PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2002 m. spalio 25 d.?(1)

„Konkurencija – Reglamentas (EEB) Nr. 4064/89 – Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka – Teisė į gynybą – Horizontalus ir vertikalus poveikis – Prognozuojamas konglomeratinis poveikis – Sverto efektas – Potenciali konkurencija – Bendras sustiprinimo poveikis“

Byloje T‑5/02

Tetra Laval BV, įsteigta Amsterdame (Nyderlandai), atstovaujama advokatų A. Vandencasteele, D. Waelbroeck, A. Weitbrecht ir S. Völcker,

ieškovė,

prieš

Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą A. Whelan ir P. Hellström, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2001 m. spalio 30 d. Komisijos sprendimą C (2001) 3345, galutinis, kuriuo koncentracija pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu (byla COMP/M.2416 Tetra Laval / Sidel),

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas B. Vesterdorf, teisėjai J. Pirrung ir N. J. Forwood,

posėdžio sekretorė D. Christensen, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2002 m. liepos 3 ir 4 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

1        1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 395, p. 1; pataisyta redakcija OL L 257, 1990, p. 13, iš dalies pakeistas 1997 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1310/97 (OL 180, p. 1) (toliau – reglamentas) nustatyta Komisijos atliekamos „Bendrijos mastu“ vykdomų koncentracijų, kaip apibrėžta reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, kontrolės sistema.

2        Reglamento 2 straipsnyje nustatyta:

„1. Į šio reglamento taikymo sritį patenkančios koncentracijos, siekiant nustatyti, ar jos yra suderinamos su bendrąja rinka, vertinamos pagal toliau pateiktas nuostatas.

Atlikdama tokį vertinimą, Komisija atsižvelgia į:

a)      poreikį palaikyti ir plėtoti veiksmingą konkurenciją bendrojoje rinkoje, tarp kitų klausimų, atsižvelgiant į visų susijusių rinkų struktūras ir realią arba potencialią Bendrijos viduje arba už jos ribų esančių įmonių konkurenciją;

b)      koncentracijoje dalyvaujančių įmonių padėtį rinkoje, jų ekonominį ir finansinį pajėgumą, tiekėjams ir vartotojams prieinamas alternatyvas, jų galimybę naudotis tiekimo arba realizacijos rinkomis, bet kokius teisinius ar kitokio pobūdžio patekimo į rinką barjerus, atitinkamų prekių ir paslaugų pasiūlos ir paklausos tendencijas, tarpinių ir galutinių vartotojų interesus, techninės ir ekonominės pažangos plėtrą, kiek ji yra naudinga vartotojams ir nesudaro kliūčių konkurencijai.

2. Koncentracija, kuri nesukuria ar nesustiprina dominuojančios padėties, ir dėl to nėra itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, laikoma suderinama su bendrąja rinka.

3. Koncentracija, kuri sukuria arba sustiprina dominuojančią padėtį, ir dėl to itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, yra laikoma nesuderinama su bendrąja rinka.

<...>“

3        Reglamento 4 straipsnyje reikalaujama, kad kitos įmonės kontrolę įgyjanti šalis arba bendrą įmonės kontrolę įgyjančios šalys per savaitę praneštų Komisijai apie koncentraciją, o pastaroji pagal 6 straipsnio 1 dalį įpareigojama išnagrinėti šį pranešimą „iš karto jį gavusi“. 6 straipsnio 1 dalies c punkte, skaitomame kartu su 10 straipsnio 1 dalimi, numatyta, jog Komisija, nustačiusi, kad koncentracija, apie kurią pranešama, patenka į reglamento taikymo sritį „ir kelia rimtas abejones dėl suderinamumo su bendrąja rinka“, turi pradėti procedūrą dėl šios koncentracijos per vieną mėnesį arba vėliausiai per šešias savaites.

4        Pradėjus procedūrą dėl koncentracijos, Komisijos įgaliojimus sprendimų priėmimo srityje reglamentuoja reglamento 8 straipsnis. Pagal 8 straipsnio 3 dalį „nustačiusi, kad koncentracija atitinka 2 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus <...> Komisija priima sprendimą, skelbiantį koncentraciją nesuderinama su bendrąja rinka“. Pagal 10 straipsnio 3 dalį tokie sprendimai „turi būti priimami ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo procedūrų pradžios“.

5        Nors reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad koncentracija neturi būti vykdoma prieš pranešant apie ją arba prieš paskelbiant ją suderinama su bendrąja rinka, pagal 7 straipsnio 3 dalį tai neužkerta kelio vykdyti viešąjį konkursą, apie kurį buvo pranešta Komisijai, „su sąlyga, kad konkurso nugalėtojas nesinaudos kartu su vertybiniais popieriais gauta balsavimo teise arba naudosis ja tik tam, kad išsaugotų visą investicijų vertę remdamasis Komisijos pagal 4 dalį suteiktu leidimu nukrypti nuo šių nuostatų“.

6        Reglamento 18 straipsnyje, susijusiame su šalių ir trečiųjų asmenų išklausymu, nustatyta:

„1. Prieš priimdama bet kokį 7 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje ir 3–5 dalyse, 14 ar 15 straipsniuose numatytą sprendimą, Komisija kiekviename tyrimo etape, įskaitant ir konsultacijas Patariamajame komitete, suteikia suinteresuotiems asmenims, įmonėms ir įmonių asociacijoms galimybę pareikšti nuomonę dėl jiems pareikštų prieštaravimų.

<...>

3. Priimdama sprendimą Komisija remiasi tik tais prieštaravimais, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Procedūros metu pilnai garantuojama šalių teisė į gynybą. Bent jau tiesiogiai su procesu susijusioms šalims garantuojama galimybė susipažinti su proceso medžiaga, atsižvelgiant į teisėtus įmonių komercinių paslapčių apsaugos interesus.

<...>.“

7        1998 m. kovo 1 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 447/98 dėl pranešimų, terminų ir nagrinėjimų, numatytų Reglamente Nr. 4064/89 (OL L 61, p. 1), 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Informavusi pranešančiąsias šalis apie savo prieštaravimus, gavusi prašymą Komisija leidžia joms susipažinti su proceso medžiaga, kad jos galėtų pasinaudoti teisėmis į gynybą.

Gavusi prašymą Komisija taip pat leidžia kitoms susijusioms šalims, kurios buvo informuotos apie Komisijos prieštaravimus, susipažinti su proceso medžiaga tiek, kiek tai joms būtina parengiant savo pastabas.“

8        Reglamento Nr. 447/98 17 straipsnyje „Konfidenciali informacija“ nustatyta:

„1. Neperduodama ir neleidžiama susipažinti su informacija ir dokumentais, jei juose yra kurio nors asmens arba įmonės, įskaitant pranešančiąsias šalis, kitas susijusias šalis arba trečiąsias šalis, komercinių paslapčių arba kitokios konfidencialios informacijos, kurią, Komisijos nuomone, nėra būtina atskleisti nagrinėjant bylą, arba jei jie susiję su institucijų vidaus dokumentais.

2. Bet kuri nuomonę pagal šio skyriaus nuostatas išreiškusi šalis aiškiai įvardija visą medžiagą, kurią ji laiko konfidencialia, paaiškindama to priežastis, bei per Komisijos nustatytą terminą pateikia atskirą nekonfidencialią versiją.“

 Faktinės aplinkybės

9        2001 m. kovo 27 d. pagal Prancūzijos teisę įsteigta privati įmonė Tetra Laval SA, visiškai priklausanti Tetra Laval grupės kontroliuojančiajai bendrovei Tetra Laval BV (toliau – Tetra arba ieškovė), paskelbė viešą siūlymą pirkti visas laisvoje apyvartoje esančias biržoje kotiruojamos Prancūzijos įmonės Sidel SA (toliau – Sidel) akcijas. Tą pačią dieną Tetra Laval SA įsigijo maždaug 9,75 % Sidel akcijų iš Azeo (5,56 %) ir Sidel vadovų (4,19 %).

10      Akcijas buvo siūloma pirkti grynaisiais po 50 EUR už vienetą ir pagal Prancūzijos teisę siūlymas buvo be išlygų. Sidel direktorių valdyba vienbalsiai rekomendavo priimti pasiūlymą, jam taip pat pritarė pagrindiniai Sidel akcininkai. 2001 m. balandžio 11 d. biržos komisija patvirtino bendrą Tetra Laval SA ir Sidel pasiūlymo dokumentą („Joint offer document“). Po paskelbimo 2001 m. balandžio 14 d. nustatytas oficialus pasiūlymo terminas – nuo 2001 m. balandžio 17 d. iki 2001 m. gegužės 22 dienos. Nustatyta, kad jei pasiūlymas bus sėkmingas, Tetra SA būtų antrą kartą kotiruojama biržoje savaitę nuo 2001 m. birželio 11 d., taikant reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatytus apribojimus.

11      Pasinaudojusi pasiūlymu, Tetra įsigijo maždaug 81,3 % laisvoje apyvartoje esančių Sidel akcijų. Pasibaigus pasiūlymo galiojimo terminui ieškovė įsigijo tam tikrų papildomų akcijų ir nuo tada jai apytikriai priklausė 95,20 % akcijų ir 95,93 % balsavimo teisių Sidel.

12      Tetra, be kita ko, priklauso įmonė Tetra Pak, daugiausia vykdanti veiklą skystiems maisto produktams skirtų kartono pakuočių srityje, kur Tetra Pak yra pasaulio rinkos lyderė. Mažesniu mastu Tetra taip pat vykdo veiklą plastikinių pakuočių, visų pirma didelio tankio polietileno (toliau – HDPE (angl. k.)) butelių, sektoriuje daugiausia kaip „paruošėja“ (t. y. gamina tuščias pakuotes ir tiekia jas gamintojams, o šie jas patys užpildo).

13      Sidel kuria ir gamina pakuočių įrenginius ir sistemas, visų pirma butelių pūtimo mašinas (angl. k. Stretch Blow Moulding, toliau – SBM mašinos), naudojamas polietileno tereftalato (toliau – PET) plastikinių butelių gamybai. Ji yra pasaulyje pirmaujanti SBM mašinų gamintoja ir tiekėja. Sidel taip pat vykdo veiklą „barjerinių technologijų“, naudojamų siekiant pritaikyti PET dujoms ir šviesai jautriems produktams, srityje, taip pat gamina išpilstymo į PET ir mažesniu mastu – išpilstymo į HDPE butelius mašinas.

14      2001 m. gegužės 18 d. Komisijai pranešta apie Tetra operacijas, per kurias pastaroji įsigijo Sidel akcijų.

15      Šalys sutaria, kad šios operacijos (toliau – koncentracija, arba koncentracija, apie kurią pranešta) laikytinos įsigijimu reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkto prasme ir kad koncentracija yra Bendrijos masto reglamento 1 straipsnio 2 dalies prasme.

16      Komisija, 2001 m. liepos 5 d. Sprendime padariusi išvadą, kad koncentracija kelia rimtų abejonių dėl savo suderinamumo su bendrąja rinka ir Europos ekonominės erdvės susitarimu (toliau – EEE susitarimas), pradėjo procedūrą pagal reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

17      2001 m. rugsėjo 7 d. Komisija pagal reglamento 18 straipsnį nusiuntė Tetra ir Sidel pranešimą apie kaltinimus, kuriame paaiškino, kodėl pagal jos pirminę išvadą koncentraciją, apie kurią pranešta, reikėtų uždrausti. 2001 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pateikė atsakymą į pranešimą apie kaltinimus.

18      2001 m. rugsėjo 24 d. Tetra ir Sidel išsiųstas papildomas pranešimas apie kaltinimus, daugiausia susijęs su Tetra veikla HDPE sektoriuje. Ieškovė į jį atsakė 2001 m. spalio 1 dieną.

19      2001 m. rugsėjo 25 d. ieškovė, siekdama pašalinti pirmajame pranešime apie kaltinimus nurodytas su konkurencija susijusias problemas, pasisiūlė prisiimti tam tikrus įsipareigojimus pagal reglamento 8 straipsnio 2 dalį.

20      2001 m. rugsėjo 26 d. bylą nagrinėjantis pareigūnas surengė nagrinėjimą pagal Reglamento 447/98 14, 15 ir 16 straipsnius.

21      2001 m. spalio 9 d. ieškovė vietoje 2001 m. rugsėjo 25 d. pasiūlytų įsipareigojimų pasiūlė Komisijai naujus griežtus įsipareigojimus (toliau – įsipareigojimai).

22      Komisija atliko specialų rinkos tyrimą dėl minėtų įsipareigojimų, išsiųsdama 51 klausimyną įvairiems nagrinėjamo ekonomikos sektoriaus subjektams (klientams, paruošėjams ir konkurentams); klausimynai išsiųsti 2001 m. spalio 11 d. su prašymu į juos atsakyti iki spalio 17 dienos. Komisija gavo 34 atsakymus (toliau – atsakymai į rinkos tyrimą) ir, laikydama juos visiškai konfidencialiais, parengė dvi nekonfidencialias santraukas, vieną susijusią su klientais ir paruošėjais, o kitą – su konkurentais. Šias santraukas ji nusiuntė ieškovei.

23      2001 m. spalio 19 d. posėdyje Patariamasis komitetas koncentracijų kontrolės klausimais apsvarstė Komisijos galutinio sprendimo projektą, kuriame taip pat išnagrinėti įsipareigojimai, ir jį patvirtino.

24      Komisija, vadovaudamasi reglamento 8 straipsnio 3 dalimi, 2001 m. spalio 30 d. Sprendimu (C(2001) 3345, galutinis (byla COMP/M.2416 – Tetra Laval / Sidel) (toliau – ginčijamas sprendimas) pripažino koncentraciją, apie kurią pranešta, nesuderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu.

25      Apie ginčijamą sprendimą Tetra pranešta 2001 m. lapkričio 6 dieną.

26      Atsižvelgdama į ginčijamame sprendime padarytas išvadas ir po atskiros administracinės procedūros, pradėtos 2001 m. lapkričio 19 d. nusiuntus Tetra pranešimą apie kaltinimus, Komisija 2002 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą dėl priemonių pagal reglamento 8 straipsnio 4 dalį veiksmingos konkurencijos sąlygoms atkurti (byla COMP/M.2416 – Tetra Laval / Sidel).

 Ginčijamas sprendimas

27      Komisija, ginčijamame sprendime analizuodama koncentracijos, apie kurią pranešta, suderinamumą su bendrąja rinka, pirmiausia aprašo skystų maisto produktų pakuočių sektorių, nagrinėja atitinkamas produktų ir geografinę rinkas ir tada vertina koncentraciją, apie kurią pranešta, konkurencijos požiūriu. Atlikusi šią analizę, Komisija vertina įsipareigojimų apimtį, atsižvelgdama į prieš tai atliktą konkurencijos vertinimą.

 Skystų maisto produktų pakuočių sektorius

28      Komisija mano, kad „koncentracijos, [apie kurią pranešta], poveikis konkurencijai visų pirma bus jaučiamas skystų maisto produktų pakuočių sektoriuje“ („skysti maisto produktai“ iš esmės reiškia skystus pieno produktus (toliau – SPP), vaisių sultis ir nektarus (toliau – sultys), angliarūgštės neprisotintus vaisių skonio gėrimus (toliau – VSG) ir arbatos bei kavos gėrimus (toliau šie keturi produktai vadinami „jautriais produktais“) ir visų pirma tuose sektoriaus segmentuose, kuriuose šalys veikia daugiausia, t. y. „plastiko, visų pirma PET pakuočių ir kartono pakuočių (12 konstatuojamoji dalis). Komisija nurodo, kad naudodamas PET gamintojas gali gaminti skaidrius butelius. Deguoniui ir šviesiai jautrių produktų atveju PET turi būti apdorojamas naudojant „barjerinę technologiją“. PET pakuočių gamybos procesą sudaro trys etapai: i) plastikinių „preformų“ (butelių gamybai naudojamų plastikinių tūbelių) gamyba; ii) pačių butelių gamyba, naudojant SBM mašinas (žr. šio sprendimo 13 punktą); ir iii) butelių pildymas (20 konstatuojamoji dalis). Ji apibūdina HDPE pakuotes kaip gan neskaidrias. HDPE gaminamas taip pat kaip PET, tik naudojant išspaudimo (ekstruzijos) mašinas (toliau – EBM mašinos) (26 konstatuojamoji dalis). Kitaip nei plastikinių pakuočių atveju, į kartono pakuočių paruošimo procesą integruotos gamybos, pildymo ir uždarymo operacijos (28 konstatuojamoji dalis).

29      Komisija, remdamasi savo ankstesne praktika šioje srityje, nurodo kai kuriuos aseptiškai ir neaseptiškai pakuojamų produktų skirtumus, pačių pakuočių ir pakavimo mašinų skirtumus, taip pat skystų maisto produktų gamintojų vietoje atliekamo pakavimo ir paruošėjų (žr. šio sprendimo 12 punktą) atliekamo pakavimo skirtumus. Tačiau, Komisijos teigimu, šį skirtumą mažina vadinamieji „hole-through-the-wall“ susitarimai (toliau – HTW susitarimai), pagal kuriuos paruošėjas gamina butelius šalia gėrimų gamintojo patalpų esančioje gamybos vietoje ir tiekia juos tiesiogiai šiam gamintojui užpildyti.

 Atitinkamų produktų rinkos

30      Kadangi „koncentracijos, [apie kurią pranešta], poveikis konkurencijai visų pirma pasireikš skystų maisto produktų pakuočių sektoriuje“, Komisija daugiausia dėmesio savo analizėje skyrė šio sektoriaus segmentams, kuriuose Tetra ir Sidel daugiausia veikia: „plastiko, visų pirma PET ir kartono pakuočių“ (12 konstatuojamoji dalis). Komisija mano, kad „suskirstymas į segmentus pagal galutinį naudojimą yra naudinga analizės priemonė vertinant skystų maisto produktų pakavimo įrenginių rinką“ (44 konstatuojamoji dalis). Ji pripažįsta, kad „pakavimo sistemos, kuriose naudojamos įvairios medžiagos, pvz., stiklas ir skardinės, konkurencijos teisės analizės požiūriu sudaro atskiras atitinkamų produktų rinkas ir todėl PET pakuočių sistemos priskirtinos atskirai produktų rinkai“ (53 konstatuojamoji dalis). Komisija kategoriškai atsisako pripažinti, kad „kartonas ir PET neturi bendrų produktų segmentų ir kad tarp jų negali būti sąveikos“, ir atitinkamai nusprendžia nagrinėti „kartono ir PET sąveiką bei būsimą PET augimą galutinio naudojimo segmentuose, kuriuose tradiciškai naudojamas kartonas“ (53 konstatuojamoji dalis).

31      Dėl kartono pakuočių, kurios yra neskaidrios, Komisija mano, kad jos tinka „deguoniui ir šviesai jautriems produktams pakuoti, tačiau yra nepritaikytos angliarūgštės prisotintiems gėrimams“. PET pakuotės, kita vertus, „yra skaidrios ir pritaikytos angliarūgštės prisotintiems gėrimams, tačiau lig šiol jos buvo mažiau pritaikytos deguoniui ir šviesai jautriems produktams“ (55 konstatuojamoji dalis). Komisija pabrėžia, kad „į PET galima pakuoti visus paprastai į kartoną pakuojamus produktus“, t. y. jautrius produktus, ir daro išvadą, kad „todėl PET gali tapti alternatyvia konkuruojančia medžiaga, skirta visiems į kartoną pakuojamiems produktams pakuoti“ (57 konstatuojamoji dalis, kursyvu išskirta originale). Vis dėlto šiuos produktus galima atskirti vienus nuo kitų, nes „dėl specifinių produkto savybių taikomi šiek tiek kitokie pakavimo sprendimai“ (sultys turi daug rūgšties, SPP – mažai rūgšties, VSG ir šaltai arbatai nereikia taikyti tokių pačių barjerinių apsaugos nuo deguonies metodų kaip sultims)“ (58 konstatuojamoji dalis).

32      Kalbant apie PET ir prognozuojamą didesnį šios medžiagos naudojimą jautriems produktams, pažymėtina, jog Komisija atmeta Tetra teiginį, kad „PET naudojamas labai ribotai ir ateityje jo naudojimas labai nedidės“ (59–148 konstatuojamosios dalys). Šiuo atžvilgiu ji nurodo, kad „sparčiausiai augantis PET segmentas yra vandens ir [angliarūgštės prisotintų gėrimų], daugiausia dėl perėjimo nuo stiklinių pakuočių“, ir kad „PET yra paklausus tarp vartotojų ir gamintojų“ (55 konstatuojamoji dalis, 22 išnaša). Komisija daro išvadą, kad „jau dabar į PET galima pakuoti ir pardavinėti šviežią pieną, aromatintą pieną, šaltą arbatą, šviežias sultis, ilgalaikio naudojimo (karšto užpildo) sultis, vaisių skonio ir izotoninius gėrimus“ ir kad yra tik du segmentai, kur PET naudojimas kelia techninių sunkumų: „aseptinio pakavimo sulčių ir aseptinio pakavimo nearomatinto (UHT) pieno“ (61 konstatuojamoji dalis). Nurodydama duomenis, kuriuos Tetra vardu pateikė konsultacinė įmonė Canadean, ji pažymi, kad nors šiuo metu PET nėra itin dažnai naudojamas SPP ir sultims (0,5 % abiejuose segmentuose 2000 m.), „VSG ir arbatos bei kavos gėrimų segmentų atveju situacija visiškai kitokia, nes jiems nereikia tokių pat barjerinių savybių kaip SPP ir sultims“, ir šiuose segmentuose PET „jau kur kas labiau išplito“ (69 konstatuojamoji dalis) (2000 m. PET naudojimas VSG segmente sudarė 20 %, o kavos bei arbatos gėrimų segmente – 25 %).

33      Vertindama 2000–2005 m. laikotarpį, Komisija, atsižvelgdama į savo rinkos tyrimą, taip pat į Canadean ir PCI, Warrick ir Pictet atliktus „nepriklausomus tyrimus“ (104 konstatuojamoji dalis), daro išvadą, kad „jau dabar PET ir kartono naudojimas SPP ir arbatos bei kavos gėrimų segmentuose smarkiai sutampa“ ir kad „PET toliau įgis rinkos dalis šiuose segmentuose kartono sąskaita“, todėl „atsargiais paskaičiavimais iki 2005 m. PET sudarys 30 % kiekviename iš šių segmentų, į PET pakuotes bus išpilstoma 800 mln. litrų arbatos bei kavos gėrimų (įskaitant izotoninius gėrimus) ir 1 mlrd. litrų SPP (144 konstatuojamoji dalis). Ji priduria, kad „manoma, jog barjerinių technologijų ir aseptinio pakavimo į PET pažanga sustiprins PET poziciją visuose keturiuose [jautrių] produktų segmentuose“ ir kad „PET naudojimas SPP ir sulčių segmente ateinančius penkerius metus didės“ (146 konstatuojamoji dalis). Komisijos teigimu, „realu tikėtis, kad iki 2005 m. PET dalis šviežio pieno segmente sudarys 10–15 % ir 25 % aromatintų ir kitų pieno gėrimų segmente“, tačiau „neaišku dėl PET naudojimo UHT pienui (kuris sudaro maždaug 50 % visos EEE pieno rinkos)“ (147 konstatuojamoji dalis). Pabrėždama „didelį PET potencialą“ bent jau mažesniuose aseptiškai pakuojamo pieno segmentuose, kaip antai atskirų porcijų pakuočių segmentuose“, Komisija mano, kad „iki 2005 m. PET pasiekus bent 15 % dalį šviežio pieno segmente, 25 % kitų pieno gėrimų segmente ir tik 1 % UHT pieno segmente, į PET pakuotes bus išpilstoma maždaug 3 mlrd. litrų per metus (tai sudaro maždaug 9 % visos Europos SPP rinkos (147 konstatuojamoji dalis). Dėl sulčių Komisija mano, kad „realu tikėtis, jog iki 2005 m. PET sudarys bent 20 % visos EEE sulčių rinkos“, net jeigu jo augimą daugiausia nulems „reikšmingas perėjimas nuo stiklo prie PET“ (148 konstatuojamoji dalis).

34      Dėl PET ir kartono konkurencijos sutampančių produktų sektoriuose Komisija daro išvadą, kad „pakavimo į kartoną ir pakavimo į PET sistemos (ir todėl pakavimo į kartoną ir pakavimo į PET įrenginiai) sudaro atskiras produktų rinkas“ (163 konstatuojamoji dalis). Ji daro išvadą, kad „abiejų sistemų tarpusavio pakeičiamumas kol kas nėra efektyvus ir tiesioginis, kurio reikia apibrėžiant rinką (t. y. jos mažai viena kitą pakeičia), tačiau ateityje tai gali pasikeisti, patobulėjus PET barjerinei technologijai ir susilyginus PET ir kartono sąnaudoms“. Išlaidos gali susilyginti net tiek, kad ateityje abi sistemos galės „konkurencijos teisės požiūriu priklausyti tai pačiai produktų rinkai“ (163 konstatuojamoji dalis).

35      Paskui Komisija nagrinėja „konkrečių kiekvienos pakavimo sistemos įrenginių“ segmentus, kad nustatytų, ar kiekvienas iš jų sudaro „atskirą produktų rinką“ (164 konstatuojamoji dalis).

36      Dėl pakavimo į PET sistemų Komisija mano, kad SBM mašinų atveju, atsižvelgiant į konkrečias jautrių produktų savybes ir diskriminacinių kainų taikymo galimybę, „kiekvienai atskirai klientų grupei galutinio naudojimo atžvilgiu egzistuoja atskiros atitinkamos rinkos, visų pirma keturiuose „jautrių“ gėrimų: SPP, sulčių, VSG ir kavos bei arbatos gėrimų segmentuose“ (188 konstatuojamoji dalis). Komisija mano, kad skirtingos barjerinės technologijos sudaro tos pačios produktų rinkos dalį, nors kai kurios iš jų ateityje gali būti priskirtos atskirai produktų rinkai (198 ir 199 konstatuojamosios dalys). Taip pat yra dvi atskiros aseptinio ir neaseptinio pakavimo į PET mašinų rinkos (204 konstatuojamoji dalis), o PET preformos sudaro dar vieną atskirą rinką (206 konstatuojamoji dalis).

37      Dėl pakavimo į kartoną sistemų Komisija pažymi, kad sutariama, jog „yra keturios atskiros produktų rinkos: pakavimo į aseptinį kartoną mašinų, aseptinio kartono, pakavimo į neaseptinį kartoną mašinų ir neaseptinio kartono“ (209 konstatuojamoji dalis).

 Dėl atitinkamos geografinės rinkos

38      Atitinkama geografinė rinka apibrėžiama kaip EEE, nes „visi [PET pakavimo įrenginių] tiekėjai veikia visoje EEE [ir] gali tiekti bei iš tikrųjų tiekia savo įrenginius tarptautiniu mastu“ (210 ir 211 konstatuojamosios dalys).

 Koncentracijos, apie kurią pranešta, analizė konkurencijos teisės požiūriu

39      Konkurencijos teisės požiūriu koncentracija vertinama pateikiant išsamią analizę (213–408 konstatuojamosios dalys) ir iš esmės šį vertinimą galima būtų apibendrinti taip:

„213      Komisijos rinkos tyrimas ir analizė parodė, kad koncentracija gali sustiprinti Tetra dominuojančią padėtį pakavimo į aseptinį kartoną mašinų ir aseptinio kartono rinkose ir sukurti dominuojančią padėtį pakavimo į PET įrenginių rinkoje, visų pirma SBM mašinų (mažos ir didelės galios) rinkoje, „jautrių“ galutinio naudojimo produktų (SPP, sulčių, VSG ir arbatos bei kavos gėrimų) segmentuose.

214      Būsima dominuojanti naujojo ūkio subjekto padėtis dviejose gretimose rinkose ir svarbi jo padėtis trečiojoje rinkoje (EBM mašinų ir pakavimo į HDPE mašinų) gali sustiprinti jo padėtį abiejose rinkose, padidinti patekimo į rinką kliūtis, visai sumažinti esamų konkurentų svarbą ir nulemti monopolinę visos aseptinio ir neaseptinio „jautrių“ produktų pakavimo rinkos struktūrą EEE.“

40      Kad pagrįstų savo analizę, Komisija visų pirma pažymi, kad kartono pakuočių rinkoje labai mažai kas pasikeitė nuo 1994 m. spalio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tetra Pak prieš Komisiją (T‑83/91, Rink. p. II‑755), išnagrinėjus apeliacinį skundą patvirtinto 1996 m. lapkričio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimu Tetra Pak prieš Komisiją (C‑333/94 P, Rink. p. I‑5951, toliau – sprendimai Tetra Pak II). Ji taip pat mano, kad 2000 m. EEE Tetra užėmė dominuojančią padėtį aseptinio pakavimo į kartoną mašinų ir aseptinio kartono rinkoje, turėdama 80 % rinkos dalį (219 ir 223 konstatuojamosios dalys), ir užimdama „pirmaujančią“ padėtį pakavimo į kartoną mašinų ir neaseptinio kartono rinkoje su [50–60 %] rinkos dalių(2) (229 ir 231 konstatuojamosios dalys). Antra, pripažindama, kad Sidel neužima dominuojančios padėties SBM mašinų rinkoje, Komisija daro išvadą, kad jos padėtis „pirmaujanti“, nes ji yra „vienintelė įmonė, galinti tiekti visą SBM mašinų (nuo labai mažos iki didžiausios galios) asortimentą, visada naudodama pažangiausią rotacinę technologiją (248 konstatuojamoji dalis). Pažymėdama, kad „veiksmingo pildymo operacijų valdymo kartu su butelių pūtimu svarba, siekiant užtikrinti sterilų ar itin sterilų pakavimo procesą, yra ypač akivaizdi „jautrių“ produktų, pvz., pieno ir vaisių sulčių, atveju“ (249 konstatuojamoji dalis), Komisija nurodo, kad Sidel gamina aseptinio ir neaseptinio pildymo mašinas (250 konstatuojamoji dalis) ir kad ji naudoja naujovišką „kombinuotą“ technologiją, leidžiančią jai į vieną mašiną integruoti pūtimo, pildymo ir uždarymo operacijas (254 konstatuojamoji dalis). Komisija daro išvadą, kad Sidel užima „pirmaujančią padėtį <...> SBM mašinų rinkoje“ ir „tvirtą padėtį“ kitų pakavimo į PET įrenginių, visų pirma „aseptinio pildymo mašinų, pagalbinės įrangos ir susijusių paslaugų“ rinkoje (259 konstatuojamoji dalis).

41      Kalbant apie dominuojančios padėties sukūrimą PET rinkoje ir Tetra padėties sustiprėjimą kartono rinkose, ginčijamame sprendime nagrinėjamas, pirma, horizontalus ir vertikalus koncentracijos poveikis, antra, „sverto“ efektas (angl. k. leveraging), susijęs su kartono rinkomis ir PET rinka; trečia, konkurencinio PET rinkos spaudimo pašalinimo poveikis kartono rinkoms; ir galiausiai bendros pasekmės kartono ir PET rinkose.

42      Visų pirma dėl horizontalaus poveikio Komisija mano, kad dėl to, jog ir Tetra, ir Sidel veikia trijose atskirose produktų rinkose: „SBM mašinų (mažos galios); barjerinių technologijų ir aseptinio išpilstymo į PET mašinų“ (263 konstatuojamoji dalis), koncentracija, apie kurią pranešta, sustiprintų naujojo ūkio subjekto padėtį šiose trijose rinkose. Nors Komisija pripažįsta, kad ši padėtis nėra dominuojanti, ji daro išvadą, jog ji „pasiektų dominavimo lygį“ pasinaudojus susijungusio ūkio subjekto dominuojančia padėtimi aseptinio pakavimo į kartoną įrenginių ir aseptinio kartono rinkoje kaip svertu“ (263 konstatuojamoji dalis).

43      Antra, Komisija nurodo, kad „akivaizdžiai vertikalus poveikis“, kuris atsirastų dėl „vertikalios susijungusio ūkio subjekto integracijos į tris pakavimo sistemas (kartono, PET ir HDPE)“, galėtų tapti „vertikalaus nepriklausomų paruošėjų išstūmimo“ priežastimi (291 konstatuojamoji dalis). Dėl koncentracijos nulemtos rinkos struktūros paruošėjų galimybės būtų apribotos taip (292 konstatuojamoji dalis):

„i) susijungęs ūkio subjektas būtų vienintelė vertikaliai integruota skystų maisto produktų pakavimo į kartoną (pakavimo į kartoną mašinos ir kartono rulonai), HDPE (EBM mašinos ir HDPE buteliai) ir PET (SBM mašinos, barjerinės technologijos, aseptiniai pildikliai, preformos ir buteliai) įmonė; ii) dvejopa susijungusio ūkio subjekto, kaip tiekėjo ir paruošėjų konkurento, padėtis galėtų rinkoje nulemti tiekimo konfliktą (angl. k. channel conflict). Pasinaudodamas stipria kaip SBM mašinų tiekėjo paruošėjams, kažkiek priklausomiems nuo Sidel, padėtimi rinkoje, susijungęs ūkio subjektas galėtų padidinti paruošėjų sąnaudas ir susilpninti jų, kaip preformų ir visiškai parengtų naudoti įrenginių tiekėjų, padėtį. Tetra / Sidel gali kartu siūlyti ir SBM mašinas, ir preformas, pvz., panaudodamos sėkmingą Tetra kartono komercinę strategiją, siūlydamos įsigyti SBM mašinas už mažą kainą ir ją kompensuodamos ilgalaikėmis standartinių ir barjeriniais metodais patobulintų preformų tiekimo sutartimis su klientais. Susijungęs ūkio subjektas taip pat gali įgyti galimybę siūlyti visiškai parengtus naudoti įrenginius savo klientams, nesinaudodamas paruošėjų paslaugomis.“

44      Toliau pabrėžiamas Tetra vertikalios integracijos mastas kartono rinkose, kuriose ji „pagal savo verslo modelį siūlo klientams integruotus mašinų ir kartono (rulonų ar lakštų) sprendimus (296 konstatuojamoji dalis) HDPE rinkoje, kurioje ji, panaudodama EBM mašinas ir sudariusi aljansą su Graham Engineering Corporation, gamina HDPE butelius ir kaip paruošėja pagal HTW susitarimus tiekia juos klientams ir į PET rinką. Dėl PET rinkos Komisija pažymi, kad Tetra yra „trečia pagal dydį nepriklausoma preformų tiekėja pasaulyje ir jai priklauso 10 % rinkos dalis“, kad „ji planuoja pagaminti ribotą kiekį paruoštų PET butelių, panaudodama patentuotą barjerinę technologiją Glaskin“ ir kad nuo 1999 m. „ji veikia plastikinių butelių uždarymo rinkoje per savo dukterinę įmonę Novembal“, 2000 m. EEE turėdama 10–20 % rinkos dalį“ (298 konstatuojamoji dalis). Šia integracija ji skiriasi nuo Sidel, kuri „nėra vertikaliai integruota įmonė“ (293 konstatuojamoji dalis). Vis dėlto po koncentracijos atsiradęs ūkio subjektas „gali sukelti tiekimo konfliktą rinkoje, nes susijungęs ūkio subjektas taptų ir tiekėju, ir paruošėjų konkurentu“ (301 konstatuojamoji dalis) ir „galėtų susilpninti paruošėjus, klientams siūlydamas kartu įsigyti ir SBM mašinas, ir preformas, ir visiškai parengtus naudoti įrenginius“ (312 konstatuojamoji dalis). Taip pat gali būti, kad jai pavyks „išstumti paruošėjus iš šios veiklos srities, atsisakius jiems tiekti SBM mašinas arba padidinus jų sąnaudas ir sudarius palankesnes sąlygas savo integruotai veiklai“ (318 konstatuojamoji dalis). Dėl Tetra sprendimo palikti preformų rinką Komisija nurodo „nemananti, kad šios vertikalios problemos savaime nulemtų dominuojančios padėties sukūrimą PET įrenginių ar preformų rinkoje“ (324 konstatuojamoji dalis).

45      Paskui Komisija išsamiai (325–389 konstatuojamosios dalys) nurodo priežastis, dėl kurių jai nerimą kelia tai, kad susijungęs ūkio subjektas gali išnaudoti savo dominuojančią padėtį kartono rinkoje, pasinaudodamas sverto efektu pakavimo į PET įrenginių rinkoje, kad „galėtų dominuoti PET rinkos „jautrių“ galutinio naudojimo produktų segmente“ (328 konstatuojamoji dalis). Ji laikosi nuomonės, kad vien to, jog Tetra / Sidel turi tokią galimybę, pakanka, kad koncentracija būtų nesuderinama su bendrąja rinka. Todėl Komisijos nuogąstavimai grindžiami ne dabartine Sidel padėtimi SBM mašinų rinkoje, o „Tetra dominavimu kartono rinkoje“ (328 konstatuojamoji dalis, kursyvu išskirta originale). Nurodydama, be kita ko, glaudų kartono pakuočių rinkos ir pakavimo į PET įrenginių rinkos ryšį, Komisija daro išvadą, kad dėl koncentracijos „būtų sukurta ypač palanki antikonkurenciniams padariniams atsirasti rinkos struktūra, nes susijungęs ūkio subjektas užimtų dominuojančią padėtį kartono rinkoje ir pirmaujančią padėtį PET įrenginių rinkoje“ (330 konstatuojamoji dalis).

46      Jos analizė „paaiškinama keturiais etapais“ (331 konstatuojamoji dalis). Pirma, pakavimo į kartoną ir pakavimo į PET sistemų rinkos „yra labai artimos produktų rinkos, turinčios bendrus klientus“. Antra, atsižvelgiant į būsimą PET augimą naujuose jautrių produktų segmentuose, dėl koncentracijos susijungęs ūkio subjektas galėtų įgyti dominuojančią padėtį PET rinkoje, veiksmingai išnaudodamas dabartinę Tetra dominuojančią padėtį kartono rinkose. Trečia, dėl koncentracijos sustiprėtų Tetra dominuojanti padėtis kartono rinkose. Ketvirta, dominuojant dviejose rinkose, sustiprėtų susijungusio ūkio subjekto padėtis „jautrių“ produktų pakuočių, visų pirma aseptinių pakuočių sektoriuje, ir taip dominuojanti padėtis abiejose rinkose sustiprėtų.

47      Grįsdama savo analizę, Komisija nurodo, kad koncentracija, apie kurią pranešta, turi strateginę reikšmę Tetra, kad Tetra gali ir turės paskatų panaudoti sverto efektą, kad kiti susijungusio ūkio subjekto konkurentai negalės jo nurungti įvairiais lygmenimis ir galiausiai, kad Tetra galės taikyti diskriminacines kainas.

48      Dėl gebėjimo ir paskatų naudoti sverto efektą Komisija daro išvadą, kad „koncentracijos nulemta rinkos struktūra būtų ypač palanki sverto efektui“ (359 konstatuojamoji dalis):

„a)      būtų bendri klientai, kuriems reikėtų, kad ir pakavimo į kartoną, ir pakavimo į PET sistemose į pakuotes būtų išpilstomi „jautrūs“ skysčiai;

b)      Tetra užima ypač stiprią dominuojančią padėtį aseptinių kartono pakuočių rinkoje, jai priklauso daugiau kaip [80–90 %] rinkos ir ji turi nuo jos priklausomų klientų grupę;

c)      Tetra / Sidel pradėtų nuo stiprios, pirmaujančios padėties pakavimo į PET sistemų ir visų pirma SBM mašinų rinkoje, regione turėdama [60–70 %] rinkos dalių;

d)      Tetra / Sidel turėtų galimybę atsirinkti konkrečius klientus ar konkrečias klientų grupes, nes rinkos struktūra leidžia taikyti diskriminacines kainas;

e)      Tetra / Sidel turėtų didelę ekonominę paskatą naudoti sverto efektą. Kadangi kartonas ir PET yra techniniai pakaitalai, kai klientas pereina prie PET, kartono verslo srityje jis prarandamas, nes iš dalies atsisakė kartono arba dėl to, kad jis tam tikroje gamybos srityje vietoj kitų pakavimo medžiagų nepradėjo naudoti kartono. Tai papildomai skatina pritraukti klientą į PET verslo sektorių, siekiant kompensuoti nuostolius. Todėl, išnaudodama savo dabartinę padėtį kartono rinkoje, Tetra / Sidel ne tik padidintų savo PET rinkos dalį, bet ir išvengtų galimų nuostolių kartono rinkoje arba juos kompensuotų;

f)      Tetra / Sidel konkurentės kartono ir PET įrenginių rinkose būtų daug mažesnės įmonės, o didžiausiam konkurentui priklausytų ne daugiau kaip [10–20 %] pakavimo į kartoną mašinų arba SBM mašinų rinkos.“

49      Sverto efekto panaudojimo būdai būtų grindžiami dabartine Tetra dominuojančia padėtimi aseptinio kartono rinkose (364 konstatuojamoji dalis):

„Įvairiai išnaudodama [šią padėtį], Tetra / Sidel galėtų susieti pakavimo į kartoną įrenginių ir kartono pakuotėse vartojamų produktų pardavimą su pakavimo į PET įrenginių ir gal netgi preformų (visų pirma gaminamų taikant barjerines technologijas) pardavimu. Tetra / Sidel taip pat galėtų daryti spaudimą ar naudoti skatinimo priemones (pvz., grobuoniškų kainų politiką, kainų karą ir ištikimybės nuolaidas), kad jos kartoną perkantys klientai pirktų PET įrenginius ir galbūt preformas iš <...> Tetra / Sidel, o ne iš jos konkurentų ar paruošėjų.“

50      Komisija taip pat nurodo, kad „dauguma klientų, kuriems ir toliau reikės kartono pakuočių daliai savo produkcijos, galėtų būti priversti arba paskatinti pirkti pakavimo į kartoną ir pakavimo į PET įrenginius iš vieno tiekėjo“ ir kad „klientai, savo kartono pakuočių poreikiams patenkinti pasirašę ilgalaikes sutartis su Tetra, ypač jautriai reaguos į tokį spaudimą“ (365 konstatuojamoji dalis).

51      Pasinaudojus sverto efektu, Tetra / Sidel konkurentai galėtų būti išstumti iš SBM mašinų rinkos jautrių produktų segmento dėl tokių priežasčių (369 konstatuojamoji dalis):

„a) tai, ar konkurentai gali toliau pardavinėti nesusietų produktų segmentuose (pvz., vandens arba angliarūgštės prisotintų nealkoholinių gėrimų), neturi reikšmės. Taip yra dėl galimybės taikyti diskriminacines kainas ir pasirinkti konkrečias klientų grupes, dėl to atitinkamos rinkos suskirstomos į segmentus pagal galutinį produktų naudojimą; b) „jautrių“ produktų segmentus sudaro labai sudėtingi skysčiai, kuriems reikia itin specifinių PET gamybos linijų, įskaitant barjerines technologijas ir aseptinio pildymo mašinas arba kombinuotas aseptinio pildymo SBM mašinas, [atliekančias pūtimo, pildymo ir uždarymo operacijas]. Konkurentai neturėtų pakankamų paskatų investuoti ir konkuruoti šiuose PET įrenginių aukštųjų technologijų sektoriuose <...> [ir] todėl būtų išstumti iš vadinamų „naujos kartos“ PET rinkų.“

52      Jie taip pat galėtų būti išstumti „iš likusios SBM mašinų rinkos“ (370 konstatuojamoji dalis).

53      Pasak Komisijos, šis rezultatas dar labiau tikėtinas dėl silpnos susijungusio ūkio subjekto konkurentų padėties ir dėl to, kad jo klientai neturi perkamosios galios. Dėl konkurentų padėties Komisija pažymi, jog „esminis“ klausimas šiuo atveju yra tas, kad nors trys Sidel konkurentai didelės galios SBM mašinų rinkoje gali prisiderinti prie Sidel pasiūlymų, išlieka aplinkybė, kad jie „neturės dominuojančios padėties kartono pakuočių rinkoje kaip susijungęs ūkio subjektas“ (372 konstatuojamoji dalis). Ji nurodo, kad:

„SIG grupei, vienintelei iš trijų konkurentų, vykdysiančiai veiklą ir kartono, ir PET rinkoje, priklausys ne daugiau kaip 10–20 % pakavimo į kartoną mašinų ir SBM mašinų rinkos. SIG neturi viso susijungusio ūkio subjekto turimo PET įrenginių asortimento ir šiuo metu jai trūksta pagrindinio elemento – barjerinių technologijų, būtinų ateityje įsiskverbti į naujus PET produktų segmentus. Joks kitas pakavimo įrenginių tiekėjas negalės kartu pasiūlyti ir pakavimo į kartoną, ir pakavimo į PET įrenginių“.

54      Ji daro išvadą, kad „susijungus kartono pakuočių rinkoje dominuojančiai įmonei Tetra ir pakavimo į PET įrenginių rinkoje pirmaujančiai įmonei Sidel, siūloma koncentracija būtų sukurta tokia rinkos struktūra, dėl kurios susijungęs ūkio subjektas būtų paskatintas ir įgytų priemonių paversti savo pirmaujančią padėtį pakavimo į PET įrenginių, visų pirma „jautrių“ produktų segmentams naudojamų SBM mašinų (mažos ir didelės galios) sektoriuje, dominuojančia padėtimi. Tai taip pat gali sustiprinti susijungusio ūkio subjekto padėtį ir turėti antikonkurencinių padarinių visoje SBM mašinų rinkoje“ (389 konstatuojamoji dalis).

55      Dėl tariamų padarinių kartono rinkose Komisija mano, kad dėl koncentracijos „būtų sukurta rinkos struktūra, dėl kurios Tetra galėtų sustiprinti savo dabartinę dominuojančią padėtį kartono pakuočių rinkoje, pašalindama didelių konkurencinių suvaržymų šaltinį“, o tai galėtų turėti „rimtų neigiamų padarinių kartono pakuočių sektoriuje“ (390 ir 391 konstatuojamosios dalys). Šiuo atžvilgiu Komisija nurodo, kad susidūrus su tokio didelio dominavimo lygio sustiprėjimu, kaip yra šioje byloje, būtinas ypatingas budrumas.

56      Komisijos teigimu, jei nebūtų koncentracijos, PET pakuočių sektoriuje veikiančios įmonės, visų pirma Sidel ir paruošėjai, įgyvendintų verslo strategijas, kuriomis siektų didinti PET naudojimą kartono sąskaita. Ji laiko nereikšmingu Tetra argumentą, kad Sidel gali paveikti tik SBM mašinų kainą, kuri sudaro labai nedidelę visos pakavimo kainos dalį, remdamasi tuo, kad svarbus yra Tetra gebėjimas daryti įtaką ir kartono mašinų, ir jo gaminių kainai.

57      Jei nebūtų koncentracijos, „PET [sektoriuje veikiančios] įmonės veikiausiai turėtų aktyviai konkuruoti, kad įgytų kartono rinkos dalis“ (398 konstatuojamoji dalis), o „Tetra turėtų atkakliai ginti savo padėtį, kad pagerintų siūlomus kartono pakuočių sprendimus, diegdama naujoves, taikydama geresnes technologijas, naudodama naujas kartono formas ir uždarymo techniką ir kai kuriais atvejais mažindama kartono kainą“, kaip jau yra tai dariusi anksčiau, kai gamino „naujas, patogesnes naudoti kartono pakuotes, kaip antai kartono pakuotes „gable top“ su užsukamu dangteliu viršuje“ (398 konstatuojamoji dalis). Dėl koncentracijos Tetra ne tik nebeturėtų taip aktyviai konkuruoti, bet ir galėtų „dideliu mastu kontroliuoti perėjimą nuo kartono prie PET“ (399 konstatuojamoji dalis). Todėl ji galėtų išlaikyti „tokias pat aukštas, kaip dabar, savo kartono pakuočių kainas tiems klientams (arba klientų produkcijos daliai), kurie dėl vartotojų pageidavimų, perėjimo sąnaudų ir ilgalaikių sutarčių negalėtų visiškai ar iš dalies pereiti prie PET“, o norinčių pereiti prie PET klientų atveju „galėtų daryti įtaką klientų pasirinkimui, šiems įsigyjant pakavimo mašinas, pvz., nustatydama perėjimo laiką, siūlydama laiku įgyvendinamus ir specialiai pritaikytus sprendimus ir taip didindama savo PET įrenginių rinkos dalį“ (399 konstatuojamoji dalis). Todėl Tetra galėtų pirmoji pasinaudoti „svarbiausiu savo pagrindinio konkurento, SIG grupės, vienintelės kitos įmonės pasaulyje, gaminančios ir kartono, ir PET pakavimo įrenginius, pranašumu“ (400 konstatuojamoji dalis).

58      Komisija taip pat mano, kad „tai, jog susijungęs ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį dviejose glaudžiai susijusiose gretimose rinkose (pakavimo į kartoną ir pakavimo į PET įrenginių) ir svarbią padėtį trečioje rinkoje (HDPE), jam leistų ypač stipriai įsitvirtinti atitinkamų galutinio naudojimo produktų pakavimo sektoriuose (SPP, sulčių, VSG, arbatos bei kavos gėrimų)“ (404 konstatuojamoji dalis). Dėl to tik sustiprėtų jau ir taip „stipri“ Tetra padėtis (407 konstatuojamoji dalis) „jautrių“ produktų pakavimo sektoriuje ir Tetra / Sidel konkurentams padaugėtų patekimo į rinką kliūčių, dėl to susijungęs ūkio subjektas galėtų „maksimaliai susilpninti šiuos konkurentus ir <...> sustiprinti dominavimą atitinkamose pakavimo į kartono ir pakavimo į PET įrenginių, visų pirma „jautriems“ produktams naudojamų SBM mašinų, rinkose“ (408 konstatuojamoji dalis).

 Dėl įsipareigojimų

59      Ginčijamo sprendimo priede nurodytus įsipareigojimus Komisija apibendrina kaip apimančius: „i) Tetra veiklos SBM mašinų srityje nutraukimą; iii) Tetra veiklos PET preformų srityje nutraukimą; iii) Sidel kaip atskiros įmonės nuo Tetra Pak įmonių išlaikymą ir pagal Sutarties 82 straipsnį jau patvirtintų taisomųjų priemonių išlaikymą; iv) licencijos parduoti Sidel gaminamas SBM mašinas „jautrius“ produktus išpilstantiems klientams ir paruošėjams suteikimą“ (410 konstatuojamoji dalis). Komisija mano, kad šių įsipareigojimų „nepakanka pašalinti pakavimo į PET įrenginių ir kartono pakuočių rinkose nustatytas pagrindines konkurencijos problemas“ (424 konstatuojamoji dalis). Siūlomas Tetra SBM mašinų ir PET preformų veiklos nutraukimas turėtų „tik minimalų poveikį susijungusio ūkio subjekto padėčiai“, o licencijos suteikimo, visų pirma Sidel jautriems produktams skirtų SBM mašinų veiklai, ne tik nepakaktų pašalinti minėtas problemas, bet tai būtų „praktiškai neįgyvendinamas sprendimas“ (242 konstatuojamoji dalis). Dėl licencijos „rinkoje faktiškai galėtų būti nustatyti sudėtingi mechanizmai, nulemsiantys dirbtinį jos reguliavimą“ (424 konstatuojamoji dalis). Galiausiai du elgsenos įsipareigojimai, susiję su Sidel ir Tetra veiklos atskyrimu ir EB 82 straipsnio nepažeidimu, „laikomi savaime nepakankamais išspręsti problemas, atsiradusias dėl koncentracijos nulemtos rinkos struktūros“.

60      Atsižvelgdama į tai, kad „įsipareigojimų bendrai nepakanka spręsti koncentracijos keliamas konkurencijos problemas“, Komisija daro išvadą, kad jie „negali būti sprendimo leisti vykdyti koncentraciją pagrindas“ (451 konstatuojamoji dalis).

61      Todėl ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodoma:

„Koncentracija, apie kurią 2000 m. gegužės 18 d. Tetra Laval BV <...> pranešė Komisijai ir dėl kurios Tetra įgytų išimtinę įmonės Sidel SA kontrolę, pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu.“

 Procesas

62      2002 m. sausio 15 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu ieškovė apskundė ginčijamą sprendimą.

63      Atskiru tą pačią dieną pateiktu dokumentu ieškovė taip pat paprašė taikyti pagreitintą procedūrą pagal Procedūros reglamento 76a straipsnį. Komisija savo 2002 m. vasario 5 d. pastabose dėl šio prašymo sutiko su šios procedūros taikymo pagrįstumu.

64      2002 m. vasario 6 d. Pirmosios instancijos teismo pirmoji kolegija, kuriai paskirta nagrinėti bylą, nusprendė patenkinti prašymą dėl pagreitintos procedūros taikymo.

65      2002 m. kovo 12 d. Komisija pateikė atsiliepimą į ieškinį.

66      2002 m. kovo 19 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu, įregistruotu bylos numeriu T‑80/02, ieškovė prašė panaikinti 2002 m. sausio 30 d. Sprendimą (žr. šio sprendimo 26 punktą) ir sujungti šią bylą su byla T‑80/02. Tą pačią dieną pateiktu atskiru dokumentu Tetra taip pat paprašė byloje T‑80/02 taikyti pagreitintą procedūrą, kuriai savo 2002 m. balandžio 3 d. pastabose dėl šio prašymo pritarė Komisija. Ši byla taip pat buvo paskirta nagrinėti Pirmosios instancijos teismo pirmajai kolegijai.

67      Taikant Procedūros reglamento 64 straipsnio 3 dalies e punkte nurodytas proceso organizavimo priemones, 2002 m. kovo 19 d. šalių buvo paprašyta dalyvauti neformaliame 2002 m. balandžio 4 d. susitikime su teisėju pranešėju.

68      Šiame neoficialiame susitikime ieškovė pripažino, kad jos prašymas sujungti šią bylą su byla T‑80/02 galėtų būti laikomas atsiimtu, jei žodinis nagrinėjimas abiejose bylose būtų surengtas paeiliui ir jei sprendimai, taikant pagreitintą procedūrą, būtų priimti tą pačią dieną. Susitikime šalims leista pateikti kalbos užrašus ne vėliau kaip likus savaitei iki žodinio abiejų bylų nagrinėjimo.

69      2002 m. balandžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo pirmoji kolegija patenkino prašymą taikyti pagreitintą procedūrą byloje T‑80/02 ir nustatė abiejų bylų nagrinėjimo datas – 2002 m. birželio 26 ir 27 dienos.

70      Susipažinusi su teisėjo pranešėjo pranešimu, Pirmosios instancijos teismo pirmoji kolegija 2002 m. birželio 10 d. posėdyje nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydama proceso organizavimo priemones, paprašė šalių, pageidautina iki teismo posėdžio, per kalbos užrašams pateikti nustatytą terminą arba vėliausiai per posėdį atsakyti į 2002 m. birželio 11 d. rašte pateiktus rašytinius klausimus (toliau – rašytiniai klausimai). Komisijos taip pat paprašyta pateikti vieną dokumentą.

71      2002 m. birželio 19 d. šalys pateikė Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai savo kalbos užrašus. Ieškovės užrašuose buvo prašymas laikyti tam tikrą kai kuriuose bylos dokumentuose esančią informaciją konfidencialia. Savo užrašuose Komisija neginčija šių dokumentų konfidencialumo. Tą pačią dieną šalys taip pat atsakė į rašytinius klausimus, o Komisija pateikė prašytą dokumentą.

72      Kadangi vienas iš Pirmosios instancijos teismo pirmosios kolegijos teisėjų negalėjo dalyvauti, Pirmosios instancijos teismo pirmininkas 2002 m. birželio 24 d. pagal Procedūros reglamento 32 straipsnio 3 dalį į kolegiją paskyrė teisėją J. Pirrung, kad susidarytų sprendimui priimti būtinas kvorumas, ir paskyrė naujas abiejų posėdžių datas – 2002 m. liepos 3 ir 4 dienas.

73      2002 m. birželio 24 d. rašte ieškovė papildė savo prašymą užtikrinti tam tikros byloje esančios informacijos konfidencialumą.

74      Atskirame tos pačios dienos rašte ji paprašė, kad į bylos medžiagą būtų įtrauktas dokumentas, kurio kopiją Komisija jau turi. Šis dokumentas – tai Sidel 2001 mokestinių metų „rapport de gestion du Conseil d'administration“ (toliau – Sidel metinė ataskaita). Pirmosios instancijos teismo kolegija 2002 m. birželio 26 d. Sprendimu patenkino šį prašymą.

75      Išklausiusi papildomą teisėjo pranešėjo pranešimą, Pirmosios instancijos teismo pirmoji kolegija 2002 m. birželio 27 d. posėdyje nusprendė paprašyti Komisijos pateikti tam tikrus dokumentus, visų pirma Canadean, PCI, Warrick ir Pictet tyrimus, ir atsakyti į du papildomus rašytinius klausimus (toliau – papildomi rašytiniai klausimai).

76      2002 m. liepos 1 d. Komisija pateikė savo atsakymus į papildomus rašytinius klausimus ir pateikė prašomus dokumentus. Šie dokumentai, išskyrus atsakymus į rinkos tyrimą, kuriuos Komisija laikė konfidencialiais, pridėti prie bylos.

77      2002 m. liepos 3 ir 4 d. posėdyje šalys pateikė žodines pastabas ir atsakė į joms Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus.

78      Per posėdį Pirmosios instancijos teismas nusprendė leisti ieškovei susipažinti su nekonfidencialia kai kurių atsakymų į rinkos tyrimą versija. Pirmosios instancijos teismui patikrinus, nustatyta, kad penkiuose atsakymuose į rinkos tyrimą arba neatsakyta į pateiktus klausimus (keturi dokumentai), arba jie yra visiškai konfidencialūs (vienas dokumentas), todėl ieškovei jie nepateikti. Nekonfidencialios atsakymų versijos, kurias Pirmosios instancijos teismas parengė pagal Procedūros reglamento 67 straipsnio 3 dalį, pridėtos prie bylos, o jų kopijos pateiktos ieškovei. Ieškovei paprašius, Pirmosios instancijos teismas suteikė jai savaitę pateikti rašytines pastabas, kurių ieškovė galėtų turėti dėl šios atsakymų į rinkos tyrimą versijos. 2002 m. liepos 8 d. raštu ieškovė atsisakė šios teisės, tačiau neatsisakė savo ieškinio pagrindo, susijusio su šiais dokumentais.

 Šalių reikalavimai

79      Kadangi buvo įvykdytos neoficialiame susitikime nurodytos šalių reikalavimų pakeitimo sąlygos, ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

80      Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

81      Iš esmės ieškovė savo ieškiniui pagrįsti pateikia penkis ieškinio pagrindus. 2002 m. balandžio 4 d. neoficialiame susitikime ieškovė pabrėžė, kad, kaip nurodyta jos procesiniuose dokumentuose, ji ginčija tą ginčijamo sprendimo dalį, kurioje uždraudžiama prisiimtais įsipareigojimais pakeista koncentracija (toliau – pakeista koncentracija). Ji prašo Pirmosios instancijos teismo daugiausia dėmesio skirti padėčiai, kuri susidarytų prisiėmus pasiūlytus įsipareigojimus, nagrinėti.

82      Savo pirmuoju ieškinio pagrindu, kuris yra procesinio pobūdžio, ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė ieškovės teisę susipažinti su bylos medžiaga prieš priimant ginčijamą sprendimą. Dėl bylos esmės ji teigia, kad, atsisakydama leisti vykdyti pakeistą koncentraciją, Komisija klaidingai taikė reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Pagrįsdama savo reikalavimą, ieškovė tvirtina, pirma, kad pakeista koncentracija neturi reikšmingo antikonkurencinio horizontalaus ar vertikalaus poveikio ir, antra, reikšmingo antikonkurencinio konglomeratinio poveikio. Trečia, ji teigia, kad Komisija netinkamai įvertino ieškovės įsipareigojimus ir, ketvirta, kad nepakankamai motyvavo ginčijamą sprendimą.

I –  Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimu

A –  Šalių argumentai

83      Ieškovė teigia, kad Komisija neleido jai išsamiai susipažinti su bylos medžiaga, nes keli dokumentai, kuriais daug remiasi Komisija, ginčijamame sprendime pateikdama Tetra nepalankias išvadas, jai niekada nebuvo pateikti. Šie dokumentai yra: 2001 m. rugsėjo 10 d. nepriklausomo ekonomikos eksperto prof. Ivaldi ataskaita (toliau – Ivaldi ataskaita), kurioje pateikiama ankstesnių Sidel pelno maržų ekonometrinė analizė (toliau – ekonometrinė analizė), nes ieškovė gavo tik vieno puslapio šios analizės santrauką, ir, antra, atsakymai į rinkos tyrimą, kurių ji gavo dvi santraukas. Nepaisant 2001 m. spalio 19 d. Tetra prašymo leisti išsamiai susipažinti su šiais atsakymais, o ne neišsamiomis jų santraukomis, 2001 m. spalio 25 d. bylą nagrinėjantis pareigūnas patvirtino Komisijos atsisakymą leisti susipažinti su šiais dokumentais. Ieškovė teigia, kad atsisakymas prieštarauja Komisijos pranešimui dėl prieigos prie bylos vidinių procedūros taisyklių prašymų apdorojimo atvejų, atitinkančių EB Sutarties [81] ir [82] straipsnius, EAPB Sutarties 65 ir 66 straipsnius ir Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4064/89 (OL C 23, 1997, p. 3, toliau – pranešimas dėl susipažinimo su byla), ir teismų praktikai (1983 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo AEG prieš Komisiją, 107/82, Rink. p. 3151, 23 ir paskesni punktai ir 1995 m. birželio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Solvay prieš Komisiją, T‑30/91, Rink. p. II‑1775, 58 ir paskesni punktai).

84      Ieškovė taip pat pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog Komisija ginčijamame sprendime (visų pirma 346 ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse) suteikė didelę reikšmę ekonometrinei analizei, ji privalėjo remtis ne tik Ivaldi ataskaita, kurios santrauką ji atskleidė ieškovei, bet ir kitais dokumentais.

85      Komisija nurodo, kad ieškovei suteikta galimybė susipažinti su tais bylos dokumentais, kuriuos nurodo Komisija ir kuriais ji remiasi ginčijamame sprendime. Nurodydama Reglamento Nr. 447/98 13 straipsnio 3 dalį ir 1999 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Endemol prieš Komisiją (T‑221/95, Rink. p. II‑1299, 65 punktas), Komisija teigia, kad teisė susipažinti su byla pateisinama tik tiek, kiek ji leidžia nagrinėjamai įmonei, atsižvelgus į Komisijos kaltinimus ir dokumentus, kuriais pastaroji remiasi, pateikti pastabas dėl šių kaltinimų pagrįstumo. Šioje byloje Tetra buvo suteikta galimybė pateikti tokias pastabas.

86      Pirma, dėl Ivaldi ataskaitos Komisija nurodo, kad ieškovė per administracinę procedūrą nesiskundė, jog jai neleista išsamiai susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su ekonometrine analize, ir todėl dabar ji negali teigti, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą. Šioje ataskaitoje pateiktos analizės santraukos glaustumą galima paaiškinti tuo, kad tai buvo atsakymas į anksčiau Tetra pateiktą analizę ir jos pataisos. Tetra galėjo pateikti savo pastabas dėl šios ataskaitos (ir jos ekspertai tai padarė 2001 m. rugsėjo 26 d. Komisijoje vykstant žodiniam nagrinėjimui). Be to, ataskaita buvo tik papildoma Komisijos atlikto rinkos tyrimo dalis. Todėl net jei ieškovės teiginiai būtų kažkiek teisingi, nors tokie jie nėra, dėl to ginčijamas sprendimas neturėtų būti panaikintas, nes ši ataskaita neturėjo įtakos jo turiniui.

87      Antra, kalbant apie atsakymus į rinkos tyrimą, Komisija nurodo, kad jie taip pat turėjo tik šalutinę reikšmę, nes ji rėmėsi savo atlikta įsipareigojimų nepakankamumo analize. Komisija konfidencialumo sumetimais privalo atsisakyti suteikti teisę susipažinti su šiais atsakymais (1995 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo BPB Industries ir British Gypsum prieš Komisiją, C‑310/93 P, Rink. p. I‑865, 26 punktas), ir nors pagal Reglamento Nr. 447/98 17 straipsnio 2 dalį pastabas pateikianti šalis gali pateikti nekonfidencialią savo atsakymo versiją, Komisija bet kuriuo atveju turėjo teisę, kaip tai patvirtinta minėtame sprendime Endemol prieš Komisiją, parengti objektyvias, nekonfidencialias santraukas ir apriboti ieškovės teisę susipažinti su šiomis santraukomis.

88      Be to, 2001 m. spalio 18 d. susitikime, per kurį santraukos buvo pateiktos ieškovei susipažinti, Komisija aptarė minėtus atsakymus su ieškove. Toks susipažinimas, taip pat bylą nagrinėjančio pareigūno atlikta santraukų analizė ir jų objektyvumo patvirtinimas užtikrino visišką ieškovės teisės į gynybą paisymą. Bet kuriuo atveju, kadangi tyrimo rezultatai tik patvirtino pradinę Komisijos analizę, nėra priežasties daryti išvados, kad ginčijamas sprendimas būtų buvęs kitoks, jei teisė susipažinti būtų buvusi suteikta. Todėl tariamas teisės į gynybą pažeidimas negali pateisinti ginčijamo sprendimo panaikinimo.

B –  Pirmosios instancijos teismo vertinimas

1.     Pirminės pastabos

89      Pirmiausia reikia pažymėti, kad konkurencijos bylose suteikiant asmenims, kuriems yra skirtas pranešimas apie kaltinimus, galimybę susipažinti su byla pirmiausia siekiama leisti šiems asmenims susipažinti su Komisijos byloje esančiais įrodymais, kad, remdamiesi šiais įrodymais, jie galėtų veiksmingai pareikšti nuomonę dėl pranešime apie kaltinimus Komisijos padarytų išvadų (1979 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hoffmann‑La Roche prieš Komisiją, 85/76, Rink. p. 461, 9 ir 11 punktai; minėto sprendimo BPB Industries ir British Gypsum prieš Komisiją 21 punktas ir 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Hercules Chemicals prieš Komisiją, C‑51/92 P, Rink. p. I‑4235, 75 punktas). Bendraisiais Bendrijos teisės principais, reglamentuojančiais teisę susipažinti su Komisijos byla, siekiama užtikrinti galimybę veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą, o sprendimo, susijusio su įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimu, kuriuo nustatomos baudos, atveju šių bendrųjų Bendrijos teisės principų pažeidimas per procedūrą iki sprendimo priėmimo iš esmės gali būti pagrindas panaikinti sprendimą, jei buvo pažeista atitinkamos įmonės teisė į gynybą (minėto sprendimo Hercules Chemicals prieš Komisiją 76 ir 77 punktai).

90      Taip pat reikia priminti, jog, norint pripažinti teisės į gynybą pažeidimą, pakanka nustatyti, kad nagrinėjamų dokumentų neatskleidimas galėjo ieškovės nenaudai paveikti procedūros eigą ir ginčijamo sprendimo turinį (1995 m. birželio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ICI prieš Komisiją, T‑36/91, Rink. p. II‑1847, 78 punktas; 1999 m. balandžio 20 d. Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją, T‑305/94–T‑307/94, T‑313/94–T‑316/94, T‑318/94, T‑325/94, T‑328/94, T‑329/94 ir T‑335/94, Rink. p. II‑931, 1021 punktas ir minėto sprendimo Endemol prieš Komisiją 87 punktas).

91      Pirmosios instancijos teismas jau yra patvirtinęs, kad šie principai taikytini reglamente nustatytoms procedūroms, nors jie gali būti pagrįstai taikomi atsižvelgiant į bendrai reglamento sistemai būdingą greitumo principą (minėto sprendimo Endemol prieš Komisiją 68 punktas).

92      Todėl šioje byloje reikia patikrinti, ar ieškovės teisei į gynybą turėjo įtakos sąlygos, kuriomis ji susipažino su tam tikrais Komisijos administracinės bylos dokumentais.

2.     Dėl pirmosios ieškinio pagrindo dalies, susijusios su Ivaldi ataskaita

93      Visų pirma, nors Komisijos argumentas dėl to, kad su teisės į gynybą pažeidimu susijęs kaltinimas yra pavėluotas ir būtų pagrįstas, jis negali būti laikomas pagrįstu konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis. Komisija nepaneigė ieškovės teiginio, kad prof. Ivaldi atliko labai nedidelį vaidmenį byloje per nagrinėjančio pareigūno surengtą nagrinėjimą; Komisija taip pat nesureagavo į per šį nagrinėjimą Tetra pateiktą ekonomistų ataskaitą. Tokiomis aplinkybėmis pagrįsta daryti išvadą, kad ieškovė prieš priimant ginčijamą sprendimą neįvertino reikšmės, kurią Komisija teiktų Ivaldi ataskaitoje pateiktai ekonometrinei analizei.

94      Tačiau, antra, reikėtų pažymėti, kad ieškovė galėjo pakankamai išsamiai susipažinti su Ivaldi ataskaita, ir ji rimtai neginčijo šios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas sutinka su Komisijos paaiškinimu, jog ataskaita glausta todėl, kad ji buvo pateikta kaip atsakymas į pačios ieškovės pateiktą analizę. Iš to darytina išvada, kad tik kitų dokumentų, susijusių su ginčijamame sprendime pateikta ekonometrine analize, su kuriais Tetra neturėjo galimybės susipažinti, egzistavimas galėtų būti įrodymas, kad Komisija nesuteikė galimybės susipažinti su byla.

95      Šiuo atžvilgiu iš teismų praktikos aišku, kad jei atitinkama institucija teigia, kad konkretaus dokumento, su kuriuo buvo prašoma leisti susipažinti, nėra, daroma prielaida, kad jo apskritai nėra. Tačiau tai yra tik prielaida, kurią ieškovė bet kuriuo atveju gali paneigti reikšmingais ir nuosekliais įrodymais (šiuo klausimu žr. 2000 m. spalio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo JT's Corporation prieš Komisiją, T‑123/99, Rink. p. II‑3269, 58 punktą ir 2002 m. birželio 25 d.. Sprendimo British American Tobacco (Investments) prieš Komisiją, T‑311/00, Rink. p. II‑2781, 35 punktą). Tačiau šioje byloje reikia pripažinti, kad ieškovė nepaneigė šios prielaidos.

96      Savo teiginiui pagrįsti ieškovė iš esmės nurodo ginčijamame sprendime atliktos ekonometrinės analizės duomenis. Tačiau iš bylos medžiagos, visų pirma iš šalių rašytinių pastabų, susijusių su oponuojančių ekonometrinių analizių tikslumu, priedų aišku, kad Komisijos analizė daugiausia grindžiama ieškovės jai pateikta informacija. Vieninteliai kiti veiksniai, į kuriuos Komisija atsižvelgė nustatydama savo analizėje naudojamus kintamuosius, grindžiami prof. Ivaldi ataskaitoje išreikšta kai kurių Tetra analizėje naudojamų kintamųjų kritika. Tai patvirtina pats Ivaldi ataskaitos pavadinimas, nes jame vienaskaita nurodyta „Bylos dokumentas / Vidaus“ („Note to the File / Internal“).

97      Šiai išvadai neturi įtakos ieškovės argumentas, grindžiamas pranešimu dėl susipažinimo su byla. Iš tikrųjų aišku, kad pagalba, kurią konsultacijų forma suteikė prof. Ivaldi, nėra „tyrimas“, su kuriuo turi būti leista susipažinti pagal pranešimo dėl susipažinimo su byla I skyriaus B dalies ketvirtąją pastraipą. Be to, ataskaitoje pateiktos analizės tinkamumas negali būti ginčijamas tvirtinant, kad buvo pažeista teisė susipažinti su byla. Darytina išvada, kad Komisija, pasitelkusi prof. Ivaldi į pagalbą atlikti ieškovės pateiktų ekonometrinių analizių tyrimą, nepažeidė įsipareigojimų, kuriuos ji nusistatė pranešime dėl susipažinimo su byla.

3.     Dėl antrosios ieškinio pagrindo dalies, susijusios su atsakymais į rinkos tyrimą

98      Kalbant apie antrąją ieškinio pagrindo dalį, susijusią su atsakymais į rinkos tyrimą, iš teismų praktikos taip pat aišku, kad trečiųjų asmenų atsakymų į Komisijos prašymus pateikti informacijos atveju Komisija privalo atsižvelgti į grėsmę, kad dominuojančią padėtį rinkoje užimanti įmonė gali imtis atsakomųjų priemonių prieš šiai institucijai atliekant tyrimą bendradarbiavusius konkurentus, tiekėjus ar klientus (minėto sprendimo BPB Industries et British Gypsum prieš Komisiją 26 punktas ir minėto sprendimo Endemol prieš Komisiją 66 punktas). Susidūrę su tokia grėsme, Komisijai per tyrimą dokumentus pateikiantys tretieji asmenys, manantys, kad dėl to prieš juos gali būti imtasi atsakomųjų priemonių, turi teisę tikėtis, kad jų prašymas užtikrinti konfidencialumą bus įvykdytas.

99      Gali būti, kad tais atvejais, kai tam tikri tretieji asmenys prašo neatskleisti jų tapatybės, Komisija privalės neatskleisti ir kitų trečiųjų asmenų, dalyvaujančių procedūroje, tačiau prieš atsakant į Komisijos klausimynus neprašiusių užtikrinti konfidencialumo, tapatybės (minėto sprendimo Endemol prieš Komisiją 70 punktas).

100    Todėl negalima atmesti galimybės, kad šis konfidencialumo reikalavimas taip pat pateisina visų nagrinėjamų atsakymų nekonfidencialių santraukų parengimą (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Endemol prieš Komisiją 71 ir 72 punktus).

101    Kitaip tariant, vien tai, kad Reglamento Nr. 447/98 17 straipsnio 2 dalyje kiekvienai konfidencialumo prašančiai šaliai nustatytas įpareigojimas aiškiai nurodyti, kurios jos atsakymo dalys turi būti laikomos konfidencialiomis, nedraudžia Komisijai, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 447/98 17 straipsnio 1 dalį ir EB 287 straipsnio tikslą, savo iniciatyva išnagrinėti, ar kyla kai kurių procedūroje dalyvaujančių trečiųjų asmenų verslo paslapčių ar net kitos konfidencialios informacija atskleidimo grėsmė, jei būtų leista neribotai susipažinti su kitų trečiųjų asmenų, asmeniškai neprašiusių jiems užtikrinti konfidencialumo, atsakymais.

102    Tačiau gavusi pranešimą pateikiančio asmens (tiksliau „suinteresuotojo asmens“ reglamento 18 straipsnio 1 dalies prasme) prašymą susipažinti su byla, Komisija, bent jau kol pagal minėtą straipsnį bus pasikonsultuota su Patariamuoju komitetu, turi pateisinti bet kokius šios teisės susipažinti su byla apribojimus, nes bet koks teisės susipažinti su byla ribojimas turi būti aiškinamas siaurai, visų pirma tada, kai Komisija ketina uždrausti nagrinėjamą koncentraciją, apie kurią pranešta.

103    Komisija leido Tetra susipažinti tik su dviem nekonfidencialiomis atsakymų į rinkos tyrimą santraukomis ir neleido susipažinti su pačiais atsakymais arba jų nekonfidencialia versija (žr. šio sprendimo 22 punktą). Komisija pažymi gavusi prašymus užtikrinti daugelio atsakiusiųjų į rinkos tyrimą konfidencialumą, kai kuriais atvejais todėl, kad jie nurodė bijantys atsakomųjų priemonių. Tačiau Pirmosios instancijos teismui pagal Procedūros reglamento 67 straipsnio 3 dalį atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad Komisija 51 klausimyno gavėjui bent jau faksu siųstų klausimynų tituliniuose lapuose neįspėjo apie jų pareigą pagal Reglamento Nr. 447/98 17 straipsnio 2 dalį aiškiai nurodyti visas jų atsakymų dalis, kurias jie laiko konfidencialiomis. Nepaisant šios klaidos, šešiuose iš 30 tinkamų naudoti atsakymų (iš 34 gautų) buvo aiškiai prašoma konfidencialumo. Vienas iš respondentų pagal Reglamento Nr. 447/98 17 straipsnio 2 dalį pateikė Komisijai nekonfidencialią savo atsakymo versiją.

104    Todėl reikia patikrinti, ar Komisija pagrįstai atsisakė leisti ieškovei susipažinti su atsakymais į rinkos tyrimą ir su viena nekonfidencialia šių atsakymų versija ir leido susipažinti tik su dviem nekonfidencialiomis visų atsakymų santraukomis.

105    Bendrai reglamento sistemai būdingas greitumo reikalavimas savaime negali pateisinti šioje byloje nagrinėjamo atsisakymo. Jei Komisija neturėjo pakankamai laiko paprašyti atsakiusiųjų į rinkos tyrimą pagal Reglamento Nr. 447/98 17 straipsnio 2 dalį pateikti nekonfidencialią savo atsakymų versiją, ji turėjo bent paaiškinti ieškovei, kaip respondentų, paprasčiausiai prašiusių konfidencialumo ir nepateikusių nekonfidencialios savo atsakymų versijos, išreikštos atsakomųjų priemonių ar kitų neigiamų ar nepageidaujamų pasekmių baimės pobūdžio ir masto pakako pateisinti atsisakymą leisti susipažinti su šiais atsakymais ar jų nekonfidencialia versija. Nors labai trumpi terminai per antrąjį koncentracijos nagrinėjimo procedūros etapą dėl praktinių priežasčių ir visų pirma didelis gautų prašymų užtikrinti konfidencialumą skaičius gali būti pagrindas parengti nekonfidencialias santraukas, Komisija vis dėlto privalo pateisinti bendrą atsisakymą leisti susipažinti su atsakymais į rinkos tyrimą, susijusį su atitinkamo asmens pasiūlytais įsipareigojimais. Šis įpareigojimas a fortiori taikomas atsakymams, kurie jai pateikti be jokio, bent jau oficialaus, prašymo užtikrinti konfidencialumą.

106    Iš bylą nagrinėjančio pareigūno 2001 m. spalio 25 d. atsakymo į ieškovės 2001 m. spalio 19 d. pateiktą prašymą leisti susipažinti su bylos medžiaga aišku, kad Komisijos pozicija dėl galimybės susipažinti su byla rodo jos bendrą poziciją. Komisija manė, kad atsakymų į rinkos tyrimą santraukų, kurių tikslumą ir išsamumą patvirtino bylą nagrinėjantis pareigūnas, pateikimas leidžia tinkamai susipažinti su byla, ir todėl Tetra teisė į gynybą nėra pažeista.

107    Reikia pripažinti, kad, pirma, atsižvelgiant į tai, jog kai kurie iš atsakiusiųjų į rinkos tyrimą pareiškė bijantys galimų ieškovės atsakomųjų priemonių, jei nebūtų užtikrintas jų atsakymų konfidencialumas, turėjo būti užtikrintas visų atsakymų konfidencialumas.

108    Kadangi Pirmosios instancijos teismui pačiam pavyko nustatyti, kad galėjo būti leista susipažinti bent jau su 30 atsakymų į rinkos tyrimą nekonfidencialiomis versijomis, kurias buvo galima parengti pašalinant konfidencialią informaciją, reikia patikrinti, ar suteikus galimybę susipažinti tik su santraukomis, šioje byloje iš tikrųjų buvo pažeista ieškovės teisė į gynybą.

109    Komisijos teiginį, kad ginčijamame sprendime ji rėmėsi atsakymais į rinkos tyrimą tik tam, kad pagrįstų išvadą dėl įsipareigojimų, padarytą dėl kitų nesusijusių priežasčių, patvirtina ginčijamo sprendimo tekstas (visų pirma 424 ir 425 konstatuojamosios dalys). Vis dėlto tiesa yra tai, kad bent viena ieškovei nepalanki išvada, susijusi su įsipareigojimais, pateikiama kaip „patvirtinta rinkos analizės“ (428 konstatuojamoji dalis).

110    Reikėtų pažymėti, kad 2001 m. spalio 18 d. memorandume ir bylą nagrinėjančiam pareigūnui pateiktame oficialiame 2001 m. spalio 19 d. skunde Tetra nurodė tam tikrus rinkos tyrimo klausimynų, su kuriais jai buvo leista susipažinti, trūkumus ir netikslumus, visų pirma susijusius su Tetra pasiūlyto įsipareigojimo dėl Sidel gaminamų SBM mašinų licencijos apibūdinimu. Bylą nagrinėjantis pareigūnas savo 2001 m. spalio 25 d. atsakyme nurodė, kad Komisijos rinkos tyrimas atliktas objektyviai ir kad klausimynai nėra klaidinantys. Jis taip pat nurodė, kad dėl to, jog prie klausimynų buvo pridėta nekonfidenciali įsipareigojimų versija, Komisija turėjo teisę daryti prielaidą, kad klausimynų gavėjai perskaitė šį dokumentą.

111    Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad ir skundas, ir memorandumas yra pridėti prie ieškinio ir nurodyti jo išnašoje. Iš to darytina išvada, kad Pirmosios instancijos teismas negali pripažinti pagrįstu Komisijos per posėdį pateikto prieštaravimo, kad ieškovei pateikiant žodines pastabas nurodyti argumentai, susiję su tariamu klientams išsiųsto klausimyno penktojo klausimo netikslumu, buvo nauji ir todėl nepriimtini.

112    Tačiau Pirmosios instancijos teismas negali sutikti su ieškovės argumentu, kad dėl to, jog klausimynuose respondentų buvo prašoma pareikšti nuomonę apie tai, ar dėl įsipareigojimų „gerokai susilpnėtų“ ieškovės padėtis kartono pakuočių rinkoje ir susijungęs ūkio subjektas „iš tikrųjų prarastų“ tvirtą padėtį jautrių skystų maisto produktų pakavimo rinkoje, klausimyno gavėjai galėjo būti suklaidinti reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų atžvilgiu. Šiuo atveju pakanka pažymėti, kad net jei kai kurie respondentai galėjo suformuluoti savo atsakymus, remdamiesi kitokiais kriterijais nei nustatytieji reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, ieškovei nebuvo būtina susipažinti su atsakymais į šiuos klausimus, kad ji galėtų per administracinę procedūrą priminti Komisijai apie šių kriterijų reikšmingumą.

113    Taip yra dar ir todėl, kad Tetra iš tikrųjų nuo pat pradžių galėjo susipažinti su klientams ir paruošėjams išsiųstais klausimynais, kaip ji tai pripažino savo 2001 m. spalio 18 d. memorandume. Nors Komisija privalėjo leisti jai susipažinti ir su jos konkurentams išsiųstu klausimynu, vis dėlto ieškovė per posėdį pripažino galiausiai su juo susipažinusi kitomis priemonėmis. Bet kuriuo atveju, kaip per posėdį pripažino pati Tetra, jos argumentai iš tikrųjų nesusiję su šiuo klausimynu. Todėl aišku, kad ieškovė, susipažinusi su klausimynais ir panaudodama Komisijos pateiktų atsakymų santraukas, savo skunde bylą nagrinėjančiam pareigūnui galėjo nurodyti Komisijos pareigą taikyti tik reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.

114    Kalbant apie tariamai klaidinantį su licencija susijusio Tetra įsipareigojimo apibūdinimą klientams ir paruošėjams išsiųstuose klausimynuose, pažymėtina, kad vien juos perskaičius aišku, jog paprastai atidus gavėjas negalėjo būti suklaidintas. Nors pateiktuose klausimuose buvo nurodyta tam tikra informacija apie licenciją, kuri galėjo suklaidinti gavėją nebent tuo atveju, jei jis nebūtų pasirūpinęs šią informaciją išnagrinėti atsižvelgdamas į pridėtą nekonfidencialią įsipareigojimų versiją, Komisija turėjo teisę daryti prielaidą, kad toks nagrinėjimas iš tikrųjų buvo atliktas. Ieškovė neįrodė, kad jei gavėjas galėjo laikyti minėtą informaciją dviprasmiška, norint išsiaiškinti tikslią šio įsipareigojimo apimtį, nebūtų pakakę paprasčiausios su licencija susijusio įsipareigojimo patikros.

115    Bet kuriuo atveju iš nekonfidencialios klientų ir paruošėjų atsakymų į rinkos tyrimą versijos negalima spręsti, kad formuluodami savo atsakymus jie būtų buvę suklaidinti ar supainioti. Be to, iš atsakymų santraukų, kurias Komisija pateikė Tetra, išnagrinėjus jas atsižvelgiant į nekonfidencialią atsakymų versiją, negalima daryti išvados, kad nebuvo nurodyta informacija ar duomenys, kurie galėjo būti naudingi ieškovei, norint įrodyti tokį klausimynų gavėjų suklaidinimą ar supainiojimą. Šią išvadą patvirtina Tetra sprendimas šiame procese nepateikti papildomų rašytinių pastabų dėl minėtos atsakymų versijos (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Hercules Chemicals prieš Komisiją 80 punktą).

116    Galiausiai atsakymų į rinkos tyrimą santraukose nėra nieko, kas rodytų, kad jie netiksliai atspindi vienintelį atsakymą, kurio visiškai konfidencialų pobūdį, patikrinęs šį klausimą, pripažino Pirmosios instancijos teismas (žr. šio sprendimo 78 punktą).

117    Iš to išplaukia, kad Komisijos sprendimas leisti Tetra susipažinti tik su nekonfidencialiomis atsakymų į rinkos tyrimą santraukomis nepažeidė Tetra teisės į gynybą.

4.     Išvada

118    Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad reikia atmesti ieškinio pagrindą, susijusį su teisės susipažinti su byla pažeidimu.

II –  Dėl ieškinio pagrindų, susijusių su reglamento 2 straipsnio pažeidimu

A –  Pirminės pastabos

119    Iš pradžių reikėtų priminti, kad materialinės reglamento nuostatos, ypač jo 2 straipsnis, suteikia Komisijai tam tikrą diskreciją visų pirma atliekant ekonominį vertinimą. Todėl Bendrijos teismo atliekamą naudojimosi šia diskrecija, kuri yra būtina nustatant koncentracijos taisykles, kontrolę reikia atlikti atsižvelgiant į diskreciją, neatsiejamą nuo koncentraciją reglamentuojančių taisyklių dalį sudarančių ekonominių normų (1998 m. kovo 31 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija ir kt. prieš Komisiją (Kali & Salz), C‑68/94 ir C‑30/95, Rink. p. I‑1375, 223 ir 224 punktai; 1999 m. kovo 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gencor prieš Komisiją, T‑102/96, Rink. p. II‑753, 164 ir 165 punktai ir 2002 m. birželio 6 d. Sprendimo Airtours prieš Komisiją, T‑342/99, Rink. p. II‑2585, 64 punktas).

120    Taip pat reikia priminti, kad pagal reglamento 2 straipsnio 3 dalį koncentracija, kuri sukuria arba sustiprina dominuojančią padėtį, ir dėl to itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, yra laikoma nesuderinama su bendrąja rinka. Ir, atvirkščiai, Komisija privalo pripažinti į reglamento taikymo sritį patenkančią koncentraciją suderinama su bendrąja rinka, jei nėra tenkinamos dvi minėtoje nuostatoje nustatytos sąlygos (1994 m. gegužės 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Air France prieš Komisiją, T‑2/93, Rink. p. II‑323, 79 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. minėtų sprendimų Gencor prieš Komisiją 170 punktą ir Airtours prieš Komisiją 58 ir 82 punktus). Todėl jei nesukuriama arba nesustiprinama dominuojanti padėtis, koncentracija turi būti leidžiama ir nereikia nagrinėti jos poveikio veiksmingai konkurencijai (minėto sprendimo Air France prieš Komisiją 79 punktas).

121    Ieškovės antrojo, trečiojo ir ketvirtojo ieškinio pagrindų pagrįstumą reikia išnagrinėti atsižvelgiant į anksčiau pateiktus svarstymus.

B –  Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su pakeistos koncentracijos horizontalaus ir vertikalaus antikonkurencinio poveikio nebuvimu

1.     Pirminės pastabos

122    Ieškovė teigia, kad dėl įsipareigojimų pašalintas bet koks galimas nepalankus „horizontalus“ ir „vertikalus“ koncentracijos, apie kurią pranešta, poveikis nustatytas ginčijamame sprendime. Tačiau tiek, kiek Komisija dėl koncentracijos pateikia tam tikrų minėtu poveikiu grindžiamų prieštaravimų (263–324 konstatuojamosios dalys), Tetra nurodo, kad, atsižvelgiant į šiuos įsipareigojimus, prieštaravimai tapo nepagrįsti.

123    Pasak Komisijos, ieškovė klysta teigdama, kad ginčijamame sprendime pateikti su horizontaliu ar vertikaliu poveikiu susiję prieštaravimai. Sprendime nenurodoma, kad dėl horizontalaus ar vertikalaus koncentracijos poveikio, vertinamo atskirai, būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis. Tačiau Komisija teigia, kad pakeista koncentracija turėtų reikšmingą tęstinį horizontalų ir vertikalų poveikį, kurio ji negali nepaisyti. Ji nurodo, kad ginčijamame sprendime vertinant koncentracijos poveikį teisingai atsižvelgta į neišnyksiantį (prisiėmus įsipareigojimus) horizontalų ir vertikalų pakeistos koncentracijos poveikį.

124    Pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad nors Komisija negrindė ginčijamo sprendimo minėtu horizontaliu ir vertikaliu poveikiu, ji vis dėlto atsižvelgė į jį, siekdama pagrįsti savo išvadą, kad pakeistą koncentraciją reikia uždrausti. Todėl Komisija ginčijamame sprendime nurodo, kad „dominuojanti padėtis pakavimo į PET įrenginių rinkoje, visų pirma mažos ir didelės galios SBM mašinų rinkoje bei pakavimo į kartoną sistemų rinkoje, būtų „sustiprinta ir sukurta dėl daugelio veiksnių“, įskaitant „horizontalų ir vertikalų poveikį“ (262 konstatuojamoji dalis). Be to, iš Komisijos pastabų, visų pirma jos atstovo per posėdį pateiktų paaiškinimų galima spręsti, kad tokiu poveikiu grindžiami jos nuogąstavimai dėl PET įrenginių rinkų. Todėl reikia išnagrinėti atskirą ieškovės ieškinio pagrindą, susijusį su dominuojančios padėties sukūrimu minėtose rinkose dėl šio poveikio.

2.     Dėl vertikalaus poveikio

a)     Šalių argumentai

125    Ieškovė pirmiausia teigia, kad nors ginčijamame sprendime daroma išvada, kad trys rinkos, iš kurių kiekviena laikytina atskira rinka (mažos galios SBM mašinų, aseptinio išpilstymo į PET mašinų ir barjerinių technologijų), yra susijusios, Komisija nė vienoje iš jų neprognozuoja dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprėjimo. Pagrindinė problema, kurią Komisija nustatė dėl horizontalaus poveikio, susijusi su mažos galios SBM mašinų rinka, tačiau Tetra sprendimas atsisakyti Dynaplast, t. y. nuosavo SBM mašinų verslo, pašalintų šią problemą. Ieškovė taip pat pabrėžia, kad jos įsipareigojimas suteikti Sidel gaminamų SBM mašinų licenciją tik dar labiau susilpnintų ligtolinę Sidel padėtį mažos galios SBM mašinų rinkoje.

126    Komisija pripažįsta, kad horizontalus pakeistos koncentracijos poveikis savaime, t. y. be kitų koncentracijos padarinių, nenulemtų dominuojančios padėties sukūrimo arba sustiprėjimo, tačiau teigia, kad dėl šio poveikio gerokai sustiprėtų susijungusio ūkio subjekto padėtis PET rinkoje ir įsipareigojimai to nepakeistų. Be to, įsipareigojimai neišspręstų Tetra dominuojančios padėties sustiprėjimo kartono rinkose problemos, dėl kurios, pasak Komisijos, Sidel nebeliktų kaip potencialios konkurentės pasaulinėje jautrių produktų pakavimo sistemų rinkoje. Komisija pabrėžia, kad atsisakius Dynaplast būtų pašalinta tik horizontali Tetra ir Sidel veiklos mažos galios SBM mašinų rinkoje sąsaja, o įsipareigojimai neturėtų jokios įtakos Sidel pirmaujančiai padėčiai didelės galios SBM mašinų rinkoje. Komisija ir savo atsiliepime į ieškinį, ir atsakymuose į rašytinius klausimus pabrėžia, kad dėl koncentracijos sustiprėtų pasaulinė susijungusio ūkio subjekto padėtis PET įrenginių rinkoje, įskaitant aseptinio išpilstymo į PET mašinų, barjerinių technologijų ir PET butelių uždarymo sistemų rinkas.

b)     Pirmosios instancijos teismo vertinimas

127    Ginčijamame sprendime nustatomas trejopas problemų konkurencijos teisės požiūriu keliantis horizontalus poveikis, kuris, kaip per posėdį pripažino Komisija, susijęs tik su PET rinka. Šį poveikį sudaro tariamai neigiami koncentracijos padariniai mažos galios SBM mašinų, aseptinio išpilstymo į PET mašinų ir barjerinių technologijų rinkose. Todėl reikia išnagrinėti, ar, nepaisant įsipareigojimų, vis tiek išliktų neigiamas horizontalus poveikis, galintis patvirtinti Komisijos argumentą, kad susijungęs ūkio subjektas galėtų pasinaudoti turima dominuojančia padėtimi kartono rinkose kaip svertu, kad įgytų dominuojančią padėtį PET rinkoje.

128    Kalbant apie mažos galios SBM mašinas, ieškovės įsipareigojimas atsisakyti Dynaplast reiškia, kad koncentracija nė kiek nesustiprintų tos rinkos dalies, kurią dabar turi Sidel. Dėl to Sidel padėtis šioje rinkoje negali sustiprėti ir juo labiau koncentracija negali „reikšmingai“ sukliudyti konkurencijai šioje SBM mašinų rinkos dalyje. Ginčijamame sprendime (427 konstatuojamojoje dalyje) netgi pripažįstama, kad įsipareigojimai pašalins koncentracijos šalių horizontalią sąsają šių mašinų rinkoje. Nors iš atsakymų į rinkos tyrimą gauta informacija, kurią Komisija šiuo klausimu nurodo savo atsiliepime į ieškinį, turi tam tikros įrodomosios galios, Komisija negali, viena vertus, remtis Dynaplast „indėliu“ į Sidel mažos galios SBM mašinų rinkoje, t. y. beveik [20–30 %] rinkos dalimi (266 konstatuojamoji dalis), ir, kita vertus, Pirmosios instancijos teisme teigti, kad kai kuriuose atsakymuose nurodomas šios rūšies mašinų nereikšmingumas ar nenašumas. Taip pat vien tai, kad Tetra, kaip ji patvirtino savo atsakymuose į rašytinius klausimus ir per posėdį, vėliau nebegalėjo surasti Dynaplast pirkėjo, negali pagrįsti Komisijos išvados, nes ši aplinkybė tik patvirtina nepelningą ir, nepaisant didelės rinkos dalies, palyginti silpną Tetra padėtį mažos galios SBM mašinų rinkoje iki koncentracijos.

129    Todėl darytina išvada, kad dėl pakeistos koncentracijos neatsirastų jokio horizontalaus koncentracijos šalių veiklos sutapimo mažos galios SBM mašinų rinkoje. Šios išvados teisingumu, bent jau siekiant pagrįsti ginčijamo sprendimo teisėtumą, neleidžia suabejoti tai, kad Komisija savo atsakymuose į rašytinius klausimus pirmą kartą nurodė tariamai naują technologiją „TetraFast“, kurią Tetra sukūrė mažos galios SBM mašinoms.

130    Kalbant apie aseptinio išpilstymo į PET mašinų rinką, Komisija turėjo atmesti reikšmingo, neigiamo horizontalaus poveikio konkurencijai galimybę. Visų pirma pakeista koncentracija tik palyginti nedaug sustiprintų susijungusio ūkio subjekto rinkos dalį ([0–10 %] 2000 m. EEE įrengtų šio tipo mašinų parko), jei ji būtų skaičiuojama atsižvelgiant į dabartinę Sidel padėtį ? [10–20 %] minėtoje rinkoje (288 konstatuojamoji dalis). Antra, kaip pripažinta ginčijamame sprendime (251 konstatuojamoji dalis), šioje rinkoje jau yra didelių konkurentų, įskaitant naujai atėjusiuosius, kuriems jau priklauso didelė pardavimo dalis (40–50 %). Galiausiai Komisijos argumento negali patvirtinti tai, kad ji savo rašytiniuose atsakymuose ir per posėdį pabrėžė ginčijamame sprendime (82 konstatuojamoji dalis, 32 išnaša ir 202 konstatuojamoji dalis) nurodytų LFA‑20 mašinų, kuriomis bus galima aseptiškai pildyti ir HDPE, ir PET butelius, komercines galimybes. Bent jau kaip teigia Tetra, kuriai Komisija per posėdį šiuo klausimu neprieštaravo, šias mašinas vis dar bando Tetra ir trys konkurentai, kurie taip pat jas kuria.

131    Kalbant apie barjerinių technologijų rinką, pažymėtina, jog Komisija pripažįsta, kad dėl koncentracijos, apie kurią pranešta, poveikio gerokai sustiprėtų susijungusio ūkio subjekto padėtis šioje rinkoje, tačiau „ne tiek, kad būtų sukurta <...> dominuojanti padėtis“ (282 konstatuojamoji dalis). Vargu ar Komisija galėjo padaryti kitokią išvadą, nes dėl Tetra ir Sidel veiklos šioje srityje susijungęs ūkio subjektas įgytų tik [10–20 %] rinkos dalį, ir tai neatsižvelgiant bent jau į galimus Tetra turimos Sealica technologijos licencijos atsisakymo padarinius, kaip Komisija patvirtino savo atsakymuose į rašytinius klausimus. Be to, tokią rinkos dalies prognozę savo atsakymuose į rašytinius klausimus kategoriškai ginčija ieškovė. Ji įtikinamai teigė, kad, atsižvelgiant į tai, jog technologijos yra naujai kuriamos, pagal esamus produktus apskaičiuotos rinkos dalys nėra labai patikimos. Be to, per posėdį Tetra nurodė sunkumus, kurių dabar kelia plazminių barjerinių technologijų, kaip antai SidelActis alaus technologijos, kūrimas, ir šis aspektas patvirtintas Sidel metinėje ataskaitoje. Ji taip pat pabrėžė, kad taikant naujas barjerines technologijas visų pirma kai kuriems jautriems produktams, pvz., SPP, PET nenaudojamas ir joms reikia sukurti naują plastiko dervą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, reikia daryti išvadą, kad Komisija neįrodė, jog konkurencijai barjerinių technologijų rinkoje būtų padarytas reikšmingas, neigiamas horizontalus poveikis.

132    Iš to darytina išvada, kad, atsižvelgus į įsipareigojimus, neigiamas horizontalus koncentracijos poveikis įvairiose atitinkamose pakavimo į PET įrenginių rinkose, kurį Komisija nurodė ginčijamame sprendime, būtų tik minimalus, o gal jo net visai nebūtų. Tokiomis aplinkybėmis Pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą tiek, kiek ji rėmėsi horizontaliu pakeistos koncentracijos poveikiu, kad pagrįstų savo išvadą, jog, pasinaudodamas sverto efektu, susijungęs ūkio subjektas įgytų dominuojančią padėtį šiose PET rinkose.

3.     Dėl vertikalaus poveikio

a)     Šalių argumentai

133    Ieškovė pažymi, kad Komisija daugiausia nuogąstauja dėl susijungusio ūkio subjekto tariamos vertikalios integracijos į kartono, PET ir HDPE pakuočių sistemas. Kadangi Tetra / Sidel turėtų reikšmingą padėtį SBM mašinų rinkoje, Komisijos manymu, dėl dalinės paruošėjų priklausomybės nuo Sidel kiltų tiekimo konfliktas. Dėl šio konflikto susijungęs ūkio subjektas galėtų maksimaliai susilpninti paruošėjus, siūlydamas jų klientams integruotus SBM mašinų, preformų ir paruoštų galutiniam naudojimui įrenginių paketus, kitaip tariant, integruotus PET sprendimus ir taip išstumti paruošėjus iš šio veiklos sektoriaus. Tačiau Komisija pripažino, kad šie nuogąstavimai pasitvirtintų, tik jei Sidel pradėtų dominuoti SBM mašinų rinkoje. Ji taip pat pripažino, kad komercinis Tetra sprendimas pasitraukti iš preformų rinkos pašalintų visus paruošėjų nuogąstavimus ir kad susijungęs ūkio subjektas neįgytų dominuojančios padėties PET įrenginių ar preformų rinkoje vien dėl numatomų vertikalių problemų. Ieškovė iš to daro išvadą, kad pakeista koncentracija neturi vertikalaus antikonkurencinio poveikio PET pakuočių rinkoje, nesustiprina iki tol buvusios Tetra vertikalios integracijos kartono rinkose ir, kaip pripažino Komisija, nesukuria jokios dominuojančios padėties EBM mašinų, skirtų gaminti aseptinius HDPE butelius su rankenomis, rinkoje.

134    Komisija tvirtina, kad dėl susijungusio ūkio subjekto vertikalios integracijos paruošėjai galėtų būti išstumti iš rinkos. Nors dėl savo vertikalios integracijos susijungęs ūkio subjektas nepradėtų dominuoti preformų ir PET įrenginių rinkose, dėl šios integracijos atsiradusi galimybė maksimaliai susilpninti paruošėjus yra svarbus veiksnys vertinant konglomeratinį koncentracijos poveikį. Įsipareigojimai nepašalina visų šių padarinių, nes susijungęs ūkio subjektas, nesiūlydamas preformų, vis tiek galėtų siūlyti integruotus PET sprendimus, pvz., pasinaudojant HTW susitarimais. Paruošėjų priklausomybė nuo susijungusio ūkio subjekto neišnyktų nei dėl siūlomo Tetra pasitraukimo iš preformų rinkos, nei suteikus Sidel technologijos licenciją. Šie įsipareigojimai galėtų netgi užtikrinti tvirtos susijungusio ūkio subjekto padėties išlaikymą SBM mašinų pardavimo paruošėjams srityje, nes nebekiltų tiekimo konflikto, dėl kurio paruošėjai galėtų būti paskatinti pirkti SBM mašinas iš Sidel konkurentų.

b)     Pirmosios instancijos teismo vertinimas

135    Iš pradžių reikėtų pastebėti, kad Komisijos nuogąstavimai dėl pakeistos koncentracijos, kaip ji kelis kartus pažymėjo per posėdį, daugiausia susiję su Tetra. Kitaip nei Sidel, Tetra yra vertikaliai integruota aseptinio kartono rinkose ir todėl turi įmonės, siūlančios savo klientams kombinuotas pakavimo sistemas, reputaciją. Komisija mano, kad dėl ieškovės dalyvavimo susijungusiame ūkio subjekte pakavimo į PET įrenginių rinkose iš esmės susilpnėtų konkurencija.

136    Visų pirma reikia pripažinti, kad Tetra pardavus savo dalį preformų būtų visiškai pašalinti pradiniai Komisijos nuogąstavimai dėl paruošėjų.

137    Kalbant apie Komisijos nuogąstavimus, kad prisiėmus įsipareigojimus paruošėjai veikiau pirks iš Sidel, kai tik Tetra atskirs savo preformų veiklą ir taip bus sustiprinta susijungusio ūkio subjekto padėtis, Komisija ginčijamame sprendime šiuo atžvilgiu nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, išskyrus nuorodą į atsakymus į rinkos tyrimą (428 konstatuojamoji dalis). Nors negalima atmesti, kad kai kuriems paruošėjams mažiau rūpės pirkti SBM mašinas iš susijungusio ūkio subjekto, jei jis nebevykdys veiklos preformų srityje, toks pakartotinis patikinimas tikrai neprilygtų pranešime apie kaltinimus nurodytam „tiekimo konfliktui“ (pranešimo apie kaltinimus 232–236 ir 249 punktai). Kadangi dabar preformų rinkoje yra didelė konkurencija, dėl tokio kai kuriems paruošėjams duoto patikinimo Sidel konkurentų galimybės parduoti šiems paruošėjams SBM mašinas nebent šiek tiek sumažėtų.

138    Nors tiesa, kad pakeitus koncentraciją Sidel, pasinaudodama Tetra buvimu plastikinių butelių uždarymo sistemų rinkoje, galėtų siūlyti beveik visiškai integruotas PET linijas, akivaizdu, kad vertikalus Sidel atėjimo į šią rinką per susijungusį ūkio subjektą ir su tuo susijusio Sidel, kaip galimos kitų šioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų klientės, išnykimo poveikis būtų minimalus, atsižvelgiant į palyginti silpną Tetra padėtį šioje rinkoje. Be to, bendras susijungusio ūkio subjekto pajėgumas, palyginti su dabartiniu Sidel pajėgumu, siūlyti tokias integruotas PET linijas dėl pakeistos koncentracijos nepadidėtų, nes Tetra atskirtų savo veiklą nuo PET preformų sektoriaus. Iš Sidel metinės ataskaitos matyti, kad 2001 m. šių linijų pardavimas sudarė tik maždaug 20 % Sidel gaminamų SBM mašinų pardavimo, nepaisant tariamo 30 % „eksponentinio augimo“ 1999–2000 m., kurį Komisija nurodo atsiliepime į ieškinį.

139    Dėl tariamo poveikio EBM mašinų rinkoje ginčijamame sprendime aiškiai pripažįstama, kad, atsižvelgiant į 2001 m. spalio 1 d. Tetra atsakymą į papildomą pranešimą apie kaltinimus, „kitų dalyvių pozicija sumažino nuogąstavimus dėl dominavimo galimoje aseptinių HDPE butelių su rankenomis gamybos mašinų rinkoje“ (297 konstatuojamoji dalis, 125 išnaša). Todėl aišku, kad pakeista koncentracija neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio HDPE rinkoje veikiančių paruošėjų padėčiai. Ši rinka po koncentracijos išliktų labai konkurencinga.

140    Todėl nebuvo įrodyta, kad pakeista koncentracija turėtų didelį arba bent jau reikšmingą vertikalų poveikį atitinkamoje pakavimo į PET įrenginių rinkoje. Šiomis aplinkybėmis Pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą tiek, kiek ji rėmėsi vertikaliu pakeistos koncentracijos poveikiu, siekdama pagrįsti savo išvadą, kad, pasinaudodamas sverto efektu, susijungęs ūkio subjektas šiose PET rinkose įgytų dominuojančią padėtį.

4.     Išvada

141    Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, jog Komisija, remdamasi horizontaliu ir vertikaliu pakeistos koncentracijos poveikiu, kad pagrįstų dominuojančios padėties sukūrimo atitinkamose PET rinkose analizę, padarė akivaizdžių vertinimo klaidų. Tačiau šios klaidos nesuteikia pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą, nes Komisijos nurodyto konglomeratinio poveikio galėtų savaime pakakti ginčijamam sprendimui pateisinti. Todėl reikia išnagrinėti ieškinio pagrindą, susijusį su konglomeratinio poveikio nebuvimu.

C –  Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su prognozuojamo konglomeratinio poveikio nebuvimu

1.     Pirminės pastabos

142    Šalys sutaria dėl to, kad pakeista koncentracija yra konglomeratinio pobūdžio, t. y. koncentracija tarp įmonių, kurios iki šiol iš esmės nekonkuravo tarpusavyje nei kaip tiesioginės konkurentės, nei kaip tiekėjos ir klientės. Vykdant šio pobūdžio koncentracijas jų šalių veikla iš tikrųjų nesusiejama horizontaliame lygmenyje ir neatsiranda vertikalūs šalių santykiai griežtąja prasme. Todėl negalima daryti bendros prielaidos, kad tokios koncentracijos turi antikonkurencinį poveikį. Tačiau tam tikrais atvejais jos gali turėti tokį poveikį.

143    Ginčijamame sprendime Komisija iš esmės mano, kad pakeista koncentracija turės trejopą prognozuojamą antikonkurencinį konglomeratinį poveikį. Pirma, dėl koncentracijos susijungęs ūkio subjektas galėtų pasinaudoti dominuojančia padėtimi pasaulinėje kartono pakuočių rinkoje kaip svertu, kad įgytų dominuojančią padėtį pakavimo į PET įrenginių rinkose. Antra, dėl koncentracijos sustiprėtų dabartinė Tetra dominuojanti padėtis aseptinio pakavimo į kartoną įrenginių ir aseptinio kartono rinkose, nes būtų pašalinti Sidel keliami konkurenciniai suvaržymai iš gretimų PET rinkų. Trečia, dėl koncentracijos apskritai sustiprėtų bendra susijungusio ūkio subjekto padėtis jautrių produktų pakavimo rinkoje.

144    Per posėdį Komisija pabrėžė iš esmės perspektyvinį savo analizės pobūdį, nes atlikdama šią analizę ji privalo įvertinti būsimą koncentracijos, apie kurią jai pranešta, poveikį. Ji pabrėžė, kad tuo atveju, kai nagrinėjama konglomeratinį poveikį turinti koncentracija, kaip ir klasikinės horizontalios koncentracijos atveju, Komisijai rūpi užkirsti kelią būsimam antikonkurenciniam elgesiui, kuris galėtų atsirasti dėl koncentracijos, ir kad jos analizė turi būti atliekama atsižvelgiant į koncentracijos, apie kurią pranešta, šalių turimas priemones ir pajėgumus. Vien tai, kad esant konglomeratinio pobūdžio koncentracijai (skirtingai nei kitokio pobūdžio koncentracijos atveju) tokio elgesio tikimybė nėra tiesiogiai susijusi su visomis rinkos dalimis, kurias susijungęs ūkio subjektas ateityje turės vienoje rinkoje, nereiškia, kad reikia vadovautis kitokiu požiūriu.

145    Toliau reikia paeiliui išnagrinėti tris Komisijos motyvavimo dalis, susijusias su sverto efektu, potencialios konkurencijos išnykimu ir bendru susijungusio ūkio subjekto konkurencinės padėties sustiprėjimo poveikiu.

2.     Dėl pirmosios dalies, susijusios su sverto efekto naudojimu

a)     Su bendromis bylos aplinkybėmis susiję svarstymai

146    Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad reglamente, visų pirma jo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nedaromas joks skirtumas tarp, viena vertus, horizontalų ir vertikalų poveikį turinčių koncentracijų ir, kita vertus, konglomeratinį poveikį turinčių koncentracijų. Iš to darytina išvada, kad, nedarant skirtumo tarp šių dviejų rūšių koncentracijų, koncentraciją galima uždrausti, tik jei yra tenkinamos abi 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos (žr. šio sprendimo 120 punktą). Todėl Komisija turi leisti konglomeratinį poveikį turinčią koncentraciją, kaip ir bet kurią kitą koncentraciją (žr. šio sprendimo 120 punktą), jei nenustatoma, kad ji sukuria ar sustiprina dominuojančią padėtį bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje ir dėl to itin apribojama veiksminga konkurencija.

147    Tačiau atliekant potencialiai antikonkurencinio konglomeratinio koncentracijos poveikio analizę kyla nemažai specifinių problemų, susijusių su tokios koncentracijos pobūdžiu, ir jas reikėtų išnagrinėti pirmiausia. Šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas pirmiausia išnagrinės konglomeratinį poveikį laiko atžvilgiu ir tuomet aspektus, susijusius su konkrečiu šio poveikio pobūdžiu, nes šis poveikis gali būti struktūrinis, t. y. tiesiogiai nulemtas sukurtos ekonominės struktūros, arba susijęs su elgesiu, t. y. atsirasiantis tik tuomet, jei susijungęs ūkio subjektas pradėtų taikyti tam tikrą prekybos praktiką.

 i) Su laiku susiję konglomeratinio poveikio aspektai

148    Pirmiausia reikia nustatyti, ar dėl koncentracijos atsirandanti konkurencinga struktūra, iš karto nesuteikianti susijungusiam ūkio subjektui galimybės užimti dominuojančios padėties, vis dėlto gali būti uždrausta pagal reglamento 2 straipsnio 3 dalį, jei tikėtina, kad dėl šios struktūros minėtas ūkio subjektas, įsigyjančiai šaliai kaip svertu pasinaudojus savo padėtimi toje rinkoje, kurioje ji jau dominuoja, palyginti greitai įgis dominuojančią padėtį kitoje rinkoje, kurioje įsigyta šalis dabar užima pirmaujančią padėtį, ir jei nagrinėjamas įsigijimas turi reikšmingą antikonkurencinį poveikį atitinkamose rinkose.

149    Ieškovė pabrėžė būtinybę užtikrintai nustatyti, kad dėl koncentracijos ji galėtų užimti dominuojančią padėtį nagrinėjamose PET įrenginių rinkose, t. y. nustatyti ne tikėtiną tokios padėties atsiradimą, bet numatyti jos nedelsiamą pasireiškimą. Kaip pažymėta šio sprendimo 144 punkte, Komisija, remdamasi sprendimu Kali & Salz, pabrėžė perspektyvinį pobūdį analizės, kurią ji privalo atlikti, nagrinėdama prognozuojamas koncentracijos, apie kurią pranešta, pasekmes nagrinėjamoje rinkoje.

150    Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad iš esmės skirtingose rinkose veikiančių įmonių koncentracija paprastai nėra tokio pobūdžio, kad dėl jos šalių turimų rinkos dalių visumos iš karto sukurtų ar sustiprintų dominuojančią padėtį. Atitinkamai konkurentų padėčiai konkrečioje rinkoje turinčių reikšmės veiksnių paprastai reikia ieškoti pačioje rinkoje, ir tai visų pirma yra konkurentų turimos rinkos dalys ir konkurencijos sąlygos rinkoje. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad konkurencijos sąlygoms rinkoje niekada negali turėti įtakos su šia rinka nesusiję veiksniai.

151    Todėl, pavyzdžiui, tuo atveju, kai nagrinėjamos rinkos yra gretimos rinkos ir viena iš koncentracijos šalių vienoje jų jau užima dominuojančią padėtį, dėl po koncentracijos atsiradusių priemonių ir pajėgumų gali iš karto susidaryti sąlygos, leidžiančios susijungusiam ūkio subjektui, panaudojant sverto efektą, palyginti greitai įgyti dominuojančią padėtį kitoje rinkoje. Taip visų pirma turėtų būti tuo atveju, kai atitinkamos rinkos yra linkusios susilieti ir kai viena iš koncentracijos šalių užima dominuojančią padėtį rinkoje, o kita koncentracijos šalis arba viena iš kitų koncentracijos šalių užima pirmaujančią padėtį kitoje rinkoje.

152    Jei reglamento 2 straipsnio 3 dalis būtų aiškinama kaip nors kitaip, Komisija galėtų netekti galimybės vykdyti koncentracijų, kurių vienintelis arba pagrindinis tikslas yra konglomeratinis poveikis, kontrolę.

153    Todėl jei Komisija, atlikdama perspektyvinę konglomeratinio pobūdžio koncentracijos poveikio analizę, gali padaryti išvadą, kad tikėtinai palyginti greitai gali būti sukurta arba sustiprinta dominuojanti padėtis ir dėl to būtų itin apribota veiksminga konkurencija rinkoje, ji privalo tokią koncentraciją uždrausti (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų Kali & Salz 221 punktą; Gencor prieš Komisiją 162 punktą ir Airtours prieš Komisiją 63 punktą).

 ii) Su konkrečiu konglomeratinio poveikio pobūdžiu susiję klausimai

154    Šiomis aplinkybėmis taip pat reikėtų skirti, viena vertus, situaciją, kai konglomeratinį poveikį turinti koncentracija iš karto pakeičia konkurencijos sąlygas antrojoje rinkoje ir dėl to šioje rinkoje sukuriama arba sustiprinama dominuojanti padėtis, nes pirmojoje rinkoje tokia padėtis jau užimta, ir, kita vertus, situaciją, kai dominuojanti padėtis antrojoje rinkoje tokiomis aplinkybėmis sukuriama ar sustiprinama ne iš karto po koncentracijos, o tik po kurio laiko, ir tokią padėtį nulemia susijungusio ūkio subjekto veiksmai pirmojoje rinkoje, kur jis jau užima dominuojančią padėtį. Pastaruoju atveju dominuojanti padėtis sukuriama arba sustiprinama reglamento 2 straipsnio 3 dalies prasme ne dėl pačios po koncentracijos susikūrusios struktūros, o dėl naujo ūkio subjekto ateities veiksmų.

155    Komisijos atliekamai konglomeratinio poveikio koncentracijos analizei taikomi reikalavimai analogiški tiems, kurie apibrėžti su kolektyvinio dominavimo padėties sukūrimu susijusioje teismų praktikoje (minėtų sprendimų Kali & Salz 222 punktas ir Airtours prieš Komisiją 63 punktas). Todėl Komisijai atliekant koncentracijos analizę, jei manoma, kad ši koncentracija turės antikonkurencinį konglomeratinį poveikį, reikia ypač atidžiai išnagrinėti aplinkybes, kurios yra svarbios vertinant šį poveikį konkurencijos sąlygoms referencinėje rinkoje. Kaip yra patvirtinęs Pirmosios instancijos teismas, jei Komisija mano, kad koncentraciją reikėtų uždrausti, nes dėl jos per numatomą laikotarpį bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ji privalo pateikti tai pagrindžiančius įtikinamus įrodymus (minėto sprendimo Airtours prieš Komisiją 63 punktas). Kadangi paprastai manoma, kad konglomeratinio pobūdžio koncentracijos poveikis yra neutralus ar netgi naudingas konkurencijai atitinkamose rinkose, ir šioje byloje tai pripažįstama prie šalių procesinių dokumentų pridėtose analizėse cituojamuose ekonominiuose tyrimuose, norint įrodyti antikonkurencinį konglomeratinį tokios koncentracijos poveikį, reikia atidžiai išnagrinėti aplinkybes, dėl kurių šis poveikis tariamai atsiranda, pagrindžiant tai įtikinamais įrodymais (pagal analogiją žr. sprendimo Airtours prieš Komisiją 63 punktą).

156    Šioje byloje ginčijamame sprendime aprašytas sverto efektas, kurio šaltinis yra aseptinio kartono rinka, pasireikš ne tik susijungusio ūkio subjekto galimybe, pvz., „pririšti“ pakavimo į kartoną įrenginių ir vartojimo prekių pardavimą prie pakavimo į PET įrenginių pardavimo ir taikyti priverstinio pardavimo praktiką (345 ir 365 konstatuojamosios dalys), bet ir, pirma, susijungusio ūkio subjekto grobuoniškos kainų politikos tikimybe („predatory pricing“, 364 konstatuojamoji dalis, minėta šio sprendimo 49 punkte); antra, kainų karo naudojimu ir, trečia, ištikimybės nuolaidų taikymu. Taikydamas tokią praktiką, susijungęs ūkio subjektas galėtų kuo labiau užtikrinti, kad jo klientai kartono rinkose pirktų iš Sidel visus jiems reikalingus PET įrenginius. Ginčijamame sprendime konstatuojama, kad Tetra užima dominuojančią padėtį aseptinio kartono rinkose, t. y. aseptinio pakavimo į kartoną sistemų ir aseptinio kartono rinkose (231 konstatuojamoji dalis, žr. šio sprendimo 40 punktą), ir šios išvados ieškovė neginčijo.

157    Reikėtų priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką dominuojančią padėtį užimanti įmonė prireikus privalo elgtis taip, kad rinkoje nebūtų kenkiama veiksmingai konkurencijai, nepaisant to, ar Komisija šiuo tikslu yra priėmusi sprendimą (1993 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Michelin prieš Komisiją, Rink. p. 3461, 57 punktas; 1990 m. liepos 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tetra Pak prieš Komisiją, T‑51/89, Rink. p. II‑309, 23 punktas ir 2000 m. kovo 22 d. Pirmosios instancijos sprendimo Coca‑Cola prieš Komisiją, T‑125/97 ir T‑127/97, Rink. p. II‑1733, 80 punktas).

158    Be to, atsakydama į Pirmosios instancijos teismo per posėdį pateiktus klausimus, Komisija nepaneigė, kad pirmiau aprašytas Tetra elgesys, pasinaudojant sverto efektu, galėtų būti laikomas piktnaudžiavimu iki tol turėta dominuojančia padėtimi aseptinio kartono rinkose. Vadovaujantis Komisijos atsiliepime į ieškinį išreikštais nuogąstavimais, taip galėtų būti ir tuomet, jei susijungęs ūkio subjektas atsisakytų dalyvauti diegiant ir privalomai pertvarkant Sidel gaminamas SBM mašinas, teikti techninio aptarnavimo paslaugas arba suteikti tokioms mašinoms garantiją, jei jas pardavinėtų paruošėjai. Tačiau, Komisijos teigimu, tai, kad toks elgesys gali būti laikomas atskiru EB 82 straipsnio pažeidimu, nekliudo jai atsižvelgti į šį elgesį, vertinant įvairias pasinaudojimo sverto efektu galimybes, kurias suteikia koncentracija.

159    Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad nors reglamente reikalaujama uždrausti koncentraciją, dėl kurios sukuriama ar sustiprinama dominuojanti padėtis ir dėl to itin apribojama veiksminga konkurencija, pagal šias sąlygas nereikalaujama įrodyti, kad susijungęs ūkio subjektas dėl koncentracijos elgsis piktnaudžiaujančiai ir todėl neteisėtai. Nors dėl šios priežasties negalima daryti prielaidos, kad konglomeratinio pobūdžio koncentracijos šalys nesilaikys Bendrijos teisės, Komisija, vykdydama koncentracijų kontrolę, negali atmesti tokios galimybės. Todėl kai Komisija, vertindama tokios koncentracijos poveikį, remiasi numatomu elgesiu, kuris savaime gali prilygti piktnaudžiavimui užimama dominuojančia padėtimi, ji privalo įvertinti, ar, nepaisant tokio elgesio draudžiamumo, vis dėlto tikėtina, kad po koncentracijos susikūręs ūkio subjektas imsis tokių veiksmų arba, atvirkščiai, dėl tokių veiksmų neteisėtumo ir (arba) jų atskleidimo pavojaus jie yra mažai tikėtini. Nors, atliekant vertinimą, Komisijai vertėtų atsižvelgti į tokių antikonkurencinių veiksmų paskatas, kurių šioje byloje turėtų Tetra dėl tikėtinos komercinės naudos PET įrenginių rinkoje (359 konstatuojamoji dalis), ji taip pat turi išnagrinėti, kiek šios paskatos gali sumažėti ar net išnykti dėl nagrinėjamų veiksmų neteisėtumo, jų atskleidimo tikimybės, kompetentingų institucijų Bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu persekiojimo tikimybės ir su tuo susijusių piniginių sankcijų grėsmės.

160    Kadangi Komisija ginčijamame sprendime neatliko tokio vertinimo, darytina išvada, kad tiek, kiek Komisijos vertinimas grindžiamas galimybe ar net tikimybe, jog Tetra imsis tokių veiksmų aseptinio kartono rinkose, jos išvadų šiuo atžvilgiu negalima laikyti pagrįstomis.

161    Be to, tai, kad šioje byloje ieškovė pasiūlė prisiimti įsipareigojimus dėl savo būsimo elgesio, taip pat yra veiksnys, į kurį Komisija turėjo atsižvelgti, vertindama, ar buvo tikėtina, kad susijungęs ūkio subjektas veiks taip, jog dėl jo veiksmų bus sukurta dominuojanti padėtis vienoje ar daugiau atitinkamų PET įrenginių rinkų. Ginčijamame sprendime nėra nieko, kas rodytų, kad Komisija, vertindama tokios padėties susidarymą ateityje, pasinaudojus sverto efektu, atsižvelgė į šių įsipareigojimų padarinius.

162    Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad reikia patikrinti, ar Komisija pasinaudojimo sverto efektu, kurio šaltinis būtų aseptinio kartono rinkos, tikimybės ir susijungusio ūkio subjekto pasinaudojimo šiuo efektu pasekmių analizę grindė pakankamai įtikinamais įrodymais. Atliekant tokį patikrinimą, šioje byloje reikia atsižvelgti tik į tuos veiksmus, kurių atveju bent jau tikėtina, kad jie nėra neteisėti. Be to, kadangi prognozuojama dominuojanti padėtis atsirastų tik po kurio laiko (Komisijos nuomone, tai įvyktų iki 2005 m.), jos perspektyvinė analizė, paliekant tam tikrą diskreciją, turi būti ypač įtikinama.

b)     Šalių argumentai

 i) Dėl galimybės pasinaudoti sverto efektu

163    Ieškovė teigia, kad Komisija neįrodė, jog susijungęs ūkio subjektas, pasinaudodamas sverto efektu, galės įgyti dominuojančią padėtį pakavimo į PET įrenginių rinkose, visų pirma mažos ir didelės galios SBM mašinų rinkoje.

164    Ieškovė teigia, kad Komisija pripažino, jog pakavimo į PET ir pakavimo į kartoną įrenginiai yra ne vienas kitą papildantys gaminiai ekonomine šio žodžio prasme, o techniniai pakaitalai (345 konstatuojamoji dalis). Tačiau šiuo atveju, priešingai Komisijos teiginiams, ekonominė paskata pasinaudoti sverto efektu yra mažesnė nei tuo atveju, kai produktai „papildo vienas kitą“. Pirma, paskata susieti įvairių produktų pardavimą tokiomis aplinkybėmis yra aiškiai mažesnė. Antra, abiejų produktų klientai mažai sutampa. Trečia, tai, kad abu produktai „vienas kito nepapildo“, neleidžia sudaryti kliūčių naudojantis Tetra kartono mašinų nesuderinamumu su kitų gamintojų, išskyrus Sidel, siūlomomis SBM mašinomis.

165    Komisijos pozicija juo labiau stebina, nes jos sprendimų priėmimo praktika rodo, jog ji nuosekliai rėmėsi produktų papildomumu, kad pateisintų su konglomeratiniu poveikiu susijusius nuogąstavimus (be kita ko, žr. Komisijos sprendimus, kuriais koncentracija pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka: 1991 m. sausio 18 d. (byla IV/M.0050 – AT&T/NCR) (OL C 16, 1991, p. 20), 1991 m. gruodžio 13 d. (byla IV/M.164 – Mannesmann/VDO) (OL C 88, 1992, p. 13), 1996 m. lapkričio 8 d. (byla IV/M.836 – Gillette/Duracell) (OL C 364, 1996, p. 4), 2000 m. rugsėjo 29 d. (byla COMP/M.1879 – Boeing/Hughes) ir 2001 m. liepos 3 d. Sprendimą, kuriuo koncentracija pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka (byla COMP/M.2220 – General Electric/Honeywell)).

166    Būsimas PET rinkų augimas kaip sverto efekto įrodymas nėra įtikinamas. Iš tikrųjų perėjimas nuo kartono prie PET mažai nulemtų šį augimą, nes daugelis produktų, kurie dabar pakuojami naudojant PET, negali būti pakuojami į kartoną. Produktai, kurie gali būti pakuojami ir į PET, ir į kartoną, sudaro tik 5 % viso sunaudojamo PET. Be to, PET alaus pakuotės turi didžiausių augimo perspektyvų, nes gali būti atsisakyta stiklo pakuočių.

167    Be to, stambieji klientai, kurie turbūt vieninteliai daugiausia naudoja ir kartono, ir PET pakuotes, galėtų atsilaikyti prieš bet kokį sverto efektą.

168    Komisija teigia, kad dėl koncentracijos susidarytų sverto efektui palankios struktūrinės sąlygos. Taip teigdama, ji remiasi daugeliu veiksnių: pirma, Tetra dominuojančia padėtimi aseptinio kartono rinkose ir Sidel pirmaujančia padėtimi pakavimo į PET įrenginių rinkose; antra, silpna Tetra ir Sidel konkurentų padėtimi šiose rinkose; ir, trečia, vadinamuoju pirmaujančios įmonės pranašumu („firsT‑mover advantage“), kurį susijungęs ūkio subjektas įgytų dėl savo tvirtos padėties jautrių produktų, kurie yra bendri kartono ir PET rinkoms, segmente. Komisija taip pat pabrėžia susijungusio ūkio subjekto finansinę galią, daug didesnę nei jo konkurentų, didelį vertikalios integracijos laipsnį, nepaisant įsipareigojimų, ir išsamias žinias bei didelę patirtį (know-how) aseptinio pakavimo srityje.

169    Sverto efektas įmanomas ne tik tada, kai nagrinėjami produktai papildo vienas kitą ekonomine šios sąvokos prasme, bet ir tada, kai jie papildo vienas kitą komerciškai, t. y. kai produktus naudoja ta pati klientų grupė. Taip yra tuomet, kai, pvz., kaip šioje byloje, nagrinėjami produktai susiję su itin artimomis rinkomis ir joms priklauso. Pasinaudojimo sverto efektu vertinimas komercine prasme susijusių produktų (pvz., viskio ir džino arba įvairiems fiziologiniams poreikiams skirtų vitaminų) atveju grindžiamas teismų praktikoje patvirtintu metodu (1991 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Hilti prieš Komisiją, T‑30/89, Rink. p. II‑1439, patvirtintas apeliacine tvarka 1994 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo sprendimu Hilti prieš Komisiją, C‑53/92 P, Rink. p. I‑667, ir jau minėti sprendimai Tetra Pak II).

170    Pasak Komisijos, kadangi Tetra neabejotinai užima dominuojančią padėtį aseptinio kartono rinkose ir kadangi klientams ir toliau reikės tokių pakuočių, kad perėjimo prie PET laikotarpiu jie galėtų paraleliai dirbti su naujomis PET tiekimo grandinėmis, anot jos, akivaizdu, jog ieškovė galės pasinaudoti sverto efektu „prarastų klientų“ atžvilgiu, kad ateityje jie pereitų prie naujos medžiagos.

171    Kalbant apie koncentracijos šalių klientų sutapimą, pažymėtina, kad nors daugelis jautrių produktų gamintojų dabar naudoja kartoną, kartono pakuočių ir PET pakuočių naudojimas šiems produktams ateityje gali sutapti 100 %, jei būtų taikomos barjerinės technologijos, leisiančios komerciniu lygmeniu naudoti PET visiems šiems produktams.

172    Komisija teigia, kad ginčijamame sprendime pateiktos PET augimo prognozės (žr. šio sprendimo 32 ir 33 punktus) grindžiamos apdairia PCI, Warrick ir Pictet tyrimų analize (toliau – nepriklausomi tyrimai) ir įtikinamais, nuosekliais įrodymais, kuriuos ji gavo atlikdama bendrą rinkos tyrimą (141–143 konstatuojamosios dalys).

173    Dar vienu veiksniu, skatinančiu pasinaudoti sverto efektu, Komisija laiko pirmaujančią padėtį, kurią užimtų susijungęs ūkio subjektas, pereidamas nuo kartono prie PET, kai Tetra užima dominuojančią, beveik monopolinę padėtį aseptinio kartono rinkoje.

 ii) Dėl konkurentų išstūmimo pasekmių

174    Tetra teigimu, kadangi „nėra tikėtina“ (367 konstatuojamoji dalis), jog susijungęs ūkio subjektas ims siūlyti susietą ar grupinį pardavimą, iš tikrųjų Komisijos nuogąstavimai grindžiami susijungusio ūkio subjekto gebėjimu panaudoti netiesiogines priemones, kaip antai „paskatas“ ar „spaudimą“ (364 konstatuojamoji dalis), siekiant izoliuoti PET rinkas. Tačiau tokios priemonės neprieštarauja konkurencijai, jeigu jomis kiti konkurentai nėra išstumiami iš nagrinėjamų PET rinkų. Komisijos argumentai šiuo atžvilgiu yra klaidingi.

175    Pirma, Komisija klaidingai skirsto rinkas pagal pakuotiną galutinį produktą. Šių tariamų atskirų rinkų apibrėžimas taip pat klaidingas, nes SBM mašinos yra universalios ir gali būti naudojamos visiems jautriems produktams pakuoti. Per posėdį Tetra nurodė, kad, nepatiriant didelių sąnaudų, SBM mašinas galima pritaikyti prie pakuotinų produktų. Kombinuotos ir karšto pildymo mašinos retai naudojamos jautriems produktams.

176    Antra, jautrių produktų segmentas sudaro tik nedidelę visos PET pakavimo veiklos dalį. Todėl net jei susijungęs ūkio subjektas mėgintų maksimaliai susilpninti dabartinius Sidel konkurentus jautrių produktų pakavimo mašinų rinkoje, jis negalėtų smarkiai sumažinti jų finansinių išteklių.

177    Trečia, net jei Komisijos paskelbtos didelio augimo prognozės jautrių produktų srityje yra teisingos, mažai tikėtina, kad dėl koncentracijos Sidel konkurentai, visų pirma SIG, neturėtų paskatų plėstis.

178    Ketvirta, per posėdį Tetra nurodė, kad techninės kliūtys (daugiausia barjerinės technologijos, skirtos apsaugoti nuo šviesos ir deguonies) turi nevienodos įtakos įvairiems jautriems produktams. Todėl VSG ir arbatos bei kavos gėrimų išpilstymas į PET nebėra techninė problema. Tai reiškia, kad bet kuri „nejautrių“ produktų segmente veikianti įmonė galėtų patekti į „jautrių“ produktų, kuriems netaikomi specialūs techniniai reikalavimai, segmentą. Kalbant apie barjerinių technologijų segmentus, būtinas barjerines technologijas galėtų siūlyti ne vien susijungęs ūkio subjektas, nes jam priklauso tik [10–20 %] konkrečios šių technologijų rinkos.

179    Penkta, Tetra ir Sidel konkurentų sąsajos svarba per daug sureikšminta. Keli sutapimo atvejai susiję su klientais, kurie turi didelę perkamąją galią ir todėl galėtų nepasiduoti bet kokiam jiems daromam spaudimui.

180    Komisija teigia, kad reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nereikalaujama įrodyti, jog dėl planuojamos koncentracijos būtų visiškai pašalinti konkurentai. Svarbus teisinis kriterijus veikiau yra tas, ar konkurentai būtų maksimaliai susilpninti, t. y. ar susijungęs ūkio subjektas galėtų veikti, praktiškai nepaisydamas savo konkurentų, klientų ir galiausiai vartotojų (minėto sprendimo Hoffmann‑La Roche prieš Komisiją 38 ir 39 punktai).

181    Tetra argumentavimas, kuriuo ji siekė įrodyti, kad nėra atskirų jautriems ir nejautriems produktams pakuoti skirtų SBM mašinų rinkų, ginčijamame sprendime išanalizuotas ir atmestas pagrįstai (176–188 ir 346–358 konstatuojamosios dalys). Net tariamai „universalios“ SBM mašinos turėtų būti gerokai pritaikytos specialiam galutiniam naudojimui ir tam reikėtų sudėtingų papildomų dalių. PET įrenginių rinkos suskirstymas į atskiras dalines rinkas, be kita ko, išskiriant dalines jautrių ir nejautrių produktų rinkas, yra pagrįstas (1997 m. spalio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Deutsche Bahn prieš Komisiją, T‑229/94, Rink. p. II‑1689, 56 punktas).

182    Kalbėdama apie diskriminacines kainas Komisija teigia, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog Sidel anksčiau taikė diskriminacines kainas pagal galutinį naudojimą.

183    Ginčijamame sprendime teisingai konstatuota, kad konkurentai gali nebeturėti paskatos plėtoti savo veiklą jautrių produktų segmente. Beveik visa PET įrenginių rinka jiems vis dar neprieinama, nes SBM mašinų rinka labai koncentruota, Sidel priklauso maždaug [60–70 %] rinkos dalis. Po koncentracijos išlikę konkurentai dėl techninių, komercinių ir strateginių patekimo į rinką kliūčių negalėtų sustiprinti savo padėties jautrių produktų segmente.

184    Kalbant apie barjerines technologijas, pažymėtina, jog Komisija nurodė kelis papildomus komponentus, kurie, jos nuomone, būtini, kad SBM mašinos galėtų būti naudojamos jautrių produktų PET grandinėje. Ji taip pat teigė, visų pirma per posėdį, kad iš tikrųjų aseptinis įrenginys taip pat turi turėti sudėtingą barjerinę technologiją, skirtą apsaugoti nuo deguonies sulčių, VSG ir arbatos bei kavos gėrimų atveju, o SPP atveju – papildomą apsaugą nuo šviesos.

185    Kalbant apie komercines kliūtis, pažymėtina, kad dėl didelio taršos pavojaus jautrių produktų gamintojai nenori rizikuoti, jei aseptinio pakavimo į PET įrenginių tiekėjai neturi patikrintos reputacijos. Neabejotina Tetra reputacija aseptinio pildymo srityje būtų labai svarbus susijungusio ūkio subjekto pranašumas.

186    Egzistuoja ir svarbi strateginė patekimo į jautrių produktų PET rinką kliūtis, nes daugiau kaip [80–90 %] UHT (t. y. aseptinio) pieno gamintojų dabar yra Tetra klientai kartono rinkose. Pagal ginčijamą sprendimą Tetra klientai apima beveik visą SPP ir sulčių pramonę (361 konstatuojamoji dalis). Todėl susijungęs ūkio subjektas šiuose sektoriuose įgytų „pirmaujančios įmonės“ pranašumą. Be to, susijungęs subjektas turėtų daug klientų, įgytų didžiulę finansinę galią, turėtų didelių mokslo tyrimų ir plėtros pajėgumų ir užimtų svarbią padėtį trijų pakavimo medžiagų – kartono, PET ir HDPE, kurios visos įvairiais laipsniais naudojamos jautriems produktams pakuoti, rinkose.

187    Per posėdį Komisija pabrėžė itin stiprią Sidel padėtį didelės galios SBM mašinų (galinčių pripūsti daugiau kaip 8 000 butelių per valandą, toliau – b/h) rinkoje, kurioje ji dabar turi didžiausio pasaulyje našumo mašiną (jos galia – daugiau kaip <...> b/h). Ji taip pat pabrėžė stiprią Sidel padėtį viršutiniame mažos galios mašinų rinkos segmente, konkrečiai – ne didesnės kaip 8 000 b/h galios mašinų, naudojančių rotacinę technologiją, panašią į naudojamą didelės galios mašinose.

c)     Pirmosios instancijos teismo vertinimas

188    Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad ginčijamas sprendimas (visų pirma jo 213 ir 389 konstatuojamosios dalys, cituotos šio sprendimo 39 ir 54 punktuose) rodo, jog konkurencijos teisės požiūriu Komisijos atlikta sverto efekto analizė grindžiama hipoteze, kad būtų iš karto sukurta rinkos struktūra, kuri suteiktų susijungusiam ūkio subjektui paskatą ir reikiamas priemones paversti savo dabartinę pirmaujančią padėtį PET įrenginių rinkose, visų pirma jautriems produktams naudojamų mažos ir didelės galios SBM mašinų rinkose, dominuojančia padėtimi. Be to, iš pranešimo apie kaltinimus (289 punktas) ir ginčijamo sprendimo (328 konstatuojamoji dalis, cituota šio sprendimo 45 punkte) aišku, kad netrukus dėl sverto efekto, kuriuo leistų pasinaudoti ne dabartinė Sidel padėtis SBM mašinų rinkoje, o dominuojanti Tetra padėtis aseptinio kartono rinkose, PET įrenginių rinkose galėtų būti įgyta dominuojanti padėtis.

189    Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad ieškovė iš esmės neginčija atitinkamos rinkos apibrėžimo. Todėl reikia skirti SBM mašinų rinką, kuri padalyta į mažos ir didelės galios mašinų pagal b/h kiekį (167 konstatuojamoji dalis); barjerinių technologijų rinką (189–191 konstatuojamosios dalys); išpilstymo į PET mašinų rinką, padalytą į aseptinių ir neaseptinių mašinų (201 konstatuojamoji dalis); PET preformų rinką (206 konstatuojamoji dalis); taip pat pagalbinių įrenginių, gabenimo taros gamybos įrenginių ir su įvairiais atitinkamais sektoriais susijusių paslaugų rinkas (257 konstatuojamoji dalis).

190    Kita vertus, ieškovė ginčija SBM mašinų rinkų padalijimą pagal galutinį šių mašinų panaudojimą, visų pirma konkrečios šioje byloje nagrinėjamų jautrių produktų (188 konstatuojamoji dalis), t. y. kartono ir PET rinkoms bendrų produktų (45 konstatuojamoji dalis), rinkos nustatymą. Ginčydama tokį padalijimą, Tetra iš esmės teigia, kad SBM mašinos pagal pobūdį yra universalios ir negaminamos specialiam naudojimui. Ieškovės teigimu, iš to darytina išvada, kad SBM mašinų pardavimo atžvilgiu negalėtų būti sėkmingai pasinaudota sverto efektu, nes rinkoje, visų pirma mažos galios mašinų rinkoje, veikia daug konkurentų. Todėl šis prieštaravimas bus išnagrinėtas toliau, vertinant prognozuojamas galimo sverto efekto pasekmes SBM mašinų rinkose.

191    Pirmiausia reikėtų išnagrinėti, ar, įvykdžius koncentraciją, susijungęs ūkio subjektas galėtų bent jau iš principo pasinaudoti sverto efektu.

 i) Dėl galimybės pasinaudoti sverto efektu

192    Komisijos analizė dėl prognozuojamo sverto efekto pakeitus koncentraciją daugiausia grindžiama objektyviais, patikimais įrodymais. Glaudaus kartono ir PET pakuočių rinkų ryšio analizė paremta įvairiais veiksniais, kurie visi kartu pakankamai patvirtina Komisijos išvadas: abi rinkos priklauso tam pačiam pramonės sektoriui; PET gali būti naudojamas pakuoti daugeliui į kartoną pakuojamų produktų (t. y. jautrių produktų) tiek, kad PET galima laikyti „silpnu“ kartono pakaitalu; pagrindinės kartono pakuočių tiekėjos – Tetra (bent jau iki jos PET preformų verslo pardavimo ir Dynaplast turimos dalies atsisakymo), SIG, ir Elopak veikia PET rinkose; kai kuriems klientams reikia ir kartono, ir SBM mašinų, o ateityje dėl prognozuojamo dažnesnio PET naudojimo jautriems produktams jų neišvengiamai daugės (329 konstatuojamoji dalis).

193    Kalbant apie PET sektoriaus augimą, kaip pažymėta ginčijamame sprendime (72 konstatuojamoji dalis) ir kaip ieškovė tai patvirtino per posėdį, ieškovė pripažįsta, kad tam tikras augimas prognozuojamas jautrių produktų, kaip antai VSG ir arbatos bei kavos gėrimų atveju. Tačiau ji ginčija prognozuojamo augimo lygį kitų jautrių produktų atžvilgiu ir Komisijos atsisakymą atsižvelgti į prognozuojamo dažnesnio PET naudojimo alui išpilstyti poveikį.

194    Ginčijamame sprendime atmesdama koncentracijos šalių argumentą, kad dėl techninių apribojimų PET rinka iki 2005 m. labai neišaugs, Komisija taip pat rėmėsi įtikinamais įrodymais. Ginčijamame sprendime (visų pirma 73–88 konstatuojamosiose dalyse) nurodoma, kad šiuo metu prieinamos aseptinio pildymo ir barjerinės technologijos leidžia naudoti PET visiems jautriems produktams ir kad šios technologijos toliau tobulės. Pagrindinė šių technologijų plėtros kliūtis yra komerciniai jų taikymo, visų pirma SPP, sunkumai.

195    Šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas mano, kad Komisija pakankamai įrodė, jog PET sektoriaus augimas prognozuotinas, ir dėl to atsirastų galimybė pasinaudoti sverto efektu. Tačiau toliau reikės išnagrinėti augimo mastą įvairių jautrių produktų atžvilgiu, vertinant Komisijos teiginį, kad dėl šio augimo susijungęs ūkio subjektas bus paskatintas pasinaudoti sverto efektu.

196    Pirmosios instancijos teismas laiko neįtikinamu ieškovės argumentą, kad sverto efekto panaudojimas skirtingose rinkose neįmanomas, jei, kaip šioje byloje, produktas vienoje rinkoje ir produktas kitoje rinkoje yra tik techniniai pakaitalai. Pagal analogiją remiantis minėtu sprendimu Hoffmann La Roche prieš Komisiją, 1991 m. gruodžio 12 d. Sprendimu Hilti prieš Komisiją ir 1994 m. kovo 2 d. Sprendimu Hilti prieš Komisiją galima daryti išvadą, kad sverto efektu galima pasinaudoti tuomet, kai nagrinėjami produktai yra tie, kuriuos klientas laiko tinkamais tam pačiam galutiniam naudojimui, konkrečiai šioje byloje – tam tikros rūšies gėrimams pakuoti. Šiam vertinimui neturi įtakos ankstesnė Komisijos sprendimų priėmimo praktika, kurią nurodė Tetra (žr. šio sprendimo 165 punktą), nes tie sprendimai buvo susiję su koncentracijomis, kurių faktinės aplinkybės labai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Komisija nesuklydo šioje byloje remdamasi tuo, kad produktus naudoja ta pati klientų grupė (jautrių produktų gamintojai) tam pačiam tikslui (jautrių produktų pakavimui), ir tuo, kad Komisijos rinkos tyrimas patvirtina šių gamintojų norą vienu metu naudoti abi pakuočių rūšis, ir ieškovė to neginčijo. Komisija šiuo atžvilgiu teisingai pažymėjo, kad šių gamintojų PET poreikio mastas yra rinkodaros klausimas, nors negalima nepaisyti sąnaudų veiksnio (133 konstatuojamoji dalis). Todėl, kaip Komisija pažymėjo per posėdį, mažai tikėtina, kad jie visiškai atsisakys kartono, tačiau tikriausia manys, kad kažkuriai jų produkcijos daliai vietoj kartono reikia pradėti naudoti PET, o tai patvirtina išvadą, kad šioje byloje tarp atitinkamų produktų egzistuoja ryšys.

197    Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į labai stiprią Tetra dominuojančią padėtį aseptinio kartono rinkose, kuriose jai priklauso maždaug 80 % rinkos dalis (219 konstatuojamoji dalis), ir į jos dominuojančią padėtį pasaulinėje kartono pakuočių rinkoje (būtent aseptinio ir neaseptinio kartono rinkose bendrai), kuriose jai priklauso maždaug 60–70 % rinkos (231 konstatuojamoji dalis), aišku, kad daug jautrių produktų gamintojų, nuspręsiančių pereiti nuo kartono prie PET, yra dabartiniai Tetra klientai. Visų pirma kalbant apie SPP, ginčijamame sprendime daroma išvada, jog „prognozuojama, kad, pvz., pieno vartojimas mažuose buteliuose ir aromatinto pieno vartojimas sparčiai didės“ ir kad „pajėgumas pakuoti tokius produktus nebūtinai turi pakeisti esamus pajėgumus“ (99 konstatuojamoji dalis), ir ieškovė šios išvados neginčija. Padariusi išvadą, bent jau kalbant apie naujų gamybos linijų įvedimą pieninėse, kad dėl perėjimo prie PET sąnaudų nebūtinai labai vėluos PET naudojimo plėtra, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos. Todėl ji teisingai pabrėžė „pirmaujančios įmonės pranašumą“, kurį susijungęs ūkio subjektas turėtų šių produktų srityje. Be to, nereikia pamiršti koncentracijos šalių, visų pirma Tetra finansinės galios, išskirtinės Tetra reputacijos ir plačiai pripažįstamos Sidel reputacijos atitinkamai kartono ir PET rinkose bei plataus jų siūlomų prekių ir paslaugų asortimento, įskaitant techninio aptarnavimo paslaugas.

198    Ieškovė savo argumentu, kad koncentracijos šalių klientai labai nesutampa, nepaneigia susijungusio ūkio subjekto gebėjimo pasinaudoti sverto efektu. Komisija, teigdama, kad, remiantis nustatytu esamu sutapimu ir atsižvelgiant į prognozuojamą PET naudojimo jautriems produktams augimą, didės ir kartono, ir PET įrenginius vienu metu naudojančių klientų skaičius ir dėl to bent jau teoriškai galėtų atsirasti labai didelė sąsaja jautrių produktų pakuočių sektoriuje (341 konstatuojamoji dalis), nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

199    Todėl Komisija, nusprendusi, kad susijungęs ūkio subjektas galės pasinaudoti sverto efektu, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

200    Tad reikia išnagrinėti, ar susijungęs ūkio subjektas turės paskatą pasinaudoti sverto efektu dėl prognozuojamo augimo PET rinkoje, kaip teigia Komisija.

 ii) Tikėtinas augimo lygis

201    Iš ginčijamo sprendimo aišku, ir Komisija patvirtino per posėdį, kad tai, ar susijungęs ūkio subjektas bus paskatintas pasinaudoti sverto efektu, labai priklauso nuo prognozuojamo augimo lygio PET rinkose. Todėl reikėtų išnagrinėti, ar dėl numatomo iki 2005 m. į PET supakuoti jautrių produktų kiekio, palyginti su visu ateityje į PET supakuotinų produktų kiekiu, tokia paskata tampa neįtikėtina arba ši tikimybė bent jau gerokai sumažėja, kaip teigia ieškovė.

202    Komisijos teigimu, „per ateinančius penkerius metus PET naudojimas bendruose produktų segmentuose gerokai išaugs“ (103 konstatuojamoji dalis). Atsižvelgdama į šį augimą, Komisija rėmėsi ne tik savo konkrečiu rinkos tyrimu, bet ir Canadean tyrimu, taip pat kitais nepriklausomais tyrimais (104 konstatuojamoji dalis). Pirmiausia reikia išnagrinėti atitinkamas šiuose tyrimuose skelbiamas prognozes.

203    Canadean tyrime 2000–2005 m. laikotarpiu prognozuojamas 0,7 % PET naudojimo SPP pakuotėms ir 0,6 % sultims augimas (5 lentelė, 105 konstatuojamoji dalis). VSG ir arbatos bei kavos gėrimams šiame tyrime prognozuojamas „spartesnis augimas“, atitinkamai 1,5 % ir 5,1 % (107 konstatuojamoji dalis). Komisija taip pat nurodo 2000 m. Canadean atliktą nepriklausomą tyrimą dėl PET skverbimosi į sulčių segmentą. Komisijos teigimu, nors 2000 m. šiame segmente PET apskritai nebuvo, „jei bus pasekta kitų regionų pavyzdžiu, Europoje yra didžiulio augimo potencialas“ (126 konstatuojamoji dalis).

204    PCI tyrime „PET potencialas skystų pieno produktų pakavimo srityje“ (2001 m.) manoma, kad PET negalėtų užimti naujų UHT pieno rinkos dalių ir kad jis bus naudojamas 9,2 % šviežio nearomatinto pieno ir 25 % kitų pieno gėrimų, t. y. aromatinto pieno, pieno ir jogurto gėrimų. Kalbant apie apatinį pieno rinkos segmentą, PCI tyrime neprognozuojama, kad PET „galėtų labai sėkmingai pakeisti esamas pakavimo medžiagas, būtent kartoną ir HDPE <...>, daugiausia todėl, kad tai apskritai yra kainoms jautrus segmentas“ (PCI, p. 12, minėtas 129 konstatuojamojoje dalyje).

205    Warrick tyrime „Warrick pakuočių rinkų tyrimo ataskaita – Pasaulio ir Vakarų Europos aseptinių pakuočių rinkos“ (2000 m.) 1999–2003 m. šioje rinkoje prognozuojamas 2,4 % metinis augimas ir numatoma, kad iš viso bus išpilstyta 28 mlrd. litrų (Warrick, p. 4). Nors tyrime pažymima, kad pienas ir sultys sudaro maždaug 80 % aseptiškai pakuojamų produktų kiekio (taip pat žr. 131 konstatuojamąją dalį), UHT ir aromatintam pienui prognozuojamas atitinkamai 0,8 % ir 1 % metinis augimas, o kitiems pieno gėrimams prognozuojamas nedidelis augimo sumažėjimas (Warrick, p. 6). 1999–2003 m. laikotarpiu aseptinėms pakuotėms prognozuojamas maždaug 50 % augimas, o didžiausio augimo sulauks PET, kurio naudojimas gali padvigubėti iki 2 mlrd. pakuočių per metus (Warrick, p. 32, taip pat žr. 136 konstatuojamąją dalį). Šis augimas daugiausia bus susijęs su paruošta gerti arbata (Warrick, p. 16). Tačiau būtent aseptinio kartono pakuotės sudaro 70 % visų pakuočių, o tai yra 90 % visų supakuotų produktų (Warrick, p. 15). Prognozuojama, kad šio tipo pakuočių naudojimas augs maždaug 2 % per metus ir 2003 m. pakuočių skaičius sudarys 30,8 mlrd. Aseptinės PET pakuotės bus idealiausiai pritaikytos aukštesnės klasės produktams, kuriuos pakuojant nereikia naudoti visiško barjero, pvz., arbatos bei kavos gėrimams (įskaitant izotoninius gėrimus) ir galbūt sultims ir sulčių gėrimams (Warrick, p. 4). Todėl augimas daugiausia prognozuojamas šiems produktams (Warrick, p. 32).

206    Remiantis Pictet 2000 m. rugsėjo mėn. tyrimu „Pictet ataskaita-analizė. Pakavimo mašinos Europoje, perėjimas prie PET“, PET turi privalumų dideliu mastu išpilstant vartojimo prekes, kaip antai mineralinį vandenį ir angliarūgštės prisotintus gėrimus, o ateityje PET paklausa pasaulyje augs 10 % per metus, tam didelės įtakos turės PET butelių naudojimas deguoniui jautriems produktams (Pictet, p. 5 ir 12). Pagal ataskaitą „PET tara turi akivaizdžių konkurencinių pranašumų aseptinio kartono taros atžvilgiu <...> ir <...> [galima tikėtis], kad plastikas greitai užims kartono pozicijas (Pictet, p. 11, taip pat žr. 138 konstatuojamąją dalį). Nors šioje ataskaitoje nepateikta PET naudojimo pienui augimo duomenų, sulčių atveju 1996–2006 m. prognozuojamas 12–25 % augimas.

207    Kaip ir pranešime apie kaltinimus (90 punktas), ginčijamame sprendime daroma išvada, kad Komisijos atliktas rinkos tyrimas rodo, jog „tretieji asmenys labai optimistiškai reagavo į būsimą PET augimą, kai tik bus patobulintos barjerinės technologijos“ (143 konstatuojamoji dalis). Tokiu atveju daug ūkio subjektų iki 2005 m. tikisi daugiau kaip 50 % augimo pienui ir sultims kartono sąskaita. Per posėdį Komisija nurodė nesanti tokia optimistiška ir pasirinko daug apdairesnes prognozes (žr. šio sprendimo 33 punktą).

208    Ginčijamame sprendime taip pat nurodomos kai kurios ankstesnės Tetra ir Sidel prognozės. Pvz., 2000 m. gegužės mėn. pristatyme Sidel prognozavo, kad PET pardavimas sulčių ir arbatos bei kavos gėrimams pakuoti segmente augs daugiau kaip <...> (139 konstatuojamoji dalis), o Sidel prezidentas tą patį mėnesį paskelbtame interviu leidiniui „PET Planet“ nurodė prognozuojantis <...> % augimą dėl „pritaikymo naujiems produktams, įskaitant alų, pieną, vaisių sultis <...>“ (139 konstatuojamoji dalis). Kalbant apie Tetra, ginčijamame sprendime nurodomos jos ateinančių metų [20–30 %] metinio augimo prognozės aseptinio išpilstymo į PET rinkoje (140 konstatuojamoji dalis).

209    Remdamasi šiais įrodymais, Komisija 2000–2005 m. prognozuoja didelį SPP ir sulčių segmentų augimą, dėl kurio PET naudojimas šviežiam pienui sudarys bent 10–15 % ir 25 % aromatintam pienui bei pieno gėrimams (žr. šio sprendimo 33 punktą). Dėl UHT pieno, kuris sudaro maždaug 50 % pieno rinkos, Komisija pripažįsta, kad PET ateitis „neaiški“ (147 konstatuojamoji dalis), bet vis dėlto jam prognozuoja 1 %. Atsižvelgdama į didžiausią 15 % prognozę šviežiam pienui ir į prognozes dėl kitų pieno gėrimų, Komisija daro išvadą, kad 2005 m. į PET tarą per metus bus išpilstoma beveik 3 mlrd. Litrų, arba 9 % Europos SPP rinkos (žr. šio sprendimo 33 punktą). Nors sultims Komisija prognozuoja augimą, dėl kurio 2005 m. PET atitektų 20 % visos rinkos, ji pripažįsta, kad šį augimą daugiausia lems perėjimas nuo stiklo prie PET. Dėl VSG ir arbatos bei kavos gėrimų ji mano, kad PET rinkos dalys toliau didės kartono sąskaita ir 2005 m. kiekviename iš šių segmentų PET sudarys 30 %.

210    Per posėdį Komisija nurodė, kad toks motyvavimas grindžiamas ne jos prognozių tikslumu, bet didelio būsimo augimo prielaida. Ji taip pat pripažino, kad, atsižvelgiant į tebesantį netikrumą dėl reikiamų barjerinių technologijų komercinio pritaikymo, ji negalėjo daryti didelio PET augimo prielaidos UHT pieno rinkoje ir kad net nedidelio augimo prognozės ginčijamame sprendime galėtų pasirodyti perdėtos. Tačiau ji pabrėžė, kad jos prognozės dėl tikėtino spartaus PET naudojimo augimo šviežiam pienui, sultims, VSG ir ypač arbatos bei kavos gėrimams laikotarpiu iki 2005 m. buvo visiškai tikėtinos.

211    Pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad negalima daryti prielaidos, jog PET naudojimas iš tikrųjų išaugs UHT pienui ir beveik pusėje SPP rinkos.

212    Kalbant apie likusią SPP rinkos dalį, reikia pripažinti, kad PCI ataskaitoje, vieninteliame nepriklausomame tyrime, kuriame daugiausia dėmesio skiriama SPP rinkai, prognozuojamas augimas, dėl kurio 2005 m. PET naudojimas šviežio nearomatinto pieno rinkoje sudarys 9,2 % (PCI, p. 64). Be to, reikia paminėti, kad Warrick ataskaitoje aseptinių pakuočių rinkai prognozuojamas tik minimalus 1 % augimas aromatinto pieno atveju ir nedidelis smukimas kitų pieno gėrimų atveju, o Pictet ataskaitoje dėl SPP nepateikiama jokių konkrečių prognozių. Remdamasi šiais įrodymais, Komisija neįrodė to, ką atsiliepime į ieškinį teigia įrodžiusi, būtent kad jos prognozės dėl SPP grindžiamos apdairia nepriklausomų tyrimų analize ar įtikinamais, nuosekliais įrodymais, kuriuos ji gavo atlikusi rinkos tyrimą. Komisijos pasirinktos augimo prognozės (žr. šio sprendimo 209 punktą) iš tikrųjų nėra labai įtikinamos. Atvirkščiai, PCI ataskaitoje pateikiamas vienintelis įrodymas, galintis patvirtinti 25 % PET rinkos dalies augimą iki 2005 m. kitų pieno gėrimų atveju (konkrečiai kalbant, aromatinto pieno, pieno ir jogurto gėrimų) (PCI, p. 63 ir 64). Tačiau jei šios prognozės iš tikrųjų išsipildytų, atitinkamas kiekis 2000 m. padidėtų tik 62 000 tonų ir 2005 m. sudarytų 92 800 tonų, tačiau tai nebūtų labai didelis augimas, palyginti su Bendrijoje kasmet pagaminamomis maždaug 120 mln. tonų pieno (PCI, p. 9). Apskritai ginčijamame sprendime tinkamai nepaaiškinama, kaip PET iki 2005 m. galėtų pakeisti HDPE, kaip pagrindinę su kartonu konkuruojančią medžiagą, visų pirma svarbiame šviežio pieno pakavimo segmente. Reikia pažymėti, kad Komisija neginčija nei Canadean pateikto bendro 17,3 % skaičiaus dėl HDPE naudojimo SPP 2000 m. (žr. 66 konstatuojamosios dalies 3 lentelę), nei prognozės, kad šis skaičius iki 2005 m. galėtų pasiekti 19,5 % (žr. 105 konstatuojamosios dalies 5 lentelę).

213    Komisijos prognozės dėl sulčių dar mažiau įtikinamos. Nors Komisija pati pripažino, kad nagrinėjamą augimą daugiausia lems perėjimas nuo stiklo prie PET, ji neatliko jokios stiklo rinkos analizės. Nesant tokios analizės, Pirmosios instancijos teismas negali patikrinti, kiek tikslios yra Komisijos prognozės dėl sulčių. Tokia analizė yra būtina, kad Pirmosios instancijos teismas galėtų nustatyti tikėtiną perėjimo nuo stiklo prie kartono, PET ir HDPE lygį. Tokia analizė buvo būtina dar ir todėl, kad skiriasi Canadean ir Warrick tyrimuose bei Pictet tyrime pateiktos atitinkamos prognozės, susijusios su analizėse nurodytais augimo lygiais ir laikotarpiais.

214    Iš to išplaukia, kad ginčijamame sprendime Komisijos pateiktos augimo prognozės SPP ir sulčių atveju nėra pakankamai įrodytos. Nors tam tikras augimas šiuose segmentuose, visų pirma aukštesnės klasės produktų atveju, yra tikėtinas, trūksta įtikinamų šio augimo masto įrodymų.

215    Tačiau nepriklausomi tyrimai rodo, kad iki 2005 m. PET naudojimas VSG ir arbatos bei kavos gėrimams, taip pat izotoniniams gėrimams pakuoti greičiausiai gerokai išaugs. Kadangi ieškovė per posėdį rimtai neginčijo ginčijamame sprendime pateiktos augimo prognozės lygio ir ši prognozė nėra perdėta, palyginti su nepriklausomuose tyrimuose pateikiamomis prognozėmis, Pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad Komisija šiuo klausimu nesuklydo.

216    Tačiau atsižvelgiant į tai, kad PET naudojimas iki 2005 m. tikriausiai išaugs, nors ir ne taip smarkiai, kaip prognozavo Komisija, negalima atmesti, kad būtų paskata pasinaudoti sverto efektu. Todėl reikia išnagrinėti, kaip susijungęs ūkio subjektas galėtų pasinaudoti sverto efektu.

 iii) Dėl sverto efekto panaudojimo būdų

217    Ginčijamo sprendimo 364 konstatuojamojoje dalyje (cituojama šio sprendimo 49 punkte) nurodyti pasinaudojimo sverto efektu būdai grindžiami dominuojančia Tetra padėtimi aseptinio kartono rinkose. Visų pirma, atsižvelgiant į Tetra įsipareigojimus atskirti savo veiklą nuo preformų sektoriaus, sverto efektu būtų galima pasinaudoti dviejų rūšių priemonėmis: pirma, darant spaudimą, dėl kurio pakavimo į kartoną įrenginių ir kartono pakuotėse vartojamų prekių pardavimas būtų susietas su pakavimo į PET įrenginių pardavimu. Šis spaudimas galėtų būti daromas Tetra klientams, kuriems daliai savo produkcijos tebereikėtų naudoti kartono pakuotes ir ypač tiems klientams, kurie savo kartono pakuočių poreikiams patenkinti turi pasirašę ilgalaikes sutartis su Tetra (365 konstatuojamoji dalis, cituojama šio sprendimo 50 punkte). Antra, būtų galima imtis skatinančių priemonių, pvz., grobuoniškų kainų, kainų karo ar ištikimybės nuolaidų.

218    Tačiau jei dominuojančią padėtį aseptinio kartono rinkose užimanti įmonė, pvz., Tetra, naudotų spaudimą pasitelkdama privalomą pardavimą ar skatinimą, pvz., grobuonišką kainų nustatymo politiką ar ištikimybės nuolaidas, ir šios priemonės nebūtų objektyviai pateisinamos, paprastai tai būtų laikoma piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Kaip Pirmosios instancijos teismas jau pripažino, Komisija, siekdama pateisinti savo sprendimą uždrausti koncentraciją, apie kurią jai pranešta pagal reglamentą, negali daryti tokių strategijų taikymo prielaidos, kaip ji tai padarė ginčijamame sprendime (žr. šio sprendimo 154–162 punktus). Iš to išplaukia, kad Pirmosios instancijos teismas gali atsižvelgti tik į tokius pasinaudojimo sverto efektu būdus, kurių atveju mažiausiai tikėtina, kad jie nėra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi aseptinio kartono rinkose.

219    Todėl galiausiai reikia apsvarstyti strategijas, susijusias su susietu ar grupiniu pardavimu, kuris savaime nėra primestas, su ištikimybės nuolaidomis, kurios yra objektyviai pateisinamos kartono rinkose, taip pat strategijas, susijusias su siūlymais taikyti palankesnes pakavimo į kartoną ar pakavimo į PET įrenginių kainas, kurios nėra grobuoniškos nusistovėjusios teismų praktikos požiūriu (1991 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo AKZO prieš Komisiją, C‑62/86, Rink. p. I‑3359, 102, 115, 156 ir 157 punktai; minėto 1996 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Tetra Pak prieš Komisiją, kuriuo patvirtintas 1994 m. spalio 6 d. Sprendimas Tetra Pak prieš Komisiją, 41–44 punktai; taip pat generalinio advokato N. Fennelly išvada 2000 m. kovo 16 d. byloje Compagnie maritime belge transports ir kt. prieš Komisiją, C‑395/96 P ir C‑396/96 P, Rink. p. I‑1365, I‑1371, visų pirma jos 123–130 punktai). Tokiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti, ar Komisija atsižvelgė į įsipareigojimą dėl Sidel ir Tetra Pak įmonių atskyrimo, dėl kurio susitarta iš esmės 10 metų terminui ir pagal kurį „negali būti siūloma įsigyti Tetra Pak kartono gaminių kartu su Sidel gaminamomis SBM mašinomis“.

220    Iš ginčijamo sprendimo aišku, kad Tetra paprašė Komisijos atsižvelgti į jos jau prisiimtus įsipareigojimus pagal 1991 m. liepos 24 d. Komisijos sprendimo 92/163/EEB, susijusio su EB sutarties 82 straipsnio taikymo procedūra (IV/31.043 – Tetra Pak II) (OL L 72, 1992, p. 1), 3 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta:

„Tetra Pak netaikys nei grobuoniškų, nei diskriminacinių kainų ir nesuteiks nė vienam klientui jokių savo gaminių nuolaidų ar palankesnių mokėjimo sąlygų be objektyvių priešpriešinių pasiūlymų. Kartono sektoriuje leistinos tik nuolaidos už pirkimo kiekį, nesumuojant skirtingų rūšių kartono užsakymų“.

221    Iš to matyti, kad Tetra aiškiai parodė norą laikytis visų specialių įpareigojimų, nustatytų pagal EB 82 straipsnį dėl dominuojančios padėties, kurią ji užima aseptinio kartono rinkose. Ji taip pat patvirtino prisiimanti visus atitinkamus su šiomis rinkomis susijusius įsipareigojimus, kurie jai nustatyti Sprendime 92/163 konstatavus EB 82 straipsnio pažeidimą. Be to, šioje byloje ji įsipareigojo neteikti pasiūlymų pirkti kartono gaminius kartu su Sidel gaminamomis SBM mašinomis.

222    Todėl susijungęs ūkio subjektas iš tikrųjų galėtų panaudoti tik tokį susietą ar grupinį pardavimą, pagal kurį Tetra savo dabartiniams klientams kartono rinkose pateiktų pasiūlymus, kurie nebūtų nei privalomi, nei primesti, ir būtų susiję tik su pakavimo į kartoną įrenginiais ir (arba) kartono gaminiais arba su pakavimo į PET įrenginiais, išskyrus SBM mašinas. Šiuo atžvilgiu taip pat pažymėtina, kad, nepaisant to, jog Komisija ginčijamame sprendime (177 ir 369 konstatuojamosiose dalyse), savo rašytinėse ir žodinėse pastabose, pabrėžė susijungusio ūkio subjekto galimybės pasiūlyti beveik visą integruotai PET gamybos linijai sumontuoti reikalingą įrangą reikšmę, iš įsipareigojimų matyti, kad šis subjektas negalės pateikti klientui bendro pakavimo į kartoną įrenginių ir integruotos PET gamybos linijos pasiūlymo, bent jau ne tokį, į kurį būtų įtraukta Sidel pagaminta SBM mašina.

223    Be to, nors ginčijamame sprendime padarytoje išvadoje dėl Sidel praeityje tariamai taikytų diskriminacinių kainų, atsižvelgiant į šalių procesinius dokumentus ir Komisijos žodines pastabas dėl šią išvadą pagrindžiančios ekonominės analizės, nėra akivaizdžios vertinimo klaidos, ji negali būti pakankamai įtikinamas įrodymas, kad susijungęs ūkio subjektas elgsis panašiai. Skirtingai nei Sidel iki koncentracijos, susijungęs ūkio subjektas privalėtų laikytis ne tik įsipareigojimų, bet ir įvairių Tetra elgesį ribojančių įpareigojimų.

224    Todėl darytina išvada, kad susijungusio ūkio subjekto galimybės pasinaudoti sverto efektu būtų gana ribotos. Į tai reikia atsižvelgti nagrinėjant numanomas bet kokių tokių veiksmų pasekmes.

225    Nagrinėjant numanomas pasinaudojimo sverto efektu pasekmes, reikia skirti įvairias PET įrenginių rinkas ir konkrečias SBM mašinų rinkas.

 iv) Dėl galimų pasinaudojimo sverto efektu pasekmių PET įrenginių, išskyrus SBM mašinas, rinkose

 Pirminės pastabos

226    Nepaisant to, kad ieškovė ginčija Komisijos nustatytą kiekvienos atskiros jautrių produktų, kuriuos galima pakuoti į kartoną arba į PET, kategorijos rinkos apibrėžimą (žr. 45 ir 188 konstatuojamąsias dalis), iš ginčijamo sprendimo aišku, kad Komisija nusprendė savo analizėje apsiriboti tik jos nagrinėtais jautriais produktais, nes šie produktai dabar, bent jau techniškai, gali būti pakuojami ir į kartoną, ir į PET ir kad dėl prognozuojamo PET naudojimo augimo galima prognozuoti perėjimą nuo kartono prie PET. Savo sverto efekto analizės pabaigoje Komisija prognozuoja, kad susijungusio ūkio subjekto „pirmaujanti padėtis“ „pakavimo į PET įrenginių rinkoje“ pavirs „dominuojančia padėtimi“ (389 konstatuojamoji dalis). Kadangi ši analizė susijusi su jautriems produktams pakuoti naudojamomis mašinomis, reikia išnagrinėti galimo pasinaudojimo sverto efektu pasekmes įvairiose ginčijamame sprendime nustatytose PET įrenginių rinkose.

227    Nors iš ginčijamo sprendimo ir visų pirma iš Komisijos patvirtinimo per posėdį aišku, kad konkurencijos požiūriu Komisija daugiausia nuogąstauja dėl to, jog susijungęs ūkio subjektas ateityje įgis dominuojančią padėtį SBM mašinų, visų pirma didelės galios mašinų, rinkose, ji pabrėžia, kad susijungęs ūkio subjektas gali įgyti dominuojančią padėtį kiekvienoje PET įrangos rinkoje, kurioje jis imtų vykdyti veiklą. Šį teiginį reikėtų išnagrinėti atsižvelgiant į objektyvią informaciją apie šias PET rinkas, siekiant nustatyti, ar ji patvirtinta įtikinamais įrodymais.

228    Kadangi Tetra įsipareigojo atskirti savo veiklą nuo PET preformų veiklos, atitinkamos rinkos yra barjerinių technologijų rinka, aseptinio ir neaseptinio išpilstymo į PET mašinų rinka ir plastikinių butelių uždarymo rinka. Taip pat reikėtų apsvarstyti Sidel dalis pagalbinių įrenginių, daugiausia juostinių konvejerių ir gabenimo taros įrenginių, kaip antai padėklo krautuvų rinkose, kurių svarbą dėl patrauklaus gaminių (ir paslaugų) asortimento, galimo pasiūlyti susijungusiam ūkio subjektui, Komisija pabrėžė per posėdį.

 Dėl barjerinių technologijų

229    Ginčijamame sprendime iš esmės nagrinėjama koncentracijos šalių padėtis plazminės technologijos srityje. Tai PET buteliams taikoma technologija naudojant specializuotas mašinas atskiru etapu po butelio pūtimo (272 konstatuojamoji dalis). Šis požiūris pagrįstas ir ieškovė jo iš esmės neginčija. Jis grindžiamas Komisijos atliktu koncentracijos, apie kurią pranešta, rinkos tyrimu, pagal kurį pramonėje plačiai paplitusi nuomonė, kad „daugiasluoksnė“ technologija, kaip antai Tetra „Sealica“ technologija, nėra „pirmaujanti“, t. y. ateities technologija, ir kad ateitis priklauso plazminei technologijai. Todėl reikia išnagrinėti šalių padėtį plazminės technologijos srityje ir prognozuojamą konglomeratinį poveikį šiai padėčiai, įvykdžius pakeistą koncentraciją.

230    Komisija pripažįsta, kad kol kas Sidel ne itin sėkmingai taiko savo „Actis“ technologiją (273 konstatuojamoji dalis). Ji taip pat neginčijo ieškovės per posėdį išsakyto teiginio, kad tai iš esmės yra alaus pakavimo technologija ir kad Sidel susidūrė su šios technologijos plėtojimo problemomis. Komisija tik pabrėžia toje pačioje konstatuojamojoje dalyje nurodomos „Actis Lite“ technologijos svarbą bent jau sultims. Dėl Tetra Komisija nurodo dvi skirtingas technologijas (274 konstatuojamoji dalis) – „Glaskin“ plazminę technologiją ir „Sealica“ technologiją, ir kartu pažymi komercinį sprendimą atsisakyti pastarosios (šis sprendimas iš tikrųjų vėliau įtrauktas į vieną iš įsipareigojimų). Ji daro išvadą, kad „pasaulinėje barjerinių technologijų rinkoje dėl visų šalių turimų technologijų susijungusiam ūkio subjektui atitektų maždaug 10–20 % rinkos dalių, atsižvelgiant į 2000 m. taikant barjerinę technologiją pagamintus butelius“ (275 konstatuojamoji dalis). Per posėdį ji nurodė, kad ši prognozė grindžiama koncentracijos šalių prognoze (pranešimo 156 punktas); į prognozę neįtrauktos tam tikros vienasluoksnės technologijos (patobulintas plastikas, jau turintis barjerinių savybių), nors, koncentracijos šalių nuomone, jas reikėjo įtraukti (192 ir 195 konstatuojamosios dalys ir 93 bei 95 išnašos).

231    Tačiau Komisija nurodė, kad dėl techniškai sudėtingos rinkos ji negali patvirtinti ar paneigti koncentracijos šalių teiginio, jog net jeigu tai būtų techniškai įmanoma, Sidel „Actis“ ir Tetra „Glaskin“ technologijos neleistų naudoti tobulesnio „pirmaujančio“ plazminio barjero (279 konstatuojamoji dalis). Vis dėlto ji daro išvadą, kad „sujungus šalių plazminę ir daugiasluoksnę technologijas susijungusio ūkio subjekto padėtis <...> gerokai sustiprėtų“, tačiau „ne tiek, kad barjerinių technologijų rinkoje būtų sukurta dominuojanti padėtis“ (282 konstatuojamoji dalis).

232    Pirmosios instancijos teismo manymu, aišku, kad 10–20 % rinkos dalis tikrai nerodo dominuojančios padėties minėtoje rinkoje. Reikėtų priminti, kad reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, jog „koncentracija, kuri dėl ribotos konkurencijoje dalyvaujančių įmonių rinkos dalies negali riboti veiksmingos konkurencijos, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka; <...> tokia indikacija yra tada, kai konkurencijoje dalyvaujančių įmonių rinkos dalis bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje neviršija 25 %“. Ginčijamame sprendime Komisijos teiginiui pagrįsti nepateikiama jokių kitų įrodymų, išskyrus įvairias nuorodas į susijungusio ūkio subjekto finansinę galią ir Tetra bei Sidel tariamai plataus masto mokslo tyrimų programų, kurių svarbą Komisija kelis kartus pabrėžė per posėdį, reputaciją.

233    Ginčijamame sprendime neįrodyta, kad ieškovė yra geresnėje padėtyje nei įvairūs jos konkurentai šioje rinkoje. Pranešime koncentracijos šalys nurodė, kad, norėdami išrasti rezultatyviausią technologiją, šioje srityje atskirai, kartu arba pagal licenciją dirbo bent 20 kitų esamų arba potencialių konkurentų. Tarp šių konkurentų buvo įmonės, turinčios panašių išteklių kaip ir susijungęs ūkio subjektas. Pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad šios informacijos teisingumas iš esmės patvirtinamas ginčijamame sprendime (visų pirma žr. 69 ir 87 konstatuojamąsias dalis).

234    Tokiomis aplinkybėmis ateities technologijos išradimas paprastai būtų vienintelis veiksnys, dėl kurio šioje rinkoje veikianti įmonė ar įmonių asociacija galėtų įgyti dominuojančią padėtį. Todėl Komisija suklydo, bent jau remdamasi ginčijamame sprendime pateiktais įrodymais, kai padarė išvadą, kad dėl pakeistos koncentracijos gerokai sustiprėtų susijungusio ūkio subjekto padėtis barjerinių technologijų rinkoje.

235    Iš to išplaukia, kad, kalbant apie barjerinių technologijų rinką, ginčijamame sprendime pateiktų įrodymų teisiškai nepakanka įrodyti, jog jeigu būtų pasinaudota numatomu sverto efektu, prognozuojamų šio pasinaudojimo pasekmių pakaktų tam, kad susijungęs ūkio subjektas iki 2005 m. šioje rinkoje įgytų dominuojančią padėtį.

 Dėl išpilstymo į PET mašinų

236    Kalbant apie išpilstymo į PET mašinas, pažymėtina, kad Komisija toliau remiasi skirtumu tarp aseptinio ir neaseptinio pakavimo sistemų (201 ir 204 konstatuojamosios dalys), kuriuo ji visų pirma rėmėsi byloje Tetra Pak II. Šios išvados neginčija ieškovė (51 konstatuojamoji dalis), kuri, be to, pabrėžė, kad išpilstymo į PET mašinos turėtų būti išskirtos į šias dvi atskirų produktų rinkas (pranešimo 312 punktas, ginčijamo sprendimo 200 konstatuojamoji dalis).

237    Nors neginčijama, kad aseptiškai gali būti pildoma stiklo tara, PET ir HDPE pakuotės, Komisija nurodo, kad kartonas yra pagrindinė aseptinio pakavimo medžiaga (46 konstatuojamoji dalis). Pasak Komisijos, šis metodas daugiausia naudojamas išpilstant kai kuriuos jautrius produktus, „būtent sultis (arba sulčių gėrimus) ir SPP“, nors jie „gali būti pakuojami ir neaseptiškai, tačiau tuomet juos reikia platinti atšaldytus“, o „dauguma kitų produktų pakuojami neaseptiškai ir jų nereikia platinti atšaldytų“ (47 konstatuojamoji dalis). Iš to darytina išvada, kad didžiausioje jautrių produktų rinkos, kurią ginčijamame sprendime apibrėžė Komisija, būtent „bendrų produktų segmentui“ priklausančių jautrių produktų rinkos (45 konstatuojamoji dalis), dalyje naudojami neaseptiniai nagrinėjamų produktų išpilstymo metodai. Todėl pirmiausia reikėtų išnagrinėti koncentracijos šalių padėtį neaseptinio išpilstymo į PET mašinų rinkoje.

–       Dėl neaseptinio išpilstymo į PET mašinų

238    Ginčijamame sprendime pateikiama nedaug informacijos apie neaseptinio išpilstymo į PET mašinų rinką. Pirma, sprendimo dalyje „Pirmaujanti Sidel padėtis išpilstymo į PET įrenginių rinkoje“ yra skyrius „Didelė Sidel patirtis <...> neaseptinio pildymo į PET ir naujoviškų kombinuotų mašinų srityje“, kuriame yra 249–255 konstatuojamosios dalys. Antra, Komisija nurodo, kad Sidel gamina neaseptinio pildymo mašinas (250 konstatuojamoji dalis). Trečia, kalbant apie kombinuotas mašinas, t. y. į vieną mašiną integruotas SBM ir pildymo mašinas, kurios vadinamos naujoviškomis (243 konstatuojamoji dalis), nurodomos jautriems produktams skirtos Sidel „Comb SRU“ (itin švarus neaseptinis pildymas) mašinos (173 ir 254 konstatuojamosios dalys). Ginčijamame sprendime (84 konstatuojamoji dalis) nurodoma, kad Jungtinėse Valstijose Sidel jau pardavė tris tokias kombinuotas mašinas „ilgesnio galiojimo laiko“ (extended shelf life) pienui išpilstyti. Galiausiai tai, kad Tetra nevykdo veiklos neaseptinio pildymo mašinų rinkoje ir kad Sidel priklauso mažesnė kaip 10 % rinkos dalis, pripažįstama pačiame ginčijamame sprendime (299 konstatuojamosios dalies 8 lentelė).

239    Pirma pateikta informacija neįrodo, kad susijungęs ūkio subjektas, kurio padėtis niekaip nesustiprėtų dėl Tetra įnašo, iki 2005 m. galėtų įgyti dominuojančią padėtį minėtoje rinkoje, jeigu jis apskritai galėtų ją įgyti. Nors tiesa tai, kad Sidel yra pirmoji įmonė, pasiūliusi kombinuotą neaseptinio jautrių produktų išpilstymo į PET mašiną ir tai pripažįstama pačiame pranešime (380 konstatuojamoji dalis), ir nors iš per posėdį pateiktos informacijos aišku, kad dabar šios mašinos naudojamos tik minėtame segmente (pasaulyje parduodamos 56 kombinuotos įvairių gamintojų mašinos, o aseptinio pildymo segmente parduodamos tik dvi (t. y. išskyrus ilgesnio galiojimo laiko pienui išpilstyti skirtas mašinas), iš kurių vieną gamina Sidel), ginčijamame sprendime niekas nepatvirtina išvados, jog dėl koncentracijos šis Sidel pranašumas sustiprėtų taip, kad susijungęs ūkio subjektas iki 2005 m. įgytų dominuojančią padėtį neaseptinio pildymo mašinų rinkoje. Šią išvadą patvirtina tai, kad neaseptinio pildymo mašinų atveju nesusiduriama su techninėmis kliūtimis, dėl kurių šiuo metu stringa kombinuotų aseptinio pildymo mašinų plėtra ir pardavimas. Todėl, kaip Tetra teigė per posėdį, beveik visi neaseptinio pildymo mašinų gamintojai jau siūlo kombinuotas neaseptinio pildymo mašinas, ir Komisija to nepaneigė.

–       Dėl aseptinio išpilstymo į PET mašinų

240    Ir Tetra, ir Sidel dėl įsigijimų 1999 m. pradėjo savo veiklą aseptinio išpilstymo į PET mašinų rinkoje. 1998–2002 m. šių mašinų rinka išaugo 70–80 % ir Komisija, remdamasi pranešime pateikta informacija, mano, kad ateinančius kelerius metus ji kasmet augs bent 20–30 % (250 konstatuojamoji dalis). Komisija nagrinėja Tetra ir Sidel jau įrengtų mašinų parko dalis EEE (dalys apskaičiuojamos pagal pajėgumus, nes tai patikimiausias metodas, kurį naudojant galima parodyti jų tikrąją padėtį šioje naujoje, augančioje rinkoje) ir daro išvadą, kad susijungęs ūkio subjektas „turėtų tvirtą padėtį aseptinio išpilstymo į PET mašinų rinkoje, nes jis būtų vienas iš trijų didžiausių aseptinio išpilstymo į PET mašinų rinkos dalyvių, jam priklausytų vienas trečdalis įrengtų mašinų parko, jis naudotų pirmaujančią aseptinio išpilstymo į PET technologiją, jo komercinis produktas aseptiniame sektoriuje būtų plačiai pripažįstamas ir jis turėtų tarptautinių pardavimo pajėgumų“ (290 konstatuojamoji dalis). Savo atsakymuose į rašytinius klausimus Komisija vis dėlto pripažįsta, kad ši rinkos dalis sudaro tik [25–35 %]. Ji pripažįsta, kad Procomac šioje rinkoje yra „aiški lyderė“, 1998–2000 m. jos pardavimas sudarė [<...> %] ir dėl to jai 2000 m. priklausė 30–40 % įrengtų mašinų parko (288 ir 289 konstatuojamosios dalys). Ji taip pat pripažįsta, kad Procomac pasaulyje pardavė penkias iš 21 per pirmus 2001 m. ketvirčius parduotų mašinų, o Sidel pardavė tik tris (289 konstatuojamoji dalis, 121 išnaša), kad nuo 1998 m. į rinką atėjo keli nauji konkurentai ir „jų naujų pardavimo dalis 1998–2000 m. sudarė beveik [40–50 %]“ (288 konstatuojamoji dalis).

241    Pirmiausia reikia pripažinti, kad sujungusios savo veiklą šioje rinkoje Tetra ir Sidel negalės tiesiogiai joje įgyti dominuojančios padėties, nes dėl šio sujungimo dabartinė Sidel dalis sustiprėja tik nedaug [0–10 %] (žr. šio sprendimo 130 punktą). Atsižvelgiant į Procomac įtaką ir konkurencijos intensyvumą rinkoje, visų pirma atėjus naujiems konkurentams, turint omenyje Tetra ir Sidel dabar priklausančias rinkos dalis, taip pat mažai tikėtina, kad susijungęs ūkio subjektas, pasinaudodamas sverto efektu, kurio šaltinis būtų aseptinio kartono rinkos, galėtų gana greitai įgyti dominuojančią padėtį. Komisija bent jau netiesiogiai tai pripažįsta ginčijamame sprendime, nurodydama „tvirtą padėtį“, kurią susijungęs subjektas turėtų šioje rinkoje (290 konstatuojamoji dalis).

242    Tačiau sprendime yra keli dalykai, kurie iš pirmo žvilgsnio galėtų patvirtinti Komisijos teiginį, kad šioje rinkoje iki 2005 m. galėtų būti sukurta dominuojanti padėtis. Tai yra pačios Tetra atlikta analizė, pagal kurią „atrodo, kad ryžtingai veikianti įmonė turi galimybę įgyti pirmaujančią padėtį“ (289 konstatuojamoji dalis, kurioje nurodomas prie pranešimo pridėtas Tetra vidaus dokumentas), ir tam tikrų aseptinio pildymo mašinų, būtent Tetra „LFA-20 ON“ ir Sidel „Combi SRA“ (žr. šio sprendimo 130 punktą), buvimas.

243    Tačiau, kalbant apie Tetra analizę, vien Tetra nuomonė, kad rinkoje galima įgyti pirmaujančią padėtį ir vietoje Procomac tapti pirmaujančia įmone, nesant kitų šią analizę patvirtinančių įrodymų, savaime neturi įrodomosios galios ir bet kuriuo atveju visiškai nepatvirtina, kad tokia padėtis vėliau galėtų pavirsti dominuojančia padėtimi. Iš tiesų Komisija pabrėžia išskirtinę Tetra reputaciją aseptinio išpilstymo į kartoną rinkoje, dėl kurios bent jau dabartiniams Tetra klientams aseptinio kartono rinkose, ketinantiems pereiti prie PET, galėtų būti patrauklu įsigyti susijungusio ūkio subjekto gaminamas aseptinio pildymo mašinas, nors kartono technologija nėra tiesiogiai pritaikoma išpilstymo į PET mašinoms. Tačiau ginčijamame sprendime nenagrinėjamas įmonės Serac šioje srityje turimas pranašumas, nors jos komercinė svarba bent jau potencialiai yra panaši.

244    Pagal pranešimą įmonė Serac, kitaip nei Tetra ir Sidel, viena iš pirmųjų ėmusis aseptinio išpilstymo į PET, dabar šioje srityje užima tvirtą, pripažintą padėtį, 2000 m. jai priklausė <...> %] rinkos dalis (244 ir 250 punktai). Ji taip pat užima pirmaujančią padėtį aseptinio išpilstymo į HDPE rinkoje, kur jai priklauso <...> %] rinkos dalis (323 punktas). Kadangi ginčijamame sprendime nurodoma, kad išplėtojus tokias mašinas, kaip antai Tetra „LFA‑20 ON“, „kurias galima pritaikyti aseptiniam išpilstymui į HDPE ir PET“, dabartiniai išpilstymo į PET ir HDPE mašinų rinkas skiriantys techniniai skirtumai „ateityje gali išnykti“ (202 konstatuojamoji dalis), Komisija turėjo bent jau išnagrinėti akivaizdų Serac pranašumą šioje srityje. Juo labiau atsižvelgiant į palyginti kuklią Tetra padėtį aseptinio išpilstymo į PET mašinų rinkoje (284 konstatuojamoji dalis), turint omenyje tai, kad Tetra bent jau iki pranešimo dienos negalėjo parduoti aseptinio išpilstymo į HDPE mašinos, nebent tik vieną bandomąją mašiną (pranešimo 322 punktas) ir tai, kad „LFA‑20 ON“ mašina taip pat dar bandoma (žr. šio sprendimo 130 punktą).

245    Bet kuriuo atveju Komisija padarė klaidą, neišnagrinėjusi pagrindinio klausimo – konkurencijos intensyvumo aseptinio išpilstymo į PET mašinų rinkoje, kurioje, vadovaujantis neginčijama prognoze, numatomas intensyvus ir nuolatinis augimas. Šiuo klausimu ginčijamame sprendime nenurodoma, kaip susijungęs ūkio subjektas, įmanomais būdais pasinaudodamas sverto efektu (žr. šio sprendimo 217–224 punktus), neleistų naujiems konkurentams patekti į rinką. Kitaip tariant, net jei įmanoma nustatyti, kad kombinuotas SBM mašinų ir aseptinio išpilstymo į PET mašinų pardavimas augs, nebuvo įrodyta, kad jis galėtų pasiekti tokį lygį, dėl kurio kiltų grėsmė didelei rinkoje vykstančiai konkurencijai, kurią visų pirma kelia įmonė Procomac (žr. šio sprendimo 240 punktą).

246    Todėl reikia daryti išvadą, kad Komisijos prognozė, jog ateityje aseptinio pildymo mašinų rinkoje būtų įgyta dominuojanti padėtis, nėra tikėtina.

247    Kalbant apie kombinuotas aseptinio išpilstymo į PET mašinas, pažymėtina, kad Komisija ginčijamame sprendime nusprendė neišskirti jų į atskirą rinką (175 konstatuojamoji dalis). Nors šiuo metu yra tik viena tokia Sidel mašina „Combi SRA“, kurią sumontavo Ispanijos sulčių gamintojas (85 konstatuojamoji dalis), aišku, kad, atsižvelgiant į šių mašinų pranašumus (iš esmės išvardytus 174 konstatuojamojoje dalyje, t. y. kad jos užima mažiau vietos ir joms eksploatuoti reikia mažiau darbuotojų nei tradicinės PET gamybos linijos atveju), komercinė šios mašinos sėkmė sustiprintų dabartinę Sidel padėtį aseptinio išpilstymo į PET mašinų rinkoje. Tačiau visai neaišku, ar šių pranašumų pakaktų, kad susijungęs ūkio subjektas, parduodamas „Combi SRA“ mašinas, galėtų įgyti dominuojančią padėtį pastarojoje rinkoje.

248    Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad Komisija neginčijo dviejų ieškovės per posėdį išsakytų teiginių, susijusių su šiomis mašinomis. Pirma, Tetra nurodė, kad vienas iš kombinuotų mašinų trūkumų, dėl kurio bent jau iki šiol buvo atidėliojamas jų pardavimas aseptinio pildymo segmente, yra poreikis išlaikyti aseptines sąlygas keičiant formas. Antra, šios mašinos naudojamos ne taip lanksčiai, kaip SBM mašinos ir išpilstymo į PET mašinos derinys įprastoje PET gamybos linijoje.

249    Be to, Komisija ginčijamame sprendime neginčija Tetra teiginio atsakant į pranešimą apie kaltinimus, kad kai kurių didžiausių susijungusio ūkio subjektų konkurentų, būtent Krones ir Procomac / Sipa kombinuotos mašinos „iš esmės turi tokių pačių pranašumų“ (174 konstatuojamoji dalis). Savo atsakyme į pranešimą apie kaltinimus Tetra taip pat nurodė, kad Procomac / Sipa pardavė vienintelę kombinuotą aseptinio pildymo mašiną, jau sumontuotą Europoje, ir patvirtino tai per posėdį. Šis teiginys ginčijamame sprendime nepaneigiamas, Komisija savo procesiniuose dokumentuose paprasčiausiai pažymėjo, kad tai yra tik „kvazI‑kombinuota“ mašina. Bet kuriuo atveju pati Komisija paminėjo įvairių aseptinio pildymo rinkoje veikiančių įmonių investicijas, skirtas plėtoti kombinuotas aseptinio pildymo mašinas. Atsižvelgiant į dabartinį konkurencijos lygį šioje rinkoje, tikėtina, kad bent vienas iš pagrindinių konkurentų netrukus sugebės pateikti į rinką kombinuotą mašiną, panašią į Sidel „Combi SRA“.

250    Galiausiai, kalbant apie karšto pildymo mašinas, kurių svarbą bent jau Vokietijos rinkai Komisija pabrėžė per posėdį, reikėtų pažymėti, kad Komisija ginčijamame sprendime, viena vertus, pripažįsta, jog šios mašinos „ribotai naudojamos EEE“ (171 konstatuojamoji dalis). Iš tikrųjų Sidel EEE pardavė tik penkias (170 konstatuojamoji dalis) iš aštuonių mašinų, kurias, kaip nurodyta pranešime (315 punktas), planuota parduoti. Kita vertus, Komisija konstatavo, kad šios mašinos nesudaro atskiros nuo aseptinio pildymo mašinų rinkos. Pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad, pirma, karšto pildymo mašinos sudaro tik nedidelę aseptinio pildymo mašinų rinkos dalį, ir, antra, mažai tikėtina, jog ši dalis stipriai padidėtų, atsižvelgiant į šiam metodui būdingus trūkumus (skonio pasikeitimas). Todėl Komisija, siekdama įrodyti, kad ateityje aseptinio išpilstymo į PET mašinų rinkoje bus įgyta dominuojanti padėtis, negali remtis susijungusio ūkio subjekto karšto pildymo mašinų rinkos dalimi.

–       Išvada dėl išpilstymo į PET mašinų

251    Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad, kalbant apie aseptinio ir neaseptinio išpilstymo į PET mašinų rinkas, ginčijamame sprendime nepateikiama pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad įvykdžius pakeistą koncentraciją ir pasinaudojus sverto efektu daugiausia dabartinių Tetra kartono klientų, norinčių pereiti prie PET jautriems produktams pakuoti, atžvilgiu ateityje, vėliausiai 2005 m., šiose rinkose galėtų būti sukurta dominuojanti padėtis.

 Dėl plastikinių butelių uždarymo sistemų ir pagalbinių PET įrenginių

252    Kalbant apie plastikinių butelių uždarymo sistemas, pažymėtina, kad iš gan silpnos Tetra padėties šioje rinkoje (jai priklauso tik [10–20 %] rinkos dalių) (žr. šio sprendimo 44 punktą) aišku, kad labai mažai tikėtina, jog prognozuojamo sverto efekto bent jau artimiausioje ateityje pakaktų tam, kad ši padėtis taptų dominuojančia. Nors dabartinė Sidel padėtis kai kuriose įvairių pagalbinių PET įrenginių rinkose yra stipresnė nei Tetra padėtis butelių uždarymo sistemų rinkoje, Komisija neginčija ieškovės teiginio, kad atitinkamos rinkos dalys paprastai neviršija [20–30 %] (257 konstatuojamoji dalis). Be to, ginčijamame sprendime neatsakoma į pranešime esantį teiginį, kad nagrinėjami įrenginiai nėra labai sudėtingi techniniu požiūriu ir bet kuriuo atveju juos gali tiekti „daugelis įrenginius tiekiančių įmonių“ (347 konstatuojamoji dalis).

253    Todėl aišku, kad nebuvo įrodyta, jog iki 2005 m. susijungęs ūkio subjektas gali įgyti dominuojančią padėtį minėtose rinkose.

 Bendra išvada dėl PET įrenginių rinkų, išskyrus SBM mašinas

254    Iš to, kas nurodyta pirmiau, aišku, jog ginčijamame sprendime nepateikiama pakankamai įtikinamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl sverto efekto, kurio šaltinis būtų aseptinio kartono rinka, susijungęs ūkio subjektas iki 2005 m. galėtų įgyti dominuojančią padėtį barjerinių technologijų, aseptinio ir neaseptinio pildymo mašinų, plastikinių butelių uždarymo sistemų ir pagalbinių įrenginių rinkose.

255    Per posėdį Komisija ypač pabrėžė tai, kaip dėl „kaskadinio efekto“, kurį sukeltų SBM mašinų rinkose įgyta padėtis, sustiprėtų susijungusio ūkio subjekto padėtis PET įrenginių rinkose. Tačiau reikėtų pažymėti, kad ši analizė nėra aiškiai pateikta ginčijamame sprendime ir todėl nebuvo pakankamai įrodyta. Bet kuriuo atveju, kaip jau nustatyta, prognozuojama susijungusio ūkio subjekto padėtis PET įrenginių, išskyrus SBM mašinas, rinkose yra pakankamai silpna, todėl net jei tokį „kaskadinį efektą“ būtų galima prognozuoti, jis šios padėties iš esmės nepakeistų.

256    Nesant įtikinamų įrodymų, reikia daryti išvadą, kad, kalbant apie minėtas PET įrenginių rinkas, pirmoji reglamento 2 straipsnio 3 dalies sąlyga nėra tenkinama.

257    Toliau reikia išnagrinėti Komisijos atliktą dominuojančios padėties SBM mašinų rinkose sukūrimo analizę.

 v) Dėl SBM mašinų rinkų

 Dėl SBM mašinų universalumo

258    Pirmiausia reikia išnagrinėti įrodymus, kuriais Komisija remiasi, pagal jautrius produktus suskirstydama SBM mašinų rinką į dalines rinkas. Ieškovė ginčija šį skirstymą remdamasi tuo, kad šios mašinos yra universalios.

259    Pirmiausia ginčijamame sprendime Komisija daro išvadą, kad „netgi tariamai „universalaus“ įrenginio, pvz., SBM mašinos, atveju įrenginių rinką galima pagrįstai nagrinėti pagal galutinio naudojimo segmentus“, ir tai yra „dar svarbiau, kai lyginamos sukomplektuotos pakavimo sistemos, norint įvertinti, ar jos gali priklausyti tai pačiai produktų rinkai“ (43 konstatuojamoji dalis). Toliau, prieš nuspręsdama kaip skystų maisto produktų pakavimo įrenginių rinkų analizės priemonę pasirinkti skirstymą į segmentus pagal galutinį naudojimą, ji nurodo, kad kiekvienas pakuoti skirtas skystas produktas „turi specialių savybių, kurios nulemia tam tikrą pakuotės formą“ (44 konstatuojamoji dalis, cituota šio sprendimo 30 punkte). Todėl ji skiria „bendrų produktų segmentui“ priklausančius jautrius produktus ir kitus produktus, remdamasi tuo, kad pirmieji produktai bent jau techniniu požiūriu gali būti pakuojami ir į kartoną, ir į PET, o nejautrių produktų, kaip antai vandens ir angliarūgštės prisotintų gėrimų, į kartoną pakuoti negalima (58 konstatuojamoji dalis). Nors Komisija pripažįsta, kad „daugelis SBM mašinų“ yra „universalios“ (177 konstatuojamoji dalis), toje pačioje konstatuojamojoje dalyje ji nurodo, kad „PET pakavimo linija, kurioje SBM mašina yra tik sudedamoji dalis, paprastai specialiai pritaikyta konkretiems kliento išpilstomiems produktams“, ir tai, kaip pakartojama vertinant sverto efekto pasekmes (369 konstatuojamoji dalis), ypač pasakytina apie jautrius produktus. Ji pateikia Sidel gaminamos „SRS G Combi“ mašinos pavyzdį, kuri „pritaikyta angliarūgštės prisotintiems gėrimams išpilstyti [ir kuri] negali būti laikoma pakaitalu gėrimų gamintojui, ketinančiam išpilstyti sultis“ (177 konstatuojamoji dalis), nes tam reikalinga aseptinio pildymo mašina „Combi SRA“. Remdamasi savo pranešimu dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo pagal Bendrijos konkurencijos teisę (OL C 372, p. 5, 43 punktas), ji konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje tenkinamos abi paprastai atskiros klientų grupės ir kartu siauresnei prekių rinkai konstatuoti reikalingos sąlygos, t. y. galimybė aiškiai nustatyti, kuriai grupei priklauso atskiras klientas tuo momentu, kai jam parduodama SBM mašina, ir tai, kad prekyba tarp klientų ar trečiųjų šalių tarpininkavimas nėra įmanomi (178 konstatuojamoji dalis).

260    Pirmiausia Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamo sprendimo akcentas dėl „bendrų produktų segmentams“ priklausančių jautrių produktų pagrįstas objektyviu kriterijumi, t. y. šių produktų priklausymu į kartoną pakuojamų produktų grupei ir bent jau technine galimybe supakuoti juos į PET, kuri, turint omenyje prognozuojamą augimą (žr. šio sprendimo 201–216 punktus), bent jau VSG ir arbatos bei kavos gėrimų atveju iki 2005 m. greičiausiai taps gana plačiai paplitusia ekonomine realybe.

261    Vis dėlto ginčijamame sprendime nėra pakankamai akivaizdžių tariamai specifinių jautriems produktams pakuoti skirtų SBM mašinų savybių įrodymų. Tiesa, kad specialiai angliarūgštės prisotintiems gėrimams išpilstyti skirta kombinuota mašina negali būti naudojama sultims. Tačiau tai jokiu būdu neįrodo, kad mažos ir didelės galios SBM mašinos, net jeigu prieš parduodant jos pritaikomos pagal pirkėjų norus, nėra, kaip iš esmės teigia ieškovė, universalios, t. y. įvairių rūšių produktams pakuoti tinkamos mašinos.

262    Kalbant apie Komisijos nurodomą pakuočių formos priklausomybę nuo atitinkamų produktų, pažymėtina, kad nors ieškovė neprieštarauja dėl to, kad mašinos galia priklauso nuo formų kiekio, tokia specifika neįrodo, kad SBM mašinos, kuriose formos sudaro tik sudėtinę dalį, smarkiai skiriasi vienos nuo kitų. Iš pranešimo apie koncentraciją aišku, kad forma vidutiniškai gali būti naudojama apie trejus metus, o SBM mašinos gyvavimo laikotarpis yra penkiolika metų (304 konstatuojamoji dalis). Nepaisant to, kad Sidel gamina nuosavas formas, ginčijamame sprendime neginčijama pranešime apie koncentraciją pateikiama informacija apie formų rinką, t. y. kad Sidel šioje rinkoje (kaip formų tiekėja tretiesiems asmenims) nevykdo veiklos ir kad konkurencija tarp šioje rinkoje dirbančių įmonių yra labai didelė pirmiausia dėl SIG, kuri savo interneto svetainėje teigia užimanti pirmaujančią padėtį (309 punktas).

263    Be to, ginčijamame sprendime taip pat nekeliamas klausimas dėl pranešimo apie koncentraciją teiginio, kad didelėje linijoje klientas gali naudoti kelias SBM mašinas, siekdamas jas sukombinuoti ir patenkinti įvairius gamybos poreikius. Ginčijamame sprendime nenagrinėjamas klausimas, ar kai kurių klientų reikalaujamas SBM mašinų formų lankstumas gali būti paaiškinamas tokio panaudojimo reikmėmis.

264    Atsiliepime į ieškinį Komisija daro nuorodą į daugelį galimybių modifikuoti SBM mašinas, siekiant padidinti jų galią ir naudą integruotoje PET gamybos linijoje, tarp jų specialios oro filtrų sistemos sumontavimą arba apdorojimą ultravioletiniais spinduliais užteršimo rizikai iki preformų patekimo į mašiną sumažinti. Teismo posėdyje Komisija pridūrė, kad šios modifikacijos rodo, jog išpilstymo į PET grandinėje naudojamoms SBM mašinoms būdingos labai specifinės savybės, apie kurias kalbama ginčijamame sprendime (177 konstatuojamoji dalis). Tetra prieštarauja tam, kad Komisija priskiria ypatingas kitų PET grandinės įrenginių savybes SBM mašinoms, tačiau kartu pažymi, kad šios modifikacijos sudaro tik 5 % SBM mašinos kainos.

265    Pirmiausia konstatuotina, kad ginčijamame sprendime nėra jokių nuorodų į šią informaciją. Nors sprendime teisingai akcentuojama klientų, kuriems ypač reikalinga aseptinio išpilstymo į PET linija, specifinių reikalavimų užtikrinti sterilumą svarba, tai negali pateisinti savarankiškos nagrinėjamų jautrių produktų išpilstymo grandinėje naudojamų SBM mašinų dalinės rinkos apibrėžimo. Paprasta aplinkybė, kad tam, jog būtų naudinga pirkėjui, kiekviena SBM mašina turi būti sumontuojama į PET grandinę, nepateisina to, kad specifinės kitų įrenginių šioje PET grandinėje savybės ir pirmiausia aseptinio išpilstymo į PET savybės būtų priskirtos pačioms SBM mašinoms.

266    Universalus SBM mašinų pobūdis turi būti pripažintas dar ir todėl, kad per teismo posėdį Komisija nesugebėjo paneigti Tetra teiginio, jog galimų modifikacijų, siekiant pagerinti SBM mašinos tinkamumą naudoti ją su aseptinio ir neaseptinio išpilstymo į PET mašinomis bei prireikus su aseptinio išpilstymo mašinomis, galinčiomis dirbti su PET ir HDPE, kaina, palyginti su „standartinės“ SBM mašinos, ypač jei tai didelės galios SBM mašina, yra sąlygiškai maža.

267    Be to, šalys sutaria, kad, kaip aišku ir iš ginčijamo sprendimo, kombinuotos mašinos, kurios ir toliau labai ribotai naudojamos aseptiniam išpilstymui (žr. šio sprendimo 248 ir 249 punktus), nesudaro atskiros rinkos.

268    Kalbant apie galimybes perkant SBM mašiną nustatyti, kuriai grupei priklauso tam tikras klientas ir tokio kliento bent jau dabartines galimybes EEE per tarpininkavimą tarp esančių tiekėjų suderėti geresnę kainą, neabejotina, kad šios galimybės, darant prielaidą, jog jos egzistuoja, nejautriems produktams skirtų SBM mašinų atveju būtų tokios pačios kaip ir jautriems produktams skirtų mašinų atveju. Naujo ūkio subjekto galimybė nustatyti, kokiai grupei priklauso tam tikras klientas, susijusi su tuo, kad daugelis klientų kartono rinkose, pereisiančių prie PET, bus dabartiniai Tetra klientai. Tačiau toks galimas privalumas dėl numanomo naujo ūkio subjekto „pirmavimo“ nepašalina galimybės, kad klientai, nebebūdami patenkinti šio ūkio subjekto sąlygomis, galėtų kreiptis į kitus SBM mašinų tiekėjus.

269    Todėl, remiantis ginčijamame sprendime pateiktais įrodymais, Komisija padarė klaidą, viena vertus, nustačiusi, kad „daugelis SBM mašinų yra universalios“ (177 konstatuojamoji dalis), ir, kita vertus, suskirsčiusi jas pagal jų galutinį naudojimą. Ginčijamame sprendime nėra pakankamai įrodymų, pateisinančių skirtingų dalinių SBM mašinų rinkų apibrėžimą pagal jų galutinį naudojimą. Vienintelės dalinės rinkos, kurias reikia atskirti, yra mažos ir didelės galios mašinų rinkos.

 Dėl prognozuojamų išstūmimo pasekmių

270    Pirmiausia reikia konstatuoti, kad dvi atskiros SBM mašinų rinkos, kurias nustatė Komisija, labai skiriasi savo dabartiniu konkurencijos, su kuria jose dabar susiduria Sidel, lygiu ir intensyvumu. Todėl reikia atskirai išnagrinėti susijungusio ūkio subjekto numatomo pasinaudojimo sverto efektu, kurio šaltinis būtų kartono rinka, pasekmes atskirose mažos ir didelės galios SBM mašinų rinkose.

–       Dėl mažos galios SBM mašinų rinkos

271    Dėl mažos galios SBM mašinų reikia priminti, kad dėl koncentracijos niekaip nesustiprėtų dabartinė Sidel rinkos dalis (žr. šio sprendimo 128 punktą). Ginčijamame sprendime padarytos išvados, kad susijungęs ūkio subjektas „neabejotinai būtų didžiausias ūkio subjektas“ šioje rinkoje ir kad „rinkoje išliktų keli konkurentai, tačiau jiems priklausytų nedidelės rinkos dalys (ne daugiau kaip [10–20 %])“ (269 konstatuojamoji dalis), atsižvelgiant į Tetra įsipareigojimą atskirti savo veiklą nuo šioje rinkoje veiklą vykdančios įmonės Dynaplast, nepakanka įrodyti, kad susijungęs ūkio subjektas ateityje gali įgyti dominuojančią padėtį šioje rinkoje. Savo procesiniuose dokumentuose Komisija, remdamasi ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad Sidel konkurentai būtų išstumti iš mažos galios SBM mašinų rinkos (370 konstatuojamoji dalis), teigia, kad nebūtina nustatyti, jog Sidel konkurentai bus išstumti iš rinkos, jei įrodoma, kad jie bus maksimaliai susilpninti. Per posėdį ji pabrėžė, kad dėl kaskadinio efekto koncentracija, apie kurią pranešta, galėtų leisti susijungusiam ūkio subjektui įgyti dominuojančią padėtį šioje rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad Sidel konkurentai išsisklaidę ir kad Sidel jau užima pirmaujančią padėtį tam tikruose rinkos segmentuose, visų pirma našiausių mažos galios mašinų su rotacine technologija, t. y. technologija, naudojama visose didelės galios mašinose, išskyrus įmonės Sasib, kurią neseniai įsigijo SIG, mašinas (pastarosios įmonės mašinos naudoja dviejų lygių linijinę technologiją, o jų galia yra <...> b/h) (pranešimo 48 punktas).

272    Norint išnagrinėti Komisijos išvadą dėl šios rinkos, reikia įvertinti susijungusiam ūkio subjektui priklausysiančią šios rinkos dalį įvykdžius pakeistą koncentraciją. Ginčijamame sprendime Komisija pripažįsta, kad Sidel mažos galios SBM mašinų rinkos dalis 2000 m. EEE sudarė [30–40 %] galios ir parduotų vienetų prasme (233 konstatuojamoji dalis). Komisija pabrėžia, kad Sidel konkurentai yra „daug mažesni“, didžiausia iš jų yra ADS, kuriai priklauso maždaug 10–20 % rinkos dalis (233 konstatuojamoji dalis). Tiek, kiek kitur ginčijamame sprendime Komisija nurodo Sidel „pirmaujančią padėtį ir [60–70 %] jos SBM mašinų rinkos dalį“, ji aiškiai neatsižvelgia į Tetra įsipareigojimą dėl Dynaplast (370 konstatuojamoji dalis).

273    Pranešime nurodoma, kad 1998–2000 m. Sidel be išlygų priklausė mažiau kaip 40 % mažos galios SBM mašinų rinkos dalis ir kad jos ir Tetra (pastaroji atėjo į rinką, įsigijusi 2000 m. savo veiklos apogėjų pasiekusią Dynaplast ir įgijo 24 % rinkos dalį) rinkos dalys buvo tik „prognozuojamos“, o šios prognozės galbūt netgi perdėtos (56 konstatuojamoji dalis). Išvardydamos bent 12 kitų konkurentų, kurie, pasak koncentracijos šalių, visi galėjo pritaikyti atitinkamą SBM mašiną prie bet kurio mažos galios mašinų kliento poreikių, jos pabrėžė, kad konkurencija rinkoje buvo ne šiaip stipri, bet intensyvi (57 ir 71 punktai). Be to, savo atsakyme į pranešimą apie kaltinimus (51 punktas) Tetra nurodė, kad 2001 m. į rinką atėjo du nauji dideli konkurentai ir vienas iš jų – Uniloy – užima pirmaujančią padėtį EBM mašinų rinkoje, o kitas – Husky – panašią padėtį preformų gamybos mašinų rinkoje ir šios padėties svarba pripažįstama ginčijamame sprendime (321 konstatuojamosios dalies 138 išnaša).

274    Ginčijamame sprendime, kuriame neatsižvelgiama į šią labai svarbią informaciją, išsamiau nepaaiškinant nurodoma tik tai, kad nuo 1998 m. Sidel patyrė tik [0–10 %] nuosmukį mažos galios mašinų rinkoje (238 konstatuojamoji dalis). Vien šios aplinkybės nepakanka patvirtinti Komisijos išvadą, kad susijungęs ūkio subjektas susidurtų su nedidele konkurencija, ypač neturėdamas Dynaplast priemonių ir pajėgumų. Be to, nei ginčijamame sprendime, nei Komisijos procesiniuose dokumentuose niekaip neįvertintas tikėtinas Dynaplast rinkos dalies, kuri iki 2000 m. nuolat didėjo, likimas. Per posėdį atsakydama į Pirmosios instancijos teismo klausimus apie Dynaplast veiklą, kuri per palyginti trumpą laiką, kontroliuojant Tetra (1994–2000 m.), apėmė gana didelę rinkos dalį, Komisija nurodė, kad jos pradinę sėkmę galėjo nulemti Tetra finansinė galia ir tai, kad Tetra galėjo pasiūlyti patrauklų susietą SBM mašinų ir PET preformų pardavimą. Tačiau kadangi Tetra įsipareigojo atskirti savo veiklą nuo preformų sektoriaus, o Sidel nevykdo veiklos preformų rinkoje, susijungęs ūkio subjektas nebegalėtų įgyvendinti tokios strategijos. Šis suvaržymas nekliudytų jo konkurentams, ypač naujai į rinką atėjusiai Kanados įmonei Husky, kuri pirmauja pasaulyje preformų gamybos mašinų srityje.

275    Ginčijamame sprendime nepateikiama įrodymų, kurie patvirtintų, kad susijungęs ūkio subjektas galėtų perimti pakankamai didelę buvusių Dynaplast klientų dalį ar kitomis priemonėmis pritraukti pakankamai naujų klientų, kad galėtų gan greitai arba ypač iki 2005 m. užimti dominuojančią padėtį mažos galios SBM mašinų rinkoje. Tokia padėtis negali būti prognozuojama dar ir dėl to, kad šiuo metu šioje rinkoje didėja konkurencija.

276    Komisija, savo procesiniuose dokumentuose ir žodinėse pastabose nurodydama stiprią Sidel padėtį didelės galios mašinų rinkoje ir bent iš dalies asimiliuodama mažos galios SBM mašinų pardavimą su nejautrių produktų pakavimu, pabrėžė susijungusio ūkio subjekto galią „naujos kartos“ PET rinkose (t. y. „jautrių“ gėrimų rinkose) (369 konstatuojamoji dalis). Ginčijamame sprendime nurodoma, kad susijungusiam ūkio subjektui turint „SBM mašinų rinkos dalį (nepaisant galutinio naudojimo) <...> konkurentams telieka mažesnė šios rinkos dalis“, o „<...> nejautrių produktų rinkos yra perpildytos ir jose tikimasi daug mažesnio augimo“ (370 konstatuojamoji dalis). Ši išvada dėl perpildymo grindžiama Sidel metinėse 1999 m. ataskaitose ir 2000 m. spalio 9 d. BNP‑Paribas atliktame su Sidel susijusiame tyrime pateikiama informacija.

277    Todėl negalima neįvertinti mažos galios mašinų rinkos reikšmės nei apskritai, nei jautrių produktų atžvilgiu. Iš bylos medžiagos aišku, kad bent jau iki šiol mažos ir didelės galios mašinos beveik vienodai naudojamos nejautriems produktams pakuoti. Kaip ieškovė nurodė per posėdį, viskas priklauso nuo klientų poreikių. Nejautrūs produktai sudaro 95 % visų šiuo metu į PET išpilstomų gėrimų. Tačiau ginčijamame sprendime nėra išanalizuotas mažos ir didelės galios SBM mašinų pasiskirstymas pagal produktą. Pranešime nurodoma, kad didelės galios mašinos paprastai parduodamos dideliems klientams, kaip antai <...>, gaminantiems didelius kiekius angliarūgštės prisotintų gėrimų ir mineralinio vandens (93 punktas). Savo atsakyme į pranešimą apie kaltinimus Tetra nurodė, kad greičiausios Sidel parduotos mašinos galia buvo <...> b/h, kad <...> ji parduota <...>, daugiausia gaminančiai mineralinį vandenį (44 punktas) ir kad pranešime apie kaltinimus neatsižvelgta į tai, jog mažos galios mašinos, be kitų naudojimo sričių, naudojamos ir jautriems produktams pakuoti (45 punktas).

278    Todėl Pirmosios instancijos teismas negali tiksliai įvertinti mažos ir didelės galios SBM mašinų pardavimo nejautriems produktams pakuoti masto. Atsižvelgiant į didelius šių produktų, jau supakuotų į PET, kiekius (56 konstatuojamojoje dalyje esančios 2 lentelės duomenimis, daugiau kaip 35 mlrd. litrų vandens ir angliarūgštės prisotintų gėrimų 1999 m.), net ir įvykdžius pakeistą koncentraciją šių dviejų rūšių mašinų pardavimas nejautriems produktams pakuoti tebebus labai intensyvus. Teiginys dėl tariamo šių produktų pakavimo į PET rinkos perpildymo nebuvo pakankamai įrodytas. Neminint didžiulio PET potencialo alaus išpilstymo srityje, ginčijamame sprendime nurodytuose nepriklausomuose tyrimuose patvirtinama, kad mineralinio vandens išpilstymas į PET ir toliau pastoviai augs. Iš to matyti, kad nėra įrodymų, jog mažos galios SBM mašinų paklausa 2000–2005 m. bent kiek labiau sumažėtų.

279    Ginčijamame sprendime pateikta jautrių produktų pakavimo analizė taip pat neįtikina. Remiantis ieškovės atsakyme į pranešimą apie kaltinimus pateikta informacija, iki šiol mažos galios mašinos buvo naudojamos daugeliui, jei ne visiems, jautriems produktams pakuoti. Todėl, vadovaujantis šiuo atsakymu, vidutinė tokiems produktams pakuoti naudojamų Dynaplast parduodamų mašinų norma buvo tik šiek tiek didesnė nei <...> b/h, o Sidel mašinos išpilstydavo (bent jau sultis) <...> b/h (45 punktas). Ieškovė patikslino, kad mažos galios mašinų naudojimą galima būtų paaiškinti tuo, jog jautrūs gėrimai dabar yra ir ateityje daugiausia išliks „nišiniai“ produktai“, kurių pagaminama mažiau nei kitų produktų. Ginčijamame sprendime Komisija atsakė, kad visos šiuo tikslu naudojamos SBM mašinos, kurių galia didesnė kaip 8 000 b/h, turėtų būti laikomos didelės galios mašinomis ir kad mažos galios mašinų naudojimą galima paaiškinti tuo, jog klientai nenori pirkti didelės galios mašinų, jei iš pradžių būna pasirengę pakuoti jautrius produktus į PET (184 ir 185 konstatuojamosios dalys). Nors pastarasis paaiškinimas nėra visiškai klaidingas, vis dėlto labai gali būti, jog didelė dalis jautriems produktams pakuoti naudojamų SBM mašinų bus mažos galios. Kaip ieškovė pažymėjo per posėdį, toks nusistovėjęs naudojimas dar labiau tikėtinas specializuotų gėrimų, pvz., kavos ir arbatos bei VSG, kuriems numatomas tam tikras augimas, atveju, atsižvelgiant į mažesnes jų gamybos apimtis, palyginti su SPP ir sultimis. Todėl augimas nuo dabar iki 2005 m. jautrių produktų pakavimo į PET srityje daugiausia prognozuojamas produktams, kuriems pakuoti ypač tinka mažos galios mašinos.

280    Todėl ginčijamame sprendime pakankamai neišanalizuotas mažos galios SBM mašinų naudojimas dabar ir ateityje. Aišku, kad Tetra pasitraukus iš rinkos, susijungusio ūkio subjekto padėtis išliks beveik nepakitusi, palyginti su dabartine Sidel padėtimi. Be to, Sidel tikrai neužims dominuojančios padėties. Susijungęs ūkio subjektas gali išlikti svarbiausiu ūkio subjektu šioje rinkoje, jam priklausytų maždaug 30–40 % rinkos dalis, tačiau jis turėtų konkuruoti su bent 12 kitų įmonių, neminint naujų, į rinką ką tik atėjusių konkurentų (žr. šio sprendimo 272 punktą).

281    Taigi ginčijamame sprendime nepateikiama pakankamai įtikinamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad susijungęs ūkio subjektas, pasinaudodamas sverto efektu dabartinių Tetra kartono rinkų klientų, norinčių įsigyti mažos galios SBM mašiną ar mažos galios SBM mašiną, turinčią PET gamybos liniją, atžvilgiu galėtų maksimaliai susilpninti savo konkurentus, ypač tuos, kurių klientai daugiausia yra nejautrių produktų ir alaus gamintojai, tiek, kad jam pavyktų iki 2005 m. savo dabartinę padėtį paversti dominuojančia. Ši išvada yra pagrįsta dar ir dėl to, kad susijungusio ūkio subjekto grupinio pardavimo pasiūlymas negali apimti tokios mašinos.

282    Kalbant apie argumentą, kad dominuojanti padėtis mažos galios mašinų rinkoje galėtų būti įgyta dėl kaskadinio efekto, kurį nulemtų ateityje sukursima dominuojanti padėtis didelės galios mašinų rinkoje, pakanka konstatuoti, kad Pirmosios instancijos teismas negali jos išnagrinėti, nes ginčijamame sprendime pateiktoje analizėje ši galimybė nesvarstoma.

283    Todėl, kalbant apie mažos galios SBM mašinas, reikia daryti išvadą, kad tiek, kiek Komisija prognozavo, jog šioje rinkoje iki 2005 m. pasinaudojus sverto efektu bus sukurta dominuojanti padėtis, ji padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

–       Dėl didelės galios SBM mašinų rinkos

284    Reikėtų pažymėti, kad Komisija teisingai pabrėžė pirmaujančią Sidel padėtį šioje rinkoje. Kadangi, kaip Komisija nurodė per posėdį, Sidel rinkos dalis pagal pajėgumus sudaro [60–70 %], ji yra triskart didesnė už trijų didžiausių jos konkurentų rinkos dalį ir beveik [45–55 %] didesnė už visų jos konkurentų šios rinkos dalį. Taigi ji yra rinkos lyderė. Tačiau neužima dominuojančios padėties (248 konstatuojamoji dalis) ir Tetra nepadidintų susijungusio ūkio subjekto dalies šioje rinkoje.

285    Todėl pirmiausia reikia įvertinti, ar dėl pakeistos koncentracijos susijungęs ūkio subjektas, pasinaudodamas sverto efektu dabartinių Tetra klientų kartono rinkose atžvilgiu, iki 2005 m. įgytų pakankamai papildomų klientų PET rinkoje tam, kad galėtų užimti dominuojančią padėtį didelės galios SBM mašinų rinkoje, ir, jei taip, ar likę konkurentai būtų labai susilpninti.

286    Reikia pripažinti, kad, kalbant apie VSG ir arbatos bei kavos gėrimus, o galbūt ir sultis (bent jau aukštesnės klasės), susijungęs ūkio subjektas galėtų savo klientams kartono rinkose, norintiems daliai produkcijos pradėti naudoti PET, pasiūlyti pirkti aseptinio išpilstymo į PET mašinas ar kombinuotas mašinas kartu su kitomis svarbiomis sudedamosiomis PET gamybos linijos dalimis, pvz., butelių uždarymo mechanizmais. Šie pasiūlymai galėtų būti patrauklūs šių produktų atveju, atsižvelgiant į aseptinės garantijos svarbą šiems klientams ir patikimą Tetra reputaciją aseptinio pildymo srityje, ypač jos, kaip aseptinio pakavimo į kartoną įrenginių tiekėjos, reputaciją. Tai ypač pasakytina apie klientus, sudariusius ilgalaikes sutartis su Tetra.

287    Tačiau yra tam tikrų numatomą šių pranašumų svarbą mažinančių veiksnių ir daugelis šių veiksnių sprendime pakankamai nenagrinėjami.

288    Pirma, šioje byloje pervertintas „pirmaujančios įmonės“ pranašumas. Numatomas PET naudojimo augimas tarp dabartinių Tetra klientų aseptinio kartono rinkoje nėra didelis (žr. šio sprendimo 201–216 punktus). Todėl labai mažai tikėtina, kad jos pieno produktų srityje veikiantys klientai norės nuo kartono pereiti prie PET, nes nėra šviesos barjero, kuris galėtų būti komerciškai tinkamai pritaikytas, o PET sąnaudos yra didesnės nei kartono ir HDPE (žr. šio sprendimo 34 punktą). Ginčijamame sprendime tinkamai nepaaiškinama, kodėl, jei būtų didelio masto perėjimas prie plastiko, vietoj to nebūtų visiškai ar dideliu mastu pereinama prie HDPE, o ne prie PET. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, kad Komisija nebeteigia, jog iki 2005 m. PET naudojimas UHT pienui (o tai labai svarbus SPP sektorius) gali smarkiai augti. Taip pat vertėtų pažymėti, kad, remiantis Canadean tyrimu ir nepriklausomu PCI tyrimu, tikėtina, jog SPP rinkos dalis, kuri jau priklauso pagrindinei su kartonu konkuruojančiai medžiagai HDPE, iki 2005 m. didės svarbiuose UHT ir šviežio pieno segmentuose.

289    Kalbant visų pirma apie šviežią pieną, ginčijamame sprendime pakankamai nepaaiškinamas HDPE ir PET santykis. Atsižvelgiant į HDPE sąnaudų pranašumą, sudarantį 10 %, bent jau tikėtina, kad esami Tetra klientai, norintys daliai šviežio pieno produkcijos pradėti naudoti plastiką, pasirinks HDPE, o ne PET. Šviežias pienas nėra tas produktas, kuriam PET teikiami rinkodaros pranašumai turėtų kokios nors ypatingos reikšmės. Ginčijamame sprendime nepaaiškinama, kodėl Tetra, HDPE rinkoje veikianti kaip paruošėja, labiau norėtų, kad jos klientai pereitų prie PET, o ne paprasčiausiai panaudotų HTW susitarimus, kad parduotų klientams pagal jų reikalavimus pripūstus HDPE plastikinius butelius, kaip, remiantis pranešimu, ji dabar daro Jungtinėje Karalystėje (326 punktas). Taip pat reikėtų pažymėti, kad susijungęs ūkio subjektas galėtų tiekti pagrindines sudedamąsias išpilstymo į HDPE linijos dalis, pvz., EBM mašinas ir aseptinio arba neaseptinio išpilstymo į HDPE mašinas. Be to, kadangi šviežiam pienui, kuris platinamas atšaldytas, barjerinės technologijos neturi reikšmės, sunku suvokti, kaip susijungęs ūkio subjektas galėtų laikyti sverto efekto panaudojimą naudinga strategija šiai produktų linijai, kadangi dauguma susijungusio ūkio subjekto konkurentų galėtų siūlyti ir SBM mašinas, ir kitas sudedamąsias neaseptinio išpilstymo į PET gamybos linijos dalis, kurios yra būtinos pienininkystės sektoriaus klientui, norinčiam šviežią pieną vietoj kartono pradėti pakuoti į PET.

290    Kalbant apie sultis, pažymėtina, kad nors „Komisija tikisi didelio perėjimo nuo stiklo prie PET ir ne tokio didelio – nuo kartono prie PET“ (148 konstatuojamoji dalis), nepateikta jokios stiklo rinkos analizės. Ieškovė teigia, kad dėl šios aplinkybės jos konkurentai, visų pirma SIG, Krones ir KHS (Klöckner), visi trys vykdantys veiklą stiklo ir PET pakuočių rinkose, įgyja galimybę naudotis svarbiu „pirmaujančios įmonės“ pranašumu klientų, pereinančių nuo stiklo prie PET, atžvilgiu. Tokiomis aplinkybėmis Komisija pakankamai neįrodė, kokio masto „pirmaujančios įmonės“ pranašumą turėtų susijungęs ūkio subjektas, atsižvelgiant į tikėtiną, nors neaiškaus masto, PET naudojimo sultims išpilstyti augimą 2000–2005 metais.

291    Kalbant apie VSG ir arbatos bei kavos gėrimus, neginčijama, kad pakuojamų produktų kiekiai išliks gana nedideli. Net jei pirmosios kategorijos produktų iki 2005 m. padaugėtų 20–30 %, o antrosios kategorijos produktų – 25–30 % (kasmet būtų supakuojama 1,8 mlrd. litrų), susijungusio ūkio subjekto „pirmaujančios įmonės“ pranašumas pagal kiekį būtų ribotas. Be to, nors ginčijamame sprendime neabejojama Canadean prognoze dėl kartono naudojimo šiuose segmentuose (šiems produktams iki 2005 m. prognozuojamas atitinkamai 37 % ir 46 % augimas, palyginti su 42 % ir 53 % 2000 m.), jame nenurodoma, kodėl šis PET naudojimo padidėjimas leistų susijungusiam subjektui, pasinaudojant sverto efektu dabartinių Tetra klientų kartono rinkose atžvilgiu, įgyti pakankamai didelę didelės galios SBM mašinų rinkos dalį ir taip užimti dominuojančią padėtį. Šis paaiškinimas buvo būtinas dar ir dėl to, kad bent jau tikėtina, jog didelė dalis šiems „nišiniams“ produktams skirtose naujose PET gamybos linijose naudotinų mašinų būtų mažos galios, o jų rinkoje labai didelė konkurencija (žr. šio sprendimo 271–283 punktus).

292    Antra, Tetra įsipareigojimas nesiūlyti parduoti savo kartono produktų kartu su SBM mašinomis sumažintų galimybes pasinaudoti sverto efektu. Dabartiniam Tetra kartono rinkų klientui galėtų būti patraukli palanki dalies PET gamybos linijos (išskyrus SBM mašiną), pvz., svarbiausios dalies, aseptinio išpilstymo į PET mašinos, kaina, tačiau jis vis tiek galėtų pirkti SBM mašiną iš kurio nors esamo Sidel konkurento. Nors, tiesa, kad jis neturėtų tokios galimybės, jei grupinis pardavimas būtų susijęs su kombinuota mašina, ginčijamame sprendime nepateikiama įrodymų, kurie patvirtintų, kad šių mašinų naudojimas bent jau aseptinio pildymo rinkoje, su kuria prognozuojamas PET naudojimo augimas jautrių produktų segmentuose apskritai daugiausia susijęs, pakankamai paplis ir dėl to susijungęs ūkio subjektas, parduodamas kombinuotas mašinas, galės realiai išvengti įsipareigojimo nesiūlyti kartu pirkti kartono pakavimo įrenginių ir SBM mašinų.

293    Trečia, Komisija padarė klaidą, konstatuodama, kad, išskyrus SIG, „joks kitas pakavimo įrenginių tiekėjas negalės kartu siūlyti ir pakavimo į kartoną, ir į PET įrenginių“ (372 konstatuojamoji dalis). Pačiame ginčijamame sprendime pateikiamas pavyzdys, kad Čekijos pieninė OLMA neseniai pradėjo naudoti PET šviežiam pienui. Tačiau nagrinėjamos „naujos pakavimo į PET linijos“ tiekėja yra Elopak (94 konstatuojamoji dalis). Ginčijamame sprendime taip pat pažymima, kad Elopak, siekdama atsižvelgti į savo klientų poreikius, sudarė aljansus su PET įrenginių gamintojais“ (329 konstatuojamoji dalis, 146 išnaša). Todėl aišku, kad bent du didžiausi Tetra konkurentai pakavimo į kartoną įrenginių rinkoje jau gali pasiūlyti ir kartono, ir PET produktus, netaikydami PET įrenginių asortimento suvaržymų, kuriuos susijungęs ūkio subjektas taikytų susieto pardavimo pasiūlymams. Visų pirma atsižvelgiant į tai, kad ginčijamame sprendime nurodyta, jog kartono ir pakavimo į PET įrenginių rinkos vis labiau sutampa, turėjo būti atlikta pakankama SIG ir Elopak turimo „pirmaujančios įmonės“ pranašumo potencialios svarbos analizė.

294    Numatomų pasekmių, kurios atsirastų susijungusiam ūkio subjektui pasinaudojus sverto efektu, analizę Pirmosios instancijos teismui taip pat trukdo atlikti tai, kad ginčijamame sprendime tinkamai neišanalizuota konkurencija, su kuria Sidel turi susidurti didelės galios mašinų rinkoje. Trijų jos pagrindinių konkurenčių SIG, SIPA ir Krones keliama konkurencija nepakankamai įvertinta. Šios konkurentės per trejus metus (1997–2000 m.) sugebėjo padidinti savo rinkos dalis nuo 10–20 % iki 35–45 % ir kiekviena įgijo po panašią naują rinkos dalį, o ši aplinkybė tikrai nėra nereikšminga. Kadangi dėl to rinkoje yra akivaizdi konkurencija, kuri pakankamai didelė ir vis didėja, ginčijamame sprendime turėjo būti išsamiau išnagrinėta šios konkurencijos galimybė nepasiduoti susijungusio ūkio subjekto naudotinam sverto efektui.

295    Iš tikrųjų išnagrinėta tik SIG padėtis, tačiau pernelyg glaustai. Ginčijamame sprendime konstatuojama, kad „norint ateityje įsiskverbti į naujus PET produktų segmentus, jai trūksta viso susijungusio subjekto turimo PET įrenginių asortimento“ ir taip pat „esminio elemento – barjerinės technologijos“ (372 konstatuojamoji dalis). Šio teiginio, nesant kitokio paaiškinimo (kurio šiuo atveju nėra), neįmanoma suderinti su pranešimu, iš kurio matyti, kad SIG padėtis aseptinio ir neaseptinio išpilstymo į PET mašinų rinkose tikrai nėra nereikšminga, o neaseptinio išpilstymo į PET rinkoje ji tokią padėtį įgijo, neseniai įsigijusi Sasib. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įvairius sultims tinkančius, nuo deguonies apsaugančių barjerinių technologijų sprendimus siūlo „daugiau kaip 20 įmonių“ (87 konstatuojamoji dalis), iš ginčijamo sprendimo tikrai neaišku, kaip SIG būtų neleidžiama konkuruoti su susijungusiu ūkio subjektu šioje rinkoje, kurioje augimas kiekio atžvilgiu tikriausiai bus didžiausias. Tiek, kiek šį augimą nulemtų stiklas, SIG turėtų „pirmaujančios įmonės“ pranašumą, kurio stigtų susijungusiam ūkio subjektui. Be to, per posėdį Komisija neginčijo ieškovės teiginio, kad SIG taip pat turėjo VSG ir arbatos bei kavos gėrimams būtiną barjerinę technologiją.

296    Be to, savo procesiniuose dokumentuose ir žodinėse pastabose Tetra pabrėžė, kad SIG, prisistatydama 2002 m. balandžio mėn. pirmojoje pasaulinėje konferencijoje dėl PET, apibūdino save kaip tiekėją, galinčią pasiūlyti visą pakavimo į PET liniją. Šis prisistatymas rodo, kad SIG, kitaip nei susijungęs ūkio subjektas, Tetra prisiėmus įsipareigojimą atskirti savo veiklą nuo preformų sektoriaus, nuo šiol vykdytų veiklą preformų rinkoje. Iš pranešimo taip pat aišku, kad SIG užima itin reikšmingą padėtį SBM mašinoms skirtų formų gamybos rinkoje ir turi daugiau kaip 50 metų formų gamybos patirtį (309 punktas).

297    Iš įrodymų, kuriais remiamasi ginčijamame sprendime, darytina išvada, kad Komisija padarė klaidą, nepakankamai įvertinusi esamos SIG padėties svarbą didelės galios mašinų rinkoje ir sumenkinusi kitų pagrindinių susijungusio ūkio subjekto konkurentų, visų pirma SIPA ir Krones, šioje rinkoje užimamą padėtį.

298    Taip pat reikėtų priminti, kad didelės galios SBM mašinos, kaip ir mažos galios mašinos, iš tikrųjų yra universalios. Todėl susijungusio ūkio subjekto konkurentai gali turėti stiprią padėtį didelės galios SBM mašinų pardavimo nejautrių produktų gamintojams ir aludariams srityje, dėl kurios jie galėtų nepasiduoti bet kokiam susijungusio ūkio subjekto sverto efektui, kuriuo dėl savo padėties aseptinio pakavimo į kartoną rinkose jis galėtų pasinaudoti didelės galios SBM mašinų pardavimo atžvilgiu. Ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad taip negali būti, nėra pagrįsta pakankamais įrodymais.

299    Be to, kadangi sverto efektas, kuris visų pirma turėtų įtakos didelės galios mašinų rinkai, Komisijos teigimu, prognozuotinas dėl PET sektoriaus augimo, reikia pažymėti, kad alus sudaro svarbią šiame sektoriuje prognozuojamo augimo dalį. Vien ta aplinkybė, kad alus negali būti pakuojamas į kartoną, atsižvelgiant į PET rinkų tendencijas, savaime nepateisina visiško neatsižvelgimo į šį atskirą jautrų produktą (pagal 41 konstatuojamąją dalį, naudojant PET alui išpilstyti, reikalingas ir šviesos, ir deguonies barjeras). Taip yra dar ir dėl to, kad PET naudojimo alui augimas prognozuojamas ne tik ieškovės, bet ir Pictet tyrime.

300    Pranešime prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus alaus išpilstymas į PET augs 10 % per metus (86 punktas). Be to, jei 5 % pasaulio alaus produkcijos būtų pradėta pilstyti į PET butelius, šioje rinkoje būtų pagaminama 15 mlrd. pakuočių per metus ir ji taptų panašaus dydžio kaip dabartinė PET pakuotėse parduodamų angliarūgštės prisotintų gėrimų Europos rinka (15 punktas). Šią prognozę bent jau iš dalies patvirtina nepriklausomi tyrimai, kuriuos Komisija nurodė, norėdama pagrįsti savo augimo prognozes bendrų produktų segmentuose. Taigi pagal Pictet tyrimą „didžiulė alaus rinka jau greitai bus atverta PET“ („the vast beer market is about to be opened for PET”) (p. 10). Pranešime taip pat nurodoma, kad alų į PET jau pilsto kai kurios didžiausios Europos alaus daryklos, kaip antai <...>, naudodamos daugiasluoksnes barjerines technologijas, kurias tiekia Tetra ir Sidel konkurentai (daugiausia Schmabach-Lubeca) (119 ir 157 punktai).

301    Kadangi alus nepilstomas į kartoną, susijungęs ūkio subjektas niekaip negalėtų pasinaudoti sverto efektu nuo stiklo ir metalinių skardinių prie PET pereinančių alaus daryklų atžvilgiu. Be to, kadangi kai kurie iš didžiausių susijungusio ūkio subjekto konkurentų SBM mašinų rinkose (SIG, Krones ir KHS (Klöckner)) vykdo veiklą ir stiklo, ir skardinių pakuočių rinkose, jos turės „pirmaujančios įmonės“ pranašumą alaus daryklų, pradėsiančių dalį savo produkcijos išpilstyti į PET, atžvilgiu. Jei iki 2005 m. išsipildytų prognozės dėl didelio PET naudojimo augimo alui, susijungusio ūkio subjekto konkurentai būtų labiau paskatinti pasilikti SBM mašinų rinkoje. Tačiau ginčijamame sprendime visiškai neanalizuojama galima šio pokyčio reikšmė.

302    Taip pat reikėtų pažymėti, kad, vadovaujantis pranešimu, alui išpilstyti į PET būtina barjerinė technologija galėtų būti modifikuota ir pritaikyta bendrų produktų segmente esantiems jautriems produktams, bent jau sultims (119 ir 157 punktai). Per posėdį ieškovė pakartojo šį argumentą, tvirtindama, kad PET naudojimo atžvilgiu alus kelia tam tikrų labai sudėtingų problemų (daugiausia dėl anglies dvideginio nutekėjimo iš pakuotės pavojaus), tačiau kadangi tai yra įveikiamos problemos, ši technologija galėtų būti naudojama kitų produktų aseptiniam ir neaseptiniam išpilstymui į PET. Ginčijamame sprendime šis galintis būti itin svarbus aspektas taip pat nenagrinėjamas.

303    Atlikdama perspektyvinę analizę dėl kitų jautrių produktų, Komisija turėjo paaiškinti, kodėl, atsižvelgiant į galimą alaus išpilstymo į PET augimą iki 2005 m., nebuvo pagrindo analizuoti šios aplinkybės įtakos susijungusio ūkio subjekto paskatai pasinaudoti sverto efektu Komisijos analizėje apibrėžtų bendrų produktų segmentams priklausančių jautrių produktų atžvilgiu.

304    Galiausiai reikia konstatuoti, kad ieškovė per posėdį teisingai iškėlė klausimą dėl paruošėjų. Kadangi paruošėjai nevykdo veiklos aseptinio kartono rinkose, susijungusio ūkio subjekto įgyvendinama prekybos politika, siekiant pasinaudoti sverto efektu, negalėtų jiems smarkiai sukliudyti pagal HTW susitarimus tiekti paruoštus PET butelius arba prieš tai iš gamintojų įsigytas SBM mašinas jautrių produktų gamintojams, taip pat dabartiniams Tetra klientams kartono rinkose, kurie nuspręstų tam tikrai savo produkcijos daliai pradėti naudoti PET. Dabartinė pramonės struktūra (būtent PET įrenginių tiekėjų komercinė strategija visą dėmesį sutelkti į prekybą PET įrenginiais, o ne siūlyti visiškai sukomplektuotas gamybos linijas su preformomis arba be jų) palengvina paruošėjų veiklą ir tai pripažinta ginčijamame sprendime (293 ir 294 konstatuojamosios dalys). Jame nepaaiškinama, kodėl didelio visiškai sukomplektuotų gamybos linijų pardavimo padidėjimo iki 2005 m., palyginti su jų dabartiniu lygiu (20 % Sidel gaminamų SBM mašinų pardavimų 2001 m.), susijungusiam ūkio subjektui galėtų pakakti paruošėjams maksimaliai susilpninti.

305    Tačiau Komisija teigia, kad paruošėjai dėl savo perkamų SBM mašinų yra „tam tikru mastu“ priklausomi nuo Sidel ir kad jie „tebepriklausytų nuo susijungusio ūkio subjekto“ (310 konstatuojamoji dalis). Per posėdį ji pridūrė, kad, norint parduoti SBM mašinas dabartiniams Tetra klientams kartono rinkose, paruošėjams nenaudinga nevykdyti veiklos jose. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinį esamos konkurencijos lygį, įskaitant konkurenciją didelės galios SBM mašinų rinkoje, išvada dėl paruošėjų priklausomybės nuo Sidel nėra įtikinama. Jei susijungusio ūkio subjekto siūlomos pardavimo sąlygos taptų mažiau patrauklios, paruošėjai visada galėtų pradėti pirkti minėtas mašinas iš kurio nors esamo Sidel konkurento (žr. šio sprendimo 137 punktą), visų pirma iš SIG, o SIG ir Elopak galėtų siūlyti įsigyti pakavimo į kartoną įrenginius, jei paruošėjų klientai norėtų, kad būtų bendrai tiekiami ir pakavimo į PET, ir pakavimo į kartoną įrenginiai.

306    Todėl, kalbant apie didelės galios SBM mašinų rinką, įrodymai, kuriais rėmėsi Komisija, nepagrindžia išvados, kad iki 2005 m. susijungusio ūkio subjekto konkurentai ir paruošėjai būtų maksimaliai susilpninti, šiam subjektui pasinaudojus sverto efektu dabartinių Tetra klientų kartono rinkose, per šį laikotarpį norinčių visai arba daliai savo produkcijos pradėti naudoti PET jautriems produktams, atžvilgiu.

 Išvada dėl SBM mašinų

307    Todėl reikia daryti išvadą, kad ginčijamame sprendime nebuvo pakankamai įrodyta, jog susijungęs ūkio subjektas iki 2005 m. galėtų užimti dominuojančią padėtį mažos ir didelės galios mašinų rinkose ir taip šių rinkų atžvilgiu būtų tenkinamos reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

 vi) Bendra išvada dėl pasinaudojimo sverto efektu

308    Iš to, kas nurodyta, aišku, kad, remdamasi sverto efekto, kuriuo pasinaudotų susijungęs ūkio subjektas, pasekmėmis, kad pagrįstų savo išvadą, jog iki 2005 m. pakavimo į PET įrenginių, ypač jautriems produktams naudojamų mažos ir didelės galios SBM mašinų, rinkoje būtų sukurta dominuojanti padėtis, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

309    Kadangi reglamento 2 straipsnio 3 dalies sąlygos nėra tenkinamos Komisijos prognozuoto sverto efekto atžvilgiu, reikia išnagrinėti, ar šios sąlygos yra tenkinamos antrosios Komisijos motyvavimo dalies, susijusios su kartono rinkomis, atžvilgiu.

3.     Dėl antrosios dalies, susijusios su potencialios konkurencijos kartono rinkose sumažinimu

a)     Pirminės pastabos

310    Ginčijamame sprendime konstatuojama, kad pakeitus koncentraciją Tetra galėtų sustiprinti savo „esamą dominuojančią padėtį kartono pakuočių rinkoje, pašalindama didelių konkurencinių suvaržymų šaltinį“ (390 konstatuojamoji dalis). Todėl šioje byloje kyla klausimas, ar Komisija, norėdama uždrausti koncentraciją dėl to, kad ji sustiprintų esamą dominuojančią padėtį, šiuo atveju – įsigyjančios šalies dominuojančią padėtį aseptinio kartono rinkose, gali remtis įsigytos įmonės, šiuo atveju Sidel, užimančios reikšmingą padėtį PET rinkose, potencialios, tačiau didėjančios konkurencijos gretimoje rinkoje išnykimu arba, kaip Komisija nurodė per posėdį, bent jau dideliu sumažėjimu.

311    Siekdama pagrįsti masto, kuriuo ši potenciali konkurencija būtų sumažinta, analizę, Komisija remiasi sprendimais Tetra Pak II. Per posėdį ji nurodė, kad dėl įsipareigojimų žalingas poveikis konkurencijai, atsirandantis minėtai konkurencijai susilpnėjus, niekaip nesumažėtų ir kad todėl koncentracija leistų Tetra patirti daug mažiau grėsmės aseptinio kartono rinkose, o tai prilygtų jos dominuojančios padėties sustiprinimui, nes konkurencija šiose rinkose ir taip labai nedidelė.

312    Šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad jeigu Komisija, siekdama pateisinti koncentracijos, apie kurią pranešta, draudimą, tvirtina, jog būtų pašalinta ar labai apribota potenciali ir netgi didėti galinti konkurencija, visus dominuojančios padėties sustiprėjimą pagrindžiančius argumentus ji turi pagrįsti įtikinamais įrodymais. Nors, kaip pažymima ginčijamame sprendime, paprasta aplinkybė, kad įgyjanti įmonė užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, yra svarbus dalykas, vien jos nepakanka pagrįsti išvadą, kad potencialios konkurencijos, su kuria susiduria ši įmonė, sumažėjimas sustiprins jos padėtį.

b)     Šalių argumentai

313    Ieškovės teigimu, ginčijamame sprendime konstatuojama, kad pakavimo į PET ir į kartoną įrenginių rinkos yra atskiros dėl dabartinio mažo kryžminio paklausos elastingumo šių dviejų medžiagų kainoms. Ieškovė teigia, kad su rinkodara ir barjerinėmis technologijomis susiję veiksniai yra ir išliks lemiami pasirenkant pakuotę ir neleidžia toliau didėti tokiam PET ir kartono kainų kryžminiam elastingumui.

314    Konkretūs Komisijos argumentai dėl Tetra strategijų, kurių ši gali imtis pasinaudodama susijungusiu ūkio subjektu, kad sustiprintų savo dominuojančią padėtį aseptinio kartono rinkose, yra klaidingi. Visų pirma Komisija klaidingai teigia, kad susijungęs ūkio subjektas turėtų paskatą nemažinti savo kainų ir nebediegti naujovių kartono rinkose.

315    Kalbant apie kainas, koncentracija, apie kurią pranešta, neturėtų jokio poveikio susijungusio ūkio subjekto paskatoms mažinti savo kartono kainas, nes, pirma, prie PET pereinantys kartono rinkų klientai gali nuspręsti pirkti produkciją iš Sidel konkurentų; antra, susijungęs ūkio subjektas neabejotinai pageidaus parduoti pakavimo į kartoną sistemą, o ne SBM mašiną.

316    Kalbant apie naujoves, koncentracija neturėtų įtakos naujovių diegimo tempui kartono rinkose. Pirma, jei kartono srityje nebūtų jokių naujovių, tai būtų iš esmės naudinga dabartiniams Tetra konkurentams kartono rinkose. Antra, kaip parodė patirtis, svarbiausi naujoves kartono srityje skatinantys veiksniai yra vartotojų pageidavimai ir rinkodaros strategijos, o ne PET atėjimas į pakavimo rinką.

317    Komisijos teigimu, ginčijamame sprendime pripažįstama ne tik tai, kad susijungęs ūkio subjektas galėtų paprasčiausiai sulėtinti savo galios kartono rinkose silpnėjimą, bet ir nurodoma, kad koncentracija, apie kurią pranešta, „sustiprintų“ Tetra dominavimą šiose rinkose (399 konstatuojamoji dalis). Remdamasi sprendimais Tetra Pak II, Komisija teigia, kad jei užkertamas kelias išoriniam konkurencijos šaltiniui naudingam dominuojančios padėties susilpnėjimui, tai gali būti laikoma dominuojančios padėties „sustiprinimu“ reglamento 2 straipsnio prasme.

318    Komisija teigia, kad, nepaisant to, jog pakavimo į kartoną ir pakavimo į PET sistemos nepriklauso tai pačiai rinkai, ateityje jos gali susilieti ir jau dabar tarp jų yra didelė sąveika. Kadangi šioje byloje aseptinio kartono rinkos yra labai koncentruotos, konkurencija jose jau susilpnėjusi tiek, kad bet koks tolesnis mažinimas, net veikiant išorės šaltiniams, galėtų turėti reikšmingą poveikį. Komisija tvirtina, kad ateityje kartonas ir PET bus naudojami tiems patiems produktams pakuoti. Taigi PET darytų spaudimą aseptinio kartono rinkoms ir nebūtina, kad abi medžiagos priklausytų tai pačiai atitinkamų produktų rinkai.

319    Dėl Tetra kainų nustatymo politikos Komisija nurodo, jog susijungęs ūkio subjektas turės pakankamai padidėjusių pajėgumų, kad galėtų veikti nepriklausomai nuo savo konkurentų. Šis subjektas galėtų pritraukti nuo kartono prie PET norinčius pereiti klientus ir toliau išlaikyti dideles kartono kainas ar net jas padidinti lengviau, nei Tetra būtų galėjusi tai padaryti nesant koncentracijos. Bet kuriuo atveju susijungęs ūkio subjektas turėtų daug mažiau paskatų konkuruoti, kad išlaikytų mažareikšmius klientus, nes tikėtina, kad dauguma „prarastų“ Tetra klientų kartono rinkose atitektų Sidel.

320    Kalbant apie naujovių diegimo tempą kartono srityje, pažymėtina, kad nuo šiol jį iš esmės lemtų PET keliama konkurencija. Tetra tiekia klientams specialiai pritaikytas kartono pakuotes, kad galėtų konkuruoti su į PET butelius išpilstytais produktais. Komisija visų pirma teigia, kad pagerinus pakavimo į kartoną įrenginių gamybos tempą, kurio svarba buvo pripažinta nepriklausomoje Warrick ataskaitoje, Tetra galėtų lengviau atsilaikyti prieš potencialią PET keliamą grėsmę.

c)     Pirmosios instancijos teismo vertinimas

321    Prieš nagrinėjant potencialios konkurencijos, kuri galėtų būti pašalinta ar sumažinta įvykdžius pakeistą koncentraciją, mastą reikia išsiaiškinti, kokią reikšmę šiai bylai turi sprendimai Tetra Pak II, kuriais remiasi Komisija. Iš pradžių reikėtų pažymėti, kad ieškovė neginčija ginčijamame sprendime padarytų išvadų, jog Tetra tebeužima dominuojančią padėtį aseptinio kartono rinkose ir pirmaujančią padėtį neaseptinio kartono rinkose (žr. šio sprendimo 40 punktą).

322    Pirmiausia reikia pripažinti, kad, kaip nurodyta pačiame ginčijamame sprendime (224, 226 ir 227 konstatuojamosios dalys), koncentracijų kontrolės srityje iš esmės nedraudžiama taikyti „sujungiančių elementų“ teorijos, kuri EB 82 straipsnio taikymo srityje pripažinta sprendimais Tetra Pak II. Antrosios Komisijos motyvavimo dalies pagrindą sudaranti analizė yra susijusi su dabartinės Tetra padėties aseptinio kartono rinkose sustiprinimu, pašalinus potencialią konkurenciją, kurią Sidel kelia gretimose pakavimo į PET įrenginių rinkose. Sprendimai Tetra Pak II buvo konkrečiai susiję su veikla neaseptinio kartono rinkose, sudariusia Tetra piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi aseptinio kartono rinkose pagal EB 82 straipsnį, nes abi rinkų kategorijos buvo „glaudžiai susijusios“, o Tetra padėtis „buvo panaši į dominuojančią padėtį visose nagrinėjamose rinkose“ (minėto 1996 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Tetra Pak prieš Komisiją 31 punktas).

323    Tačiau nuoroda į sprendimus Tetra Pak II šiuo atveju nėra tinkama, nes ši byla susijusi tik su potencialios konkurencijos, kuri, Komisijos teigimu, yra didelė ir auga, išnykimo ar didelio apribojimo pasekmėmis. Šiuo atžvilgiu pakanka pažymėti, kad pagal reglamento 2 straipsnio 1 dalį Komisija, vertindama koncentracijas, apie kurias pranešta, taip pat turi atsižvelgti į „visų nagrinėjamų rinkų struktūras ir <...> potencialią <...> įmonių konkurenciją“. Todėl Komisija nepadarė klaidos nagrinėdama iš PET įrenginių rinkų kylančios potencialios konkurencijos sumažėjimo reikšmę kartono rinkoms. Tačiau ji turi įrodyti, kad toks sumažėjimas, jei jis yra, sustiprintų Tetra dominuojančią padėtį aseptinio kartono rinkose, palyginti su jos konkurentais.

324    Teigdama, kad pakeitus koncentraciją išnyks reikšmingas konkurencinis spaudimas, Komisija iš esmės remiasi dideliu jos prognozuojamu PET naudojimo jautrių produktų pakavimui augimu. Tačiau su sverto efektu susijusios pirmosios motyvavimo dalies analizė (žr. šio sprendimo 201–216 punktus) rodo, kad šis augimas, išskyrus su VSG ir arbatos bei kavos gėrimais susijusį augimą, tikriausia bus daug mažesnis, nei mano Komisija. Kalbant apie VSG ir arbatos bei kavos gėrimus, pačiame ginčijamame sprendime pripažįstama, kad potenciali jų įtaka kartono padėčiai yra daug mažesnė nei kitų jautrių produktų, atsižvelgiant į tai, kad jų segmentų dydis „mažesnis“ (393 konstatuojamoji dalis). Todėl, remiantis ginčijamame sprendime pateiktais įrodymais, neįmanoma pakankamai užtikrintai, kaip tai būtina koncentracijos draudimui pateisinti, nustatyti, ar įvykdžius pakeistą koncentraciją Tetra galėtų atsidurti tokioje padėtyje, kad ji aseptinio kartono rinkose būtų mažiau priklausoma nuo savo konkurentų nei iki šiol.

325    Šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad dvi faktinės aplinkybės, susijusios su būsimu Tetra elgesiu, kuriomis Komisija remiasi norėdama įrodyti tariamus neigiamus pakeistos koncentracijos padarinius aseptinio kartono rinkose, bet kuriuo atveju nebuvo pakankamai įrodytos. Todėl nebuvo įrodyta, kad išnykus ar gerokai sumažėjus iš PET rinkų kylančiam konkurenciniam spaudimui Tetra būtų paskatinta nemažinti savo kartono pakuočių kainų ir nebediegti naujovių.

326    Kalbant apie kainų konkurenciją, ginčijamame sprendime neabejojama nepriklausomoje Warrick ataskaitoje padaryta išvada, į kurią jame daroma nuoroda ir pagal kurią „dabar PET yra 30–40 % brangesnis už kartoną“, ir norint, jog „pakavimo į PET kaina būtų konkurencinga visų sąnaudų prasme“, ji „turėtų būti 5–10 % mažesnė nei aseptinio kartono, kad būtų kompensuota mažesnė pakavimo į kartoną sistemų platinimo kaina“ (90 konstatuojamoji dalis).

327    Kalbant apie „jautriau į kainą reaguojančius“ kartono klientus, per rinkos tyrimą nurodžiusius Komisijai, „kad jie svarstytų perėjimo nuo kartono prie PET galimybę tik tuomet, jei kartono kainos gerokai padidėtų, pvz., 20 % ar daugiau“ (397 konstatuojamoji dalis), aišku, kad kartono kainų sumažėjimas nebūtinai juos išlaikytų kartono rinkose. Paprasčiausiai konstatavus, kad „jei sumažėjus kartono kainai padidėtų pakavimo į kartoną ir pakavimo į PET linijų kainų skirtumas, tie patys į kainą jautriai reaguojantys klientai turbūt būtų atgrasyti nuo perėjimo nuo kartono prie PET“ (397 konstatuojamoji dalis), ginčijamame sprendime nepaaiškinta, kodėl, nesant koncentracijos, Tetra privalėtų sumažinti kainas tiek, kad išlaikytų šiuos klientus. Šie klientai pereitų prie PET tik tuomet, jei kartono kainos išaugtų bent 20 % arba atitinkamai sumažėtų PET kainos. Todėl išvada, kad, nesant koncentracijos, Tetra „kai kuriais atvejais <...> aršiai <...> gintų savo poziciją, sumažindama kartono kainas“ (398 konstatuojamoji dalis), nėra pagrįsta įtikinamais įrodymais. Tiek, kiek Komisija Pirmosios instancijos teisme teigia, kad įvykdžius koncentraciją Tetra galėtų lengviau padidinti šiems klientams kainas aseptinio kartono rinkose, ji nepaaiškina, kodėl Tetra konkurentai kartono rinkose, veikiantys ir PET rinkoje, pvz., SIG ir Elopak, iš to negalėtų turėti naudos.

328    Kalbant apie gėrimų gamintojus, dėl komercinių priežasčių pereisiančius nuo kartono prie PET, nepaisant to, kad PET yra daug brangesnis už kartoną, kartono kainų sumažėjimas nebūtinai įtikintų šiuos „kainoms nejautrius klientus“ toliau pakuoti produkciją į kartoną. Ginčijamame sprendime neįrodyta, kodėl PET įrenginių rinkoje veikiančios įmonės, kurios, nesant pakeistos koncentracijos, „turėtų aktyviai konkuruoti, kad įgytų kartono rinkos dalį“ (398 konstatuojamoji dalis), įvykdžius nagrinėjamą koncentraciją pakeistų savo elgesį. Jei išnyktų Sidel daromas spaudimas, ginčijamame sprendime nepaaiškinama, kodėl, jei sėkmingai pasinaudojus sverto efektu Sidel konkurentai nebūtų maksimaliai susilpninti, kitos PET įrenginių rinkose veikiančios įmonės nebegalėtų nurodyti PET pranašumų Tetra klientams kartono rinkose. Todėl ginčijamo sprendimo išvada, kad jei Tetra galėtų įsigyti Sidel, ji patirtų mažesnį spaudimą sumažinti savo kartono kainas, nėra pagrįsta įtikinamais įrodymais.

329    Kalbant apie tariamai mažesnį Tetra poreikį diegti naujoves įvykdžius pakeistą koncentraciją, ir iš ginčijamo sprendimo, ir iš Komisijos procesiniuose dokumentuose bei žodinėse pastabose pateiktų paaiškinimų matyti, kad šiuo metu įvairiose kartono rinkose daugiausia konkuruojama naujovėmis. Komisijos teigimu, tai, kad anksčiau Tetra yra sukūrusi „naujas, patogesnes naudoti kartono pakuotes, pvz., kartono pakuotes „gable top“ su užsukamu dangteliu viršuje“ (398 konstatuojamoji dalis), rodo, jog naujovės yra praktinė būtinybė. Vadovaujantis Tetra per posėdį pateiktomis pastabomis, kurių šiuo aspektu Komisija neginčijo, minėtos naujovės buvo diegiamos ne dėl PET įrenginių rinkų spaudimo, o dėl į kartoną pakuojamų produktų vartotojų poreikių. Net jei įsigijus Sidel sumažėtų spaudimas diegti naujoves, atsirandantis dėl netiesioginės, tačiau didėjančios konkurencijos PET įrenginių rinkose, bent jau kalbant apie VSG ir arbatos bei kavos gėrimų pakavimą, kuriam iki 2005 m. neprognozuojamas didelis augimas, ginčijamame sprendime nenurodoma, kodėl kartoną toliau pageidaujančių naudoti klientų paklausa ateityje nebebūtų naujovių diegimo variklis, ypač aseptinio kartono rinkose. Nors Komisija teisingai pažymi, kad Tetra gali pagerinti savo pakavimo į kartoną įrenginių gamybos tempą, ginčijamame sprendime neįrodoma, kad paskata tai daryti išnyktų vien įsigijus Sidel. Tai dar mažiau tikėtina atsižvelgiant į akivaizdų faktą, jog Tetra veikla kartono rinkose yra labai pelninga. Todėl mažai tikėtina, kad įvykdžius pakeistą koncentraciją Tetra būtų mažiau linkusi toliau investuoti į visas naujoves, kurias būtų galima pritaikyti prie jos klientams kartono rinkose siūlomų įrenginių ir produktų asortimento.

330    Šią išvada patvirtina tai, kad aseptinio kartono rinkose nuolat veikia susijungusio ūkio subjekto konkurentai. Nors dabar Tetra kartono rinkos dalis yra labai stipri, Komisija pripažįsta, kad jos padėtis yra „šiek tiek silpnesnė“ (220 konstatuojamoji dalis) nei 1991 metais. Niekur nepaaiškinta, kodėl Tetra konkurentai, visų pirma „jos pagrindinė konkurentė“ SIG (400 konstatuojamoji dalis), turinti 10–20 % rinkos dalį (218 konstatuojamoji dalis), negalėtų turėti naudos iš susijungusio ūkio subjekto sprendimo diegti mažiau naujovių. Tokio paaiškinimo reikėjo dar ir dėl to, kad SIG visų pirma vykdo veiklą pakavimo į kartoną ir pakavimo į PET įrenginių rinkose ir, kitaip nei susijungęs ūkio subjektas, ji nesusidurtų su suvaržymais dėl bendrų kartono ir SBM mašinų pasiūlymų. Tokiomis aplinkybėmis vien to, kad Tetra turi žinių ir patirties bei „pirmaujančias technologijas“ aseptinio kartono sektoriuje ir kad SIG šiuo metu „negali nukonkuruoti Tetra pakavimo sistemos, naudojančios ištisinį aseptinio kartono ruloną“ (218 konstatuojamoji dalis), nepakanka įrodyti, kad SIG ar kiti jos konkurentai negalėtų turėti naudos iš galimo susijungusio ūkio subjekto sprendimo diegti mažiau naujovių. Nors Komisijos per posėdį paminėtos didelės naujovių diegimo atitinkamose rinkose išlaidos yra svarbus ir tikriausia teisingas argumentas, jis savaime negali pateisinti Komisijos išvados, kad Tetra konkurentai negalėtų turėti naudos iš susijungusio ūkio subjekto sprendimo diegti mažiau naujovių.

331    Komisija taip pat padarė klaidingą išvadą, kad, be Tetra, SIG grupė yra „vienintelė kita įmonė pasaulyje, gaminanti ir parduodanti ir pakavimo į kartoną, ir pakavimo į PET įrenginius“ (400 konstatuojamoji dalis), nes, kaip yra akivaizdu iš ginčijamo sprendimo (94 konstatuojamoji dalis ir 329 konstatuojamosios dalies 146 išnaša), Elopak grupė taip pat gali tai daryti pagal susitarimus su kitomis PET įrenginių rinkose veikiančiomis įmonėmis (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 291 punktą). Nors priimdama ginčijamą sprendimą Komisija žinojo apie šiuos Elopak pajėgumus, ji nepaaiškino, kodėl manė, kad jie neturi reikšmės priimant ginčijamą sprendimą.

332    Todėl ginčijamame sprendime pakankamai neįrodyta, kad susijungęs subjektas turėtų mažiau paskatų, nei jų dabar turi Tetra, diegti naujoves kartono sektoriuje.

333    Iš to išplaukia, kad ginčijamame sprendime pateikiami įrodymai nepakankamai patvirtina, jog Sidel praradus savo potencialios konkurentės poziciją pakeistos koncentracijos įtaka Tetra užimamai padėčiai, pirmiausia aseptinio kartono rinkose, būtų tokia, kad būtų tenkinamos reglamento 2 straipsnio 3 dalies sąlygos. Iš tikrųjų iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad nebuvo įrodyta, jog naujo ūkio subjekto padėtis kartono rinkose būtų sustiprinta jo konkurentų atžvilgiu.

4.     Dėl trečiosios motyvavimo dalies, susijusios su bendru sustiprinimo poveikiu

334    Paskutinė Komisijos motyvavimo dalis dėl konglomeratinio pakeistos koncentracijos poveikio susijusi su bendra susijungusio ūkio subjekto padėtimi, kurią jis įgytų jautrių produktų pakavimo rinkoje, t. y. „dominuojančia padėtimi dviejose glaudžiai susijusiose gretimose rinkose (pakavimo į kartoną ir į PET įrenginių rinkose) ir svarbia padėtimi trečiojoje rinkoje (HDPE)“ (404 konstatuojamoji dalis). Komisijos teigimu, tuomet susijungęs ūkio subjektas galėtų sustiprinti savo dominuojančią padėtį kartono ir PET rinkose, padidindamas patekimo į šias rinkas kliūtis bei susilpnindamas savo konkurentus.

335    Šiuo atžvilgiu Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad ši ginčijamo sprendimo dalis susijusi su bendra susijungusio ūkio subjekto padėtimi jautrių produktų pakavimo rinkoje. Tačiau šis koncentracijos, apie kurią pranešta, poveikis negali būti vertinamas atskirai nuo ginčijamame sprendime pateiktos analizės, susijusios su dviem pirmomis Komisijos motyvavimo dalimis. Kadangi šių dviejų dalių analizėje yra akivaizdžių vertinimo klaidų (žr. šio sprendimo 146–333 punktus), trečiąją dalį taip pat reikia atmesti ir nebūtina jos išsamiau nagrinėti.

5.     Bendra išvada dėl ieškinio pagrindo, susijusio su prognozuojamo konglomeratinio poveikio nebuvimu

336    Iš viso to, kas nurodyta, aišku, kad ginčijamame sprendime pakankamai neįrodyta, jog pakeista koncentracija turėtų reikšmingą antikonkurencinį konglomeratinį poveikį. Visų pirma jame pakankamai neįrodyta, kad kurioje nors iš atitinkamų pakavimo į PET įrenginių rinkų būtų sukurta dominuojanti padėtis ir kad būtų sustiprinta esama Tetra padėtis aseptinio kartono rinkose. Todėl reikia daryti išvadą, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, uždraudusi pakeistą koncentraciją remdamasi ginčijamame sprendime pateiktais įrodymais, susijusiais su prognozuojamu konglomeratiniu poveikiu.

III –  Bendra išvada

337    Todėl ieškinio pagrindus, susijusius su horizontalaus, vertikalaus ir konglomeratinio antikonkurencinio poveikio nebuvimu, reikia pripažinti pagrįstais, o likusių ieškinio pagrindų nebereikia nagrinėti.

338    Tad ginčijamas sprendimas panaikinamas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

339    Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi atsakovė pralaimėjo bylą, o ieškovė prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, pastaroji turi padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija),

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2001 m. spalio 30 d. Komisijos sprendimą C (2001) 3345, galutinis, kuriuo koncentracija pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu (byla COMP/M.2416 - Tetra Laval/Sidel).

2.      Komisija padengia savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Vesterdorf Pirrung Forwood

Paskelbta 2002 m. spalio 25 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

H. Jung       B. Vesterdorf

Turinys

Teisinis pagrindas

Faktinės aplinkybės

Ginčijamas sprendimas

Skystų maisto produktų pakuočių sektorius

Atitinkamų produktų rinkos

Dėl atitinkamos geografinės rinkos

Koncentracijos, apie kurią pranešta, analizė konkurencijos teisės požiūriu

Dėl įsipareigojimų

Procesas

Šalių reikalavimai

Dėl teisės

I –  Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimu

A –  Šalių argumentai

B –  Pirmosios instancijos teismo vertinimas

1.  Pirminės pastabos

2.  Dėl pirmosios ieškinio pagrindo dalies, susijusios su Ivaldi ataskaita

3.  Dėl antrosios ieškinio pagrindo dalies, susijusios su atsakymais į rinkos tyrimą

4.  Išvada

II –  Dėl ieškinio pagrindų, susijusių su reglamento 2 straipsnio pažeidimu

A –  Pirminės pastabos

B –  Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su pakeistos koncentracijos horizontalaus ir vertikalaus antikonkurencinio poveikio nebuvimu

1.  Pirminės pastabos

2.  Dėl vertikalaus poveikio

a)  Šalių argumentai

b)  Pirmosios instancijos teismo vertinimas

3.  Dėl vertikalaus poveikio

a)  Šalių argumentai

b)  Pirmosios instancijos teismo vertinimas

4.  Išvada

C –  Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su prognozuojamo konglomeratinio poveikio nebuvimu

1.  Pirminės pastabos

2.  Dėl pirmosios dalies, susijusios su sverto efekto naudojimu

a)  Su bendromis bylos aplinkybėmis susiję svarstymai

i) Su laiku susiję konglomeratinio poveikio aspektai

ii) Su konkrečiu konglomeratinio poveikio pobūdžiu susiję klausimai

b)  Šalių argumentai

i) Dėl galimybės pasinaudoti sverto efektu

ii) Dėl konkurentų išstūmimo pasekmių

c)  Pirmosios instancijos teismo vertinimas

i) Dėl galimybės pasinaudoti sverto efektu

ii) Tikėtinas augimo lygis

iii) Dėl sverto efekto panaudojimo būdų

iv) Dėl galimų pasinaudojimo sverto efektu pasekmių PET įrenginių, išskyrus SBM mašinas, rinkose

Pirminės pastabos

Dėl barjerinių technologijų

Dėl išpilstymo į PET mašinų

–  Dėl neaseptinio išpilstymo į PET mašinų

–  Dėl aseptinio išpilstymo į PET mašinų

–  Išvada dėl išpilstymo į PET mašinų

Dėl plastikinių butelių uždarymo sistemų ir pagalbinių PET įrenginių

Bendra išvada dėl PET įrenginių rinkų, išskyrus SBM mašinas

v) Dėl SBM mašinų rinkų

Dėl SBM mašinų universalumo

Dėl prognozuojamų išstūmimo pasekmių

–  Dėl mažos galios SBM mašinų rinkos

–  Dėl didelės galios SBM mašinų rinkos

Išvada dėl SBM mašinų

vi) Bendra išvada dėl pasinaudojimo sverto efektu

3.  Dėl antrosios dalies, susijusios su potencialios konkurencijos kartono rinkose suma˛inimu

a)  Pirminės pastabos

b)  Šalių argumentai

c)  Pirmosios instancijos teismo vertinimas

4.  Dėl trečiosios motyvavimo dalies, susijusios su bendru sustiprinimo poveikiu

5.  Bendra išvada dėl ieškinio pagrindo, susijusio su prognozuojamo konglomeratinio poveikio nebuvimu

III –  Bendra išvada

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1? Proceso kalba: anglų.

2 – Konfidenciali informacija nenurodyta.