Language of document :

2021 m. gruodžio 24 d. Hessischer Verwaltungsgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje TE, RU, pagal įstatymą atstovaujama TE / Stadt Frankfurt am Main

(Byla C-829/21)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hessischer Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantės: TE, RU, pagal įstatymą atstovaujama TE

Kita apeliacinio proceso šalis: Stadt Frankfurt am Main

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar AufenthG [Aufenthaltsgesetz (Įstatymas dėl užsieniečių gyvenimo šalyje, įdarbinimo ir integracijos federalinėje teritorijoje, toliau – AufenthG] 38a straipsnio 1 dalis, kuri pagal nacionalinę teisę turi būti aiškinama taip, kad toliau keliaujantis ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo šį statusą pirmojoje valstybėje narėje privalo turėti ir jo leidimo gyventi pratęsimo metu, dera su Direktyvos 2003/109/EB1 14 ir paskesnių straipsnių nuostatomis, kuriose tėra tik nustatyta, kad ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo turi teisę gyventi kitos, nei ilgalaikio gyventojo statusą jam suteikusios valstybės narės, teritorijoje ilgiau kaip tris mėnesius, jei yra tenkinamos direktyvos III skyriuje nustatytos kitos sąlygos?

2.    Ar užsieniečių reikalų tarnyba, priimdama sprendimą dėl prašymo pratęsti leidimą gyventi pagal AufenthG 38a straipsnio 1 dalį, kai yra įvykdytos kitos terminuoto pratęsimo sąlygos, o užsienietis, be kita ko, turi pastovių ir nuolatinių pajamų, pagal Direktyvos 2003/109/EB 14 ir paskesnius straipsnius turi teisę pripažinti, kad užsienietis tuo tarpu, t. y. po to, kai persikėlė į antrąją valstybę narę, pirmojoje valstybėje narėje pagal Direktyvos2003/109/EB 9 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą neteko savo statuso, dėl ko užsienietis netenka jam priklausiusių teisių? Ar lemiamą reikšmę turinti sprendimo data yra paskutinio institucijos, ar paskutinio teismo sprendimo data?

3.    Jei atsakymai į pirmąjį ir antrąjį klausimus būtų neigiami:

Ar ilgalaikio gyventojo statusą turinčiam asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad jo, kaip ilgalaikio gyventojo statusą turinčio asmens, teisė apsigyventi pirmojoje valstybėje narėje nėra išnykusi?

Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar nacionalinis teismas arba nacionalinė institucija turi teisę patikrinti, ar ilgalaikio gyventojo statusą turinčiam asmeniui neterminuotai išduotas leidimas gyventi yra pasibaigęs, ar tai prieštarautų Sąjungos teisėje įtvirtintam abipusio institucijų sprendimų pripažinimo principui?

4.    Ar su neterminuotai išduotu ilgalaikio gyventojo leidimu gyventi iš Italijos į Vokietiją atvykusios trečiosios šalies pilietės, kuri turi pastovių ir nuolatinių pajamų, atžvilgiu galima remtis tuo, kad ji nepateikė deramo būsto įrodymų, nors Vokietija nepasinaudojo Direktyvos 2003/109/EB 15 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatytu įgaliojimu ir nukreipimas į socialinį būstą tapo reikalingas tik todėl, kad jai tol, kol ji neturi leidimo gyventi pagal AufenthG 38a straipsnį, nemokama vaiko išlaikymo išmoka?

____________

1 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272).