BENDROJO TEISMO (ketvirtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. gruodžio 7 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų politika – Rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra – Direktyvos 2013/36/ES 22 straipsnis – ECB prieštaravimas kredito įstaigos kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimui – Vertinimo laikotarpio eigos pradžia – ECB dalyvavimas pradiniame procedūros etape – Siūlomo įsigyjančio asmens finansinio stabilumo ir rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijai – Tinkamo pagrindo prieštarauti įsigijimui remiantis vienu ar daugiau vertinimo kriterijų buvimas – Procedūros reglamento 106 straipsnis – Nemotyvuotas prašymas surengti teismo posėdį“

Byloje T‑330/19

PNB Banka AS, įsteigta Rygoje (Latvija), atstovaujama avocat O. Behrends,

ieškovė,

prieš

Europos Centrinį Banką (ECB), atstovaujamą C. Hernández Saseta, F. Bonnard ir V. Hümpfner,

atsakovą,

palaikomą

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Triantafyllou, A. Nijenhuis ir A. Steiblytės,

įstojusios į bylą šalies,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija),

kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas S. Gervasoni (pranešėjas), teisėjai L. Madise, P. Nihoul, R. Frendo ir J. Martín y Pérez de Nanclares,

kancleris E. Coulon,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė PNB Banka AS prašo panaikinti Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą, apie kurį pranešta 2019 m. kovo 21 d. raštu, kuriuo ši institucija nusprendė pareikšti prieštaravimą sandoriui, kuriuo įsigyjama B kvalifikuotoji akcijų paketo dalis (toliau – ginčijamas sprendimas).

I.      Ginčo aplinkybės

2        Ginčijamo sprendimo priėmimo metu ieškovė buvo mažiau svarbi kredito įstaiga, kaip tai suprantama pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63), 6 straipsnio 4 dalį (toliau – mažiau svarbi kredito įstaiga), įsteigta Latvijoje. Atsižvelgiant į tai, jai buvo nustatyta tiesioginė rizikos ribojimu pagrįsta Finanšu un kapitāla tirgus komisija (Finansų ir kapitalo rinkų komisija, Latvija; toliau – FKTK) priežiūra.

3        Ieškinio pareiškimo metu CR buvo pagrindinis ieškovės akcininkas.

4        Ieškovės teigimu, 2017 m. rugpjūčio mėn. CR kreipėsi į Jungtinės Karalystės institucijas dėl tariamų A, Latvijas Banka (Latvijos centrinis bankas) valdytojo, korupcinių veikų. Nurodytos veikos pasireiškė banko valdytojo bandymais, naudojantis savo įtaka FKTK, gauti kyšių iš CR.

5        2017 m. gruodžio 12 d. ieškovė, CR ir kiti jo šeimos nariai, ieškovės akcininkai, pradėjo arbitražo procedūrą prieš Latvijos Respubliką Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID), remdamiesi 1994 m. sausio 24 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Latvijos Respublikos sutartimi dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos.

6        Ieškovės teigimu, 2017 m. gruodžio mėn. CR pranešė Latvijos valdžios institucijoms apie šio sprendimo 4 punkte nurodytas korupcines veikas.

7        2018 m. vasario 17 d. A buvo suimtas, nes 2018 m. vasario 15 d. Korupcijas novēršanas un apkarošanas birojs (Korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuras, Latvija; toliau – KNAB) jo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Šis tyrimas buvo pradėtas dėl kaltinimų korupcija, susijusių su vieno iš Latvijos bankų (ne ieškovės) priežiūros procedūra. 2018 m. vasario 19 d. sprendimu KNAB panaikino A nustatytus laisvės apribojimus, tačiau pritaikė jam kelias prevencines priemones (tarp jų – uždraudė jam eiti Latvijos centrinio banko valdytojo pareigas).

8        2018 m. birželio 28 d. šio sprendimo 7 punkte nurodytam tyrimui vadovaujanti prokurorė pateikė A kaltinimus. 2019 m. gegužės 24 d. papildytame kaltinamajame akte nurodyti trys kaltinimai. Pirmasis kaltinimas susijęs su 2010 m. kito Latvijos banko (ne ieškovės) stebėtojų tarybos pirmininko pasiūlyto kyšio priėmimu ir pačiu kyšiu, už kurį A tariamai patarė, kaip šiam bankui išvengti FKTK priežiūros, ir nedalyvavo jos posėdžiuose, svarstant su šio banko priežiūra susijusius klausimus. Antrasis kaltinimas pareikštas, pirma, dėl to, kad po 2012 m. rugpjūčio 23 d. A priėmė to paties banko valdybos pirmininko pavaduotojo pasiūlytą kyšį už patarimus, kaip galima panaikinti FKTK nustatytus veiklos apribojimus ir išvengti tolesnių apribojimų, ir, antra, dėl to, kad A sutiko priimti pusę šio kyšio. Trečiasis kaltinimas susijęs su pinigų plovimu siekiant nuslėpti A gautų lėšų (t. y. antrajame kaltinime nurodyto kyšio) kilmę, atliktus pervedimus ir nuosavybę.

9        2018 m. spalio 1 d. ieškovė pranešė FKTK apie savo ketinimą tiesiogiai įsigyti B, kitos Latvijos kredito įstaigos (toliau – tikslinis bankas), kvalifikuotąją akcijų paketo dalį; tuomet jai priklausytų daugiau nei 50 % tos kredito įstaigos kapitalo ir balsavimo teisių. Tą pačią dieną CR informavo FKTK apie savo ketinimą netiesiogiai (dalyvaujant ieškovės kapitale) įsigyti kvalifikuotąją tikslinio banko akcijų paketo dalį.

10      2018 m. spalio 3 d. FKTK pranešė ieškovei laikanti jos pranešimą neišsamiu ir nurodė, kad jo nevertins. Kitą dieną ji paprašė ieškovės pateikti papildomos informacijos.

11      2018 m. spalio 19 d. siūlomi netiesioginiai įsigyjantys asmenys (išskyrus CR), visų pirma CT, pranešė FKTK apie savo ketinimą netiesiogiai įsigyti kvalifikuotąją tikslinio banko akcijų paketo dalį.

12      2018 m. spalio 19 ir 22 d. ieškovė pateikė FKTK papildomos informacijos, įskaitant verslo planą.

13      2018 m. spalio 30 d. FKTK pranešė ieškovei mananti, kad pateikta informacija neišsami, ir nurodė, kad jos nevertins. Kitą dieną ji paprašė ieškovės pateikti papildomos informacijos.

14      2018 m. lapkričio 1 ir 20 d. siūlomi įsigyjantys asmenys pateikė prašomos papildomos informacijos, taip pat ir atnaujintą verslo planą.

15      2018 m. lapkričio 23 d. FKTK įsigyjantiems asmenims patvirtino gavusi jų pranešimus ir nurodė, kad jie yra išsamūs ir kad bus įvertinti per 60 darbo dienų.

16      2019 m. sausio 15 ir 18 d. FKTK paprašė ieškovės ir CR pateikti papildomos informacijos. Ji sustabdė vertinimo laikotarpį, kol bus pateikta atitinkama informacija, tačiau ne ilgiau kaip iki 2019 m. vasario 13 d.

17      2019 m. vasario 12 ir 13 d. ieškovė ir CR pateikė prašomą papildomą informaciją.

18      2019 m. vasario 15 d. raštu FKTK patvirtino gavusi pateiktą informaciją ir informavo siūlomus įsigyjančius asmenis, kad vertinimo laikotarpis baigsis 2019 m. kovo 22 d.

19      2019 m. vasario 26 d. Sprendimu Rimšēvičs ir ECB / Latvija (C‑202/18 ir C‑238/18, EU:C:2019:139) Teisingumo Teismas panaikino 2018 m. vasario 19 d. KNAB sprendimą tiek, kiek juo A buvo uždrausta eiti Latvijos centrinio banko valdytojo pareigas. Jis nusprendė, kad Latvijos Respublika neįrodė, jog A nušalinimas nuo Latvijos centrinio banko valdytojo pareigų buvo pagrįstas pakankamais įrodymais, kad jis padarė sunkų nusižengimą, kaip tai suprantama pagal Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statuto 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

20      Tą pačią dieną FKTK priėmė sprendimą Nr. 45/2019, kuriuo ieškovė buvo įpareigota individualiai ir konsoliduotai laikytis 12 % bendro kapitalo reikalavimo atliekant rizikos ribojimo tikrinimą ir vertinimą (toliau – SREP bendras kapitalo reikalavimas).

21      2019 m. kovo 1 d. FKTK pateikė ECB pasiūlymą dėl sprendimo, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 1024/2013 15 straipsnio 2 dalyje, kuriame ji prieštaravo siūlomam įsigijimui.

22      2019 m. kovo 7 d. raštu ECB paprašė siūlomų įsigyjančių asmenų pateikti pastabas dėl sprendimo projekto.

23      2019 m. kovo 14 d. raštu ieškovė ir CR pateikė pastabas.

24      2019 m. kovo 21 d. raštu ECB pranešė siūlomiems įsigyjantiems asmenims apie ginčijamą sprendimą. Taip ši institucija pareiškė prieštaravimą, kad būtų įsigyta kvalifikuotoji akcijų paketo dalis ir viršyta:

–        30 % tikslinio banko kapitalo ir balsavimo teisių, kurias netiesiogiai valdo CR kartu su kitomis šalims, netiesioginiais įsigyjančiais asmenimis;

–        50 % tikslinio banko kapitalo ir balsavimo teisių, kurias tiesiogiai valdo ieškovė kaip tiesioginis įsigyjantis asmuo.

25      Prie ginčijamo sprendimo ECB pridėjo atsakymą į ieškovės ir CR 2019 m. kovo 14 d. rašte pateiktas pastabas (toliau – atsakymas į pastabas).

26      Pirma, ECB nurodė, kad siūlomų įsigyjančių asmenų finansinio patikimumo kriterijus turėtų būti laikomas įvykdytu nustačius, kad toks asmuo gali ne tik finansuoti siūlomą įsigijimą, bet ir artimiausiu metu užtikrinti patikimą finansinę siūlomo tiesioginio įsigyjančio asmens ir tikslinio banko struktūrą.

27      ECB manymu, ieškovė turėjo lėšų tikslinio banko akcijoms įsigyti. Kartu ši institucija nustatė, kad ieškovė patyrė daug grynųjų nuostolių. ECB manymu, ieškovei iškilo didelė kredito rizika, visų pirma tai, kad 2018 m. viduryje neveiksnių paskolų buvo 47 %, be to, jai nepakako nuosavų lėšų. Konkrečiai ši institucija pabrėžė, kad ieškovės nuosavų lėšų rodikliai neatitinka bendro kapitalo reikalavimo (EGC). ECB pažymėjo, kad 2018 m. pabaigoje ieškovė kelių sandorio šalių atžvilgiu pažeidė didelių pozicijų reikalavimus. ECB nurodė, kad ieškovė neatsižvelgė į sandoriams su susijusiomis šalimis (kiek tai susiję su CR) taikomus apribojimus. Jis laikėsi nuomonės, kad ieškovė prireikus nebūtų pajėgi tiksliniam bankui suteikti finansinės paramos.

28      ECB taip pat manė, kad siūlomi netiesioginiai įsigyjantys asmenys, kurie netiesiogiai kontroliuotų tikslinį banką ir po siūlomo įsigijimo sukurtą naują grupę (toliau – naujoji grupė), negalės suteikti pakankamos finansinės paramos nei tiksliniam bankui, nei naujajai grupei. Ši institucija nustatė, kad CR, pagrindinis ieškovės akcininkas, nedeklaravo jokių finansinių išteklių, išskyrus jam priklausančias ieškovės akcijas, kurių preliminari jų vertė – 13,6 mln. eurų; iš šios vertės reikėjo atimti 11,8 mln. EUR vertės CR įsipareigojimus ieškovei. ECB nusprendė, kad iš siūlomų įsigyjančių asmenų pateikto verslo plano matyti, jog naujajai grupei trūks nuosavų lėšų. Ši institucija nustatė, kad naujosios grupės bendras nuosavų lėšų rodiklis neleis pasiekti šiuo metu ieškovei grupės lygmeniu taikomo EGC. Apskritai ji laikėsi nuomonės, kad naujajai grupei trūks nuosavų lėšų, kadangi šiai grupei kils labai didelė rizika, o vėliau tikriausiai prireiks kapitalo įnašų.

29      Be to, ECB pripažino esant rimtų abejonių, ar siūlomi netiesioginiai įsigyjantys asmenys iš tiesų pasirengę prireikus suteikti paramą tiksliniam bankui. Ši institucija pažymėjo, kad siūlomi netiesioginiai įsigyjantys asmenys neprisiėmė tvirtų ir neatšaukiamų įsipareigojimų teikti tokią paramą. ECB atsižvelgė ir į tai, kad pastaruoju metu ieškovei nebuvo suteikta reikšmingos finansinės paramos.

30      ECB padarė išvadą, kad finansinio patikimumo kriterijus neįvykdytas.

31      Antra, dėl kredito įstaigos gebėjimo laikytis rizikos ribojimo reikalavimų kriterijaus ECB nusprendė, kad šį gebėjimą reikėtų vertinti ne tik tikslinio banko, bet ir naujosios grupės atžvilgiu. Jis taip pat pažymėjo, kad reikia atsižvelgti į padėtį ne tik siūlomo įsigijimo metu, bet ir vėliau.

32      ECB manė, kad nors siūlomas įsigijimas neturės tiesioginio neigiamo poveikio vien tik tikslinio banko atitikčiai nuosavų lėšų ir likvidumo reikalavimams (vertinant individualiai), naujoji grupė veikiausiai neatitiks nuosavų lėšų reikalavimų, sprendžiant ir pagal siūlomų įsigyjančių asmenų pateikto verslo plano pagrindinį scenarijų, ir scenarijų nepalankiu atveju. Darant prielaidą, kad naujajai grupei taikytinas SREP bendras kapitalo reikalavimas nebūtų mažesnis už ieškovei 2018 ir 2019 m. taikomą SREP reikalavimą, ta grupė neatitiktų nustatyto EGC.

33      ECB taip pat pažymėjo, kad per dvejus pastaruosius metus tikslinis bankas patyrė didelių nuostolių. Jis nurodė, kad 2018 m. vasario 26 d. FKTK pradėjo administracinę procedūrą dėl tikslinio banko padarytų pažeidimų, susijusių su vidaus kontrolės sistema ir kova su pinigų plovimu. ECB laikėsi nuomonės, kad naujoji grupė neišvengs didelės rizikos ir kad galima pagrįstai tikėtis, jog naujosios grupės SREP bendras kapitalo reikalavimas bus didesnis už verslo plane pagal bazinį scenarijų numatytą lygį.

34      ECB manymu, tas bazinis scenarijus pernelyg optimistinis, nes jame numatyta, jog labai greitai veikla nebebus nuostolinga, o vėliau pavyks sukaupti pelno. Ši institucija pabrėžė, kad verslo plane nepateikta išsamios ir įtikinamos informacijos apie tai, kiek laiko reikės tam, kad veikla taptų nenuostolinga, ir kaip per vienus metus pavyktų gauti tiek pelno.

35      ECB pažymėjo, kad siūlomi įsigyjantys asmenys pateikė kelis nepalankius scenarijus. Jis nurodė, kad pačiu nepalankiausiu atveju tikslinio banko veiklos sąnaudos nepakistų, be to, FKTK per administracinę kovos su pinigų plovimu procedūrą jam skirtų 1,5 mln. eurų baudą. Pagal šį scenarijų nuosavų lėšų trūkumas būtų dar didesnis, palyginti su 2019 m. EGC. ECB nusprendė, kad šie nepalankūs scenarijai labiau tikėtini nei bazinis scenarijus, ir pabrėžė, kad naujajai grupei trūks nuosavų lėšų.

36      ECB pripažino, kad dėl tos priežasties naujoji grupė tikriausiai neatitiks nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų.

37      ECB nusprendė, kad naujajai grupei teks spręsti iš ieškovės perimtas problemas, t. y. didelę kredito riziką ir didelių pozicijų ribų pažeidimą. Šios institucijos nuomone, nuolatinė ieškovei kylanti reikšminga kredito rizika paveiks nuosavų lėšų trūkumo riziką, su kuria susidurs naujoji grupė. Ji nusprendė, kad, išsipildžius nepalankiems scenarijams, ieškovė ir toliau neatitiks didelių pozicijų ribų.

38      Galiausiai ECB pripažino, kad verslo plane nebuvo aptarti ieškovės ir tikslinio banko valdymo ir vidaus kontrolės trūkumai (visų pirma pinigų plovimo prevencijos srityje), taip pat nebuvo pagrindo manyti, jog naujosios grupės sukūrimas padės juos pašalinti.

39      Apskritai, ECB manė, kad siūlomi įsigyjantys asmenys neturėjo aiškios strategijos, kaip elgtis su tiksliniu banku. Ši institucija nusprendė, kad siūlomi įsigyjantys asmenys pateikė labai mažai informacijos apie siūlomą susijungimą (šis turėjo trukti iki 18 mėnesių) ir naujosios grupės organizavimą iki susijungimo pabaigos. ECB nurodė, kad šį neapibrėžtumą parodo nenuosekliai, neaiškiai ir netinkamai verslo plane aprašyti numatomi atlikti veiksmai, o tai privertė dar labiau suabejoti siūlomo įsigijimo patikimumu apskritai.

40      ECB nusprendė, kad dėl siūlomo įsigijimo nebuvo galima sukurti perspektyvios naujosios bankų grupės, visų pirma dėl to, kad priemonės tokios operacijos sėkmei užtikrinti nebuvo pakankamai išsamios ar įtikinamos. Ši institucija nustatė, kad naujosios grupės veikla bus sutrikdyta dėl netvaraus verslo modelio, silpnos iš dviejų susijungime dalyvaujančių subjektų perimtos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos, taip pat neapibrėžtos strategijos šioms problemoms spręsti; be to, jai trūks nuosavų lėšų, todėl kils didelė rizika, kad rizikos ribojimo reikalavimai nebus įvykdyti. ECB nuomone, nepriklausomai nuo siūlomo susijungimo ir vertinant tik tikslinį banką, siūlomas įsigijimas sumažins šio banko galimybes pašalinti dabartinius trūkumus.

41      Todėl ECB nusprendė, kad neįvykdytas ir rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijus.

42      ECB padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo įvykdytas nei siūlomo įsigyjančio asmens finansinio stabilumo, nei rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijus, jis prieštarauja siūlomam įsigijimui, nevertindamas jo pagal kitus į Latvijos teisę perkeltos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338), 23 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus.

43      2019 m. gegužės 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės, CR ir CT ieškinį.

II.    Faktinės aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

44      2019 m. rugpjūčio 15 d. ECB padarė išvadą, kad laikoma, jog ieškovė žlunga arba galėtų žlugti, kaip tai suprantama pagal 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), 18 straipsnio 1 dalies a punktą. Tą pačią dieną Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) atsisakė patvirtinti ieškovės pertvarkymo schemą, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 18 straipsnio 1 dalį.

45      2019 m. rugpjūčio 22 d. FKTK kreipėsi į Rīgas pilsētas Vidzemes priekšpilsētas tiesa (Rygos miesto Vidžemės apylinkės teismas, Latvija) su prašymu pripažinti ieškovę nemokia.

46      2019 m. rugsėjo 12 d. Rīgas pilsētas Vidzemes priekšpilsētas tiesa (Rygos miesto Vidžemės apylinkės teismas, Latvija) patenkino šį prašymą. Jis paskyrė bankroto administratorių (toliau – bankroto administratorius) ir perdavė jam visus ieškovės ir jos valdybos įgaliojimus. Teismas atmetė ieškovės valdybos prašymą leisti jai toliau atstovauti ieškovei nagrinėjant skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 15 d. ECB atlikto įvertinimo (juo nustatyta, kad ieškovė žlunga arba galėtų žlugti), dėl tos pačios dienos BPV sprendimo nepatvirtinti ieškovės pertvarkymo schemos ir dėl FKTK sprendimo pradėti nemokumo procedūrą. Nacionalinis teismas pridūrė, kad tai netrukdo ieškovės valdybai pateikti bankroto administratoriui atskiro prašymo dėl atstovavimo teisių vykdant konkrečias užduotis.

47      2019 m. rugsėjo 12 d. FKTK taip pat paprašė ECB panaikinti ieškovei suteiktą licenciją.

48      2019 m. spalio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškinį (byla T‑732/19); juo ieškovė ir kiti jos akcininkai (arba galimi akcininkai) prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 15 d. BPV sprendimą nepatvirtinti ieškovės pertvarkymo schemos.

49      2019 m. gruodžio 21 d. A nustojo eiti Latvijos centrinio banko valdytojo pareigas.

50      2020 m. sausio 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškinį (byla T‑50/20); juo ieškovė prašė panaikinti 2019 m. lapkričio 19 d. ECB sprendimą, kuriuo atsisakyta įpareigoti bankroto administratorių suteikti ieškovės valdybos įgaliotam advokatui galimybę patekti į ieškovės patalpas ir prieigą prie jos turimos informacijos, darbuotojų ir išteklių.

51      2020 m. vasario 17 d. ECB panaikino ieškovei suteiktą licenciją. Panaikinimas įsigaliojo kitą dieną.

52      2020 m. balandžio 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškinį dėl šio sprendimo (byla T‑230/20).

III. Procesas ir šalių reikalavimai

53      2019 m. rugsėjo 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ECB atsiliepimą į ieškinį.

54      2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, kuriuo Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti ECB reikalavimų. 2019 m. spalio 28 d. sprendimu Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas leido Komisijai įstoti į bylą.

55      2019 m. lapkričio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ECB atsiliepimą į ieškinį.

56      2020 m. balandžio 28 d. ketvirtosios kolegijos pirmininkas nutarė pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio d punktą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Bendrasis Teismas priims sprendimą byloje T‑50/20. 2021 m. kovo 12 d. Bendrasis Teismas priėmė nutartį byloje PNB Banka / ECB (T‑50/20, EU:T:2021:141) ir tą pačią dieną buvo atnaujintas šios bylos nagrinėjimas.

57      2021 m. balandžio 28 d. ir pakartotinai birželio 28 d. ieškovė, CR ir CT paprašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Teisingumo Teismas išnagrinės apeliacinį skundą dėl 2021 m. kovo 12 d. Nutarties PNB Banka / ECB (T‑50/20, EU:T:2021:141) ir priims sprendimą byloje C‑321/21 P. 2021 m. gegužės 20 d. ir pakartotinai rugpjūčio 6 d. ketvirtosios kolegijos pirmininkas, išklausęs ECB, atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą.

58      2021 m. liepos 8 d. raštu ieškovės atstovas informavo Bendrąjį Teismą, kad nebeatstovauja CR ir CT. 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija), remdamasis Procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo dėl ieškinio, kiek jis buvo pareikštas CR ir CT.

59      Galiausiai buvo nustatytas terminas dublikui pateikti – 2021 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė per nustatytą terminą to nepadarė.

60      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.

61      ECB, palaikomas Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

IV.    Dėl teisės

A.      Dėl ieškinį ieškovės vardu pateikusio atstovo įgaliojimų buvimo

62      Pagal Procedūros reglamento 51 straipsnio 3 dalį, kai advokatai atstovauja privatinės teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui, jie privalo pateikti Bendrojo Teismo kanceliarijai šio asmens išduotą įgaliojimą.

63      Byloje yra pateiktas 2019 m. kovo 5 d. ieškovės valdybos pirmininko išduotas įgaliojimas (A.2 priedas).

64      Ieškovė teigia, kad bankroto administratorius atsisakė suteikti ieškovės paskirtam advokatui galimybę patekti į ieškovės patalpas ir prieigą prie jos dokumentų, darbuotojų ir išteklių. Savo 2020 m. kovo 13 d. atsakyme į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą ji pateikė 2019 m. rugsėjo 16 d. bankroto administratoriaus raštą; jame nurodyta, kad ieškovės advokatas turėjo, pirma, „pateikti [bankroto administratoriui] rašytinę ataskaitą apie [teisinių paslaugų teikimo] sutarties vykdymo eigą, kurioje išsamiai aprašyti iš [ieškovės] gauti nurodymai, [advokato] atliktos užduotys ir ar iš tiesų yra atliekami darbai“; antra, „informuoti [bankroto administratorių] apie mokėjimus <…>; trečia, „neatlikti jokių veiksmų [ieškovės] vardu, prieš tai nepasitaręs su [bankroto administratoriumi], visų pirma nebeteikti [ieškovei] mokamų paslaugų“.

65      Nepaisant minėto 2019 m. rugsėjo 16 d. bankroto administratoriaus rašto, iš byloje esančių dokumentų nematyti ir nei ieškovė, nei ECB neteigia, kad bankroto administratorius ėmėsi kokių nors veiksmų 2019 m. kovo 5 d. ieškovės valdybos pirmininko išduotam įgaliojimui panaikinti. Tame rašte apie panaikinimą neužsimenama, nors ir nurodoma, kad valdybos pirmininko paskirtas advokatas neturi teisės atlikti jokių veiksmų ieškovės vardu, iš anksto nepasitaręs su bankroto administratoriumi.

66      Todėl Bendrasis Teismas konstatuoja, kad ieškovė pateikė įgaliojimą, leidžiantį jos advokatui pareikšti ieškinį, kaip numatyta Procedūros reglamento 51 straipsnio 3 dalyje.

B.      Dėl 2021 m. balandžio 28 d. ir birželio 28 d. pateiktų prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą

67      2021 m. balandžio 28 d. ir pakartotinai birželio 28 d. ieškovė prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą. Grįsdama savo prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą ieškovė teigė, kad jai reikalinga galimybė patekti į savo patalpas ir prieiga prie bylų ir finansinių išteklių, be to, kad bankroto administratorius nebendradarbiauja, kad jai būtų veiksmingai atstovaujama, nepaisant 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimo ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt. (C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923).

68      Nors Bendrasis Teismas neprivalo nurodyti savo sprendimo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio c arba d punktą priežasčių, jis mano, kad išimties tvarka būtų tikslinga jas nurodyti toliau.

69      Sprendimą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio c arba d punktą Bendrasis Teismas priima savo nuožiūra (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Nutarties DTL / VRDT, C‑67/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:683, 32 ir 33 punktus; 2012 m. spalio 15 d. Nutarties Internationaler Hilfsfonds / Komisija, C‑554/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:629, 37 punktą ir 2018 m. sausio 17 d. Nutarties Josel / EUIPO, C‑536/17 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:14, 5 punktą).

70      Šiuo atveju 2020 m. balandžio 28 d. bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus priimtas Bendrojo Teismo sprendimas byloje T‑50/20; toje byloje ieškovė prašė panaikinti 2019 m. lapkričio 19 d. ECB sprendimą, kuriuo atsisakyta įpareigoti bankroto administratorių suteikti ieškovės valdybos įgaliotam advokatui galimybę patekti į ieškovės patalpas ir prieigą prie jos informacijos, darbuotojų ir išteklių.

71      2021 m. kovo 12 d. Nutartimi PNB Banka / ECB (T‑50/20, EU:T:2021:141) Bendrasis Teismas atmetė ieškovės ieškinį. Konkrečiai jis pripažino, kad ECB akivaizdžiai neturėjo įgaliojimų patenkinti ieškovės valdybos prašymo įpareigoti bankroto administratorių suteikti šios valdybos įgaliotam advokatui galimybę patekti į ieškovės patalpas ir prieigą prie jos informacijos, darbuotojų ir išteklių (73 punktas). Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad nacionalinių valdžios institucijų sprendimams, priimtiems vykstant tokiai nemokumo procedūrai, kaip procedūra dėl ieškovės, atsakant į galimą prašymą leisti susipažinti su atitinkamos kredito įstaigos dokumentais, patekti į patalpas ar suteikti prieigą prie darbuotojų ir išteklių, iš esmės taikoma nacionalinių teismų, kurie prireikus gali pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus pagal SESV 267 straipsnį, jeigu jiems kiltų sunkumų aiškinant ar taikant Sąjungos teisę, kontrolė (72 punktas).

72      Taip pat pažymėtina, kad, nepaisant to, jog bylos nagrinėjimas nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. kovo 12 d. buvo sustabdytas, ieškovė neįrodinėja (ir net neteigia), be kita ko, 2021 m. birželio 28 d. prašyme dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, kad ji kreipėsi į teismą dėl bankroto administratoriaus veiksmų, nors Bendrajame Teisme ji ir priekaištauja jam, kad ieškovės valdybos paskirtam advokatui nuo 2019 m. pabaigos neleidžiama patekti į jos patalpas ar turėti prieigą prie jos informacijos, darbuotojų ir išteklių.

73      Ieškovė pateikė 2019 m. rugsėjo 12 ir 16 d. bei lapkričio mėn. korespondenciją raštu ir el. paštu su bankroto administratoriumi ir prašyme sustabdyti bylos nagrinėjimą, kurį Bendrojo Teismo kanceliarijos gavo 2021 m. balandžio 28 d., tik nurodė, kad „deda daugiau pastangų“ bendraudama su bankroto administratoriumi ir Latvijos teismais, tačiau nepatikslino, kuo šios pastangos pasireiškė.

74      Be to, iš šio sprendimo 46 punkte nurodyto 2019 m. rugsėjo 12 d. Rīgas pilsētas Vidzemes priekšpilsētas tiesa (Rygos miesto Vidžemės apylinkės teismas) sprendimo nematyti, kad ieškovei būtų užkirstas kelias, iškilus galimam ginčui su bankroto administratoriumi, kreiptis į Latvijos teismus. Tame sprendime paminėta, kad ieškovės valdybai neužkertamas kelias pateikti atskirą prašymą bankroto administratoriui dėl atstovavimo teisių vykdant konkrečias užduotis; be to, 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimas BCE ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt. (C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923), kuriuo remdamasi ieškovė teigia, kad bankroto administratorius nepakankamai bendradarbiauja, siekdamas užtikrinti veiksmingą jos atstovavimą, buvo priimtas vėliau už tą sprendimą, todėl ieškovė galėjo a priori šiuo sprendimu remtis kaip nauja aplinkybe nacionaliniame teisme.

75      Taigi, Bendrojo Teismo manymu, nėra pagrindo pakartotinai sustabdyti bylos nagrinėjimą.

C.      Dėl žodinės proceso dalies

76      Procedūros reglamento 106 straipsnyje numatyta:

„1.      Žodinė proceso dalis Bendrajame Teisme apima teismo posėdį, kuris rengiamas ex officio arba pagrindinės šalies prašymu.

2.      Pagrindinės bylos šalies prašyme surengti teismo posėdį turi būti nurodyti motyvai, dėl kurių ji nori būti išklausyta. <…>

3.      Jeigu nepateikiamas 2 dalyje nurodytas prašymas, Bendrasis Teismas gali nuspręsti priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies, kai mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos. <…>“

77      Taigi iš Procedūros reglamento 106 straipsnio formuluotės matyti, kad, nepateikus prašymo surengti teismo posėdį (jame nurodant motyvus, dėl kurių pagrindinė šalis nori būti išklausyta), Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies, kai mano turintis pakankamai informacijos.

78      Be to, 2014 m. kovo 14 d. Procedūros reglamento projekto aiškinamajame memorandume (viešai skelbiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto svetainėje) taip pat patvirtinama, kad, visų pirma atsižvelgdamas į gero teisingumo vykdymo ir proceso ekonomijos reikalavimus, „Bendrasis Teismas siekia įgyti galimybę neberengti teismo posėdžio, jeigu mano, kad toks posėdis nebūtinas, nebent viena iš pagrindinių šalių pateiktų prašymą, kuriame nurodytų priežastis, dėl kurių nori būti išklausyta“.

79      Procedūros reglamento praktinių vykdymo nuostatų (toliau – PVN) 142 punkte nustatyta, kad pagrindinė šalis, kuri nori būti išklausyta per teismo posėdį, per tris savaites po to, kai šalims įteikiamas pranešimas apie rašytinės proceso dalies pabaigą, turi pateikti motyvuotą prašymą. Tame punkte nurodyta, kad motyvus reikia pagrįsti konkrečiu teismo posėdžio naudos atitinkamai šaliai įvertinimu ir juose būtina nurodyti bylos medžiagos aspektus „arba“ argumentus, kuriuos, kaip pati šalis mano, būtina išsamiau išdėstyti „arba“ paneigti per teismo posėdį. Toliau įtvirtinta, jog tam, kad būtų galima geriau užtikrinti, kad per teismo posėdžius vykstant teisminiams ginčams dėmesys būtų sutelktas į konkrečius klausimus, „pageidautina“, kad motyvai nebūtų bendro pobūdžio, pavyzdžiui, nebūtų tik nurodyta bylos svarba. PVN 143 punkte numatyta, kad jeigu pagrindinė šalis per nustatytą terminą motyvuoto prašymo nepateikia, Bendrasis Teismas gali nuspręsti priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies.

80      Taigi iš Procedūros reglamento 106 straipsnio ir iš PVN 142 ir 143 punktų formuluotės matyti, kad, nepateikus prašymo surengti teismo posėdžio (arba pateikus tokį prašymą, tačiau jame nenurodant motyvų), Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies, kai mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos.

81      Šiuo atveju ieškovė 2021 m. lapkričio 29 d. rašte išdėstė savo poziciją dėl posėdžio surengimo:

„1. Patvirtinu, kad dėl išsamiai išdėstytų priežasčių šiuo metu [ieškovei] nėra veiksmingai atstovaujama. Siekdama vienintelio tikslo – laikytis nustatyto termino – prašau surengti teismo posėdį. Vis dėlto pirmiausia reikėtų užtikrinti veiksmingą atstovavimą [ieškovei].

2. Dabartinėmis aplinkybėmis pasirengti teismo posėdžiui ar jame dalyvauti nėra galimybių.“

82      Iš minėto 2021 m. lapkričio 29 d. rašto matyti, kad ieškovės prašymas surengti teismo posėdį nėra tinkamai motyvuotas. Jame nenurodyta jokių priežasčių, kodėl ieškovė nori būti išklausyta.

83      Be to, 2021 m. spalio 25 d. rašte (juo pagrindinėms šalims buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą) Bendrojo Teismo kanceliarija priminė Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalies ir PVN 142 punkto nuostatas ir atkreipė pagrindinių šalių dėmesį į tai, kad sveikatos krizės kontekste motyvai turi atitikti minėto PVN 142 punkto reikalavimus.

84      Ieškovės prašyme surengti teismo posėdį teigiama, kad ji mano, jog jai nėra veiksmingai atstovaujama.

85      Net darant prielaidą, kad taip ieškovė bando netiesiogiai pateisinti, kodėl tinkamai nemotyvavo savo prašymo surengti teismo posėdį (sprendžiant pagal šį prašymą, tai nėra akivaizdu), reikia pripažinti, kad jos argumentu, jog jai nėra veiksmingai atstovaujama, negalima pateisinti pareigos motyvuoti šį prašymą nevykdymo. Konkrečiai kalbant, ta aplinkybė, kad ieškovei nėra veiksmingai atstovaujama (kaip ji tai supranta), visiškai netrukdė jai pateikti išsamių prašymą surengti teismo posėdį pagrindžiančių įrodymų.

86      Taigi, kadangi ieškovės prašyme surengti teismo posėdį nenurodyta jokių motyvų, nepaisant to, kad Bendrojo Teismo kanceliarija jai aiškiai priminė pareigą motyvuoti šį prašymą, reikia pripažinti, kad prašymas surengti teismo posėdį neatitinka Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalies nuostatų.

87      Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, vadovaudamasis Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalimi, nusprendžia priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies, kadangi mano, jog bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos.

D.      Dėl esmės

1.      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad vertinimo laikotarpis baigėsi prieš ginčijamo sprendimo priėmimą

88      Ieškovės teigimu, Direktyvos 2013/36 22 straipsnio 2 dalyje numatytas vertinimo laikotarpis baigėsi iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Vis dėlto pagal tos direktyvos 22 straipsnio 6 dalį siūlomas įsigijimas laikomas patvirtintu, jei priežiūros institucija nepareiškė jam prieštaravimo iki to laikotarpio pabaigos, todėl ECB ginčijamo sprendimo priėmimo dieną negalėjo pareikšti prieštaravimo siūlomam įsigijimui.

89      Ieškovė tvirtina, kad 2018 m. spalio 25 d., kai buvo gautas FKTK el. laiškas, buvo įvykdytos visos sąlygos vertinimo laikotarpio eigai pradėti. Laikotarpio eiga prasidėjo ne vėliau kaip 2018 m. spalio 29 d., t. y. praėjus dviem darbo dienoms po to el. laiško išsiuntimo. Tame el. laiške, o vėliau ir 2018 m. spalio 30 d. rašte FKTK pripažino gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir visus reikalaujamus dokumentus. Ieškovė papildomai nurodo, kad nors savo 2018 m. spalio 25 d. el. laiške, o vėliau ir 2019 m. spalio 30 d. rašte FKTK aptarė požiūrį, kuris skiriasi nuo Direktyvos 2013/36 22 straipsnyje numatytos procedūros ir terminų ir kurį taikyti, FKTK teigimu, ją įpareigojo ECB, šis argumentas neturi reikšmės.

90      ECB ginčija ieškovės argumentus.

91      Direktyvos 2013/36 22 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta:

„1.      Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys tokie asmenys ([toliau –] siūlomas įsigyjantis asmuo), nusprendę tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyti kredito įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį arba tiesiogiai ar netiesiogiai labiau padidinti tokią kredito įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį tiek, kad turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų arba viršytų 20 %, 30 % arba 50 %, arba, kad ta kredito įstaiga taptų jų patronuojamąja įmone ([toliau –] siūlomas įsigijimas), prieš įsigijimą raštu apie tai praneštų kredito įstaigos, kurios kvalifikuotąją akcijų paketo dalį jie siekia įsigyti arba padidinti, kompetentingoms valdžios institucijoms, nurodydami ketinamos įsigyti kvalifikuotosios akcijų paketo dalies dydį ir pateikdami atitinkamą informaciją kaip nustatyta [šios direktyvos] 23 straipsnio 4 dalyje. <…>

2.      Kompetentingos valdžios institucijos raštu patvirtina pranešimo pagal 1 dalį arba papildomos informacijos pagal 3 dalį gavimą siūlomam įsigyjančiam asmeniui skubiai ir bet kuriuo atveju per dvi darbo dienas nuo gavimo.

Kompetentingos valdžios institucijos ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad pranešimas ir visi dokumentai, kuriuos valstybė narė reikalauja pateikti kartu su pranešimu pagal [šios direktyvos] 23 straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą, gauti ([toliau –] vertinimo laikotarpis), atlieka [šios direktyvos] 23 straipsnio 1 dalyje numatytą vertinimą ([toliau –] vertinimas).

Patvirtindamos pranešimo gavimą, kompetentingos valdžios institucijos praneša siūlomam įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

<…>

6.      Jei kompetentingos valdžios institucijos vertinimo laikotarpiu raštu nepareiškė prieštaravimo siūlomam įsigijimui, siūlomas įsigijimas laikomas patvirtintu.“

92      Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Valstybės narės skelbia sąrašą, kuriame nurodo informaciją, kuri yra būtina vertinimui atlikti ir kuri turi būti pateikiama kompetentingoms valdžios institucijoms teikiant [šios direktyvos] 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą. <…>“

93      Direktyvos 2013/36 22 ir 23 straipsniai buvo perkelti į Latvijos teisę Kredito įstaigų įstatymo 28 ir 29 straipsniais, kaip nurodyta 2017 m. lapkričio 28 d. FKTK nutarime Nr. 192 „Informacijos, privalomai nurodomos pranešime apie kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimą ar padidinimą, sąrašas, bendrieji pranešimo nagrinėjimo principai ir tvarka“ (toliau – Nutarimas Nr. 192).

94      Nutarimo Nr. 192 28 straipsnyje įtvirtinta, kad pranešimo apie siūlomą įsigijimą gavimo patvirtinime, be kita ko, nurodoma, kad pranešimas laikomas išsamiu.

95      2016 m. gruodžio 20 d. paskelbtose bendrose Europos bankininkystės institucijos (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) riziką ribojančio kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo ir didinimo finansų sektoriuje vertinimo gairėse (JC/GL/2016/01, toliau – Bendros gairės) taip pat pateikiama išsami informacija apie pranešimą. Tiek ECB, tiek FKTK nurodė, kad laikosi šių gairių pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1093/2010/ES, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010, p. 12), 16 straipsnio 3 dalį. Pagal šių gairių 9.1 punkto antrą sakinį pranešimas laikomas išsamiu, kai jame pateikta visa reikiama informacija, nurodyta sąraše, skelbiamame atitinkamuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir skirtame prudencinės priežiūros institucijos atliekamam riziką ribojančiam vertinimui. 9.1 punkto trečiame sakinyje nurodyta, kad gavimo patvirtinimas turi būti išimtinai procedūrinis etapas, per kurį patvirtinama, kad formaliai pranešimas yra išsamus, ir nuo kurio prasideda 60 darbo dienų terminas atlikti riziką ribojantį vertinimą; šiame etape tikslinio banko priežiūros institucija nevertina pateikto dokumento esmės.

96      Šiuo atveju FKTK 2018 m. lapkričio 23 d. raštu, vadovaudamasi į Latvijos teisę perkeltos Direktyvos 2013/36 22 straipsnio 2 dalimi, patvirtino pranešimo apie siūlomą įsigijimą gavimą. Tame rašte, remiantis Nutarimo Nr. 192 28 straipsniu, be kita ko nurodoma, kad pranešimas yra išsamus.

97      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad FKTK iki 2018 m. lapkričio 23 d. (t. y. 2018 m. spalio 25 d. el. laišku ir 2018 m. spalio 30 d. raštu) patvirtino pranešimo ir visų reikalaujamų dokumentų gavimą.

98      Priešingai, pirma, FKTK 2018 m. spalio 25 d. el. laišku, nurodytu minėtame 2018 m. spalio 30 d. rašte, informavo ieškovę, kad ECB tuo metu tikrino, ar pranešimas išsamus. Antra, tuo 2018 m. spalio 30 d. raštu ji pranešė ieškovei, kad pateiktos ataskaitos nėra išsamios, o vertinimo procedūra nepradėta. FKTK taip pat nurodė atskiru raštu informuosianti ieškovę apie trūkstamą informaciją. 2018 m. spalio 31 d. ji pateikė ieškovei šios informacijos sąrašą.

99      Taigi nei FKTK 2018 m. spalio 25 d. el. laiškas, nei jos 2018 m. spalio 30 d. raštas nebuvo pranešimo gavimo patvirtinimas, kaip tai suprantama pagal į Latvijos teisę perkeltos Direktyvos 2013/36 22 straipsnio 2 dalį.

100    Be to, ieškovė neteigia, kad 2018 m. spalio 31 d. FKTK rašte prašyta informacija nebuvo reikalinga vertinimui atlikti ir kad jos nereikėjo pateikti FKTK pranešimo metu pagal į Latvijos teisę perkeltos Direktyvos 2013/36 22 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 4 dalį. Konkrečiai kalbant, ji netvirtina, kad ši informacija nenurodyta nei Nutarime Nr. 192, kuriame nustatytas vertinimui atlikti reikalingos informacijos, kuri turi būti pateikta kompetentingoms institucijoms Direktyvos 2013/36 22 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo metu, sąrašas, nei šio nutarimo prieduose.

101    Be to, pažymėtina, kad ECB teigia (ir niekas tam neprieštarauja), jog 2018 m. spalio 19 d. pateiktame verslo plane nebuvo nurodyta tam tikra pagal Nutarimo Nr. 192 9 priedą reikalaujama informacija, t. y. pirma, planas siūlomu įsigijimu siekiamam tikslui įgyvendinti, antra, numatomi artimiausių trejų metų finansiniai rezultatai (individualiu ir konsoliduotu lygmeniu), trečia, valdybos sudėtis, stebėtojų tarybos sudėtis ir jos pareigos, taip pat valdybos arba stebėtojų tarybos įsteigtų pagrindinių finansų įstaigos komitetų sudėtis, įskaitant duomenis apie finansų įstaigai ir jos komitetams vadovaujančius (ar vadovausiančius) asmenis.

102    Vadinasi, ieškovė nepagrįstai teigia, kad nuo 2018 m. spalio 25 d. buvo įvykdytos sąlygos vertinimo laikotarpio eigai prasidėti.

103    Taigi ieškinio pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

2.      Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1024/2013 15 straipsnyje ir Reglamento Nr. 468/2014 85–87 straipsniuose numatytos procedūros pažeidimu

104    Ieškovė tvirtina, kad FKTK ir ECB nesilaikė šiuo atveju taikytinų Reglamento Nr. 1024/2013 15 straipsnyje ir 2014 m. balandžio 16 d. ECB reglamento (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (OL L 141, 2014, p. 1), 85–87 straipsniuose nustatytų procedūrinių taisyklių, nes pirmoji institucija nepateikė jokio pasiūlymo dėl sprendimo.

105    Be to, ieškovės teigimu, ginčijamame sprendime padarytas procedūrinis pažeidimas, nes reguliuojamieji nuosavų lėšų reikalavimai (kuriais šis pažeidimas grindžiamas) buvo nustatyti tik 2019 m. kovo 1 d. gautame rašte, t. y. praėjus daug laiko nuo pranešimo apie siūlomą įsigijimą, kai ieškovė nebegalėjo jo pakeisti. Be to, ECB neatsižvelgė į tai, kad ieškovė užginčijo konkrečius FKTK nustatytus reikalavimus ir kad buvo atliekamas jų vertinimas.

106    ECB ginčija ieškovės argumentus.

107    Reglamento Nr. 1024/2013 15 straipsnyje nurodyta:

„1.      Nedarant poveikio [šio reglamento] 4 straipsnio 1 dalies c punkte numatytoms išimtims, visi pranešimai apie dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimą ar visa susijusi informacija pateikiama valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, laikantis [šio reglamento] 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais aktais grindžiamoje nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų.

2.      Nacionalinė kompetentinga institucija įvertina pasiūlytą įsigijimą, ir pranešimą bei pasiūlymą dėl sprendimo prieštarauti arba neprieštarauti įsigijimui, grindžiamus [šio reglamento] 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose aktuose nustatytais kriterijais, pateikia ECB ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų iki atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatyto atitinkamo įvertinimo laikotarpio pabaigos ir padeda ECB pagal [šio reglamento] 6 straipsnį.

3.      ECB nusprendžia, ar prieštarauti įsigijimui pagal atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytus įvertinimo kriterijus, pagal šioje teisėje nustatytą procedūrą ir laikantis joje nustatytų įvertinimo laikotarpių.“

108    Pirma, dėl ieškovės teiginių, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Reglamento Nr. 1024/2013 15 straipsniui ir Reglamento Nr. 468/2014 85–87 straipsniams, nes FKTK nepateikė ECB pasiūlymo dėl sprendimo, reikia pažymėti, kad šis argumentas neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 1.3 ir 2.1 punktų, 2019 m. kovo 1 d. FKTK pateikė ECB pasiūlymą dėl sprendimo; šis pasiūlymas buvo perduotas ir Bendrajam Teismui.

109    Antra, ieškovė teigia, kad padarytas procedūrinis pažeidimas, nes ECB rėmėsi reguliuojamaisiais nuosavų lėšų reikalavimais, kuriuos FKTK nustatė tik rašte, o jį ieškovė tvirtina gavusi 2019 m. kovo 1 d., t. y. po pranešimo apie siūlomą įsigijimą.

110    Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad nei Reglamento Nr. 1024/2013 15 straipsnis, nei Reglamento Nr. 468/2014 85–87 straipsniai, kuriais remiasi ieškovė, nedraudžia ECB remtis po pranešimo apie siūlomą įsigijimą atsiradusiomis aplinkybėmis. Ieškovė savo argumentų nepagrindžia jokiomis kitomis nuostatomis ar principais.

111    Todėl, kadangi ECB rėmėsi FKTK po pranešimo nustatytais reguliuojamaisiais nuosavų lėšų reikalavimais, nepadaryta jokių procedūrinių pažeidimų, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas nuostatas.

112    Be to, kaip teisingai pažymi ECB, į Latvijos teisę iki pranešimo apie siūlomą įsigijimą perkeltos Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatos rodo, kad kompetentingos institucijos turi įvertinti, ar kredito įstaiga galės nuolat laikytis rizikos ribojimo reikalavimų.

113    Be to, Bendrų gairių 13.4 punkte nurodyta, kad tikslinio banko priežiūros institucija turi įvertinti to banko gebėjimus siūlomo įsigijimo metu ir „po įsigijimo“ laikytis visų rizikos ribojimo reikalavimų.

114    Kaip teisingai pažymi ECB, iš Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalies d punkto matyti, kad kompetentingos institucijos turi įvertinti, ar atitinkama kredito įstaiga galės laikytis rizikos ribojimo reikalavimų.

115    Taigi ginčijamo sprendimo 2.3.1 punkte, vertindamas riziką, kad naujoji grupė neįvykdys jai taikomų reguliuojamųjų nuosavų lėšų reikalavimų, ECB turėjo teisę atsižvelgti į 2019 m. SREP bendrą kapitalo reikalavimą; ieškovės teigimu, jis buvo nustatytas 2019 m. kovo 1 d. gautame FKTK rašte.

116    Be to, pažymėtina, kad, vertindamas, ar naujoji grupė galės laikytis rizikos ribojimo reikalavimų, ECB ginčijamo sprendimo 2.3.1 punkte rėmėsi ne tik 2019 m. SREP bendru kapitalo reikalavimu, bet ir 2018 m. ieškovei taikytu SREP bendru kapitalo reikalavimu. Taigi, neatsižvelgiant į 2019 m. SREP bendrą kapitalo reikalavimą, pagal bazinį scenarijų 2019 m. pabaigoje preliminarus naujosios grupės bendras nuosavų lėšų rodiklis buvo tik 12,91 %, t. y. žemesnis už EGC, kurį ieškovė turėjo atitikti 2018 m. (13,55 %).

117    Galiausiai, kadangi ieškovė teigia užginčijusi FKTK nustatytus nuosavų lėšų reikalavimus, reikia pripažinti, kad, kaip teisingai nurodo ECB, Latvijos teismuose vykstantis teismo procesas neturi stabdomojo poveikio ir nesutrukdė ECB iš dalies remtis 2019 m. SREP bendru kapitalo reikalavimu.

118    Trečia, net ir darant prielaidą, kad, kaip tvirtina ECB, būtų galima pripažinti, jog ieškovė ieškinio antrąjį pagrindą grindė argumentu, kad ECB nepagrįstai įsikišo į procedūrą prieš FKTK pateikiant pasiūlymą dėl sprendimo (taip neatsitiko), šį argumentą reikėtų atmesti.

119    Kai Sąjungos teisės aktų leidėjas pasirenka administracinę procedūrą, per kurią nacionalinės valdžios institucijos priima Sąjungos institucijos galutinio sprendimo parengiamuosius aktus, sukeliančius teisinių pasekmių ir galinčius būti apskųstus, jis tarp šios institucijos ir nacionalinių valdžios institucijų siekia nustatyti specialų bendradarbiavimo mechanizmą, grindžiamą Sąjungos institucijos išimtine sprendimų priėmimo kompetencija (2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Berlusconi ir Fininvest, C‑219/17, EU:C:2018:1023, 48 punktas).

120    Pagal Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies c punktą, siejamą su to paties reglamento 15 straipsnio 3 dalimi ir Reglamento Nr. 468/2014 87 straipsniu, tik ECB yra kompetentingas nuspręsti leisti ar ne numatytus įsigijimus pasibaigus procedūrai, įtvirtintai, be kita ko, Reglamento Nr. 1024/2013 15 straipsnyje ir Reglamento Nr. 1024/2013 85 ir 86 straipsniuose (2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Berlusconi ir Fininvest, C‑219/17, EU:C:2018:1023, 54 punktas).

121    Santykiuose, kuriuos reglamentuoja Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas geranoriško bendradarbiavimo principas, nacionalinių valdžios institucijų vaidmuo, kaip matyti iš šios nuostatos, to paties reglamento 15 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Reglamento Nr. 468/2014 85 ir 86 straipsnių, yra įregistruoti prašymus dėl leidimo, suteikti pagalbą ECB, kuris vienintelis turi sprendimo priėmimo įgaliojimus, be kita ko, jam pateikiant visą reikalingą informaciją jo uždaviniams įgyvendinti, išnagrinėjant minėtus prašymus, o vėliau pateikiant ECB sprendimo pasiūlymą, kuris jo neįpareigoja ir, be to, dėl kurio Sąjungos teisėje nėra numatytos pareigos pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Berlusconi ir Fininvest, C‑219/17, EU:C:2018:1023, 55 punktas).

122    Atsižvelgiant į specialų bendradarbiavimo mechanizmą, kurį Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė nustatyti tarp ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos, nagrinėjant prašymus dėl išankstinio leidimo įsigyti arba padidinti kredito įstaigų kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, ECB gali įsikišti į procedūrą, kol minėta nacionalinė institucija neperdavė Reglamento Nr. 1024/2013 15 straipsnio 2 dalyje numatyto pasiūlymo dėl sprendimo, ir net procedūrai prasidėjus (šiuo klausimu žr. generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvados byloje Berlusconi ir Fininvest, C‑219/17, EU:C:2018:502, 91, 95, 98 ir 101 punktus).

123    Beje, Reglamento Nr. 468/2014 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, gavusi pranešimą apie ketinimą įsigyti kredito įstaigos, įsteigtos toje dalyvaujančioje valstybėje narėje, kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, nacionalinė kompetentinga institucija „ne vėliau kaip per penkias darbo dienas“ nuo tokio pranešimo gavimo patvirtinimo pagal Direktyvos 2013/36 22 straipsnio 2 dalį apie jį informuoja ECB.

124    Taigi ieškinio antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

3.      Dėl ieškinio šeštojo pagrindo, grindžiamo reikšmingų faktinių aplinkybių iškraipymu

125    Šiuo atveju ieškinio šeštąjį pagrindą, grindžiamą reikšmingų faktinių aplinkybių iškraipymu, reikėtų nagrinėti iš karto po pirmojo ir antrojo pagrindų, grindžiamų procedūrinių taisyklių pažeidimu, ir prieš trečiąjį pagrindą, grindžiamą Direktyvos 2013/36 23 straipsnio pažeidimu.

126    Šeštajame pagrinde ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu. Ginčijamame sprendime neatsižvelgiama į tai, kad siūlomas įsigijimas susijęs su dideliu CR įnašu į ieškovės kapitalą, nors ši aplinkybė yra esminė.

127    ECB ginčija ieškovės argumentus.

128    Reikia pripažinti, kad šeštajame pagrinde ieškovė nurodė pagrindą, grindžiamą ECB padaryta faktine klaida dėl su siūlomu įsigijimu susijusio įnašo į ieškovės kapitalą.

129    Šis pagrindas neatitinka faktinių aplinkybių.

130    Priešingai, nei teigia ieškovė, ECB atsižvelgė į tai, kad siūlomas įsigijimas buvo susijęs su jai skirtu „kapitalo įnašu“. Ši institucija pažymėjo, kad šis „kapitalo įnašas“ atsirado pagal CR ir kai kurių tikslinio banko akcininkų sudarytą akcijų mainų sutartį. ECB pripažino, kad iš šio „kapitalo įnašo“ negalima daryti išvados, kad CR siekė teikti papildomą paramą ateityje ir kad, svarbiausia, dėl jo nekilo abejonių būtinybe įvertinti visų siūlomų įsigyjančių asmenų finansinį patikimumą. Jis laikėsi nuomonės, kad šis „kapitalo įnašas“ teigiamai paveiks ieškovės nuosavų lėšų rodiklius pagal dabartinę jų taikymo sritį. Vis dėlto ši institucija nusprendė, kad, nepaisant šio poveikio, ieškovės negalima laikyti finansiškai patikima dėl jos finansinių trūkumų, t. y. jos nuostolingos veiklos, didelio neveiksnių paskolų portfelio ir didelių pozicijų ribų pažeidimų. ECB taip pat manė, kad, nepaisant šio teigiamo poveikio, nenustatyta, kad naujoji grupė bus pajėgi laikytis rizikos ribojimo reikalavimų (atsakymas į pastabas, p. 5–7).

131    Tai, kad apie šį „kapitalo įnašą“ kalbama atsakyme į pastabas, nėra svarbu, nes jis pridėtas prie ginčijamo sprendimo ir laikytinas sudedamąja jo dalimi.

132    Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, ECB atsižvelgė į tai, kad siūlomas įsigijimas buvo susijęs su ieškovei skirtu „kapitalo įnašu“, be to, ši institucija taip pasielgė dėl apibrėžtų priežasčių.

133    Vadinasi, ieškinio šeštąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

4.      Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo klaidingu Direktyvos 2013/36 23 straipsnyje nustatytų vertinimo kriterijų aiškinimu ir taikymu

134    Pirma, ieškovė teigia, kad ECB pažeidė Direktyvos 2013/36 23 straipsnyje numatytą tinkamo pagrindo reikalavimą. Jos manymu, įsigijimui reikėtų prieštarauti tik tuo atveju, jeigu jis turėtų reikšmingą neigiamą poveikį, kurio būtų galima išvengti, jei siūlomo įsigijimo nebūtų. Bendrose gairėse nurodyta, kad „siūlomas įsigijimas negali kenkti tikslinės įmonės [tikslinio banko] riziką ribojančių reikalavimų atitikimui“. Šiuo atveju ECB pareiškė prieštaravimą siūlomam įsigijimui, motyvuodamas tuo, kad dėl jo padėtis nepagerės pakankamai. Pritarus ECB nuomonei, siūlomas įsigijimas negalėtų būti vykdomas, net jei jo poveikis, vertinant pagal teisės aktus, būtų teigiamas.

135    Antra, dėl finansinio pajėgumo kriterijaus ieškovė teigia, kad, atsižvelgiant į siūlomo įsigyjančio asmens gebėjimą artimiausiu metu išlaikyti tvirtą finansinę struktūrą, ECB nedaro išvados, kad siūlomas įsigijimas sukels reikšmingą neigiamą poveikį. ECB pažymi, kad, vertinant pagal nuosavų lėšų poreikį, šis įsigijimas būtų naudingas net ir esant blogiausiam scenarijui. ECB nelygina siūlomo įsigijimo su scenarijumi, pagal kurį abiem bankams neleidžiama sukurti naujosios grupės.

136    Dėl rimtų abejonių, ar siūlomi netiesioginiai įsigyjantys asmenys iš tikrųjų norėjo prireikus teikti paramą tiksliniam bankui, ieškovė mano, kad ECB nepagrįstai jiems priekaištavo už įsipareigojimą ją suteikti naujajai grupei krizės atveju. Atsakyme į pastabas ECB nepagrįstai kritikavo CR lūkesčius, kad bus sustabdytas savavališkas ir diskriminacinis Latvijos valdžios institucijų elgesys. Ši institucija neįrodė, kad CR nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. kad A pasiūlė jam duoti kyšį ir ėmėsi spaudimo tam pasiekti (kad CR nebūtų diskriminuojamas), neatitinka tikrovės. ECB nepagrįstai kritikavo tai, kad prie tam tikrų teiginių dėl ketinimo suteikti bankui paramą buvo įrašyta „prireikus“.

137    Ieškovė teigia, kad tariamos abejonės dėl CR noro suteikti tiksliniam bankui paramą nesuderinamos su tuo, kad siūlomas įsigijimas, ieškovės požiūriu, reikštų mažiausiai 10 mln. EUR kapitalo įnašą. CR finansuoja apie 40 % šio įsigijimo sumos.

138    Ieškovė taip pat pažymi, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas klaidingu finansinio patikimumo kriterijaus aiškinimu. ECB klaidingai rėmėsi bendros finansavimo prievolės buvimu, t. y. kad įsigyjantis asmuo turi turėti tiek pajėgumų, tiek noro nuosavomis lėšomis patenkinti visus galimus atitinkamos kredito įstaigos finansavimo poreikius ateityje. Finansinio patikimumo kriterijų reikėtų aiškinti siauriau, suprantant jį kaip patikimą finansinę padėtį, nesukeliančią probleminio elgesio.

139    Trečia, dėl rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijaus ieškovė laikosi nuomonės, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas klaidingu šio antrojo kriterijaus aiškinamu ir taikymu. ECB nenustatė, kad siūlomas įsigijimas neigiamai paveiks tikslinį banką ar ieškovę. Ši institucija prieštarauja priemonei, kuri turės teigiamą poveikį.

140    Galiausiai, ketvirta, ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas klaidingu Direktyvos 2013/36 23 straipsnio aiškinimu, nes vertinimo kriterijai laikomi esminiais reikalavimais, o visas jų sąlygas privalu įvykdyti kartu. Atlikdamas bendrą vertinimą ir atsižvelgdamas į visus vertinimo kriterijus apskritai, ECB turėjo įvertinti, ar yra didelė rizika, kad nepavyks užtikrinti patikimo ir riziką ribojančio kredito įstaigos valdymo.

141    Komisijos palaikomas ECB ginčija ieškovės argumentus.

142    Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Vertindamos [šios direktyvos] 22 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą ir 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją kompetentingos valdžios institucijos, siekdamos užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigos, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, valdymą ir atsižvelgdamos į galimą siūlomo įsigyjančio asmens įtaką tai kredito įstaigai, vertina siūlomo įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal šiuos kriterijus:

a)      siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją;

b)      valdymo organo nario ir vyresniosios vadovybės nario, kuris vadovaus kredito įstaigos veiklai po siūlomo įsigijimo, reputaciją, žinias, įgūdžius ir patirtį, kaip nurodyta [šios direktyvos] 91 straipsnio 1 dalyje;

c)      siūlomo įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač kredito įstaigoje, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, vykdomos ir numatomos vykdyti veiklos rūšies atžvilgiu;

d)      tai, ar kredito įstaiga galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų pagal šią direktyvą ir [2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1)], ir, jei taikoma, pagal kitus Sąjungos teisės aktus, pirmiausia [2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 340)] ir [2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančią Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančią Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009, p. 7)], įskaitant tai, ar grupės, kurios dalimi ji taps, struktūra yra tokia, kad bus galima vykdyti veiksmingą priežiūrą, kompetentingos valdžios institucijos galės veiksmingai keistis informacija ir bus galima nustatyti, kaip kompetentingos valdžios institucijos pasiskirstys pareigomis;

e)      tai, ar yra tinkamas pagrindas įtarti, kad siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą yra vykdomas, buvo įvykdytas arba bandytas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, kaip apibrėžta 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui [(OL L 309, 2005, p. 15)] 1 straipsnyje, ar kad siūlomas įsigijimas galėtų padidinti tokį pavojų.

2.      Kompetentingos valdžios institucijos gali pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui tik tuo atveju, jei tam yra tinkamas pagrindas, remiantis 1 dalyje nurodytais kriterijais, arba jei siūlomo įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami.“

143    Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos į Latvijos teisę buvo perkeltos Kredito įstaigų įstatymo 29 straipsniu ir Nutarimu Nr. 192.

144    Šalys sutaria dėl to, kad ECB turi plačią diskreciją, kai (kaip šiuo atveju) priima aktą dėl kredito įstaigos priežiūros (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 86 punktą).

145    Taigi šiuo atžvilgiu Sąjungos teismas tikrina, ar padaryta akivaizdi vertinimo klaida (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2018 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Weiss ir kt., C‑493/17, EU:C:2018:1000, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

a)      Dėl siūlomo įsigyjančio asmens finansinio patikimumo kriterijaus

146    Pirma, ieškovė teigia, kad, siekdamas pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui remiantis finansinio patikimumo kriterijumi, ECB turėjo remtis reikšmingu neigiamu siūlomo įsigijimo poveikiu, palyginti su situacija, jei įsigijimas nebūtų įvykdytas.

147    Vis dėlto nei į Latvijos teisę perkeltos Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 ir 2 dalys, nei bendros gairės nerodo, kad ECB, siekdamas pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui remiantis finansinio stabilumo kriterijumi, privalo tokį poveikį įrodyti. Juo labiau šios nuostatos nereiškia ECB pareigos atlikti priešingos situacijos analizę (t. y. jei šis įsigijimas nebūtų įvykęs).

148    Priešingai, Nutarimo Nr. 192 51 straipsnyje siūlomo įsigyjančio asmens finansinis pajėgumas apibrėžiamas kaip to asmens gebėjimas ne tik finansuoti siūlomą įsigijimą, bet ir artimiausiu metu užtikrinti patikimą finansinę savo ir tikslinės įmonės struktūrą; tame straipsnyje nekalbama apie prieštaravimą dėl to, kad siūlomas įsigijimas turi reikšmingą neigiamą poveikį, ir nereikalaujama atlikti situacijos, kai įsigijimas neįvyktų, analizės.

149    Nors ieškovė remiasi Bendrų gairių 13.1 punktu, reikia pripažinti, kad jis susijęs ne su siūlomo įsigyjančio asmens finansinio patikimumo, o su tikslinio banko rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijumi.

150    Taigi ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad ECB pažeidė Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalį, nes pareiškė prieštaravimą siūlomam įsigijimui, remdamasis siūlomo įsigyjančio asmens finansinio patikimumo kriterijumi, nors neįrodė, kad šis įsigijimas daro reikšmingą neigiamą poveikį.

151    Antra, ieškovė tvirtina, kad ECB nepagrįstai rėmėsi bendros finansavimo prievolės buvimu, nes pripažino, jog tam, kad būtų pritarta siūlomam įsigijimui remiantis finansinio patikimumo kriterijumi, siūlomas įsigyjantis asmuo turėtų turėti tiek pajėgumų, tiek noro nuosavomis lėšomis ir be jokių apribojimų patenkinti visus galimus atitinkamos kredito įstaigos finansavimo poreikius ateityje.

152    Šis argumentas grindžiamas klaidingu ginčijamo sprendimo aiškinimu.

153    ECB to sprendimo 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose nusprendė, kad, atsižvelgiant į siūlomų įsigyjančių asmenų finansinę padėtį, jie negalėtų suteikti finansinės paramos tiksliniam bankui tuomet, kai, sprendžiant pagal ECB pateiktą verslo planą, tokios paramos tikriausiai prireiktų.

154    Vadinasi, ECB siūlomiems įsigyjantiems asmenims nenustatė neriboto finansavimo prievolės, o tik įvertino, ar jie yra pakankamai finansiškai patikimi, kad galėtų patenkinti naujosios grupės kapitalo poreikius, kiek juos buvo galima įvertinti remiantis pačių siūlomų įsigyjančių asmenų pateikta informacija.

155    Taigi ieškovės argumentą, kad ECB klaidingai rėmėsi siūlomų įsigyjančių asmenų bendros finansavimo prievolės buvimu, reikia atmesti.

156    Trečia, reikia pažymėti, kad ieškovė neginčija jai iškilusių finansinių sunkumų, kaip ECB nurodė ginčijamo sprendimo 2.2.1 punkte. Konkrečiai kalbant, ieškovė neginčija, pirma, kad per dvejus pastaruosius metus ji patyrė didelių grynųjų nuostolių, antra, kad jai iškilo didelė kredito rizika, visų pirma dėl to, kad 2018 m. viduryje neveiksnių paskolų buvo 47 %, trečia, kad jos nuosavų lėšų rodikliai 2018 m. neatitiko EGC, ketvirta, kad ji grupės lygmeniu neatsižvelgė į didelių pozicijų ribas kelių sandorio šalių atžvilgiu ir, penkta, kad ji pažeidė sandorių su susijusiomis šalimis ribas (kiek tai susiję su CR).

157    Be to, ieškovė neginčija siūlomų netiesioginių įsigyjančių asmenų finansinės padėties, įvertintos ginčijamo ECB sprendimo 2.2.2 punkte. Konkrečiai kalbant, ieškovė neginčija, kad siūlomi netiesioginiai įsigyjantys asmenys (visų pirma CR) deklaravo, ECB nuomone, labai ribotus finansinius išteklius. Nors ieškovė pabrėžia, kad dėl siūlomo įsigijimo jos nuosavos lėšos padidėtų, ji neginčija, kad naujoji grupė neturėtų pakankamų nuosavų lėšų, atsižvelgiant į numatomą grupei kylančią riziką, ir kad ateityje jai tikriausiai prireiktų kapitalo įnašų.

158    Taigi, atsižvelgiant į ieškovei kilusius finansinius sunkumus, ribotus siūlomų netiesioginių įsigyjančių asmenų išteklius ir tikimybę, kad naujajai grupei bus reikalingi kapitalo įnašai, ECB, nuspręsdamas, kad nei ieškovė, nei siūlomi netiesioginiai įsigyjantys asmenys negalės tiksliniam bankui ir naujajai grupei suteikti reikiamos finansinės paramos, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

159    Galiausiai, ketvirta, ieškovė ginčija ginčijamo sprendimo 2.2.3 punkte pateiktą ECB vertinimą, jog kilo rimtų abejonių, ar siūlomi netiesioginiai įsigyjantys asmenys iš tiesų pasirengę prireikus suteikti paramą tiksliniam bankui.

160    Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad, kaip nurodo Komisija, vien ginčijamo sprendimo 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose nurodytais motyvais dėl ieškovės ir siūlomų netiesioginių įsigyjančių asmenų finansinio patikimumo galima pateisinti to paties sprendimo 2.2.4 punkte nurodytą ECB išvadą, t. y. kad siūlomi įsigyjantys asmenys negalėjo išlaikyti pakankamai patikimos tikslinio banko ir naujosios grupės finansinės struktūros.

161    Vadinasi, ieškovės argumentą dėl ginčijamo sprendimo 2.2.3 punkte nurodyto papildomo motyvo reikia atmesti kaip nereikšmingą.

162    Be to, reikia pažymėti, kad darydamas išvadą, jog kyla rimtų abejonių dėl siūlomų netiesioginių įsigyjančių asmenų noro prireikus suteikti paramą tiksliniam bankui, ECB rėmėsi tuo, kad nebuvo tvirtai ir neatšaukiamai įsipareigota teikti tokią paramą. Šiuo atžvilgiu iš atsakymo į pastabas matyti, kad ECB rėmėsi 2018 m. spalio 17 d. CR pareiškimu ir jo 2019 m. vasario 12 d. raštu. ECB atsižvelgė ir į tai, kad pastaruoju metu ieškovei nebuvo suteikta reikšmingos finansinės paramos.

163    Pirma, iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad ECB priekaištavo siūlomiems įsigyjantiems asmenims už tai, kad šie įsipareigojo suteikti paramą naujajai grupei tik krizės atveju.

164    Antra, 2018 m. spalio 17 d. pareiškime CR nurodė, kad jo ir jo šeimos noras ir toliau teikti paramą ieškovei ir grupei, kuriai ši priklauso, „visiškai priklauso“ nuo Latvijos Respublikos noro su ja sudaryti taikos sutartį ir ja išspręsti visas savavališko ir diskriminacinio vertinimo sukeltas problemas; CR teigimu, su jomis susidūrė jis pats ir jo šeima, o dėl tų problemų jis priekaištavo FKTK ir kitoms institucijoms.

165    Priešingai, nei teigia ieškovė, ECB, remdamasis šio sprendimo 164 punkte minėtu pareiškimu, nepriekaištavo CR dėl prašymo nutraukti tariamai savavališką ir diskriminacinį vertinimą. Ši institucija tik konstatavo, kad, remiantis minėtu pareiškimu, CR ir jo šeimos parama ieškovei ir grupei, kuriai ši priklauso, priklauso nuo tam tikrų sąlygų. Šiuo atžvilgiu ECB teisingai teigia, kad visiškai neaišku, ar pavyks rasti CR siekiamą taikų sprendimą.

166    Be to, ECB nustatė, kad, sprendžiant pagal 2019 m. vasario 12 d. CR raštą, tiek jis, tiek jo šeima buvo pasirengę suteikti finansinę paramą tiksliniam bankui, „jeigu tai [būtų] tinkama“. Atsižvelgdamas į šio sprendimo 164 punkte nurodytą pareiškimą, ECB galėjo pagrįstai laikyti, kad šis žodžių junginys išreiškia CR ir jo šeimos išlygą dėl noro suteikti paramą tiksliniam bankui krizės atveju.

167    Trečia, ieškovės teigimu, CR ketino finansuoti didelę siūlomo įsigijimo dalį pagal jo paties ir kai kurių tikslinio banko akcininkų sudarytą akcijų mainų sutartį (ši prilygsta kapitalo įnašui).

168    Vis dėlto remiantis vien šia aplinkybe negalima daryti išvados, kad CR buvo tikrai pasirengęs ateityje teikti paramą tiksliniam bankui ir naujajai grupei.

169    Reikia pažymėti, kad ieškovė neginčija ginčijamo sprendimo 2.2.3 punkte nurodytos aplinkybės, o ši yra neatsiejama nuo ECB motyvų, kad siūlomi netiesioginiai įsigyjantys asmenys įrodė, jog pastaruoju metu ieškovei nebuvo suteikta didelės finansinės paramos. Šiuo atžvilgiu iš atsakymo į pastabas matyti, kad ieškovės akcininkai (be kita ko ir CR) nepadarė kapitalo įnašų, kad nebebūtų viršytos didelių pozicijų ribos (šis neatitikimas tęsėsi nuo pat 2016 m. kovo mėn.). Be to, kaip nurodyta ECB atsiliepime į ieškinį, ieškovės sandorių su susijusiomis šalimis limito viršijimo (tokia padėtis susidarė leidus CR atidėti mokėjimą už buvusios ieškovės patronuojamosios įmonės Rusijoje pirkimą) pašalinimas iš esmės priklausė nuo CR noro paankstinti šio atidėto mokėjimo datą.

170    Vadinasi, nusprendęs, jog yra rimtų abejonių dėl to, ar siūlomi netiesioginiai įsigyjantys asmenys iš tiesų pasirengę prireikus suteikti paramą tiksliniam bankui, ECB nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

171    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog ECB pažeidė Direktyvos 2013/36 23 straipsnį, pripažindamas, kad siūlomų įsigyjančių asmenų finansinio stabilumo kriterijus nebuvo įvykdytas.

b)      Dėl rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijaus

172    Iš Nutarimo Nr. 192 56 straipsnio matyti, kad FKTK vertina, ar atitinkamas bankas atitinka rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijų, atsižvelgdama, be kita ko, į jo gebėjimą laikytis šių reikalavimų nuosavų lėšų, likvidumo, didelių pozicijų ribų, vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir reikalavimų laikymosi srityse tiek pranešimo nagrinėjimo dieną, tiek ir po kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo.

173    Ieškovės teigimu, ECB nedaro išvados, jog siūlomas įsigijimas neigiamai paveiks ją pačią ar tikslinį banką. Ji remiasi Bendrų gairių 13.1 punktu, pagal kurį siūlomas įsigijimas negali kenkti tikslinės įmonės rizikos ribojimo reikalavimų laikymuisi. Ieškovė taip pat pažymi, kad siūlomas įsigijimas turi teigiamą poveikį.

174    Vis dėlto rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijaus atitiktis vertintina ne siūlomo įsigyjančio asmens, o kredito įstaigos, kurią siūloma įsigyti, požiūriu, kaip matyti iš Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalies d punkto, perkelto į Latvijos teisę Kredito įstaigų įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nuostatų. Beje, ieškovė to neginčija.

175    Todėl, net jei iš ginčijamo sprendimo matyti, kad siūlomas įsigijimas turėtų teigiamą poveikį ieškovės nuosavoms lėšoms, negalima daryti išvados, kad tikslinis bankas atitiktų rizikos ribojimo reikalavimus.

176    Be to, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijaus atitiktis vertintina ne tik tikslinio banko, bet ir naujosios grupės atžvilgiu. Ieškovė to taip pat neginčija.

177    Beje, Bendrų gairių 13.7 punkte nustatyta, kad nauja grupė turi turėti pakankamą kapitalą.

178    Priešingai ieškovės teiginiams, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad net jei siūlomas įsigijimas neturėtų tiesioginio neigiamo poveikio vien tik tikslinio banko nuosavų lėšų ir likvidumo reikalavimų laikymuisi, šis įsigijimas neigiamai paveiktų to banko gebėjimą pašalinti savo rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi trūkumus.

179    Šiuo atžvilgiu ieškovė neneigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog verslo plane nebuvo pašalinti nustatyti ieškovės valdymo ir vidaus kontrolės trūkumai, kilo rimtų abejonių dėl jos gebėjimo tiksliniame banke įgyvendinti patikimą valdymo ir vidaus kontrolės sistemą.

180    Visų pirma ieškovė neginčija kai kurių ginčijamo sprendimo motyvų. Remiantis šiais motyvais, pirma, naujoji grupė tikriausiai neatitiks nuosavų lėšų reikalavimų (nepriklausomai nuo verslo plane numatyto scenarijaus); pažymima (ir šalys to neginčija), kad nepalankūs scenarijai buvo labiau tikėtini už bazinį. Antra, atsižvelgiant į 2017 m. ir 2018 m. patirtus didelius tikslinio banko grynuosius nuostolius ir nustatytus jo vidaus kontrolės ir pinigų plovimo prevencijos sistemos trūkumus, naujoji grupė susidurs su didele rizika. Trečia, naujajai grupei kils didelė kredito rizika ir ji neatitiks didelių pozicijų ribų. Ketvirta, kadangi verslo plane nebuvo pašalinti nustatyti ieškovės ir tikslinio banko valdymo trūkumai, kilo rimtų abejonių, ar naujoji grupė bus pajėgi užtikrinti patikimą valdymo ir vidaus kontrolės sistemą. Galiausiai, penkta, siūlomi įsigyjantys asmenys neturėjo aiškios strategijos, visų pirma dėl naujosios grupės organizavimo iki 18 mėnesių laikotarpiu nuo įsigijimo užbaigimo iki susijungimo, o verslo plane numatomi atlikti veiksmai buvo aprašyti nenuosekliai, neaiškiai ir netinkamai; tai privertė dar labiau suabejoti siūlomo įsigijimo patikimumu apskritai.

181    Taigi ieškovė neįrodė, kad siūlomas įsigijimas turėtų teigiamą poveikį tiksliniam bankui ir – bet kuriuo atveju – naujajai grupei. Ieškovė net neteigia, kad naujoji grupė turėtų pakankamą kapitalą, kaip nurodyta Bendrų gairių 13.7 punkte.

182    Taigi, visų pirma atsižvelgiant į rimtas abejones dėl to, ar naujoji grupė pajėgs laikytis nustatytų rizikos ribojimo reikalavimų, ECB, darydamas išvadą, kad rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijus nebuvo įvykdytas, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, vadinasi, nepažeidė į Latvijos teisę perkeltos Direktyvos 2013/36 23 straipsnio.

c)      Dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į kitus vertinimo kriterijus, ir dėl tinkamo pagrindo prieštarauti siūlomam įsigijimui buvimo

183    Pirma, iš Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 2 dalies matyti, kad kompetentingos institucijos gali pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui, jei tam yra tinkamas pagrindas, remiantis to straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais.

184    Pagal šią nuostatą nereikalaujama, kad kompetentinga institucija, prieštaraujanti kredito įstaigos įsigijimui, savo sprendime išnagrinėtų visus Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.

185    Priešingai, kompetentinga institucija gali pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui, jei tam yra tinkamas pagrindas remiantis vienu ar keliais Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais.

186    Toks aiškinimas atitinka Direktyvos 2013/36 23 straipsnio tikslą – užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigos, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, valdymą.

187    Kaip nurodo ECB, atsižvelgiant į Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų turinį, vertinimą, kad siūlomu įsigijimu pažeidžiamas tikslas užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigos, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, valdymą, galima atlikti tik pagal vieną iš šių kriterijų.

188    Tokį aiškinimą patvirtina ir Bendrų gairių 11.3, 12.3, 14.2, 14.4 ir 14.7 punktai, pagal kuriuos kompetentinga institucija turėtų pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui, remdamasi tam tikromis aplinkybėmis, susijusiomis tik su vienu iš Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų.

189    Šiuo atveju, kadangi ECB pareiškė prieštaravimą siūlomam įsigijimui pagal finansinio stabilumo ir rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijus, nevertindamas kitų Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, jis nepažeidė to 23 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

190    Antra, net darant prielaidą, kad siūlomas įsigijimas būtų padidinęs ieškovės nuosavas lėšas ir nebūtų tiesiogiai neigiamai paveikęs vien tiksliniam bankui taikomų rizikos ribojimo reikalavimų mokumo ir likvidumo srityje laikymosi, vis dėlto, pirma, siūlomi įsigyjantys asmenys artimiausiu metu negalėjo išlaikyti patikimos tikslinio banko ir naujosios grupės finansinės struktūros, o antra – buvo rimtų abejonių, ar tikslinis bankas ir naujoji grupė galės laikytis rizikos ribojimo reikalavimų.

191    Vadinasi, aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčijamas sprendimas (kiek tai susiję su finansinio stabilumo kriterijumi ir rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijumi), buvo tinkamas pagrindas prieštarauti siūlomam įsigijimui.

192    Taigi ieškinio trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

5.      Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

193    Ieškovės teigimu, ginčijamu sprendimu pažeidžiamas proporcingumo principas. Tame sprendime nebuvo atliktas proporcingumo vertinimas. Siekiant užtikrinti visapusišką rizikos ribojimo reikalavimų laikymąsi būtų galima taikyti ne tokį intervencinį metodą, t. y. pritarti siūlomam įsigijimui, o tada imtis atitinkamų priežiūros priemonių. Pasirinkus tokį požiūrį, tariamas rizikos ribojimo reikalavimų nesilaikymas būtų ne toks reikšmingas.

194    ECB ginčija šiuos argumentus.

195    Proporcingumo principu reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai būtų tinkami nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti ir neviršytų to, kas būtina jiems įgyvendinti, todėl, esant galimybei rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai ribojančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi tikslams (2013 m. sausio 22 d. Sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 50 punktas ir 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Slovakija ir Vengrija / Taryba, C‑643/15 ir C‑647/15, EU:C:2017:631, 206 punktas).

196    Priemonės proporcingumo vertinimas turi atitikti Sąjungos institucijoms suteiktą diskreciją ją priimant (žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

197    Ieškovės nuomone, būtų buvę geriau, jei ECB būtų nepareiškęs prieštaravimo siūlomam įsigijimui ir po įsigijimo patvirtinęs atitinkamas priežiūros priemones.

198    Vis dėlto ieškovė nepateikia jokios informacijos apie priežiūros priemones, kuriomis būtų buvę galima pašalinti ECB nurodytus trūkumus dėl siūlomų įsigyjančių asmenų finansinio patikimumo ir tikslinio banko gebėjimo nuolat laikytis rizikos ribojimo reikalavimų, siekiant užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį tikslinio banko valdymą. Be to, Bendrasis Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė jau neatitiko nustatytų rizikos ribojimo reikalavimų.

199    Taigi bylos medžiaga nerodo, jog buvo galima imtis kitų tinkamų priemonių (nenustatančių tokių apribojimų, kaip ginčijamas sprendimas), kuriomis būtų galima įgyvendinti Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą tikslą, t. y. užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį tikslinio banko valdymą.

200    Tokiomis aplinkybėmis, kadangi, kaip pažymėta šio sprendimo 191 punkte, buvo tinkamas pagrindas prieštarauti siūlomam įsigijimui, taip pat atsižvelgiant į plačią ECB suteiktą diskreciją, ieškovė nepagrįstai teigia, jog ginčijamu sprendimu pažeistas proporcingumo principas.

201    Taigi ieškinio ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

6.      Dėl ieškinio penktojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad nebuvo atsižvelgta į diskrecinį pagal Reglamento Nr. 1024/2013 15 straipsnio 3 dalį priimto sprendimo pobūdį

202    Ieškovės teigimu, ginčijamame sprendime neatsižvelgiama į sprendimo pareikšti prieštaravimą įsigijimui diskrecinį pobūdį. ECB padarė prielaidą, kad privalėjo pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui, kadangi nebuvo įvykdyti „tam tikri“ Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalyje nustatyti kriterijai, nes ši institucija juos aiškino kaip reikalavimus, o ne kaip bendro vertinimo dalį. Iš ieškovės buvo atimta galimybė nešališkai pasinaudoti jai pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnį suteikta kompetentingos institucijos diskrecija.

203    ECB, palaikomas Komisijos, ginčija ieškovės argumentus.

204    Kaip nurodyta šio sprendimo 185 punkte, kompetentinga institucija gali pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui, jei tam yra tinkamas pagrindas remiantis vienu ar keliais Direktyvos 2013/36 23 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais.

205    Kaip pažymėta šio sprendimo 144 punkte, ECB turi plačią diskreciją, kai (kaip šiuo atveju) priima aktą dėl kredito įstaigos priežiūros.

206    Iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad ECB nusprendė neturintis plačios diskrecijos.

207    Konkrečiai kalbant, nors ECB ginčijamo sprendimo 2.4 ir 2.5 punktuose nusprendė, kad nebuvo tenkinamas nei finansinio stabilumo, nei rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijus, tai nereiškia, kad ši institucija nusprendė neturinti plačios diskrecijos vertinti visų šių kriterijų laikymosi.

208    Dėl argumento, kad iš ieškovės buvo atimta galimybė nešališkai pasinaudoti kompetentingos institucijos diskrecija, Chartijos 41 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.

209    Šiuo atžvilgiu ieškovė penktajame ieškinio pagrinde nepateikia jokių įrodymų, kad ginčijamas sprendimas yra šališkas.

210    Vadinasi, ieškovė nepagrįstai teigia, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, ECB pažeidė savo plačią diskreciją arba kad tokiu būdu ši institucija pažeidė Chartijos 41 straipsniu garantuojamą teisę į gerą administravimą.

211    Taigi ieškinio penktąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

7.      Dėl ieškinio septintojo pagrindo, grindžiamo teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų pažeidimu

212    Ieškovės teigimu, ECB nėra nustatęs aiškaus kriterijaus dėl leistinos konsolidacijos bankų sektoriuje. Ši institucija nėra apibrėžusi tikslių sąlygų, kurias reikia įvykdyti, vadovaujantis jos pačios aiškinimu dėl finansinio patikimumo ir rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijų. Šios sąlygos negali reikšti, kad iš siūlomo įsigyjančio asmens lėšų galima atskaityti neribotas sumas, siekiant patenkinti galimus tikslinio banko finansavimo poreikius, arba kad įsigijimas negalimas dėl tęstinio teisės aktų reikalavimų nevykdymo, net jeigu įsigijimas daro didelį teigiamą poveikį. ECB turėjo informuoti ieškovę apie savo lūkesčius, pavyzdžiui, dėl lėšų finansinio stabilumo sąlygai įvykdyti dydžio.

213    ECB ginčija šiuos argumentus.

214    Pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, be kita ko, kad teisės normos būtų aiškios, tikslios ir nuspėjamo poveikio, ypač kai jos gali sukelti neigiamų pasekmių fiziniams asmenims ir įmonėms (žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 111 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

215    Iš teisinio saugumo principo išplaukianti teisė reikalauti teisėtų lūkesčių apsaugos taikoma kiekvienam asmeniui, kurio padėtis leidžia teigti, kad Sąjungos administracija paskatino jo pagrįstų lūkesčių atsiradimą. Garantijos, galinčios sukelti tokių lūkesčių, yra bet kokia forma pateikta tiksli, nesąlygiška, nuosekli informacija, kurią suteikia tam teisę turintys patikimi šaltiniai. Kita vertus, niekas negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, jei administracija jam nesuteikė konkrečių garantijų (2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 112 punktas).

216    Šiuo atveju ginčijamas sprendimas grindžiamas Direktyvoje 2013/36 nustatytais ir Bendrose gairėse patikslintais finansinio patikimumo ir rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijais, perkeltais į Latvijos teisę.

217    Šie kriterijai laikytini aiškiais, tiksliais ir nuspėjamais, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 214 punkte nurodytą jurisprudenciją.

218    Priešingai, nei teigia ieškovė (kaip pažymėta šio sprendimo 154 punkte), atlikdamas finansinio patikimumo kriterijaus analizę ECB nereikalavo, kad iš siūlomų įsigyjančių asmenų lėšų būtų galima atskaityti „neriboto dydžio“ sumas galimiems tikslinio banko finansavimo poreikiams patenkinti. Be to, kaip pažymėta šio sprendimo 130 punkte, ECB paaiškino, kodėl, nepaisant siūlomo įsigijimo teigiamo poveikio ieškovės nuosavų lėšų rodikliams, nebuvo įvykdytas rizikos ribojimo reikalavimų laikymosi kriterijus. Prieš priimdamas sprendimą dėl kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo ECB taip pat neprivalo informuoti siūlomo įsigyjančio asmens apie reikalingą sumą, kad ši institucija pritartų įsigijimui pagal finansinio patikimumo kriterijų.

219    Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pakanka konstatuoti, kad, kaip teigia ECB, ieškovė neteigia ECB jai davus pagrįstų lūkesčių galinčių suteikti garantijų.

220    Vadinasi, remiantis šio sprendimo 215 punkte nurodyta jurisprudencija, ieškovė nepagrįstai teigia ECB pažeidus teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

221    Taigi ieškinio septintąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

8.      Dėl ieškinio aštuntojo pagrindo, grindžiamo atsisakymu pripažinti ECB ir FKTK atsakomybę

222    Ieškovės teigimu, ginčijamas sprendimas yra klaidingas, nes ECB neatsižvelgė nei į savo ir FKTK atsakomybę dėl pasitikėjimo reguliavimo procesu praradimo, nei į šio praradimo pasekmes ieškovės ir naujosios grupės finansavimui.

223    Ieškovė mano, kad kilus rimtų abejonių dėl korupcijos buvo prarastas pasitikėjimas tiek Latvijoje taikomu priežiūros procesu, tiek ir Bendru priežiūros mechanizmu (BPM). Šiuos nuogąstavimus lėmė A mėginimai gauti kyšį iš ieškovės ir netiesioginių įsigyjančių asmenų, taip pat nesąžiningas šių mėginimų vertinimas. CR apie šias korupcines veikas dar 2017 m. pranešė Jungtinės Karalystės, o vėliau – ir Latvijos valdžios institucijoms. Ieškovė taip pat kalba apie šio sprendimo 5 punkte nurodytą arbitražo procedūrą. Išorės stebėtojai (įskaitant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) ir Komisiją) pripažįsta, kad bankų priežiūros sistema Latvijoje yra iškreipta dėl šalyje plačiai paplitusios korupcijos. A atžvilgiu išsakytus įtarimus patvirtino ir kiti asmenys, pranešę apie panašius pažeidimus. Dėl ECB ir Latvijos Respublikos ginčo bei dėl A ir Latvijos Respublikos ginčo (šie jau buvo perduoti Teisingumo Teismui) reikia manyti, kad ECB jau yra pateikti A padaryto nusižengimo įrodymai. Jam inkriminuojami pažeidimai yra pakankamai sunkūs, kad jis būtų atleistas iš pareigų dar prieš priimant galutinį apkaltinamąjį nuosprendį.

224    Ieškovės teigimu, nors ECB siekia išlikti nepriklausomas nuo bet kokio Latvijos valdžios institucijų kišimosi, jis nevykdo jam pavestos funkcijos užtikrinti, kad korupcija neiškreiptų BPM; šio vaidmens svarba dar didesnė, kadangi ECB ir jo pareigūnams taikoma speciali apsauga ir privilegijos kompetentingų nacionalinių teisėsaugos institucijų atžvilgiu. ECB privalo tirti korupcijos ar kitus galimų nusižengimų atvejus.

225    Ieškovės teigimu, jai ir siūlomiems netiesioginiams įsigyjantiems asmenims taikomas griežtas reguliavimas, kadangi jie pranešė apie korupcijos apraiškas ir reikalavo į tai aktyviai reaguoti. Tai aiškiai matyti iš ECB pareikštos kritikos dėl to, kad kartu su CR įpareigojimu finansuoti ieškovę buvo nustatytas reikalavimas, jog reguliavimo procese būtų išvengta korupcijos.

226    Ieškovės manymu, ECB pasirinktas požiūris ir reikalavimas jai skirti papildomų investicijų, kartu draudžiant bet kokias investicijas (elgiantis priešiškai ir atsisakant pripažinti prašymus laikytis teisinės valstybės principų teisėtais), nėra būdingi nešališkam administravimui. Toks požiūris pažeidžia principą nemo auditur propriam turpitudinem allegans, taip pat Direktyvos 2013/36 23 straipsnį ir Chartijos 41 straipsnį.

227    ECB ginčija ieškovės argumentus.

228    Ieškovė teigia, kad, ginčijamu sprendimu atsisakius pripažinti ECB ir FKTK atsakomybę už pasitikėjimo reguliavimo procesu praradimą, pažeidžiamas principas nemo auditur propriam turpitudinem allegans, taip pat Direktyvos 2013/36 23 straipsnis ir Chartijos 41 straipsnis.

229    Pirma, dėl aptariamų korupcinių veikų pobūdžio reikėtų pažymėti, kad teiginys, jog bankų priežiūros srityje Latvijoje korupcija yra „plačiai paplitusi“, yra bendro pobūdžio ir neleidžia įvertinti jos paplitimo masto.

230    Taip pat pažymėtina, kad, pirma, ikiteisminis tyrimas, kuriam pasibaigus A buvo pareikšti kaltinimai, susijęs ne su ieškove, o su trečiuoju Latvijos banku ir, antra, dėl CR nurodytų korupcinių veikų ieškovė apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais, kad vyksta ikiteisminis tyrimas.

231    Antra, pagal principą nemo auditur propriam turpitudinem allegans niekas negali remtis savo paties nesąžiningumu.

232    Tam, kad būtų galima remtis principu nemo auditur propriam turpitudinem allegans, reikia, kad būtų nustatyti ECB priskirtini nesąžiningi veiksmai (pagal analogiją žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo ABLV Bank / BPV, T‑758/18, EU:T:2021:28, 170 punktą).

233    Ieškovė laikosi nuomonės, jog ECB privalėjo atlikti tyrimą dėl CR nurodytų korupcinių veikų, o ECB pagrįstai teigia nesantis kompetentingas pats tirti tokias veikas ir šiuo atžvilgiu bendradarbiaujantis su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis.

234    Nei tai, kad ECB yra atsakingas už tai, kad BPM veiktų veiksmingai ir nuosekliai, nei tai, kad ECB pareigūnai naudojasi privilegijomis ir imunitetais nacionalinių kompetentingų institucijų atžvilgiu baudžiamosiose bylose, nesuteikia ECB įgaliojimų tirti nacionalinio centrinio banko valdytojo galimai padarytų korupcinių veikų.

235    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 11 straipsnio a punkte numatytas imunitetas nuo jurisdikcijos netaikomas, jeigu šiuo imunitetu besinaudojantis asmuo yra apkaltintas baudžiamajame procese dėl veiksmų, kurie nebuvo atlikti jam einant pareigas Sąjungos institucijoje (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 30 d. Sprendimo LR Ģenerālprokuratūra, C‑3/20, EU:C:2021:969, 97 punktą). Teisingumo Teismas pažymėjo, kad korupcinio pobūdžio veikos iš principo nepatenka į Sąjungos pareigūno ar kito tarnautojo, kaip ir ECB organo posėdžiuose dalyvaujančio valstybės narės centrinio banko valdytojo, pareigų sritį (2021 m. lapkričio 30 d. Sprendimo LR Ģenerālprokuratūra, C‑3/20, EU:C:2021:969, 67 punktas).

236    Be to, net ir darant prielaidą, jog ECB padarė klaidą, nes neatliko tyrimo dėl CR nurodytų korupcinių veikų arba dėl A pastabų ieškovės atžvilgiu, nėra įrodyta, kad ši klaida buvo tokia didelė, kad galėtų lemti ginčijamo sprendimo neteisėtumą, šis grindžiamas ne tuo, ar tokį tyrimą atlikti tinkama, bet yra priimtas dėl prašymo įsigyti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį.

237    Todėl ieškovė nepagrįstai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą dėl to, kad ECB neatliko tyrimo dėl CR nurodytų korupcinių veikų.

238    Trečia, dėl tariamai nesąžiningo jos nurodytų korupcinių veikų vertinimo ieškovė tiksliai neįvardija, kurie administraciniai aktai, jos nuomone, yra neteisėti, ir bet kuriuo atveju nenurodo, kaip šių aktų neteisėtumas (darant prielaidą, kad jis yra įrodytas) gali lemti ginčijamo sprendimo neteisėtumą.

239    Nors ieškovė ieškinio antrajame pagrinde nurodė ginčijanti 2019 m. nustatytą SREP bendrą kapitalo reikalavimą, tai nepaneigia aplinkybės, kad 2019 m. pabaigoje planuojamas naujosios grupės bendras nuosavų lėšų rodiklis buvo tik 12,91 %, t. y. žemesnis nei ieškovei 2018 m. nustatytas EGC (kaip nurodyta 116 punkte).

240    Galiausiai, ketvirta, ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas dėl to, kad ieškovė pranešė apie korupcines veikas arba prašė jas ištirti.

241    Iš tikrųjų, priešingai, nei teigia ieškovė, kaip nurodyta šio sprendimo 165 punkte, ECB nepriekaištavo CR dėl prašymo nutraukti tariamai savavališką ir diskriminacinį vertinimą.

242    Vadinasi, ieškovė nepagrįstai teigia, kad, ginčijamu sprendimu atsisakius pripažinti ECB ir FKTK atsakomybę, pažeidžiamas principas nemo auditur propriam turpitudinem allegans, taip pat Direktyvos 2013/36 23 straipsnis ir Chartijos 41 straipsnis.

243    Taigi ieškinio aštuntąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

244    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

V.      Dėl bylinėjimosi išlaidų

245    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti ECB bylinėjimosi išlaidas pagal jo pateiktus reikalavimus.

246    Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      PNB Banka AS padengia savo ir Europos Centrinio Banko (ECB) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Gervasoni Madise Nihoul

Frendo       Martín y Pérez de Nanclares

Paskelbta 2022 m. gruodžio 7 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: anglų.