2012 m. lapkričio 23 d. Commune de Millau ir Société d'économie mixte d'équipement de l'Aveyron (SEMEA) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-168/10 ir T-572/10 Europos Komisija prieš SEMEA ir Commune de Millau
(Byla C-531/12 P)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantės: Commune de Millau ir Société d'économie mixte d'équipement de l'Aveyron (SEMEA), atstovaujamos advokato F. Bleykasten
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliančių reikalavimai
Panaikinti 2012 m. rugsėjo 19 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą,
Naujame sprendime:
pripažinti, kad Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinio, kurį byloje T-572/10 Komisija pareiškė Mijo komunai,
nurodyti Komisijai kreiptis į kompetentingus Prancūzijos teismus,
pripažinti, kad ieškinys, kurį byloje T-168/10 Komisija pareiškė SEMEA, yra nepriimtinas.
Kiek tai susiję su bylos esme:
konstatuoti, kad pagal Prancūzijos teisę suėjo pareigos, kuria grindžiamas Komisijos reikalavimas, senaties terminas,
atmesti Mijo komunai ir SEMEA pareikštus Komisijos reikalavimus.
Nepatenkinus šių reikalavimų:
pripažinti, kad Komisija pažeidė teisinio saugumo ir gero administravimo principus,
pripažinti, kad tai Mijo komunos ir SEMEA atžvilgiu lėmė Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimą,
nurodyti Komisijai sumokėti Mijo komunai ir SEMEA pagrindinę 41 012 eurų sumą ir pagal Prancūzijos teisę apskaičiuotas palūkanas bei papildomas sumas, susidariusias iki sprendimo, kuris bus priimtas, paskelbimo dienos.
Bet kuriuo atveju:
pripažinti ir nuspręsti, kad bylinėjimosi išlaidas turi padengti Komisija.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantės pateikia keturis prieš Bendrojo Teismo sprendimą nukreipto apeliacinio skundo pagrindus.
Pirma, Mijo komuna teigia, kad Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šiai komunai pareikšto ieškinio. Apeliantės teigimu, arbitražinės išlygos nustatymas pasinaudojant sąlyga trečiojo asmens naudai negalimas, kai kalbama apie pagal Prancūzijos viešąją teisę įsteigtą juridinį asmenį. Apeliantės nuomone, nėra susitarimo, kuriuo remdamasi Mijo komuna galėtų numatyti arbitražinę išlygą Komisijos naudai.
Antra, SEMEA teigia, kad perleidusi savo turtą akcininkui, kuris yra vis dar likvidus pagal viešąją teisę įsteigtas juridinis asmuo (Mijo komuna), nors pati bankrutavo, ji tinkamai pasinaudojo turimomis socialinio pobūdžio teisėmis ir tinkamai įvykdė jai tenkančias socialinio pobūdžio pareigas.
Trečia, apeliantės nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nepritaikė senatį reglamentuojančios teisės nuostatos. Iš tiesų ginčijama skola atsirado dėl SEMEA ir Komisijos tarpusavio komercinės veiklos. Nepaisant tarp SEMEA ir Komisijos sudarytos sutarties administracinio pobūdžio, šiuo atveju taikytina su senaties terminu susijusi taisyklė, apeliančių teigimu, įtvirtinta Prancūzijos prekybos kodekso 189 bis straipsnyje (dabar 110-4 straipsnis). Taigi apeliantės mano, kad baigėsi Komisijai grąžintinos skolos išieškojimo senaties terminas.
Ketvirta, apeliantės nurodo, kad Bendrasis Teismas nepripažino Komisijos atsakomybės, nors per 12 metų ji nesiėmė veiksmų, kad išieškotų jai grąžintiną skolą, taigi Komisija padarė klaidą ir pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 3 dalį. Palūkanų, kurių reikalauja Komisija, dydis taip pat susijęs su tuo, kad ji nesiėmė veiksmų, kad išieškotų jai grąžintiną skolą, taigi iš tiesų tarp nurodytos žalos ir Komisijos elgesio yra priežastinis ryšys. Galiausiai apeliantės teigia, kad žala susijusi su jų galimybės tinkamu laiku imtis priemonių, kad įvykdytų Komisijos reikalavimą, nebuvimu.
____________