Byla T‑397/13
(ištraukų skelbimas)
Tilly-Sabco
prieš
Europos Komisiją
„Žemės ūkis – Grąžinamoji eksporto išmoka – Paukštiena – Įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatoma 0 EUR grąžinamoji išmoka – Ieškinys dėl panaikinimo – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių – Tiesioginė sąsaja – Priimtinumas – Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalis – Pareiga motyvuoti – Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalis – Teisėti lūkesčiai“
Santrauka – 2016 m. sausio 14 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto sąvoka – Bet koks visuotinai taikomas aktas, išskyrus pagal teisėkūros procedūrą priimtus aktus – Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomos paukštienos eksporto grąžinamosios išmokos – Įtraukimas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Komisijos reglamentas Nr. 689/2013)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai – Aktai, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių ir kurie tiesiogiai susiję su ieškovu – Tiesioginės sąsajos sąvoka – Kriterijai – Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomos paukštienos eksporto grąžinamosios išmokos – Bendrovės, užsiimančios šaldytų viščiukų eksportu, ieškinys – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Komisijos reglamentas Nr. 689/2013)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai – Aktai, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių ir kurie tiesiogiai susiję su ieškovu – Įgyvendinimo priemonių sąvoka – Egzistuojančios teisminės gynybos priemonės dėl šių aktų
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktai – Aktai, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių ir kurie tiesiogiai susiję su ieškovu – Įgyvendinimo priemonių sąvoka – Kriterijai – Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomos 0 EUR paukštienos eksporto grąžinamosios išmokos – Aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Komisijos reglamentas Nr. 689/2013)
5. Europos Sąjungos institucijos – Kompetencijos įgyvendinimas – Komisijai suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus – Iš valstybių narių atstovų sudaryto komiteto atliekama kontrolė – Konsultacijų procedūra – Įgyvendinimo akto projekto pateikimo terminas – Galimybė nukrypti – Projekto pateikimas per šio komiteto posėdį – Leistinumas – Sąlygos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalies antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1234/2007 195 straipsnis)
6. Europos Sąjungos institucijos – Kompetencijos įgyvendinimas – Komisijai suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus – Iš valstybių narių atstovų sudaryto komiteto atliekamas tikrinimas – Konsultacijų procedūra – Sušaukimo terminas – Skuba – Teisminė kontrolė – Ribos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalies antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1234/2007 195 straipsnis)
7. Europos Sąjungos institucijos – Kompetencijos įgyvendinimas – Įgaliojimų delegavimas – Įgaliojimas arba perįgaliojimas, suteikiamas konkrečią funkciją Sąjungos institucijose atliekančiam asmeniui – Tokią funkciją atliekančio asmens pasikeitimas – Poveikio įgaliojimo arba perįgaliojimo galiojimui nebuvimas
(Komisijos darbo tvarkos taisyklių 13 ir 14 straipsniai)
8. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Eksporto grąžinamosios išmokos – Sumų dydžio nustatymas – Pirmą kartą už atitinkamus produktus nustatoma 0 EUR suma – Leistinumas
(Tarybos reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalis; Komisijos reglamentas Nr. 689/2013)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 30–32 punktus)
2. Nėra jokios pagrindo tiesioginės sąsajos, kuri pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytą trečią hipotezę turi būti nustatyta dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, sąvoką aiškinti kitaip, nei ji aiškinama dėl aktų, kurie, atsižvelgiant į SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytą antrą hipotezę, yra tiesiogiai ir konkrečiai susiję su fiziniu ar juridiniu asmeniu. Pagal tiesioginės sąsajos sąlygą reikalaujama, pirma, kad ginčijama priemonė darytų tiesioginį poveikį asmens teisinei padėčiai, ir antra, kad ji nepaliktų jokios diskrecijos šios priemonės adresatams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, kuris turi būti savaiminis ir išplaukti tik iš ginčijamų teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių.
Kalbant apie ieškinį dėl Reglamento Nr. 689/2013, kuriuo nustatomos 0 EUR paukštienos eksporto grąžinamosios išmokos, pažymėtina, kad šis reglamentas daro tiesioginį teisinį poveikį bendrovei, užsiimančiai šaldytų viščiukų eksportu, nes ji nebeturi teisės gauti teigiamo dydžio grąžinamųjų eksporto išmokų. Kadangi ginčijamu reglamentu nustatytos 0 EUR grąžinamosios eksporto išmokos, juo nacionalinės valdžios institucijoms, atsakingoms už grąžinamųjų išmokų skyrimą, šiuo klausimu nepaliekama jokios diskrecijos. Net ir tuo atveju, jei nacionalinė valdžios institucija skirtų grąžinamąją eksporto išmoką, jos dydis būtų automatiškai lygus nuliui, nes ginčijamu reglamentu nacionalinėms valdžios institucijoms nepaliekama jokios diskrecijos, kuri leistų nustatyti teigiamo dydžio grąžinamąją eksporto išmoką. Vadinasi, ginčijamas reglamentas daro tiesioginį poveikį tokiai bendrovei.
(žr. 34–37 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 39–41 punktus)
4. Kaip matyti iš SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytos trečios hipotezės formuluotės, įgyvendinimo priemonės yra tik tokios priemonės, kurias, esant įprastoms sąlygoms, patvirtino Sąjungos įstaigos ar agentūros arba nacionalinės valdžios institucijos. Jei esant įprastoms sąlygoms Sąjungos įstaigos ar agentūros arba nacionalinės valdžios institucijos nepatvirtina priemonės, skirtos reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktui įgyvendinti ir jo poveikiui, kuris daromas kiekvienam susijusiam ūkio subjektui, išryškinti, dėl tokio akto nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių. Šiuo klausimu pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytos trečios hipotezės formuluotę nepakanka, kad dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto gali būti patvirtintos įgyvendinimo priemonės, bet reikia, kad tokios priemonės būtų patvirtintos. Be to, nepakanka, kad ūkio subjektas turėtų galimybę dirbtinai įpareigoti administraciją patvirtinti priemonę, kuri gali būti skundžiama, nes tokia priemonė nelaikoma priemone, patvirtinta dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto.
Siekiant išsiaiškinti, ar dėl Reglamento Nr. 689/2013, kuriuo nustatomos paukštienos eksporto grąžinamosios išmokos, reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones, svarbu yra ne tai, ar atitinkamiems ūkio subjektams niekas netrukdo pateikti paraiškos gauti eksporto licenciją su iš anksto nustatyta grąžinamąja eksporto išmoka, o tai, ar, esant įprastoms sąlygoms, ūkio subjektai pateiks tokias paraiškas. Atsižvelgiant į tai, jog nėra privaloma gauti eksporto licenciją, o grąžinamųjų eksporto išmokų, kurias galima nustatyti, dydis bet kuriuo atveju bus lygus nuliui, esant įprastoms sąlygoms ūkio subjektai nepateiks paraiškų nacionalinės valdžios institucijoms, kad šios jiems išduotų eksporto licencijas, kuriose nurodyta iš anksto nustatyta grąžinamoji eksporto išmoka. Negavusios paraiškų nacionalinės valdžios institucijos nepatvirtins priemonės, skirtos Reglamentui Nr. 689/2013 įgyvendinti. Taigi, esant įprastoms aplinkybėms, šios institucijos nepatvirtins minėtų priemonių. Vadinasi, nebus jokios priemonės, kuri įgyvendintų šį reglamentą, svarbų įvairiems atitinkamiems ūkio subjektams. Šiuo atveju tai, jog eksporto licencijos paraiška pateikiama nacionalinės valdžios institucijoms vien tam, kad būtų įgyta teisė kreiptis į teismą, reiškia, jog ši paraiška nepateikiama esant įprastoms aplinkybėms. Kadangi nacionalinė valdžios institucija neturi kito pasirinkimo, kaip tik nustatyti 0 EUR grąžinamąsias išmokas, eksportuotojas yra visiškai nesuinteresuotas, kad tokiomis sąlygomis nacionalinė valdžios institucija nustatytų grąžinamąsias išmokas; jį gali dominti nebent tai, kad ji būtų dirbtinai įpareigota priimti aktą, dėl kurio galima pareikšti ieškinį. Vadinasi, dėl Reglamento Nr. 689/2013 nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių.
Šios išvados nepaneigia argumentas, kad būtų paradoksalu susieti ieškinio priimtinumą su grąžinamųjų išmokų dydžiu ir manyti, kad dėl to, jog reglamentu nustatomos 0 EUR grąžinamosios išmokos, dėl jo nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, nors, nustatant didesnio dydžio grąžinamąsias išmokas, ginčytinas aktas yra įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu aktas. Iš tikrųjų, tai, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones, turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes. Siekiant įvertinti, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio akto reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones, būtina remtis asmens, siekiančio pasinaudoti teise pareikšti ieškinį, pozicija. Todėl gali atsitikti taip, kad kai kurie ūkio subjektai Sąjungos teisme galės ginčyti tą patį reglamentą, kuris yra tiesiogiai su jais susijęs ir dėl kurio jų atžvilgiu nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, nors jas reikia patvirtinti kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Ypač negalima atmesti galimybės, kad, nors dėl reglamento, kuriuo nustatomos 0 EUR grąžinamosios išmokos, nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, jas gali tekti patvirtinti dėl panašaus reglamento, kuriuo nustatomos teigiamo dydžio grąžinamosios išmokos.
(žr. 43–45, 53, 54, 58, 62–65 punktus)
5. Reglamento Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 3 straipsnio 3 dalimi iš esmės nedraudžiama įgyvendinimo reglamento projektą pateikti per Reglamento Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas, 195 straipsnyje numatyto valdymo komiteto posėdį. Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje numatyta, kad, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, reikia laikytis ne trumpesnio nei keturiolikos dienų termino nuo įgyvendinimo akto projekto pateikimo iki valdymo komiteto pasėdžio dienos. Vadinasi, galima nukrypti nuo taisyklės, pagal kurią reglamento projektas turi būti pateiktas likus keturiolikai dienų iki valdymo komiteto posėdžio dienos, nes Reglamente Nr. 182/2011 nenumatomas minimalus terminas, kurio reikia laikytis. Dėl Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pirmo sakinio pradžioje pateikiamo termino, „išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus“, neabejotina, kad šiuo sakiniu nedraudžiama per posėdį pateikti reglamento projekto.
Be to, Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos formuluotę, pagal kurią valdymo komiteto nariai privalo iš anksto turėti galimybę išnagrinėti projektą, reikia aiškinti atsižvelgiant į tai, kad terminas turi būti proporcingas, kaip nurodyta pačioje nuostatoje. Formuluotė „iš anksto“ nebūtinai reiškia, kad reglamento projektą reikia pateikti valdymo komitetui iki posėdžio dienos. Jei atsižvelgiant į aplinkybes kelių minučių arba tam tikrais atvejais kelių ketvirčių valandos terminas yra „proporcingas“, reikia manyti, kad pateikimas buvo atliktas „iš anksto“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos trečią sakinį.
(žr. 85, 86, 90, 91 punktus)
6. Iš Reglamento Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos antro sakinio formuluotės matyti, kad Reglamento Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas, 195 straipsnyje numatyto valdymo komiteto pirmininkas, kuriuo paskiriamas Komisijos atstovas, privalo priimti sprendimą dėl klausimo, kurį turi svarstyti šis komitetas, skubos. Sąjungos teisėjas gali patikrinti tik tai, ar buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida ir ar piktnaudžiauta įgaliojimais.
(žr. 114 punktą)
7. Įgaliojimas arba perįgaliojimas gali būti suteikiamas ne fiziniam asmeniui, bet tam tikrą funkciją atliekančiam asmeniui, t. y. už tam tikrą sritį atsakingam Komisijos nariui arba atitinkamo generalinio direktorato generaliniam direktoriui. Be to, jis lieka galioti net ir tada, kai pasikeičia tam tikrą funkciją atliekantys asmenys. Vadinasi, nėra būtina Komisijos darbo tvarkos taisyklėse aiškiai numatyti, kad suteiktas perįgaliojimas lieka galioti po to, kai pasikeičia įgaliotieji asmenys arba įgaliotojai. Iš tikrųjų, galimybe suteikti įgaliojimus arba perįgaliojimus siekiama atleisti Komisijos narių kolegiją arba atitinkamą Komisijos narį nuo pareigos priimti sprendimą, kai nėra reikalingas kolegijos arba atitinkamo Komisijos nario įsikišimas. Sprendimu suteikti įgaliojimą arba perįgaliojimą siekiama paskirstyti kompetenciją Komisijoje, o ne išreikšti pasitikėjimą konkrečiu fiziniu asmeniu. Jei konkrečiai nenusprendžiama kitaip, jokie įgaliojimai nesuteikiami ad personam.
(žr. 202, 203 punktus)
8. Komisijai nustatant grąžinamųjų eksporto išmokų dydį vien tai, kad pirmą kartą už aptariamus produktus buvo nustatyta 0 EUR suma, savaime nereiškia, kad Komisija nukrypo savo įprastos praktikos. Grąžinamųjų eksporto išmokų dydžio pakeitimas yra neatskiriamas nuo šių išmokų reguliaraus nustatymo sistemos, todėl tie patys motyvai gali tikti nustatant labai skirtingus grąžinamųjų išmokų dydžius.
(žr. 245 punktą)