektoriaus vakarine zona besiribojančių žemių, kurios buvo paliktos pasikeitus krašto lygiui, pirkimo kainą

– Ginčijamas sprendimas

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl 1 403 316,30 EUR (233 492 186 ESP) sumos, kurią sudaro išlaidos, patirtos dėl subsidijų, suteiktų pagal PEAC, grąžinimo

– Ginčijamas sprendimas

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl 602 146,29 EUR (100 188 713 ESP) sumos, susijusios su gręžinių bei kitų ventiliacijos įrenginių Sorriba sektoriuje įrengimu

– Ginčijamas sprendimas

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl 601 012,10 EUR (100 000 000 ESP) sumos, skirtos padengti išimtines restruktūrizavimo sąnaudas, susidarysiančias dėl La Prohida subsektoriaus uždarymo

– Ginčijamas sprendimas

– Šalių argumentai

– Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Išvada

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: ispanų.