BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. gruodžio 15 d.(*)
„Muitų sąjunga – Ekvadoro kilmės tunų produktų importas – Importo muitų išieškojimas a posteriori – Prašymas neišieškoti importo muitų – Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktas ir 236 straipsnis – Oficialiajame leidinyje paskelbtas pranešimas importuotojams – Sąžiningumas – Prašymas sumažinti importo muitus – Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 239 straipsnis“
Byloje T‑548/14
Ispanijos Karalystė, atstovaujama iš pradžių A. Rubio González, paskui – abogado del Estado V. Ester Casas
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą P. Arenas, A. Caeiros ir B.‑R. Killmann,
atsakovę,
dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2014 m. gegužės 15 d. Komisijos sprendimo C(2014) 3007 final, kuriuo pripažįstama, kad konkrečiu atveju importo muitų sumažinimas tam tikra suma yra pateisinamas, tačiau nepateisinamas kita suma (REM 03/2013), 2 straipsnį
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį bylos nagrinėjimo metu sudarė pirmininkas A. Dittrich, teisėjai J. Schwarcz (pranešėjas) ir V. Tomljenović,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. balandžio 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Faktinės bylos aplinkybės
1 Nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 24 d. Ispanijoje įsteigta įmonė ACTEMSA SA (toliau – asmuo, turintis mokėti muitą) importavo į Europos Sąjungą apdorotų tunų produktus, t. y. tunų konservus ir užšaldytą tunų filė, kurie buvo deklaruoti kaip kilę iš Ekvadoro (toliau – ginčijamas importas).
2 Asmuo, turintis mokėti muitą, Ispanijos muitinės institucijų paprašė ginčijamam importui taikyti bendrųjų tarifų lengvatų sistemą (toliau – BTLS) ir savo muitinės deklaracijoms pagrįsti pateikė A formos kilmės sertifikatus, kuriuos Ekvadoro valdžios institucijos išdavė remdamosi eksportuotojo pateikta forma, kurioje nurodyta, kad produktų kilmės šalis yra Ekvadoras ir kad įvykdytos kilmės sertifikatų išdavimo sąlygos.
3 Remdamosi asmens, turinčio mokėti muitą, pateiktais kilmės sertifikatais Ispanijos muitinės institucijos patenkino šio asmens prašymą ginčijamam importui taikyti lengvatinį tarifą.
4 Ginčijamo importo laikotarpiu, nurodytu šio sprendimo 1 punkte, t. y. 2010 m. gegužės 21 d., Europos Komisija paskelbė pranešimą importuotojams „Iš Kolumbijos ir Salvadoro kilusių tunų importas į [Sąjungą]“ (OL C 132, 2010, p. 15) (toliau – pranešimas); šio pranešimo fragmentai, turintys reikšmės šiai bylai, siekiant apibrėžti pranešimo taikymo sritį ir nustatyti, ar jis susijęs su ginčijamu importu, yra tokie:
„Komisija <…> informuoja <…> Sąjungos ūkio subjektus, kad kyla pagrįstų abejonių dėl tinkamo preferencinės sistemos taikymo ir galimybės taikyti Sąjungai pateiktus kilmės įrodymus <…>, kiek tai susiję su iš Kolumbijos ir Salvadoro importuotais tono konservais ir užšaldyto tuno filė, priskiriamais prie SH 1604 14 subpozicijos.
Iš įvairių tyrimų matyti, kad didelis kiekis tuno konservų ir užšaldyto tuno filė, priskiriamų prie SH 1604 14 subpozicijos, yra deklaruotas kaip kilęs iš Kolumbijos ar Salvadoro ir kad jam netaikoma preferencinė sistema.
Be to, negalima atmesti to, kad importuoti produktai gali būti kilę iš kitų šalių, kurioms taikoma [BTLS], ir kad jie neatitinka BTLS kilmės taisyklių, susijusių su kilmės kumuliacija.“
5 2010 m. rugsėjo 14–30 d. Europos kovos su sukčiavimo tarnybos (OLAF) ir tam tikrų valstybių narių atstovai atliko bendrą misiją Ekvadore, siekdami nustatyti žaliavų, naudotų gaminant iš šios šalies kilusių tunų produktus, kurie į Sąjungą eksportuojami su toje šalyje išduotais A formos kilmės sertifikatais, siekiant taikyti lengvatinį tarifą, kilmę.
6 Galutinėje OLAF ataskaitoje teigiama, kad Ekvadoro valdžios institucijos klaidingai išdavė A formos kilmės sertifikatus dėl Ekvadore iš tunų, kuriuos sugavo Salvadoro ir Panamos žvejybos laivai, žaliavų pagamintų produktų, nes nebuvo laikytasi taisyklių, leidžiančių daryti išvadą, kad prekės buvo kilusios iš Ekvadoro.
7 Dėl Salvadoro laivų pagautų žuvų OLAF pažymėjo, kad šios šalies valdžios institucijos neįrodė žuvų kilmės pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), 72a ir 80 straipsnius, o kiek tai susiję su Panamos laivų sugautomis žuvimis – kad Panamos valdžios institucijos išdavė A formos kilmės sertifikatus, tačiau nebuvo laikytasi Reglamento Nr. 2454/93 70 straipsnyje numatytos taisyklės dėl pridėtinės vertės.
8 Kadangi ginčijamam importui nebuvo galima taikyti lengvatinio tarifo, 2012 m. Ispanijos valdžios institucijos pradėjo procedūrą dėl importo muitų išieškojimo a posteriori, atitinkamoms operacijoms taikydamos 24 % bendrąjį muito tarifą, todėl buvo pareikalauta 2 094 850,62 EUR muitų sumos.
9 Keliais raštais, kurių paskutinis buvo pateiktas 2013 m. vasario 7 d., asmuo, turintis mokėti muitą, paprašė Ispanijos valdžios institucijų sumažinti importo muitą pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307; toliau – BMK), 236 straipsnį, siejamą su jo 220 straipsnio 2 dalies b punktu, arba subsidiariai pagal BMK 239 straipsnį.
10 2013 m. balandžio 18 d. raštu Ispanijos valdžios institucijos paprašė Komisijos nustatyti, ar buvo pagrindas sumažinti importo muitus pagal BMK 236 straipsnį, siejamą su jo 220 straipsnio 2 dalies b punktu ir Reglamento Nr. 2454/93 869 ir 871 straipsniais, arba subsidiariai pagal BMK 239 straipsnį ir Reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnį.
11 2013 m. gegužės 8 d. ir rugsėjo 17 d. raštais Komisija paprašė papildomos informacijos; Ispanijos valdžios institucijos ją pateikė 2013 m. gegužės 28 d. ir spalio 21 d. raštais. Asmuo, turintis mokėti muitą, galėjo susipažinti su kiekvienu iš šių dviejų informacijos prašymų ir pateikti savo pastabas dėl atsakymo, kurį ketino siųsti Ispanijos valdžios institucijos.
12 2014 m. vasario 12 d. raštu Komisija pagal Reglamento Nr. 2454/93 873 ir 906a straipsnius paprašė asmens, turinčio mokėti muitą, pateikti savo pastabas dėl visų teisinių ir faktinių klausimų, kurie, jo manymu, galėjo lemti prašymo atmetimą. Šis asmuo atsakė 2014 m. kovo 5 d. raštu; jame teigė neprivalantis prisiimti atsakomybės už Ekvadoro valdžios institucijų padarytą klaidą. Jis taip pat pabrėžė savo sąžiningumą ir nesutikimą su Komisijos išvadomis, kad jis buvo nepakankamai rūpestingas dėl importo po 2010 m. gegužės 21 d.
13 Remdamasi Reglamento Nr. 2454/93 873 ir 907 straipsniais, iš valstybių narių atstovų sudaryta ekspertų grupė susirinko 2014 m. gegužės 8 d. tam, kad išnagrinėtų bylą.
14 2014 m. gegužės 15 d. Sprendime C(2014) 3007 final Komisija konstatavo, kad konkrečiu atveju tam tikros importo muitų sumos sumažinimas yra pateisinamas, tačiau to negalima pasakyti apie kitą sumą (REM 03/2013; toliau – ginčijamas sprendimas).
15 Išnagrinėjusi prašymą, pagrįstą BMK 236 straipsniu, siejamu su jo 220 straipsnio 2 dalies b punktu, Komisija ginčijamo sprendimo 26 konstatuojamojoje dalyje konstatavo, kad, pirma, Ekvadoro muitinės institucijos klaidingai taikė taisykles, susijusias su A formos kilmės sertifikatų išdavimu, ir, antra, to, kad atsakydama į prašymą pateikti sertifikatus neteisingas deklaracijas parengė eksportuojanti bendrovė, nepakanka, jog būtų atmesta galimai Ekvadoro valdžios institucijų padaryta klaida. Toliau, Komisijos manymu, reikėjo patikrinti, ar asmuo, turintis mokėti muitą, galėjo nustatyti klaidą, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, klaidos pobūdį, šio asmens profesinę patirtį ir rūpestingumą.
16 Dėl klaidos pobūdžio Komisija ginčijamo sprendimo 28 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad tai, jog Ekvadoro valdžios institucijos ilgą laiką kartojo klaidą išduodamos A formos kilmės sertifikatus, patvirtina asmens, turinčio mokėti muitą, sąžiningumą ir kad nebuvo galima išsiaiškinti, ar jis tokią klaidą galėjo nustatyti dėl importo iki 2010 m. gegužės 21 d.
17 Ginčijamo sprendimo 29 konstatuojamojoje dalyje Komisija teigė, kad asmuo, turintis mokėti muitą, turėjo labai didelę profesinę patirtį, nes veikė iš Pietų Amerikos, Afrikos ir Rytų Azijos šalių kilusių žvejybos produktų importo–eksporto sektoriuje.
18 Kiek tai susiję su asmens, turinčio mokėti muitą, rūpestingumu, ginčijamo sprendimo 30–36 konstatuojamosiose dalyse Komisija darė skirtumą tarp importo, kurį šis asmuo įvykdė iki 2010 m. gegužės 21 d., kai ji paskelbė pranešimą, ir importo, įvykdyto po šios dienos. Remdamasi tuo, kad pranešime buvo nurodyta, jog „negalima atmesti to, kad importuoti produktai gali būti kilę iš kitų šalių, kurioms taikoma BTLS, ir kad jie neatitinka BTLS kilmės taisyklių, susijusių su kilmės kumuliacija“, ji priėjo prie išvados, kad po 2010 m. gegužės 21 d. asmuo, turintis mokėti muitą, privalėjo imtis visų reikalingų atsargumo priemonių kilmės įrodymams patikrinti, siekdamas užtikrinti teisingą taisyklių, susijusių su preferenciniu režimu, taikymą, visų pirma atsižvelgiant į regioninės kumuliacijos taisykles. Todėl nuo pranešimo paskelbimo dienos asmens, turinčio mokėti muitą, nebuvo galima laikyti sąžiningu. Kita vertus, dėl importo, įvykdyto iki pranešimo paskelbimo, nėra pagrindo abejoti asmens, turinčio mokėti muitą, sąžiningumu ar rūpestingumu.
19 Toliau ginčijamo sprendimo 39–48 konstatuojamosiose dalyse Komisija išnagrinėjo BMK 239 straipsnyje nustatytas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima sumažinti importo, vykdyto po 2010 m. gegužės 21 d., muitus. Dėl pirmos sąlygos Komisija, priminusi, kad pasitikėjimas, jog galioja kilmės sertifikatai, kurie, kaip paaiškėjo, negalioja, nereiškė išskirtinės padėties, laikėsi nuomonės, kad asmens, turinčio mokėti muitą, padėtis nėra išskirtinė, palyginti su kitais ūkio subjektais, vykdančiais tokią pačią ūkinę veiklą. Komisija taip pat pažymėjo, kad neįvykdyta ir antra sąlyga, susijusi su rūpestingumu, kurio tikimasi iš patirties turinčio importuotojo, ir pateikė nuorodą į motyvus, susijusius su asmens, turinčio mokėti muitą, rūpestingumu, išnagrinėtu pagal BMK 220 straipsnį.
20 Todėl ginčijamame sprendime Komisija nusprendė:
„1 straipsnis
Importo muitai turi būti sumažinti 999 863,58 EUR, kaip 2013 m. balandžio 18 d. prašė Ispanijos Karalystė, kiek tai susiję su importu, vykdytu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 20 d.
2 straipsnis
Importo muitai turi būti sumažinti 1 094 987,04 EUR, kaip 2013 m. balandžio 18 d. prašė Ispanijos Karalystė, kiek tai susiję su importu, vykdytu nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2010 m. rugsėjo 24 d.“
Procesas ir šalių reikalavimai
21 Ispanijos Karalystė pareiškė šį ieškinį, Bendrojo Teismo kanceliarija jį gavo 2014 m. liepos 24 d. 2014 m. spalio 7 d. Komisija pateikė atsiliepimą į ieškinį. 2014 m. gruodžio 22 d. Ispanijos Karalystė pateikė dubliką, o 2015 m. vasario 17 d. Komisija – tripliką.
22 Teisėjo pranešėjo siūlymu, Bendrasis Teismas (penktoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
23 2016 m. balandžio 6 d. vykusiame teismo posėdyje šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo klausimus.
24 Ispanijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
25 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti visą ieškinį,
– priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
26 Grįsdama ieškinį Ispanijos Karalystė pateikia tris ieškinio pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkto penktos pastraipos pažeidimu, antrasis – BMK 239 straipsnio pažeidimu, o trečiasis, pateiktas subsidiariai, – BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkto penktos pastraipos pažeidimu, kiek tai susiję su regioninės kumuliacijos taisykle, numatyta Reglamente Nr. 2454/93.
Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkto penktos pastraipos pažeidimu
27 Iš pradžių reikia priminti, kad BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, jog tam, kad nacionalinės valdžios institucijos negalėtų importo muitų išieškoti a posteriori, turi būti įvykdytos trys kumuliacinės sąlygos (pagal analogiją žr. 2002 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Ilumitrónica, C‑251/00, EU:C:2002:655, 37 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
28 Pirmiausia reikia, kad muitai nebūtų surinkti dėl pačių kompetentingų institucijų padarytos klaidos. Antra, šių institucijų padaryta klaida turi būti tokia, kad sąžiningas asmuo, turintis mokėti muitą, negalėjo jos nustatyti, nepriklausomai nuo jo profesinės patirties ir rūpestingumo, kurį jis turėjo parodyti. Galiausiai, šis asmuo turi būti paisęs visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su jo muitinės deklaracijos pateikimu (pagal analogiją žr. 2002 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Ilumitrónica, C‑251/00, EU:C:2002:655, 38 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
29 Tai, ar šios sąlygos tenkinamos, reikia vertinti atsižvelgiant į BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkto tikslą apsaugoti asmens, turinčio mokėti muitą, teisėtus lūkesčius, susijusius su visos informacijos, kuria paremtas sprendimas išieškoti muitus ar jų neišieškoti, pagrįstumu (pagal analogiją žr. 2002 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Ilumitrónica, C‑251/00, EU:C:2002:655, 39 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
30 Vis dėlto pagal BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkto penktą pastraipą asmuo, turintis mokėti muitą, negali remtis savo sąžiningumu tuo atveju, kai Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje yra paskelbusi pranešimą importuotojams, kuriame išreikšta pagrįstų abejonių dėl to, ar naudos gaunanti trečioji šalis tinkamai taikė preferencinį režimą (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 1 d. Nutarties Agrar‑Invest‑Tatschl / Komisija, C‑552/08 P, EU:C:2009:605, 56 ir 57 punktus), nes toje nuostatoje nenumatyta asmens, turinčio mokėti muitą, galimybė įrodyti savo sąžiningumą imantis papildomų priemonių siekiant užtikrinti sertifikatų autentiškumą ir teisingumą preferencinio režimo taikymo tikslais (2008 m. spalio 8 d. Sprendimo Agrar‑Invest‑Tatschl / Komisija, T‑51/07, EU:T:2008:420, 42 punktas).
31 Atsižvelgiant būtent į šiuos samprotavimus reikia nagrinėti pirmąjį ieškinio pagrindą.
32 Visų pirma Ispanijos Karalystė iš esmės tvirtina, kad, ketindama nukrypti nuo nacionalinių valdžios institucijų pozicijos, Komisija, remdamasi reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, turi įrodyti akivaizdų ūkio subjekto aplaidumą. Komisija tik kalbėjo apie pranešime numatytą importuotojų pareigą imtis visų reikalingų atsargumo priemonių kilmės įrodymams patikrinti, tačiau nenurodė, kaip asmuo, turintis mokėti muitą, neįvykdė savo rūpestingumo ar sąžiningumo pareigos. Anot Ispanijos Karalystės, pranešimo paskelbimas nekliudo asmeniui, turinčiam mokėti muitą, remtis savo sąžiningumu, nes šis pranešimas susijęs tik su iš Kolumbijos ir Salvadoro kilusių produktų importu ir jo poveikio negalima išplėsti taip, kad jis apimtų kitas II regioninės grupės šalis, pavyzdžiui, Ekvadorą, kurioms taikoma regioninės kumuliacijos taisyklė (taip pat žr. šio sprendimo 48 punktą).
33 Komisija mano, kad Ispanijos Karalystės argumentus reikia atmesti. Iš esmės ji primena, kad jei prekės, kuriai galbūt buvo taikomas lengvatinis tarifas, kilmė nebuvo tokia, kaip teigiama, arba jos kilmės negalima patikrinti, iš principo kompetentingos institucijos turi importo muitus įtraukti į apskaitą a posteriori.
34 Anot Komisijos, pirma iš BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkte numatytų sąlygų, kurios turi būti tenkinamos, kad nebūtų vykdomas išieškojimas a posteriori, yra įvykdyta, nes Ekvadoro valdžios institucijos padarė klaidą išduodamos A formos kilmės sertifikatus, nepaisant to, kad nebuvo laikomasi regioninės kumuliacijos taisyklių.
35 Nors šiame straipsnyje numatytos kitos dvi sąlygos buvo įvykdytos iki 2010 m. gegužės 21 d., vėliau jos jau nebuvo tenkinamos. Nuo tos dienos asmuo, turintis mokėti muitą, nebegalėjo pagal BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkto penktą pastraipą remtis savo sąžiningumu, nes pranešimas taip pat taikomas Ekvadorui, ir neparodė rūpestingumo, kad užtikrintų sąlygų, susijusių su lengvatinio tarifo taikymu, laikymąsi.
36 Anot Komisijos, Sąjungos teismo praktikoje nebuvo išnagrinėtas klausimas, ar BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkto penktoje pastraipoje yra nustatyta nenuginčijama prezumpcija. Komisija laikosi nuomonės, kad esant tam tikroms išimtinėms aplinkybėms ūkio subjektas gali remtis savo sąžiningumu po to, kai įrodo, kad paskelbus pranešimą importuotojams buvo atlikti papildomi patikrinimai.
37 Be to, Komisija mano, kad tuo atveju, kai yra paskelbtas pranešimas importuotojams, pareiga įrodyti sąžiningumą ir rūpestingumą tenka asmeniui, turinčiam mokėti muitą. Šioje byloje Ispanijos Karalystė nepateikė jokių rodymų, kad asmuo, turintis mokėti muitą, po to, kai buvo paskelbtas pranešimas, ėmėsi papildomų priemonių, kad būtų išsiaiškinta prekių kilmė.
38 Komisija pažymi, kad pranešime minima Kolumbija ir Salvadoras, o kiek tai susiję su kitomis devyniomis II regioninės grupės šalimis, galimai yra padaryta pažeidimų dėl produktų, priskiriamų prie tos pačios tarifinės subpozicijos kaip ir ginčijamas importas. Taigi, anot jos, pranešime kalbama apie kitas devynias šalis, tačiau jos aiškiai nenurodomos. Patirties turintis ūkio subjektas, remdamasis šiuo pranešimu, padarytų išvadą, kad kyla rizika visoms II regioninės grupės šalims, kiek tai susiję su regionine kumuliacija. Komisija taip pat primena, kad pranešime importuotojams ji teisėtai gali pateikti bendrą nuorodą į kelias šalis ir anksčiau ji tai buvo padariusi du kartus.
39 Pranešime atkreipiamas importuotojų dėmesys į būtinybę imtis atsargumo priemonių visų II grupės šalių importuotojų atžvilgiu. Iš Kolumbijos ar Salvadoro kilusios žaliavos galėjo būti eksportuotos į kitą II grupės šalį tam, kad būtų panaudotos gaminant perdirbtų tunų produktus, skirtus eksportuoti į Sąjungą. Pagal regioninės kumuliacijos principą šiuos produktus galima laikyti kilusiais iš Ekvadoro, nors importuotojas į Sąjungą ir nežino žaliavų kilmės.
40 Be to, Komisija tvirtina, kad nei iš BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkto teksto, nei iš jos 2000 m. gruodžio 5 d. pranešimo, kuriame patikslinamos ūkio subjektų ir valstybių narių administracijų informavimo apie preferencines tarifų sistemas sąlygos kilus „pagrįstų abejonių“ dėl prekių kilmės (OL C 348, 2000, p. 4), ar 2012 m. spalio 30 d. pranešimo, kuriame patikslinamos ūkio subjektų ir valstybių narių administracijų informavimo apie preferencines tarifų sistemas sąlygos kilus „pagrįstų abejonių“ dėl prekių kilmės (OL C 332, 2012, p. 1), kuriuos Ispanijos Karalystė nurodo Bendrajame Teisme, nematyti, kad pagrįstų abejonių turi kilti dėl šalių ar produktų, patenkančių į pranešimo taikymo sritį, nes šios dėl tam tikrų šalių išreikštos abejonės taip pat reiškia, kad yra pažeidimų, susijusių su kitomis tos pačios regioninės grupės šalimis.
41 Dėl laikotarpio po pranešimo paskelbimo Komisija mano, kad asmuo, turintis mokėti muitą, turėjo imtis priemonių, kad įsitikintų prekių kilme. Anot jos, pranešime buvo raginama būti dvigubai atsargesniems tuo atveju, kai importuoti produktai yra kilę iš bet kurios II regioninės grupės šalies, nes tariamai iš Ekvadoro kilusio produkto sudėtyje gali būti iš Kolumbijos ar Salvadoro kilusių žaliavų, dėl kurių gali būti padaryta pažeidimų. Atsižvelgiant į labai nedidelį Komisijos paskelbtų pranešimų importuotojams skaičių asmens, turinčio mokėti muitą, kuris importuoja produktus iš šalies, priklausančios tai pačiai regioninei grupei kaip ir šalis, kuri yra pranešimo objektas, tačiau į tą pranešimą neatsižvelgia, negalima laikyti rūpestingu. Bet kuriuo atveju asmuo, turintis mokėti muitą, nesiėmė reikiamų atsargumo priemonių, kad būtų tinkamai patikrinti kilmės įrodymai siekiant taikyti lengvatinį tarifą.
42 Triplike Komisija teigia, kad, nors galutinėje OLAF ataskaitoje numatyta galimybė panaikinti ar pakeisti pranešimą, jei Salvadoras pakeistų savo elgesį, tai susiję tik su šia šalimi, o pranešimas toliau galioja dėl kitų II regioninės grupės šalių. Anot Komisijos, jos minėtiems pranešimams importuotojams neturi įtakos teisinio tikrumo stoka ir šie pranešimai nėra bendrosios tvarkos išimtis. Dėl ūkio subjekto rūpestingumo Komisija priduria, jog kadangi pranešime buvo išreikšta abejonių dėl nuostatų, susijusių su regionine kumuliacija, teisingo taikymo, pagal teismo praktiką būtent asmuo, turintis mokėti muitą, turėjo ieškoti informacijos ir galimų paaiškinimų, kad nepažeistų šių nuostatų, o jis to nepadarė.
43 Galiausiai Komisija mano, kad net jeigu būtent ji turi įrodyti asmens, turinčio mokėti muitą, rūpestingumo stoką, ji šią pareigą įvykdė, kai paaiškino pranešimo turinį, rėmėsi didele šio asmens patirtimi importuojant minėtus produktus (dėl šios priežasties jam turėjo kilti abejonių dėl tinkamo kilmės taisyklių taikymo) ir pabrėžė, kad minėtas asmuo nesiėmė papildomų atsargumo priemonių po to, kai buvo paskelbtas pranešimas.
44 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų turi laikytis, be kita ko, Sąjungos institucijos (žr. 2015 m. liepos 9 d. Sprendimo Salomie ir Oltean, C‑183/14, EU:C:2015:454, 30 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Tuo remiantis darytina išvada, kad Sąjungos teisės aktai turi būti aiškūs ir teisės subjektai turi galėti numatyti jų taikymą, o šis teisinio saugumo reikalavimas itin griežtai taikomas tuomet, kai teisės nuostatos gali turėti finansinių pasekmių, kad suinteresuotieji asmenys galėtų tiksliai žinoti jiems šiais teisės aktais nustatytų pareigų apimtį (1987 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Airija / Komisija, 325/85, EU:C:1987:546, 18 punktas ir 2015 m. liepos 9 d. Sprendimo Salomie ir Oltean, C‑183/14, EU:C:2015:454, 31 punktas).
45 Be to, yra nuspręsta, kad visiškas sąžiningumo atmetimas tuo atveju, kai yra paskelbtas pranešimas importuotojams, užtikrina labai didelį teisinį saugumą (2008 m. spalio 8 d. Sprendimo Agrar‑Invest‑Tatschl / Komisija, T‑51/07, EU:T:2008:420, 43 punktas).
46 Iš paties BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkto teksto matyti, kad pranešimą importuotojams, kuriame išreiškiama pagrįstų abejonių dėl to, ar naudos gaunanti trečioji šalis tinkamai taikė preferencinį režimą, paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje draudžiama importuotojams nuo šio paskelbimo dienos remtis savo sąžiningumu, taip užtikrinant labai didelį teisinį saugumą ir skatinant nacionalines valdžios institucijas ar Komisiją atmesti prašymą neišieškoti importo muitų.
47 Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje yra atmestas prašymas neišieškoti importo muitų už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 21 d., kai buvo paskelbtas pranešimas.
48 Kadangi Ispanijos Karalystė ginčija pranešimo taikymą ginčijamam importui, kurio kilmės šalis yra Ekvadoras, o ne Kolumbija ar Salvadoras, apie kuriuos kalbama pranešime, reikia nustatyti pranešimo taikymo sritį ir tik paskui atsakyti į argumentus, kad asmuo, turintis mokėti muitą, veikė sąžiningai. Šiuo aspektu iš pradžių atsižvelgiant į argumentus, kuriuos Komisija pateikė Bendrajame Teisme, reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 2454/93 72 straipsnio 3 dalies b punktą taikant regioninę kumuliaciją II regioninę grupę sudaro šios šalys: Bolivija, Ekvadoras, Gvatemala, Hondūras, Kolumbija, Kosta Rika, Nikaragva, Panama, Peru, Salvadoras ir Venesuela.
49 Pirma, reikia pažymėti, kad pranešimas yra skirtas ūkio subjektams, importuojantiems į Sąjungą tunų produktus, t. y. profesinės veiklos vykdytojams, kurių dalis gali turėti tam tikrą ar labai didelę patirtį.
50 Antra, konstatuotina, kad nei pranešimo pavadinime, nei jo tekste Ekvadoras neminimas. Atvirkščiai, iš pranešimo pirmos pastraipos aiškiai matyti, kad jame kalbama apie tunų produktų, kurie deklaruoti kaip kilę iš Kolumbijos ar Salvadoro, importą į Sąjungą.
51 Trečia, pranešime nepateikiant daugiau informacijos išreiškiama „pagrįstų abejonių“ dėl preferencinio režimo tinkamo taikymo ir Sąjungai pateiktų kilmės įrodymų, nes įvairiuose tyrimuose atskleista, kad didelis tunų produktų kiekis buvo deklaruotas kaip kilęs iš Kolumbijos ar Salvadoro ir kad jam netaikomas preferencinis režimas.
52 Ketvirta, pranešime neatmetama tai, kad importuoti produktai gali būti kilę iš kitų šalių, kurioms taikoma BTLS, ir kad jie neatitinka BTLS kilmės taisyklių, susijusių su kilmės kumuliacija. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad dėl BTLS nepateikta jokios papildomos paaiškinančios informacijos.
53 Konstatuotina, kad pastarosios dvi aplinkybės nėra aiškios, net jeigu jas skaitytų tam tikrą ar didelę patirtį turintis profesinės veiklos vykdytojas. Iš jų negalima suprasti, pirma, kodėl importuojamoms prekėms, kurios deklaruotos kaip kilusios iš Kolumbijos ar Salvadoro, netaikomas preferencinis režimas ir, antra, ar importo iš kitų šalių sąvoka taikoma produktams, kurie, importuojami į Sąjungą, deklaruoti kaip kilę iš jų, ar produktams, kurie deklaruoti kaip kilę iš Kolumbijos ar Salvadoro, tačiau iš tikrųjų kilę iš kitų šalių, kurioms taikoma BTLS. Galiausiai, kaip teisingai teigia Ispanijos Karalystė, galima kelti klausimą, ar paminėjus BTLS pranešime kalbama apie visas šalis, kurioms taikoma ši sistema, ar tik apie tai pačiai regioninei grupei kaip ir Kolumbija ir Salvadoras, t. y. II regioninei grupei, priklausančias šalis.
54 Siekiant tiksliai nustatyti pranešimo prasmę ir apimtį reikia patikrinti kitas kalbines redakcijas, kurios galbūt aiškiau parodytų importuotojams suteiktos informacijos turinį. Vis dėlto vien tai, kad reikia palyginti įvairias pranešimo importuotojams kalbines redakcijas, kad būtų galima teisingai suprasti jo apimtį, jau yra neigiamas požymis, kalbant apie šio pranešimo aiškumą ir tikslumą. Iš principo kiekviena kalbinė redakcija atitinkamiems ūkio subjektams turėtų suteikti pakankamai informacijos apie reikšmingus klausimus ir Komisijos numatomas rizikas, nes negalima iš šių ūkio subjektų reikalauti atlikti bendrą lyginamąją analizę tam, kad būtų išsiaiškinta pranešimo prasmė atsižvelgiant į įvairias jo kalbines redakcijas.
55 Nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su pranešimo antra pastraipa, kurios prasmės ir apimties negalima aiškiai nustatyti iš redakcijos prancūzų kalba (žr. šio sprendimo 53 punktą), jos redakcija ispanų kalba, kuri yra ypač svarbi šioje byloje dėl ūkio subjektų ir nagrinėjamų šalių, yra tokia: „Diversas investigaciones han permitido constatar que cantidades importantes de atún en conserva y de lomos de atún congelados de la subpartida 1604 14 del SA se declaran como originarias de Colombia o El Salvador, sin cumplir las condiciones para ello.“ Tuo remiantis darytina išvada, kad importuoti produktai, kurie deklaruoti kaip kilę iš Kolumbijos ar Salvadoro, neatitinka sąlygų, kad juos būtų galima deklaruoti kaip kilusius iš šių dviejų šalių. Redakcijoje anglų kalba kalbama apie tą patį: „From various investigations, it results that significant quantities of canned tuna and frozen tuna loins of HS subheading 1604 14 are declared as having origin of Colombia or El Salvador, for which they are not eligible.“
56 Iš šių pranešimo kalbinių redakcijų matyti, kad importuoti tunų produktai, kurie deklaruoti kaip kilę iš Kolumbijos ar Salvadoro, teisėtai negalėjo būti pripažinti kilusiais iš šių šalių, o tai šiek tiek paaiškina atsisakymą taikyti preferencinį režimą, kuris redakcijoje prancūzų kalba paminėtas nepakankamai, kad būtų galima suprasti pranešimo apimtį. Vis dėlto konstatuotina, kad kitose minėtose kalbinėse redakcijose nepateikta daugiau informacijos apie tikslų šio atsisakymo pagrindą. Iš tiesų nebuvo nurodyta tiksli priežastis, dėl kurios teisėtai nebuvo galima pripažinti nagrinėjamo importo minėtos kilmės.
57 Todėl iš dviejų pirmų pranešimo pastraipų galima tik pagal dedukcijos metodą daryti išvadą, kad dėl pagrįstų abejonių, kylančių dėl Sąjungai pateiktų kilmės įrodymų, buvo nuspręsta, jog importuotiems tunų produktams, kurie deklaruoti kaip kilę iš Kolumbijos ar Salvadoro, negali būti taikomas preferencinis režimas motyvuojant tuo, kad šie įrodymai nepatvirtino, jog pagal BTLS gali būti pripažinta tokia šių produktų kilmė.
58 Kitaip tariant, pranešimu importuotojams pranešama tai, kad produktų, kurie deklaruoti kaip kilę iš Kolumbijos ar Salvadoro, negalima laikyti kilusiais iš šių šalių, neatsižvelgiant į tai, ar ši kilmė buvo pagrįsta tuo, kad šie produktai buvo sužvejoti ir perdirbti šiose šalyse, ar tuo, kad jie buvo pripažinti kilusiais iš šių dviejų šalių po to, kai buvo sužvejoti ar perdirbti kitoje šalyje, kuriai taikoma BTLS. Kaip jau buvo konstatuota, pranešime yra minimas preferencinis BTLS režimas, tačiau nepateikta daugiau informacijos, be kita ko, dėl atitinkamos šalių grupės.
59 Nors remiantis vienu iš galimų pranešimo aiškinimų galima daryti išvadą, kad ši nuoroda iš esmės apima II regioninę grupę, kuriai priklauso abi nagrinėjamos šalys, visų pirma atsižvelgiant į „kilmės kumuliacijos“ paminėjimą, vis dėlto dėl netikslios pranešimo redakcijos taip pat negalima atmesti to, kad tam tikri ūkio subjektai, netgi labai patyrę, pranešimą gali aiškinti kaip apimantį visus importuojamus produktus, kilusius iš bet kurios šalies, kuriai taikoma BTLS, kurie neatitinka kriterijų pagal šios BTLS kilmės taisykles, susijusias su kilmės kumuliacija, nors jie ir deklaruoti kaip kilę iš Kolumbijos ar Salvadoro. Šis aiškinimas išlieka galimas, nes, pirma, pranešime nurodyta tik tai, kad nagrinėjami importuoti produktai „neatitinka BTLS kilmės taisyklių, susijusių su kilmės kumuliacija“, tačiau nepateikta kitų paaiškinimų ir, antra, reikia atsižvelgti į tai, kad trečia pranešimo pastraipa būtinai turi būti aiškinama atsižvelgiant į dvi pirmas jo pastraipas, iš kurių matyti, kad problemos susijusios su importuotais produktais, kurie nurodyti kaip kilę iš Kolumbijos ar Salvadoro.
60 Šiuo klausimu, turint omenyje didelę pranešimo importuotojams svarbą, pažymėtina, kad remiantis tuo, kas konstatuota šio sprendimo 44 ir 45 punktuose, šis pranešimas turi būti labai aiškus, visų pirma kiek tai susiję su tuo, kokias šalis jis apima. Juo labiau kad, kaip tiesiogiai matyti iš BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkto penktos pastraipos formuluotės, tokiame pranešime turi būti išreikštos pagrįstos abejonės dėl to, ar „naudą gaunanti šalis“ tinkamai taiko preferencinį režimą. Taigi nagrinėjamoje nuostatoje nekalbama apie „šalių grupę“ ar apie kelias šalis, kurias ūkio subjektai turėtų nustatyti pagal dedukcijos metodą remdamiesi bendrais Komisijos teiginiais, susijusiais su galimai kylančiais kitais nenurodytais pavojais. Be to, reikia konstatuoti, kad Komisija galėjo nepatirdama didelių nepatogumų patikslinti pranešimo apimtį, nurodydama visas šalis atskirai, juo labiau kad, kaip ji pati pripažįsta, anksčiau ji buvo paskelbusi tik labai nedaug pranešimų importuotojams (žr. šio sprendimo 41 punktą), o tai yra aplinkybė, iš kurios matyti, kad negalima atsižvelgti į kažkokią administracinio palengvinimo būtinybę, kuri įpareigotų siekiant skubumo nurodyti šalių grupes.
61 Tokiomis aplinkybėmis dėl trečios pranešimo pastraipos reikia dar konkrečiau konstatuoti, jog jos reikšmė nėra pakankamai aiški, kad būtų galima suprasti tikslią pranešimo apimtį, neatsižvelgiant į tai, ar yra vertinama labai bendrai suformuluota redakcija prancūzų kalba ar tam tikros kitos reikšmingos kalbinės redakcijos.
62 Redakcijoje ispanų kalba teigiama: „Por otro lado, no se puede excluir que haya importaciones procedentes de otros países que se acojan al sistema de preferencias generalizadas (SPG) sin cumplir los requisitos fijados en las normas de origen del SPG relativas a la acumulación de origen.“ Vadinasi, negalima atmesti to, kad gali būti importuojamų produktų, kilusių iš kitų šalių, kurioms taikoma BTLS, nors ir netenkinamos sąlygos pagal kilmės taisykles, susijusias su kilmės kumuliacija. Net ir tokia formuluotė yra labai plati ir netiksli dėl šalių, su kuriomis tai konkrečiai susiję, ar dėl konkrečių sąlygų, kurios nebuvo įvykdytos, t. y. dėl pagrindo, kuriuo remiantis buvo konstatuota, kad kilmės kumuliacija negalėjo būti taikoma.
63 Redakcija anglų kalba nesuteikia papildomo aiškumo: „Moreover, it cannot be excluded that consignments are imported from other countries benefitting from the generalized system of preferences (GSP) without fulfilling requirements of GSP rules of origin concerning cumulation of origin.“ Nagrinėjami importuoti produktai gali būti tie, kurie deklaruoti kaip kilę iš Kolumbijos ar Salvadoro, tačiau iš tikrųjų jų kilmės šalis yra kita.
64 Taigi pirmose trijose pranešimo pastraipose, net ir aiškinamose kartu, nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima tiksliai nustatyti jo apimtį.
65 Kaip jau buvo nurodyta, iš pirmų dviejų pranešimo pastraipų matyti tik tai, kad esant pagrįstų abejonių dėl Sąjungai pateiktų kilmės įrodymų buvo laikoma, kad importuotiems tunų produktams, kurie deklaruoti kaip kilę iš Kolumbijos ar Salvadoro, negali būti taikomas preferencinis režimas, nes šie įrodymai nepatvirtino, kad taikant BTLS nagrinėjami produktai negali būti pripažinti kilusiais iš šių šalių (žr. šio sprendimo 57 punktą). Taigi buvo konstatuotas kilmės taisyklių pažeidimas dėl importuotų produktų, kurie deklaruoti kaip kilę iš II regioninės grupės dviejų šalių siekiant taikyti BTLS.
66 Be to, trečioje pranešimo pastraipoje nurodyta, jog „negalima atmesti to“, kad importuoti produktai gali būti kilę iš kitų šalių, kurioms taikoma BTLS, tačiau kurios neatitinka sąlygų pagal kilmės taisykles, susijusias su kilmės kumuliacija, kaip teigiama, be kita ko, redakcijoje ispanų kalba. Viena vertus, kaip jau buvo pabrėžta, nors BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkto penktoje pastraipoje daroma nuoroda būtent į „naudą gaunančią šalį“, trečioje pranešimo pastraipoje nekalbama apie tokią šalį ar tokias šalis. Kita vertus, priešingai, nei teigia Komisija, nesant daugiau informacijos apie padarytą klaidą, dėl kurios buvo neįmanoma įvykdyti kilmės kumuliacijos sąlygų, negalima daryti bent jau pakankamai patikimos išvados, kad bet kuris ūkio subjektas suprastų, jog pranešimas buvo susijęs tik su II regioninės grupės šalimis, t. y. šalimis, kurios priklauso tai pačiai grupei kaip ir Kolumbija ir Salvadoras.
67 Pastaruoju aspektu dar reikia pažymėti, kad Komisija, jei toks buvo jos ketinimas, turėjo taip parengti pranešimą, kad bent jau būtų tiksliai apsiribota BTLS II grupe, todėl bet kuris ūkio subjektas turėtų galimybę, be abejonių, identifikuoti „naudą gaunančias šalis“. Tai pranešime nepaminėta ir, kaip pažymėta pirma, to negalima nustatyti vien iš nuorodos į „regioninę kumuliaciją“. Tokiomis aplinkybėmis negalima atmesti to, jog ūkio subjektas gali suprasti, kad pranešime pateikiama bendra nuoroda į visas situacijas, dėl kurių gali būti taikomos kokios nors BTLS, ir kad jis susijęs su visomis kilmės kumuliacijos taisyklių apėjimo priemonėmis.
68 Toliau reikia konstatuoti, kad skaitydamas pranešimą net ir patirties turintis importuotojas nebūtinai turėjo suprasti, kad abejonės dėl kilmės įrodymų buvo susijusios tik su importuotais nagrinėjamais tunų produktais, kilusiais iš vienos iš šalių, priklausančių tai pačiai regioninei grupei kaip Kolumbija ir Salvadoras, t. y. II regioninei grupei. Nepakankamai aiškus pranešimas, kuriame pateikiama tik bendra nuoroda, neleidžianti atmesti kitose šalyse padarytų pažeidimų galimybės, neleido išsklaidyti abejonių dėl jo geografinės taikymo aprėpties.
69 Galiausiai tai, kad ūkio subjektai turi atlikti smulkmenišką pranešimo analizę bandydami išnagrinėti visus galimus jo aiškinimus ar lygindami įvairias jo kalbines redakcijas, yra papildomas požymis, kad šio pranešimo teksto negalima laikyti pakankamai tiksliu taikant principus, nustatytus teismo praktikoje, primintoje šio sprendimo 44 ir 45 punktuose, t. y. siekiant užtikrinti ūkio subjektų teisinį saugumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą. Be to, pati Komisija per posėdį pripažino, kad pranešimas būtų tikslesnis, jei, be kita ko, būtų paminėtos šalys, su kuriomis jis susijęs. Tokiomis aplinkybėmis, nors paskutinėje pranešimo pastraipoje kalbama apie tai, kad Sąjungos ūkio subjektai turi imtis „visų reikiamų atsargumo priemonių“, kiek tai susiję su „nagrinėjamais produktais“, negalima daryti išvados, kad remiantis pranešimo tekstu šios sąvokos galėjo būti suprastos kaip susijusios ir su ginčijamu importu iš Ekvadoro.
70 Dėl šios priežasties Komisija daro teisės klaidą teigdama, kad pranešimas yra susijęs su ginčijamu importu iš Ekvadoro, kuris priklauso II regioninei grupei BTLS taikymo tikslais, ir kad neturi įtakos tai, jog ši šalis pranešime nepaminėta. Todėl, kaip matyti iš šio sprendimo 49–69 punktuose pateiktos analizės, Komisija taip pat padarė teisės klaidą, kai manė, kad asmuo, turintis mokėti muitą, negali remtis savo sąžiningumu.
71 Šios išvados negali paneigti kiti Komisijos argumentai. Pirma, neturi reikšmės jos praktika, net jeigu ji pasitvirtintų, kituose pranešimuose importuotojams, kuriuose taip pat neįvardytos atitinkamos šalys, nes, viena vertus, BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkto penktoje pastraipoje nustatytos sąlygos yra aiškios ir, kita vertus, klausimas, ar konkretus pranešimas importuotojams atitinka teisės aktuose numatytas sąlygas, turi būti vertinamas ad hoc, o ne atsižvelgiant į tariamą ankstesnę Komisijos praktiką.
72 Antra, kiek Komisija remiasi pranešimų tikslu sudaryti galimybę valstybėms narėms apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, o ūkio subjektams apsaugoti savo ekonominius interesus, konstatuotina, kad nagrinėjamo pranešimo netikslumas neleido pasiekti šiuos tikslus. Jei Komisija manė, kad reikia elgtis taip, kad nebūtų apeitas pranešimo tikslas, susijęs su Kolumbija ir Salvadoru, ji turėjo tiksliau parengti šį pranešimą dėl kitų šalių, kad nebūtų apgaulingai perkeliami prekybos srautai, susiję su nagrinėjamų produktų žvejyba.
73 Trečia, dėl daugkartinių nuorodų į tai, kad šiuo atveju aptariami ūkio subjektai yra labai didelę patirtį turintys profesinės veiklos vykdytojai, veikiantys įvairiose geografinėse pasaulio vietose, reikia pažymėti, jog tai nėra aplinkybė, dėl kurios reikėtų daryti išvadą, kad jie turi būti atsakingi už Komisijos neaiškiai parengtą pranešimą, kuriame kaip tik turėjo būti įtvirtintos jų veiklos gairės.
74 Remiantis visu tuo, kas pasakyta, darytina išvada, kad, kaip matyti iš pranešimo, Komisija neturėjo pagrindo ginčijamame sprendime tvirtinti, kad asmuo, turintis mokėti muitą, negalėjo remtis savo sąžiningumu pagal BMK 220 straipsnio 2 dalies b punktą siekdamas, kad nebūtų išieškoti importo muitai, kiek tai susiję su padėtimi po 2010 m. gegužės 21 d.
75 Tiek iš ginčijamo sprendimo, visų pirma iš jo 30 ir paskesnių konstatuojamųjų dalių, tiek iš Komisijos per posėdį pateiktų atsakymų į Bendrojo Teismo klausimus matyti, kad būtent remdamasi BMK 220 straipsnio 2 dalies b punkto penkta pastraipa ir manydama, kad pranešimas apėmė ir ginčijamą importą iš Ekvadoro, Komisija atmetė tai, kad asmuo, turintis mokėti muitą, veikė sąžiningai ir rūpestingai. Reikia pridurti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 28 konstatuojamosios dalies ir jo 1 straipsnio, Komisija laikėsi nuomonės, jog asmuo, turintis mokėti muitą, negalėjo nustatyti klaidos iki priimant pranešimą. Be to, šalys neginčija, kad asmuo, turintis mokėti muitą, buvo vienodai rūpestingas prieš 2010 m. gegužės 21 d. pranešimą ir po jo, o Komisija jam priekaištauja veikiau dėl to, kad jis neatliko didesnės kontrolės paskelbus pranešimą (šiuo klausimu žr. ginčijamo sprendimo 33 konstatuojamąją dalį).
76 Kadangi, kaip buvo konstatuota, šio pranešimo negalima aiškinti kaip pakankamai aiškiai apimančio ir importą iš Ekvadoro, negalima reikalauti, kad asmuo, turintis mokėti muitą, būtų pakeitęs savo požiūrį po minėto pranešimo paskelbimo. Kitoks požiūris sumažintų ūkio subjektų teisinį saugumą, nes turėdami abejonių dėl kokio nors pranešimo importuotojams apimties jie būtų įpareigoti dėl atsargumo visada imtis papildomų apsaugos priemonių, netgi dėl importo iš šalių, kurios nėra aiškiai nurodytos kaip tos, su kuriomis susijusios Komisijos abejonės.
77 Todėl Ispanijos Karalystės pirmąjį ieškinio pagrindą reikia pripažinti pagrįstu ir nesant reikalo priimti sprendimo dėl kitų jos ieškinio pagrindų reikia panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį, kuriame Komisija nusprendė nesumažinti importo muitų 1 094 987,04 EUR suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
78 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
79 Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas pagal pastarosios reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2014 m. gegužės 15 d. Komisijos sprendimo C(2014)3007 final, kuriuo pripažįstama, kad konkrečiu atveju importo muitų sumažinimas tam tikra suma yra pateisinamas, tačiau nepateisinamas sumažinimas kita suma (REM 03/2013), 2 straipsnį.
2. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Dittrich | Schwarcz | Tomljenović |
Paskelbta 2016 m. gruodžio 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.