GENERALINĖS ADVOKATĖS E. SHARPSTON
IŠVADA,
pateikta 2006 m. liepos 13 d.1(1)
Byla C‑290/05
Ákos Nádasdi
prieš
Vám- és Pénzügyőrség Észak-Alföldi Regionális Parancsnoksága
1. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą Hajdú-Bihar Megyei Bíróság, Vengrija, klausia, ar nacionalinis lengvųjų automobilių registracijos mokestis suderinamas su EB 90 straipsnio pirma dalimi. Minėtu mokesčiu apmokestinamas kiekvienas automobilis, kai jis pirmą kartą pradedamas eksploatuoti valstybės narės keliuose, mokesčio dydį nustatant pagal automobilio technines charakteristikas ir pagal ekologinę klasifikaciją, neatsižvelgiant į jo vertę. Klausimas ypač keliamas dėl šio mokesčio taikymo naudotiems, iš kitų valstybių narių importuotiems automobiliams.
Atitinkami Bendrijos teisės aktai
2. EB 90 straipsnyje nustatyta:
„Jokia valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų valstybių narių gaminių jokiais savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius.
Be to, jokia valstybė narė neapmokestina kitų valstybių narių gaminių tokio pobūdžio vidaus mokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems gaminiams.“
3. Šį straipsnį, ypač pirmąją jo pastraipą, Teisingumo Teismas nagrinėjo daugelyje bylų, konkrečiai susijusių su nacionaliniu mokesčiu, kuriuo apmokestinami iš kitų valstybių narių importuoti naudoti lengvieji automobiliai(2). Ši Teisingumo Teismo praktika yra nusistovėjusi ir gerai žinoma, nepaisant to, gali būti naudinga prisiminti esminius jos elementus. Nagrinėjant Teisingumo Teismo praktiką, reikia nepamiršti, kad jei į naujos prekės pardavimo kainą įeina x % mokesčio, tai į naudotos prekės kainą, atsižvelgus į nuvertėjimą, įeina x % likutinio mokesčio.
4. Sprendime Komisija priešDaniją (3) visų pirma buvo nagrinėjamas mokestis, kuriuo apmokestinama pirma lengvųjų automobilių registracija Danijoje. Naujiems automobiliams (jie visi buvo importuoti, nes Danijoje negaminami) taikomas tarifas buvo didesnis nei 100 % kainos. Importuotų naudotų automobilių apmokestinamoji vertė yra 100 % naujo automobilio kainos, jei automobilis yra mažiau nei šešių mėnesių senumo, ir 90 % kainos, jei jis yra senesnis nei šeši mėnesiai. Danijoje parduodant jau registruotus naudotus automobilius dar kartą registracijos mokestis nerenkamas.
5. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nors Danijoje lengvieji automobiliai negaminami, naudotų automobilių rinka joje egzistuoja. Prekė tampa vidaus preke, kai tik ji importuojama ir pateikiama į rinką. Importuoti ir šalies viduje pirkti naudoti automobiliai yra panašios arba konkuruojančios prekės. Todėl EB 90 straipsnis taikomas registracijos mokesčiui, kuriuo apmokestinamas naudotų automobilių importas. Šiuo atveju reikėjo atsižvelgti ne tik į vietos ir importuotų prekių vidaus mokesčio tarifą, bet ir į apmokestinimo pagrindą bei išsamias šio mokesčio nustatymo taisykles.
6. Teisingumo Teismas pripažino, jog kadangi mokesčio, kuriuo apmokestinami nauji automobiliai, dydis yra labai didelis, dalis mokesčio, kuris dar įeina į naudoto automobilio vertę, Danijoje nurašoma lėčiau nei kitose valstybėse narėse. Tačiau importuotų naudotų automobilių apmokestinimas bent 90 % naujo automobilio vertės yra akivaizdžiai per didelis, palyginti su likutine anksčiau registruotų ir Danijos rinkoje pirktų automobilių verte. Vadinasi, importuojamų naudotų automobilių apmokestinimas buvo diskriminuojantis.
7. Sprendime Nunes Tadeu(4) buvo nagrinėtas vienintelį kartą taikomas mokestis, kuriuo apmokestinamos lengvosios keleivinės motorinės transporto priemonės, registruotos Portugalijoje, neatsižvelgiant į tai, ar jos importuotos naujos, ar naudotos, ir ar jos rinktos arba gamintos Portugalijoje. Mokesčio suma priklausė nuo automobilio cilindrų darbinio tūrio, o ne nuo jo kainos, tačiau importuotiems naudotiems automobiliams, pirmą kartą registruotiems daugiau nei prieš dvejus metus, suteikiama 10 % nuolaida.
8. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad ginčijamas mokestis netaikytas naudotų automobilių sandoriams Portugalijoje, nes jis renkamas tik vieną kartą, kai automobilis buvo pirmą kartą čia registruojamas, ir kad šio mokesčio dalis buvo įtraukta į naudotų automobilių, kurie jau buvo registruoti ir nupirkti Portugalijos rinkoje, vertę.
9. Tačiau mokestis už naudotus automobilius, nesvarbu, kokio jie amžiaus ir kokios būklės, negalėjo būti mažesnis nei 90 % mokesčio, renkamo už naują automobilį, nors mokesčio, kuris įeina į Portugalijoje pirkto naudoto automobilio vertę, likutis galėjo būti mažesnis už šią sumą, nes likutinė mokesčio vertė mažėjo atitinkamai automobilio nuvertėjimui. Todėl importuoti naudoti automobiliai buvo apmokestinami akivaizdžiai per dideliu mokesčiu, palyginti su mokesčio už jau registruotus ir Portugalijos rinkoje nupirktus naudotus automobilius likutine verte. Vadinasi, importuoti naudoti automobiliai buvo diskriminuojami.
10. Šiek tiek sudėtingesnė mokesčių sistema buvo nagrinėjama sprendime Komisija prieš Graikiją(5). Graikijoje pirmojo pardavimo ar importo metu automobiliai apmokestinami specialiu naudojimo mokesčiu, o papildomas mokestis mokamas registruojant pirmą kartą. Abu mokesčiai renkami kaip procentinė kainos dalis (atsižvelgiant į variklio darbinį tūrį). Importuotų naudotų automobilių apmokestinamoji vertė nustatoma sumažinant 5 % atitinkamo naujo automobilio kainą už kiekvienus naudojimo metus, daugiausia galint sumažinti 20 %. Be to, specialaus naudojimo mokesčio tarifai buvo sumažinti už automobilius, kuriuose naudojamos tam tikrus kriterijus atitinkančios ir taršą mažinančios technologijos. Tačiau importuotiems naudotiems automobiliams, kuriuose naudojamos tokios technologijos, mokesčiai nebuvo sumažinti.
11. Dėl specialaus naudojimo mokesčio ir papildomo mokesčio Teisingumo Teismas pažymėjo, kad mokestis už importuotus naudotus automobilius kiekvienais metais buvo mažinamas tik 5 % nuo viso už naują automobilį renkamo mokesčio dydžio, negalint sumažinti daugiau kaip 20 %, nesvarbu, kokio atitinkamas automobilis senumo. Atvirkščiai, likutinė mokesčio, kuris įeina į Graikijoje pirkto automobilio vertę, dalis mažėjo proporcingai automobilio nuvertėjimui. Be to, paprastai automobilių vertė sumažėja gerokai daugiau nei 5 % per metus, o pirmaisiais metais net daugiau, ir tai trunka ilgiau nei ketverius metus. Todėl mokestis už importuotus naudotus automobilius paprastai būdavo didesnis nei mokesčio, kuris įeina į jau registruotų ir Graikijos rinkoje pirktų naudotų automobilių vertę, dalis.
12. Graikijos vyriausybė teigė, kad nustatant didžiausią 20 % lengvatą buvo siekiama sumažinti senų, pavojingų ir aplinką teršiančių automobilių eksploatavimą. Tačiau Teisingumo Teismas nurodė, kad tai, jog valstybės narės siekia šio tikslo, neatleidžia jų nuo pareigos laikytis EB 90 straipsnyje nustatytos nediskriminavimo taisyklės. Mokesčių sistema gali būti laikoma suderinama su šiuo straipsniu tik tada, jei pašalinama bet kokia galimybė importuojamoms prekėms taikyti didesnius mokesčius nei vidaus prekėms, t. y., kad bet kuriuo atveju ji negalėtų turėti diskriminacinio poveikio(6).
13. Dėl sumažinto mokesčio, taikomo taršą mažinančias technologijas naudojantiems automobiliams, Teisingumo Teismas nurodė, kad valstybės narės, suteikdamos mokesčių lengvatas mažiau aplinką teršiantiems tos šalies automobiliams, bet netaikydamos jų kitų valstybių narių automobiliams, kurie atitinka tuos pačius kriterijus, pažeidžia EB 90 straipsnį. Nei šias priemones patvirtinantis Komisijos pareiškimas, nei techniniai sunkumai, nustatant, ar importuoti naudoti automobiliai atitinka minėtus kriterijus, negali pakeisti šios išvados.
14. Sprendime Gomes Valente(7) nagrinėjamas toks pats mokestis kaip ir sprendime Nunes Tadeu, bet jis buvo įtvirtintas teisės akto pataisa, kuri 10 % vienkartinę lengvatą, taikomą importuotiems naudotiems automobiliams, pirmą kartą registruotiems prieš daugiau nei dvejus metus, pakeitė nustatytais sumažintais tarifais, kai po vienerių metų naudojimo lengvata sudaro 18 % ir gali siekti 67 % po 8 metų naudojimo.
15. Teisingumo Teismas nusprendė, kad sprendimuose Komisija prieš Daniją ir Nunes Tadeu nėra teigiama, jog realus nuvertėjimas priklauso tik nuo kiekvieno automobilio įvertinimo ar eksperto testo. Remiantis nustatytais sumažintais tarifais, pagrįstais tokiais kriterijais, kaip antai amžius, rida, bendra būklė, slenkamasis judėjimas, markė ar automobilio modelis, taip pat įmanoma nustatyti naudotų automobilių vertę, kuri paprastai beveik atitinka jų tikrąją kainą. Sudarant tokią tarifų lentelę, galima būtų remtis vidutines esamas naudotų automobilių kainas nacionalinėje rinkoje nurodančiu sąrašu arba vadovu. Tačiau tam, kad mokesčių sistema būtų suderinama su EB 90 straipsniu, ji turi būti įtvirtinta taip, kad negalėtų atsirasti joks diskriminacinis poveikis.
16. Ginčijama nustatytų sumažintų tarifų lentelė nebuvo paremta Teisingumo Teismo nurodytais kriterijais. Ji negalėjo užtikrinti, kad mokesčio dydis už iš kitos valstybės narės importuotą automobilį neviršys už tokį patį Portugalijoje jau registruotą automobilį renkamo mokesčio likučio. Todėl ginčijamoje mokesčių sistemoje nebuvo pašalinta galimybė, kad importuotoms prekėms gali būti taikomi didesni mokesčiai nei vidaus prekėms.
17. Sprendime Tulliasiamies ir Siilin(8) nagrinėjamas Suomijos automobilių mokestis, kuris turėjo būti sumokamas prieš registruojant arba prieš pradedant eksploatuoti automobilį. Mokėtiną sumą sudarė automobilio apmokestinamoji vertė, sumažinta tam tikra fiksuota suma, tačiau mokėtina suma negalėjo būti mažesnė nei 50 % minėtos apmokestinamosios vertės. Už importuotą naudotą automobilį mokėtinas mokestis yra toks pats kaip ir renkamas už atitinkamą naują automobilį, tačiau po šešių mėnesių jis mažinamas – su mažomis išimtimis – 0,5 % kiekvieną kalendorinį naudojimo mėnesį, bet ne ilgiau kaip 150 mėnesių (vadinasi, po dvylikos su puse metų lengvata sudaro 75 %).
18. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad jau registruoto Suomijoje naudoto automobilio atveju mokestis už automobilį galėjo būti sumokamas tuomet, kai šis yra naujas, remiantis naujo automobilio oficialaus importuotojo pirkimo kaina, neįtraukiant jo pelno maržos. Atvirkščiai, už privačių asmenų importuotus naudotus automobilius mokėtinas mokestis buvo apskaičiuojamas remiantis panašaus naujo automobilio vartotojui siūloma pirkimo kaina, kuri paprastai yra aukštesnė nei oficiali importuotojo mokama kaina. Šioje sistemoje neatmetama galimybė, kad tam tikrais atvejais importuoti naudoti automobiliai bus apmokestinti suma, didesne už mokesčio, įskaičiuoto į jau registruoto nacionalinėje teritorijoje naudoto automobilio vertę, likutį. Todėl šiuo atžvilgiu tokia sistema prieštarauja EB 90 straipsniui.
19. Teisingumo Teismas nusprendė, kad nuo 7‑ojo iki 150‑ojo mėnesio skaičiuojant mėnesinį 0,5 % nuvertėjimą neatsižvelgta į realų kiekvieno naudoto automobilio nuvertėjimą, todėl tai taip pat prieštarauja EB 90 straipsniui. Be to, jei realus nuvertėjimas yra apibrėžiamas abstrakčiai, remiantis nacionalinėje teisėje nustatytais kriterijais, EB 90 straipsnis reikalauja, kad būtų nustatyta tokia apmokestinimo sistema, kuri neturėtų jokio diskriminuojančio poveikio. Todėl daroma prielaida, kad apskaičiavimo kriterijai yra vieši ir kad iš kitos valstybės narės importuoto naudoto automobilio savininkas gali ginčyti vienodo tarifo metodo taikymą šiam automobiliui, o tai gali reikšti, jog reikės tirti konkrečias jo charakteristikas siekiant užtikrinti, kad jam taikomas mokestis nebūtų didesnis nei mokesčio, įskaičiuoto į panašaus jau registruoto nacionalinėje teritorijoje naudoto vertę, likutis.
20. Byloje Weigel(9) nagrinėtas standartinis degalų vartojimo mokestis, kuriuo apmokestinami Austrijoje pirmą kartą registruojami automobiliai. Apmokestinimo pagrindas buvo arba už automobilį sumokėta kaina, arba tam tikrais atvejais dabartinė automobilio rinkos kaina. Iš esmės mokėtiną sumą sudarė 2 % nuo apmokestinamosios vertės, padauginti iš tam tikro degalų suvartojimą apibūdinančio skaičiaus(10), ir mokestis negalėjo viršyti 16 % apmokestinamosios vertės. Tačiau buvo taikomas 20 % papildomas mokestis, ypač kai mokestis buvo renkamas vien todėl, kad automobilis pirmą kartą registruojamas Austrijoje, nesudarant sandorio, apmokestinamo PVM.
21. Teisingumo Teismas pirmiausia nagrinėjo bazinį mokestį ir priėjo prie išvados, kad jis nepažeidžia EB 90 straipsnio, jei – o taip ir buvo šiuo atveju – dabartinės rinkos vertės apskaičiavimo būdas tiksliai atitinka realų automobilių nuvertėjimą ir leidžia pasiekti tokių importuotų naudotų automobilių apmokestinimo tikslą, t. y. jokiu būdu šio mokesčio dydis neturi viršyti mokesčio, įskaičiuoto į panašaus jau registruoto nacionalinėje teritorijoje naudoto automobilio vertę, likučio.
22. Tačiau dėl 20 % papildomo mokesčio Teisingumo Teismas pažymėjo, kad didesnio apmokestinimo, kuris iš esmės niekada nebus taikomas panašioms vietos prekėms, kriterijus negali būti suderinamas su EB 90 straipsniu, nes pagal šį kriterijų vidaus prekėms iš anksto netaikomas didesnis apmokestinimas(11). Šis kriterijus taip pat yra nesuderinamas su šia nuostata, jei didžiausiais mokesčiais apmokestinamos prekės yra importuotos prekės(12). 20 % papildomas mokestis tik vidaus sandoriams nustatytam baziniam mokesčiui buvo taikomas tik išimtinėmis aplinkybėmis, todėl jis nesuderinamas su EB 90 straipsniu.
23. Remiantis šia Teisingumo Teismo praktika galima teigti, jog tam, kad būtų suderintas su EB 90 straipsnio pirmąja pastraipa, nacionalinis mokestis, kuriuo vieną kartą apmokestinami visi automobiliai, pirmą sykį registruojami valstybėje narėje, tiek, kiek tai susiję su naudotais automobiliais, turi būti apskaičiuotas taip, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos tokių automobilių iš kitų valstybių narių atžvilgiu. Todėl tokio mokesčio, taikomo importuotiems naudotiems automobiliams, suma neturi būti didesnė nei mokesčio, įskaičiuoto į tokio paties automobilio, pirmą kartą registruoto toje pačioje valstybėje narėje anksčiau vertę, likutis.
24. Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad reikia atsižvelgti į išsamias apmokestinimo taisykles, nustatant, ar mokestis neprieštarauja EB 90 straipsniui; kad siekis apsaugoti aplinką neatleidžia valstybės narės nuo pareigos vengti bet kokios diskriminacijos; kad vertės sumažėjimas nebūtinai turi būti nustatytas kiekvienu konkrečiu atveju, bet galima remtis lentelėmis, pagrįstomis atitinkamais kriterijais, tam, kad būtų gauta apytikrė sumažėjusios vertės suma; ir kad savininkas turi turėti galimybę ginčyti tokių lentelių taikymą, kai neatsižvelgiama į realias individualaus automobilio charakteristikas.
Nacionalinės teisės aktai
25. Tam, kad būtų galima užregistruoti keleivinį automobilį ar variklinį autonamelį(13) ir naudoti juos Vengrijos keliuose, nustatoma išankstinė sąlyga – sumokėti registracijos mokestį (regisztrációs adó).
26. Iki 2004 m. vasario 1 d. tokie automobiliai buvo apmokestinti naudojimo mokesčiu (fogyasztási adó). Tai buvo vienkartinė suma, apskaičiuota kaip deklaruotosios automobilio vertės procentinė dalis, pastarąją nustatant pagal tam tikras automobilio naudojimo charakteristikas.
27. Nuo pirmiau nurodytos datos 2003 m. Įstatymu Nr. CX (Registracijos mokesčio įstatymas) naudojimo mokestis buvo pakeistas registracijos mokesčiu. Jis renkamas kaip fiksuota suma, kuri kiekvienos klasės automobiliui buvo skirtinga. Iš esmės automobiliai skirstomi pagal variklio tipą(14), darbinį tūrį ir pagal tai, kaip jie atitinka aplinkosaugos reikalavimus(15). Atskirai klasifikuojami „kolekciniai“ ir „kiti“ automobiliai. Mokesčio suma nesusijusi su automobilio verte. Jis taikomas nepaisant to, ar automobilis importuotas (naujas arba naudotas), ar pagamintas Vengrijoje.
28. Posėdyje paaiškėjo, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. – taigi vėliau nei šioje byloje nagrinėjamas laikotarpis – įvestas mokėtino mokesčio sumažinimas(16), atsižvelgiant į tai, kiek mėnesių praėjo nuo tada, kai automobilis pradėtas eksploatuoti ir kai pradėta mokesčio mokėjimo administracinė procedūra. Lengvatos svyruoja nuo 3 % (kai praėjo mažiau nei du mėnesiai) iki 66 % (kai praėjo daugiau nei 25 metai).
29. Automobiliai apmokestinami ir kitais mokesčiais (įskaitant metinį mokestį), bet šioje byloje jie nenagrinėjami.
Pagrindinė byla ir prašymas priimti prejudicinį sprendimą
30. 2004 m. gegužės 2 d. A. Nádasdi Vokietijoje nusipirko naudotą Volkswagen Passat už 6 000 EUR ir gegužės 13 d. jis paprašė, kad būtų nustatytas automobilio registracijos mokestis. Gegužės 14 d. nustatytas 150 000 HUF dydžio mokestis (apie 600 EUR), kuris buvo iš karto sumokėtas.
31. Tačiau tą pačią 2004 m. gegužės 14 d. pradėtas taikyti daug didesnis registracijos mokestis(17). Todėl 2004 m. lapkričio 11 d. mokesčių administratorius peržiūrėjo pradinį nustatymą ir jį pakeitė, nustatydamas 390 000 HUF dydžio mokestį (apie 1 550 EUR), reikalaudamas, kad A. Nádasdi sumokėtų papildomus 240 000 HUF (apie 950 EUR).
32. A. Nádasdi pareiškė ieškinį dėl šio sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Jo ieškinys susijęs su padidinto registracijos mokesčio įsigaliojimo diena, atsižvelgiant į minėto automobilio įgijimo momentą ir prašymą jį registruoti. Nagrinėjant bylą iš esmės nacionaliniame teisme, jis nesirėmė nesuderinamumu su Bendrijos teise.
33. Tačiau nacionalinis teismas mano, kad jis savo iniciatyva turi taikyti Bendrijos teisę ir abejoja Vengrijos registracijos mokesčio suderinamumu su EB 90 straipsniu. Jis mano, kad užsienyje įgyti naudoti automobiliai ir iki 2004 m. vasario 1 d. Vengrijoje užregistruoti automobiliai yra „panašios prekės“ ir kad registracijos mokesčio dydis už importuotus naudotus automobilius gali būti laikomas didesnis nei mokesčio, įskaičiuoto į panašaus vietos naudoto automobilio vertę, likutis. Kyla klausimas, ar registracijos mokestis skatina vietos naudotų automobilių pirkimą ir taip sukuria diskriminaciją kitose valstybėse narėse įgytų naudotų automobilių rinkos atžvilgiu. Be to, nacionalinis teismas teigia, kad jis yra (pirmosios ir) paskutinės instancijos teismas šioje byloje, todėl jis privalo kreiptis į Teisingumo Teismą.
34. Jo klausimai yra tokie:
„1. Ar EB 90 straipsnio pirmoji pastraipa leidžia valstybėms narėms išlaikyti mokestį už lengvuosius naudotus automobilius iš kitų valstybių narių, kurio dydis visiškai nepriklauso nuo automobilio vertės, o nustatomas tik pagal automobilio technines charakteristikas (variklio tipą, variklio darbinį tūrį) ir jo klasifikaciją pagal aplinkos apsaugos reikalavimus?
2. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar šioje byloje taikomas 2003 m. Registravimo mokesčio įstatymas Nr. CX tiek, kiek jis susijęs su importuotais lengvaisiais naudotais automobiliais, neprieštarauja EB 90 straipsnio pirmajai pastraipai, atsižvelgiant į tai, kad už iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų eksploatuoti lengvųjų automobilių registravimą mokestis neturėjo būti mokamas?“
35. Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės bei Komisija pateikė pastabas raštu. A. Nádasdi, Vengrijos vyriausybė ir Komisija pateikė pastabas žodžiu 2006 m. birželio 1 d. posėdyje.
Vertinimas
Priimtinumas
36. Vengrijos vyriausybė teigia, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas, nes jame nepaaiškinama, kodėl Bendrijos teisės išaiškinimas reikalingas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui sprendžiant bylą iš esmės, kada būtent įsigaliojo padidintas registracijos mokestis. Vyriausybės nuomone, toks išaiškinimas nėra svarbus šiuo atveju. Momentas, kada įsigaliojo padidintas mokestis, ir jo taikymas automobilių įsigijimui nuo tam tikros dienos yra nacionalinės teisės klausimai.
37. Iš tiesų momento, kada įsigaliojo padidintas Vengrijos registracijos mokestis, nustatymas ir šio mokesčio taikymas automobilių įsigijimui nuo tam tikros dienos, vieninteliai ginčijami klausimai tarp A. Nádasdi ir mokesčių administratoriaus, yra visiškai nesusiję su Bendrijos teisės aiškinimu.
38. Tačiau jau nuo 1978 m., bylos Simmenthal(18), kurioje nagrinėtas nacionalinis mokestis pripažintas neatitinkantis Bendrijos teisės, Teisingumo Teismas teigė, kad „kiekvienas nacionalinis teismas turi savo kompetencijos ribose taikyti visą Bendrijos teisę ir saugoti teises, kurias pastaroji suteikia privatiems asmenims, todėl jis turi panaikinti bet kokią nacionalinės teisės nuostatą, kuri gali prieštarauti Bendrijos teisei“. Šis teiginys įvairiose srityse dažnai buvo patvirtintas iš naujo ir paskutinį kartą byloje Mangold(19).
39. Uždrausdama diskriminacinį apmokestinimą, EB 90 straipsnio pirmoji pastraipa suteikia privatiems asmenims teisę nebūti apmokestintiems tokiu mokesčiu, ir šią teisę turi ginti nacionaliniai teismai(20).
40. Todėl tiek, kiek Vengrijos registracijos mokesčio įstatymas prieštarauja šiai pastraipai, nacionalinis teismas privalo netaikyti šios įstatymo nuostatos(21) visose savo nagrinėjamose bylose.
41. Kiek aš žinau, Teisingumo Teismas niekada nereikalavo, kad nacionalinis teismas savo iniciatyva iškeltų klausimą dėl nacionalinės teisės nuostatos atitikties Bendrijos teisei, jei toks klausimas nebuvo iškeltas byloje(22). Iš tiesų nacionaliniams teismams tai praktiškai būtų nepakeliama našta, nes beveik kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į visą Bendrijos teisę, reikėtų peržiūrėti kiekvieną taikytiną nuostatą.
42. Vis dėlto akivaizdu, jog Bendrijos teisė nedraudžia nacionaliniam teismui iškelti tokio klausimo savo iniciatyva. Sunkumų iškiltų tik tada, jei nacionalinės taisyklės draustų tokius veiksmus, ir tokiu atveju reikėtų pateikti Teisingumo Teismui klausimą, ar šios taisyklės yra teisėtos(23). Tačiau, mano nuomone, šioje byloje nėra taisyklių, kurios galėtų trukdyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui nagrinėti klausimą, kurį jis iškėlė ir dėl kurio kreipėsi į Teisingumo Teismą.
43. Todėl, mano nuomone, nėra pagrindo neatsakyti į pateiktus klausimus, kurie, be to, akivaizdžiai yra ne hipotetiški, o susiję su nacionaliniame teisme nagrinėjama byla.
Tinkamas palyginimo kriterijus
44. Tam, kad ginčijamas registracijos mokestis būtų įvertintas EB 90 straipsnio pirmosios pastraipos atžvilgiu, reikia nustatyti, ar, apmokestinus juo iš kitų valstybių narių importuotus naudotus automobilius, jis viršija vidaus mokesčius, kuriais apmokestinami „panašūs vietos gaminiai“.
45. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad rinkoje konkuruoja a) 2004 m. vasario 1 d. įvedus registracijos mokestį iš kitų valstybių narių importuoti naudoti automobiliai, kuriems šis mokestis taikomas visiškai, ir b) prieš šią datą Vengrijoje pradėti eksploatuoti naudoti automobiliai, kurie buvo apmokestinti ankstesniu naudojimo mokesčiu ir į kurių dabartinę vertę įeina šio naudojimo mokesčio likutis.
46. Tačiau Komisija mano, kad šios dvi apibūdintos kategorijos nėra panašios EB 90 straipsnio prasme. Vengrijos vyriausybė pabrėžia, kad yra sunku lyginti dėl skirtingo kiekvieno mokesčio apmokestinimo pagrindo, bet sutinka su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiu teismu, kad palyginimas turi leisti patikrinti, ar tam tikru laikotarpiu (kuris šioje byloje, jos teigimu, apima tiek laikotarpį, kai iki registracijos mokesčio įvedimo buvo renkamas naudojimo mokestis, tiek laikotarpį nuo laipsniško mokesčio mažinimo, atsižvelgiant į automobilio amžių, įvedimo) mokesčių sistema diskriminuoja automobilius iš kitų valstybių narių.
47. Šiuo atveju aš sutinku su Komisija.
48. Jei valstybė narė įveda mokestį, renkamą todėl, kad automobilis pirmą kartą pradėtas eksploatuoti, jis daro įtaką tik naujiems ar naudotiems automobiliams, pirmą kartą pradėtiems eksploatuoti po šio mokesčio įvedimo. Naudotų automobilių atveju jis iš esmės gali būti taikomas tik iš užsienio atvežtiems automobiliams. Jie, be abejo, yra labiau apmokestinami nei naudoti automobiliai, pradėti eksploatuoti valstybėje narėje prieš įvedant mokestį, kuriems iš esmės netaikomas toks mokestis(24). Jei minėtos dvi kategorijos būtų laikomos panašiomis EB 90 straipsnio prasme, valstybė narė negalėtų įvesti tokio mokesčio. Taip pat būtų neįmanoma padidinti mokesčio arba imtis kitų lygiavertį poveikį turinčių priemonių, pavyzdžiui, keisti mokesčio struktūros.
49. Tačiau EB 90 straipsnis skirtas ne trukdyti valstybėms narėms įvesti naujus mokesčius ar keisti esamų mokesčių dydį arba struktūrą, bet užtikrinti, kad mokesčiai būtų taikomi nediskriminaciniu būdu tiek vietos, tiek iš kitų valstybių narių importuojamų prekių atžvilgiu. Reikia nustatyti, ar skiriasi minėto mokesčio poveikis, kai jis taikomas valstybėje narėje jau eksploatuojamiems naudotiems automobiliams ir iš kitų valstybių narių importuotiems naudotiems automobiliams. Norint nustatyti teisingai, reikia vertinti neatsižvelgiant į nagrinėjamu metu taikomą mokestį ir nelyginti su kitais mokesčiais ar kitų mokesčių dydžiais.
50. Todėl šioje byloje registracijos mokesčio, taikomo iš kitų valstybių narių ką tik importuotiems naudotiems automobiliams, poveikis turėtų būti palygintas su registracijos mokesčio likučio, taikomo panašiems naudotiems automobiliams, jau registruotiems Vengrijoje, kuriems anksčiau taikytas tas pats mokestis, poveikiu. Palyginimas su jau registruotais Vengrijoje naudotais automobiliais, į kurių vertę įtrauktas naudojimo mokesčio likutis, nėra svarbus. Be to, pagrindinėje byloje nacionalinis teismas turi nustatyti, koks buvo registracijos mokestis, kai buvo apmokestintas A. Nádasdi automobilis. Todėl vėlesnis mokesčio sumažinimo įvedimas taip pat nėra svarbus.
51. Tiesa, kad norint palyginti visą mokesčio dydį su to paties mokesčio likučiu po nuvertėjimo laikotarpio, reikia manyti, kad toks laikotarpis jau praėjo. Taip pat tiesa tai, kad tuomet, kai įvestas naujas mokestis ar naujas jo tarifas, toks laikotarpis negalėjo būti praėjęs. Šioje byloje nacionalinis teismas turi nustatyti, koks buvo Vengrijos registracijos mokestis, kai buvo įvestas naujas mokesčio tarifas. Todėl jis turi atlikti teorinę laiko projekciją ir, tuo remdamasis, nustatyti, ar naudotiems automobiliams iš kitų valstybių narių taikomi diskriminuojantys mokesčiai. Mokesčio nustatymas konkrečiu momentu bus iškraipomas, jei bus atsižvelgiama į vėlesnius mokesčių sistemos pakeitimus(25).
Prejudiciniai klausimai
52. Pirmiausia nacionalinis teismas iš esmės klausia, ar EB 90 straipsnio pirmoji pastraipa draudžia apmokestinti naudotus automobilius iš kitų valstybių narių, jei mokesčio dydis nustatomas tik pagal automobilio technines charakteristikas ir jo klasifikaciją pagal aplinkosaugos reikalavimus, neatsižvelgiant į jo vertę.
53. Tačiau šioje nuostatoje nenagrinėjamas pats apmokestinimo pagrindas. Ji taikoma tik tada, jei nacionalinis mokestis reikštų didesnį prekių iš kitų valstybių narių apmokestinimą, palyginti su panašiomis vietos prekėmis. Teisingumo Teismas byloje Outokumpo(26) nurodė, kad „galiojanti Bendrijos teisė neriboja kiekvienos valstybės narės laisvės nustatyti mokesčių sistemą, diferencijuojančią tam tikras, taip pat panašias EB 90 straipsnio pirmosios pastraipos prasme prekes, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, naudojamas žaliavas arba taikomą gamybos būdą. Tokia diferenciacija suderinama su Bendrijos teise tik tada, jei ja siekiama tikslų, kurie taip pat suderinami su Sutarties ir antrinės teisės reikalavimais, ir jei išsamiomis taisyklėmis siekiama išvengti bet kokios, tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos importo iš kitų valstybių narių atžvilgiu arba konkuruojančių vietos prekių apsaugos“.
54. Antruoju klausimu nacionalinis teismas iš esmės klausia, ar 2004 m. įvestas Vengrijos registracijos mokestis suderinamas su EB 90 straipsnio pirmąja pastraipa tiek, kiek jis taikomas importuotiems naudotiems automobiliams, bet ne automobiliams, pradėtiems eksploatuoti Vengrijoje prieš šio mokesčio įvedimą.
55. Tačiau jau pirmiau paaiškinau, kad ši nuostata nereikalauja tokio palyginimo. Reikėtų palyginti registracijos mokesčio, taikomo iš kitų valstybių narių ką tik importuotiems naudotiems automobiliams, poveikį ir registracijos mokesčio likučio, taikomo panašiems naudotiems automobiliams, jau registruotiems Vengrijoje, kuriems anksčiau taikytas tas pats mokestis, poveikį.
56. Todėl siūlau performuluoti pateiktus klausimus, kad būtų galima nacionaliniam teismui pateikti naudingą Bendrijos teisės išaiškinimą.
57. Pirmiausia, ar toks mokestis, šiuo atveju Vengrijos registracijos mokestis, iš esmės yra suderinamas su EB 90 straipsniu tiek, kiek, jei jis renkamas Vengrijoje registruojant iš kitų valstybių narių importuotus naudotus automobilius, nors jis anksčiau jau buvo taikytas naudotiems automobiliams, jau registruotiems Vengrijoje?
58. Antra, ar atsakymui į pirmąjį klausimą daro įtaką tai, kad registracijos mokesčio dydis nustatomas tik pagal automobilio technines charakteristikas ir jo klasifikaciją pagal aplinkosaugos reikalavimus, neatsižvelgiant į jo vertę?
Esminis suderinamumas
59. Vadovaujantis Teisingumo Teismo požiūriu vėliausioje teismų praktikoje(27) galima tik prieiti prie neišvengiamos išvados, kad jei nustatant registracijos mokesčio, taikomo naudotiems automobiliams, importuotiems iš kitų valstybių narių, dydį neatsižvelgiama į nuvertėjimą, yra įtvirtinama diskriminacija tarp minėtų ir panašių naudotų automobilių, jau registruotų Vengrijoje, kuriems anksčiau taikytas tas pats mokestis.
60. Tokia išvada būtinai reikalauja, kad būtų palyginti automobiliai, panašūs visais atžvilgiais, išskyrus eksploatavimo Vengrijoje pradžią. Registracijos mokestis renkamas, remiantis tam tikrais pastoviais kriterijais, ypač variklio tipu ir darbiniu tūriu bei klasifikacija pagal aplinkosaugos reikalavimus. Pavyzdžiui, A. Nádasdi nustatytas mokesčio dydis atitiko arba benzininį variklį nuo 1 601 cm3 iki 1 800 cm3, arba dyzelinį variklį nuo 1 701 cm3 iki 2 000 cm3, 5 ar didesnės klasės pagal aplinkosaugos reikalavimus. Taip pat turi būti palyginti automobiliai su tomis pačiomis nuvertėjimo charakteristikomis, kurios priklauso nuo modelio, amžiaus, ridos ir kt.
61. Atsižvelgiant į šiuos faktorius, naujas automobilis, už kurį registracijos mokestis buvo sumokėtas Vengrijoje 2004 m. gegužės mėn., 2005 m. gruodžio mėn. bus netekęs didelės dalies savo vertės, t. y. apie 30 %(28), tada jis galėtų būti parduotas už 70 % pradinės savo vertės, įskaitant 70 % registracijos mokesčio, taikomo pagal degalų, variklio tūrį ir aplinkosaugos reikalavimų klasifikaciją nustatytai kategorijai, likutį. Tačiau to paties modelio, amžiaus, ridos ir kitų charakteristikų kitose valstybėse narėse nupirkti naudoti automobiliai, registruoti Vengrijoje 2005 m. gruodžio mėn., apmokestinami tai kategorijai nustatytu 100 % registracijos mokesčiu. Taip importuoti naudoti automobiliai yra labiau apmokestinami nei jau registruoti Vengrijoje panašūs naudoti automobiliai, kuriems anksčiau taikytas tas pats mokestis.
62. Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos aišku, kad tai iš esmės prieštarauja EB 90 straipsnio pirmajai pastraipai.
Apmokestinimo pagrindas
63. Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės pabrėžia, kad Vengrijos registracijos mokestis iš esmės yra aplinkosaugos mokestis, todėl jo suma visiškai priklauso nuo variklio tipo ir darbinio tūrio bei klasifikacijos pagal aplinkosaugos reikalavimus. Jos nurodo, kad „aukšto lygio aplinkos apsauga ir jos kokybės gerinimas“ yra vienas iš pagrindinių EB 2 straipsnyje nustatytų Europos Bendrijos tikslų.
64. Lenkija taip pat remiasi Bendrijos iniciatyvomis skatinti aplinkos apsaugą, naudojantis lengvaisiais automobiliais, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių(29), Komisijos pasiūlymu dėl Tarybos direktyvos dėl lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių(30) bei Teisingumo Teismo teiginiu byloje Outokumpu(31), jog EB 90 straipsnis nedraudžia, kad vidaus mokesčio dydis (šiuo atveju už elektros energiją) skirtųsi atsižvelgiant į naudojamas žaliavas arba taikomą gamybos būdą, jei ši diferenciacija pagrįsta aplinkosaugos sumetimais.
65. Todėl abi vyriausybės siūlo pripažinti, kad registracijos mokestis yra suderinamas su Bendrijos teise ir kad neigiamas Teisingumo Teismo sprendimas neleistų valstybėms narėms laikytis Sutarties ir Bendrijos institucijų siekiamų tikslų.
66. Negaliu sutikti su šia nuomone. EB 90 straipsnio tikslas yra uždrausti bet kokius vidaus mokesčius, jei visa kita yra vienoda, kurie yra didesni prekėms iš kitų valstybių narių nei panašioms vietos prekėms. Mokesčiui taip pat taikomas šis draudimas paprasčiausiai dėl to, kad, be pagrindinio tikslo – gauti pajamų, juo siekiama skatinti aplinkai nekenkiančias prekes ar įpročius. Atvirkščiai, jei siekiama šio tikslo, vietos prekės neturi būti apmokestintos mažiau nei importuotosios iš kitų valstybių narių.
67. Iš tikrųjų iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad bylose Nunes Tadeu ir Gomes Valente(32) nagrinėtas mokestis, kuris buvo labai panašus į šioje byloje aptariamą registracijos mokestį, prieštarauja EB 90 straipsniui ir kad aplinkos problemos, kaip antai nurodytosios byloje Komisija prieš Graikiją(33), turi būti sprendžiamos nediskriminuojant prekių iš kitų valstybių narių.
68. Tiesa, kad valstybės narės iš esmės gali apmokestinti automobilius, remdamosi tokiais aplinkosaugos kriterijais, kokie laikomi tinkamiausiais, ir jei siekiama aplinkosaugos tikslų, tokio mokesčio dydis gali būti nesusijęs su automobilio kaina. Tada kodėl, jei mokesčio bazė ir tikslas yra aplinkosauginiai bei nesusiję su kaina, Bendrijos teisėje reikalaujama atsižvelgti į nuvertėjimą, apmokestinant naudotus automobilius? Galima manyti, kad reikalavimas būtinai susieti mokesčio dydį ir kiekvieno automobilio kainą riboja valstybės narės laisvę.
69. Tačiau būtų sunku išsamiai išanalizuoti šį požiūrį. Nagrinėjamas mokestis taikomas tik vieną kartą tuo metu, kai automobilis pirmą kartą registruojamas ir pradedamas eksploatuoti atitinkamoje valstybėje narėje, t. y. dauguma atvejų tuo momentu, kai jį įsigyja tos valstybės gyventojas arba beveik tuo metu. Toks mokestis tampa automobilio vertės dalimi, ir į tai reikia atsižvelgti vertinant jo poveikį konkuruojančioms prekėms iš kitų valstybių narių. Kitų rūšių aplinkosaugos mokesčiai būtų vertinami kitaip. Pavyzdžiui, periodiški mokesčiai yra automobilio įprastinių išlaidų, o ne jo vertės, dalis, todėl nebūtina atsižvelgti į vertės sumažėjimą.
70. Teisingumo Teismas neturi nuspręsti, kaip Vengrija turėtų organizuoti automobilių apmokestinimo sistemą, kad būtų išspręstos aplinkosaugos problemos, kartu užtikrinant vienodą požiūrį jau registruotų Vengrijoje naudotų automobilių ir ką tik pradėtų eksploatuoti iš kitos valstybės narės importuotų automobilių atžvilgiu.
71. Tačiau, be abejo, galima suderinti aplinkosaugos ir vienodo požiūrio problemas. Pavyzdžiui, jei Vengrija toliau taikys vienpakopį mokestį, kuriuo apmokestinamas kiekvienas pirmą kartą pradėtas eksploatuoti automobilis, ji galėtų priimti, pavyzdžiui, nustatytų tarifų, nagrinėjamų byloje Gomes Valente(34), sistemą, kartu numatydama galimybę tam tikrais atvejais ginčyti ir iš naujo tirti automobilio charakteristikas, aptariamas byloje Tulliasiamies(35). Be to, kiekviena valstybė narė turi galėti įtvirtinti sistemą, pagrįstą tik metiniu naudojimo mokesčiu, kurį Komisija apibūdino pasiūlyme dėl Direktyvos dėl lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių(36) (nesvarbu, ar šis pasiūlymas buvo priimtas).
Sprendimo veikimo apribojimas laiko atžvilgiu
72. Galiausiai Lenkija pastabose raštu prašo, kad jei bus priimtas sprendimas, kuriame teigiama, jog registracijos mokestis yra nesuderinamas su EB 90 straipsnio pirmąja pastraipa, Teisingumo Teismas apribotų šio sprendimo veikimą laiko atžvilgiu. Vengrija posėdyje paprašė to paties.
73. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Bendrijos teisės normos išaiškinimas, kurį pateikia Teisingumo Teismas, jei reikia, paaiškina ir patikslina šios normos prasmę bei taikymo sritį, kaip ji turi ar turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento. Taip išaiškintą normą teismas gali ir turi taikyti net teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susiklosčiusiems prieš sprendimą, kuriame išnagrinėtas prašymas dėl išaiškinimo(37).
74. Teisingumo Teismas neseniai taip apibrėžė savo kompetenciją apribojant tokių sprendimų veikimą laike:
„Tik išimtiniu atveju, taikydamas Bendrijos teisės sistemos bendrąjį teisinio saugumo principą, Teisingumo Teismas gali apriboti atskiro suinteresuotojo asmens galimybę remtis jo išaiškinta nuostata ginčijant gera valia pradėtus teisinius santykius <…>
Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką finansinės pasekmės, galinčios kilti valstybei narei dėl prejudicine tvarka priimto sprendimo, pačios savaime nepateisina tokio sprendimo veikimo apribojimo laiko atžvilgiu <...>
Teisingumo Teismas tokį sprendimą priimdavo tik esant ypatingoms aplinkybėms, jeigu, pirma, egzistuodavo rimtų ekonominių pasekmių kilimo rizika dėl gera valia ir remiantis teisėtu bei galiojančiu laikomu teisės aktu sudarytų didelio skaičiaus teisinių santykių ir, antra, paaiškėjus, jog asmenys ir nacionalinės valdžios institucijos buvo skatinamos elgtis Bendrijos teisės neatitinkančiu būdu dėl to, kad Bendrijos teisės normos taikymo srities netikrumas būdavo objektyvus ir rimtas, o netikrumo atsiradimo priežastis galėjo būti kitų valstybių narių ar Europos Bendrijų Komisijos elgesys <…>“(38)
75. Jei šis prašymas byloje bus patenkintas, tuomet pirmiausia reikia, kad būtų įvykdytas „geros valios“ kriterijus.
76. Per posėdį Vengrija teigė, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. registracijos mokestis gera valia sumokėtas daugiau nei už 80 000 naudotų automobilių, importuotų iš kitų valstybių narių. Tačiau ji nepateikė jokios pastabos dėl EB 90 straipsnio taikymo srities objektyvaus ir rimto netikrumo(39) arba dėl valstybių narių ar Komisijos elgesio, kuris galėjo skatinti patikėti, kad toks netikrumas egzistuoja. Todėl nesu įsitikinusi, kad pirmas kriterijus yra įvykdytas.
77. Kalbant apie antrą kriterijų – rimtų ekonominių pasekmių atitinkamai valstybei narei riziką – Vengrijos vyriausybė per posėdį pateikė duomenis, parodančius, kad visos registracijos mokesčio, kuriuo apmokestinami naudoti automobiliai, importuoti iš kitų valstybių narių, įplaukos yra apie 29 mlrd. HUF (116 mln. EUR), ir jos sudaro 0,6 % metinių valstybės įplaukų. Ji sutiko, kad ne visa, o tik dalis šios sumos, kuri, atsižvelgus į nuvertėjimą, pasirodo, buvo permokėta, turėtų būti grąžinta. Tačiau ji nurodė administracines išlaidas, susijusias su tokiu dideliu skaičiumi atskirų bylų, ypač su tuo, kad reikia nustatyti visus, kurie turi teisę į sugrąžinimą.
78. Būtinybė grąžinti mokestį būtų finansinė mano siūlomo sprendimo pasekmė. Iš esmės ji negalėtų pateisinti šio sprendimo veikimo apribojimo laiko atžvilgiu. Be to, nemanau, kad grąžinimas galėtų būti rimta ekonominė pasekmė, pagrindžianti tokį apribojimą. Panašu, kad nagrinėjama suma yra gerokai mažesnė nei 0,6 % valstybės įplaukų. Grąžinimas gali apimti tik permokėtą dalį ir, priešingai Vengrijos vyriausybės būgštavimams, Bendrijos teisė iš valstybės narės reikalauja ne suieškoti visus, kurie sumokėjo perviršį, o tiesiog grąžinti permoką tiems, kurie dėl to kreipėsi.
79. Negalima manyti, kad administracinės išlaidos, susijusios su sumos, grąžintinos kiekvienu atskiru atveju, apskaičiavimu, yra pernelyg didelės. Iš esmės pakaktų įdiegti nustatytų tarifų sistemą, pagrįstą atitinkamais kriterijais, kuri suteiktų galimybę ginčyti ir iš naujo tirti automobilio charakteristikas(40).
80. Todėl nemanau, kad Vengrijos atveju nustatyta rimtų ekonominių pasekmių rizika, ir nematau priežasties apriboti sprendimo šioje byloje veikimą laiko atžvilgiu.
81. Galiausiai noriu pažymėti, kad stebėtina tai, jog Lenkijos, o ne Vengrijos, vyriausybė pirma iškėlė šį klausimą. Kadangi bet koks sprendimo galiojimo apribojimas laiko atžvilgiu turi būti pagrįstas situacijos – geros valios ir rimtų sunkumų rizikos buvimo – įvertinimu, mano manymu, kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje iš esmės nebūtų tinkama, jei toks apribojimas būtų nustatytas tiesiog paprašius kitai valstybei narei.
Išvada
82. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus svarstymus, mano nuomone, į Hajdú-Bihar Megyei Bíróság pateiktus klausimus Teisingumo Teismas turėtų atsakyti taip:
1. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar mokestis, taikomas lengviesiems automobiliams, kai jie pirmą kartą pradedami eksploatuoti valstybėje narėje, yra suderinamas su EB 90 straipsnio pirmąja pastraipa tiek, kiek tai susiję su naudotais automobiliais, šio mokesčio poveikis iš kitų valstybių narių ką tik importuotų naudotų automobilių kainai turi būti palygintas su mokesčio likučio poveikiu panašių naudotų automobilių, jau eksploatuojamų pirmojoje valstybėje narėje, kuriems anksčiau taikytas tas pats mokestis, kainai. Palyginimas su naudotais automobiliais, eksploatuojamais valstybėje narėje iki šio mokesčio įvedimo, nėra svarbus.
2. Mokestis, taikomas naudotiems automobiliams, kai jie pirmą kartą pradedami eksploatuoti valstybėje narėje, kurio dydis apskaičiuojamas neatsižvelgiant į realų automobilio nuvertėjimą ir kuris, kai yra taikomas naudotiems automobiliams, importuotiems iš kitų valstybių narių, viršija mokesčio, įskaičiuoto į panašių naudotų automobilių, jau registruotų nacionalinėje teritorijoje, vertę, likutį, prieštarauja EB 90 straipsnio pirmajai pastraipai tiek, kiek jis viršija šį likutį.
3. Šiam nesuderinamumui nedaro įtakos faktas, kad minėtu mokesčiu siekiama su aplinkos apsauga susijusių tikslų ir kad jis renkamas tik remiantis su tokia apsauga susijusiais objektyviais kriterijais.