BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. liepos 15 d.(*)

„Konkurencija – Karteliai – Europos įtempiamosios plieninės armatūros rinka – Kainų nustatymas, rinkos pasidalijimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas – Proporcingumas – Bausmių ir sankcijų individualizavimo principas – Neribota jurisdikcija“

Byloje T‑422/10

Trafilerie Meridionali SpA, anksčiau – Emme Holding SpA, įsteigta Peskaroje (Italija), atstovaujama advokatų G. Visconti, E. Vassallo di Castiglione, M. Siragusa, M. Beretta ir P. Ferrari,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą B. Gencarelli ir V. Bottka, vėliau – V. Bottka ir R. Striani ir galiausiai – V. Bottka ir G. Conte, padedamų advokato P. Manzini,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti ir pakeisti 2010 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimą C (2010) 4387 galutinis dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38.344 – Įtempiamoji plieninė armatūra), iš dalies pakeistą 2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimu C(2010) 6676 galutinis ir 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimu C(2011) 2269 galutinis,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas S. Frimodt Nielsen (pranešėjas), teisėjai F. Dehousse ir A. M. Collins,

posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. liepos 2 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą(1)

(Praleista)

 Procesas ir šalių reikalavimai

42      2010 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Trame pareiškimą; juo ieškovė pareiškė šį ieškinį.

43      2010 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atskirą dokumentą; juo Trame pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant sustabdyti Ginčijamo sprendimo vykdymą.

44      2010 m. spalio 29 d. nutartimi Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) pranešė ieškovei, kad ji turi galimybę pataisyti savo pagrindus ir reikalavimus, kad būtų atsižvelgta į pirmuoju keičiančiu sprendimu padarytus pakeitimus.

45      2011 m. balandžio 19 d. Trame pateikė dubliką; jame ji pateikė pastabas dėl pirmojo keičiančio sprendimo.

46      2011 m. birželio 6 d. sprendimu Bendrasis Teismas paprašė Komisijos pateikti jam dokumentus.

47      2011 m. birželio 22 d. Komisija pateikė Trame antrąjį keičiantį sprendimą.

48      2011 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl skubos nebuvimo (2011 m. liepos 12 d. Nutartis Emme / Komisija, T‑422/10 R, EU:T:2011:349).

49      2011 m. rugpjūčio 1 d. Trame pateikė pastabas dėl antrojo keičiančio sprendimo.

50      2011 m. spalio 20 d. Komisijai pateikus tripliko originalą proceso kalba, taip pat savo pastabas dėl Trame pastabų, pateiktų dėl antrojo keičiančio sprendimo, rašytinė proceso dalis buvo baigta.

51      2013 m. rugsėjo 23 d. pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas paskirtas į šeštąją kolegiją, todėl ši byla buvo paskirta šiai kolegijai.

52      1991 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) procedūros reglamento 52 straipsnio 2 dalyje numatytas preliminarus pranešimas šeštajai kolegijai buvo pateiktas 2013 m. lapkričio 8 d.

53      2013 m. gruodžio 17 d., taikydamas 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas paprašė šalių atsakyti į kelis klausimus, o Komisijos – pateikti dokumentus.

54      2014 m. vasario 28 d. Trame ir Komisija pateikė atsakymus dėl šių prašymų. Atsakydama Trame nurodė, kad 2013 m. lapkričio 18 d. pateikė Komisijai naują prašymą, kad būtų atsižvelgta į jos nepajėgumą mokėti dėl tą dieną susiklosčiusios ekonominės ir finansinės padėties.

55      2014 m. gegužės 16 d. pasirinkdamas 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 65 straipsnyje numatytas tyrimo priemones Bendrasis Teismas nurodė Komisijai pateikti dokumentus, kuriuos ši atsisakė pateikti taikant 2013 m. gruodžio 17 d. patvirtintas proceso organizavimo priemones.

56      2014 m. gegužės 28 d. Komisija pateikė prašomus dokumentus; Trame buvo suteikta galimybė susipažinti su šiais dokumentais prieš posėdį.

57      Per 2014 m. liepos 2 d. posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

58      Trame Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame jai skirta bauda, arba sumažinti jai skirtos baudos dydį,

–        remiantis 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 68 straipsniu nurodyti įteikti šaukimą ir apklausti kartelyje Tréfileurope Italia atstovavusį asmenį, siekiant patvirtinti tam tikrus ieškinio 98 punkte nurodytus faktus,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

59      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti visus ieškovės reikalavimus,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

60      Grįsdama savo ieškinį Trame pateikia penkis pagrindus, susijusius su jos dalyvavimu kartelyje ir jo galima įtaka nustatant baudos dydį. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su vienu pažeidimu, antrasis – su pluošto, sudaryto iš trijų vielų, neįtraukimu į kartelį, kuriame ji dalyvavo, trečiasis – su jos dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpiu, ketvirtasis – su jos mažareikšmiu vaidmeniu ir kartelio poveikio rinkai nebuvimu, penktasis – su tyčios elementu darant pažeidimą. Priėmus antrąjį keičiantį sprendimą Trame patikslino savo pagrindus, kad taip pat galėtų remtis proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu nustatant baudos dydį, nes požiūris į ArcelorMittal ir Ori Martin buvo palankesnis, palyginti su jai taikytu požiūriu. Pateikdama šeštąjį ieškinio pagrindą Trame taip pat remiasi nepajėgumu sumokėti baudą.

 A – Pirminės pastabos

 1. Ginčijamo sprendimo turinys

61      Iš Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio matyti, kad Trame pažeidė SESV 101 straipsnį, o nuo 1994 m. sausio 1 d. – EEE susitarimo 53 straipsnį, nes ginčijamame sprendime nurodytais laikotarpiais dalyvavo „sudarant visus susitarimus ir derinant veiksmus įtempiamosios plieninės armatūros sektoriuje vidaus rinkoje, o nuo 1994 m. sausio 1 d. – EEE“ (toliau – kartelis arba vienas pažeidimas, kuris, remiantis įpaistai vartojama terminologija, taip pat yra sudėtinis ir tęstinis).

a)     Kartelio sudedamosios dalys ir vieno pažeidimo požymiai

62      Ginčijamo sprendimo 122 konstatuojamojoje dalyje kartelis apibrėžtas kaip „paneuropinis susitarimas, kurį sudarė vadinamasis Ciuricho etapas ir vadinamasis Europos etapas ir (arba) tam tikrais atvejais nacionaliniai / regioniniai susitarimai“. Ginčijamo sprendimo 123–135 konstatuojamosiose dalyse trumpai apibūdinami įvairūs susitarimai ir suderinti veiksmai, kurie toliau aptariami išsamiau ir vertinami atsižvelgiant į SESV 101 straipsnio 1 dalį ir EEE susitarimo 53 straipsnį. Dėl kartelio schemos pažymėtina, kad jį sudaro tokie susitarimai:

–        „Ciuricho klubas“, arba pirmasis paneuropinio susitarimo etapas. Šis susitarimas galiojo nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1996 m. sausio 9 d. ir buvo susijęs su kvotų nustatymu kiekvienoje šalyje (Vokietija, Austrija, Beniliuksas, Prancūzija, Italija ir Ispanija), pasidalijimu klientais, kainomis ir keitimusi jautria komercine informacija. Jame dalyvavo Tréfileurope, Nedri, WDI, DWK ir Redaelli, atstovavusi kelioms Italijos įmonėms (bent nuo 1993 m. ir nuo 1995 m.), vėliau prie jų prisijungė Emesa (1992 m.) ir Tycsa (1993 m.).

–        „Italijos klubas“, t. y. nacionalinis susitarimas, galiojęs nuo 1995 m. gruodžio 5 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. Šis susitarimas buvo susijęs su kvotų nustatymu Italijai ir eksportu iš šios šalies į kitas Europos šalis. Šio klubo narės buvo Italijos įmonės Redaelli, ITC, CB ir Itas, vėliau prie jų prisijungė Tréfileurope ir Tréfileurope Italia (1995 m. balandžio 3 d.), SLM (1997 m. vasario 10 d.), Trame (1997 m. kovo 4 d.), Tycsa (1996 m. gruodžio 17 d.), DWK (1997 m. vasario 24 d.) ir Austria Draht (1997 m. balandžio 15 d.).

–        „Pietų susitarimas“, t. y. regioninis susitarimas, dėl kurio 1996 m. derėjosi ir kurį sudarė Italijos įmonės Redaelli, ITC, CB ir Itas, kartu su Tycsa ir Tréfileurope, siekdamos nustatyti kiekvienos dalyvės skverbimosi į Pietų šalis (Belgija, Ispanija, Prancūzija, Italija ir Liuksemburgas) laipsnį ir įsipareigoti kartu derėtis dėl kvotų su kitomis Šiaurės Europos gamintojomis.

–        „Europos klubas“, arba antrasis paneuropinio susitarimo etapas. Šį susitarimą Tréfileurope, Nedri, WDI, DWK, Tycsa ir Emesa (toliau – nuolatinės narės arba šešios gamintojos) sudarė 1997 m. gegužės mėn.; 2002 m. rugsėjo mėn. jis nustojo galioti. Susitarimu buvo siekiama įveikti „Ciuricho klubo“ krizę, iš naujo pasidalyti kvotas (apskaičiuotas remiantis laikotarpiu nuo 1995 m. ketvirtojo ketvirčio iki 1997 m. pirmojo ketvirčio), pasiskirstyti klientus ir nustatyti kainas. Šešios gamintojos susitarė dėl koordinavimo taisyklių, įskaitant kiekvienoje šalyje už susitarimų įgyvendinimą ir koordinavimą su kitomis suinteresuotomis įmonėmis, vykdančiomis veiklą toje pačioje šalyje arba susijusiomis su tais pačiais klientais, atsakingų koordinatorių paskyrimą. Siekiant prižiūrėti, kaip vykdomi susitarimai, periodiškai susitikdavo šių įmonių įvairaus lygio atstovai. Jie keitėsi jautria komercine informacija. Tuo atveju, kai komercinis elgesys neatitikdavo sutartojo, buvo taikoma atitinkama kompensacijų sistema.

–        Veiksmų dėl kliento Addtek koordinavimas. Neperžengdamos šio paneuropinio susitarimo ribų šešios gamintojos, kartais taip pat Italijos gamintojos ir Fundia Hjulsbro AB, turėjo dvišalių (arba daugiašalių) kontaktų ir ad hoc dalyvavo nustatant kainas ir dalijantis klientus, jei buvo tuo suinteresuotos. Pavyzdžiui, Tréfileurope, Nedri, WDI, Tycsa, Emesa, CB ir Fundia derino visas kainas ir kiekius, kiek tai susiję su klientu Addtek. Iš esmės šie planai buvo susiję ne tik su Suomija, Švedija ir Norvegija, bet ir su Nyderlandais, Vokietija, Baltijos valstybėmis bei Centrine ir Rytų Europa. Veiksmai dėl Addtek buvo koordinuojami jau paneuropinio susitarimo „Ciuricho klubo“ etape ir tęsėsi bent iki 2001 m. pabaigos.

–        „Europos klubo“ ir „Italijos klubo“ pasitarimai. Bent nuo 2000 m. rugsėjo mėn. iki 2002 m. rugsėjo mėn. šešios gamintojos, ITC, CB, Redaelli, Itas ir SLM, periodiškai susitikdavo siekdamos įtraukti Italijos įmones į „Europos klubą“ kaip nuolatines nares. Italijos įmonės norėjo padidinti Italijos kvotą Europoje, o „Europos klubas“ siekė statu quo. Dėl šios priežasties siekiant nustatyti bendrą poziciją buvo organizuoti „Italijos klubo“ susitikimai; siekiant išsiaiškinti šią poziciją ir nustatyti asmeninę – „Europos klubo“ susitikimai, o siekiant sudaryti susitarimą dėl Italijos kvotų pasidalijimo konkrečioje rinkoje – „Europos klubo“ ir Italijos atstovų susitikimai. Dalyvavusios įmonės keitėsi jautria komercine informacija. Siekdamos įtraukti į kartelį Italijos gamintojas ir atitinkamai iš naujo paskirstyti Europos kvotą šios įmonės susitarė remtis naujuoju referenciniu laikotarpiu (nuo 2000 m. birželio 30 d. iki 2001 m. birželio 30 d.). Šios įmonės taip pat susitarė dėl bendros Italijos įmonių eksporto į Europą apimties, tenkančios kiekvienai valstybei. Tuo pačiu metu jos tarėsi dėl kainų, nes klubo narės siekė pritaikyti Europoje „Italijos klubo“ taikomą kainų nustatymo tvarką.

–        „Ispanijos klubas“. Kartu su paneuropiniu susitarimu ir „Italijos klubu“ penkios Ispanijos įmonės (TQ, Tycsa, Emesa, Galycas ir Proderac (pastaroji nuo 1994 m. gegužės mėn.)) ir dvi Portugalijos įmonės (Socitrel nuo 1994 m. balandžio mėn. ir Fapricela nuo 1998 m. gruodžio mėn.) susitarė bent nuo 1992 m. gruodžio mėn. iki 2002 m. rugsėjo mėn. nekeisti Ispanijoje ir Portugalijoje turimų rinkos dalių ir nustatyti kvotas, pasiskirstyti klientus, įskaitant skelbiančius viešuosius statybos darbų pirkimus, taip pat nustatyti kainas ir mokėjimo sąlygas. Jie taip pat keitėsi konfidencialia prekybos informacija.

63      Komisijos nuomone, visi šio sprendimo 62 punkte išdėstyti susitarimai turi vieno SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimo požymių (Ginčijamo sprendimo 135, 609 konstatuojamosios dalys ir 12.2.2 skirsnis).

64      Konkrečiai kalbant, Komisija manė, kad minėti susitarimai buvo bendro plano, nustatančio kartelio narių elgesio visose geografinėse zonose gaires, dalys ir kad „šios įmonės apribojo asmeninį komercinį elgesį, kad pasiektų vieną antikonkurencinį tikslą ir vieną antikonkurencinį komercinį tikslą, t. y. kad iškreiptų arba panaikintų EEE ĮPA rinkoje įprastas konkurencijos sąlygas ir užtikrintų bendrą pusiausvyrą, visų pirma nustatant kvotas, dalijantis klientus ir keičiantis jautria komercine informacija“ (Ginčijamo sprendimo 610 konstatuojamoji dalis ir 9.3 skirsnis).

65      Komisija šiuo klausimu pažymėjo:

„DWK, WDI, Tréfileurope, Tycsa, Emesa, Fundia, Austria Draht, Redaelli, CB, ITC, Itas, SLM, Trame, Proderac, Fapricela, Socitrel, Galycas ir Trefilerías Quijano (nebūtinai visos vienu metu) patvirtintas planas buvo kuriamas ir įgyvendinamas bent aštuoniolikos metų laikotarpį; jos sudarydavo slaptus susitarimus, specialias sutartis ir (arba) derino veiksmus. Vienintelis ir bendras šio plano tikslas – apriboti dalyvių konkurenciją taikant panašius šio tikslo pasiekimo mechanizmus (žr. 9.3.1 skirsnį). Net jei dėl susitarimo kildavo problemų, kiti – toliau buvo taikomi įprastai“ (Ginčijamo sprendimo 612 konstatuojamoji dalis).

66      Pateikdama argumentus Komisija pažymėjo:

–        „Paneuropinio susitarimo „Ciuricho klubo“ ir „Europos klubo“ etapai sudaro vieną pažeidimą, kuris nebuvo nutrauktas krizės laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 9 d. iki 1997 m. gegužės 12 d. <…> Be to, kaip ir „Ciuricho klube“, „Europos klubo“ dalyvės toliau nustatydavo kvotas, dalijosi klientais ir nustatydavo kainas. Jų pasitarimai ir susitarimas buvo susiję su ta pačia teritorija, kaip ir „Ciuricho klube“, tačiau apimdavo ir kelias kitas šalis <…>.“ (613 konstatuojamoji dalis)

–        „Paties kartelio organizavimas (visų pirma koordinavimo sistema <…>) ir jo praktinis įgyvendinimas <…> rodo, kad paneuropiniai, Pirėnų pusiasalio ir Italijos susitarimai yra vienas pažeidimas. Svarbiausius sprendimus, pavyzdžiui, referencinę zoną, kuri laikui bėgant keitėsi, apimančių Europos kvotų <...>, skaičiuojamų pagal pardavimo per tam tikrą referencinį laikotarpį apimtis <...>, nustatymą, priimdavo valdymo organai per daugiašalius šešių „Europos klubo“ gamintojų susitikimus <…>. Valdymo organai taip pat priskirdavo tam tikrus (referencinius) klientus (pavyzdžiui, Betonson ir Addtek, <…>) arba nustatydavo minimalias kainas tam tikroms šalims ar tam tikriems referenciniams klientams. Kelios nuolatinės paneuropinio susitarimo narės buvo įpareigotos patikrinti, kaip vienoje ar keliose šalyse (įskaitant referencinei zonai priklausančias Italiją, Ispaniją ir Portugaliją ir šalis, iš kurių yra kilusios „Italijos klubo“ ir „Ispanijos klubo“ dalyvės), pardavėjai taiko Europos lygmeniu sudarytus susitarimus, visų pirma, kiek tai susiję su koordinavimu dėl kainų ir klientų, paskui užmegzti kontaktus su kitomis suinteresuotomis gamintojomis, veikiančiomis atitinkamose geografinėse zonose (įskaitant „Italijos klubo“ ir „Ispanijos klubo“ susitarimų galiojimo zonose ir, pavyzdžiui, Fundia, kiek tai susiję su veiksmų koordinavimu dėl kliento Addtek).“ (614 konstatuojamoji dalis)

–        „Konkretus kartelio veikimas taip pat parodo, kad paneuropiniai ir nacionaliniai susitarimai sudaro vieną pažeidimą: nuo pat pradžių Pirėnų pusiasalio ir Italijos susitarimai buvo glaudžiai susiję su paneuropiniu susitarimu. „Italijos klubo“ kvotų sistema buvo remiamasi kaip modeliu kuriant „Ciuricho klubo“ kotų sistemą, o „Ciuricho klubo“ etape ir krizės laikotarpiu „Ciuricho klubo“ ir „Italijos klubo“ dalyviai derėjosi ir sudarė susitarimus dėl kvotų, kainų ir klientų pasidalijimo Italijoje ir kitose referencinei zonai priklausančiose Europos rinkose. Nors Italijos gamintojos nebebuvo nuolatinės „Europos klubo“ narės, dviejų klubų veiksmų koordinavimą užtikrindavo Tréfileurope, koordinatorė Italijoje, kurį dalyvavo beveik visuose „Italijos klubo“ pasitarimuose, todėl galėjo daryti įtaką klube vykusioms deryboms ir pasitarimams, nes dėl jos elgesio visos dalyvės galėjo atsižvelgti į kitame klube sudarytus planus ir susitarimus. Tas pats pasakytina apie DWK, Tycsa ir vėliau – Nedri, paneuropines gamintojas, kurios taip pat nuolat dalyvavo „Italijos klubo“ susitikimuose ir dvišaliuose susitikimuose su Italijos gamintojomis. Lygiai taip pat „Ciuricho / Europos klubo“ ir „Ispanijos klubo“ gamintojos tiek klubuose, tiek tarpusavyje derėjosi dėl kvotų, kainų ir klientų pasidalijimo ir sudarė susitarimą. Abiejuose klubuose dalyvavusios Tycsa (koordinatorė Ispanijoje ir Portugalijoje) ir Emesa galėjo daryti įtaką klube vykusioms deryboms atsižvelgdamos į kito klubo siekius ir jame sudarytus susitarimus. Trijuose klubuose vykę pasitarimai dažnai buvo susiję su kitų klubų derybomis, susitarimais ar sprendimais. Nuo 2000 m. rugsėjo 11 d. pagrindinių ĮPA gamintojų derybos suintensyvėjo, nes jos siekė, kad „Europos klubo“ kvotų sistema būtų taikoma visoms stambioms ĮPA gamintojoms <…>.“ (615 konstatuojamoji dalis)

–        „Dėl šių priežasčių Komisija nusprendė, kad visos nacionaliniais ir regionų (Pirėnų pusiasalio, Italijos ar Pietų šalių) lygmenimis suderintos ir patvirtintos priemonės yra visuma nuoseklių su paneuropiniais susitarimais suderintų priemonių. Iš IV skyriuje, kuriame išdėstytos faktines aplinkybes, pateiktos informacijos aišku, kad visos antikonkurencinių susitarimų dalyvės įvairiai prisijungė ir prisidėjo (t. y. pagal tai, ar jos buvo vieno, ar kelių susitarimų šalys) prie bendro antikonkurencinio plano.“ (616 konstatuojamoji dalis)

67      Konkrečiai dėl dalyvavimo darant pažeidimą tęstinumo Komisija nurodo tokias dvi pastabas:

–        pirma, „[v]isos [ginčijamo sprendimo] adresatės dalyvavo daugiau kaip aštuoniolika metų trukusiame kartelyje, o kelios jų tuo pačiu metu dalyvavo įvairiais šio kartelio lygmenimis. Aplinkybė, kad įmonė tiesiogiai nedalyvavo visose viso kartelio sudedamosiose dalyse, nepašalina jos atsakomybės už SESV 101 straipsnio arba EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą. Nagrinėjamu atveju tai, kad kai kurios įmonės nedalyvavo visuose paneuropiniuose ar nacionaliniuose susitikimuose, jokiu būdu neleidžia abejoti dėl jų dalyvavimo kartelyje vertinimo, nes jos buvo visos apie jį informuotos, galėjo atsižvelgti ir pasinaudoti iš konkurentų gauta informacija, kai apibrėždavo savo komercinį elgesį rinkoje. Kaip jau nurodyta, daugelis dalyvių prisijungė prie bendro plano ir vykdė jį daug metų naudodamos tuos pačius mechanizmus ir siekdamos to paties bendro tikslo – apriboti konkurenciją. Pavyzdžiui, <…> visos adresatės žinojo, kad dalyvauja įgyvendinant bendrą įvairių lygių planą, nors kai kurios iš jų galėjo tai sužinoti tik sąlyginai vėlyvame pažeidimo etape“ (Ginčijamo sprendimo 622 konstatuojamoji dalis),

–        antra, „[t]ačiau kiekvienos įmonės dalyvavimo kartelyje intensyvumas nėra tapatus atsižvelgiant į jų asmeninio dalyvavimo kartelyje trukmę <...>, geografinės veiklos sritis (gamybos ir pardavimo zona) ir atitinkamą dydį (didelės ar mažos dalyvės). Visa ši informacija išnagrinėta [ginčijamo sprendimo] VIII skyriuje, [kuriame kalbama apie aplinkybes, į kurias buvo atsižvelgta nustatant baudų dydį]“ (Ginčijamo sprendimo 623 konstatuojamoji dalis).

b)     Su „Trame“ susijusios nustatytos aplinkybės

68      Nustatyta, kad Ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodytame kartelyje Trame dalyvavo (žr. šio sprendimo 61 punktą) nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.

69      Pagrindinės tokį dalyvavimą įrodančios aplinkybės yra tokios.

 „Italijos klubas“ (nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.)

70      Komisija nusprendė, kad Trame dalyvavo „Italijos klubo“ veikloje nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. (Ginčijamo sprendimo 124, 385 ir paskesnės konstatuojamosios dalys, taip pat 467–473 konstatuojamosios dalys, esančios 9.2.1.8 skirsnyje „Asmeninis dalyvavimas „Italijos klubo“ veikloje“).

71      Konkrečiai kalbant, ginčijamame sprendime nurodyta, kad:

–        Trame dalyvavimą kartelyje patvirtina daug per patikrinimus rastų dokumentų ir mažiausiai trijų kartelio dalyvių (SLM, Redaelli ir Tréfileurope) parodymai (Ginčijamo sprendimo 467 konstatuojamoji dalis),

–        nors dalijantis Italijos rinką Trame iš pradžių nedalyvavo, 1995 m. gruodžio 18 d. susitikimo dalyvės (Redaelli, Itas, CB ir ITC) nusprendė informuoti, be kita ko, Trame apie išvadas dėl 1996 m. taikytinų naujų kainų. Be to, per 1996 m. gruodžio 17 d. susitikimą buvo išplatinta lentelė, kurioje pažymėtas kiekių tonomis priskyrimas kiekvienam klientui ir įvardytos pagrindinės tiekėjos klientams Italijos rinkoje 1997 m. Nors Trame skirtos skiltys liko neužpildytos, įmonės paminėjimas lentelėje rodo, kad turėjo įvykti šalių pasitarimai arba jie bent buvo numatyti (Ginčijamo sprendimo 467 konstatuojamoji dalis),

–        pirmoji nuoroda į tiesioginį „Italijos klubo“ ir Trame kontaktą yra dokumentas, susijęs su 1997 m. kovo 4 d. susitikimu. Šiame dokumente pateikti ranka padaryti užrašai apie susitikimą, iš kurių matyti, kad „Trame pranešė „Italijos klubo“ nariams apie savo norą prisijungti prie Italijos susitarimo“ („Trame nori dalyvauti – atvyks kitą kartą“) (Ginčijamo sprendimo 467 konstatuojamoji dalis),

–        Trame dalyvavo 1997 m. kovo 10 d. „Italijos klubo“ susitikime (Ginčijamo sprendimo 467 konstatuojamoji dalis),

–        per administracinę procedūrą Trame pripažino, kad „Italijos klubo“ susitikimuose dalyvavo iš pradžių šešis kartus – 1998 m. spalio 5 d., 1998 m. lapkričio 9 d., 1999 m. sausio 18 d., 1999 m. vasario 8 d., 1999 m. vasario 22 d. ir 1999 m. kovo 15 d. (išnašoje patikslinta, kad vis dėlto Trame neigia sudariusi kartelio susitarimą ir tvirtina, jog dalyvavo susitikimuose tik siekdama gauti informacijos), paskui nuo 2000 m. vasario 28 d. iki 2000 m. birželio 19 d. (išnašoje patikslinta, kad Trame pripažįsta savo dalyvavimą 2000 m. vasario 28 d., 2000 m. kovo 6 d., 2000 m. kovo 13 d., 2000 m. kovo 21 d., 2000 m. gegužės 15 d., 2000 m. birželio 12 d. ir 2000 m. birželio 19 d. susitikimuose) ir galiausiai 2001 m. balandžio 10 d. ir 2002 m. rugsėjo 16 d. susitikimuose (Ginčijamo sprendimo 468 konstatuojamoji dalis),

–        Trame nepertraukiamai dalyvavo „Italijos klubo“ veikloje nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. Dėl „Italijos klubo“ susitikimų, vykusių nuo 1999 m. kovo 15 d. iki 2000 m. vasario 28 d., reikia pažymėti, kad, nepaisant to, jog Trame šiuose susitikimuose nedalyvavo, kitoms kartelio dalyvėms toliau buvo teikiami su Trame susiję duomenys ir jos situacija toliau aptariama. Apie jos nedalyvavimą buvo konkrečiai paminėta per 1999 m. liepos 12 d. ir 2000 m. sausio 17 d. susitikimus, o tai reiškia, kad jos dalyvavimo buvo tikimasi, ir neįrodyta, jog tam tikru momentu ji buvo atsiribojusi nuo kartelio. Kalbant apie po 2000 m. birželio mėn. įvykusius susitikimus, reikia pažymėti, kad Trame toliau dalyvavo kartelyje ne tik per 2001 m. balandžio 10 d. ir 2002 m. rugsėjo 16 d. susitikimus, kuriuose savo dalyvavimą ji pripažįsta, bet ir per 2000 m. spalio 9 d. ir 2002 m. liepos 30 d. susitikimus, nes jos situacija ir toliau buvo aptariama iki pažeidimo pabaigos (Ginčijamo sprendimo 469 ir 470 konstatuojamosios dalys).

72      Apibendrindama Komisija konstatavo, kad Trame tiesiogiai dalyvavo aštuoniolikoje „Italijos klubo“ susitikimų, aiškiai buvo nurodyta kaip nedalyvavusi keturiuose šio klubo susitikimuose, o tai reiškia, jog jos dalyvavimo buvo tikimasi, ir kad šiame klube buvo nuolat aptariama jos situacija (pastaba Ginčijamo sprendimo 468 konstatuojamojoje dalyje).

 „Europos klubas“ ir paneuropinė sistema (nuo 2000 m. gegužės 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.)

73      Siekdama įrodyti, kad pažeidimas, kuriuo kaltinama Trame, yra vienas ir tęstinis ir kad „kiekvienas žinojo apie šios bendrovės dalyvavimą platesnio masto plane“ (žr. Ginčijamo sprendimo 12.2.2.4 skirsnio pavadinimą), Komisija pažymėjo:

„(651)             Atsakydama į pranešimą apie kaltinimus Trame nepateikė jokių prieštaravimų dėl žinojimo apie kitus susitarimus. Kad ir kaip būtų, Komisija turi įrodymų, kad Trame žinojo arba pagrįstai turėjo žinoti apie įvairius kartelio lygius. Pavyzdžiui, per 2000 m. gegužės 15 d. susitikimą, kuriame Trame dalyvavo, Tréfileurope pareiškė, jog ir „Europos klubas“, ir „Italijos klubas“ patyria krizę <…>. 2000 m. birželio 12 d. Trame kartu su Redaelli, ITC, Itas, Tréfileurope Italia, CB, SLM, Tycsa ir DWK dalyvavo susitikime, kuriame buvo pažymėta, kad „Europos klubas“ skundžiasi dėl kitos „Ispanijos klubo“ narės Tycsa. Kitų „Ispanijos klubo“ narių pavadinimai, pavyzdžiui, Socitrel ir Fapricela, taip pat buvo paminėti per šį susitikimą <…>. Be to, 2000 m. spalio 9 d. Trame dalyvavo susitikime, kuriame „Europos klubo“ ir „Italijos klubo“ dalyvės pradėjo ieškoti bendro sprendimo dėl augančio Italijos gamintojų eksporto į Europą. Tame pačiame susitikime gamintojos (išskyrus Emesa) ir šešios Italijos gamintojos, be kita ko, analizavo Europos rinką ir skverbimosi į tarpusavio rinkas <…>. Dėl šių priežasčių Komisija nusprendė, kad bent nuo 2000 m. gegužės 15 d. Trame žinojo arba turėjo žinoti, jog yra sudedamoji daugiau apimančios kelių lygių paneuropinės sistemos, kuria siekiama užtikrinti ĮPA rinkos stabilumą ir išvengti kainų sumažėjimo, dalis. Kad ir kaip būtų, per visą pažeidimo laikotarpį Trame neprekiavo už Italijos ribų <…>.“

74      Komisija nusprendė, kad Trame dalyvavo „Italijos klube“ nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kad nuo 2000 m. gegužės 15 d. „žinojo arba pagrįstai turėjo žinoti apie įvairius kartelio lygius“ ir konkrečiai apie „Europos klubą“.

 c) Trame skirtos baudos dydžio apskaičiavimas

75      Iš pradžių Komisija priminė, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį nustatydama baudos dydį turi atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, visų pirma į pažeidimo sunkumą ir trukmę. Taip pat Komisija pažymėjo, kad tam rėmėsi 2006 m. gairėse apibrėžtais principais (Ginčijamo sprendimo 920 konstatuojamoji dalis).

76      Trame skirta 3,249 mln. EUR bauda buvo apskaičiuota taip.

77      Pirma, Trame buvo pripažinta atsakinga už visą kartelį EEE ĮPA rinkoje. Todėl nustatydama bazinį baudos dydį Komisija teigė atsižvelgusi, kaip numatyta 2006 m. gairių 13 punkte, į „su pažeidimu susijusių įmonės prekių ar paslaugų pardavimo vertę atitinkamame geografiniame EEE teritorijos sektoriuje“ per ištisus paskutinius įmonės dalyvavimo darant pažeidimą metus (Ginčijamo sprendimo 929 ir paskesnės konstatuojamosios dalys).

78      Trame pardavimų, į kuriuos buvo atsižvelgta, vertė yra 8 231 277 EUR (pirmojo keičiančio sprendimo 5 punktas). Tai yra ĮPA pardavimų vertė geografinėje zonoje, kurioje buvo daromas pažeidimas, t. y. kiek tai susiję su Trame pažeidimo laikotarpiu: Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje (Ginčijamo sprendimo 931 ir 932 konstatuojamosios dalys). Tačiau šiuo atveju buvo atsižvelgta tik į Trame pardavimus Italijoje, nes per šį laikotarpį Trame neprekiavo už Italijos ribų (Ginčijamo sprendimo 651 konstatuojamoji dalis).

79      Antra, procentinis dydis, kurį reikia taikyti taip apskaičiuotai pardavimo vertei, priklauso nuo paties pažeidimo sunkumo. Šiuo klausimu Komisija atsižvelgė į šiai bylai svarbių aplinkybių skaičių, pažeidimo pobūdį, bendrą visų atitinkamų įmonių rinkos dalį, pažeidimo geografinę apimtį ir pažeidimo padarymą arba nepadarymą (Ginčijamo sprendimo 936 ir paskesnės konstatuojamosios dalys).

80      Kiek tai susiję su pažeidimo pobūdžiu, Komisija pažymėjo, kad visas kartelis buvo numatęs pasidalyti rinkas, pasiskirstyti klientus ir sudaryti horizontalius kainų susitarimus (Ginčijamo sprendimo 939 konstatuojamoji dalis) (Ginčijamo sprendimo 939 konstatuojamoji dalis).

81      Komisija taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad pažeidimą dariusioms įmonėms bendrai priklausė apie 80 % rinkos (Ginčijamo sprendimo 946 konstatuojamoji dalis) ir kad pažeidimas apėmė didelę EEE dalį. Kalbant apie įmones Socitrel, Proderac, Fapricela ir Fundia, kurios, kaip pirmosios trys, dalyvavo tik „Ispanijos klube“ (apimančiame Ispaniją ir Portugaliją) arba, kaip yra Fundia atveju, derino veiksmus dėl Addtek ir dėl kurių gali būti nustatyta, kad jos sužinojo apie vieną ir tęstinį pažeidimą tik vėlyvoje pažeidimo stadijoje (2001 m. gegužės 17 d. – Socitrel, Proderac ir Fapricela ir 2001 m. gegužės 14 d. – Fundia), pažymėtina, kad nustatydama pardavimo vertės dalį, kai vertino pažeidimo sunkumo laipsnį, Komisija atsižvelgė į siauresnę geografinę apimtį. Komisijos nuomone, kitų „Ispanijos klubo“ dalyvių (Emesa ir Galycas, Tycsa ir Trefilerías Quijano), dalyvavusių kartelyje tuo pačiu metu įvairiais lygmenimis arba dėl kurių gali būti nustatyta, kad apie vieną ir tęstinį pažeidimą jos sužinojo daug anksčiau, situacija buvo kitokia. Be to, „Italijos klubo“ dalyvių situacija skyrėsi nuo Socitrel, Proderac ir Fapricela situacijos, nes „Italijos klubo“ geografinė apimtis iš esmės sutampa su paneuropinių susitarimų geografine apimtimi ir gerokai peržengia „Ispanijos klubo“ geografinės apimties (Ispanija ir Portugalija) ribas (Ginčijamo sprendimo 949 konstatuojamoji dalis).

82      Dėl susitarimų įgyvendinimo Komisija nusprendė, kad nors ne visada viskas vyko sklandžiai, susitarimai buvo įgyvendinti (Ginčijamo sprendimo 950 konstatuojamoji dalis).

83      Atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes ir minėtus kriterijus Komisija nusprendė, kad pardavimų vertės dalis, į kurią reikėjo atsižvelgti, Fundia atveju buvo 16 %, Socitrel, Fapricela ir Proderac – 18 %, o bet kokios kitos įmonės, įskaitant Trame – 19 % (Ginčijamo sprendimo 953 konstatuojamoji dalis).

84      Trečia, buvo nustatyta, kad pažeidimas tęsėsi penkerius metus ir penkis mėnesius, t. y. nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d., kiek tai susiję su Trame (Ginčijamo sprendimo 956 konstatuojamoji dalis).

85      Ketvirta, dėl procentinės dalies, kurią į bazinį dydį reikia įtraukti neatsižvelgiant į įmonės dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, Komisija padarė išvadą, kad 16 % – Fundia, 18 % – Socitrel, Fapricela ir Proderac ir 19 % – visų kitų įmonių, įskaitant Trame, atvejais yra tinkami dydžiai (Ginčijamo sprendimo 962 konstatuojamoji dalis).

86      Penkta, Komisija išnagrinėjo Trame per administracinę procedūrą nurodytas lengvinančias aplinkybes. Tai buvo argumentai, susiję su mažareikšmiu ar pasyviu vaidmeniu (Ginčijamo sprendimo 987 ir 992 konstatuojamosios dalys), neteisėtų susitarimų neįgyvendinimu arba dalyvavimu tik mažoje pažeidimo dalyje (Ginčijamo sprendimo 1023 ir 1025 konstatuojamosios dalys); dėl šių argumentų Komisija pripažino, kad, kaip ir Proderac, Trame vaidmuo buvo „daug labiau ribotas, nei kitų kartelio dalyvių, todėl reikėtų sumažinti šių įmonių baudas“; ji taip pat pažymėjo, kad „Trame buvo mažareikšmė „Italijos klubo“ dalyvė, kuri sukurdavo įtampą su kitomis dalyvėmis“, o tai pateisina baudos dydžio sumažinimą 5 %.

87      Todėl skirtą 10 mln. EUR baudą Komisija sumažino iki 9,5 mln. EUR. Kadangi ši suma viršijo didžiausią visos Trame apyvartos 2009 m. (apie 32,5 mln. EUR) 10 % ribą, vėliau ji buvo sumažinta iki 3,249 mln. EUR (Ginčijamo sprendimo 963, 1057 ir 1071 konstatuojamosios dalys).

 2. Principų priminimas

 a) Pažeidimo buvimo ir trukmės įrodymas

88      Pirmiausia reikia priminti, jog teismo praktikoje nustatyta, kad Komisija privalo įrodyti ne tik kartelio egzistavimą, bet ir jo trukmę. Kiek tai konkrečiai susiję su SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodymų rinkimu, Komisija turi įrodyti konstatuotą pažeidimą ir pateikti pakankamai įrodymų, teisiškai pakankamai patvirtinančių pažeidimą sudarančių aplinkybių buvimą. Kilus abejonių, teismas jas turėtų spręsti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai. Taigi teismas negali pripažinti, kad Komisija pateikė pakankamai nagrinėjamo pažeidimo buvimo įrodymų, jei šiuo klausimu dar yra abejonių, ypač kai nagrinėjamas ieškinys dėl sprendimo, kuriuo skirta bauda, panaikinimo arba pakeitimo. Pastaruoju atveju reikia atsižvelgti į nekaltumo prezumpcijos principą, kuris yra viena iš Sąjungos teisės sistemos saugomų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių teisių. Atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį, su jais susijusių sankcijų pobūdį ir griežtumo laipsnį, nekaltumo prezumpcijos principas taikomas ir procedūroms dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimų, per kurias gali būti skirtos vienkartinės arba periodinės baudos. Taigi Komisija turi pateikti tikslių ir nuoseklių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytas pažeidimas tikrai buvo padarytas (žr. 2013 m. gegužės 17 d. Sprendimo Trelleborg Industrie ir Trelleborg / Komisija, T‑147/09 ir T‑148/09, Rink., EU:T:2013:259, 50 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

89      Beje, dažnai antikonkurencinius veiksmus ir susitarimus apimanti veikla vykdoma paslapčia, susitikimai vyksta slaptai ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų. Iš to matyti, kad jei Komisija ir randa aiškių neteisėtų subjektų ryšių įrodymų, kaip antai susitikimų protokolų, šie įrodymai paprastai būna fragmentiški ir pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai prireikia patvirtinti naudojant dedukcijos metodą. Todėl daugeliu atvejų apie antikonkurencinius veiksmus ar susitarimą galima spręsti iš tam tikrų sutapimų ir požymių, kurie, nagrinėjami kartu, gali įrodyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo (žr. 88 punkte minėto Sprendimo Trelleborg Industrie ir Trelleborg / Komisija, EU:T:2013:259, 52 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

90      Be to, pagal teismo praktiką reikalaujama, kad, nesant pažeidimo trukmę tiesiogiai pagrindžiančių įrodymų, Komisija turi remtis bent faktinių aplinkybių, pakankamai artimų laiko atžvilgiu, įrodymais, dėl kurių būtų galima pagrįstai manyti, kad pažeidimas nepertraukiamai tęsėsi nuo vienos konkrečios datos iki kitos (žr. 88 punkte minėto Sprendimo Trelleborg Industrie ir Trelleborg / Komisija, EU:T:2013:259, 53 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

 b) Vieno pažeidimo, suprantamo kaip sudėtinis pažeidimas, sąvoka

91      Antra, pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 101 straipsnio 1 dalis ir EEE susitarimo 53 straipsnis taip pat gali būti pažeisti ne tik atskiru veiksmu, bet ir keliais veiksmais arba tęstine veika, nors viena ar kelios šių kelių veiksmų ar tęstinės veikos sudedamosios dalys taip pat galėtų būti pripažintos atskiru minėtos nuostatos pažeidimu. Taigi, jei įvairūs veiksmai dėl vienodo tikslo iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje priskiriami prie „bendro plano“, Komisija turi teisę už šiuos veiksmus priskirti atsakomybę dėl dalyvavimo darant visą pažeidimą (1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, Rink., EU:C:1999:356, 81 punktas; 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink., EU:C:2004:6, 258 punktas ir 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, Rink., EU:C:2012:778, 41 punktas).

92      Įmonė, dalyvavusi darant tokį vieną sudėtinį pažeidimą savo veiksmais, priskirtinais prie susitarimo ar suderintų veiksmų, turinčių antikonkurencinį tikslą, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, ir kuriais siekiama prisidėti prie bendro pažeidimo darymo, taip pat gali būti atsakinga už kitų įmonių veiksmus darant tą patį pažeidimą visą jos dalyvavimo jį darant laikotarpį. Taip yra tuo atveju, kai įrodoma, kad minėta įmonė ketino savo elgesiu prisidėti prie visų dalyvių siektų bendrų tikslų ir žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį ar galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką (91 punkte minėtų sprendimų Komisija / Anic Partecipazioni, EU:C:1999:356, 83, 87 ir 203 punktai; Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 83 punktas ir Komisija / Verhuizingen Coppens, EU:C:2012:778, 42 punktas).

93      Taigi įmonė gali būti tiesiogiai atlikusi visus vieną ir tęstinį pažeidimą sudarančius antikonkurencinius veiksmus, o tokiu atveju Komisija turi teisę jai priskirti atsakomybę už visus veiksmus, todėl ir už visą minėtą pažeidimą. Įmonė taip pat gali būti tiesiogiai atlikusi tik kelis vieną ir tęstinį pažeidimą sudarančius antikonkurencinius veiksmus, tačiau žinoti apie visus numatytus ar įgyvendintus kitų kartelio dalyvių neteisėtus veiksmus siekiant tų pačių tikslų arba galėti protingai juos numatyti ir būti pasirengusi prisiimti riziką. Tokiu atveju Komisija turi teisę priskirti šiai įmonei atsakomybę už visą antikonkurencinį elgesį, sudarantį tokį pažeidimą, todėl ir už visą pažeidimą (91 punkte minėto Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, EU:C:2012:778, 43 punktas).

94      Atvirkščiai, jei įmonė tiesiogiai atliko vieną ir tęstinį pažeidimą sudarantį vieną ar kelis antikonkurencinius veiksmus, bet nebuvo įrodyta, kad savo elgesiu ji ketino prisidėti prie visų bendrų kitų kartelio dalyvių siekiamų tikslų ir žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį arba galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką, Komisija turi teisę priskirti jai atsakomybę tik už tuos veiksmus, kuriuos darant ji tiesiogiai dalyvavo, ir už kitų dalyvių numatytus ar įgyvendintus veiksmus siekiant tų pačių tikslų, kurių ji siekė ir dėl kurių buvo įrodyta, kad ji žinojo apie juos arba galėjo protingai numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką (91 punkte minėto Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, EU:C:2012:778, 44 punktas).

95      Tačiau dėl to ši įmonė neturėtų būti atleista nuo atsakomybės už veiksmus, kuriuos darant ji neginčijamai dalyvavo arba už kuriuos gali iš tikrųjų būti laikoma atsakinga. Vis dėlto taip padalyti Komisijos sprendimą, kuriuo visas kartelis kvalifikuojamas kaip vienas ir tęstinis pažeidimas, galima tik jei, pirma, minėta įmonė per administracinę procedūrą galėjo suprasti, kad buvo kaltinama ir dėl kiekvieno jį sudarančio veiksmo, todėl galėjo gintis šiuo aspektu, ir, antra, minėtas sprendimas šiuo atžvilgiu yra pakankamai aiškus (91 punkte minėto Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, EU:C:2012:778, 45 ir 46 punktai).

96      Galiausiai į tai, kad įmonė dalyvavo ne visuose kartelį sudarančiuose veiksmuose ar kad jos, kaip dalyvės, atliekamas vaidmuo buvo mažareikšmis, turi būti atsižvelgta vertinant pažeidimo sunkumą, o prireikus – ir nustatant baudos dydį (91 punkte minėtų sprendimų Komisija / Anic Partecipazioni, EU:C:1999:356, 90 punktas; Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 86 punktas ir Komisija / Verhuizingen Coppens, EU:C:2012:778, 45 punktas).

 c) Atsiribojimo dalyvaujant susitikime sąvoka

97      Trečia, iš nusistovėjusios teismo praktikos taip pat matyti, kad norint pakankamai įrodyti atitinkamos įmonės dalyvavimą kartelyje pakanka, kad Komisija įrodytų, jog ši įmonė dalyvavo susitikimuose, per kuriuos buvo sudaryti antikonkurenciniai susitarimai, dėl kurių ji akivaizdžiai neprieštaravo. Kai dalyvavimas tokiuose susitikimuose yra nustatytas, ši įmonė turi pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad tuose susitikimuose nesiekė jokio antikonkurencinio tikslo ir pareiškė savo konkurentams dalyvavusi dėl to, kad turėjo kitokių ketinimų nei jie (žr. 91 punkte minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 81 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

 d) Principai, susiję su atsižvelgimu į ypatingą padėtį

98      Ketvirta, teismo praktikoje stengiamasi suformuluoti tam tikrus principus, susijusius su asmenine atsakomybe už SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pavyzdžiui, už kartelį (šiuo klausimu žr. 2010 m. gegužės 19 d. Sprendimo Chalkor / Komisija, T‑21/05, Rink., EU:T:2010:205, 90 ir paskesnius punktus).

99      Iš tikrųjų konstatavusi vieno pažeidimo buvimą ir nustačiusi jo dalyves Komisija, norėdama skirti baudas, privalo išnagrinėti kiekvienos pažeidimo dalyvės dalyvavimo jį darant sunkumą. Tai matyti iš teismo praktikos ir iš gairių, kuriose numatytas tiek diferencijuotas vertinimas nustatant pradinę baudą (specialus pradinis dydis), tiek atsižvelgimas į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, leidžiančias keisti baudos dydį, be kita ko, įvertinus atitinkamų įmonių aktyvų arba pasyvų vaidmenį darant pažeidimą (šiuo klausimu žr. 91 punkte minėto Sprendimo Komisija / Anic Partecipazioni, EU:C:1999:356, 90 ir 150 punktus, o kiek tai susiję su 1998 m. gairėmis (OL C 9, 1998, p. 3, toliau – Gairės), 98 punkte minėto Sprendimo Chalkor / Komisija, EU:T:2010:205, 92 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

100    Kad ir kaip būtų, įmonei niekada negali būti skirta bauda, kurios dydis apskaičiuojamas remiantis jos dalyvavimu slaptuose veiksmuose, už kuriuos ji negali būti pripažinta atsakinga (98 punkte minėto Sprendimo Chalkor / Komisija, EU:T:2010:205, 93 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

101    Be to, įmonė gali būti baudžiama tik už tai, dėl ko ji asmeniškai yra kaltinama (2001 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Krupp Thyssen Stainless ir Acciai speciali Terni / Komisija, T‑45/98 ir T‑47/98, Rink., EU:T:2001:288, 63 punktas).

102    Sankcijos turi būti individualizuotos, t. y. jos turi atitikti atitinkamų įmonių veiksmus ir požymius (2006 m. birželio 29 d. Sprendimo SGL Carbon / Komisija, C‑308/04 P, Rink., EU:C:2006:433, 46 punktas ir 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Britannia Alloys & Chemicals / Komisija, C‑76/06 P, Rink., EU:C:2007:326, 44 punktas).

103    Konkrečiai kalbant, jau yra nuspręsta, kad įmonė, kurios atsakomybė yra nustatyta dėl kelių kartelio dalių, labiau prisideda prie šio kartelio veiksmingumo ir sunkumo nei įmonė, dalyvavusi tik vienoje to paties kartelio dalyje. Todėl pirmoji įmonė padaro sunkesnį pažeidimą nei antroji (98 punkte minėto Sprendimo Chalkor / Komisija, EU:T:2010:205, 99 punktas).

104    Bendrojo Teismo pateiktame teismo posėdžio pranešime išsamiai pateiktus šalių argumentus reikia vertinti atsižvelgiant būtent į Ginčijamo sprendimo turinį ir jame nurodytus principus.

 B – Dėl dalyvavimo darant vieną pažeidimą

 1. Šalių argumentai

105    Trame nurodo, kad Komisija negali jos kaltinti dėl to, kad ji penkerius metus ir šešis mėnesius dalyvavo darant vieną pažeidimą, kurį sudaro Europos („Europos klubas“), regionų ir nacionaliniais („Ispanijos klubas“, „Pietų susitarimas“, „Italijos klubas“) lygmenimis sudaryti susitarimai. Faktinių aplinkybių metu Trame prekiavo tik Italijoje ne dėl tariamo susitarimo dėl rinkos pasidalijimo, o dėl oficialaus prekybos šiomis prekėmis užsienyje leidimo neturėjimo. Jos visai nedomino informacija apie kitas valstybes nares nei Italija. Be to, nėra jokių įrodymų, kad ji dalyvavo darant pažeidimą viršvalstybiniu lygmeniu arba kitame kartelyje nei „Italijos klubas“. Pirma, Trame niekada nedalyvavo susitikimuose Europos lygmeniu ir nesikeitė informacija šiuo klausimu. Antra, išvada apie dalyvavimą darant vieną pažeidimą negali būti daroma remiantis vien aplinkybe, kad „Italijos klube“ konkurentės retkarčiais arba atsitiktinai minėjo „Europos klubą“ esant Trame. Šiuo klausimu pati Komisija pripažįsta, kad iki 2000 m. gegužės 15 d. Trame nežinojo apie tai, kad pažeidimas daromas Europos lygiu (Ginčijamo sprendimo 651 konstatuojamoji dalis), ir bent jau į šią aplinkybę turėjo atsižvelgti nustatydama baudos dydį. Vienintelė nuoroda į „Europos klubą“ padaryta dokumente, susijusiame su 2000 m. gegužės 15 d. susitikimu; jame tik nurodyta, kad šis klubas išgyvena krizę. Komisijos nuomone, tai yra „tikėtina“ nuoroda į „Europos klubą“, o tai paaiškina jos abejones šiuo klausimu. Su 2000 m. birželio 12 d. ir spalio 9 d. susitikimais susijusiuose dokumentuose nėra aiškios nuorodos į „Europos klubą“. Iš tikrųjų inkriminuojamu pažeidimo laikotarpiu Trame nežinojo ir negalėjo žinoti apie „Europos klubą“ ir jo veikimo mechanizmus.

106    Kartu Trame pažymi, kad Socitrel, Proderac ir Fapricela buvo nubaustos tik už dalyvavimą vieno pažeidimo sudedamojoje dalyje („Ispanijos klube“), atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad jos vėlai sužinojo, jog pažeidimas daromas visoje Europoje. Pavyzdžiui, Komisija kaltino Fapricela dėl dalyvavimo kartelyje nuo 1998 m. gruodžio mėn. iki 2002 m. rugsėjo mėn., tačiau atsižvelgė tik į šios įmonės dalyvavimą „Ispanijos klubo“ veikloje, nes Fapricela niekada nedalyvavo Europos susitikimuose ir sužinojo apie juos tik 2001 m. gegužės mėn. Ši situacija panaši į Trame, kurią Komisija kaltino dėl to, kad nuo 1997 m. kovo mėn. iki 2002 m. rugsėjo mėn. dalyvavo „Italijos klubo“ veikloje ir nuo 2000 m. gegužės mėn. žinojo, jog kartelis įgyvendinamas visoje Europoje, situaciją. Taigi Europos lygmeniu šios įmonės nevaidino jokio vaidmens ir sužinojo apie tokio lygio kartelį tik praėjus daugiau kaip pusei inkriminuojamo pažeidimo laikotarpio. Savavališkas šių dviejų įmonių vertinimo skirtumas turėjo neigiamos įtakos nustatant Trame skirtos baudos dydį; šis dydis buvo per didelis ir nustatytas atsižvelgiant ne į jos situaciją.

107    Komisija nesutinka su šiais argumentais. Ginčijamame sprendime nustatyta, kad „Italijos klubo“ narės buvo nuolat informuojamos apie „Europos klubo“ priimtus sprendimus ir pačios informuodavo „Europos klubo“ nares apie savo sprendimus. „Europos klubo“ ir „Italijos klubo“ veiksmai buvo griežtai koordinuojami. Tiek „Ciuricho klubo“, tiek „Europos klubo“ etapuose „Italijos klubo“ narės galėjo priimti savo sprendimus remdamosi informacija, kurią joms teikė jų paneuropinis atstovas (Redaelli „Ciuricho klubo“ etape, Tréfileurope „Europos klubo“ etape). Taip pat nustatyta, kad nuo 2000 m. gegužės 15 d. Trame žinojo arba turėjo žinoti, kad yra sudedamoji daugiau apimančios paneuropinės sistemos, kurią sudaro kelį lygiai, dalis. Trame situacija taip pat skyrėsi nuo Socitrel, Proderac ir Fapricela situacijos, nes šios įmonės sužinojo, jog dalyvauja paneuropinėje sistemoje, tik nuo 2001 m. gegužės 15 d., gerokai po to, kai apie tai sužinojo Trame. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad „Italijos klubas“ ir „Europos klubas“ geografiškai kažkiek sutampa.

 2. Bendrojo Teismo vertinimas

108    Iš karto reikia pažymėti, kad Komisija nepagrįstai inkriminavo Trame dalyvavimą darant vieną pažeidimą penkerius metus ir šešis mėnesius, nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. (žr. Ginčijamo sprendimo 1 straipsnį ir šio sprendimo 61 ir 68 punktus), nes tik nuo 2000 m. gegužės 15 d. Komisija galėjo nustatyti, kad Trame „žinojo arba turėjo žinoti“, jog dalyvaudama „Italijos klubo“ veikloje ji taip pat dalyvauja daugiau apimančioje kelių lygių paneuropinėje sistemoje (žr. Ginčijamo sprendimo 651 konstatuojamąją dalį ir šio sprendimo 73 punktą).

109    Kad ir kaip būtų, Trame negalima kaltinti dėl to, kad, viena vertus, nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. dalyvavo „Italijos klubo“ veikloje, o kita vertus, „Italijos klube“ jos padėtis buvo tokia, kad galima daryti prielaidą, jog nuo 2000 m. gegužės 15 d. ji žinojo arba turėjo žinoti, kad dalyvavimas šioje kartelio sudedamojoje dalyje yra daugiau apimančios sistemos dalis ir kad prie šios sistemos ji siekė prisidėti savo veiksmais, ir tai leidžia Komisijai daryti išvadą, kad ji dalyvavo darant vieną pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal šio sprendimo 91 ir paskesniuose punktuose nurodytą teismo praktiką.

110    Būtent tokiomis konkrečiomis aplinkybėmis reikia patikrinti, ar Komisija galėjo konstatuoti, kad nuo 2000 m. gegužės 15 d. Trame „žinojo arba turėjo žinoti“, jog „Italijos klubas“ buvo bendro plano, apimančio, be kita ko, antrąjį paneuropinio susitarimo etapą, t. y. tuo pačiu metu kaip ir „Italijos klubas“ veikusį „Europos klubą“, dalis.

 a) Trame situacijos palyginimas su „Italijos klubo“ narių situacija

111    Visų pirma reikia pažymėti, kad Trame nėra nurodyta kaip viena iš įmonių, dalyvavusių 1997 m. gruodžio 16 d. „Italijos klubo“ susitikime; jis laikomas vienu iš tų susitikimų, kurie geriausiai parodo glaudžius Italijos ir paneuropinių susitarimų ryšius „Europos klubo“ etape (Ginčijamo sprendimo 558 konstatuojamoji dalis). Būtent per šį susitikimą Tréfileurope detaliai išdėstė Redaelli, CB, Itas ir ITC „Europos klubo“ taisykles (žr. Ginčijamo sprendimo 3 priedo skyrelį, susijusį su 1997 m. gruodžio 16 d. susitikimu).

112    Dėl šių penkių gamintojų Komisija gali pagrįstai manyti, kaip ji tai daro pirmoje savo argumentų dalyje (žr. šio sprendimo 107 punktą), kad „Italijos klubo“ narės buvo informuotos apie „Europos klubo“ priimtus sprendimus ir pačios pranešdavo „Europos klubo“ narėms apie savo sprendimus. Taigi iš Ginčijamo sprendimo matyti, kad Tréfileurope buvo ne tik „Italijos klubo“ narė, bet ir viena iš nuolatinių „Europos klubo“ narių, ir kad Redaelli, CB, Itas ir ITC, o vėliau ir SLM, dalyvavo „Europos klubo“ ir „Italijos klubo“ pasitarimuose arba buvo šių pasitarimų pagrindinis objektas nustatant Italijos gamintojų eksporto už Italijos ribų kvotą. Atitinkamų pasitarimų turinį galima apibendrinti taip: Europos gamintojos norėjo Italijos gamintojoms pasiūlyti jas tenkinančią eksporto kvotą, o Italijos gamintojų nuomone, tokia kvota buvo nepakankama, todėl vyko ginčai, kol buvo rastas abiem pusėms priimtinas sprendimas (ginčijamame sprendime žr. 278 ir paskesnes konstatuojamąsias dalis, esančias dalyje „Pagrindinių daugiašalių susitikimų apibūdinimas, iš kurios matyti, kad Europos gamintojoms pasiūlius 47 000 t kvotą, o Italijos gamintojoms – 60 000 t, pasiektas principinis susitarimas dėl 50 000 t kiekio).

113    Vis dėlto reikia konstatuoti, kaip savo argumentuose nurodo Trame (žr. šio sprendimo 105 punktą), kad jos situacija skiriasi nuo Tréfileurope, Redaelli, CB, Itas, ITC, o vėliau – SLM situacijos. Iš tikrųjų, kaip pažymėta Ginčijamo sprendimo 651 konstatuojamojoje dalyje, „per visą pažeidimo laikotarpį Trame neprekiavo už Italijos ribų“. Be to, kaip minėta ginčijamame sprendime, Trame dalyvavo aštuoniolikoje „Italijos klubo“ susitikimų (išnaša Ginčijamo sprendimo 468 konstatuojamojoje dalyje). Šiuo klausimu Trame paaiškina, kad tai buvo aštuoniolika susitikimų iš 234. Šis skaičius yra daug mažesnis už susitikimų, kuriuose dalyvavo pagrindinės „Italijos klubo“ narės, skaičių. Apskritai, neatsižvelgiant į Komisijos ginčijamame sprendime aiškiai nurodytus susitikimus, taip pat nustatyta, kad Trame nedalyvavo pagrindiniuose susitikimuose, kuriuose buvo aptariami ir „Italijos klubą“, ir „Europos klubą“ dominantys klausimai (žr., pvz., be 1997 m. gruodžio 16 d. susitikimo, Ginčijamo sprendimo 3 priedo skyrelius, susijusius su 2001 m. liepos 12 ir 23 d. susitikimais).

114    Komisija pripažino, kad Trame situacija, palyginti su pagrindinių „Italijos klubo“ narių situacija, buvo ypatinga, nes tik nuo 2000 m. gegužės 15 d., o ne nuo jos prisijungimo prie „Italijos klubo“ 1997 m. kovo mėn. dienos, Trame, Komisijos manymu, „žinojo arba turėjo žinoti“, kad dalyvaudama „Italijos klubo“ veikloje taip pat dalyvauja paneuropinėje sistemoje. Tai irgi matyti iš Trame vieno iš Tréfileurope atstovų „Italijos klube“ vardu pateikto pareiškimo, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad „[Trame] labai retai dalyvavo „Italijos klubo“ susitikimuose, dažniausiai Federacciai <…> patalpose. Dažnai [Trame] atvykdavo į vėlesnį susitikimo etapą. Kartais, būtent ji imdavosi iniciatyvos palikti susitikimą jam nesibaigus“.

115    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, nesant konkrečiai su Trame situacija susijusių įrodymų, Komisija negali tik teigti, jog aplinkybės, kad yra nustatyta, jog penkios pagrindinės „Italijos klubo“ narės ir vėliau SLM dalyvavo „Europos klubo“ ir „Italijos klubo“ pasitarimuose dėl Italijos gamintojų eksporto už Italijos ribų kvotos, pakanka siekiant įrodyti, kad Trame, kaip „Italijos klubo“ narė, žinojo arba turėjo žinoti apie šiuos pasitarimus. Priešingai, nei tvirtina Komisija, „Italijos klubo“ narės nesudaro vienalytės kategorijos, jos yra labai skirtingos įmonės. Kai kurios „Italijos klubo“ narės taip pat yra kitų klubų narės, pavyzdžiui, Tréfileurope arba Tycsa. Kitos „Italijos klubo“ narės yra ne tik Italijoje, bet ir kitose valstybėse narėse veiklą vykdančios įmonės, pavyzdžiui, Redaelli, CB, Itas, ITC, o vėliau – SLM. Nagrinėjamu atveju, nors Trame buvo „Italijos klubo“ narė, jos dalyvavimas tiek dėl faktinių aplinkybių (prekių neeksportavimas, vėlyvas sužinojimas, kad kartelis yra paneuropinio masto), tiek dėl įrodymų (nedidelis susitikimų, kuriuose Trame dalyvavimas nustatytas, skaičius) skiriasi nuo kitų penkių pagrindinių „Italijos klubo“ narių, dalyvavusių nuo šių susitarimų pradžios, dalyvavimo ir kiek tai susiję su vidiniu, ir kiek tai susiję su išoriniu aspektais.

 b) Įrodymų, susijusių su 2000 m. gegužės, birželio ir spalio mėnesių susitikimais, nagrinėjimas

116    Iš Ginčijamo sprendimo ir Komisijos argumentų antros dalies matyti (žr. šio sprendimo 107 punktą), kad, jos teigimu, nuo 2000 m. gegužės 15 d. buvo galiama daryti išvadą, jog Trame dalyvavo darant vieną pažeidimą, nes nuo šio momento Trame „žinojo arba turėjo žinoti“, kad yra daugiau apimančios paneuropinės sistemos sudedamoji dalis. Komisijos nuomone, tokią išvadą galima daryti remiantis įrodymais, susijusiais su trimis Ginčijamo sprendimo 651 konstatuojamojoje dalyje nustatytais susitikimais, konkrečiai kalbant, 2000 m. gegužės 15 d., birželio 12 d. ir spalio 9 d.

117    Tačiau išnagrinėjęs šiuos įrodymus Bendrasis Teismas negali daryti tokios pačios išvados kaip Komisija.

118    Pirmasis susitikimas, kurį Komisija nurodė siekdama įrodyti, kad nuo 2000 m. gegužės 15 d. Trame galėjo žinoti, jog „Italijos klubas“ yra bendro daugiau apimančio plano dalis, be kita ko, dėl to, kad pagal jį buvo numatyta koordinuoti „Italijos klubo“ ir „Europos klubo“ veiksmus, yra tos dienos „Italijos klubo“ susitikimas. Šiam susitikimui skirtame skyrelyje, esančiame Ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija nurodė, kad jame dalyvavo CB, Itas, ITC, Tréfileurope Italia, SLM, Trame ir DWK, o Tycsa buvo paminėta kaip nedalyvavusi.

119    Šiame skyrelyje Komisija taip apibūdino 2000 m. gegužės 15 d. susitikime aptartus klausimus:

–        „pirminių žaliavų kainų ir krizės rinkoje aptarimas. Anot [vieno iš Tréfileurope atstovų], ir „Europos klubas“, kurį sudaro Emesa, Tycsa, Tréfileurope, Nedri, DWK ir WDI, ir „Italijos klubas“ patiria krizę“,

–        „Emesa palieka „Europos klubą“, o „Tycsa ir Emesa perėmė didelius kiekius iš Fundia“; „Fapricela ir Socitrel taip pat paminėtos,

–        „Tréfileurope patvirtina susitikimą dėl Italijos rinkos.“

120    Šios informacijos šaltinis yra ITC, CB, SLM ir Tréfileurope, ji gauta arba atliekant patikrinimus, arba iš prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti. Ranka surašytas 2000 m. gegužės 15 d. susitikimo protokolas, kurį pateikė ITC, be kita ko, įrodo šio sprendimo 119 punkto pirmoje ir antroje įtraukose išdėstytą informaciją.

121    Antrasis nagrinėjamas susitikimas yra 2000 m. birželio 12 d. „Italijos klubo“ susitikimas. Ginčijamo sprendimo 3 priede esančiame skyrelyje, skirtame šiam susitikimui, Komisija pažymėjo, kad jame dalyvavo: Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope Italia, SLM, Trame, Tycsa ir DWK.

122    Tame skyrelyje Komisija taip apibūdino per 2000 m. birželio 12 d. susitikimą aptartus klausimus:

–        „pasitarimai dėl rinkos. Tycsa prašo parduoti mažesnėmis kainomis (teigiama, kad Italijos rinkoje jie parduoda 4 000 t, t. y. 4 % rinkos dalį). Ispanai spaudžia portugalus. Minimi „Emesa-Tycsa, Socitrel-Fapricela“ pavadinimai. Nuoroda (galbūt) į „Europos klubą“, kuris skundžiasi dėl Tycsa (Antverpenas ir Diuseldorfas skundžiasi dėl Tycsa),

–        tam tikrų (išvardytų) klientų ir tiekimų „lyderiaujantiems“ tiekėjams priskyrimas.“

123    Šios informacijos šaltinis yra Tycsa ir ITC, ji gauta arba atliekant patikrinimus, arba iš prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti. Ranka surašytas 2000 m. birželio 12 d. susitikimo protokolas, kurį pateikė ITC, be kita ko, įrodo šio sprendimo 122 punkto pirmoje įtraukoje išdėstytą informaciją.

124    Trečiasis nagrinėjamas susitikimas yra 2000 m. spalio 9 d. „Italijos klubo“ susitikimas. Ginčijamo sprendimo 3 priede esančiame skyrelyje, skirtame šiam susitikimui, Komisija pažymėjo, kad jame dalyvavo: Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir Tréfileurope Italie, SLM, Trame, Tycsa, DWK, Nedri ir WDI.

125    Tame skyrelyje Komisija taip apibūdino per 2000 m. spalio 9 d. susitikimą aptartus klausimus:

–        „pasitarimai dėl kvotų Europos rinkai (įskaitant Jungtinę Karalystę, Airiją, Portugaliją, Šveicariją, Austriją, Belgiją). Atitinkamai pasitarimas dėl to, ar SLM sutiktų su [1 400 t iš bendro (Italijoje) parduodamų prekių kiekio, kuris 2001 m., manoma, bus 50 000 t]. Teigiama, kad SLM yra pasirengusi tęsti derybas su Europa dėl savo pozicijos“,

–        „anot CB, susitikimas buvo susijęs su Europos rinkos analize ir skverbimusi į tarpusavio rinkas. Derybos su Italijos gamintojomis siekiant sudaryti susitarimą dėl rinkos pasidalijimo“,

–        „Nedri: tikslas (nepasiektas) buvo įtraukti Italijos gamintojas į naują kvotų pasidalijimą. Per susitikimą Italijos gamintojos (CB, ITC, Itas, Redaelli, SLM) paprašė WDI, DWK, Nedri, Tycsa ir Tréfileurope 60 000 t eksporto kvotos“,

–        „šį susitikimą „Europos klubo“ dalyvės parengė per 2000 m. rugsėjo 26 d. susitikimą Briuselyje <…>“.

126    Šios informacijos šaltinis, be kita ko, yra ITC, CB, Tycsa, Nedri, WDI, Tréfileurope, DWK ir Redaelli.

127    Atsižvelgiant į ranka surašytą 2000 m. spalio 9 d. susitikimo protokolą, kurį pateikė ITC, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pasitarimas buvo susijęs su visais šio sprendimo 125 punkto pirmoje įtraukoje nurodytais klausimais. Iš tikrųjų iš šiame protokole pateiktos svarbios informacijos matyti, kad: pirma, susitikime dalyvavusių asmenų ir įmonių, kurioms buvo atstovauta, sąraše šalia „SLM ir RT [Redaelli] parašytas žodis – NO, o šalia Trame atstovo pavardės pateikta pastaba „15 val.“ (kaip nurodyta kitoje vietoje, susitikimas prasidėjo 10 val.; pasidomėjus šio atstovo pavarde, beje, matyti, kad ši pavardė parašyta virš ženklo „–“, kuris iš pradžių buvo padėtas šalia pastabos Trame); antra, pasitarimas dėl kvotų Europos rinkai, kuris, sprendžiant iš jo vietos protokole, įvyko susitikimo pradžioje, matyti tik iš keturių eilučių, kuriose paminėta: „JK+Airija 40; Norvegija, Švedija, Danija 40; Portugalija 25; Šveicarija – Austrija 10“ (gali būti kalbama apie skverbimosi eksportuojant procentą arba laipsnį, tačiau, atsižvelgiant į protokolą, tai nėra akivaizdu); trečia, keli su SLM susiję duomenys, įskaitant nuorodą „1 400 t“, „2001 m. gamyba“, „50 000 t“ ir aplinkybę, kad SLM ketina tęsti derybas dėl pozicijos Europoje, tačiau neakivaizdu, kad šie duomenys susiję su informacija apie tariamas kvotas Europos rinkai, nes atskirti ilga linija per visą puslapį nuo kitų duomenų, susijusių su kitomis aplinkybėmis“.

128    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad dokumentas, kuriuo Komisija remiasi siekdama nustatyti turinį to, kas pažymėta šio sprendimo 125 punkto pirmoje įtraukoje, iš tikrųjų leidžia įrodyti tik tai, kas išdėstyta minėtos įtraukos antrame ir trečiame sakiniuose, tačiau negalima daryti pakankamai įrodytos išvados, kad ši pasitarimo dalis vyko dalyvaujant SLM ir Redaelli arba tuo metu, kai dalyvavo Trame atstovas, nes tikrai žinoma, jog Trame atstovas atvyko tik 15 val., nors susitikimas buvo prasidėjęs 10 val.

129    Be to, iš kitų duomenų, kuriais Komisija remiasi dėstydama turimą informaciją apie 2000 m. spalio 9 d. susitikimą, matyti, kad kalbėdama apie Italijos gamintojas ir pasitarimus dėl eksporto kvotų Nedri pažymėjo, jog šios gamintojos – tai CB, ITC, Itas, Redaelli ir SLM, tačiau nepaminėjo Trame. Jei Trame tuo metu būtų dalyvavusi pasitarime, galima manyti, kad Nedri būtų paminėjusi ir šią įmonę.

130    Vertinami kartu, su trimis minėtais susitikimais susiję įrodymai leidžia dėl Trame konstatuoti tris dalykus. Pirma, per šiuos susitikimus buvo paminėtas „Europos klubas“, neabejotinai tiesiogiai 2000 m. gegužės mėn., nes Trame net galėjo suprasti minėto klubo sudėtį, ir greičiausiai netiesiogiai 2000 m. birželio mėn. (darant nuorodą į Antverpeną ir Diuseldorfą, kuri galėjo būti suprasta kaip nuoroda į įmonių, kurios yra „Europos klubo narės“, buveines). Antra, be to, nustatyta, kad per šiuos susitikimus padarytos nuorodos į „Europos klubą“ buvo susijusios su viena įmone – Tycsa (dalyvavusia taip pat 2000 m. birželio ir spalio mėnesių susitikimuose), kuri Italijoje beveik nevykdė veiklos, arba su kitomis ne Italijos įmonėmis (Socitrel, Fapricela, Emesa). Tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad kartelis dėl ĮPA egzistavo tik Italijoje arba kad jame dalyvavo daugiausia tik Italija suinteresuotos gamintojos. Trečia, taip pat galima pagrįstai manyti, kad galimi klausimai dėl „Europos klubo“ pobūdžio ir veiksmų, paminėti per 2000 m. gegužės ir birželio mėnesių susitikimus, buvo išspręsti 2000 m. spalio mėn., nes nustatyta, kad šiame susitikime dalyvavo ne tik pagrindinės „Italijos klubo“ narės arba Italijos rinkoje veiklą vykdžiusios gamintojos. Tačiau lieka abejonių dėl klausimo, ar Trame galėjo dalyvauti šio susitikimo dalyje, kurioje buvo kalbama apie SLM ketinimus už Italijos ribų.

131    Tačiau bet kuriuo atveju nustatyta, kad net jeigu į 2000 m. spalio 9 d. susitikimą Trame atstovas atvyko tik 15 val., jis vis dėlto dalyvavo susitikime kartu su DWK, WDI ir Nedri, kurios nėra daugiausia Italija suinteresuotos gamintojos, atstovais.

132    Taigi atsižvelgiant į šiuos įrodymus galima daryti išvadą, kad bent jau nuo trečiojo susitikimo, t. y. 2000 m. spalio 9 d., Trame, kaip ir bet kuri trijuose minėtuose susitikimuose dalyvavusi įmonė, galėjo suprasti, jog, be „Italijos klubo“, yra kitas klubas, t. y. „Europos klubas“, apie kurį buvo užsiminta tų metų gegužės mėn. ir paminėta birželio mėn. ir kurio veikla ne tik turėjo būti panaši į „Italijos klubo“ veiklą, bet taip pat buvo derinama su šiuo klubu, kaip tai patvirtina ne Italijos gamintojų, pavyzdžiui, DWK, dalyvavimas „Italijos klubo“ susitikimuose.

133    Tačiau, priešingai, nei nuspręsta ginčijamame sprendime, teisiškai nėra įrodyta, kad nuo Trame dalyvavimo pirmajame iš trijų aptariamų „Italijos klubo“ susitikimų dienos, t. y. 2000 m. gegužės 15 d., šios įmonės situacija buvo tokia, kad ji žinojo arba turėjo žinoti apie paneuropinį kartelio mastą. Vien pavadinimo „Europos klubas“ paminėjimo per susitikimą nepakanka, kad būtų galima daryti prielaidą dėl žinojimo apie šio klubo dalyvių sudarytus susitarimus. Toks aiškinimas juo labiau įtikinamas, turint omenyje aplinkybę, kad šio klubo paminėjimas yra susijęs su apibūdinimu „patiria krizę“, pastaba, jog „Emesa palieka „Europos klubą“, arba aplinkybe, kad „Tycsa ir Emesa perėmė didelius kiekius iš Fundia“. Remiantis šiomis pastabomis galima manyti: kad ir kas būtų tas „Europos klubas“, jam gresia sąstingis.

134    Be to, dėl antrojo susitikimo, t. y. 2000 m. birželio 12 d., reikia pažymėti, kad pastaba apie Tycsa (kuri prašo mažinti kainas) yra susijusi su Italijos rinka, kur jai tenka 4 %, nes parduota 4 000 t. Taigi ši įmonė galėjo būti suvokiama kaip „Italijos klubo“ narė, beje, kliūčių sudaranti narė, o ne kaip „Europos klubo“ narė. Kitais iš šio susitikimo išplaukiančiais duomenimis, atrodo, taip pat galima remtis grindžiant idėją, kad jei „Europos klubas“ (paminėtas per pirmąjį susitikimą) egzistuoja, jis apima agresyvaus konkurencinio elgesio nares, pavyzdžiui, Ispanijos bendroves (Emesa ir Tycsa), darančias spaudimą Portugalijos bendrovėms (Socitrel ir Fapricela).

135    Taigi šiame etape negalima daryti teisės požiūriu pakankamos išvados, kad nuo 2000 m. gegužės 15 d. Trame žinojo arba negalėjo nežinoti, jog pažeidimas yra paneuropinio masto. Tokią išvadą galima daryti tik nuo 2000 m. spalio 9 d.

136    Taip pat reikia pažymėti, kaip savo argumentuose nurodo Trame (žr. šio sprendimo 105 punktą), kad net jeigu galima tvirtinti, jog Trame žinojo arba turėjo žinoti apie paneuropinį kartelio mastą nuo 2000 m. spalio 9 d., remdamasi tokiais argumentais Komisija, nustatydama baudos dydį, bet kuriuo atveju negali daryti išvados, kad pati Trame dalyvavo „Europos klubo“ veikloje. Nagrinėjamu atveju Trame situacija yra ypatinga, nes per visą jai inkriminuojamo pažeidimo laikotarpį neginčijama, jog ši įmonė dalyvavo tik „Italijos klubo“ veikloje. Kalbant konkrečiau, per visą šį laikotarpį Trame dalyvavo tik vidiniame „Italijos klubo“ aspekte, nes neturėjo leidimų, reikalingų norint parduoti ĮPA už šios šalies ribų. Beje, ginčijamame sprendime Komisija pripažįsta, kad šiuo laikotarpiu Trame neprekiavo už Italijos ribų; tai galima pasakyti apie kontinentinę Europą, kurioje galiojo kartelis, tačiau kai kuriuos pardavimus ši įmonė įvykdė Jungtinėje Karalystėje, kuri nebuvo susijusi su vienu pažeidimu. Taigi ši situacija skiriasi nuo pagrindinių „Italijos klubo“ narių (kaip Redaelli), kurios vykdė veiklą tiek Italijoje, tiek kitose valstybėse narėse, situacijos arba nuo kai kurių nuolatinių „Europos klubo“ (kaip Tréfileurope) narių, kurios vykdė veiklą ir likusioje Europos dalyje, ir Italijoje, situacijos.

 c) Trame situacijos palyginimas su kai kurių „Ispanijos klubo“ narių situacija

137    Atkreiptinas dėmėsis į paskutinį šalių argumentuose nurodytą elementą (žr. šio sprendimo 106 ir 107 punktus), t. y. klausimą, ar Trame situacija panaši į Socitrel, Proderac ir Fapricela situaciją, dėl ko Komisija turėtų ją panašiai vertinti.

138    Mutatis mutandis iš tikrųjų reikia palyginti šias situacijas. Kaip ir Trame, kurios situacija „Italijos klube“ skiriasi nuo penkių pagrindinių šio klubo narių Redaelli, CB, Itas, ITC ir Tréfileurope, trijų „Ispanijos klubo“ narių, t. y. Socitrel, Proderac ir Fapricela, situacija skiriasi nuo kitų šio klubo narių, tarp jų Emesa ir Tycsa, situacijos; pastarosios įmonės dalyvavo ir „Europos klubo“, ir net, pavyzdžiui, Tycsa, „Italijos klubo“ veikloje.

139    Tačiau iš Ginčijamo sprendimo matyti, kad Komisija nubaudė Socitrel, Proderac ir Fapricela ne apskritai už jų dalyvavimą darant vieną pažeidimą joms inkriminuojamo pažeidimo laikotarpiu, bet atsižvelgusi į jų dalyvavimą tik šio pažeidimo dalyje, konkrečiai kalbant, „Ispanijos klube“, be kita ko, dėl vėlyvo sužinojimo apie paneuropinį kartelio mastą (nuo 2001 m. gegužės mėn.) (Ginčijamo sprendimo 949 konstatuojamoji dalis, kurioje kalbama apie Komisijos skirtingą požiūrį šiuo klausimu nustatant 2006 m. gairėse apibrėžtą bazinį baudos dydį). Taip nėra Trame, nubaustos už dalyvavimą darant vieną pažeidimą nuo 1997 m. kovo mėn. iki 2002 m. rugsėjo mėn., atveju.

140    Siekdama pateisinti tai, kad nevertino Trame panašiai kaip Socitrel, Proderac ir Fapricela, Komisija nurodo du elementus: pirma, aplinkybę, kad iš Ginčijamo sprendimo matyti, jog Socitrel, Proderac ir Fapricela nuo 2001 m. gegužės 15 d. žinojo, kad dalyvauja daugiau apimančioje sistemoje (Ginčijamo sprendimo 658, 660 ir 661 konstatuojamosios dalys), t. y. metais vėliau nei Trame, kuri apie tai žinojo nuo 2000 m. gegužės 15 d., ir, antra, aplinkybę, kad, kitaip nei Socitrel, Proderac ir Fapricela atveju, „Italijos klubo“ geografinė apimtis iš esmės sutampa su paneuropinių susitarimų geografine apimtimi ir gerokai peržengia „Ispanijos klubo“ geografinės apimties (Ispanija ir Portugalija) ribas“ (Ginčijamo sprendimo 949 konstatuojamoji dalis).

141    Tačiau reikia konstatuoti, kad, nepaisant Komisijos nurodytų skirtumų, vis dėlto tos pačios aplinkybės, pavyzdžiui, Komisijos nurodytos dėl Socitrel, Proderac ir Fapricela – būtent, pirma, vėlyvas sužinojimas apie paneuropinį kartelio mastą (2000 m. spalio mėn., o ne 2000 m. gegužės mėn.) ir, antra, „Italijos klubo“ geografinė apimtis, kuri Trame, neeksportavusios už Italijos ribų dėl atitinkamų leidimų neturėjimo, atveju galėjo būti tik vidinė – vertinamos švelniau, kiek tai susiję su Trame. Be to, reikia pažymėti, kad iš Ginčijamo sprendimo matyti, jog nors „Ispanijos klubas“ daugiausia buvo susijęs su Ispanija ir Portugalija, jame taip pat buvo aptariamas Pirėnų pusiasalio gamintojų eksportas (žr. Ginčijamo sprendimo 4 priedo skyrelį, skirtą 2001 m. liepos 6 d. susitikimui).

 d) Išvada

142    Apibendrinant galima daryti išvadą, kad ginčijamame sprendime pateiktas Komisijos vertinimas dėl Trame dalyvavimo darant vieną pažeidimą kritikuotinas trimis aspektais.

143    Pirma, Komisija klaidingai inkriminavo Trame dalyvavimą nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. darant vieną pažeidimą, t. y. „sudarant visus susitarimus ir derinant veiksmus įtempiamosios plieninės armatūros sektoriuje vidaus rinkoje, o nuo 1994 m. sausio 1 d. – EEE“, nes iš Ginčijamo sprendimo matyti, kad Trame žinojo apie paneuropinį kartelio mastą tik nuo 2000 m. gegužės 15 d.

144    Antra, taip pat Komisija klaidingai nusprendė, kad nuo 2000 m. gegužės 15 d. Trame žinojo arba turėjo žinoti apie paneuropinį kartelio mastą, nes neįmanoma pakankamai įrodyti, jog tuo metu Trame galėjo žinoti apie „Europos klubo“ pobūdį ir siekiamus tikslus. Atsižvelgiant į šiuo klausimu pateiktus įrodymus reikia pažymėti, kad tokia situacija gali būti konstatuota tik nuo 2000 m. spalio 9 d., t. y. dienos, kai Trame dalyvavo susitikime, kuriame susitiko „Italijos klubo“ narės ir įmonės, kurios yra ne šio klubo, o tik „Europos klubo“ narės, ir tai turėjo pašalinti visas jos abejones, kurias ji dar galėjo turėti dėl termino „Europos klubas“, kažkada paminėto arba nurodyto per „Italijos klubo“ susitikimus, reikšmės.

145    Nuo tos datos Komisija turi teisę laikyti įrodyta aplinkybe, kad savo elgesiu Trame ketino prisidėti prie bendrų visų kartelio dalyvių siektų tikslų, net jei nevykdė eksporto, ir žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį arba galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką, kaip tai suprantama pagal teismo praktiką.

146    Trečia, nustatydama Trame dalyvavimo darant vieną pažeidimą pobūdį ir apimtį Komisija nepakankamai atsižvelgė į Trame ir penkių pagrindinių „Italijos klubo“ narių situacijų skirtumus, taip pat į mutatis mutandis esamus Trame ir trijų mažiausiai svarbių „Ispanijos klubo“ narių situacijų panašumus.

147    Dėl šios aplinkybės reikia panaikinti Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 17 punktą tiek, kiek Komisija nustatė, kad nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2000 m. spalio 9 d. Trame dalyvavo paneuropinėje nagrinėjamo pažeidimo dalyje. Kitos tokios išvados pasekmės bus bendrai įvertintos išnagrinėjus šalių argumentus.

148    Vis dėlto toliau reikia pažymėti, kad galimas šių pasekmių poveikis Komisijos nustatytam baudos dydžiui negali būti labai didelis, nes šis buvo apskaičiuotas remiantis bendra Trame Italijoje atliktų ĮPA pardavimų suma. Šiuo klausimu negali būti laikoma, kad pats Trame dalyvavimas tik vidiniame „Italijos klubo“ aspekte nėra sunkus, net jei pagal šio sprendimo 103 punkte minėtą teismo praktiką toks dalyvavimas yra ne toks sunkus nei įmonės, dalyvavusios ne tik vidiniame, bet ir išoriniame „Italijos klubo“ aspekte, t. y kitose klubuose, pavyzdžiui, „Europos klube“ ir „Ispanijos klube“.

 C – Dėl pluošto, sudaryto iš trijų vielų

 1. Šalių argumentai

149    Trame nurodo, kad Komisija padarė klaidą, kai nustatydama baudos dydį atsižvelgė į jos pluošto, sudaryto iš trijų vielų („treccia“), pardavimus. Ši klaida yra didelė, nes 2001 m. parduoto pluošto, sudaryto iš trijų vielų, vertė sudarė daugiau kaip 50 % bendros jos parduoto pluošto vertės. Trame parduoto pluošto, sudaryto iš septynių vielų („trefolo“), vertė atitinkamai sudarė tik 4,05 mln. EUR bendros parduoto pluošto, įskaitant sudarytą iš trijų vielų, vertės, kuri yra 8,2 mln. EUR.

150    Apskritai Trame teigia, kad pluoštas, sudarytas iš trijų vielų, niekada nedomino „Italijos klubo“. Šis produktas yra kelis kartus paminėtas įrodymuose, tačiau neįrodyta, kad „Italijos klubo“ narės iš tiesų dėl jo tarėsi. Norėdama įrodyti priešingai Komisija grindė savo teiginius 1995 m. gruodžio mėn. lentele „1996 m. susitarimas“, kurioje Trame nėra paminėta. Teiginio, kad šioje lentelėje nurodytos kvotos buvo toliau taikomos iki 2002 m., nepatvirtina jokia kita administracinės procedūros bylos medžiaga. Faktiškai vienintelis bandymas įtraukti pluoštą, sudarytą iš trijų vielų, į kartelį buvo nesėkmingai atliktas per 2000 m. vasario 28 d. ir kovo 6 d. susitikimus. Darydama nuorodą į 2000 m. vasario 28 d. susitikimą Komisija atitinkamai teigia, kad vyko pasitarimai dėl „galimybės įtraukti pluoštą iš trijų vielų į prekybos susitarimą dėl Italijos rinkos“.

151    Po 2000 m. vasario 28 d. susitikimo nebuvo įrodymų, kad „Italijos klubas“ iš tikrųjų būtų įtraukęs pluoštą, sudarytą iš trijų vielų. Komisija šiuo atveju rėmėsi su 2000 m. kovo 6 d. susitikimu susijusiu dokumentu su jame pateiktu „labai detaliu 80 (Italijos) klientų sąrašu, kuriems pluošto, sudaryto iš trijų vielų, tiekimą pasidalijo Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope, SLM ir Trame“. Tačiau šiame dokumente buvo kalbama ne apie kvotų arba klientų pasidalijimą ateityje, o kaip paaiškino jį pateikusi ITC, „apie gamintojų tiekimų 1999 m. analizę“. ITC atstovas, prisidėjęs prie ITC pareiškimų dėl atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo, patvirtino tai Trame pateiktame pareiškime. Jis taip pat pažymėjo, kad „referenciniu laikotarpiu „Italijos klube“ dažniausiai vyko pasitarimai dėl pluošto, sudaryto iš septynių vielų“. Aptariama informacija buvo pateikta atsižvelgiant į nesėkmingą 2000 m. vasario mėn. patirtį įtraukiant į kartelį pluoštą, sudarytą iš trijų vielų. Net jei (quod non) tokios informacijos atskleidimas yra konkurencijos taisyklių pažeidimas, jis yra ne toks sunkus nei susitarimas dėl rinkos dalių pasidalijimo, ir į tai turėjo būti atsižvelgta apskaičiuojant baudos dydį. Be to, iš kitos lentelės, pateiktos administracinės procedūros bylos medžiagos 15905 dokumente, kurį Komisija apibrėžia kaip „2001 m. kvotų pasiskirstymo planas ir 2002 m. prognozės“, matyti, kad nurodyti kiekiai susiję tik su pluoštu, sudarytu iš septynių vielų, o tai dar kartą įrodo, kad pluoštas iš trijų vielų nedomino kartelio.

152    Galiausiai Trame remiasi Tréfileurope atstovo pareiškimu, kuriame patvirtinama, kad kartelis neapėmė pluošto, sudaryto iš trijų vielų, ir pažymima, jog „Italijos klube“ konkurentai, arba bent jau Trame, niekada nebuvo sudarę jokio susitarimo dėl pluošto iš septynių vielų“, kad „per šiuos susitikimus Italijos ĮPA gamintojos neaptardavo tokio produkto gamybos, eksporto arba prekybos juo, nes šis produktas jų nedomino“ ir kad „iš tikrųjų tai yra nesvarbus produktas, visų pirma skirtas Italijos rinkai“. Aplinkybė, kad „Italijos klube“ kartais buvo kalbama ir apie pluoštą, sudarytą iš trijų vielų, pavyzdžiui, nesėkmingai bandant įtraukti jį į kartelį, nesumenkina šių pareiškimų teisingumo. Taip pat Trame patikslina, kad nuo 1997 m. iki 2002 m. pluošto iš trijų vielų paklausa Italijoje siekė 20 000/22 000 t per metus ir paskui sumažėjo, o septynių vielų pluošto paklausa tuo pačiu laikotarpiu siekė 100 000/120 000 t per metus.

153    Komisija teigia, kad pluoštas, sudarytas iš trijų vielų, buvo kartelio, taip pat ir „Italijos klubo“, dalykas gerokai iki 2000 m. vasario 28 d. (Ginčijamo sprendimo 409–411 konstatuojamosios dalys). Todėl Trame negali tvirtinti, kad dėl šio produkto minėtame klube nebuvo sudaryta susitarimų. Dėl 2000 m. vasario 28 d. susitikimo iš ITC ranka surašyto šio susitikimo protokolo matyti, kad pasitarimai vyko atsižvelgiant į skaičiais išreikštus tikslius duomenis, susijusius su pluošto, sudaryto iš trijų vielų, kiekiais ir kaina. Įmonės būtų sunkiai galėjusios diskutuoti dėl tokios informacijos, jei prieš tai su ja nebūtų susipažinusios. Bet kuriuo atveju iš šio protokolo aišku, kad buvo keičiamasi komercine informacija. Be to, labai aiškūs yra su 2000 m. kovo 6 d. susitikimu susiję įrodymai. Atsakydama į Trame teiginį, kad rašytinės pastabos dėl šio susitikimo yra susijusios su gamintojų tiekimų 1999 m. analize, ir tai patvirtino ITC, Komisija pažymi, jog pirmajame šių pastabų puslapyje rengėjas pažymėjo, kad skaičiais išreikšti duomenys susiję su „pluošto, sudaryto iš trijų vielų“, „kvotomis“. Iš 2002 m. lapkričio 26 d. CB pareiškimo taip pat matyti, kad per 2000 m. kovo 13 d., 2001 m. balandžio 10 d. ir 2002 m. rugsėjo 16 d. susitikimus buvo konkrečiai siekiama pasiskirstyti pluošto, sudaryto iš trijų ir septynių vielų, klientus. Be to, Tréfileurope pareiškimas yra mažai įtikinamas atsižvelgiant į tai, ką Trame vadino bandymu įtraukti pluoštą iš trijų vielų per 2000 m. vasario 28 d. ir kovo 6 d. susitikimus. Maža to, dėl ITC atstovo pareiškimo reikia pažymėti, kad 2000 m. kovo 6 d. lentelėje nėra duomenų, jog buvo kalbama apie „praėjusių laikotarpių duomenis, susijusius su pluošto iš trijų vielų tiekimais“. Tokie pareiškimai nesumažina turimų įrodymų vertės.

 2. Bendrojo Teismo vertinimas

154    Pirmiausia reikia priminti, kad Trame buvo nubausta už dalyvavimą kartelyje ĮPA sektoriuje. Šiuo klausimu Komisija ginčijamame sprendime patikslina, kad terminas ĮPA reiškia metalinę vielą ir vielos gamybai skirtų strypų pluoštus. Kalbėdama apie ĮPA Komisija taip pat vartoja terminą „viela / pluoštas)“, o tai leidžia manyti, kad abu šie terminai yra sinonimai. Kad ir kaip būtų, iš sprendimo aišku, kad „ĮPA pluoštą sudaro trys arba septynios vielos“ (Ginčijamo sprendimo 2 ir 3 konstatuojamosios dalys).

155    Todėl iš Ginčijamo sprendimo matyti, kad Komisija iš tikrųjų manė, jog kartelis buvo susijęs su pluoštu tiek iš trijų vielų, tiek iš septynių. Vis dėlto šių dviejų rūšių produktai skiriasi tiek savo požymiais, tiek atsižvelgiant į paklausą ir pasiūlą.

156    Be to, iš atsakymų į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, matyti, kad pluoštas, sudarytas iš trijų vielų, negali būti pakeistas pluoštu iš septynių vielų, nors jie pagaminti iš tos pačios žaliavos vielos strypų. Pirmasis gali būti naudojamas mažesnių apkrovų konstrukcijose, pavyzdžiui, vynuogynuose naudojamuose stulpuose, antrasis naudojamas kaip laikančioji didelių surenkamųjų elementų konstrukcija.

157    Šiomis aplinkybėmis Trame teigia, kad Komisija suklydo, kai įtraukė į kartelį pluoštą iš trijų vielų. Trame nuomone, jai inkriminuojamas pažeidimas susijęs tik su pluoštu, sudarytu iš septynių vielų. Dėl šios priežasties nustatydama baudos dydį Komisija turėjo atsižvelgti tik į jos pluošto iš septynių vielų pardavimus; 2001 m. šie pardavimai sudarė apie pusę visų pluošto iš trijų ir septynių vielų pardavimų.

 a) Įrodymai, susiję su pirmaisiais „Italijos klubo“ veiklos metais

158    Pirma, Trame teigia, kad pluoštas, sudarytas iš trijų vielų, niekada nedomino „Italijos klubo“. Tačiau reikia konstatuoti, kad tokie argumentai prieštarauja ginčijamam sprendimui ir jame minėtiems įrodymams, susijusiems su pirmaisiais „Italijos klubo“ veiklos metais.

159    Iš Ginčijamo sprendimo matyti, kad „Italijos klubas“ buvo nacionalinis susitarimas, galiojęs nuo 1995 m. gruodžio 5 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. Šis susitarimas buvo susijęs su kvotų nustatymu Italijai ir eksportu iš šios šalies į kitas Europos šalis. Jo narės buvo Italijos įmonės Redaelli, ITC, CB ir Itas, vėliau prie jų prisijungė Tréfileurope ir Tréfileurope Italia (1995 m. balandžio 3 d.), SLM (1997 m. vasario 10 d.), Trame (1997 m. kovo 4 d.), Tycsa (1996 m. gruodžio 17 d.), DWK (1997 m. vasario 24 d.) ir Austria Draht (1997 m. balandžio 15 d.)

160    Šiuo atžvilgiu, kaip teisingai nurodo Komisija, iš Ginčijamo sprendimo matyti, kad 1995 m. gruodžio 5 d. Redaelli, CB, Itas ir ITC sudarė susitarimą dėl vielos ir pluošto, sudaryto iš trijų ir septynių vielų, kvotų pasiskirstymo Italijos ir vidaus rinkose (Ginčijamo sprendimo 409 konstatuojamoji dalis). Šį susitarimą parodo, be kita ko, Ginčijamo sprendimo 409 konstatuojamojoje dalyje pateikta lentelė, kurioje nurodytas bendras 85 000 t (iš jų: 9 000 t vielos, 13 000 t pluošto iš trijų vielų ir 63 000 t pluošto iš septynių vielų) kiekis Italijos rinkai ir bendras 45 000 t (iš jų: 16 300 t vielos, 3 900 t pluošto iš trijų vielų ir 24 800 t pluošto iš septynių vielų) vidaus rinkai.

161    Kaip atsakydama į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, taip pat teisingai pažymėjo Komisija, iš minėto susitarimo aišku, kad Redaelli, CB, Itas ir ITC kartu nusprendė pasidalyti nurodytus vielos gamybai skirtų strypų, pluošto iš trijų vielų ir pluošto iš septynių vielų kiekius Italijoje ir likusioje Sąjungos dalyje ir kad šis susitarimas buvo sudarytas, nes atitinkamos šalys ji parafavo.

162    Per 1995 m. gruodžio 18 d. susitikimą Redaelli, ITC, Itas ir CB patvirtino savo ĮPA (vielos, trijų vielų ir septynių vielų) eksporto kvotas į kitas Europos šalis (Ginčijamo sprendimo 410 konstatuojamoji dalis ir 3 priedas).

163    Vadinasi, Trame neteisingai teigia, kad „Italijos klubas“, kuriam ji dar nepriklausė, buvo susijęs tik su pluoštu, sudarytu iš septynių vielų, nes Redaelli, CB, Itas ir ITC buvo sudariusios susitarimą dėl 100 % Ginčijamo sprendimo 409 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje nurodytų kiekių pasidalijimo.

164    Be to, Komisija tvirtina, kad šis susitarimas buvo taikomas iki 2002 m. Siekdama tai įrodyti Ginčijamo sprendimo 411 konstatuojamojoje dalyje Komisija, be kita ko, nurodo, kad „Redaelli, CB, Itas ir ITC (prie kurių vėliau prisijungė Tréfileurope Italia, Trame, SLM ir paneuropinės gamintojos Tréfileurope, Tycsa, Austria Draht ir DWK) toliau taikė susitarimą iki 2002 m.“ ir kad „pavyzdžiui, 85 000 t ir 45 000 t kiekiai, dėl kurių susitarta „Italijos susitarime“ <…>, paminėti 1997 m. vasario 3 d. „Pietų susitarimo“ lentelėje“.

165    Šiuo klausimu Komisija pateikia tik vieną įrodymą ir jis taikytinas tik Redaelli, CB, Itas ir ITC, kurios dalyvavo 1995 m. gruodžio 5 d. susitarime. Todėl logiška, kad per „Pietų susitarimo“ pasitarimus šios keturios „Italijos klubo“ narės remiasi savo susitarimu (žr. šio sprendimo 62 punktą). Be to, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad prie šio susitarimo prisijungė Trame, kuri, beje, nepaminėta dalijantis Komisijos nurodytus 85 000 t ir 45 000 t kiekius ir nėra viena iš „Pietų susitarimo“ šalių.

166    Nors Komisijos nurodyti įrodymai yra svarbūs, kiek tai susiję su Redaelli, CB, Itas ir ITC, kurios parafavo 1995 m. gruodžio mėn. susitarimą, vis dėlto jie nėra įtikinami, kai reikia įrodyti, kad nuo įstojimo į „Italijos klubą“ momento, t. y. 1997 m. kovo mėn., Trame žinojo arba negalėjo nežinoti, jog kartelis susijęs ir su pluoštu iš septynių vielų, ir su pluoštu iš trijų vielų ar net su vielos gamybai skirtais strypais. Komisijos šiuo klausimu pateiktuose argumentuose nepaminėti jokie įrodymai, kuriais remiantis iš tikrųjų galima kaltinti Trame dėl laikotarpio nuo 1997 m. vasario 3 d., t. y. lentelės, kurioje minimos kvotos, nustatytos 1995 m. gruodžio mėn. Trame nedalyvaujant pasitarimuose, datos, iki 2000 m. vasario 28 d., t. y. datos, kurią Trame nurodė, kaip pirmojo pasitarimo dėl pluošto iš trijų vielų datą.

167    Paklausta dėl šio klausimo taikant proceso organizavimo priemones Komisija net negalėjo pateikti reikšmingų įrodymų, nes jos nurodomi įrodymai susiję su dviem „Italijos klubo“ susitikimais, t. y. 1997 m. rugsėjo 30 d. ir 1997 m. spalio 7 d.; nėra duomenų, kad Trame juose dalyvavo (žr. Ginčijamo sprendimo 3 priedo skyrelius, susijusius su šiais susitikimais).

168    Taigi šioje stadijoje Komisija negali konkrečiai ir veiksmingai, kaip privalo, įrodyti (žr. šio sprendimo 88 punktą), kad nuo 1997 m. kovo mėn. iki 2000 m. vasario mėn. Trame žinojo arba turėjo žinoti, jog kartelis apima pluoštą iš trijų vielų.

 b) Informacijos apie 2000 m. vasario 28 d. susitikimą nagrinėjimas

169    Antra, iš Ginčijamo sprendimo 3 priede esančio skyrelio, susijusio su 2000 m. vasario 28 d. susitikimu, matyti, kad per šį susitikimą, kuriame dalyvavo Redaelli, CB, Itas ir ITC, taip pat Tréfileurope, SLM ir Trame, buvo nagrinėjami šie klausimai:

–        „pasitarimai dėl [Trame atstovo] pasiūlymo dėl pluošto, sudaryto iš trijų vielų, rinkos dydžio (25 000 t, o ne 35 000 t, apskaičiuotos remiantis gamintojų deklaruotais pardavimais)“,

–        „galimybės į prekybos susitarimą dėl Italijos rinkos įtraukti pluoštą, sudarytą iš trijų vielų, vertinimas“,

–        „taip pat nuodugnus kainų aptarimas ir Redaelli, CB, Itas, ITC, SLM ir Trame kainų (įskaitant antkainį) nustatymas.“

170    Ši informacija patvirtina Trame teiginį, nes iš Komisijos turimų įrodymų, visų pirma ranka surašyto šio susitikimo protokolo, kurį pateikė ITC, aišku, kad pluoštas iš trijų vielų buvo aptartas būtent po to, kai Trame pateikė pasiūlymą. Taigi darytina išvada, kad jei Trame jau būtų žinojusi, jog „Italijos klubas“ apima šį produktą, ji tikriausiai nemanytų, kad reikia pradėti šiuo klausimu pasitarimą, iš kurio, beje, matyti, kad jos ir kitų nuomonės labai skyrėsi.

171    Be to, atsiliepimo į ieškinį 1 priede Komisija cituoja 2002 m. gruodžio 26 d. CB pareiškimą, iš kurio matyti, kad 2000 m. vasario 28 d. susitikime buvo vertinama galimybė įtraukti pluoštą, sudarytą iš trijų vielų, į prekybos susitarimą dėl Italijos rinkos (Valutazioni per l’inserimento del prodotto cd. ‘trescia’ nell’accordo commerciale per il mercato italiano). Šis įrodymas, pakartotas šio sprendimo 169 punkto antroje įtraukoje, taip pat patvirtina Trame teiginį, kad neįrodyta, jog ji žinojo arba turėjo žinoti, kad iki jos prisijungimo 1997 m. kovo mėn. „Italijos klube“ vykę pasitarimai jau buvo susiję su pluoštu, sudarytu iš trijų vielų.

172    Tačiau Komisija mano, kad iš ITC ranka surašyto protokolo (atsiliepimo į ieškinį B.2 priedas) matyti, jog pluoštas iš trijų vielų jau buvo šio susitarimo dalykas, nes pasitarimai vyko atsižvelgiant į tikslius skaičiais išreikštus duomenis, susijusius tiek su šio produkto kiekiu, tiek su jo kaina; įmonės būtų sunkiai galėjusios aptarti šiuos duomenis, nežinodamos jų iš anksto.

173    Bendrojo Teismo nuomone, ITC ranka surašyto protokolo aiškinimas neišsklaido teismo abejonių. Iš tikrųjų nustatyta, kad aptariami kiekiai ir kainos buvo pateikti per pasitarimus, kurie įvyko Trame pasiūlius įvertinti galimybę įtraukti iš trijų vielų sudarytą pluoštą į „Italijos klubą“, bent jau kiek tai susiję su kitomis gamintojomis nei tomis, kurios pasirašė 1995 m. gruodžio mėn. susitarimą. Taigi įvairios susitikime dalyvavusios gamintojos galėjo pateikti šiuos duomenis, visų pirma taikomas kainas. Taip pat nustatyta, kad aptariami kiekiai yra apytiksliai, ne tikslūs. Jie nurodyti tūkstančiais mato vienetų.

174    Be to, reikia pažymėti, kad Trame teiginį patvirtina dviejų pareiškimų, pateiktų šiuo klausimu siekiant pagrįsti savo argumentus atsižvelgiant į Komisijos argumentus, turinys, būtent Tréfileurope (ieškinio 10 priedas) ir ITC atstovo (dubliko Z.1 priedas), kurie paminėti kaip 2000 m. vasario 28 d. susitikime dalyvavę asmenys (žr. Ginčijamo sprendimo 3 priedo skyrelį, skirtą šiam susitikimui, ir šio sprendimo 152 punktą), pareiškimai.

175    Galiausiai iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija negali teisės požiūriu pakankamai įrodyti, jog Trame žinojo arba negalėjo nežinoti, kad „Italijos klubas“ buvo susijęs tiek su pluoštu iš septynių vielų, tiek su pluoštu iš trijų vielų iki 2000 m. vasario 28 d. susitikimo, per kurį Trame pradėjo diskusiją šiuo klausimu, kaip tai nurodė kitos tame susitikime dalyvavusios šalys, o tai parodo, kad anksčiau ji to nežinojo.

 c) Su 2000 m. kovo 6 d. susitikimu susijusių įrodymų nagrinėjimas

176    Trečia, Trame nurodo, kad po 2000 m. vasario 28 d. susitikimo nebuvo įrodymų, jog „Italijos klubas“ iš tikrųjų būtų įtraukęs į kartelį pluoštą, sudarytą iš trijų vielų. Trame nuomone, su 2000 m. kovo 6 d. susitikimu susijusiu dokumentu (ieškinio 7 priedas) šiuo atžvilgiu negalima remtis, nes jis buvo susijęs ne su būsimu rinkos dalių arba klientų pasidalijimu a priori, o tik su praėjusių laikotarpių duomenimis, susijusiais su „gamintojų 1999 m. tiekimais“. Šiuo klausimu ji remiasi Komisijai pateiktais ITC parodymais (ieškinio 8 priedas) ir šios įmonės atstovo pareiškimu (dubliko Z.1 priedas), kuriame iš tikrųjų aiškiai patvirtinamas šis teiginys.

177    Tačiau iš su 2000 m. kovo 6 d. susitikimu susijusio skyrelio, esančio Ginčijamo sprendimo 3 priede, matyti, kad per šį susitikimą, kuris vyko po 2000 m. vasario 28 d. susitikimo ir kuriame dalyvavo Redaelli, Itas, ITC, Tréfileurope, SLM ir Trame, buvo aptarti šie klausimai:

–        „[š]io susitikimo protokole yra labai išsamus 80 (Italijos) klientų pavadinimų sąrašas; pluošto iš trijų vielų tiekimą šiems klientams pasidalijo Redaelli, ITC, CB, Itas, SLM, Trame ir [Tréfileurope]“,

–        „[anot] CB, taip buvo paskirstyti klientai, perkantys pluoštą iš trijų vielų ir pluoštą iš septynių vielų.“

178    Pirmoji informacija gauta iš ITC, kuri pateikė nagrinėjamą ranka surašytą protokolą, o antroji – iš CB, kuri prašydama atleisti nuo baudos ar ją sumažinti atskleidė šio susitikimo turinį, nors ITC protokole nepažymėta apie jos dalyvavimą.

179    Priešingai, nei nurodo Trame, negalima būti laikoma, kad remiantis ITC ranka surašytame protokole išdėstytais faktais negalima įrodyti, jog „Italijos klube“ vyko pasitarimai dėl pluošto iš trijų vielų.

180    Kaip Komisija nurodė savo atsakymuose į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, iš minėto protokolo aišku, jog per 2000 m. kovo 6 d. susitikimą, kuriame dalyvavo du Trame atstovai, buvo išsamiai aptarti aštuonių įmonių (Redaelli, ITC, CB, Itas, SLM, Trame, Tréfileurope ir Tycsa) pluošto iš trijų vielų tiekimai kelioms dešimtims Italijos klientų.

181    Žodžiai, pavartoti šiuo atžvilgiu protokole siekiant apibūdinti su tiekimais susijusią lentelę, yra „kvotos – klientų sąrašas“ (Quote – elenco clienti). Klausimas, ar pasitarimai buvo susiję su ankstesniais, ar su būsimais tiekimais, savaime nėra lemiamas, nes net darant prielaidą, kad aptariama informacija buvo pateikta atsižvelgiant į įvykusius įvykius, iš šio protokolo matyti bent tai, kad šiuos pasitarimus galima laikyti 2000 m. vasario 28 d. pasitarimų, pradėtų ieškant galimybės sudaryti „Italijos klube“ šio sprendimo 180 punkte minėtų aštuonių įmonių susitarimą dėl pluošto iš trijų vielų, tęsiniu.

182    Be to, Komisija teisingai pažymėjo, kad iš Ginčijamo sprendimo 409 konstatuojamojoje dalyje pateiktos 1995 m. gruodžio 5 d. lentelės matyti, kad Italijos pluošto iš trijų vielų rinkos (arba bent šioje lentelėje minėtų gamintojų pasiskirstytų kvotų) dydis buvo apie 13 000 t. Tačiau, turint omenyje 2000 m. kovo 6 d. susitikimo protokole pateiktą informaciją, bendras įvairių protokole paminėtų gamintojų pasiskirstytas tonų skaičius buvo maždaug 12 000 t. Taigi galima manyti, kad per 2000 m. kovo 6 d. susitikimą iš tikrųjų buvo aptartas pluoštas iš trijų vielų, o ne apskritai pluoštas iš trijų vielų ir pluoštas iš septynių vielų, kaip teigė CB. Antraip tonų skaičius, kurį turėjo pasidalyti „Italijos klubo“ narės, būtų buvęs gerokai didesnis.

183    Taigi reikia pritarti Komisijai, teigiančiai, kad bent nuo 2000 m. vasario 28 d. ir kovo 6 d. susitikimų, dėl kurių aišku, kad buvo aptariama jautri komercinė informacija, susijusi su pluoštu iš trijų vielų, Trame ir kitas šių dviejų susitikimų dalyves galima kaltinti dėl to, kad jos išreiškė bendrą valią koordinuoti savo veiksmus dėl šio produkto, siekdamos sąmoningai pakeisti su konkurencija susijusius pavojus praktiniu bendradarbiavimu, o tai prieštarauja SESV 101 straipsnio 1 daliai.

 d) Su laikotarpiu po 2000 m. kovo 6 d. susijusių įrodymų nagrinėjimas

184    Ketvirta, šalys nesutaria dėl išvadų, kurias galima padaryti remiantis įrodymais, susijusiais su laikotarpiu po 2000 m. kovo 6 d. susitikimo, dėl klausimo, ar Trame žinojo, jog „Italijos klubas“ buvo susijęs ir su pluoštu, sudarytu iš trijų vielų.

185    Trame nuomone, bandymas įtraukti pluoštą iš trijų vielų į „Italijos klubą“ buvo nesėkmingas. Tai aišku, be kita ko, iš Tréfileurope ir ITC atstovų pareiškimų turinio ir paskesnės lentelės, atitinkančios administracinės procedūros bylos medžiagos dokumentą 15905 (ieškinio 9 priedas), kurį Komisija apibūdino kaip „2001 m. kvotų pasiskirstymo planas ir 2002 m. prognozės“; iš jo matyti, kad nurodyti kiekiai susiję tik su pluoštu iš septynių vielų, o tai patvirtina, jog pluoštas iš trijų vielų nebuvo konkurentų kartelio dalykas.

186    Komisijos nuomone, akivaizdu, kad „Italijos klubas“ buvo susijęs su pluoštu iš trijų vielų, tai matyti iš 2002 m. lapkričio 26 d. CB pareiškimo (atsiliepimo į ieškinį B.1 priedas; administracinės procedūros bylos medžiagos p. 16942, 16945 ir 16951); CB nurodo, kad šis produktas buvo paminėtas per 2000 m. kovo 13 d., 2001 m. balandžio 10 d. ir 2002 m. rugsėjo 16 d. susitikimus, tada, kai vyko pasitarimai dėl pluošto iš trijų vielų.

187    Vis dėlto reikia pažymėti, kad 2002 m. lapkričio 26 d. CB pareiškime pateikta informacija – tai tik keliais žodžiais išreikšti teiginiai, kuriuose nepateikti jų turinį patvirtinantys įrodymai.

188    Dėl 2000 m. kovo 13 d., 2001 m. balandžio 10 d. ir 2002 m. rugsėjo 16 d. susitikimų CB taip pat pažymėjo, kad pirmasis susitikimas, apie Trame dalyvavimą, kuriame nėra duomenų, buvo „komercinis susitikimas: klientų, perkančių pluoštą iš septynių vielų ir pluoštą iš trijų vielų, pasidalijimas“ (riunione commerciale: ripartizione clienti trefolo e treccia), antrasis apie Trame dalyvavimą, kuriame yra pranešta – susitikimas dėl „pluošto iš trijų vielų rinkos: Italijos klientų pasidalijimas“ (mercato della treccia: ripartizione clienti trefolo Italia), o trečiasis apie Trame dalyvavimą, kuriame yra pranešta – galutinis susitikimas dėl pluošto iš septynių vielų ir pluošto iš trijų vielų prekių rinkų pasidalijimo“ (riunione definitiva per ripartizione clienti quote del mercato prodotti trefolo et treccia).

189    Siekiant palyginti reikia pažymėti, kad Ginčijamo sprendimo 3 priede esančiuose skyreliuose, susijusiuose su šiais susitikimais, kuriuose apie Trame dalyvavimą kaskart nurodoma, Komisija pateikė tokią informaciją:

–        2000 m. kovo 13 d. susitikimas: „pasitarimas dėl pluošto iš septynių vielų klientų (nurodant kainas ir tonų skaičių) ir konkrečiai pasitarimas dėl klientų, kuriems tiekia Tycsa ir DWK“, taip pat „įprastas situacijos Šveicarijoje ir Nyderlanduose (Svizzera – NL)“ aptarimas (CB nepaminėta kaip vienas iš šaltinių, kuriuos Komisija cituoja patvirtindama šios informacijos turinį; ji cituoja tik ITC ir SLM);

–        2001 m. balandžio 10 d. susitikimas: „pasitarimas dėl pardavimų, Italijos klientų pasiskirstymo ir kainų nustatymo. Taisyklių priminimas. Susitikimai: šalys – kiekvieną priešpaskutinį mėnesio pirmadienį; pardavėjai („prekybininkai“) – kiekvieną antrą ir paskutinį mėnesio pirmadienį. SLM pastabos dėl Tycsa duomenų“; „CB ir Tréfileurope patvirtina susitikimą“ ir „anot CB, klientų pasiskirstymas taip pat Italijoje“;

–        2002 m. rugsėjo 16 d. susitikimas: „susitikimas, per kurį siekiama pasiskirstyti pluošto iš trijų ir septynių vielų kvotas ir nustatyti kainas“; padaryta nuoroda į vidinį elektroninį laišką, kuriame, be kita ko, paminėta apie pirminių žaliavų sąnaudų didėjimą ir naujo konkurento atėjimą, ir „CB ir Tréfileurope patvirtina susitikimą“.

190    Nustatyta, kad tiek, kiek tai susiję su trečiuoju iš šių susitikimų, t. y. 2002 m. rugsėjo 16 d., Komisija išsamiai išdėstė visą tai, ką jai buvo nurodžiusi CB, būtent, kad pasitarimai buvo susiję ir su pluoštu iš septynių vielų, ir su pluoštu iš trijų vielų. CB pareiškimus galinčių patvirtinti įrodymų nebuvimas neleidžia jų laikyti pakankamai patikimais siekiant įrodyti, kad juose paminėti susitikimai buvo susiję su pluoštu iš trijų vielų. Iš tiesų gali būti, kad, kaip įprasta, CB nusprendė, jog visi pasitarimai buvo susiję su dviejų rūšių produktais, ir iš tikrųjų nebandė jų atskirti, o pavyzdžiui, Trame nuomone, pasitarimai buvo susiję tik su pluoštu iš septynių vielų tol, kol nebuvo konkrečiai aptariamas pluoštas iš trijų vielų. Pavyzdžiui, ITC prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti dėl 2000 m. kovo 13 d. susitikimo nurodyta, kad „per susitikimą buvo aptarti pluoštą iš septynių vielų perkantys klientai“ (durante la riunione si discute di clienti di trefolo).

191    Vis dėlto išnagrinėjus įrodymus, Komisijos pateiktus atsakant į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, matyti, kad Komisijai perduotame ITC ranka surašytame 2001 m. balandžio 10 d. susitikimo protokole (Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, E.25 ir E.26 priedai) nurodyti kelių klientų pavadinimai ir greičiausiai 2001 m. sausio, vasario ir kovo mėn. parduoti kiekiai. Bent vieno iš šių klientų pavadinimas ir su juo susiję kiekiai sutampa arba yra panašūs į atitinkamus duomenis, paminėtus 2000 m. kovo 6 d. susitikimo protokole. Be to, vidiniame elektroniniame laiške, paminėtame kalbant apie 2002 m. rugsėjo 16 d. susitikimą (Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, E.30 priedas), pažymėta apie naujo konkurento atėjimą į rinką, apie kurį žinoma, kad jis vykdo veiklą pluošto iš trijų vielų sektoriuje, ir aplinkybė, jog buvo aptarta jo atžvilgiu taikytina strategija.

192    Be to, iš įrodymų, turimų dėl 2002 m. liepos 30 d. Redaelli, CB, Itas, ITC, SLM ir Trame susitikimo (Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, E.31 ir E.32 priedai), matyti, kad šis susitikimas buvo susijęs, be kita ko, su klientais ir minimaliomis kainomis, taip pat „Italijos pluošto iš trijų vielų rinkos analize“ (žr. šiam susitikimui skirtus skyrelius, esančius Ginčijamo sprendimo 3 priede). Nors tam tikra informacija, paminėta ITC pateiktame ranka surašytame šio susitikimo protokole, yra susijusi su pluoštu iš septynių vielų, šie duomenys pateikti šio dokumento pabaigoje ir po pastabos „trefolo“, o tai leidžia manyti, kad visa iki šios pastabos esanti informacija apie tam tikrus klientus yra susijusi su pluoštu iš trijų vielų.

193    Atsižvelgdama į šiuos įvairius įrodymus Komisija gali daryti išvadą, kad bent nuo 2000 m. vasario 28 d. ir kovo 6 d. susitikimų ir iki 2002 m. rugsėjo 19 d. Trame dalyvavo „Italijos klubo“ susitikimuose, kurių pagrindinis arba nepagrindinis tikslas buvo koordinuoti įvairių dalyvių veiksmus Italijoje dėl pluošto iš trijų vielų.

 e) Išvada

194    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nors įrodyta, jog keturios seniausios „Italijos klubo“ narės buvo numačiusios daryti pažeidimą, susijusį ir su pluoštu iš septynių vielų, ir su pluoštu iš trijų vielų, pakankamai neįrodyta, kad Trame žinojo arba turėjo žinoti, jog pluoštas iš trijų vielų taip pat buvo aptariamas per „Italijos klubo“ susitikimus, iki tos dienos, kai šis klausimas buvo paliestas per 2000 m. vasario 28 d. ir kovo 6 d. susitikimus.

195    Nepaisant argumentų, pateiktų dėl Trame dalyvavimo kartelyje nuo 2001 m. balandžio 10 d. iki 2002 m. rugsėjo 16 d., vertinimo rezultato iš Komisijos nurodytų įrodymų taip pat matyti, kad yra pakankamai aišku, jog nuo 2000 m. vasario 28 d. ir kovo 6 d. susitikimų iki 2002 m. rugsėjo 16 d. „Italijos klube“ vyko pasitarimai dėl pluošto iš trijų vielų, kuriuose dalyvavo Trame arba į ją buvo atsižvelgiama.

196    Remiantis šiais įrodymais galima nustatyti, kad pasitarimai dėl pluošto iš trijų vielų buvo susiję bent su keitimusi jautria komercine informacija, parduotų prekių kiekiais ir kai kurių į „Italijos klubą“ susibūrusių gamintojų pasiūlytomis kainomis, o tai leidžia manyti, kad jos siekė antikonkurencinio tikslo, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį.

197    Galiausiai reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime pateiktas Komisijos vertinimas dėl Trame dalyvavimo antikonkurenciniuose susitarimuose, susijusiuose ir su pluoštu iš septynių vielų, ir su pluoštu iš trijų vielų, iš dalies yra klaidingas. Pirma, Komisija klaidingai inkriminavo Trame dalyvavimą nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2000 m. vasario 28 d. „Italijos klubui“ darant pažeidimą, susijusį ne tik su pluoštu iš septynių vielų, bet ir su pluoštu iš trijų vielų, nes nėra pakankamai įrodyta, kad Trame žinojo arba turėjo žinoti, jog pluoštas iš trijų vielų jau buvo keturių pradinių „Italijos klubo“ narių susitarimo dalykas. Antra, Komisija tinkamai nusprendė, kad nuo 2000 m. kovo 6 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. (neatsižvelgiant į trečiojo pagrindo, susijusio su laikinu Trame dalyvavimo kartelyje nutraukimu nuo 2011 m. balandžio 10 d., nagrinėjimo rezultatą) Trame dalyvavo antikonkurenciniuose susitarimuose, susijusiuose ir su pluoštu iš septynių vielų, ir savo iniciatyva – su pluoštu iš trijų vielų.

198    Dėl šios priežasties taip pat reikia panaikinti Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 17 punktą tiek, kiek Komisija nusprendė, kad Trame dalyvavimas darant nagrinėjamą pažeidimą buvo susijęs su pluoštu iš trijų vielų nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2000 m. vasario 28 d. Kitos pasekmės, išplaukiančios iš to, kas išdėstyta, bus bendrai įvertintos išnagrinėjus šalių argumentus.

 D – Dėl laikotarpio nuo 2001 m. balandžio 10 d. iki 2002 m. rugsėjo 16 d.

 1. Šalių argumentai

199    Trame ginčija, jog dalyvavo kartelyje po 2001 m. balandžio 10 d. susitikimo. Pavyzdžiui, ITC dokumentas, susijęs su 2001 m. rugpjūčio 30 d. susitikimu, leido konstatuoti, kad „Trame savo noru nedalyvauja kartelyje“. Be to, Tréfileurope atstovo pareiškime nurodyta, kad „nuo 2001 m. Trame galutinai nutolo nuo „Italijos klubo“, nes aiškiai pareiškė, jog nenori pritarti kitų dalyvių siūlymams pasidalyti pluošto rinkos dalis“, ir kad „šį atsiribojimą puikiai suprato „Italijos klubo“ narės“. Vienų metų ir penkių mėnesių laikotarpį Trame nedalyvavo kartelyje, nors jo dalyvės per tą laiką buvo susirinkusios 93 kartus.

200    Šiuo klausimu Trame nurodo, kad negali būti kaltinama dėl to, kad 2002 m. rugsėjo 16 d. dalyvavo susitikime Federazione imprese siderurgiche italiane (Federacciai, Italijos plieno įmonių federacija) patalpose. Tą dieną visoms „Italijos klubo“ narėms buvo aišku, kad ji dalyvauja neturėdama jokių antikonkurencinių ketinimų, nes Trame atsisakė pasiūlytų rinkos dalių. Trame taip pat teigia, kad pažeidimo laikotarpis nuo 2001 m. balandžio 10 d. susitikimo negali būti jai inkriminuojamas remiantis tuo, jog jos padėtis ir toliau buvo aptariama „Italijos klubo“ narių. Įvairiuose Komisijos šiuo klausimu cituotuose dokumentuose nebuvo jokios su Trame susijusios komercinės informacijos, kartais buvo minimas tik jos pavadinimas. Net dokumentuose, kuriuose pateikiama su Trame susijusi komercinė informacija, buvo tik lengvai prieinami duomenys (žr. administracinės procedūros bylos medžiagos p. 16166 ir 16807). ITC atstovo pareiškime šiuo klausimu nurodyta, kad „2001 m. Trame galutinai atsiribojo nuo „Italijos klubo“, kai aiškiai pareiškė nesanti suinteresuota kitų įmonių pasiūlymu pasidalyti pluošto rinką“, kad „apie tokį atsiribojimą aiškiai išgirdo ir suprato tiek [jis] pats, tiek kitos „Italijos klubo“ dalyvės“, kad „galbūt – net po to, kai Trame atsiribojo – kai kurios įmonės darė nuorodas į Trame per „Italijos klubo“ susitikimus“, tačiau „tai buvo nesvarbūs ir kartelio, dėl kurio kaltinama sprendime, turiniui reikšmės neturintys epizodai“, ir kad „tuo metu Trame iš tikrųjų buvo laikinai nutraukusi savo dalyvavimą „Italijos klubo“ veikloje ir [jam] neatrodė, jog ši bendrovė, tiesiogiai ar netiesiogiai teikė jaurią komercinę informaciją „Italijos klubo“ narėms“.

201    Komisija primena, kad nustatė Trame dalyvavimą „Italijos klubo“ veikloje nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d., įskaitant laikotarpį nuo 2001 m. balandžio 10 d. (žr. visų pirma Ginčijamo sprendimo 469 ir 470 konstatuojamąsias dalis). Konkrečiai kalbant, jos padėtis buvo aptariama ne tik per 2001 m. balandžio 10 d. ir 2002 m. rugsėjo 16 d. susitikimus, kuriuose Trame pripažįsta dalyvavusi, bet ir kitais atvejais, kai buvo daromos konkrečios nuorodos į Trame ir jos elgesį rinkoje.

202    Dėl vieno iš ITC dokumentų, susijusių su 2001 m. rugpjūčio 30 d. susitikimu, reikia pažymėti, kad nėra nustatyta, jog jame paminėtas kartelis yra susijęs su paneuropiniu karteliu arba „Italijos klubu“. Be to, tokia nuoroda nėra Trame viešas atsiribojimo nuo kartelio aktas. Maža to, žodžiai „mūsų konkurentės taip pat žino apie iniciatyvą“ yra susiję su žodžiais, parašytais prieš informaciją, kad „Trame savo noru nedalyvauja kartelyje“, t. y. pagal kurią „Trame: reikalauja perleisti veiklos sritį, susijusią su pluoštu iš trijų vielų ir pluoštu iš septynių vielų“. Būtent ši informacija buvo žinoma visoms konkurentėms, o ne tai, kad Trame nedalyvavo kartelyje. Dėl dokumento, esančio bylos medžiagos p. 16166, Komisija pažymi, kad jame pateikti vieno ketvirčio (trečiojo ketvirčio) duomenys, taip pat duomenys, susiję su „pirmais devyniais mėnesiais“. Tai yra išsamūs duomenys, susiję su septyniomis įmonėmis (įskaitant Trame). Tokie duomenys gali būti gauti tik iš Trame, nes yra su ja susiję. Dokumento, esančio bylos medžiagos p. 16807, išnašoje yra nurodytas kai kurių duomenų šaltinis; akivaizdu, kad jie gauti iš kartelyje dalyvavusių įmonių.

 2. Bendrojo Teismo vertinimas

203    Pateikdama šį pagrindą Trame ginčija, jog dalyvavo darant vieną pažeidimą per visą laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 10 d., t. y. priešpaskutinio „Italijos klubo“ susitikimo, kuriame ji dalyvavo, datos, iki 2002 m. rugsėjo 16 d., t. y. paskutinio „Italijos klubo“ susitikimo, kuriame ji dalyvavo, datos (toliau – vienų metų ir penkių mėnesių laikotarpis“).

 a) Įrodymai, kuriais remtasi inkriminuojant pažeidimą Trame

204    Siekdama įrodyti Trame dalyvavimą darant vieną pažeidimą vienų metų ir penkių mėnesių laikotarpiu Komisija ginčijamame sprendime rėmėsi šiais įrodymais (taip pat žr. šio sprendimo 71 punktą).

205    Pirmiausia Ginčijamo sprendimo 470 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė:

„<…> priešingai, nei teigia Trame, Komisija turi įrodymų, kad Trame tęsė dalyvavimą kartelyje ne tik per 2001 m. balandžio 10 d. ir 2002 m. rugsėjo 16 d. susitikimus, kuriuose, kaip pripažįsta pati Trame, ji dalyvavo, bet ir per 2002 m. liepos 30 d. [susitikimą] ir jos atvejis buvo toliau aptariamas iki pažeidimo pabaigos“.

206    Dėl įrodymų, kuriais Komisija rėmėsi siekdama įrodyti, kad „Trame atvejis buvo toliau aptariamas iki pažeidimo pabaigos“, reikia pažymėti, jog Ginčijamo sprendimo 470 konstatuojamojoje dalyje padarytoje išnašoje nurodomi, be kita ko, šie susitikimai:

„<…> 2001 m. birželio 10 d., 2001 m. liepos 12 d., 2001 m. rugpjūčio 30 d., 2001 m. spalio 1 d., 2001 m. spalio 23 d., 2002 m. sausio 11 d., 2002 m. sausio 22 d., 2002 m. kovo 1 d., 2002 m. birželio 10 d. <...> susitikimai, minėti [ginčijamo] sprendimo 3 priede.“

207    Toliau atsakydama Trame, kuri remiasi ITC dokumento, susijusio su 2001 m. rugpjūčio 30 d. susitikimu, turiniu (dubliko 11 priedas), Komisija Ginčijamo sprendimo 471 konstatuojamojoje dalyje pažymėjo:

„Trame taip pat remiasi 2001 m. rugpjūčio 30 d. susitikimu, per kurį [buvo pareikšta, jog ji] „nusprendė nedalyvauti kartelyje“, kad įrodytų, jog tuo metu nebedalyvavo kartelyje. Tačiau Komisija konstatuoja, kad nėra garantijos, jog kartelis, apie kurį kalbama šiame pareiškime, yra ĮPA kartelis arba „Italijos klubas“. Bet kuriuo atveju Trame toliau aktyviai dalyvavo ir jos atvejis buvo toliau minimas ir aptariamas per įvairius vėlesnius „Italijos klubo“ susitikimus dėl kainų ir klientų pasidalijimo. Todėl šis pareiškimas negali būti kvalifikuotas kaip viešas atsiribojimas nuo kartelio <…>.“

208    Paskui, siekdama patvirtinti, kad Trame dalyvavo kartelyje vienus metus ir penkis mėnesius, Komisija taip pat pažymėjo:

„SLM taip pat patvirtina Trame dalyvavimą „Italijos klubo“ susitikimuose, o Tréfileurope patvirtina Trame dalyvavimą „Italijos klubo“ veikloje, net kai tarp jos ir kitų grupės narių kildavo nesutarimų“ (Ginčijamo sprendimo 472 konstatuojamoji dalis, in fine).

209    Todėl Komisija nusprendė, kad „[Trame] dalyvavimas „Italijos klubo“ veikloje prasidėjo <…> 1997 m. kovo 4 d. ir nepertraukiamai tęsėsi iki 2002 m. rugsėjo 19 d. [patikrinimų datos]“ (Ginčijamo sprendimo 473 konstatuojamoji dalis, in fine).

 b) Analizė

210    Siekdama pagrįsti savo išvadą dėl Trame dalyvavimo kartelyje vienų metų ir penkių mėnesių laikotarpiu Komisija derina dviejų rūšių įrodymus: pirma, tuos, kurie patvirtina Trame dalyvavimą įvairiuose susitikimuose per vienų metų ir penkių mėnesių laikotarpį, ir, antra, tuos, kurie patvirtina Trame dalyvavimo darant pažeidimą tęstinumą, net jei ši nedalyvavo „Italijos klubo“ susitikimuose.

 Įrodymai, susiję su tiesioginiu Trame dalyvavimu susitikimuose

211    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kiek tai susiję su vienų metų ir penkių mėnesių laikotarpiu, Trame pripažįsta dalyvavusi tik dviejuose susitikimuose, kuriuose dalyvavo „Italijos klubo“ narės, t. y. 2001 m. balandžio 10 d. ir 2002 m. rugsėjo 16 d. susitikimuose, vykusiuose šio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, o Komisija ginčijamame sprendime paminėjo trečią susitikimą, t. y. 2002 m. liepos 30 d.

212    Atsakydama į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, Komisija pažymėjo, kad Trame dalyvavimas 2002 m. liepos 30 d. „Italijos klubo“ susitikime išplaukia iš pareiškimo, kurį CB padarė prašydama atleisti nuo baudos ar ją sumažinti. Tai yra vienintelis dokumentas, kuriuo šiuo klausimu rėmėsi Komisija. Šiame pareiškime Trame paminėta kaip viena iš 2002 m. liepos 30 d. susitikimo dalyvių; susitikimas apibūdintas kaip „susitikimas siekiant išanalizuoti Italijos pluošto iš trijų vielų rinką“ (Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, E.32 priedas).

213    Tačiau toks teiginys, padarytas įvairius „Italijos klubo“ susitikimus apibendrinančios lentelės skyrelyje, nepatvirtintas kitų jo turinį patvirtinančių įrodymų. Pavyzdžiui, ranka surašytame šio susitikimo protokole, kurį ITC pateikė kartu su prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, o Komisija taip pat cituoja 2002 m. liepos 30 d. susitikimui skirtame skyrelyje, esančiame Ginčijamo sprendimo 3 priede, nėra jokios nuorodos į Trame dalyvavimą šiame susitikime ir nepateikta jokios su Trame susijusios informacijos (administracinės procedūros bylos medžiagos p. 16194–16197).

214    Todėl vieninteliai įrodymai, leidžiantys teisės požiūriu pakankamai įrodyti, kad Trame dalyvavo „Italijos klubo“ susitikimuose vienus metus ir penkis mėnesius, yra įrodymai, kurie ginčijamame sprendime buvo paminėti, kalbant apie 2001 m. balandžio 10 d. ir 2002 m. rugsėjo 16 d. susitikimus Federacciai.

 Įrodymai, susiję su Trame padėties aptarimu jos nesant

215    Be minėtų įrodymų, Komisija nusprendė, kad Trame dalyvavimas kartelyje vienų metų ir penkių mėnesių laikotarpį taip pat išplaukia iš aplinkybės, kad kitos kartelio narės aptardavo jos padėtį, jai net nedalyvaujant per įvairius „Italijos klubo“ susitikimus. Komisijos nuomone, tokie pasitarimai galėjo įvykti tik jei Trame toliau teiktų informaciją kitoms „Italijos klubo“ narėms apie savo padėtį, o tai įrodytų jos dalyvavimo šioje kartelio sudedamojoje dalyje tęstinumą.

 – Dėl SLM ir Tréfileurope pareiškimų

216    Pirmiausia reikia priminti, kad iš Ginčijamo sprendimo matyti, jog, Komisijos nuomone, įrodymus, kuriuos ji surinko siekdama įrodyti Trame dalyvavimą kartelyje, nepaisant šios nedalyvavimo „Italijos klubo“ susitikimuose nuo 2001 m. balandžio 10 d. iki 2002 m. rugsėjo 16 d., patvirtina SLM ir Tréfileurope pareiškimai.

217    Atsakydama į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, Komisija išdėstė 2002 m. spalio 25 d. SLM laiško jai turinį (Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, E.36 priedas), iš kurio aišku, kad 1999 m. pabaigoje, taip pat 2000 m., 2001 m. ir 2002 m. du SLM atstovai dalyvavo susitikimuose su kitų Italijos gamintojų atstovais.

218    Šiuo atžvilgiu SLM paminėjo šias įmones: Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir Trame, kiek tai susiję su vadovų susitikimais, o Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope, Trame ir Tycsa, kiek tai susiję su pardavimo grandies darbuotojų susitikimais.

219    Iš Ginčijamo sprendimo taip pat matyti, kad atsakydama į Trame pastabą, jog šiame SLM pareiškime nėra aiškiai paminėta susitikimų, kuriuose dalyvavo vienas ar kitas SLM nurodytas Trame atstovas, data, Komisija pažymėjo, jog minėtas pareiškimas „papildytas laikotarpio, kai klostėsi faktinės aplinkybės, dokumentais, kuriuose tiksliai nurodytos šių susitikimų datos“ (išnaša Ginčijamo sprendimo 472 konstatuojamojoje dalyje).

220    Taigi pats SLM pareiškimas, kaip, beje, pažymi Komisija, stokoja kitų įrodymų, kad būtų galima manyti, jog jo turinys patvirtintas. Be to, šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, jog SLM per administracinę procedūrą pateikta informacija neturėjo didelės pridėtinės vertės, palyginti su jos jau turėta informacija. Konkrečiai kalbant, Komisija, be kita ko, pažymėjo, kad vadovų ir pardavimo grandies darbuotojų susitikimų aprašymas buvo neaiškus ir jį patvirtino jau turėti įrodymai (Ginčijamo sprendimo 1126–1129 konstatuojamosios dalys).

221    Dėl Tréfileurope pareiškimų turinio Komisija, atsakydama į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, pažymėjo, kad negali pateikti išsamesnės informacijos apie šios įmonės minėtus Trame ir „Italijos klubo“ narių nesutarimus, nes apie šiuos nesutarimus ji sužinojo tik iš Tréfileurope teiginių. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nors ši įmonė daro nuorodą į Trame kalbėdama apie laikotarpį nuo 1997 m. iki 2001 m. pradžios, toliau padarytose nuorodose į „italus“, be kita ko, kiek tai susiję su laikotarpiu po Italijos įmonių prisijungimo prie „Europos klubo“, Trame konkrečiai nėra paminėta. Beje, ji nėra paminėta ir kaip viena iš įmonių, dėl kurių Tréfileurope atstovas teigia, kad buvo sutikęs per pirmuosius susitikimus, skirtus minėtoms įmonėms prisijungti 2000 m. gegužės ir spalio mėn. (Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, F.5 priedas).

222    Tam, kad nagrinėjamu atveju būtų atsižvelgta į Tréfileurope pareiškimus, padarytus prašant atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, jie turi būti patvirtinti įrodymais, leidžiančiais nustatyti, jog dėl vienų metų ir penkių mėnesių laikotarpio galima teisėtai daryti išvadą, kad Trame dalyvavo kartelyje, nors Komisija ir negali įrodyti jos tiesioginio dalyvavimo „Italijos klubo“ susitikimuose nuo 2001 m. balandžio 10 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. Vien nuorodos į tai, kad Trame yra Italijos gamintoja arba kad nuo 1997 m. kovo mėn. iki 2001 m. balandžio mėn. kartu su „italais“ dalyvavo vidiniame „Italijos klubo“ aspekte, šiuo klausimu nepakanka, jei nėra įrodymo, leidžiančio nustatyti tokio dalyvavimo tęstinumą iki 2002 m. rugsėjo mėn.

 – Dėl 2001 m. birželio 10 d. susitikimo

223    Pirmasis susitikimas, kurį Komisija nurodo siekdama įrodyti, kad po 2001 m. balandžio 10 d. susitikimo Trame toliau dalyvavo „Italijos klubo“ veikloje, yra 2001 m. birželio 10 d. susitikimas, kuris įvyko po dviejų mėnesių. Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame Ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija pažymėjo, kad susitikime dalyvavo: Redaelli, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM, taip pat CB ir Austria Draht dirbęs asmuo.

224    Šiame skyrelyje Komisija taip pateikė 2001 m. birželio 10 d. susitikimo turinį: „lentelė, parodanti, viena vertus, [Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM] (89 % rinkos arba 106 800 t) ir, kita vertus, Trame, TY, DWK, Austria (13 200 t arba 11% rinkos)“ rinkos dalį tonomis ir procentais.

225    Šios informacijos šaltinis yra dokumentas, paimtas ITC per patikrinimą (Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, E.37 priedas).

226    Beje, kaip pažymi Komisija, minėtoje lentelėje skiriamos dvi įmonių kategorijos: pirma, pagrindinės „Italijos klubo“ narės, t. y. keturios pradinės narės (Redaelli, CB, Itas ir ITC), Tréfileurope, koordinavusi „Italijos klubą“ ir „Europos klubą“, ir SLM, tuo metu eksportavusi ir už Italijos ribų; antra, kitos Italijoje prekiavusios įmonės, būtent Trame, Tycsa, DWK ir Austria Draht.

227    Taip pat nustatyta, kad, be įmonių pavadinimų, šioje lentelėje yra dar trys skiltys: pirmoje skiltyje nurodyti kiekiai ir 120 000 t padalytos tarp dviejų minėtų kategorijų; antroje skiltyje nurodyta, kokias procentines dalis sudaro šie kiekiai kiekvienoje iš dviejų kategorijų (arba iš viso 89 % – pirmos kategorijos gamintojoms ir 11 % – antros kategorijos subjektams); trečioje skiltyje pateiktos dviejų rūšių vertės: perskaičiuotos pirmos kategorijos gamintojų procentinės dalys (šios procentinės dalys gautos tarp pirmosios kategorijos gamintojų padalijus tik tuos kiekius, kuriuos pardavė tik šios šešios, o ne visos gamintojos) ir nauji suapvalinti antros kategorijos gamintojų kiekiai (šie kiekiai nuo 13 200 t suapvalinti iki 14 000 t).

228    Dėl Trame šioje lentelėje pateikti tokie duomenys: 4 920 t (1 skiltis), 4,10 % (2 skiltis) ir 5 500 t (3 skiltis). Pavyzdžiui, atitinkami ITC duomenys yra 22 500 t (1 skiltis), 18,75 % (2 skiltis, t. y. ITC dalis, palyginti su bendru 120 000 t kiekiu) ir 21,07 % (3 skiltis, t. y. ITC dalis, kai atsižvelgta tik į šešių pirmai kategorijai priklausančių gamintojų pardavimus).

229    Taip išdėstyto šio susitikimo turinio nepakanka siekiant tinkamai įrodyti, kad minėta informacija buvo gauta iš Trame.

230    Iš tiesų nagrinėjamas pasitarimas įvyko tarp pirmai kategorijai priklausančių šešių gamintojų atstovų ir galima daryti prielaidą, kad jie įvertino antros kategorijos subjektų Italijos rinkoje parduotus kiekius. Tokie vertinimai galėjo būti tikslūs, pavyzdžiui, antros skilties duomenų atveju, bet tai gali būti paaiškinta rinkos ir jos dalyvių žinojimu. Kalbant apie pastangas nustatyti rinkos dalis, negali kelti nuostabos tai, kad pirmosios šešios gamintojos, kurioms kartu tenka beveik 90 % parduotų kiekių, galėjo pačios įvertinti kitų keturių šioje rinkoje veiklą vykdžiusių gamintojų parduotus kiekius. Toks paaiškinimas yra toks pats logiškas ir tikėtinas, kaip ir siūlomas Komisijos, kuri mano, kad tik Trame gali būti su ja susijusių duomenų, pateiktų per šešių pagrindinių Italijos gamintojų susitikimą aptartoje lentelėje, šaltinis.

 – Dėl 2001 m. liepos 12 d. susitikimo

231    Antrasis Komisijos nurodytas susitikimas – tai 2001 m. liepos 12 d. susitikimas. Ginčijamo sprendimo 3 priede esančiame šiam susitikimui skirtame skyrelyje Komisija pažymėjo, kad jame dalyvavo: Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM, taip pat DWK, WDI ir Nedri.

232    Šiame skyrelyje Komisija, be kita ko, pažymėjo, kad 2001 m. liepos 12 d. susitikimas buvo susijęs su Europos rinka, ypač su Italijos gamintojų siekiais gauti 60 000 t. Komisija paaiškino, kad iš ITC pateikto ranka surašyto šio susitikimo protokolo matyti, jog jo dalyvės „konkrečiau aptarė Itas, CB, ITC ir SLM eksportą ir neaptarė Trame ir Redaelli eksporto per laikotarpį nuo 2000 m. birželio mėn. iki 2001 m. birželio mėn.“. Remiantis šiais paaiškinimais, „bendras šių keturių įmonių eksportuoto pluošto, sudaryto iš septynių vielų, kiekis yra 32 872 t; jos buvo eksportuotos į 14 šalių ir paskirstytos taip: „Itas – 2 889 t; CB – 12 427 t; ITC – 12 861 t; SLM – 2 685 t; AFT: –; Redaelli – 17 000 t (+ 4 000 t pluošto iš trijų vielų ir 5 000 t vielos gamybai skirtų strypų); Trame – 1 000 t (kaip ITC)“. Paaiškinimuose taip pat paminėtas „30 862 susitarimas MT + 10 % papildomas kiekis (pasidalytas tarp visų italų)“. Tai pat patikslinta, kad iš Nedri ir SLM pastabų matyti, jog pagrindinės eksportuojančios šalys buvo susijusios su CB, Itas, ITC ir SLM.

233    Ši informacija gauta iš parengiamųjų užrašų ir Nedri ranka surašyto susitikimo protokolo, iš ITC, SLM ir Itas paimtų dokumentų, iš CB, SLM ir Tréfileurope informacijos, pateiktos bendradarbiaujant su Komisija, ir iš ITC ranka surašyto susitikimo protokolo (Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, E.38 priedas). Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija turi daug įrodymų, kad nustatytų 2001 m. liepos 12 d. susitikimo turinį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šie duomenys gauti iš dviejų šiame susitikime dalyvavusių klubų, „Europos klubo“ ir „Italijos klubo“, atstovų.

234    Šiuose dokumentuose išdėstytas 2001 m. liepos 12 d. susitikimo turinys savaime negali įrodyti, kad Trame toliau dalyvavo „Italijos klubo“ veikloje, nors ir nedalyvavo konkrečiai šiame susitikime.

235    Iš tikrųjų keliuose dokumentuose kalbama apie Trame „iš Italijos į užsienį išsiųstą“ 1 000 t kiekį. Tačiau tokia informacija pateikiama per pasitarimus tik retkarčiais. Beje, šie pardavimai iš tikrųjų atitinka Trame pardavimus Jungtinėje Karalystėje, kuri nėra viena iš ginčijamame sprendime nurodytų su karteliu susijusių valstybių. Labiau tikėtina, kad per „Italijos klubo“ ir „Europos klubo“ narių pasitarimą dėl Europos rinkos, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Airiją, su Trame susijusią informaciją susitikime dalyvavusi įmonė pateikė savo iniciatyva, o ne, kaip teigia Komisija, Trame, kuri taip norėjo gauti „Europos klubo“ italams suteiktos eksporto kvotos, susijusios su šio klubo teritorijomis, dalį, prašymu. Iš dėl šio susitikimo pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad pasitarimai iš esmės buvo susiję su CB, Itas, ITC ir SLM, kurių tikslūs duomenys buvo pateikti, eksportu, tačiau to paties negalima teigti apie Redaelli ir Trame.

236    Keli dokumentai šiuo klausimu turi ypač didelę įrodomąją galią. Pirmiausia tai dokumentas, kurį SLM pateikė Komisijai 2002 m. spalio 25 d. (administracinės procedūros bylos medžiagos p. 16807), susijęs su 2001 m. liepos 12 d. susitikimu. „Aprašant eksportą iš Italijos į užsienį“ šiame dokumente iš tiesų paminėta „Trame siuntos 1 000 t“. Tačiau tame dokumente pateiktame apraše taip pat paminėtos, pirma, „grupės siuntos 30 872 t“ ir, antra, „Redaelli siuntos 17 000 t (+ 4 000 t pluošto iš trijų vielų ir 5 000 t vielos gamybai skirtų strypų)“. Iš kitos šio dokumento dalies taip pat matyti, kad grupės siuntos pasiskirstė taip: „Itas – 2 889; CB – 12 427 t; ITC‑12 861 t; SLM – 2 685 t; AFT: -; iš viso 30 872“ ir kad „italams svarbios šalys“ – tai „Itas: Vokietija; CB: Vokietija ir Prancūzija; ITC: Prancūzija; SLM: Vokietija ir Prancūzija“. Taigi šis dokumentas aiškiai įrodo „grupės“ ir Trame, kuri nepaminėta kaip šios grupės narė, atskyrimą.

237    Todėl nuoroda „30 862 susitarimas MT + 10 % papildomas kiekis (pasidalytas tarp visų italų)“, padaryta Nedri dokumente (administracinės procedūros bylos medžiagos p. 30850) arba ITC (administracinės procedūros bylos medžiagos p. 5022), „be jokių abejonių“ neapima Trame, kaip teigia Komisija, nes iš minėtų dokumentų – tiesiogiai, kiek tai susiję su SLM ir Nedri dokumentais, ir netiesiogiai, kiek tai susiję su ITC, matyti, jog žodis „italai“ reiškia „Itas, CB, ITC ir SLM“, o ne Trame.

 – Dėl 2001 m. liepos 13 d. SLM elektroninio laiško ITC

238    Atsakydama į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, Komisija priminė, kad elektroniniu laišku, kuris per patikrinimą buvo paimtas, 2001 m. liepos 13 d. SLM perdavė ITC (administracinės procedūros bylos medžiagos p. 5272) lentelę „Pluoštas iš septynių vielų 2001 m.“, apimančią duomenis apie dešimties įmonių Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope, SLM, Trame, Tycsa, DWK ir Austria Draht 2001 m. įvairiems klientams parduotus kiekius (žr. šiam dokumentui skirtą skyrelį Ginčijamo sprendimo 3 priede, kur minėta lentelė paminėta kaip priedas pavadinimu „trefolo pulito“). Beje, tai yra ta pati prie 2002 m. vasario 4 d. SLM ITC išsiųsto elektroninio laiško pridėta lentelė (administracinės procedūros bylos medžiagos p. 5281), kuri šį kartą buvo paminėta pavadinimu „ipotesis mercato trefolo 2002“.

239    Komisijos nuomone, iš šių duomenų, visų pirma iš aplinkybės, kad šioje lentelėje nurodytas tikslus kiekvieno kliento tonų skaičius ir kiekvienos įmonės papildomų kvotų procentinis santykis, matyti, jog tokia informacija bet kuriuo atveju nėra bendri lengvai prieinami duomenys, kuriuos, kaip tvirtina Trame, galima lengvai gauti iš klientų arba kitų gamintojų.

240    Atlikus analizę iš tiesų nustatyta, kad dėl 400 Italijos klientų pateikti tikslūs duomenys (paprastai suapvalinti iki 10 arba 5 mato vienetų), kiek tai susiję su dešimties minėtų įmonių parduotais kiekiais. Tačiau, kitaip, nei tvirtino Komisija ir nurodė Trame, reikia pažymėti, kad šioje lentelėje dar kartą atskirtos dvi subjektų kategorijos. Iš galutinės suvestinės, kurioje tarp dešimties įmonių paskirstomi Italijos rinkoje parduoto pluošto iš septynių vielų kiekiai (t. y. 119 200 t – 2001 m.), matyti, kad yra atskirtos, pirma, Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM, dėl kurių taip pat pateikti duomenys, susiję su atliktais ir numatytais pardavimais („percentuali spettanti“/„percentuali provvis.“/„quote spettenti“/„quote provvisorie“/„differenze“), ir, antra, kiti subjektai, Trame, Tycsa, DWK ir Austria Draht, dėl kurių pateikti tik duomenys, susiję su 2001 m. parduotais kiekiais, ir jų procentinis santykis (arba dėl Trame tokie duomenys: „6 960 t“, t. y. „5,84 %“ nuo 2001 m. parduotų 119 200 t; taip pat Trame paminėta kaip dvidešimties lentelėje nurodytų klientų tiekėja).

241    Todėl, atsižvelgiant į šį atskyrimą, iš karto neįmanoma atmesti tikimybės, kaip siūlo Komisija, kad šioje lentelėje pateiktą informaciją apie Trame, Tycsa, DWK ir Austria Draht (šios įmonės padėtis ypatinga, nes jos prekybos atstovas Italijoje taip pat dirbo CB) sudaro Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM apytiksliai vertinimai, padaryti atsižvelgus į duomenis, kuriuos visos jos turi, arba kontaktus, kuriuos gali turėti su savo klientais.

242    Taip pat reikia pažymėti, kad kai kurios lentelėje, kurią SLM 2001 m. liepos 13 d. elektroniniame laiške perdavė ITC, pateiktos nuorodos yra tik prielaidos, kaip tai matyti, pavyzdžiui, iš nuorodų „???“, „??? TM“ arba „??? TYS“, padarytų skiltyje „pastabos“ šalia duomenų, susijusių su dešimčia gamintojų.

243    Be to, reikia pažymėti, kad minėta lentelė nėra nauja; ji yra „Italijos klube“ nuo 1995 m. nuolat dedamų pastangų nustatyti klientus ir tiekiamus kiekius, susijusius su pluoštu iš septynių vielų, dalis (Ginčijamo sprendimo 441 ir paskesnės konstatuojamosios dalys). Labai daug įrodymų šiuo klausimu buvo Komisijos paimta per patikrinimus arba pateikta teikiant prašymus atleisti nuo baudos ar ją sumažinti; iš jų matyti, kad klientų sąrašai buvo kelis kartus sudaryti siekiant patikslinti ir įvertinti kiekius, kuriuos pardavė „Italijos klubo“ narės ir kitos Italijoje veiklą vykdančios gamintojos. Pavyzdžiui, yra lentelė pavadinimu „mercato italiano trefolo CAP anno 98“, apimanti 383 klientų sąrašą ir duomenis dėl Redaelli, CB, Itas, ITC ir Tréfileurope, taip pat tuščias skiltis dėl SLM, Trame, DWK ir Austria Draht (žr. su 1998 m. susijusį skyrelį, esantį Ginčijamo sprendimo 3 priede) (administracinės procedūros bylos medžiagos p. 29639–29646). Kitose lentelėse parodytas „ripartizione spedizione trefolo italia anno 1998 in ton“, palyginti su 1999 m., arba „ripartizione spedizione trefolo italia anno 1999 in ton“ daugybei klientų, kiek tai susiję su Redaelli, CB, Itas, ITC ir Tréfileurope (administracinės procedūros bylos medžiagos p. 29655–29670). Be nuorodų į Redaelli, CB, Itas, ITC ir Tréfileurope, yra kitų lentelių, kuriose pateikti duomenys, susiję su Trame, SLM, Austria Draht, DWK ir Tycsa (administracinės procedūros bylos medžiagos p. 5640–5643, 29671–29689).

 – Dėl 2001 m. rugpjūčio 30 d. susitikimo

244    Trečiasis Komisijos nurodytas susitikimas – tai 2001 m. rugpjūčio 30 d. susitikimas. Ginčijamo sprendimo 3 priede esančiame šiam susitikimui skirtame skyrelyje Komisija, be kita ko, pažymėjo, kad per šį Itas, ITC ir SLM susitikimą buvo aptariamas „detalus klientų priskyrimas, įskaitant SLM, Redaelli, CB, Trame ir [asmeniui, dirbančiam CB ir Austria Draht]“, kad „Trame nori parduoti savo gamyklas“ ir „nusprendė nedalyvauti kartelyje“.

245    Tokia informacija pateikta dviejuose su 2001 m. rugpjūčio 30 d. susitikimu susijusiuose dokumentuose, iš kurių vienas yra ITC ranka surašytas protokolas, pateiktas kartu su prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti (toliau – pirmasis dokumentas, administracinės procedūros bylos medžiagos p. 16158), o kitas – iš ITC per patikrinimą paimtas spausdintas protokolas (toliau – antrasis dokumentas, administracinės procedūros bylos medžiagos p. 4989) (Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, E.39 priedas).

246    Kaip nurodė Komisija, iš pirmojo dokumento matyti, kad jame pateikta tiksli informacija apie 23 su Trame susijusius klientus, pavadinta „Richieste Trame“ (Trame reikalavimai).

247    Taip pat pateikti ir kiti ne tokie tikslūs duomenys dėl SLM, Redaelli ir CB. Iš tiesų iš pirmo dokumento aiškiai matyti, jog dėl kiekvieno iš su Trame susijusių 23 klientų padaryta nuoroda į tonų skaičių. Be to, dėl penkiolikos iš šių klientų pažymėta „x“, t. y. „OK“, o dėl kitų devynių – „–“, t. y. „no“. Šalia trijų klientų parašytas klaustukas, o šalia keturių kitų klientų – pastaba „exl“, reiškianti tikrai išskirtinį klientą. Nurodytas bendras visų 23 Trame klientams tenkantis kiekis yra 6 520 t. Nors kartais šie kiekiai sutampa su nurodytais 2001 m. liepos 13 d. elektroniniame laiške, taip yra ne visada.

248    Šiuo atveju nuoroda į žodį „reikalavimas“, minėtos informacijos tikslumo laipsnis ir tai, kaip ją vertina Itas, ITC ir SLM, leidžia daryti išvadą, kaip siūlo Komisija, kad greičiausiai Trame yra „reikalavimų“ dėl jos klientų, aptartų per 2001 m. rugpjūčio 30 d. susitikimą, šaltinis. Iš šių duomenų matyti, kad „Italijos klubo“ nariai ir Trame turėjo kontaktų dėl „detalaus klientų priskyrimo“, kaip tai pažymėta ginčijamame sprendime.

249    Be to, nustatyta, kad antrame dokumente ITC informuoja apie Trame sprendimą nedalyvauti kartelyje (administracinės procedūros bylos medžiagos p. 4989). Dokumento tekste nurodyta:

„5. Trame: reikalauja perleisti veiklos sritį, susijusią su pluoštu iš trijų vielų ir pluoštu iš septynių vielų. Šiuo metu ji gamina 6 000 t pluošto iš septynių vielų ir 9 000 t pluošto iš trijų vielų; jos įrenginiai yra pasenę. Ji savo noru nedalyvauja kartelyje. Mūsų konkurentės taip pat žino apie iniciatyvą.“

250    Taip išdėstytas antrojo dokumento turinys neleidžia vienareikšmiškai padaryti išvados dėl netiesioginio Trame dalyvavimo „Italijos klubo“ veikloje. Priešingai, nei nurodo Komisija, šis teiginys negali būti pagrįstai aiškinamas kaip susijęs su „Europos klubu“, nes Trame atžvilgiu minėti kiekiai yra susiję su Italija.

251    Vis dėlto išnagrinėjus viso antrojo dokumento turinį galima konstatuoti, kad yra maža tikimybė, jog jis susijęs su susitikimu, kuriame Itas, ITC ir SLM dalyvavo 2001 m. rugpjūčio 30 d. Iš tiesų, nors antrasis dokumentas pavadintas „protokolu“ ir jame paminėta 2001 m. rugpjūčio 30 d. data, šiame dokumente pateiktas klausimų, kuriuos tą dieną aptarė „valdyba“, turinys. Šio protokolo 1 punkte, be kita ko, kalbama apie bendradarbiavimo su Italijos universitetu projektą, kuris nepaminėtas kaip viena iš per „Italijos klubo“ susitikimą aptartų temų.

252    Taigi galima daryti išvadą, kad pasitarimas dėl antrojo dokumento 5 punkto, išdėstytas šio sprendimo 249 punkte, vyko tik ITC valdyboje, o ne „Italijos klube“.

253    Šiomis aplinkybėmis antrasis dokumentas ir jame padaryta nuoroda į Trame nedalyvavimą kartelyje savaime neleidžia atmesti išvados, kurią galima daryti remiantis konkrečiai pirmojo dokumento turiniu, t. y. kad 2001 m. rugpjūčio 30 d. trys „Italijos klubo“ narės aptarė „reikalavimus“ dėl 23 Trame klientų; jų pagrindu buvo priimti neigiami arba teigiami Itas, ITC ir SLM sprendimai.

254    Nors ITC ir greičiausiai kiti subjektai žinojo apie Trame norą pasitraukti iš ĮPA sektoriaus, kaip ir aplinkybę, kad Trame neturi būti laikoma viena iš pagrindinių „Italijos klubo“ narių, tai visiškai nepašalina galimybės, kad Trame galėjo siekti gauti naudos iš tam tikrų „Italijos klubo“ aspektų, visų pirma vidinio aspekto, kaip tai matyti iš pirmojo dokumento.

 – Dėl 2001 m. spalio 1 d. susitikimo

255    Ketvirtasis Komisijos nurodytas susitikimas – tai 2001 m. spalio 1 d. susitikimas. Ginčijamo sprendimo 3 priede esančiame šiam susitikimui skirtame skyrelyje Komisija pažymėjo, kad jame dalyvavo Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM.

256    Šiame skyrelyje Komisija taip apibūdino 2001 m. spalio 1 d. susitikimo turinį: „ITC: pasitarimas dėl klientų pasiskirstymo ir importo. <…/> „Ispanija nesilaiko susitarimų, <…> jau peržengė 4 000 ir jau siekia 6 000“. Trame pasiūlymas Emesa perleisti visą arba dalį veiklos (tik CAP). Pažymėtina, kad Trame nori kvotos 8,7“ ir „Redaelli pastabos: išorės kvotos dalybos“.

257    Šios informacijos šaltinis – per patikrinimus iš ITC ir Redaelli paimti dokumentai ir ITC prašymas atleisti nuo baudos ar ją sumažinti (Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, E.40 priedas).

258    Išnagrinėjus Komisijos šiuo klausimu pateiktus įrodymus iš ITC surašyto 2001 m. spalio 1 d. susitikimo protokolo iš tikrųjų matyti, kad jame paminėta: „Trame – pluoštas iš trijų vielų 23/25 000 [bendras rinkos dydis] nori 8,7 – pluoštas iš septynių vielų 6 000“.

259    Atsakydama į taikant proceso organizavimo priemones šiuo atžvilgiu pateiktą klausimą Trame pažymėjo, kad kvota 8,7 atitinka dydį, kuris jai buvo pasiūlytas siekiant sudaryti susitarimą ir dėl pluošto iš trijų vielų, kad šis bandymas taikyti susitarimą ir pluoštui iš trijų vielų buvo nesėkmingas, ir „tik dėl išsamumo“ priminė, kad nedalyvavo šiame susitikime.

260    Tačiau reikia konstatuoti, kad nors neginčijama, jog Trame nedalyvavo šiame susitikime, vis dėlto iš ITC klostantis faktinėms aplinkybėms surašyto protokolo aišku, kad dalyvavusių įmonių Trame priskirtas noras gauti konkretų pluošto iš trijų vielų kiekį buvo aptartas per 2001 m. spalio 1 d. susitikimą. Turint omenyje šio dokumento turinį, atsižvelgiant į pareikalautų kiekių tikslumo laipsnį (8 700 t) ir aplinkybę, kad kitas su vėlesniu susitikimu susijęs dokumentas patvirtina šią informaciją, greičiausiai reikia manyti, kaip siūlo Komisija, kad tokį reikalavimą pateikė Trame, o ne daryti išvadą, kaip siūlo Trame, jog būtent „Italijos klubo“ narės pasiūlė tokį kiekį.

 – Dėl 2001 m. spalio 23 d. susitikimo

261    Penktasis Komisijos nurodytas susitikimas – tai 2001 m. spalio 23 d. susitikimas. Ginčijamo sprendimo 3 priede esančiame šiam susitikimui skirtame skyrelyje Komisija pažymėjo, kad jame, be kita ko, dalyvavo: Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM.

262    Šiame skyrelyje Komisija taip apibūdino 2001 m. spalio 23 d. susitikimo turinį: „Italijos gamintojams nustatytos pardavimo kvotos [ir] palyginimas su faktiniais pardavimais 2001 m. rugsėjo 30 d. (t. y. iš viso 74 814 t)“. Taip pat Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad dėl su „Trame, Spagna, Austria ir DWK“ susijusių duomenų parašytas klaustukas.

263    Ši informacija gauta iš per patikrinimą iš ITC paimto dokumento (Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, E.41 priedas).

264    Iš tikrųjų iš šio dokumento, kuriame lyginami faktiniai ir planuoti pardavimai 2001 m. rugsėjo 30 d., matyti, kad nuoroda į Trame čia pat susieta su pastaba „?!“; tas pats yra Spagna, Austria ir DWK atveju. Be to, išnagrinėjus šį dokumentą dar kartą matyti (žr. šio sprendimo 226 ir 240 punktus), kad su pardavimų palyginimu susiję duomenys pateikti tik dėl Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM (nurodyta procentinė dalis nuo 100 % jų parduotų kiekių), o kitos keturios Italijoje prekiavusios gamintojos šiuo atveju nepaminėtos.

265    Taigi minėtu dokumentu negalima veiksmingai remtis siekiant įrodyti, kad tuo metu Trame nebūdama dalyvavo „Italijos klubo“ susitikimuose dėl pluošto iš septynių vielų.

 – Dėl 2002 m. sausio 11 d. susitikimo

266    Šeštasis Komisijos nurodytas susitikimas – tai 2002 m. sausio 11 d. susitikimas. Ginčijamo sprendimo 3 priede esančiame šiam susitikimui skirtame skyrelyje Komisija pažymėjo, kad jame, be kita ko, dalyvavo: Redaelli, CB, Itas, ITC Tréfileurope ir SLM.

267    Šiame skyrelyje Komisija taip apibūdino 2002 m. sausio 11 d. susitikimo turinį:

–        „[p]okalbiai apie klientus“,

–        „[k]eitimasis detalia informacija apie 2001 m. gamintojų (Italijos gamintojų – [Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope, SLM] ir užsienio gamintojų – Austria, DWK ir Tycsa) Italijoje parduotos produkcijos kiekius“,

–        „[p]okalbiai apie Trame“,

–        „[k]lausimai, susiję su gamintojais, numatytais ir faktiniais produkcijos kiekiais ir šių kiekių skirtumais [Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM] atvejais,

–        „[k]itas susitikimas sausio 22 d., konkretus pasiūlymas: kuo labiau sumažinti pasidalytų klientų skaičių“.

268    Tokia informacija išdėstyta ranka surašytuose šio susitikimo protokoluose, kuriuos ITC ir SLM pateikė per administracinę procedūrą (žr. Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, E.42 priedą).

269    Išnagrinėjus šiuos dokumentus nustatyta, kad per pokalbius apie klientus neteikiama informacija, susijusi su Trame. Šios įmonės pavadinimas ITC protokole paminėtas dviejose teksto eilutėse; jų prasmė neišaiškinta ir jos nėra aiškios. Greičiausiai turima omenyje ginčijamame sprendime nurodyta dalis, susijusi su „pokalbiais dėl Trame“.

270    Dėl likusios dalies taip pat reikia konstatuoti, kad kai kalbama apie dviejuose protokoluose paminėtų dešimties gamintojų parduotus kiekius, prie Trame pavadinimo su informacija „7 000“ iš bendro 112 524 t kiekio arba 112 742 t pagal protokolą čia pat rašomas klausukas, tačiau taip nėra teikiant tikslius Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM duomenis. Panašu, kad su Trame, Tycsa, Austria Draht ir DKW susiję duomenys buvo aptarti, nes ITC protokoluose šiuo klausimu yra daug taisymų. Aptariant Trame, kiekis svyravo nuo 7 000 t iki 6 000 t ir liko 7 000 t, nors pirminis apytikslis vertinimas, susijęs su Tycsa, vėliau buvo papildytas pastaba „OK“ ir perkeltas po duomenimis apie pagrindines gamintojas.

271    Be to, kai kalbama apie pasitarimą dėl numatytų ir faktinių apimčių 2001 m., taip pat 1999 m., 2000 m. ir 2001 m. duomenis, aptariamos tik šios gamintojos: Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM. Trame šioje pasitarimų dalyje nėra.

272    Taigi šiais dokumentais negalima veiksmingai remtis siekiant įrodyti, kad tuo metu Trame nebūdama dalyvavo „Italijos klubo“ susitikimuose dėl pluošto iš septynių vielų.

 – Dėl 2002 m. sausio 22 d. susitikimo

273    Septintasis Komisijos nurodytas susitikimas – tai 2002 m. sausio 22 d. susitikimas. Ginčijamo sprendimo 3 priede esančiame šiam susitikimui skirtame skyrelyje Komisija pažymėjo, kad jame, be kita ko, dalyvavo: Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM.

274    Šiame skyrelyje Komisija taip apibūdino 2002 m. sausio 22 d. susitikimo turinį:

–        „[p]okalbiai apie klientus, keitimasis informacija apie kainas“,

–        „Trame nori 8 700 t“ ir „Pasiūlymas Trame 2002 m. (visų pirma galimų klientų sąrašas) ir susitarimas dėl ateities: pirmas [Tréfileurope ir Trame atstovų] kontaktas, paskui bendras pasitarimas ir pritarimas“;

–        „[i]š pastabų taip pat matyti: savų klientų susigrąžinimas ir, jei reikia, keitimasis“.

275    Tokia informacija išdėstyta ranka rašytuose šio susitikimo protokoluose, kuriuos ITC ir SLM pateikė per administracinę procedūrą (žr. Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, E.43 priedą).

276    Šių dokumentų analizė patvirtina, kad susitikimas buvo susijęs su Trame padėtimi. Tai yra pirmasis iš trijų ITC ir SLM protokoluose minėtų klausimų. Iš ITC protokolo taip pat matyti, kad šio susitikimo dalyvės žinojo, jog iš 27 000 t (visos pluošto iš trijų vielų rinkos dydis 2001 m.) „Trame [norėjo] 8 700 t“. Dviejuose protokoluose taip pat kalbama apie susitikimo dalyvių susitarimą dėl pasiūlymo Trame pateikimo, o ITC protokole patikslinama, kad tai buvo 2002 m. pasiūlymas.

277    Nurodyti duomenys aiškiai papildo tai, kas parašyta ITC protokole, susijusiame su 2001 m. spalio 1 d. susitikimu (žr. šio sprendimo 255 ir paskesnius punktus). Vertinami kartu šie duomenys parodo nuolatines Trame pastangas susitarti su „Italijos klubo“ narėmis dėl pluošto iš trijų vielų.

278    Šiomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad nuo 2001 m. spalio 1 d. Trame rodė, jog nori grįžti į „Italijos klubą“, nes kėlė savo grįžimo sąlygas ir „Italijos klubo“ narės jas žinojo. Toks Trame noro, apie kurį „Italijos klubo“ narėms buvo žinoma, demonstravimas nuo šios datos lėmė tai, kad 2002 m. sausio 22 d. jos priėmė sprendimą. Turimas omenyje kalbant apie šį susitikimą minėtas pasiūlymas; tam, kad jam būtų pritarta, turėjo būti įveikti dar du etapai: pirmiausia „Italijos klubo“ atstovas (kuris turėjo būti Tréfileurope atstovas) turėjo susisiekti su Trame atstovu, paskui turėjo įvykti pasitarimas ir visų šio klubo narių pritarimas.

279    Kad ir kaip būtų, iš minėtų dokumentų matyti, kad žodžiai „pasiūlymas“ ir „galimų klientų sąrašas“ parodo, jog 2002 m. sausio 22 d. Trame vis dar nebuvo suvokiama kaip visateisė „Italijos klubo“ narė.

 – Dėl 2002 m. kovo 1 d. susitikimo

280    Aštuntasis Komisijos nurodytas susitikimas – tai 2002 m. kovo 1 d. susitikimas. Ginčijamo sprendimo 3 priede esančiame šiam susitikimui skirtame skyrelyje Komisija, be kita ko, pažymėjo, kad jame dalyvavo: Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM.

281    Šiame skyrelyje Komisija pažymėjo, kad buvo aptarti pardavimai Italijos klientams. Taip pat pažymėta, kad Tréfileurope atstovas susitiko su Trame atstovu, kaip tai matyti iš per patikrinimą paimto šio susitikimo ITC protokolo (Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant į proceso organizavimo priemones, E.44 priedas).

282    Taigi šis susitikimas atitinka tai, kas buvo pažymėta per 2002 m. sausio 22 d. susitikimą, nes leidžia įrodyti, kad numatytas kontaktas įvyko.

 – Dėl 2002 m. birželio 10 d. susitikimo

283    Devintasis Komisijos nurodytas susitikimas – tai 2002 m. birželio 10 d. susitikimas. Ginčijamo sprendimo 3 priede esančiame šiam susitikimui skirtame skyrelyje Komisija pažymėjo, kad jame, be kita ko, dalyvavo: CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM.

284    Šiame skyrelyje Komisija nurodė, kad buvo aptartos pardavimo kvotos Italijoje ir klientų pasiskirstymas 2002 m. Taip pat pažymėta: „Trame labai domina susitarimas dėl klientų“, kaip tai matyti iš šio susitikimo protokolo, kurį ITC pateikė prašydama atleisti nuo baudos ar ją sumažinti (Komisijos atsakymo į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, E.45 priedas).

285    Nustatyta, kad šiame protokole (administracinės procedūros bylos medžiagos p. 16191) ITC pateikia tam tikrų duomenų apie Trame. Pirma, ji nurodo, kad Trame sudarė susitarimą su klientu. Antra, vertinant pluošto iš trijų vielų rinką Italijoje (iš viso 24 375 t) Trame rinkos dalis įvertinta 7 700 t (t. y. 31,59 %). Trečia, dėl kliento pažymėta: „viską palikti Trame“; tai nuspręsta vykstant pasitarimui dėl kelių klientų, kai sprendimai priimami kad „visi būtų patenkinti“. Ketvirta, šiame protokole nurodyta: „Trame: labai susidomėjo susitarimu dėl pluošto iš trijų vielų“.

286    Nagrinėjamu atveju, kaip teigia Komisija, darytina išvada, kad teisės požiūriu pakankamai įrodyta, jog nors Trame susitikime nedalyvavo, „Italijos klubo“ narės atsižvelgė į jos padėtį ir suderino savo elgesį su Trame lūkesčiais. Tokią pačią išvadą taip pat galima daryti dėl 2001 m. rugpjūčio 30 d. susitikimo, nes šio susitikimo protokole esantys žodžiai „Trame reikalavimai“, padaryta nuoroda į sprendimą „viską palikti Trame“, priimta per pasitarimą, kai siekiama „visus patenkinti“, ir patikslinimas, jog Trame labai susidomėjo susitarimu dėl pluošto iš trijų vielų, parodo, kad „Italijos klubo“ narės nuolat bendravo su Trame ir kad greičiausiai pirmieji veikė atsižvelgdami į antrosios suformuluotus reikalavimus.

 – Dėl 2002 m. rugsėjo 16 d. susitikimo

287    Galiausiai reikia pažymėti, kad pakartotinį Trame įsitraukimą į „Italijos klubą“ įrodo jos dalyvavimas kartu su Redaelli, CB, Itas, Tréfileurope ir SLM 2002 m. rugsėjo 16 d. „Italijos klubo“ susitikime, t. y. susitikime, kuriame buvo aptartas pluošto iš trijų vielų ir iš septynių vielų kvotų pasidalijimas ir nustatomos kainos.

 c) Išvada

288    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija gali daryti išvadą, jog po 2001 m. balandžio 10 d. „Italijos klubo“ susitikimo, kuriame dalyvavo Trame, „Italijos klubo“ narės per 2001 m. rugpjūčio 30 d. „Italijos klubo“ susitikimą aptarė Trame padėtį ir atsižvelgė į ją (žr. 244 ir paskesnius punktus).

289    Be to, nustatyta, kad pati Komisija teisės požiūriu nebegali pakankamai įrodyti, jog net Trame nedalyvaujant „Italijos klubo“ susitikimuose, vis dėlto galima manyti, kad ši įmonė dalyvavo šiame klube sudarytuose susitarimuose.

290    Tačiau išnagrinėjus šiuo klausimu pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, kad nuo 2001 m. spalio 1 d. „Italijos klubo“ susitikimo, t. y. datos, kai pirmą kartą buvo pažymėta apie Trame norą grįžti į „Italijos klubą“, jeigu jai būtų suteikta 8 700 t pluošto iš trijų vielų kvota (žr. šio sprendimo 255 ir paskesnius punktus), buvo pradėta pakartotinio Trame įsitraukimo į „Italijos klubo“ veiklą procedūra.

291    2002 m. sausio 22 d. Trame grįžimas buvo dar kartą apsvarstytas „Italijos klubo“ narių (žr. šio sprendimo 273 ir paskesnius punktus), o 2002 m. birželio 10 d. pirmą kartą įgijo konkrečią formą (žr. šio sprendimo 283 ir paskesnius punktus); darytina išvada, kad tą dieną „Italijos klubo“ narės iš naujo pakoregavo savo elgesį, kad būtų atsižvelgta į Trame padėtį, ir nusprendė palikti jai vieną klientą, kad „visi būtų patenkinti“.

292    Beje, reikia pažymėti, kad 2002 m. rugsėjo 16 d. Trame buvo tikrai sugrįžusi, nes vienas iš jos atstovų vėl dalyvavo „Italijos klubo“ susitikimuose (žr. šio sprendimo 287 ir paskesnius punktus).

293    Galiausiai Bendrasis Teismas daro išvadą, kad reikia atsižvelgti į tai, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Trame dalyvavo vykdant „Italijos klubo“ narėms inkriminuojamus antikonkurencinius veiksmus tik nuo 2001 m. rugpjūčio 30 d. iki 2002 m. birželio 10 d., t. y. apie devynis mėnesius.

294    Joks bylos medžiagoje esantis įrodymas nepatvirtina, kad per šį devynių mėnesių laikotarpį Trame dalyvavo „Italijos klube“ sudarytuose antikonkurenciniuose susitarimuose arba kad narės laikė ją dalyvaujančia, nes, pavyzdžiui, šios narės negalėjo įvertinti Trame Italijos rinkoje parduotų kiekių (žr. šio sprendimo 261 ir paskesnius punktus).

295    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal teismo praktiką dėl atsiribojimo (žr. šio sprendimo 97 punktą) tam, kad ji būtų taikoma, Komisija, siekdama pakankamai įrodyti įmonės dalyvavimą kartelyje, turi nustatyti, jog atitinkama įmonė dalyvavo susitikimuose, kuriuose buvo sudaryti antikonkurenciniai susitarimai, ir aiškiai jiems neprieštaravo.

296    Tačiau nagrinėjamu atveju teisės požiūriu nėra pakankamai įrodyta, kad Trame tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai dalyvavo „Italijos klubo“ susitikime nuo 2001 m. rugpjūčio 30 d. iki 2002 m. birželio 10 d. Keli įrodymai taip pat leidžia teigti, kad šiuo laikotarpiu kitos „Italijos klubo“ narės tiksliai nežinojo apie Trame elgesį rinkoje. Jos buvo priverstos atlikti apytikslius vertinimus, daryti prielaidas dėl galimo elgesio arba išreikšti savo nežinojimą klaustukais aptariamų susitikimų protokoluose.

297    Todėl reikia panaikinti Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 17 punktą tiek, kiek Komisija konstatavo, kad Trame dalyvavo vykdant antikonkurencinius veiksmus nuo 2001 m. rugpjūčio 30 d. iki 2002 m. birželio 10 d. Kitos pasekmės, išplaukiančios iš to, kas išdėstyta, bus bendrai įvertintos išnagrinėjus šalių argumentus.

 E – Dėl mažareikšmio vaidmens kartelyje

 1. Šalių argumentai

298    Trame teigia, kad jos vaidmuo kartelyje buvo mažareikšmis. Ji buvo priversta dalyvauti dėl vertikaliai integruotų įmonių, kurios, kaip pirminių žaliavų tiekėjos, galėjo jai daryti spaudimą. Taigi Trame dalyvavo retai ir tik nedaugelyje susitikimų (18 iš 234 nuo 1997 m. iki 2002 m.). Jos mažareikšmis vaidmuo, be kita ko, išplaukia iš pareiškimų, padarytų teikiant prašymus atleisti nuo baudos ar ją sumažinti. Redaelli užsimena apie Trame tik vienoje dalyje, kurioje pažymi, kad ši įmonė tik retkarčiais dalyvavo konkurenčių susitikimuose. ITC ir DWK pareiškimuose nėra Trame kaltinančių teiginių. Tréfileurope pareiškime apie Trame paminėta ne daugiau kaip du ar tris kartus ir atsitiktinai, nekonkretinant jos vaidmens kartelyje. Be to, savo pareiškime ITC atstovas pažymėjo, kad „retais atvejais, kai Trame dalyvavo susitikimuose, jos atstovų vaidmuo visada būdavo mažareikšmis ir visiškai pasyvus“, kad „kitos Italijos ĮPA gamintojos, dalyvavusios „Italijos klubo“ susitikimuose, laikė Trame nepriklausomu, rinkoje savarankiškai veikiančiu subjektu, kurio sprendimai, susiję su gamyba ir pardavimais, yra beveik neprognozuojami“, arba kad „dažnai Trame neteikė informacijos, kurios iš jos prašė kitos „Italijos klubo“ narės“. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad Trame neeksportuodavo savo produkcijos, o dalis pasitarimų „Italijos klube“ buvo susiję su eksportu, ir kad didžioji jos apyvartos dalis buvo užtikrinama parduodant pluoštą iš trijų vielų ir vielos gamybai skirtus strypus.

299    Be to, Trame niekada nevykdė tariamų susitarimų ir visada bandė išvengti prašymų pateikti informacijos. Su 1999 m. liepos 20 d. susitikimu susijęs ITC protokolas, kuriame nurodyta, kad „Trame visur dalyvauja“ (administracinės procedūros bylos medžiagos p. 16056), ir Tréfileurope pareiškimas, kad dėl Trame veiksmų dažnai augo įtampa bendraujant su kitomis „Italijos klubo“ narėmis (administracinės procedūros bylos medžiagos p. 34619), patvirtina šią komercinę nepriklausomybę. Be to, Trame pardavimo apimtys nuolat didėjo, o jos pagaminto pluošto iš septynių vielų kiekis nuo 1997 m. iki 2002 m. padidėjo nuo 1 700 t iki 7 410 t. Jos rinkos dalis padidėjo konkurentų nenaudai. Tokie rezultatai buvo nesuderinami su galimais planais pasidalyti rinką. Net kai tokie planai iš tikrųjų buvo parengti, Trame jų nevykdė ir jos komercinis elgesys kėlė didelę grėsmę jos veiksmingumui.

300    Galiausiai Trame dalyvavimo kartelyje ypatumai turėtų paskatinti Komisiją sumažinti jos baudą daugiau kaip 5 %; toks baudos sumažinimas yra neteisingas, neproporcingas ir nepagrįstas.

301    Komisija nesutinka su šiais argumentais. Ji primena, kad Trame dalyvavimas kartelyje patvirtinamas daugybe dokumentų ir pareiškimų. Taip pat neteisinga tvirtinti, kad Trame dalyvavimas „Italijos klubo“ veikloje buvo ribotas ir jį skyrė didelį laiko tarpai, nes Trame padėtis buvo aptariama jai net nedalyvaujant. Trame neįrodė, kad neįsitraukė į „Italijos klubą“ dominusią veiklą arba kad neatsižvelgė į informaciją, kuria pasikeitė su konkurentėmis. Dėl tariamo susitarimų nevykdymo reikia pažymėti, kad pavieniai sukčiavimai dėl nustatytų kainų arba pasiskirstytų klientų savaime neįrodo kartelio neįgyvendinimo (žr. Ginčijamo sprendimo 1018 konstatuojamąją dalį). Šiuo atveju suteikus Trame 5 % bazinio baudos dydžio sumažinimą pagal 2006 m. gaires buvo tinkamai atsižvelgta tiek į aplinkybę, kad pažeidimas, kurį darant dalyvavo Trame, yra vienas iš sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimų, tiek į aplinkybę, kad Trame dalyvavimas darant pažeidimą buvo ribotas.

 2. Bendrojo Teismo vertinimas

302    Nagrinėjant šį pagrindą Trame remiasi, pirma, savo mažareikšmiu dalyvavimu darant pažeidimą ir, antra, šio dalyvavimo pasekmių nebuvimu. Konkrečiai kalbant, Trame nurodo, kad Komisija netinkamai atsižvelgė į jos dalyvavimo kartelyje ypatumus, kai nusprendė sumažinti jos baudą 5 % tam, kad būtų atsižvelgta į jos menką arba ribotą vaidmenį darant vieną pažeidimą.

 a) Lengvinančių aplinkybių buvimą pagrindžiantys įrodymai

303    Šiuo klausimu reikia priminti, kad su šiuo pagrindu susiję Trame pateikti kaltinimai ginčijamame sprendime buvo išnagrinėti dviem aspektais, visų pirma nagrinėjant argumentus, pagrindžiančius lengvinančią aplinkybę, susijusią su „mažareikšmiu ir (arba) pasyviu vaidmeniu“ (Ginčijamo sprendimo 19.2.2.3 skirsnis), tada nagrinėjant argumentus, pagrindžiančius lengvinančią aplinkybę, susijusią su „nevykdymu arba tikrai menku vaidmeniu“ (Ginčijamo sprendimo 19.2.2.5 skirsnis) (žr. šio sprendimo 86 punktą).

304    Pirma, dėl mažareikšmio arba pasyvaus vaidmens Komisija pažymėjo, kad nors 1998 m. gairėse pripažįstama, jog baudos dydis gali būti sumažintas, jei įmonės „elgesys darant pažeidimą yra išimtinai pasyvus arba „prisitaikėliškas prie lyderio“, 2006 m. gairėse, kurios taikomos šiuo atveju, tokio lengvinančios aplinkybės apibrėžimo nebeliko. Komisijos nuomone, net jei įmonės elgesys yra išimtinai pasyvus arba „prisitaikėliškas prie lyderio“, ji vis tiek dalyvauja kartelyje gaudama iš jo komercinės naudos ir skatindama kitas dalyves vykdyti susitarimus. Todėl pasyvus arba „prisitaikėliškas prie lyderio“ elgesys nėra lengvinanti aplinkybė. Vis dėlto pagal 2006 m. gaires atlyginama už tokį dalyvavimą darant pažeidimą, kuris yra „tikrai menkas“, jei atitinkama įmonė „iš esmės tų susitarimų nevykdė, rinkoje veikdama pagal konkurencijos principus“. Tačiau nė viena iš Ginčijamo sprendimo adresačių tinkamai negalėjo to įrodyti (Ginčijamo sprendimo 983 konstatuojamoji dalis).

305    Vis dėlto ginčijamame sprendime Komisija išnagrinėjo ir galimą 1998 m. gairių taikymą pažeidimui, kuris baigėsi 2002 m. rugsėjo 19 d. Apskritai Komisija pažymėjo, kad „bet kuriuo atveju pagal 1998 m. baudų apskaičiavimo gaires nė viena šalis nenusipelnė būti atleista nuo baudos dėl pasyvaus elgesio“. Šiuo atveju trūksta „santūraus elgesio, t. y. aktyvaus dalyvavimo rengiant antikonkurencinį (‑ius) susitarimą (‑us)“ nebuvimo ar net „išimtinai pasyvaus elgesio“ arba „visiško pasyvumo“ (Ginčijamo sprendimo 984 konstatuojamoji dalis). Tačiau ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, kad, „priešingai nei Socitrel, Companhia Previdente, Fapricela, Redaelli, SLM ir Itas atvejais], Komisija pripažįsta, jog Proderac ir Trame vaidmuo buvo daug labiau ribotas nei kitų kartelio dalyvių, todėl šioms bendrovėms reikėtų sumažinti baudas“ (Ginčijamo sprendimo 992 konstatuojamoji dalis).

306    Antra, dėl tvirtinimų, kad Trame nevykdė susitarimų, trikdė kartelio veiklą ir rinkoje elgėsi pagal konkurencijos taisykles, Komisija pažymėjo, jog pagal 2006 m. gairių 29 punkto trečią įtrauką teisė į baudos dydžio sumažinimą dėl kartelio nevykdymo reikalauja, kad aplinkybės įrodytų, jog per laikotarpį, kai įmonė dalyvavo neteisėtuose susitarimuose, ji iš esmės tų susitarimų nevykdė, rinkoje veikdama pagal konkurencijos principus, arba bent jau, kad aiškiai ir smarkiai pažeidė kartelį įgyvendinančius įsipareigojimus tiek, kad net sutrikdė jo veikimą. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad Trame, kaip ir visos kitos minėto sprendimo adresatės, nuolat dalyvavo susitikimuose, per kuriuos buvo aptariamos ir kontroliuojamos kainos, kvotos ir klientai. Komisija taip pat patikslino, kad dėl savo pobūdžio aptariamo kartelio įgyvendinimas iš esmės iškraipė konkurenciją. Bet kuriuo atveju Komisija nusprendė, kad tikro šio kartelio poveikio rinkai nagrinėjamu atveju neįmanoma įvertinti, todėl ji neatsižvelgė į jį apskaičiuodama bazinį baudos dydį. Be to, Komisijos nuomone, nė viena įmonė neįrodė, kad iš esmės nevykdė neteisėtų susitarimų ir veikė rinkoje pagal konkurencijos principus arba bent jau aiškiai ir smarkiai pažeidė kartelį įgyvendinančius įsipareigojimus tiek, kad net sutrikdė jo veikimą. Iš to matyti, kad lengvinančios aplinkybės negalima nustatyti remiantis nevykdymu arba tikrai ribotu vaidmeniu (Ginčijamo sprendimo 1013–1026 konstatuojamosios dalys)

307    Vis dėlto Komisija sumažino Trame (ir Proderac) bazinį baudos dydį 5 % (Ginčijamo sprendimo 1026 konstatuojamoji dalis). Ji samprotavo taip:

„(1023)       Tačiau Komisija yra pasirengusi sutikti, kad Proderac ir Trame dalyvavimas darant pažeidimą buvo ribotas. Tai susiję su tuo, kad šios dalyvės buvo nutolusios nuo kartelio, mažai kontaktavo su kitomis kartelio dalyvėmis ir darant pažeidimą dalyvavo labai nedaug.

(1025)       Trame dalyvavo tik 18 kartelio susitikimų nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d., o kelis kitus kartus jos atvejis buvo aptariamas jai nedalyvaujant <…>. Kaip patvirtina Trefileurope, Trame buvo mažareikšmė „Italijos klubo“ dalyvė ir dėl jos augo įtampa tarp kitų „Italijos klubo“ dalyvių. Tai patvirtina nemažai tuometinių dokumentų. Pavyzdžiui, 1999 m. liepos 20 d. susitikimo protokole pažymėta, kad Trame veikė visomis kryptimis; 2000 m. rugsėjo 4 d. įvyko pokalbis dėl „Trame problemos“; 2001 m. rugpjūčio 30 d. buvo pasakyta, kad Trame nusprendė nedalyvauti kartelyje, o 2002 m. sausio 11 d. įvyko pokalbis dėl Trame.“

 b) Analizė

308    2006 m. gairių 29 punkto trečioje įtraukoje Komisija nurodė, jog gali sumažinti bazinį baudos dydį dėl lengvinančių aplinkybių, jei atitinkama įmonė „pateikia įrodymų, kad jos dalyvavimas darant pažeidimą buvo tikrai menkas“, ir „įrodo, kad per laikotarpį, per kurį buvo prisijungusi prie neteisėtų susitarimų, ji iš esmės tų susitarimų nevykdė ir rinkoje veikė pagal konkurencijos principus; nebus laikoma švelninančia aplinkybe tai, kad įmonė dalyvavo pažeidime [darant pažeidimą] trumpiau negu kitos, kadangi į šią aplinkybę jau atsižvelgta nustatant bazinį baudos dydį“.

309    Nagrinėjamu atveju Komisija sumažino 5 % Trame (taip pat Proderac) baudą, kuri dėl argumentų, pateiktų šiai lengvinančiai aplinkybei skirtoje Ginčijamo sprendimo dalyje, turėtų būti jai skirta už dalyvavimą darant pažeidimą. Šiuo klausimu Komisija gana nevienareikšmiškai nusprendė, pirma, kad 2006 m. gairių 29 punkto trečioje įtraukoje numatyta lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju netenkinama, antra, kad Trame dalyvavimas darant vieną pažeidimą vis dėlto yra ribotas, o tai pateisina baudos dydžio, kuris būtų skirtas, sumažinimą 5 % (Ginčijamo sprendimo 1022, 1023 ir 1026 konstatuojamosios dalys).

310    Atsakydama į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, Komisija nurodė mananti, kad yra skirtumas tarp 2006 m. gairėse minėto „tikrai riboto“ vaidmens ir ginčijamame sprendime nustatyto „riboto“ Trame vaidmens.

311    Taip pat Komisija pažymėjo, kad tuo atveju, kai netenkinamas 2006 m. gairėse nustatytas kriterijus, pavyzdžiui, kaip ir šiuo atveju, kai Trame nepateikė įrodymų, būtinų tam, kad ji galėtų pasinaudoti tokia lengvinančia aplinkybe, vis dėlto, jos nuomone, yra teisinga atkreipti dėmesį į skirtingą įmonių dalyvavimo laipsnį.

312    Galiausiai Komisija nurodė, kad 5 % sumažinimas buvo pagrįstas ne 2006 m. gairių 29 punkto trečioje įtraukoje numatyta lengvinančia aplinkybe, o suteiktas pasinaudojant diskrecija, turima parodant Trame vaidmenį ir suteikiant jos dalyvavimo kartelyje laipsnį atitinkantį sumažinimą.

313    Reikia pažymėti, kad, kaip teigia Komisija, atsakydama į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, 2006 m. gairių 29 punkte minėtų lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus; tai aiškiai matyti iš fakto, kad šis sąrašas pradedamas žodžiu „pavyzdžiui“ (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Aragonesas Industrias y Energía / Komisija, T‑348/08, Rink., EU:T:2011:621, 279 ir 280 punktus).

314    Be to, iš teismo praktikos taip pat matyti (žr. šio sprendimo 96 ir 98–103 punktus), kad nustatydama įmonei už dalyvavimą darant vieną pažeidimą skirtinos baudos dydį Komisija privalo individualizuoti šią sankciją, atsižvelgdama į minėtos įmonės dalyvavimo darant pažeidimą ypatumus. Toks sankcijos individualizavimas yra juo labiau reikalingas kai, kaip šiuo atveju, nagrinėjamas sudėtinis pažeidimas, apimantis įvairius klubus, kurių komerciniai interesai ilguoju laikotarpiu nesutampa, ir kai atitinkamos įmonės dalyvavimas kartelyje yra ypatingas, palyginti su kitomis pagrindinėmis šio kartelio dalyvėmis.

315    Todėl nors Komisija gali laisvai pasirinkti, kuriame baudos dydžio nustatymo etape geriau individualizuoti sankciją atsižvelgiant į 2006 m. gairėse pateiktą bendrą metodiką (pavyzdžiui, Proderac, Socitrel ir Fapricela bauda buvo individualizuota „nustatant bazinį baudos dydį“, Proderac ir Trame – „nustatant lengvinančias aplinkybes“, ArcelorMittal, kurios bauda dėl dviejų keičiančių sprendimų buvo sumažinta nuo 276,5 mln. EUR iki 45,7 mln. EUR – „paskutiniame etape“), vis dėlto, jeigu toks baudos individualizavimas atliktas atsižvelgiant ne į visas reikšmės turinčias aplinkybes, Bendrasis Teismas turės nuspręsti dėl baudos dydžio, kuris yra tinkamas baudžiant už atitinkamos įmonės elgesį, kaip jo ir prašoma.

316    Nagrinėjamu atveju siekdama pripažinti ir nustatyti 5 % dydžio sumažinimą, suteikiamą Trame tam, kad būtų atsižvelgta į jos ribotą vaidmenį darant vieną pažeidimą, Komisija atsižvelgė į šias aplinkybes.

317    Apskritai Komisija pažymėjo, kad Trame buvo nutolusi nuo kartelio, mažai kontaktavo su kitomis kartelio dalyvėmis ir darant pažeidimą dalyvavo labai nedaug. Komisija taip pat teigė, kad Trame „dalyvavo tik apie 18 kartelio susitikimų nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.“, pabrėždama, kad „kelis kitus kartus jos atvejis buvo aptariamas jai nedalyvaujant“. Be to, ji pripažino, kad, kaip patvirtina Tréfileurope ir trys dokumentai, nurodyti kaip pavyzdžiai, susiję atitinkamai su 1999 m. liepos 20 d., 2000 m. rugsėjo 4 d. ir 2002 m. sausio 11 d. susitikimais, Trame „buvo mažareikšmė „Italijos klubo“ dalyvė ir dėl jos augo įtampa tarp kitų „Italijos klubo“ dalyvių“ (Ginčijamo sprendimo 1023 ir 1025 konstatuojamosios dalys).

318    Atsižvelgiant į Komisijos išdėstytas aplinkybes, reikia pažymėti, kad Trame dalyvavimui kartelyje būdingi tam tikri ypatumai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant baudos dydį. Nors tokios aplinkybės iš tikrųjų įrodo ribotą Trame vaidmenį kartelyje, kaip tai, beje, pripažįsta Komisija, vis dėlto iš jų matyti, kad, atsižvelgiant į svarbių aplinkybių, būdingų Trame dalyvavimui kartelyje, pobūdį ir visumą, suteikto sumažinimo lygis (5 %) buvo nustatytas netinkamai.

319    Pirma, faktas, kad Trame buvo nutolusi nuo kartelio, nėra nereikšmingas. Pavyzdžiui, iš bylos medžiagos matyti, kad iš visų vieną pažeidimą sudarančių susitarimų Trame dalyvavo tik „Italijos klubo“ susitarimuose. Todėl Trame negali būti laikoma įmone, dalyvavusia darant visą Komisijos nurodytą vieną pažeidimą nuo 1997 m. iki 2002 m.

320    Be to, Trame dalyvavimas kartelyje, jau ir taip apribotas, buvo dar apribotas „Italijos klubu“, kurio išoriniame aspekte Trame nedalyvavo. Komisija pripažįsta, kad nuo 1997 m. iki 2002 m. Trame nevykdė eksporto į kontinentinę Europą (Ginčijamo sprendimo 651 konstatuojamoji dalis), tačiau neatsižvelgia į tai vertindama ribotą Trame vaidmenį. Neeksportuodama Trame negalėjo dalyvauti su Italija nesusijusioje veikloje. Tiesa, net ir be pardavimų už Italijos ribų Trame dalyvavimas „Italijos klubo“ veikloje vis tiek leido jai apginti savo pozicijas nacionalinėje rinkoje ir taip išvengti įprastos konkurencijos. Kad ir kaip būtų, rinkose už Italijos ribų Trame nevaidino jokio vaidmens arba jis buvo labai nedidelis.

321    Be to, Trame dalyvavimas susitarimuose dėl pluošto iš septynių vielų nebuvo tokio pat pobūdžio kaip dalyvavimas, būdingas pagrindinėms šio klubo narėms: tai matyti iš daugelio įrodymų, kuriuose skiriamos dvi „Italijos klubui“ priklausančių subjektų kategorijos. Taip pat Trame ilgai nežinojo tiek apie paneuropinį pažeidimo mastą, tiek apie aplinkybę, kad „Italijos klube“ jis susijęs ir su pluoštu iš trijų vielų.

322    Taigi yra didžiulių skirtumų tarp Trame dalyvavimo darant vieną pažeidimą ir įmonės, kuri, kaip Tréfileurope, dalyvavo visuose kartelio aspektuose, dalyvavimo.

323    Antra, nors Komisija pripažįsta, kad Trame dalyvavo ribotame skaičiuje susitikimų, ji taip pat pažymi, kad kitais atvejais jos padėtis buvo aptariama jai nedalyvaujant. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atvejų, kai „Italijos klubo“ narės iš tikrųjų atsižvelgė į jos padėtį siekdamos antikonkurencinių tikslų, yra mažiau, nei Komisija nurodė ginčijamame sprendime (dėl 2001 m. rugpjūčio 30 d. susitikimo žr. šio sprendimo 244 ir paskesnius punktus, o dėl 2002 m. birželio 10 d. susitikimo – šio sprendimo 283 ir paskesnius punktus). Beje, kai kurie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad dažnai Trame buvo leidžiama dalyvauti ne nuo susitikimų pradžios arba ji išvykdavo susitikimų, organizuojamų neperžengiant profesinės asociacijos institucinės sistemos ribų, pabaigoje (žr. Trame perduotą Tréfileurope atstovo pareiškimą arba dėl 2000 m. spalio 9 d. susitikimo – šio sprendimo 124 ir paskesnius punktus).

324    Trečia, pati Komisija aiškiai nustatė, kad pažeidimo dalyvės žinojo apie ypatingą Trame padėtį. Pavyzdžiui, iš tam tikrų dokumentų ir pareiškimų, kuriais šiuo klausimu remiasi Trame, aišku, kad ji buvo suvokiama kaip mažareikšmė ir nepatikima „Italijos klubo“ dalyvė; kai kurie iš šių dokumentų ir pareiškimų pakartoti ginčijamame sprendime.

325    Vis dėlto negalima pritarti Trame, kai ji tvirtina, kad „niekada“ nevykdė „tariamų“ susitarimų, kuriuose dalyvavo. Kad ir koks būtų ribotas Trame dalyvavimas kartelyje, iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamame sprendime Komisija jį įrodė.

326    Ši išvada nereiškia, kad Trame pateikta informacija apie jos komercinį elgesį neturi reikšmės. Iš tikrųjų tokia informacija patvirtina, kad Trame nedalyvavo kartelyje 100 %. Turint omenyje Trame šiuo klausimu pateiktus duomenis, tai, ką Komisija ginčijamame sprendime laiko paprasčiausiu „sukčiavimu“, taip pat gali būti laikoma agresyviu komerciniu elgesiu dėl pluošto iš septynių vielų Italijoje. Pavyzdžiui, siekdama modernizuoti gamybą Trame investavo į įrenginius, į savo apyvartą (pluošto iš septynių vielų apyvarta padidėjo nuo 5,6 mln. EUR 1997 m. iki daugiau kaip 9 mln. EUR 2002 m.) ir pagamintos produkcijos kiekį (pluošto iš septynių vielų kiekis padidėjo nuo 1 700 t 1997 m. iki 7 410 t 2002 m.), kuris nuolat didėjo.

327    Šie rezultatai leidžia paaiškinti kartelio narių kelis kartus išreikštą nepasitikėjimą Trame. Nors vienas iš pagrindinių kartelio tikslų buvo stabilizuoti rinkos dalis pasiskirstant klientus, Trame atėjo į pluošto iš septynių vielų rinką vėliau nei kitos įmonės ir jos turima rinkos dalis nuolat didėjo, todėl savo komerciniu elgesiu ji skyrėsi nuo kitų „Italijos klubo“ subjektų, kurie labiau ieškojo galimybių prekiauti už Italijos ribų, o ne konkuruoti Italijoje.

 c) Išvada

328    Nors reikia pritarti Komisijai, manančiai, kad Trame dalyvavimas kartelyje iš tikrųjų buvo ribotas, ir tai pateisina atsižvelgimą į šią lengvinančią aplinkybę nustatant baudos dydį, taip pat darytina išvada, kad dėl šios priežasties pritaikytas baudos sumažinimo lygis, t. y. tik 5 %, nepakankamai atspindi ypatingą Trame padėtį kartelyje.

329    Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, pasinaudodamas savo neribota jurisdikcija, kurią jo prašoma įgyvendinti šioje byloje, turi pats nustatyti, kaip reikia atsižvelgti į Trame ribotą vaidmenį kartelyje nustatant baudos dydį.

 F – Dėl tyčios nebuvimo inkriminuojamuose veiksmuose

 1. Šalių argumentai

330    Trame teigimu, ji yra maža įmonė, prekiaujanti ĮPA Italijoje. Nuo 1997 m. iki 2002 m. jos rinkos dalis visame pluošto iš septynių vielų ir pluošto iš trijų vielų sektoriuje svyravo nuo 6,5 % iki 10 %. Kalbant tik apie pluoštą iš septynių vielų, pažymėtina, kad Trame rinkos dalis Italijoje svyravo nuo 1,7 % iki 5,1 %. Ji neturėjo savo vidinės teisės tarnybos ir niekada nebuvo susidūrusi su konkurencijos teisės klausimais. „Italijos klubo“ veikloje ji dalyvavo epizodiškai, iš esmės tik kaip profesinės asociacijos narė ir toliau rinkoje veikė pagal konkurencijos taisykles. Trame nebuvo kaip nors konkrečiai suinteresuota dalyvauti kartelio susitikimuose ir bet kuriuo atveju neketino elgtis taip, kad būtų pažeistos konkurencijos taisyklės, juo labiau ji neįsivaizdavo, jog toks mažareikšmis vaidmuo, kokį ji vaidino, galėjo sukelti antikonkurencinių pasekmių. Kitaip sakant, jai inkriminuojamas pažeidimas negali būti laikomas tyčiniu, nes buvo padarytas dėl paprasčiausio neatsargumo, o tai yra viena iš 2006 m. gairėse numatytų lengvinančių aplinkybių. Todėl skirtos baudos dydį reikėtų sumažinti, kad būtų atsižvelgta į visišką tyčios nebuvimą atliekant inkriminuojamus veiksmus.

331    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

 2. Bendrojo Teismo vertinimas

332    Iš esmės Trame nurodo, kad Komisija turėtų atsižvelgti į aplinkybę, jog jai inkriminuojamas pažeidimas buvo padarytas ne sąmoningai arba tyčia, o paprasčiausiai dėl neatsargumo.

333    Apskritai SESV 101 straipsnio pažeidimo nėra, jeigu neįrodyta, kad aptariamos įmonės ketino dalyvauti antikonkurencinėje veikloje. Tam, kad būtų SESV 101 straipsnio 1 dalyje draudžiamas „susitarimas“ arba „suderinti veiksmai“, būtina, kad vienaip ar kitaip būtų išreikšta įmonių valia susitarti dėl kartelio tikslo arba poveikio, būtent – „konkurencijos trukdymo, ribojimo arba iškraipymo vidaus rinkoje“. Tokia valios išraiška gali išplaukti iš konkretaus veiksmo, pavyzdžiui, sutarties pasirašymo arba dalyvavimo derinant veiksmus, taip pat dėl neatidumo arba paprasčiausio neatsargumo.

334    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį „Komisija savo sprendimu gali skirti baudas įmonėms <...>, jei jos tyčia ar dėl neatsargumo: <...> pažeidžia [SESV 101] straipsnio nuostatas“.

335    2006 m. gairių 29 punkto antroje įtraukoje Komisija nurodė, kad dėl lengvinančių aplinkybių bazinis baudos dydis gali būti sumažintas, „kai susijusi įmonė pateikia įrodymų, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo“.

336    Tačiau šiuo atveju reikia konstatuoti, jog Trame argumentai, kuriais tvirtinama, kad jai turėtų būti pritaikyta lengvinanti aplinkybė dėl to, kad pažeidimą ji padarė dėl neatsargumo, nepagrįsti faktais. Iš tikrųjų iš bylos medžiagos matyti, kaip teigia Komisija, kad Trame dalyvavimą „Italijos klubo“ veikloje lėmė ne neatsargumas, o jos tyčiniai veiksmai, kuriuos patvirtina, pavyzdžiui, kitų „Italijos klubo“ narių per 1997 m. kovo 4 d. susitikimą pateikta informacija, kad Trame pageidavo prie jų prisijungti ir tai padarė praėjus kelioms dienoms per 1997 m. kovo 10 d. susitikimą ir kelis kartus vėliau iki 2002 m. rugsėjo 19 d. susitikimo.

337    Nė viena iš priežasčių, kurias Trame nurodė siekdama įrodyti savo neatsargumą, būtent, kad ji yra maža, tik Italijoje prekiaujanti ir neeksportuojanti šeimos įmonė, kad jos rinkos dalis nedidelė, mažesnė kaip 10 % (pluošto iš trijų vielų ir pluošto iš septynių vielų) ar net 5 % (pluošto iš septynių vielų), kad įmonėje nėra teisės tarnybos arba kad ji tariamai nežinojo konkurencijos teisėje taikomų principų, taip pat tai, kad jos dalyvavimas kartelyje buvo ypatingas, negali įrodyti, kad nuo 1997 m. kovo mėn. iki 2002 m. rugsėjo mėn. ji netyčia prisijungė prie „Italijos klubo“, paskui pasitraukė iš jo ir vėl prisijungė.

338    Iš to, kas pasakyta, matyti, kad penktasis pagrindas atmestinas kaip nepagrįstas.

 G – Dėl papildomų pagrindų, susijusių su proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu

 1. Šalių argumentai

339    Po antrojo keičiančio sprendimo Trame patikslino savo pagrindus ir nurodė, kad dėl ArcelorMittal ir Ori Martin taikyto požiūrio, palyginti su požiūriu, kuris buvo taikytas jai, yra pažeisti proporcingumo ir vienodo požiūrio nustatant baudos dydį principai. Ji pažymi, kad dėl antrojo keičiančio sprendimo Komisija manė, jog ArcelorMittal skirta bauda, lygi 0,5 % šios įmonės apyvartos, buvo pernelyg didelė, todėl pritaikė jai 0,1 % apyvartos dydžio sumažinimą. Tas pats pasakytina apie Ori Martin ir SLM suteiktą sumažinimą. Tačiau, pavyzdžiui, Trame Komisija nustatė didžiausią galimą baudą, t. y. 10 % šios įmonės apyvartos dydžio, ir tai sukėlė jos bankroto grėsmę. Tuomet buvo pažeisti proporcingumo ir vienodo požiūrio principai.

340    Komisija nesutinka su šiais argumentais.

 2. Bendrojo Teismo vertinimas

341    Situacijos, į kurias Komisija atsižvelgė mažindama ArcelorMittal ir jos dukterinėms bendrovėms, taip pat Ori Martin ir jos dukterinei bendrovei SLM skirtas baudas, akivaizdžiai skiriasi nuo Trame situacijos.

342    Trame dalyvavimas darant pažeidimą inkriminuojamas jai tiesiogiai, o ArcelorMittal ir Ori Martin atvejais šis dalyvavimas grindžiamas prielaida, kad dėl aktyvaus dalyvavimo valdant vienos ar kelių šių bendrovių dukterinių įmonių, tiesiogiai dalyvavusių darant pažeidimą, kapitalą Komisija gali reikalauti, kad šios bendrovės solidariai atsakytų dėl atitinkamų baudų sumokėjimo.

343    Todėl nei proporcingumo principas, nei vienodo požiūrio principas nėra pažeisti šioje byloje, kai kalbama apie Trame skirtos baudos vertinimą, atsižvelgiant į požiūrį, pritaikytą antrojo keičiančio sprendimo adresatėms.

344    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad papildomi pagrindai atmestini kaip nepagrįsti.

 H – Dėl nepajėgumo mokėti baudą

 1. Ginčijamo sprendimo turinys

345    Dvidešimt trys ūkio subjektai, tarp jų Trame, nurodė Komisijai per pradinę administracinę procedūrą, kad yra nepajėgūs mokėti baudą (Ginčijamo sprendimo 1133 konstatuojamoji dalis).

346    Nagrinėdama šiuos argumentus, pirma, Komisija teigia, kad tuo atveju, kai įmonė teigia, jog numatyta bauda daro neigiamą poveikį jos finansinei padėčiai, tačiau nepateikia jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių jos nepajėgumą mokėti numatytą baudą, ji neprivalo atsižvelgti į tokią padėtį nustatydama baudos dydį, nes tokios pareigos pripažinimas reikštų, jog prasčiausiai prie rinkos sąlygų prisitaikiusioms įmonėms būtų suteikiamas nepagrįstas konkurencinis pranašumas (Ginčijamo sprendimo 1134 konstatuojamoji dalis).

347    Antra, Komisija pažymėjo, kad atliko nagrinėjimą atsižvelgdama į Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvusią padėtį. Atsižvelgdama į atitinkamų įmonių pateiktą informaciją Komisija išnagrinėjo kiekvienos iš šių įmonių finansinę padėtį, jų 2004–2009 m. finansinių metų ataskaitas ir nustatytus planus nuo 2010 m. iki 2012 m. Be to, Komisija atsižvelgė į pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės poveikį plieno sektoriui ir laukiamas pasekmes atitinkamoms įmonėms, susijusias su paklausos smukimu ir kainų sumažėjimu arba prieiga prie finansavimo galimybių. Konkrečiai kalbant, dėl finansinės krizės sektoriaus įmonėms tapo sunku išsaugoti savo kredito linijas bankuose ir gauti pakankamai kapitalo (Ginčijamo sprendimo 1135–1137 konstatuojamosios dalys).

348    Trečia, Komisija pabrėžė, kad aplinkybė, jog įmonė likviduojama, nebūtinai reiškia, kad visas jos turtas visiškai nuvertės, todėl ji savaime nepateisina baudos, kuri kitaip būtų nustatyta, dydžio sumažinimo. Iš tikrųjų kartais įmonė likviduojama organizuotai, savo noru vykdant restruktūrizavimo planą, pagal kurį nauji savininkai arba vadovai toliau plėtoja įmonę ir jos turtą. Taigi kiekvienas teisės subjektas, nurodęs savo nepajėgumą mokėti baudą, turi įrodyti, kad nėra kitų tinkamų ir veiksmingų sprendimų. Jei nėra patikimų duomenų apie alternatyvius sprendimus, kuriuos galima įgyvendinti per trumpą laiką ir išsaugoti įmonę, tada Komisija daro išvadą, kad yra pakankamai didelė rizika, jog įmonės turtas praras nemažą dalį vertės, jei dėl skirtos baudos bus pradėta įmonių likvidavimo procedūra (Ginčijamo sprendimo 1138 konstatuojamoji dalis).

349    Kadangi 2006 m. gairių 35 punkte nustatytos sąlygos buvo įvykdytos, Komisija nustatė kiekvienai iš atitinkamų įmonių skirtos baudos dydžio sumažinimą, atsižvelgdama į įmonės pajėgumą sumokėti skirtą galutinio dydžio baudą ir galimą tokio mokėjimo poveikį jos gyvybingumui (Ginčijamo sprendimo 1139 konstatuojamoji dalis).

350    Todėl Komisija atmetė Trame prašymą, nurodžiusi, kad grynųjų pinigų likučiai kasoje ir 2009 m. pabaigoje turimos lėšos beveik du kartus didesnės nei baudos dydis, o numatomi grynųjų pinigų likučiai kasoje ir 2010 m. ir 2011 m. turėtos lėšos buvo daugiau kaip 2,5 didesnės už baudą. Šių dviejų įrodymų pakanka tam, kad prašymas, pagrįstas nepajėgumu mokėti baudą, būtų atmestas. Kiti du įrodymai patvirtina tokį atmetimą: nemažos apyvartinių lėšų sumos pervedimas 2009 m. kovo mėn., kai Trame paskolino 1,46 mln. EUR tų pačių akcininkų kontroliuojamai nekilnojamojo turto bendrovei Sunset SpA, ir hipoteka, kurią Trame sudarė užtikrindama ilgalaikės paskolos grąžinimą ir kurios dydis yra kur kas didesnis, nei dar nesumokėtas ja užtikrinamos paskolos dydis, nes toks didelis skirtumas gali palengvinti papildomo kredito išdavimą (Ginčijamo sprendimo 1162 ir 1163 konstatuojamosios dalys).

 2. Šalių argumentai

351    Trame nesutinka su ginčijamame sprendime nurodytomis jos prašymo atsižvelgti į nepajėgumą sumokėti baudą atmetimo priežastimis. Pirma, iš 2010 m. gegužės 25 d. Komisijai pateiktų duomenų matyti, kad 3,2 mln. EUR baudos mokėjimas labai paveiktų ir taip jau nestabilią finansinę padėtį. Neturėdama grynų pinigų Trame būtų priversta didinti savo skolą tam, kad galėtų sumokėti baudą, o tada finansų įstaigos galėtų atšaukti suteiktus kreditus. Antra, Sunset suteikta paskola – tai paskola, kuri reguliariai teikiama tiems patiems akcininkams priklausančiai nekilnojamojo turto bendrovei, ir ji buvo tinkamai įtraukta į apskaitą. Ši paskola nepakeistų poveikio, kurį baudos sumokėjimas turėtų Trame. Trečia, dėl hipotekos Trame pažymi, kad paskolintos sumos ir hipoteka užtikrinamo dydžio skirtumas nėra galimybės gauti papildomą banko paskolą įrodymas, o tik įrodo Trame, priverstos pateikti hipoteka užtikrintą garantiją, viršijančią galimus kreditoriaus reikalavimus, nepajėgumą sumokėti baudą. Papildomas finansavimas galėjo būti užtikrintas tik pasirašius antrinę hipoteką.

352    Trame taip pat nurodo, kad įvykdytos 2006 m. gairių 35 punkte numatytos sąlygos. Turint omenyje jos dideles skolas, bauda, kuri dar 50 % apsunkintų jau nuostolingos grupės grynąją finansinę padėtį, sukeltų nepataisomą pavojų jos ekonominiam gyvybingumui ir visiškai nuvertintų jos turtą.

353    Be to, Trame nurodo, kad lyginant jos padėties vertinimą su CB ir Itas, vaidinusių svarbesnį vaidmenį kartelyje, padėties vertinimu pažeistas vienodo požiūrio principas. Iš tikrųjų palyginti nedidelio dydžio įmonei Trame, kuri, kaip nustatyta, ribotai dalyvavo kartelyje, skirta didesnė bauda (3,2 mln. EUR) nei CB (2,5 mln. EUR) ir Itas (0,8 mln. EUR).

354    Komisija nesutinka su šiuo argumentu ir iš esmės daro nuorodą į Ginčijamo sprendimo turinį.

 3. Bendrojo Teismo vertinimas

 a) Pirminės pastabos

 2006 m. gairių 35 punktas

355    2006 m. gairių 35 punkte numatytas poveikis, kurį gali turėti už SESV 101 straipsnio pažeidimą nubaustos įmonės pajėgumas mokėti baudą, kurį jai gali būti skirta. Šis punktas suformuluotas taip:

„Išskirtinėmis aplinkybėmis Komisija gali, jeigu yra to prašoma, atsižvelgti į ypatingoje finansinėje ir socialinėje padėtyje atsidūrusios įmonės nepajėgumą mokėti baudą. Komisija jokiu būdu nemažins baudos vien konstatavusi, kad įmonė atsidūrė nepalankioje ar nuostolingoje finansinėje situacijoje. Baudą sumažinti bus galima tik remiantis objektyviais įrodymais, kad baudos skyrimas pagal šiose Gairėse numatytas sąlygas sukels nepataisomą pavojų susijusios įmonės ekonominiam gyvybingumui ir visiškai nuvertins jos turtą.“

356    Pagal nusistovėjusią teismo praktiką priėmusi elgesio taisykles, pavyzdžiui, gaires, ir apie jas pranešusi viešai paskelbdama, jog nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems skirtos šios taisyklės, Komisija savanoriškai apriboja savo diskreciją ir negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju gali būti nubausta už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos principų, pažeidimą (2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink., EU:C:2005:408, 211 punktas ir 2012 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Ecka Granulate ir non ferrum Metallpulver / Komisija, T‑400/09, EU:T:2012:675, 40 punktas).

357    Reikia iš karto pažymėti, kad pagal 2006 m. gairių 35 punktą bauda gali būti sumažinta tik esant išskirtinėms aplinkybėms ir šiose gairėse nurodytomis sąlygomis. Pirma, turi būti įrodyta, kad skirta bauda „sukels nepataisomą pavojų susijusios įmonės ekonominiam gyvybingumui ir visiškai nuvertins jos turtą“. Antra, taip pat turi būti įrodyta „ypatinga finansinė ir socialinė padėtis“. Be to, reikia priminti, kad šios dvi sąlygų grupės anksčiau yra patvirtintos Sąjungos teismų.

358    Dėl pirmos sąlygų grupės buvo nuspręsta, kad iš principo apskaičiuodama už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtinos baudos dydį Komisija neprivalo atsižvelgti į nuostolingą įmonės finansinę padėtį, nes tokios pareigos pripažinimas reikštų, jog prasčiausiai prie rinkos sąlygų prisitaikiusioms įmonėms būtų suteikiamas nepagrįstas konkurencinis pranašumas (356 punkte minėtų sprendimų Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, EU:C:2005:408, 327 punktas ir Ecka Granulate ir non ferrum Metallpulver / Komisija, EU:T:2012:675, 94 punktas).

359    Iš tikrųjų, jei taip būtų, šioms įmonėms būtų suteiktas pranašumas kitų veiksmingesnių ir geriau valdomų įmonių sąskaita. Dėl šios priežasties vien nepalankios arba nuostolingos atitinkamos įmonės finansinės padėties konstatavimo nepakanka grindžiant prašymą, kuriuo siekiama, kad Komisija atsižvelgtų į jos nepajėgumą mokėti ir sumažintų baudą.

360    Be to, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad pagal Sąjungos teisę Sąjungos valdžios institucijai savaime nedraudžiama imtis priemonės, kuri lemtų konkrečios įmonės bankrotą ar likvidavimą. Nors dėl šios procedūros gali būti pažeisti savininkų arba akcininkų finansiniai interesai, tai nereiškia, kad asmeniniai, materialūs ir nematerialūs įmonės elementai taip pat praras savo vertę (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Tokai Carbon ir kt. / Komisija, T‑236/01, T‑244/01–T‑246/01, T‑251/01 ir T‑252/01, Rink., EU:T:2004:118, 372 punktą ir 356 punkte minėto Sprendimo Ecka Granulate ir non ferrum Metallpulver / Komisija, EU:T:2012:675, 50 punktą).

361    Remiantis šia teismo praktika, galima daryti išvadą, kad tik asmeninių, materialių ir nematerialių įmonės elementų, kitaip sakant, jos turto vertės praradimo atveju, apskaičiuojant baudos dydį būtų galima pateisinti atsižvelgimą į galimą bankrotą ar likvidavimą dėl šios baudos skyrimo (356 punkte minėto Sprendimo Ecka Granulate ir non ferrum Metallpulver / Komisija, EU:T:2012:675, 51 punktas).

362    Iš tiesų bendrovės likvidavimas nebūtinai lemia atitinkamos įmonės išnykimą. Kaip įmonė, ji gali ir toliau egzistuoti padidinus bendrovės kapitalą arba kitam ūkio subjektui perėmus visą jos turtą. Toks perėmimas gali įvykti arba įsigijus įmonę savo noru, arba priverstinai pardavus veiklą vykdančios bendrovės turtą (šiuo klausimu žr. 356 punkte minėto Sprendimo Ecka Granulate ir non ferrum Metallpulver / Komisija, EU:T:2012:675, 97 punktą).

363    Taigi 2006 m. gairių 35 punkte padarytą nuorodą į atitinkamos įmonės turto nuvertėjimą reikia suprasti kaip apimančią situaciją, kai įmonės perėmimas ankstesniame punkte nurodytomis sąlygomis atrodo mažai tikėtinas ar net neįmanomas. Tokiu atveju šios įmonės turto elementai bus siūlomi parduoti atskirai ir gali būti, kad neatsiras jokio didelės jų dalies pirkėjo arba geriausiu atveju jie bus parduoti tik už labai mažą kainą (356 punkte minėto Sprendimo Ecka Granulate ir non ferrum Metallpulver / Komisija, EU:T:2012:675, 98 punktas).

364    Dėl antros sąlygų grupės, susijusios su ypatinga finansine ir socialine padėtimi, remiantis teismo praktika daroma nuoroda į galimas baudos sumokėjimo pasekmes, be kita ko, kiek tai susiję su nedarbo padidėjimu arba atitinkamos įmonės tiekėjų ir klientų ekonominių sektorių nuosmukiu (102 punkte minėto Sprendimo SGL Carbon / Komisija, EU:C:2006:433, 106 punktas ir 356 punkte minėto Sprendimo Ecka Granulate ir non ferrum Metallpulver / Komisija, EU:T:2012:675, 99 punktas).

365    Todėl jei pirma nurodytos kumuliacinės sąlygos būtų įvykdytos, baudos, dėl kurios įmonė gali išnykti, skyrimas prieštarautų 2006 m. gairių 35 punkte siekiamam tikslui. Dėl šios priežasties minėto punkto taikymas atitinkamoms įmonėms yra konkreti proporcingumo principo išraiška sankcijų už konkurencijos taisyklių pažeidimus srityje (šiuo klausimu žr. 356 punkte minėto Sprendimo Ecka Granulate ir non ferrum Metallpulver / Komisija, EU:T:2012:675, 100 punktą).

366    Galiausiai, kaip Komisija teisingai priminė laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui ir kelis kartus per proceso Bendrajame Teisme rašytinę ir žodinę dalis, kadangi 2006 m. gairių 35 punkto taikymas yra paskutinis elementas, į kurį atsižvelgiama nustatant baudų, skiriamų už įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimą, dydį, SESV 261 straipsnyje ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnyje numatyta neribota jurisdikcija apima nubaustų įmonių pajėgumo mokėti vertinimą.

367    Kalbant apie šios neribotos jurisdikcijos apimtį, reikia priminti, kad ji – veiksmingos teisminės gynybos principo, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, šiuo metu įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Sąjungos teisėje atitinkantis 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnį, įgyvendinimo būdas (2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Chalkor / Komisija, C‑386/10 P, Rink., EU:C:2011:815, 51 punktas; 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Otis ir kt., C‑199/11, Rink., EU:C:2012:684, 47 punktas ir 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Schindler Holding ir kt. / Komisija, C‑501/11 P, Rink., EU:C:2013:522, 36 punktas).

368    Iš tikrųjų pagal teismo praktiką laikantis EŽTK 6 straipsnio neatmetama galimybė, kad per administracinio pobūdžio procedūrą „bausmę“ pirmiausia skirtų administracinė institucija. Tačiau tam, kad būtų laikomasi šio straipsnio, administracinės institucijos sprendimą, netenkinantį EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, vėliau turi patikrinti neribotą jurisdikciją turinti teisminė institucija. Vienas iš neribotą jurisdikciją turinčios teisminės institucijos požymių yra teisė pakeisti priimtą sprendimą visais klausimais ir dėl faktų, ir dėl teisės. Tokia institucija turi turėti kompetenciją gilintis į visus fakto ir teisės klausimus, svarbius nagrinėjant ginčą, dėl kurio į ją kreiptasi (367 punkte minėto Sprendimo Schindler Holding ir kt. / Komisija, EU:C:2013:522, 35 punktas; žr. 2011 m. rugsėjo 27 d. EŽTT sprendimo Menarini Diagnostics prieš Italiją, Nr. 43509/08, 59 punktą ir 2012 m. birželio 7 d. EŽTT sprendimo Segame prieš Prancūziją, Nr. 4837/06, 55 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

369    Be to, tai, kad teismas savo iniciatyva nekontroliuoja viso ginčijamo sprendimo, nepažeidžia veiksmingos teisminės gynybos principo. Pagal šį principą nereikalaujama, kad Bendrasis Teismas, kuris, žinoma, turi pareigą atsakyti į nurodytus ieškinio pagrindus ir vykdyti teisės ir fakto klausimų kontrolę, savo iniciatyva turėtų iš naujo išsamiai išnagrinėti bylos medžiagą (367 punkte minėto Sprendimo Chalkor / Komisija, EU:C:2011:815, 51 ir 66 punktai).

370    Taigi nepažeisdamas su viešąja tvarka susijusių pagrindų, kuriuos turi išnagrinėti ir prireikus nurodyti savo iniciatyva, Sąjungos teismas privalo atlikti jam priskiriamą kontrolę, remdamasis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, pateiktomis ieškinio pagrindams pagrįsti, ir negali remtis su šių aplinkybių vertinimu susijusia Komisijos diskrecija, kad atsisakytų vykdyti išsamią teisinę ir faktinę kontrolę (šiuo klausimu žr. 367 punkte minėto Sprendimo Chalkor / Komisija, EU:C:2011:815, 62 punktą).

371    Galiausiai neribotą jurisdikciją turintis teismas iš principo ir išnagrinėjęs ieškovių jam nurodytas aplinkybes privalo atsižvelgti į teisinę ir faktinę situaciją, kuri buvo susiklosčiusi sprendimo priėmimo metu, jei mano, kad yra pakankamas pagrindas pasinaudoti teise pakeisti sprendimą (šiuo klausimu žr. 1974 m. kovo 6 d. Sprendimo Istituto Chemioterapico Italiano ir Commercial Solvents / Komisija, 6/73 ir 7/73, Rink., EU:C:1974:18, 51 ir 52 punktus; 1995 m. liepos 14 d. Sprendimo CB / Komisija, T‑275/94, Rink., EU:T:1995:141, 61 punktą; 2011 m. spalio 5 d. Sprendimo Romana Tabacchi / Komisija, T‑11/06, Rink., EU:T:2011:560, 282–285 punktus ir 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo InnoLux / Komisija, T‑91/11, Rink., EU:T:2014:92, 157 punktą).

372    Remiantis būtent šiais bendrais samprotavimais ir atsižvelgiant į šalių Bendrajame Teisme pateiktus faktinius ir teisinius pagrindus, reikia vertinti ginčijamame sprendime nurodytus argumentus.

 Proporcingumo ir vienodo požiūrio principai

373    Reikia priminti, kad pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina atitinkamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (1990 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Fedesa ir kt., C‑331/88, Rink., EU:C:1990:391, 13 punktas; 1998 m. gegužės 5 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Komisija, C‑180/96, Rink., EU:C:1998:192, 96 punktas ir 371 punkte minėto Sprendimo Romana Tabacchi / Komisija, EU:T:2011:560, 104 punktas).

374    Per procedūrose, kurias Komisija pradėjo siekdama nubausti už konkurencijos taisyklių pažeidimą, šio principo taikymas reiškia, kad baudos neturi būti neproporcingos, palyginti su siekiamais tikslais, t. y. palyginti su šių taisyklių paisymu, o įmonei skirta bauda už konkurencijos teisės pažeidimą turi būti proporcinga pažeidimui, vertinamam kaip visuma, atsižvelgiant visų pirma į jo sunkumą. Konkrečiai kalbant, proporcingumo principas reiškia, kad Komisija privalo nustatyti baudą, proporcingą veiksniams, į kuriuos buvo atsižvelgta vertinant pažeidimo sunkumą, ir šiuo atžvilgiu tuos veiksnius taikyti nuosekliai bei objektyviai pateisinamai (371 punkte minėto Sprendimo Romana Tabacchi / Komisija, EU:T:2011:560, 105 punktas).

375    Be to, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad vienodo požiūrio principas pažeidžiamas tik tuo atveju, kai panašios situacijos vertinamos skirtingai arba skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas gali būti objektyviai pagrįstas (371 punkte minėto Sprendimo Romana Tabacchi / Komisija, EU:T:2011:560, 102 punktas).

376    Šie principai taikytini klausimui, ar Komisija teisingai įvertino argumentus, nurodytus grindžiant prašymą nustatant baudos dydį atsižvelgti į nepajėgumą mokėti. Šiuo atveju juos yra lengviau taikyti dėl to, kad visų įmonių aplinkybės, į kurias atsižvelgiama vertinant nepajėgumą mokėti, yra identiškos, net jei skiriasi šių įmonių finansinė padėtis (žr. šio sprendimo 345–350 punktus). Tas pats pasakytina apie aplinkybes, susijusias su įmonės mokumu ir pajėgumu įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, apie jos balanso struktūrą ir akcininkus.

 b) Analizė

377    Ginčijamo sprendimo 1162 ir 1163 konstatuojamosiose dalyse (žr. šio sprendimo 350 punktą) Komisija atmetė Trame prašymą atsižvelgti į tariamą nepajėgumą mokėti ir sumažinti baudos dydį, pažymėdama, kad Trame turėjo pakankamai lėšų sumokėti 3,2 mln. EUR baudą, turint omenyje įmonės turimas pinigines lėšas arba galimybes gauti papildomą kreditą iš bankų.

378    Be to, 2011 m. liepos 12 d. Nutartimi Emme / Komisija (T‑422/10 R, EU:T:2011:349) Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė prašymą sustabdyti Ginčijamo sprendimo vykdymą. Tas sprendimas buvo motyvuotas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skubos nebuvimu (žr. šio sprendimo 43 ir 48 punktus).

379    Maža to, atsakydama į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, Trame nekonkretindama nurodė, kad 2013 m. lapkričio 18 d. pateikė Komisijai naują prašymą atsižvelgti į jos nepajėgumą mokėti dėl sunkios ekonominės ir finansinės padėties. Šis prašymas buvo papildytas 2014 m. sausio 20 ir 24 d.

380    Per posėdį šalys nurodė, kad galiausiai šis prašymas buvo atmestas, nenurodant duomenų apie dabartinę įmonės finansinę padėtį. Komisija šiuo klausimu patikslino, kad jos atsakymas patvirtino anksčiau ginčijamame sprendime pateiktą vertinimą.

381    Atsižvelgiant į ginčijamame sprendime pateiktą vertinimą ir įvairius šalių Bendrajame Teisme nurodytus argumentus ir įrodymus reikia konstatuoti, kad Trame neįrodė, jog jos padėtis yra tokia, kad dėl finansinės padėties ji negali sumokėti 3,2 mln. EUR.

382    Kaip atsižvelgdama į Trame perduotą informaciją ginčijamame sprendime nurodė Komisija, tuo metu, kai ji priėmė sprendimą dėl baudos dydžio, Trame padėtis buvo tokia, kad ji galėjo sumokėti šią sumą.

383    Pirma, papildomai reikia pažymėti, kad net atsižvelgiant į Trame argumentus, jog dėl komercinių skolų ir trumpalaikių finansinių įsiskolinimų jos grynoji finansinė padėtis buvo neigiama, vis dėlto reikia konstatuoti, kad grynųjų pinigų likučiai kasoje ir įmonės turimos lėšos buvo teigiamos. Tai įrodo, kad Trame vis dar galėjo uždirbti pajamų iš savo veiklos.

384    Antra, ir svarbiausia, Komisija teisingai nusprendė, kad Trame galėjo pagrįstai gauti papildomų piniginių lėšų iš savo bankų arba kitos bendrovės.

385    Kiek tai susiję su 2007 m. spalio 11 d. su dviem Italijos bankais pasirašyta hipoteka užtikrinamos paskolos sutartimi, pagal kurią šie turi hipoteką dėl 17,6 mln. EUR sumos, pažymėtina, jog Trame neginčija, kad dalis pradinės paskolos, kurios pradinis dydis buvo 8,8 mln. EUR, jau grąžinta.

386    Atsakydama į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, Komisija šiuo klausimu nurodo, kad 2011 m. sausio 31 d. Trame grąžino 2,5 mln. EUR šios hipoteka užtikrintos paskolos, suteiktos 15-kai metų siekiant padidinti įmonės apyvartines lėšas.

387    Šiomis aplinkybėmis Komisija, atsižvelgusi į susiklosčiusius Trame ir jos bankų verslo santykius ir į tai, kad Trame net ir krizės atveju iš savo veiklos vis dar uždirbdavo pajamų, o minėtiems bankams buvo suteikta dvigubai vertingesnė, nei paskolinta suma, garantija, turėjo teisę nuspręsti, jog kuris nors iš šių bankų sutiktų suteikti Trame visas baudai sumokėti reikalingas lėšas arba jų dalį.

388    Kai šalių buvo paklausta dėl tokios su turimu finansavimo rezervu susijusios prielaidos realumo, Komisija pažymėjo, kad tokią prielaidą patvirtina faktinės aplinkybės, nes 2011 m. sausio 31 d. Trame galėjo gauti 2,5 mln. EUR kreditą be garantijos iš vieno iš dviejų bankų, suteikusių jai hipoteka užtikrintą paskolą. Savo ruožtu Trame nepateikė jokių argumentų, galinčių užginčyti tokios prielaidos pagrįstumą.

389    Be to, darydama prielaidą, kad dėl turimų apyvartinių lėšų Trame negalėjo sumokėti baudos, Komisija ginčijamame sprendime taip pat teisingai pažymėjo, jog Trame galėjo rasti papildomų lėšų, jei būtų paprašiusi grąžinti 1,46 mln. EUR sumą, paskolintą 2009 m. kovo mėn. nekilnojamojo turto bendrovei, priklausančiai tiems patiems akcininkams kaip Trame.

390    Trame šiuo klausimu pateiktos pastabos iš tikrųjų neleidžia atmesti šios sumos susigrąžinimo arba pasinaudojimo ja siekiant gauti baudai sumokėti reikalingą sumą galimybės. Todėl Komisijos sprendimas šiuo klausimu atrodo ne neproporcingas, o atvirkščiai – atitinkantis bylos duomenis.

391    Galiausiai dėl kaltinimo, susijusio su vienodo požiūrio principo pažeidimu, siekiant palyginti jos padėties vertinimą su CB ir Itas padėties vertinimu, reikia pažymėti, kad kiekvienos iš šių įmonių finansinė padėtis yra skirtinga ir kad būtent atsižvelgdama į šiuos skirtumus, o ne į įmonių dalyvavimo darant pažeidimą sąlygas, Komisija nusprendė, jog reikia iš dalies sumažinti atitinkamos baudos dydį, apskaičiuotą siekiant atsižvelgti į kiekvienos iš šių įmonių nepajėgumą mokėti.

392    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija galėjo nuspręsti, kaip ir pasielgė ginčijamame sprendime, jog gali atmesti Trame prašymą atsižvelgti į tariamą nepajėgumą mokėti, pateiktą tam, kad būtų sumažintas baudos dydis.

 c) Išvada

393    Todėl pagrindas, susijęs su nepajėgumu mokėti, atmestinas kaip nepagrįstas.

 I – Dėl reikalavimų panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame skirta bauda, arba sumažinti šios baudos dydį, dėl Bendrojo Teismo naudojimosi neribota jurisdikcija ir baudos dydžio nustatymo

394    Taikant SESV 261 straipsnį pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį Bendrajam Teismui suteikta neribota jurisdikcija, kuria naudodamasis jis gali ne tik patikrinti sankcijos teisėtumą ir atmesti ieškinį dėl panaikinimo arba panaikinti ginčijamą teisės aktą, bet ir pakeisti Komisijos vertinimą savuoju ir atitinkamai – ginčijamą teisės aktą jo nepanaikindamas; atsižvelgęs į visas faktines aplinkybes jis gali pakeisti, pavyzdžiui, skirtą baudą, jeigu jam pateiktas vertinti klausimas dėl jos dydžio (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 8 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, C‑3/06 P, Rink., EU:C:2007:88, 61 ir 62 punktus ir 2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Prym ir Prym Consumer / Komisija, C‑534/07 P, Rink., EU:C:2009:505, 86 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

395    Savo reikalavimuose Trame Bendrojo Teismo prašo panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jai juo skirta bauda, arba sumažinti šios baudos dydį.

396    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia panaikinti Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 17 punktą tiek, kiek Komisija konstatavo, kad nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2000 m. spalio 9 d. Trame dalyvavo paneuropinėje nagrinėjamo pažeidimo dalyje, nusprendė, jog nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2000 m. vasario 28 d. šis dalyvavimas buvo susijęs su pluoštu iš trijų vielų, ir nustatė, kad nuo 2001 m. rugpjūčio 30 d. iki 2002 m. birželio 10 d. ji dalyvavo atliekant antikonkurencinius veiksmus. Todėl Bendrasis Teismas taip pat turi panaikinti Ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 17 punktą tiek, kiek jame Trame skirta neproporcinga bauda už dalyvavimą darant vieną pažeidimą nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.; ši bauda nustatyta atsižvelgiant į Trame dalyvavimą darant Ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodytą pažeidimą.

397    Vadinasi, Bendrasis Teismas turi nustatyti baudos, skirtinos Trame atsižvelgiant į jos dalyvavimą darant vieną pažeidimą, dydį.

398    Dėl šio aspekto reikia pasakyti, kad Bendrojo Teismo atliekamas baudos dydžio nustatymas iš esmės nėra tikslus aritmetinis veiksmas. Be to, Bendrasis Teismas neprivalo atsižvelgti į Komisijos atliktus skaičiavimus ir į gaires, kai priima sprendimą naudodamasis jam suteikta neribota jurisdikcija, o turi atlikti savo vertinimą atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (žr. 2011 m. spalio 5 d. Sprendimo Romana Tabacchi / Komisija, T‑11/06, Rink., EU:T:2011:560, 266 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

399    Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti Trame baudos, skirtos už jos dalyvavimą darant vieną pažeidimą, dydį, reikia atsižvelgti į tai, kad Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalyje numatyta vertinti ne tik pažeidimo sunkumą, bet ir jo trukmę, o pagal bausmių individualizavimo principą nustatant sankciją turi būti atsižvelgiama į kiekvieno pažeidėjo padėtį darant pažeidimą. Tai ypač taikytina tuo atveju, kai nagrinėjamas sudėtinis ilgalaikis pažeidimas, kaip antai Komisijos apibrėžtas ginčijamame sprendime, kuriam būdingas dalyvių heterogeniškumas.

400    Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas mano, kad reikia atsižvelgti į toliau nurodytas aplinkybes.

401    Pirma, remiantis bylos medžiaga teisiškai galima daryti išvadą, kad Trame dalyvavo keliuose „Italijos klubo“ susitikimuose, susijusiuose su kvotų pasiskirstymu ir kainų nustatymu Italijos rinkoje. Tokie susitarimai dėl savo pobūdžio laikomi vienais didžiausių konkurencijos apribojimų. Trame dalyvavimas „Italijos klubo“ veikloje nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. yra esminis elementas vertinant sankciją. Vis dėlto šiuo klausimu reikia atsižvelgti į tai, kad, kiek tai susiję su beveik devynių mėnesių laikotarpiu nuo 2001 m. rugpjūčio 30 d. iki 2002 m. birželio 10 d., Komisija nesugebėjo teisės požiūriu pakankamai įrodyti, jog Trame iš tikrųjų dalyvavo atliekant „Italijos klubo“ antikonkurencinius veiksmus (žr. šio sprendimo 288–296 punktus).

402    Antra, galima manyti, kad nuo 2000 m. vasario 28 d. Trame dalyvavo „Italijos klubo“ antikonkurenciniuose veiksmuose, susijusiuose ne tik su pluoštu iš septynių vielų, bet ir mažiausiai – su keitimusi jautria komercine informacija apie pluoštą iš trijų vielų. Tačiau nepakankamai įrodyta, kad iki šios datos Trame žinojo arba turėjo žinoti, jog per „Italijos klubo“ pasitarius buvo kalbama ir apie pluoštą iš trijų vielų (žr. šio sprendimo 194–197 punktus).

403    Trečia, galima daryti išvadą, kad nuo 2000 m. spalio 9 d. Trame žinojo arba turėjo žinoti, jog dalyvaudama „Italijos klube“ dalyvauja didesnio masto įvairius lygmenis apimančioje sistemoje, kurios tikslas – stabilizuoti ĮPA rinką paneuropiniu lygmeniu tam, kad būtų išvengta kainų sumažėjimo (žr. šio sprendimo 144 ir 145 punktus). Taigi tik vėlesnėje stadijoje – arba bet kuriuo atveju vėliau už kitas įmones – Trame sužinojo apie vieną pažeidimą, dėl kurio ją kaltina Komisija.

404    Kartu reikia pažymėti, kad Komisija neįrodė, jog Trame dalyvavo „Pietų susitarime“, „Ispanijos klube“ ar koordinuojant veiksmus dėl kliento Addtek, o tai yra esminiai vieno pažeidimo aspektai, beje, kaip ir išorinis „Italijos klubo“ aspektas, kuriame Trame negalėjo dalyvauti, nes už Italijos ribų neeksportuodavo į vieną ar kelias su vienu pažeidimu susijusių valstybių teritorijas.

405    Ketvirta, iš bylos aplinkybių matyti, kad Trame dalyvavimui kartelyje būdingi tam tikri ypatumai, išskiriantys jį nuo kitų įmonių dalyvavimo, pavyzdžiui, pagrindinių „Italijos klubo“ dalyvių arba „Europos klubo“ subjektų, kurie vykdė veiklą visais lygiais ir visose teritorijose. Taip pat reikia specialiai atsižvelgti į tai, kad Trame buvo nutolusi nuo kartelio ir kad pats jos dalyvavimas buvo ribotas tiek „Italijos klube“, tiek už Italijos ribų, ir kitos kartelio dalyvės žinojo apie tai (žr. šio sprendimo 318–324 punktus).

406    Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Bendrasis Teismas mano, kad 5 mln. EUR bauda leidžia veiksmingai pažaboti Trame neteisėtą elgesį, be to, ši bauda yra reikšminga ir pakankamai atgrasanti. Bet kokia už nurodytą dydį didesnė bauda būtų neproporcinga, palyginti su ieškovėms inkriminuojamu pažeidimu, kuris vertinamas atsižvelgiant į visas Trame dalyvavimui darant vieną pažeidimą būdingas aplinkybes.

407    Tačiau dėl to, kad Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta maksimali 10 % visos apyvartos dydžio riba, galutinis ankstesniame punkte Trame skirtos baudos dydis negali viršyti 3,249 mln. EUR.

408    Todėl Trame skirtos baudos dydis turi būti 3,249 mln. EUR.

409    Be to, Bendrasis Teismas neturi tenkinti prašymo įteikti šaukimą ir apklausti Tréfileurope Italia atstovą kartelyje, nes ši priemonė neatrodo būtina sprendžiant ginčą, turint omenyje Trame šiuo klausimu Bendrajame Teisme padarytų pareiškimų turinį, šalių pastabas ir bylos medžiagoje esančius įrodymus.

410    Atmesti likusią ieškinio dalį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

411    Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

412    Atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengs savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą T‑422/10. Trame padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą T‑422/10 R.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2010 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimo C(2010) 4387 galutinis dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38344 – Įtempiamoji armatūra), iš dalies pakeisto 2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimu C(2010) 6676 galutinis ir 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimu C(2011) 2269 galutinis, 1 straipsnio 17 punktą tiek, kiek Komisija nustatė, kad nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2000 m. spalio 9 d. Trafilerie Meridionali SpA, anksčiau – Emme Holding SpA, dalyvavo darant nagrinėjamą visą Europą apimantį pažeidimą, ir nusprendė, kad nuo 1997 m. kovo 4 d. iki 2000 m. vasario 28 d. bendrovė dalyvavo darant pažeidimą dėl vijų, sudarytų iš trijų vielų, taip pat konstatavo, kad nuo 2001 m. rugpjūčio 30 d. iki 2002 m. birželio 10 d. bendrovė vykdė antikonkurencinius veiksmus.

2.      Panaikinti Sprendimo C(2010) 4387 galutinis, iš dalies pakeisto Sprendimu C(2010) 6676 galutinis ir Sprendimu C(2011) 2269 galutinis, 2 straipsnio 17 punktą.

3.      Trame skirtos baudos dydis yra 3,249 mln. EUR.

4.      Atmesti likusią ieškinių dalį.

5.      Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą T‑422/10.

6.      Trafilerie Meridionali padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą T‑422/10 R.

Frimodt Nielsen Dehousse Collins

Paskelbta 2015 m. liepos 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

* Proceso kalba: italų.

1 – Pateikiami tik tie šio sprendimo punktai, kuriuos Bendrasis Teismas mano tikslinga paskelbti.