2020 m. gruodžio 4 d. Bendros pertvarkymo valdybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-414/17, Hypo Vorarlberg Bank AG / Bendra pertvarkymo valdyba

(Byla C-663/20 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Bendra pertvarkymo valdyba (BVP), atstovaujama H. Ehlers, P.A. Messina ir J. Kerlin, taip pat advokatų H.-G. Kamann, F. Louis ir P. Gey

Kita proceso šalis: Hypo Vorarlberg Bank AG

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti 2020 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo sprendimą Hypo Vorarlberg Bank / Bendra pertvarkymo valdyba (T-414/17, EU:T:2020:437),

atmesti ieškinį dėl panaikinimo,

priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas: Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalies pažeidimas, įrodymų iškraipymas ir BPV teisės į teisingą procesą pažeidimas.

Visų pirma BPV teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė savo Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį, kai nusprendė, kad BPV tinkamai nepatvirtino savo 2017 m. balandžio 11 d. Sprendimo dėl ex ante įnašų už 2017 m. į Bendrą pertvarkymo fondą (SRB/ES/SRF/2017/05) (toliau – ginčijamas sprendimas) autentiškumo, nes buvo nuspręsta, kad jos per posėdį pateikti tinkamo autentifikavimo įrodymai buvo nepriimtini. Šiuo klausimu BPV tvirtina, pirma, kad buvo pagrįsta pateikti per posėdį minėto sprendimo autentifikavimo įrodymus, nes autentifikavimo nebuvimo klausimas nebuvo nagrinėtas anksčiau nei per rašytinę proceso dalį, nei taikant proceso organizavimo ar pasirengimo nagrinėti bylą priemones. Antra, BPV teigia, kad Bendrasis Teismas, neatsižvelgęs į šiuos įrodymus ir konstatavęs, kad jie, nors ir priimtini, buvo nepagrįsti, iškraipė jo turimus įrodymus. Be to, Bendrasis Teismas, konstatavęs, kad šie įrodymai bet kuriuo atveju neleido nustatyti neatsiejamo ryšio tarp BPV pirmininkės pasirašyto lydraščio ir ginčijamo sprendimo priedo, neatsižvelgė į lydraštyje nurodytą referencinį numerį, kuris neišvengiamai jį susieja su elektronine byla, kurioje, jos teigimu, yra ginčijamas sprendimas ir jo priedas. Trečia, BPV tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė jos teisę į teisingą procesą, nes prieš posėdį nebuvo keltas autentifikavimo nebuvimo klausimas, buvo atmestas BPV pasiūlymas pateikti papildomus įrodymus ir jokiu momentu nebuvo BPV informuota, kad, Bendrojo Teismo nuomone, įrodymų nepakanka.

Antrasis pagrindas: SESV 296 straipsnio pažeidimas

Antra, BPV tvirtina, kad Bendrasis Teismas išplėtė reikalavimus, nurodytus SESV 296 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, kai konstatavo, kad ginčijamas sprendimas nebuvo pakankamai teisiškai motyvuotas, nes Hypo Vorarlberg Bank negalėjo išsamiai patikrinti jame pateikto skaičiavimo tikslumo. BPV teigimu,     Bendrasis Teismas nesuderino šių reikalavimų nei su SESV 339 straipsnyje įtvirtinta konfidencialumo pareiga, kurios Bendrasis Teismas sprendime nenurodė, nei su kitais Sąjungos teisės principais. Deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/63¹ , kuriuo grindžiamas įnašų apskaičiavimas ir kurio galiojimo neginčijo Hypo Vorarlberg Bank, buvo sukurta pusiausvyra tarp skaidrumo principo, pareigos saugoti profesinę paslaptį ir kitų minėtu reglamentu siekiamų tikslų, visų pirma pasiekti tam tikrą tikslinį įnašų į Bendro pertvarkymo fondo lygį ir gauti teisingai bei proporcingai apskaičiuotus įnašus iš visų susijusių įstaigų. BPV mano, kad ji laikėsi šio teisinio pagrindo, kai motyvavo ginčijamą sprendimą, todėl ji teisiškai tinkamai įvykdė savo pareigą jį motyvuoti.

____________

¹ 2014 m. spalio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/63, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ex ante įnašų, skirtų pertvarkymo finansavimo struktūroms (OL L 11, 2015, p. 44).