BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. vasario 17 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „F 1-LIVE“ paraiška – Ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas ir ankstesni žodiniai nacionaliniai bei tarptautinis prekių ženklai „F 1“ ir F1 Formula 1 – Protesto atmetimas Apeliacinėje taryboje – Santykiniai atmetimo pagrindai – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis)“
Byloje T‑10/09
Formula One Licensing BV, įsteigta Roterdame (Nyderlandai), atstovaujama advokatų B. Klingberg ir K. Sandberg,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą A. Folliard‑Monguiral,
atsakovę,
įstojusi į bylą šalis Bendrajame Teisme, kuriai leista pakeisti Racing-Live SAS, kitą procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalį,
Global Sports Media Ltd, įsteigta Hamiltone (Bermudoje), iš pradžių atstovaujama advokatų T. de Haan ir J.‑J. Evrard, vėliau – advokato T. de Haan,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2008 m. spalio 16 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 7/2008‑1), susijusio su protesto procedūra tarp Racing-Live SAS ir Formula One Licensing BV,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. E. Martins Ribeiro, teisėjai S. Papasavvas ir N. Wahl (pranešėjas),
posėdžio sekretorė K. Pocheć, administratorė,
susipažinęs su 2009 m. sausio 14 d. Teismo kanceliarijoje pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su 2009 m. kovo 30 d. Teismo kanceliarijoje pateiktu VRDT atsakymu į ieškinį,
susipažinęs su 2009 m. balandžio 10 d. Teismo kanceliarijoje pateiktu įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį,
įvykus 2010 m. birželio 10 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2004 m. balandžio 13 d. Racing-Live SAS, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146; pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo rašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 16, 38 ir 41 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:
– 16 klasė: „Žurnalai, brošiūros, knygos; visos šios prekės susijusios su Formulė 1 sritimi“,
– 38 klasė: „Pateikimas ir knygų, žurnalų bei laikraščių platinimas kompiuterių terminalais; visos šios paslaugos susijusios su Formulė 1 sritimi“,
– 41 klasė: „Knygų, straipsnių ir periodinių leidinių paskelbimas elektroniniu būdu; informacija apie pramogas; konkursų internete organizavimas; vietų į renginius rezervavimas; lošimai internetu; visos šios paslaugos susijusios su formulė 1 sritimi“.
4 Ši registracijos paraiška buvo paskelbta 2005 m. sausio 31 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 5/2005.
5 2005 m. gegužės 2 d. ieškovė Formula One Licensing BV pateikė protestą pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) dėl prašomo prekių ženklo registracijos, nurodydama galimybę supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir 5 dalį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis).
6 Protestas buvo grindžiamas visų pirma šiomis ankstesnėmis registracijomis:
– trimis žodinio žymens F1 registracijomis: 1999 m. gruodžio 20 d. šis žymuo tarptautiniu lygiu buvo įregistruotas Nr. 732134, o jo registracija galiojo Danijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vengrijoje 16, 38 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms ir apėmė, be kita ko, prekes ir paslaugas, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas; 2000 m. gegužės 10 d. Vokietijoje jis buvo įregistruotas Nr. 30007412 41 klasės paslaugoms, atitinkančioms tokį aprašymą: „sporto renginių organizavimas“; 2001 m. rugpjūčio 13 d. Jungtinėje Karalystėje jis buvo įregistruotas Nr. 2277746D 16 klasės prekėms („popierius, kortelės, kartonas, spausdinimo, tapybos ir piešimo reikmenys; katalogai“) ir 38 klasės paslaugoms („telekomunikacijų paslaugos; elektroninis duomenų, vaizdo ir garso perdavimas kompiuterių terminalais ir tinklais“),
– 2003 m. gegužės 19 d. vaizdinio Bendrijos prekių ženklo registracija Nr. 631531 16, 38 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms, susijusia, be kita ko, su prekėmis ir paslaugomis, kurioms skirtas žemiau pavaizduotas prašomas registruoti prekių ženklas:
7 Protestas, grindžiamas visomis prekėmis ir paslaugomis, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, buvo pateiktas dėl visų prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimų prekių ir paslaugų.
8 Ieškovė rėmėsi visų prekių ženklų, kurių savininkė ji yra, ryškiu skiriamuoju požymiu, atsiradusiu dėl jų naudojimo kelerius metus įvairioms prekėms ir paslaugoms.
9 2007 m. spalio 17 d. sprendimu VRDT protestų skyrius, remdamasis tik ankstesne tarptautine registracija Nr. 732134, atmetė Bendrijos prekių ženklo paraišką. Jis konstatavo, kad prekės ir paslaugos, žymimos prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, yra panašios arba tapačios, o žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra vidutiniškai panašūs, todėl yra galimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte pavartota prasme.
10 2007 m. gruodžio 14 d. įstojusi į bylą šalis, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai), pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
11 2008 m. spalio 16 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Pirmoji apeliacinė taryba panaikino Protestų skyriaus sprendimą. Ji nusprendė, kad net jeigu nagrinėjamos prekės ir paslaugos yra tapačios arba panašios, nėra galimybės supainioti prašomo įregistruoti prekių ženklo su prekių ženklais, kurių savininkė yra ieškovė, Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte pavartota prasme, nes žymenys, dėl kurių kilo ginčas, turi akivaizdžių skirtumų. Be to, Apeliacinė taryba manė, kad atitinkama visuomenė, kurią sudaro paprasti vartotojai ir vartotojai specialistai, raidės „f“ ir skaitmens „1“ derinį suvoktų kaip lenktyninių automobilių kategorijos ir, aiškinant plačiau, kaip lenktynių, kuriose dalyvauja tokie automobiliai, bendrą apibūdinimą. Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad ankstesnių prekių ženklų geras vardas yra susijęs tik su prekių ženklo, kuris įregistruotas Nr. 631531, elementu „f 1“.
12 Dėl Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies Apeliacinė taryba nurodė, kad jeigu ankstesnis vaizdinis prekių ženklas gali sudaryti įspūdį, jog kalbama apie aukšto lygio, išskirtines ir prabangias technologijas, šis įspūdis perteikiamas tiktai elementu „f 1“, kuris sudaro logotipą F 1. Tačiau tik nedaug vartotojų skiriamąjį požymį priskirtų santrumpai F 1, nebent šalia jos būtų ir minėtas logotipas. Šiuo atžvilgiu Apeliacinė taryba konstatavo, kad joks prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas neprimena visuomenei šio logotipo ir kad todėl prašomas įregistruoti prekių ženklas nekenktų ankstesniems prekių ženklams, neterštų jų gero vardo ir neleistų savininkui nepagrįstai naudotis teigiamu šių prekių ženklų įspūdžiu.
Procesas ir šalių reikalavimai
13 2009 m. sausio 14 d. ieškovė pateikė ieškinį Teismo kanceliarijoje.
14 Ieškovė Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas,
– priteisti iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procedūrą VRDT.
15 VRDT ir įstojusi į bylą šalis Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
16 2010 m. birželio 8 d. faksimiliniu pranešimu Racing-Live ir Global Sports Media Ltd Teismui pranešė, kad pirmoji perdavė prašomą įregistruoti prekių ženklą (F 1-LIVE) antrajai, ir paprašė, kad Global Sports Media, kaip naujai minėto prekių ženklo savininkei, būtų leista šiame procese pakeisti pirminę savininkę. Kadangi per posėdį VRDT nepateikė prieštaravimų dėl šio prašymo pakeisti, Teismas leido atlikti prašomą pakeitimą, ir apie tai buvo pažymėta posėdžio protokole.
Dėl teisės
1. Dėl dokumentų, pirmą kartą pateiktų Teisme, priimtinumo
17 VRDT ir įstojusi į bylą šalis pirmiausia nurodo, kad ieškinio priedai A 6‑A 10 nebuvo pateikti vykstant administracinei procedūrai VRDT, todėl jie turi būti pripažinti nepriimtinais.
18 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ieškiniu dėl panaikinimo, pateiktu Teismui, siekiama patikrinti apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnį (dabar Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnis), todėl tokiomis aplinkybėmis Teismas neturi iš naujo nagrinėti faktinių aplinkybių, atsižvelgdamas į pirmą kartą jam pateiktus dokumentus. Faktai, kurie buvo pateikti Teismui, prieš tai apie juos nepranešus VRDT instancijoms, gali turėti įtakos tokio sprendimo teisėtumui tik tokiu atveju, jei VRDT ex officio privalėjo į juos atsižvelgti (2004 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Samar prieš VRDT – Grotto (GAS STATION), T‑115/03, Rink. p. II‑2939, 13 punktas ir 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Sadas prieš VRDT – LTJ Diffusion (ARTHUR ET FELICIE), T‑346/04, Rink. p. II‑4891, 19 punktas).
19 Šiuo atveju priedai A 6‑A 10 yra dokumentai, kurie prieš tai nebuvo pateikti VRDT, todėl turi būti pripažinti nepriimtinais, nesant būtinybės nagrinėti jų įrodomosios galios arba išklausyti šalių išsamesnių paaiškinimų (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo ARTHUR ET FELICIE 19 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
2. Dėl esmės
20 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo du pagrindus, atitinkamai susijusius su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu ir to paties reglamento 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu.
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
Šalių argumentai
21 Ieškovė iš esmės mano, kad yra galimybė supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą su ankstesniais prekių ženklais, kurie turi labai gerą vardą.
22 Visų pirma ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į aplinkybę, kad didžioji dalis nagrinėjamų prekių ir paslaugų yra tapati, o likusi dalis – ypač panaši. Be to, Apeliacinė taryba klaidingai manė, kad raidės „f“ ir skaitmens „1“ derinio, kurio tipografija įprasta, visuomenė nelaikytų prekių ženklu dėl to, kad jis yra tariamai bendrai naudojamas ir apibūdinamasis ir visiškai neturi skiriamojo požymio. Be to, kadangi elementas „f 1“ dominuoja ginčijamame prekių ženkle, ankstesni žodiniai prekių ženklai ir prašomas įregistruoti prekių ženklas yra labai panašūs vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai ir todėl yra galimybė juos supainioti, net jeigu ankstesniems žodiniams prekių ženklams būdingas tik silpnas skiriamasis požymis. Galiausiai yra ir galimybė supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą su vaizdiniu Bendrijos prekių ženklu „F1 Formula 1“, kuriam būdingas ypač ryškus skiriamasis požymis.
23 VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
Bendrojo Teismo vertinimas
24 Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas.
25 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką galimybę supainioti sudaro galimybė, kad visuomenė manys, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Remiantis ta pačia teismo praktika, galimybė supainioti turi būti visapusiškai įvertinta atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink. p. II‑2821, 30–33 punktus ir nurodytą teismų praktiką).
26 Taikant Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą galimybė supainioti reiškia, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra tapatūs arba panašūs ir kad prekės ar paslaugos, kurias jie žymi, yra tapačios arba panašios. Šios sąlygos yra kumuliacinės (žr. 2009 m. sausio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Commercy prieš VRDT – easyGroup IP Licensing (easyHotel), T‑316/07, Rink. p. II‑43, 42 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
27 Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad atitinkamą visuomenę sudaro paprasti Europos Sąjungos vartotojai ir kad todėl galimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į šią visuomenę. Šiai išvadai, kurios, be kita ko, šalys neginčijo, atsižvelgiant į nurodytų prekių ir paslaugų pobūdį, reikia pritarti.
28 Toliau dėl nagrinėjamų prekių ir paslaugų panašumo pakanka konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 25 ir 26 punktuose Apeliacinė taryba manė, jog įstojusios į bylą šalies veikla, kalbant apie prekybą spaudiniais ir pateikimą internetu (t. y. 16 ir 38 klasių prekės ir paslaugos), yra tapati ieškovės veiklai ir kad paskelbimo internete ir pramogų internete paslaugos „Formulė 1“ srityje (t. y. 41 klasės paslaugos) bei ieškovės siūlomos paslaugos yra labai panašios.
29 Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba įvertino nagrinėjamų prekių ir paslaugų panašumo laipsnį. Todėl šiuo atžvilgiu pateiktą ieškovės kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
30 Galiausiai ieškovė prieštarauja Apeliacinės tarybos vertinimui, kad nagrinėjami žymenys nėra labai panašūs ir kad nėra galimybės jų supainioti.
– Dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimo ir atitinkamos visuomenės jų suvokimo
31 Visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek tai susiję su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu nagrinėjamų žymenų panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų sukeliamu įspūdžiu, atsižvelgiant, be kita ko, į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (žr. 2007 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Shaker, C‑334/05 P, Rink. p. I‑4529, 35 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
32 Vertinant dviejų prekių ženklų panašumą, negali pakakti atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo sudedamąją dalį ir ją palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, nagrinėjamus prekių ženklus reikia lyginti vertinant kiekvieno iš jų visumą, tačiau tai nereiškia, kad tam tikrais atvejais viena ar kelios sudėtinio prekių ženklo sudedamosios dalys negali dominuoti bendrame įspūdyje, kurį jis daro atitinkamai visuomenei (minėto Sprendimo VRDT prieš Shaker 41 punktas ir nurodyta teismų praktika). Panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios (minėto Sprendimo VRDT prieš Shaker 42 punktas ir 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Nestlé prieš VRDT, C‑193/06 P, nepaskelbto Rinkinyje, 42 punktas). Taip visų pirma galėtų būti, jei ši sudedamoji dalis viena dominuotų atitinkamos visuomenės atmintyje išlikusiame šio prekių ženklo vaizde, o kitos šio prekių ženklo sudedamosios dalys būtų nežymios bendrame jo daromame įspūdyje (minėto Sprendimo Nestlé prieš VRDT 43 punktas).
33 Tačiau įprastu atveju, kai paprastas vartotojas prekių ženklą suvokia kaip visumą, ir, neatsižvelgiant į aplinkybę, kad viena ar kelios sudedamosios dalys gali dominuoti bendrame sudėtinio prekių ženklo įspūdyje, jokiu būdu negalima paneigti, kad konkrečiu atveju ankstesnis prekių ženklas, kurį trečioji šalis naudoja sudėtiniame žymenyje, apimančiame šios trečiosios šalies įmonės pavadinimą, net ir nebūdamas dominuojantis elementas sudėtiniame žymenyje, išlaiko nepriklausomą išskirtinę poziciją. Tokiu atveju dėl sudėtinio žymens sukurto bendro įspūdžio visuomenė gali manyti, kad nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos bent jau ekonomiškai susijusių įmonių, ir tokiu atveju reikia pripažinti, kad yra galimybė supainioti (2005 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Medion, C‑120/04, Rink. p. I‑8551, 30 ir 31 punktai).
34 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra sudėtinis, nes jį sudaro du žodiniai elementai t. y. „f 1“ ir „live“, kuriuos skiria jungiamasis brūkšnys ir keli vaizdiniai elementai. Abu žodiniai elementai patalpinti tamsios spalvos stačiakampyje, kurio centre yra apvali figūra, laipsniškai besikeičianti iš baltos į juodą spalvą. Elementas „f 1“ baltai užrašytas viršutinėje kairiojoje stačiakampio dalyje, o elementas „live“ juodomis, baltai įrėmintomis raidėmis užrašytas vidurinėje dešinėje stačiakampio dalyje.
35 Ankstesni prekių ženklai, kuriais grindžiamas protestas, yra vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „F1 Formula 1“ ir žodiniai nacionaliniai bei tarptautinis prekių ženklai „F 1“.
36 Žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimo tikslais ieškovė pateikė įvairių argumentų, kad būtų pripažinta, jog elementas „f 1“ yra prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantis elementas. Taip pat ji primena aplinkybę, kad santrumpa „F 1“, kurios tipografija įprasta, buvo įregistruota keliose valstybėse. Be to, ji ginčija Apeliacinės tarybos vertinimą, kad minėtai santrumpai būdingas tik silpnas skiriamasis požymis ir kad atitinkama visuomenė raidės „f“ ir skaitmens „1“ derinio nelaikytų prekių ženklu.
37 Atsižvelgiant į klausimo dėl dominuojančio elemento įtaką žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo vertinimui, prieš palyginant šiuos žymenis reikia išnagrinėti šiuos argumentus.
38 Reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba pirmiausia nusprendė, jog atitinkama visuomenė raidės „f“ ir skaitmens „1“ derinį laikytų žodžių junginio formulė 1 santrumpa, kuria bendrai apibūdinama lenktyninių automobilių kategorija ir, aiškinant plačiau, lenktynės, kuriose dalyvauja tokie automobiliai (ginčijamo sprendimo 33 punktas). Antra, ji nusprendė, kad atitinkama visuomenė gali manyti, jog Bendrijos prekių ženklo, įregistruoto Nr. 631531, elementas „f 1“ yra prekių ženklas, ieškovės naudojamas vykdyti savo komercinę veiklą automobilių lenktynių „Formulė 1“ srityje (ginčijamo sprendimo 34 punktas). Remdamasi tuo Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad reikia atskirti elementą „f 1“, kuris yra raidės ir skaičiaus derinys, nuo žymens „F 1“, kuris yra logotipas (ginčijamo sprendimo 35 punktas).
39 Šiai išvadai reikia pritarti.
40 Pirma, iš bylos medžiagoje esančių įrodymų matyti, kad reklama, kurią ieškovė vykdė pastaruosius dešimt metų, yra susijusi tik su vaizdiniu Bendrijos prekių ženklu Nr. 631531, ir kad išduodama licencijas ji pažymėjo logotipą F 1 nustatydama gaires bei koncepcinius nurodymus, kad užtikrintų nesikeičiantį šių prekių ženklų naudojimą.
41 Dėl šių griežtų taisyklių taikymo ieškovei pavyko padaryti taip, kad atitinkama visuomenė vienodai suvoktų elementą „f 1“ kaip vaizduojantį logotipą F 1.
42 Tačiau reikia konstatuoti, kad ieškovė nenustatė taisyklių, susijusių su elemento „f 1“ naudojimu kitaip nei kad kaip logotipo F 1, kaip tai buvo tarptautinės registracijos Nr. 732134 atveju. Taigi yra žinoma, kad elementą „f 1“ ieškovė arba licencijų turėtojai visuomet naudojo kartu su logotipu „F 1“ (nebent logotipas negalėjo būti pateikiamas dėl paties naudojamo pateikimo būdo).
43 Antra, iš ieškovės pateiktų įrodymų, visų pirma iš Vokietijoje atliktos apklausos rezultatų ir liudytojo parodymų, matyti, kad plačioji visuomenė žino, jog „F 1“ yra įprasta junginio „formulė 1“ santrumpa, apibūdinanti lenktyninių automobilių kategoriją ir, aiškinant plačiau, lenktynes, kuriose dalyvauja tokie automobiliai. Be to, „formulė 1“ bendrai naudojamas apibūdinant automobilių lenktynių sportą, kurį visuomenė sietų ne su konkrečiomis lenktynėmis, organizuojamomis grupės, kuriai priklauso ieškovė, bet su aukščiausia bet kokių automobilių lenktynių kategorija. Iš tikrųjų nėra kito žodžio ar junginio, kurie tiktų apibūdinti šios rūšies sportą.
44 Be kita ko, reikia nurodyti, kad ieškovė neginčija Apeliacinės tarybos išvados, kad junginys „formulė 1“ yra įprastas kasdienės kalbos junginys, apibūdinantis lenktyninius automobilius ir, aiškinant plačiau, automobilių lenktynes, ir kad F 1 yra gerai žinoma minėto junginio santrumpa. Be to, ieškovės pateikti įrodymai, visų pirma dokumentai, pridėti prie ankstesniame punkte minėtų liudytojo parodymų, taip pat parodo, kad santrumpa F 1 gali būti naudojama apibūdinant. Todėl santrumpa F 1 yra bendrinė kaip ir junginys „formulė 1“.
45 Tokiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, paprastai visuomenė apibūdinamojo elemento, kuris yra sudėtinio prekių ženklo dalis, nelaikys šio prekių ženklo sudaryto bendro įspūdžio skiriamuoju ir dominuojančiu elementu (žr. 2007 m. lapkričio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gateway prieš VRDT – Fujitsu Siemens Computers (ACTIVY Media Gateway), T‑434/05, nepaskelbto Rinkinyje, 47 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
46 Be to, remiantis vien faktu, kad ankstesnis žodinis prekių ženklas buvo įregistruotas kaip nacionalinis ar tarptautinis prekių ženklas, neatmetama galimybė, kad jis yra aiškiai apibūdinamojo pobūdžio arba, kitaip tariant, kad jam būdingas tik silpnas skiriamasis požymis nurodytų prekių ir paslaugų atžvilgiu (žr. 2009 m. spalio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Deutsche Rockwool Mineralwoll prieš VRDT – Redrock Construction (REDROCK), T‑146/08, nepaskelbto Rinkinyje, 51 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
47 Taigi reikia priminti, jog tarptautinio ar nacionalinio prekių ženklo, šiuo atveju ieškovės prekių ženklų, galiojimas gali būti paneigiamas ne per Bendrijos prekių ženklo registracijos procedūrą, o tik per atitinkamoje valstybėje narėje pradėtą registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą (žr. 2008 m. lapkričio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Shaker prieš VRDT – Limiñana y Botella (Limoncello della Costiera Amalfitana shaker), T‑7/04, Rink. p. II‑3085, 26 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
48 Vis dėlto VRDT turėjo patikrinti, kaip atirinkama visuomenė suvokia elementą „f 1“ prašomame įregistruoti prekių ženkle.
49 Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus ir pateikus įrodymus reikia daryti išvadą, kad atitinkama visuomenė elementą „f 1“ prašomame įregistruoti prekių ženkle suvoktų ne kaip skiriamąjį elementą, bet kaip apibūdinti skirtą elementą.
50 Todėl Apeliacinė taryba buvo teisi manydama, kad elementas „f 1“, kurio tipografija įprasta, turi tik silpną skiriamąjį požymį nurodytų prekių ir paslaugų atžvilgiu ir kad galimas vaizdinio Bendrijos prekių ženklo, naudojamo Sąjungoje, geras vardas iš esmės yra susijęs tik su pačiu logotipu.
51 Byla, kurioje priimtas šio sprendimo 33 punkte minėtas Sprendimas Medion, kuriuo ieškovė rėmėsi per posėdį, nėra svarbi šiai bylai. Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad žymuo „F 1“ neužima autonomiškos skiriamosios pozicijos prašomame įregistruoti prekių ženkle, nes, kaip jau buvo nurodyta, atitinkama visuomenė elementą „f 1“ laikytų apibūdinamuoju minėto prekių ženklo elementu.
52 Todėl ieškovės argumentą, kad elementui „F 1“ būdingas ypač ryškus skiriamasis požymis, bei argumentą, kad šio elemento, kurio tipografija įprasta, reputacija yra tokia pati kaip ir logotipo, reikia atmesti kaip nepagrįstus. Be to, priešingai nei tvirtina ieškovė, išvados, kad ankstesni žodiniai nacionaliniai ir tarptautinis prekių ženklai buvo iš tikrųjų naudojami, negalima daryti remiantis pateiktais įrodymais, susijusiais su logotipu „F 1“.
– Dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo ir ankstesnių žodinių nacionalinių ir tarptautinio prekių ženklų „F 1“ palyginimo
53 Šiuo atveju ankstesni nacionaliniai ir tarptautinis prekių ženklai yra žodiniai prekių ženklai, sudaryti iš elemento „f 1“, o prašomas įregistruoti prekių ženklas yra sudėtinis (žr. šio sprendimo 34 punktą).
54 Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad nagrinėjamiems žymenims būtingas tam tikras panašumas dėl jiems bendro elemento „f 1“. Tačiau dėl ilgumo, žodžio „live“ buvimo ir aplinkybės, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle yra vaizdinis elementas, jie skiriasi vizualiai.
55 Fonetiniu požiūriu reikia konstatuoti, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro du žodžiai, o ankstesnius prekių ženklus – vienas žodis. Reikia konstatuoti, kad papildomo žodžio, kuris yra ištariamas, pridėjimas prašomame įregistruoti prekių ženkle tam tikra dalimi atsveria bendrą elementą „f 1“. Tačiau dėl to, kad abiejuose žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, yra elementas „f 1“, kuris prašomame įregistruoti prekių ženkle ištariamas pirmiausia, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog egzistuoja tam tikras fonetinis panašumas.
56 Dėl konceptualaus panašumo reikia nurodyti, kad ankstesniu prekių ženklu apibūdinama konkreti lenktyninių automobilių rūšis, t. y. „Formulė 1“ automobiliai, be to, jis gali būti suprantamas kaip netiesioginė „Formulė 1“ lenktynių nuoroda. Prašomu įregistruoti prekių ženklu perduodama ta pati informacija, tačiau dėl papildomo žodžio „live“, kuris siejasi su renginio apžvalga ir tiesioginiu jo transliavimu, konceptualiai jis yra turtingesnis už ankstesnį prekių ženklą. Todėl nors bendras žodinis elementas „f 1“ reiškia, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, turi tam tikrų konceptualių panašumų, šio panašumo laipsnis išlieka nedidelis.
57 Kaip ir nurodė Apeliacinė taryba, reikia konstatuoti, jog nėra galimybės supainioti prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, nes vartotojai nesusietų prašomame įregistruoti prekių ženkle esančio elemento „f 1“ su ieškove dėl to, kad vienintelis žymuo, kurį jie įprato sieti su ieškove, yra prekių ženklo „F1 Formula 1“ logotipas, o ne parašytasis standartine tipografija, ir kad vartotojai įprastos tipografijos F 1 laikytų „formulė 1“ santrumpa, t. y. apibūdinamąja nuoroda.
58 Taigi reikia palyginti prašomą įregistruoti prekių ženklą su ieškovei priklausančiu vaizdiniu Bendrijos prekių ženklu „F1 Formula 1“.
– Dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo ir ankstesnio vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „F1 Formula 1“ palyginimo
59 Taigi, kaip teisingai konstatavo Apeliacinė taryba, prašomas įregistruoti prekių ženklas ir ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „F1 Formula 1“ akivaizdžiai skiriasi dėl bendro išdėstymo. Prašomame įregistruoti prekių ženkle „f“ ir „1“ yra tiesūs ir atskiri, o minėtame ankstesniame prekių ženkle šie elementai yra pasvirę į dešinę ir parašyti taip, kad tarpas tarp jų sukuria skaitmeninio elemento formą. Be to, šie du elementai pavaizduoti panaudojant ryškų spalvų kontrastą. Dešinėje prekių ženklo dalyje yra nykstančios linijos, greičiausiai reiškiančios greitį. Todėl reikia daryti išvadą, kad vizualiai nagrinėjami prekių ženklai yra visiškai nepanašūs.
60 Fonetiniu ir konceptualiu požiūriais nagrinėjimo rezultatai yra tapatūs F 1, kaip žodinio žymens, nagrinėjimo rezultatams (žr. šio sprendimo 55 ir 56 punktus), pagal kuriuos egzistuoja fonetinis ir konceptualus panašumas.
61 Šiuo atveju, visapusiškai vertinant galimybę supainioti, kuri pasižymi vizualaus panašumo nebuvimu ir aplinkybėmis, kad fonetinis bei konceptualus panašumai tik labai nedideli, pakanka konstatuoti, kad Apeliacinė taryba teisingai manė, jog nėra galimybės supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, nes atitinkama visuomenė nesupainiotų prašomo įregistruoti prekių ženklo su ieškovės prekių ženklu. Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad bendrinė reikšmė, kurią visuomenė suteikia žymeniui „F 1“, užtikrina, kad ši visuomenė suvoks, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas yra susijęs su „Formule 1“, bet dėl visiškai skirtingo išdėstymo jo nesusies su ieškovės veikla.
62 Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmąjį pagrindą.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu
Šalių argumentai
63 Ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba klaidingai atmetė argumentą, jog bendro elemento, t. y. elemento „f 1“, pakanka, kad žymenis, dėl kurių kilo ginčas, visuomenė susietų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalį. Todėl Apeliacinė taryba nepatikrino ir to, ar naudojant prašomą įregistruoti prekių ženklą būtų nesąžiningai pasinaudota ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu ar geru vardu ir taip būtų pakenkta jų savininkui.
64 VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
Bendrojo Teismo vertinimas
65 Iš Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies formuluotės matyti, kad jai taikyti nustatomos šios trys sąlygos: pirma, prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, tapatumas arba panašumas, antra, ankstesnio prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, geras vardas ir, trečia, galimybė, kad dėl neteisėto prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimo būtų nesąžiningai pasinaudota ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu arba jiems būtų pakenkta. Šios trys sąlygos yra kumuliacinės todėl nesant nors vienos iš jų minėta nuostata netaikoma (2005 m. gegužės 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Spa Monopole prieš VRDT – Spa-Finders Travel Arrangements (SPA‑FINDERS), T‑67/04, Rink. p. II‑1825, 30 punktas).
66 Taip pat reikia priminti, jog iš teismų praktikos matyti, kad Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalyje numatyta žala, jeigu ji padaroma, kyla dėl tam tikro prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnio, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė šiuos prekių ženklus susieja, t. y. nustato tarp jų ryšį, nors jų ir nesupainioja (pagal analogiją žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, Rink. p. I‑8823, 30 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
67 Taigi, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 66 punkto, žymuo, kurio naudojimą ir galbūt gerą vardą ieškovė įrodė, yra tik tas, kuris Bendrijos lygiu buvo įregistruotas Nr. 631531, t. y. logotipas. Todėl pirmiausia kyla klausimas, ar nagrinėjami vaizdiniai žymenys yra tapatūs arba panašūs. Iš tikrųjų žymens skiriamasis požymis ir geras vardas atsiranda virtualiai sujungus labai kontrastingomis spalvomis pavaizduotą raidę „f“ ir skaitmenį „1“. Vien aplinkybės, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle yra raidė „f“ ir skaitmuo „1“, kai šis buvimas nėra išskirtinis, nepakanka padaryti išvadą, kad nagrinėjami prekių ženklai yra susiję. Todėl, nepaisant fonetinio ir konceptualus panašumo, reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos išvadą, kad nė vienas prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas neprimena visuomenei logotipo F 1, tad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, negali būti laikomi panašiais.
68 Kadangi neįvykdyta viena iš trijų šio sprendimo 65 punkte nurodytų kumuliacinių sąlygų, nereikia nuspręsti, ar šuo atveju tenkinama trečioji Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlyga.
69 Iš to išplaukia, kad reikia atmesti ir antrąjį pagrindą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Formula One Licensing BV bylinėjimosi išlaidas.
Martins Ribeiro | Papasavvas | Wahl |
Paskelbta 2011 m. vasario 17 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.