2010 m. kovo 3 d. pareikštas ieškinys byloje Vokietija prieš Komisiją

(Byla T-104/10)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama J. Möller ir advokato C. von Donat

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti 2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimą C(2009) 10561, susijusį su Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) subsidijų programai RESIDER-II-Saro kraštas (1994-1999) Vokietijos Federacinėje Respublikoje sumažinimu, subsidija skirta 1995 m. lapkričio 27 d. ir 1999 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimais C(95) 2529 ir C(1999) 3557.

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Skundžiamu sprendimu Komisija sumažino ERPF finansavimą, skirtą programai RESIDER-II- Saro kraštas (1994-1999) Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Ieškovė, pagrįsdama savo ieškinį, nurodo penkis pagrindus.

Pirma, ieškovė teigia, kad nėra jokio teisinio pagrindo konsoliduoti ir apibendrinti 1994-1999 m. laikotarpio finansinius koregavimus.

Antra, ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė Reglamento (EEB) Nr. 4253/88¹ 24 straipsnio 2 dalį, nes sumažinimo sąlygos nebuvo įvykdytos. Būtent ji teigia, kad Komisija šiuo atžvilgiu nepaisė sąvokos "pažeidimas". Be to, Komisija nekonstatavo, kad nacionalinės institucijos, administruojančios struktūrinius fondus, neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 4253/88 23 straipsnį. Kalbant apie sistemingus pažeidimus, ieškovė teigia, kad administravimo ir teisminės kontrolės sistemos nėra pakankamai apibrėžtos. Ieškovės teigimu, Komisija, remdamasi neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtino sistemingas fondų administravimo ir kontrolės klaidas. Ji taip pat teigia, kad šių išvadų svarbūs aspektai iš esmės buvo klaidingi ir klaidingai įvertinti.

Papildomai, kaip trečią pagrindą ieškovė nurodo, kad skundžiamame sprendime nustatytas sumažinimas buvo neproporcingas. Komisija nepasinaudojo savo diskrecija, nustatyta Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnio 2 dalyje. Taikyti fiksuoto dydžio koregavimai viršijo (potencialią) žalos riziką Bendrijos biudžetui. Ieškovės teigimu, koreguojančios normos buvo kumuliacinės, t. y. rezultatas nebuvo vertinamas kiekvienu atskiru atveju atsižvelgiant į proporcingumo principą. Ieškovė taip pat teigia, kad Komisijos atlikta klaidu ekstrapoliacija buvo neproporcinga, nes specifinės klaidos negalėjo būti sujungtos į visumą dėl skirtingo pobūdžio.

Ketvirtame pagrinde ieškovė teigia, kad skundžiamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas. Ieškovė teigia, kad iš priimto sprendimo nėra aišku, kaip ir kodėl Komisija nustatė taikytas fiksuotas skaičiavimo sumas. Be to, ieškovė teigia, kad neatrodo, jog Komisija teisingai įvertino Vokietijos institucijų jai pateiktus faktinius įrodymus. Be to, Komisija nepadarė jokių išvadų iš išorės auditorių audito projektuose nurodytų silpnų vietų išvadų išsamumo klausimu.

Galiausiai penktame pagrinde ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo principą, nes dabar ji remiasi "išlaidų, kurios gali būti finansuojamos, sąrašais", kurie buvo sudaryti tik per esamą programavimo laikotarpį. Be to, Komisija grindžia skundžiamą sprendimą sistemingais administravimo ir kontrolės sistemų trūkumais, tuo tarpu kai per programavimo laikotarpį ji patvirtino, kad šios administravimo ir kontrolės sistemos gali funkcionuoti.

____________

¹ - 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr.°4253/88, nustatantis Reglamento (EEB) Nr°2052/88 įgyvendinimo nuostatas dėl įvairių struktūrinių fondų veiklos koordinavimo tarpusavyje ir su Europos investicinio banko operacijomis ir su kitais esamais finansiniais instrumentais (OL L 374, p. 1).