TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2021 m. spalio 6 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Ieškinys dėl panaikinimo – Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2016) 3549 final – Autorizacija naudoti bis (2-etilheksil) ftalatą (DEHP) – Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 – 60 ir 62 straipsniai – Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 – Prašymas dėl vidaus peržiūros – Komisijos sprendimas C(2016) 8454 final – Prašymo atmetimas“
Byloje C-458/19 P
dėl 2019 m. birželio 14 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo,
ClientEarth, įsteigta Londone (Jungtinė Karalystė), atstovaujama barrister A. Jones ir BL J. Stratford,
apeliantė,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Europos Komisijai, atstovaujamai G. Gattinara, R. Lindenthal ir K. Mifsud-Bonnici,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA), atstovaujamai M. Heikkilä, W. Broere ir F. Becker,
įstojusiai į bylą šalis pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.-C. Bonichot (pranešėjas), teisėjai L. Bay Larsen, C. Toader, M. Safjan ir N. Jääskinen,
generalinė advokatė J. Kokott,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
susipažinęs su 2021 m. vasario 25 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu ClientEarth prašo Teisingumo Teismo panaikinti 2019 m. balandžio 4 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą ClientEarth / Komisija (T-108/17, EU:T:2019:215, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė jos ieškinį dėl 2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimo C(2016) 8454 final (toliau – ginčijamas sprendimas), kuriuo buvo atmestas 2016 m. rugpjūčio 2 d. ClientEarth pateiktas prašymas atlikti vidaus peržiūrą (2016 m. prašymas dėl peržiūros) dėl 2016 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo C(2016) 3549 final, kuriuo suteiktas leidimas naudoti bis(2‑etilheksil)ftalatą (DEHP) pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006, p. 1, klaidų ištaisymai OL L 136, 2007, p. 3, OL L 141, 2008, p. 22 ir OL L 36, 2009, p. 84), iš dalies pakeistą 2016 m. vasario 16 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/217 (OL L 40, 2016, p. 5) (toliau – Reglamentas REACH).
Teisinis pagrindas
Orhuso konvencija
2 Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, pasirašytos Orhuse (Danija) 1998 m. birželio 25 d. ir Europos bendrijos vardu patvirtintos 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB (OL L 124, 2005, p. 1), 9 straipsnio 3 dalyje teigiama:
„Be to, ir nepažeidžiant 1 ir 2 dalyse minimų pakartotinio nagrinėjimo procedūrų, kiekviena Šalis užtikrina, kad visuomenės atstovai, atitinkantys nacionaliniuose įstatymuose numatytus kriterijus, jeigu tokie yra, galėtų administracine arba teismo tvarka kreiptis dėl privačių asmenų arba valstybės institucijų, pažeidžiančių nacionalinių įstatymų nuostatas, susijusias su aplinkosauga, veiksmų arba neveikimo užginčijimo.“
REACH reglamentas
3 REACH reglamento 55 straipsnyje „Autorizacijos tikslas ir alternatyvų išnagrinėjimas“ numatyta:
„Šios antraštinės dalies tikslas – užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą, tuo pačiu tinkamai kontroliuojant didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų riziką ir palaipsniui pakeičiant šias chemines medžiagas tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis, kai tai racionalu ekonominiu ir techniniu požiūriu. Siekdami šio tikslo, visi autorizacijos prašantys gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai išanalizuoja visas galimas alternatyvas ir įvertina riziką bei techninį ir ekonominį pakeitimo įgyvendinamumą.“
4 REACH reglamento 56 straipsnyje „Bendrosios nuostatos“ numatyta:
„1. Gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas netiekia rinkai naudoti skirtos cheminės medžiagos arba pats jos nenaudoja, jei ši cheminė medžiaga įtraukta į XIV priedą, nebent:
a) pagal 60–64 straipsnius buvo autorizuotas (-i) šios cheminės medžiagos – atskiros ar esančios mišinio sudėtyje, naudojimo arba jos įtraukimo į gaminio sudėtį būdas (-ai), kuriam (-iems) ji tiekiama rinkai arba kuriuo (-iais) jis pats ją naudoja; <…>
<…>“
5 Šio reglamento 57 straipsnyje „Į XIV priedą įtrauktinos cheminės medžiagos“ nustatyta:
„58 straipsnyje nustatyta tvarka į XIV priedą gali būti įtrauktos šios cheminės medžiagos:
<…>
c) cheminės medžiagos, atitinkančios priskyrimo „toksinio poveikio reprodukcijai“ (1A arba 1B kategorijos – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi) pavojingumo klasei kriterijus pagal [2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008, p. 1)] I priedo 3.7 skirsnį;
<…>
f) 59 straipsnyje nustatyta tvarka kiekvienu konkrečiu atveju atskirai nustatytos cheminės medžiagos, tokios kaip ardančios endokrininę sistemą arba pasižyminčios patvariomis, bioakumuliacinėmis ar toksiškomis savybėmis arba labai patvariomis ir didelės bioakumuliacijos savybėmis, neatitinkančios d arba e punktų kriterijų, kurios, kaip įrodyta moksliniais tyrimais, gali sukelti rimtą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, prilygstantį a–e punktuose išvardytų cheminių medžiagų poveikiui.“
6 REACH reglamento 58 straipsnio „Cheminių medžiagų įtraukimas į XIV priedą“ 1 dalyje numatyta:
„Sprendimas įtraukti 57 straipsnyje nurodytas chemines medžiagas į XIV priedą priimamas 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. <…>
<…>“
7 REACH reglamento 59 straipsnio „57 straipsnyje nurodytų cheminių medžiagų nustatymas“ 1 dalyje nustatyta:
„Siekiant nustatyti 57 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančias chemines medžiagas ir sudaryti kandidatinį sąrašą, kuriame esančios cheminės medžiagos galiausiai bus įtrauktos į XIV priedą, taikoma šio straipsnio 2–10 dalyse išdėstyta tvarka. [Europos cheminių medžiagų agentūra] šiame sąraše nurodo, kurios cheminės medžiagos yra jos darbo programoje pagal 83 straipsnio 3 dalies e punktą.“
8 REACH reglamento 60 straipsnyje „Autorizacijos suteikimas“ nurodyta:
„1. Komisija atsako už sprendimų dėl paraiškų autorizacijai pagal šią antraštinę dalį gauti priėmimą.
2. Nepažeidžiant 3 dalies, autorizacija suteikiama tuo atveju, kai cheminės medžiagos naudojimo keliama rizika žmonių sveikatai ar aplinkai dėl XIV priede nurodytų cheminei medžiagai būdingų savybių yra tinkamai kontroliuojama pagal I priedo 6.4 skirsnį ir kaip nurodyta pareiškėjo pateiktoje cheminės saugos ataskaitoje, atsižvelgiant į 64 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyto Rizikos vertinimo komiteto nuomonę. Suteikdama autorizaciją ir bet kokiomis joje nurodomomis sąlygomis Komisija atsižvelgia į visus sprendimo priėmimo metu žinomus išleidimus, išsiskyrimus ir nuotėkius, įskaitant riziką, kylančią dėl išsklaidyto ar plačiai paplitusio naudojimo.
<…>
3. 2 dalis netaikoma:
a) cheminėms medžiagoms, atitinkančioms 57 straipsnio a, b, c ar f punktuose nurodytus kriterijus, kurioms neįmanoma nustatyti ribų pagal I priedo 6.4 skirsnį;
b) cheminėms medžiagoms, atitinkančioms 57 straipsnio d ar e punktuose nurodytus kriterijus.
c) pagal 57 straipsnio f punktą nustatytoms cheminėms medžiagoms, pasižyminčioms patvariomis, bioakumuliacinėmis ar toksiškomis savybėmis arba labai patvariomis ir didelės bioakumuliacijos savybėmis.
4. Jei autorizacijos negalima suteikti pagal 2 dalį, ar cheminių medžiagų, nurodytų 3 dalyje, atveju, ji gali būti suteikiama tik įrodžius, kad socialinė ir ekonominė nauda nusveria riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kylančią dėl cheminės medžiagos naudojimo, ir jei nėra tinkamų alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų. Šis sprendimas priimamas apsvarsčius visus šiuos aspektus ir atsižvelgiant į Rizikos vertinimo komiteto bei Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomones <…>:
a) riziką, kylančią naudojant cheminę medžiagą, įskaitant ir siūlomų rizikos valdymo priemonių tinkamumą ir veiksmingumą;
b) cheminės medžiagos naudojimo teikiamą socialinę ir ekonominę naudą bei socialines ir ekonomines pasekmes, atsirandančias atsisakius suteikti autorizaciją, kurias įrodo pareiškėjas ar kitos suinteresuotos šalys;
c) pareiškėjo pateiktą alternatyvų analizę pagal 62 straipsnio 4 dalies e punktą arba pareiškėjo pateiktą bet kokį pakeitimo planą pagal 62 straipsnio 4 dalies f punktą ir trečiosios šalies pateiktus pasiūlymus pagal 64 straipsnio 2 dalį;
d) turimą informaciją apie riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kylančią dėl alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų.
5. Vertindama, ar tinkamos alternatyvios medžiagos arba technologijos yra prieinamos, Komisija atsižvelgia į visus svarbius aspektus, įskaitant:
a) ar perėjimas prie alternatyvų naudojimo sumažins bendrą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, atsižvelgiant į rizikos mažinimo priemonių tinkamumą ir veiksmingumą;
b) alternatyvų techninį ir ekonominį įgyvendinamumą pareiškėjui.
<…>
7. Autorizacija suteikiama tik tuo atveju, jei paraiška atitinka 62 straipsnio reikalavimus.
<…>
10. Nepaisant autorizacijos sąlygų, autorizacijos turėtojas užtikrina, kad poveikio lygis būtų kuo mažesnis, atsižvelgiant į technines ir praktines galimybes.“
9 REACH reglamento 62 straipsnis „Paraiškos autorizacijai gauti“ suformuluotas taip:
„<…>
3. Paraiškos gali būti teikiamos vienai ar kelioms cheminėms medžiagoms, atitinkančioms XI priedo 1.5 skirsnyje pateiktą cheminių medžiagų grupės apibrėžimą, bei vienam ar keletui naudojimo būdų. Paraiškos gali būti teikiamos cheminės medžiagos naudojimui paties pareiškėjo reikmėms ir (arba) naudojimo būdui (-ams), dėl kurių jis ketina patiekti cheminę medžiagą rinkai.
4. Paraiškoje autorizacijai gauti nurodoma tokia informacija:
<…>
c) prašymas suteikti autorizaciją nurodant, kokiam naudojimo būdui (-ams) prašoma autorizacijos, įskaitant cheminės medžiagos naudojimą mišinių sudėtyje ir (arba) panaudojimą gaminiuose, jei tinka;
d) pagal I priedą parengta cheminės saugos ataskaita, jei ji nebuvo pateikta registruojant, apie cheminės medžiagos (-ų) naudojimo keliamą riziką žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai dėl XIV priede nurodytų cheminei medžiagai būdingų savybių;
e) alternatyvų analizė, kurioje apsvarstoma jų rizika ir techninis bei ekonominis pakeitimo įgyvendinamumas, įskaitant, kur tinkama, informaciją apie bet kokią pareiškėjo vykdomą mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą;
f) jeigu e punkte minima analizė parodo, kad, atsižvelgiant į 60 straipsnio 5 dalies nuostatas, tinkamos alternatyvos yra prieinamos, pateikiamas pakeitimo planas, įskaitant pareiškėjo siūlomų veiksmų tvarkaraštį.
5. Su paraiška gali būti pateikiama:
a) socialinė ir ekonominė analizė, atlikta laikantis XVI priedo;
<…>“
Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006
10 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006, p. 13) 10 straipsnio „Prašymas peržiūrėti administracinius aktus vidaus tvarka“ 1 dalyje numatyta:
„Bet kuri nevyriausybinė organizacija, atitinkanti 11 straipsnyje nustatytus kriterijus, turi teisę pateikti prašymą dėl vidaus peržiūros Bendrijos institucijai ar organui, priėmusiam administracinį aktą pagal aplinkos apsaugos teisę arba įtariamo administracinio neveikimo atveju – tam, kuris turėjo priimti tokį aktą.
<…>“
Ginčo aplinkybės
11 2011 m. vasario 17 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 143/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento Nr. 1907/2006 XIV priedas (OL L 44, 2011, p. 2), į šį priedą buvo įtraukta DEHP, t. y. organinė sudėtinė dalis, kuri iš esmės naudojama plastikams iš polivinilchlorido (PVC) suminkštinti, dėl šios medžiagos toksiškumo reprodukcijai, kaip tai suprantama pagal REACH reglamento 57 straipsnio c punktą.
12 2013 m. rugpjūčio 13 d. trys atliekų perdirbimo bendrovės (toliau – paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos) pateikė bendrą paraišką autorizacijai pagal REACH reglamento 62 straipsnį, siejamą su šio reglamento 60 straipsnio 2 dalimi, gauti (toliau – paraiška autorizacijai gauti), siekdamos pateikti rinkai DEHP šiems „naudojimo būdams“:
– „naudojimas ruošiant perdirbtą minkštąjį polivinilchloridą (PVC), kuriame yra DEHP, junginių ir sausų mišinių sudėtyje,
– perdirbto minkštojo PVC, kurio sudėtyje yra DEHP, pramoninis naudojimas perdirbant polimerus kalandravimo, ekstruzijos, suspaudimo ir slėginio liejimo būdu gaminant PVC gaminius“.
13 Prie paraiškos autorizacijai gauti pridėtoje alternatyvų analizėje šios paraiškos pateikėjos nurodė:
„DEHP – tai plastifikatorius, kuris jau dešimtis metų naudojamas PVC suminkštinti, siekiant pagaminti plastifikuotą ar minkštą PVC. <…>
Taigi DEHP pridedama į PVC prieš tai, kai plastikas perdirbamas į plastiko gaminius, ir prieš tai, kai šie plastiko gaminiai tampa atliekomis, t. y. produktu, kuris potencialiai gali turėti vertės [paraiškos autorizacijai gauti pateikėjoms]. Griežtąja prasme DEHP neatlieka jokio konkretaus funkcinio vaidmens [paraiškos autorizacijai gauti pateikėjoms]; tai tiesiog priemaiša (dažniausiai nepageidaujama) atliekose, kurios surenkamos, rūšiuojamos bei perdirbamos ir kurios paskui pateikiamos rinkai kaip „perdirbta medžiaga“. Vis dėlto nedidelio kiekio DEHP (ar kitų plastifikatorių) buvimas perdirbtame produkte teoriškai gali turėti tam tikros naudos žemutinės grandies vartotojams (PVC perdirbėjams):
– jis gali palengvinti žaliavos, kuri turi būti perdirbta, perdirbimą į naujus PVC gaminius ir
– jis gali leisti PVC perdirbėjams sumažinti grynojo DEHP (ar kitų plastifikatorių), kuris turi būti pridėtas į jų junginius gaminant naujus gaminius iš minkštojo PVC, kiekį“.
14 2014 m. spalio 10 d. Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) Rizikos vertinimo komitetas ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetas (toliau – SEAC) pateikė savo nuomones dėl paraiškos autorizacijai gauti.
15 Rizikos vertinimo komiteto manymu, paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos neįrodė, kad rizika darbuotojų sveikatai, kurią lemia du prašomi naudojimo būdai, yra tinkamai kontroliuojama, kaip reikalaujama pagal REACH reglamento 60 straipsnio 2 dalį.
16 SEAC padarė išvadą, kad nepaisant tam tikro analizės, kurią pateikė paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos, nepakankamumo siekiant įrodyti socialinę ir ekonominę naudą, kurią lemia naudojimo būdai, dėl kurių pateikta paraiška autorizacijai gauti, autorizacija galėjo būti suteikta „kokybinės analizės“, apimančios reikšmingus netikslumus, pagrindu.
17 2014 m. gruodžio 12 d. ECHA atnaujino ir papildė DEHP įtraukimą į „medžiagų, kurios galiausiai bus įtrauktos į XIV priedą, sąrašą“, nurodytą REACH reglamento 59 straipsnio 1 dalyje (toliau – kandidatinis cheminių medžiagų sąrašas), nustatydama, kad DEHP yra medžiaga, turinti endokrininę sistemą ardančių savybių ir galinti, kaip įrodyta moksliniais tyrimais, sukelti rimtą poveikį aplinkai, kuris kelia susirūpinimą, prilygstantį kitų REACH reglamento 57 straipsnio a–e punktuose išvardytų cheminių medžiagų keliamam susirūpinimui, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 57 straipsnio f punktą.
18 2016 m. birželio 16 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2016) 3549 final, kuriuo suteikiama autorizacija naudoti DEHP pagal REACH reglamentą (toliau – sprendimas dėl autorizacijos).
19 To sprendimo 1 straipsnyje Komisija suteikė autorizaciją šiems „naudojimo būdams“:
„– naudojimas ruošiant perdirbtą minkštąjį polivinilchloridą (PVC), kuriame yra DEHP, junginių ir sausų mišinių sudėtyje,
– perdirbto minkštojo PVC, kurio sudėtyje yra DEHP, pramoninis naudojimas perdirbant polimerus kalandravimo, ekstruzijos, suspaudimo ir slėginio liejimo būdu gaminant PVC gaminius <…>.“
20 Pagal tą pačią nuostatą minėta autorizacija buvo suteikta pagal REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalį.
21 Pateikdama 2016 m. prašymą dėl peržiūros pelno nesiekianti aplinkos apsaugos organizacija ClientEarth paprašė Komisijos vidaus tvarka peržiūrėti sprendimą suteikti autorizaciją pagal Reglamento Nr. 1367/2006 10 straipsnį.
22 Ginčijamu sprendimu Komisija atmetė šį prašymą kaip nepagrįstą.
Ieškinys Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
23 2017 m. vasario 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ClientEarth ieškinį, kuriuo ši prašė panaikinti ginčijamą sprendimą ir sprendimą dėl autorizacijos.
24 2017 m. birželio 29 d. Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininko nutartimi buvo patenkintas ECHA prašymas leisti įstoti į bylą.
25 Skundžiamo sprendimo 31 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas, nes ieškovė prašė panaikinti sprendimą dėl autorizacijos.
26 Kiek tai susiję su prašymu panaikinti ginčijamą sprendimą, skundžiamo sprendimo 92 punkte Bendrasis Teismas taip pat atmetė kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą pirmojo pagrindo pirmą dalį, susijusią su teisės ir vertinimo klaidomis aiškinant REACH reglamento 56 straipsnio 1 dalies a punkte ir 62 straipsnio 4 dalies c punkte vartojamą sąvoką „naudojimo būdas“.
27 Skundžiamo sprendimo 151 punkte Bendrasis Teismas kaip nepagrįstą atmetė pirmojo pagrindo antrą dalį, siejamą su tuo, kad buvo padaryta teisės ir vertinimo klaidų, susijusių su cheminės saugos ataskaitos trūkumais.
28 Skundžiamo sprendimo 167 punkte jis nusprendė, kad argumentai, nurodyti grindžiant pirmojo pagrindo trečią dalį, kuri siejama su tuo, kad buvo padaryta teisės ir akivaizdžių vertinimo klaidų, kiek tai susiję su tinkamų alternatyvų vertinimu, turėjo būti išnagrinėti nagrinėjant trečiąjį pagrindą.
29 Skundžiamo sprendimo 178 punkte Bendrasis Teismas atmetė kaip nepagrįstą pirmojo pagrindo ketvirtą dalį, susijusią su REACH reglamento 60 straipsnio 7 dalies ir 64 straipsnio 3 dalies pažeidimu, ir atmetė visą pirmąjį pagrindą.
30 Kiek tai susiję su antruoju pagrindu, grindžiamu akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis atliekant REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalyje numatytą socialinį ir ekonominį vertinimą, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 189 punkte atmetė kaip nepagrįstą šio pagrindo pirmą dalį, susijusią su akivaizdžiomis teisės ir vertinimo klaidomis, padarytomis pateikiant nuorodą į šią analizę, o skundžiamo sprendimo 204 punkte atmetė kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą šio pagrindo antrą dalį, susijusią su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis vertinant rizikos ir naudos pusiausvyrą.
31 Skundžiamo sprendimo 224 punkte Bendrasis Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą to paties pagrindo trečią dalį, susijusią su akivaizdžia vertinimo klaida, nes atliekant šį vertinimą nebuvo atsižvelgta į tam tikrą informaciją.
32 Toliau jis atmetė visą antrąjį ieškinio pagrindą.
33 Skundžiamo sprendimo 271 punkte Bendrasis Teismas kaip nepagrįstą atmetė trečiąjį pagrindą, susijusį su teisės ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis analizuojant alternatyvas.
34 Skundžiamo sprendimo 307 punkte jis atmetė ketvirtąjį pagrindą, susijusį su tuo, kad buvo pažeistas atsargumo principas, įtvirtintas SESV 191 straipsnio 2 dalyje.
35 Taigi, Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį.
Apeliacinės bylos šalių reikalavimai
36 Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– gražinti bylą Bendrajam Teismui, arba
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti ieškinį dėl panaikinimo priimtinu ir pagrįstu ir atitinkamai panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant įstojusių į bylą šalių išlaidas, patirtas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose.
37 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą,
– priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
38 ECHA Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą,
– priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
39 Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi septyniais pagrindais.
Dėl pirmojo pagrindo
Šalių argumentai
40 Pirmajame pagrinde apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai atmetė tam tikras jos ieškinio dėl panaikinimo dalis kaip nepriimtinas.
41 Pirma, ji tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 53 ir 54 punktuose nusprendė, kad ieškinys galėjo būti susijęs tik su ginčijamo sprendimo teisėtumu, o ne su tuo, ar paraiška autorizacijai gauti yra pakankama. Jos teigimu, tokia analizė neatitinka Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalies ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą.
42 Ji priduria, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 54 punkte klaidingai susiejo jos argumentų, susijusių su sprendimu dėl autorizacijos, priimtinumą su tuo, kad tariamos klaidos aiškiai nurodytos Komisijos sprendime dėl vidaus peržiūros.
43 Antra, ji teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai skundžiamo sprendimo 55 ir 56 punktuose nusprendė, kad ne tik pagrindai, bet ir argumentai, pateikti ieškinyje, kuriame buvo prašoma panaikinti sprendimą atmesti 2016 m. prašymą dėl peržiūros, yra priimtini tik tiek, kiek jie jau buvo pateikti šiame prašyme atlikti peržiūrą.
44 Savo dublike ji teigia, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendime TestBioTech ir kt./Komisija (C-82/17 P, EU:C:2019:719) Teisingumo Teismas patikslino, kad ieškinys, kuriame prašoma panaikinti sprendimą atmesti prašymą dėl vidaus peržiūros, iš principo negali būti grindžiamas naujais pagrindais ar įrodymais, kurie nebuvo nurodyti prašyme dėl vidaus peržiūros, tačiau tokį prašymą pateikęs asmuo, pareikšdamas ieškinį Sąjungos teismuose, neprivalo remtis tais pačiais argumentais.
45 Trečia, apeliantė priduria, kad bet kuriuo atveju tam tikri argumentai, kuriuos skundžiamo sprendimo 61, 62, 74, 75, 85–87, 195–200 ir 234–236 punktuose Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtinus, buvo paminėti jos 2016 m. prašyme dėl peržiūros arba pateikti dėl patikslinimo.
46 Komisija teigia, kad pirmajam apeliacinio skundo pagrindui negalima pritarti.
47 ECHA pritaria Komisijos argumentams.
Teisingumo Teismo vertinimas
48 Dėl apeliantės argumento, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai pripažino ieškinį dėl sprendimo suteikti autorizaciją nepriimtinu, reikia pažymėti, kad, kaip nurodė Komisija, apeliantė neginčijo skundžiamo sprendimo 26 punkto, kuriame Bendrasis Teismas konstatavo, kad ji neprašė panaikinti sprendimo suteikti autorizaciją, nes manė, kad netenkina SESV 263 straipsnyje nustatytų sąlygų.
49 Dėl apeliantės argumento, susijusio su Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida, nes šis konstatavo, kad argumentai, kuriais siekiama įrodyti galimas paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų padarytas klaidas, yra nepriimtini, reikia pažymėti, pirma, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 53 punkte nusprendė, kad šiame ieškinyje, pareikštame dėl Komisijos sprendimo dėl vidaus peržiūros, priimtini yra tik pagrindai, kuriais siekta įrodyti teisės arba vertinimo klaidas, dėl kurių šis sprendimas yra neteisėtas, o ne pagrindai, kurie susiję su prašymu suteikti autorizaciją.
50 Antra, priešingai, nei teigia apeliantė, iš skundžiamo sprendimo 54 punkto matyti ne tai, kad Bendrajame Teisme galima ginčyti tik tuos elementus, kurie „aiškiai“ pakartoti Komisijos sprendime dėl vidaus peržiūros, bet kad tik šiame sprendime padarytos klaidos gali būti tokio ieškinio dalykas, kaip tai taip pat matyti iš skundžiamo sprendimo 234 ir 235 punktų.
51 Dėl argumento, susijusio su Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida, nes skundžiamo sprendimo 55 ir 56 punktuose jis nusprendė, kad tiek pagrindai, tiek argumentai, pateikti ieškinyje dėl tokio sprendimo, kaip ginčijamas sprendimas, panaikinimo, yra priimtini tik tuo atveju, jeigu jie jau buvo pateikti 2016 m. prašyme dėl peržiūros, reikia konstatuoti, kad šis argumentas yra nereikšmingas, nes bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas subsidiariai konstatavo apeliantės argumentų, pateiktų pirmajame jos pagrinde, nepagrįstumą, o šis vertinimas iš esmės neginčijamas šiame apeliaciniame skunde.
52 Iš tiesų apeliantės argumentas, kad tik aktyvus cheminės medžiagos įtraukimas ar naudojimas „pramoniniame procese“ atitinka sąvoką „naudojimo būdas“, kaip ji suprantama pagal REACH reglamento 56 straipsnio 1 dalies a punktą, kuris skundžiamo sprendimo 62 punkte buvo atmestas kaip nepriimtinas, subsidiariai, skundžiamo sprendimo 63–68 ir 72 punktuose buvo atmestas iš esmės.
53 Tas pats pasakytina ir apie apeliantės argumentą, kad Komisija iš tikrųjų suteikė leidimą „visam procesui“, t. y. „medžiagų, kurių sudėtyje yra labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, perdirbimui“ bei išdavė autorizaciją „plastikinių atliekų perdirbimui“, pažeisdama Europos atliekų srities teisės aktus, ir apie argumentą dėl „nebelaikymo atliekomis“ statuso; šiuos argumentus atitinkamai skundžiamo sprendimo 75 ir 87 punktuose Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtinus, o to sprendimo 76, 86, 88 ir 89 punktuose, bet kuriuo atveju, kaip nepagrįstus.
54 Be to, apeliantės argumentas dėl rizikos ir naudos palyginimo vertinimo, kuris skundžiamo sprendimo 200 punkte buvo atmestas kaip nepriimtinas, bet kuriuo atveju buvo pripažintas nepagrįstu to sprendimo 204 punkte, o argumentas, susijęs su prie paraiškos autorizacijai gauti pridėtos alternatyvų analizės nepakankamumu, nes joje nebuvo patikslinta DEHP funkcija, skundžiamo sprendimo 234 punkte buvo atmestas kaip nepriimtinas ir bet kuriuo atveju to sprendimo 236 punkte buvo pripažintas nepagrįstu.
55 Kadangi visi argumentai, kuriais grindžiamas pirmasis pagrindas, yra nepagrįsti ar nereikšmingi, juos reikia atmesti.
Dėl antrojo pagrindo
Šalių argumentai
56 Antrajame pagrinde apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas nevyriausybinėms organizacijoms taikė per didelę įrodinėjimo pareigą. Šiuo klausimu ji remiasi skundžiamo sprendimo 57, 112, 113, 148–150 ir 248–251 punktais.
57 Ji visų pirma nurodo 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimą ICdA ir kt. / Komisija (T-456/11, EU:T:2013:594, 61 punktas), kuriame Bendrasis Teismas kitiems ekonominės veiklos vykdytojams taikė mažesnę įrodinėjimo naštą.
58 Komisija tvirtina, kad apeliantė iš tikrųjų tik pakartoja pirmojoje instancijoje pateiktus argumentus ir kad bet kuriuo atveju antrasis pagrindas yra nepagrįstas.
59 ECHA pritaria Komisijos argumentams.
Teisingumo Teismo vertinimas
60 Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog tam, kad paaiškintų peržiūros argumentus taip, kaip to reikalaujama, prašymą pagal aplinkos teisę atlikti administracinio akto peržiūrą vidaus tvarka pateikęs asmuo privalo nurodyti visas faktines aplinkybes ar esminius teisinius argumentus, galinčius patvirtinti pagrįstas, t. y. esmines, abejones dėl atitinkamame akte Sąjungos institucijos ar įstaigos pateikto vertinimo (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo TestBioTech ir kt. / Komisija, C-82/17 P, EU:C:2019:719, 69 punktą).
61 Dėl tariamų trūkumų, kuriuos apeliantė nurodė paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų pateiktame rizikos vertinime, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 112 ir 113 punktuose nepriėmė sprendimo dėl įrodymų, kuriuos privalo pateikti apeliantė, apimties, bet skundžiamo sprendimo 114 punkte konstatavo, kad šiuo klausimu apeliantės pateikti argumentai yra nereikšmingi.
62 Be to, skundžiamo sprendimo 148 ir 149 punktuose Bendrasis Teismas tik nurodė, kad apeliantės pateikti argumentai yra nepakankami, nes ji negalėjo atskirai remtis saugos ataskaitos trūkumais, kartu pagrįstai neginčydama SEAC vertinimo, nurodančio, kad nagrinėjamu atveju autorizacija galėjo būti suteikta.
63 Taigi atlikdamas šį vertinimą Bendrasis Teismas darė išvadas atsižvelgdamas tik į iš šio sprendimo 60 punkte primintą principą.
64 Dėl alternatyvų analizės reikia pažymėti, kad apeliaciniame skunde nurodytuose skundžiamo sprendimo 248–250 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti ginčijamame sprendime pateiktu Komisijos faktinių aplinkybių vertinimu, kiek tai susiję su alternatyvų nebuvimu. Ši išvada buvo pagrįsta tuo, kad, viena vertus, apeliantė nepaaiškino, kuo remdamasi Komisija galėjo prieiti prie kitokios išvados, nei pateiktoji SEAC nuomonėje šiuo klausimu, ir, kita vertus, ji bet kuriuo atveju savo 2016 m. prašyme dėl peržiūros konkrečiai neginčijo Komisijos bendros išvados dėl alternatyvų nebuvimo.
65 Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, iš minėtų punktų nematyti, kad Bendrasis Teismas reikalavo, jog ji vietoje paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų pateiktų išsamią alternatyvų analizę, o tik konstatavo, kad ji nenurodė faktinių aplinkybių ar esminių teisinių argumentų, galinčių patvirtinti pagrįstas abejones dėl Komisijos atlikto vertinimo.
66 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad iš antrajame pagrinde nurodytų skundžiamo sprendimo punktų negalima daryti išvados, kad Bendrasis Teismas apeliantei nustatė per didelę įrodinėjimo pareigą, todėl jos argumentui, kad kitiems ekonominės veiklos vykdytojams buvo nustatyta mažesnė įrodinėjimo našta kitoje byloje nei nagrinėjamoji, bet kuriuo atveju negalima pritarti.
67 Darytina išvada, kad antrasis pagrindas yra nepagrįstas ir todėl turi būti atmestas.
Dėl trečiojo pagrindo
Šalių argumentai
68 Trečiajame pagrinde apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė REACH reglamentą, visų pirma jo 55 straipsnį, kai skundžiamo sprendimo 71, 72, 79, 91, 162, 238 ir 242–244 punktuose nusprendė, kad grynojo DEHP gamybos sumažinimas, kuriam sąlygas sudaro perdirbto DEHP naudojimas, gali būti laikomas REACH reglamentą atitinkančiu naudojimo būdu ir pagrindu reikšmingai alternatyvų analizei.
69 Pirma, ji tvirtina, kad Bendrojo Teismo argumentai grindžiami klaidinga prielaida, nes REACH reglamente numatyta autorizacijos tvarka susijusi ne su šių medžiagų gamyba Sąjungoje, bet su jų naudojimu ar pateikimu rinkai naudojimo tikslais, kaip tai matyti iš šio reglamento 56 straipsnio. Be to, gaminiai, kuriuose buvo naudojamas DEHP, gali būti teisėtai importuojami į Sąjungą.
70 Antra, ji teigia, kad tokiu būdu Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai skundžiamo sprendimo 91 punkte nusprendė, kad kiti mišiniai be DEHP galėtų būti reikšmingos alternatyvos, neatsižvelgdamas į tikrąją DEHP funkciją – užtikrinti medžiagos lankstumą. Be to, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 247 punkte klaidingai nusprendė, kad pakanka vien nuorodos į kitus grynojo PVC šaltinius, kurių sudėtyje yra kitų plastifikatorių, nors jie net nebuvo įvardyti ir nebuvo nurodytos medžiagos lankstumo savybės.
71 Ji priduria, kad nors REACH reglamento 55 straipsnyje numatyta „laipsniškai“ keisti chemines medžiagas, vis dėlto tai turi būti atliekama, kai tik esama alternatyvų, priešingai, nei matyti iš skundžiamo sprendimo 243 ir 244 punktų. Prieidamas prie išvados, kad atliekant šį vertinimą neturi reikšmės kiti plastifikatoriai ar lanksčiosios medžiagos, Bendrasis Teismas užkirto kelią tokiam pakeitimui. Ji priduria, kad buvo viešai žinoma, jog kiti saugesni plastifikatoriai buvo prieinami lankstaus plastiko gaminių gamybai.
72 Dublike apeliantė tvirtina, kad ji nesupainiojo cheminės medžiagos „naudojimo būdo“ ir „funkcijos“ sąvokų ir kad priešingai, nei teigia Komisija, atliekant alternatyvų analizę svarbus kriterijus yra būtent cheminės medžiagos funkcija. Vadinasi, jei cheminė medžiaga atlieka funkciją mišinyje, alternatyvų analizė būtinai turėtų būti ja grindžiama.
73 Be to, Komisija padarė klaidą nurodydama, kad alternatyvų analizė turi būti atlikta paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų požiūriu.
74 Komisija mano, kad šiam pagrindui negalima pritarti.
75 ECHA pritaria Komisijos argumentams.
Teisingumo Teismo vertinimas
76 Svarbu pažymėti, kad iš įvairių skundžiamo sprendimo punktų, kuriuos apeliantė nurodė savo trečiajame pagrinde, tik to sprendimo 238 ir 242–244 punktuose kalbama apie jo motyvus, susijusius su REACH reglamento 55 straipsnio ir šio reglamento 60 straipsnio 4 ir 5 dalių pažeidimu, kiek tai susiję su alternatyvų analize.
77 Reikia taip pat konstatuoti, kad nors Bendrojo Teismo atlikta alternatyvų, į kurias atsižvelgė Komisija, atitikties analizė yra faktinių aplinkybių vertinimo dalis, vis dėlto trečiajame pagrinde keliamas ir teisės klausimas tiek, kiek jis susijęs su sąlygomis, kurioms esant Komisija turi įvertinti alternatyvas.
78 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš REACH reglamento 60 straipsnio 2 ir 4 dalių, šiose dalyse numatytos autorizacijos procedūros yra susijusios su cheminės medžiagos, dėl kurios pateikta paraiška autorizacijai gauti, pateikimu į rinką arba naudojimu.
79 Be to, REACH reglamento 3 straipsnio 24 punkte sąvoka „naudojimas“ apibrėžta plačiai, t. y. kaip „bet kokio pobūdžio perdirbimas, preparatų ruošimas, suvartojimas, saugojimas, laikymas, apdorojimas, <…> sumaišymas, gaminio gaminimas arba kitoks naudojimas“, o šio reglamento 56 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas reikalavimas gauti autorizaciją ne tik dėl atskiro cheminės medžiagos naudojimo, bet ir tada, kai ji yra mišinyje.
80 Todėl Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 238 punkte nusprendė, kad Komisija teisėtai pripažino, jog nagrinėjamu atveju suteikta autorizacija yra susijusi su DEHP, esančios „mišinyje“, naudojimu.
81 Tuo remiantis taip pat darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo 239 punkte Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog alternatyvų vertinimą buvo galima atlikti labiau atsižvelgiant į šį „mišinį“, o ne į jame esančią cheminę medžiagą.
82 Dėl klausimo, ar Bendrasis Teismas vis dėlto padarė teisės klaidą, kai, be kita ko, skundžiamo sprendimo 238 punkte nusprendė, kad Komisija teisėtai pripažino, jog viena iš DEHP „funkcijų“, į kurias buvo atsižvelgta nagrinėjant alternatyvas, buvo „sumažinti plastifikatorių kiekį, kuris turi būti pridėtas gaminant minkštojo PVC gaminius iš perdirbto minkštojo PVC“, reikia konstatuoti, kad iš skundžiamo sprendimo punktų, kuriuos apeliantė nurodo savo trečiajame pagrinde, nematyti, jog Bendrasis Teismas privalėjo pripažinti negaliojančia alternatyvų, numatytų REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalyje, analizę, motyvuodamas tuo, kad Komisija neatsižvelgė į medžiagos lankstumą ir, be kita ko, jo net nepaminėjo, nors, priešingai, kaip matyti tiek iš skundžiamo sprendimo 238 punkto, tiek iš jo 242 punkto, Komisija taip pat atsižvelgė į DEHP plastifikatoriaus funkciją.
83 Be to, reikia pridurti, kad tiek, kiek apeliantė teigia, jog yra „viešai žinoma“, kad kiti saugesni plastifikatoriai buvo prieinami gaminių iš minkštojo plastiko gaminimui, ji ginčija Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą. Toks vertinimas negali būti nagrinėjamas nagrinėjant šį apeliacinį skundą, nebent šios faktinės aplinkybės būtų iškraipytos, o apeliantė to nenurodo.
84 Be to, iš skundžiamo sprendimo 244 punkto nematyti, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog pagal REACH reglamento 55 straipsnį nereikalaujama naudoti alternatyvų, kai jos yra prieinamos. Iš tikrųjų, minėtame 244 punkte Bendrasis Teismas paprasčiausiai priminė, kad, kaip matyti iš paties 55 straipsnio teksto, siekiama „palaipsniui“ pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis, „kai tai racionalu ekonominiu ir techniniu požiūriu“.
85 Darytina išvada, kad įvairūs argumentai, kuriais apeliantė grindžia savo trečiąjį pagrindą, yra nepagrįsti, todėl šį pagrindą reikia atmesti.
Dėl ketvirtojo pagrindo
Šalių argumentai
86 Ketvirtajame pagrinde apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 104–111 punktuose nusprendė, kad REACH reglamento 60 straipsnio 7 dalyje numatytas paraiškos autorizacijai gauti atitikties vertinimas yra visiškai formalus ir nereikalaujama, kad Komisija patikrintų, ar pateikėjo nurodyta informacija iš esmės atitinka šio reglamento 62 straipsnio ir I priedo reikalavimus.
87 Apeliantė teigia, kad ji neginčija skundžiamo sprendimo 104 ir 106 punktuose Bendrojo Teismo pateikto REACH reglamento 60 straipsnio 7 dalies aiškinimo, kiek Bendrasis Teismas mano, kad Komisija turi patikrinti, ar paraiška „formaliai“ atitinka šio reglamento 62 straipsnio reikalavimus, neprivalėdama nustatyti, ar cheminės saugos ataskaitoje yra „padarytos tinkamos išvados“, kiek tai visų pirma susiję su cheminės medžiagos savybėmis.
88 Apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas vis dėlto padarė klaidą dėl taip vadinamojo „formalaus“ patikrinimo, nes skundžiamo sprendimo 109 punkte patikslino, kad nors REACH reglamento I priede aprašomi elementai, kurie būtinai turi būti nurodyti paraiškos autorizacijai gauti pateikėjo pateiktuose dokumentuose, kaip antai cheminės saugos ataskaitoje, šiame priede Komisija, atlikdama analizę pagal šio reglamento 60 straipsnio 7 dalį, siejamą su jo 62 straipsniu, nėra įpareigojama išnagrinėti šių elementų iš esmės.
89 Ji teigia, kad skundžiamas sprendimas yra prieštaringas, nes jo 109 punkte Bendrasis Teismas patikslino, kad Komisija šiame procedūros etape neturi atlikti vertinimo iš esmės, tačiau 112 punkte reikalavo, kad Komisija įvertintų, ar pateikta informacija gali būti „patikrinta“, o tai reiškia tam tikrą jos vertinimą iš esmės.
90 Ji teigia, pirma, kad net „formali“ atitikties kontrolė reiškia, kad Komisija patikrina cheminės saugos ataskaitos atitiktį konkretiems reikalavimams, nurodytiems REACH reglamento I priede, kuriame, be kita ko, numatyti „tinkamai išmatuoti reprezentatyvūs poveikio duomenys.“ Antra, Bendrasis Teismas pažeidė šio reglamento 62 straipsnį ir I priedą, kai skundžiamo sprendimo 112 punkte nusprendė, kad paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos laikėsi šių reikalavimų, nors patikrinimas nebuvo atliktas.
91 Komisija teigia, kad ketvirtajam pagrindui negalima pritarti.
92 ECHA pritaria Komisijos argumentams.
Teisingumo Teismo vertinimas
93 Pagal REACH reglamento 60 straipsnio 7 dalį autorizacija suteikiama tik tuo atveju, jei „paraiška atitinka 62 straipsnio reikalavimus“.
94 Taigi pagal šią nuostatą reikalaujama, kad Komisija patikrintų, ar paraiškoje autorizacijai gauti yra visa informacija, kuri privalo būti pateikta pagal minėto reglamento 62 straipsnį, ir, be kita ko, remiantis to paties straipsnio 4 dalies d punktu, ar yra pateikta „pagal I priedą parengta cheminės saugos ataskaita <…> apie cheminės medžiagos (-ų) naudojimo keliamą riziką žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai dėl [REACH reglamento] XIV priede nurodytų cheminei medžiagai būdingų savybių“.
95 Kaip apeliantė pripažįsta apeliaciniame skunde, iš to matyti, kad skundžiamo sprendimo 104 ir 106 punktuose Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog REACH reglamento 60 straipsnio 7 dalis reiškia, kad Komisija turi patikrinti, ar paraiška autorizacijai gauti formaliai atitinka šio reglamento 62 straipsnio reikalavimus, tačiau šiame etape ji neprivalo vertinti pateiktos informacijos pagrįstumo ir ypač to, ar cheminės saugos ataskaitoje dėl cheminės medžiagos yra „padarytos tinkamos išvados“ dėl jos savybių.
96 Be to, toks reikalaujamų elementų patikrinamumo nagrinėjimas laikytinas kontrole, kuri skiriasi nuo jų pagrįstumo patikrinimo, todėl apeliantė negali pagrįstai remtis tariamu prieštaravimu tarp skundžiamo sprendimo 109 punkto, kuriame Bendrasis Teismas nurodė, jog šiame procedūros etape Komisija neprivalo iš esmės nagrinėti informacijos, kurią pateikėjas turi pateikti pagal REACH reglamento I priedą, ir to paties sprendimo 112 punkto, kuriame patikslinta, kad dokumentai, kurie turi būti pateikti pagal šio reglamento 62 straipsnio 4 dalį, turi būti patikrinami.
97 Be to, svarbu pažymėti, kad net jei kontrolė, kurią turi atlikti Komisija pagal REACH reglamento 60 straipsnio 7 dalį, siejamą su šio reglamento 62 straipsniu, be abejo, neturi būti paviršutiniška ir iš šios institucijos reikalaujama patikrinti bent jau tai, ar buvo pateikta šiame reglamente reikalaujama informacija ir dokumentai, toks nagrinėjimas, kokį nurodo apeliantė, kiek tai susiję su REACH reglamento I priede nustatytų reikalavimų laikymusi, lemtų tai, kad Komisija turėtų priimti sprendimą ir dėl perduotų duomenų kokybės ir iš anksto atlikti analizę iš esmės, kurią ši institucija atlieka vėliau siekdama nustatyti, ar tenkinamos autorizacijai gauti keliamos sąlygos.
98 Darytina išvada, kad ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl penktojo pagrindo
Šalių argumentai
99 Penktajame pagrinde apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 131–138 punktuose nusprendė, kad pagal REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalį Komisija gali priimti sprendimą dėl rizikos ir naudos palyginimo, nepaisant to, kad informacija apie riziką neatitinka šio reglamento I priedo reikalavimų.
100 Ji taip pat teigia, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 135 ir 136 punktuose nusprendė Bendrasis Teismas, pagal REACH reglamentą reikalaujama, kad rizikos vertinimas būtų konkrečiai susijęs su cheminės medžiagos, kuriai prašoma autorizacijos, naudojimu ir būtų būdingas šiam naudojimui.
101 Ji priduria, kad pagal REACH reglamento 62 straipsnio 4 dalies d punktą reikalaujama pateikti šio reglamento I priedą atitinkančią cheminės saugos ataskaitą, neatsižvelgiant į teisinį pagrindą, kuriuo remiantis išduota autorizacija.
102 Ji taip pat remiasi REACH reglamento 60 straipsnio 10 dalimi, pagal kurią reikalaujama, kad autorizacijos turėtojas užtikrintų, jog poveikio lygis būtų kuo mažesnis, atsižvelgiant į technines ir praktines galimybes, kai autorizacija suteikiama pagal šio reglamento 60 straipsnio 2 arba 4 dalį.
103 Dublike apeliantė priduria, kad bet kuriuo atveju skundžiamo sprendimo 130 ir 131 punktuose aiškiai nepatvirtinta, kad cheminės saugos ataskaita, siekiant taikyti REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalį, turi būti bent tokia pat išsami ir tiksli, kaip ir taikant šio reglamento 60 straipsnio 2 dalį, ir prašo Teisingumo Teismo patikslinti, kad taip ir turi būti.
104 Ji taip pat teigia, kad, priešingai, nei tvirtina Komisija, ji nesupainiojo SEAC atliktos kokybinės analizės su REACH reglamento I priede nurodytu rizikos vertinimu, tačiau ji mano, kad egzistuoja ryšys tarp rizikos socialinės ir ekonominės analizės, apimančios kokybinius duomenis, ir tarp pateikėjo pagal šį I priedą atlikto rizikos vertinimo, į kurį kokybinius duomenis galima įtraukti tik tam tikrais atvejais. Ji tvirtina, kad paraiškos autorizacijai gauti pateikėjų pateikti įrodymai turi didelių spragų, todėl nebuvo įmanoma teisingai įvertinti pačios rizikos ir ją teisingai palyginti su kitais veiksniais atliekant socialinę ir ekonominę analizę.
105 Komisija tvirtina, kad penktajam apeliacinio skundo pagrindui negalima pritarti.
106 ECHA pritaria Komisijos argumentams.
Teisingumo Teismo vertinimas
107 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal REACH reglamento 60 straipsnio 7 dalį autorizacija suteikiama tik tuo atveju, jei paraiška atitinka šio reglamento 62 straipsnio, kurio 4 dalies d punkte nurodyta pagal šio reglamento I priedą parengta cheminės saugos ataskaita apie cheminės medžiagos (-ų) naudojimo keliamą riziką žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai dėl XIV priede nurodytų cheminei medžiagai būdingų savybių, reikalavimus.
108 Be to, REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalis taikoma subsidiariai šio reglamento 60 straipsnio 2 dalies atžvilgiu, kai autorizacija negali būti suteikta taikant pastarąją nuostatą.
109 Iš šių skirtingų nuostatų formuluotės ir struktūros matyti, kad autorizacija gali būti suteikta pagal REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalį, tik jei pateikėjas pateikė cheminės saugos ataskaitą, parengtą pagal šio reglamento I priedą.
110 Iš apeliantės penktajame pagrinde nurodytų skundžiamo sprendimo punktų nematyti, kad Bendrasis Teismas būtų nusprendęs kitaip.
111 Be to, iš skundžiamo sprendimo taip pat nematyti, kad Bendrasis Teismas būtų nusprendęs, jog pateikėjų pateikta cheminės saugos ataskaita neatitinka REACH reglamento I priede nustatytų reikalavimų.
112 Šiuo klausimu, kaip, be kita ko, Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 112 punkte, pirma, šalys neginčija, kad, kiek tai susiję su šia ataskaita, paraiškos autorizacijai gauti pateikėjos įvykdė REACH reglamento I priedo reikalavimus, ir, antra, apeliantė savo 2016 m. prašyme dėl peržiūros taip pat nepateikė įrodymų, kurie pateisintų kitokią analizę.
113 Taip pat reikia pažymėti, kad nors skundžiamo sprendimo 131 punkte Bendrasis Teismas nurodė, jog dėl toje ataskaitoje esančių netikrumų ar trūkumų gali kiti klausimas, ar, remiantis Komisijos turimomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, autorizaciją galima suteikti pagal REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalį, toks klausimas skiriasi nuo to, kuris nagrinėjamas šiame apeliacinio skundo pagrinde.
114 Darytina išvada, kad penktasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Dėl šeštojo pagrindo
Šalių argumentai
115 Šeštajame pagrinde apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 216–224 punktuose nusprendė, kad atliekant šio reglamento 60 straipsnio 4 dalyje numatytą rizikos vertinimą reikšmingi yra tik duomenys, kurie yra susiję su cheminei medžiagai būdingomis savybėmis, įtrauktomis į REACH reglamento XIV priedą, o ne informacija apie būdingas savybes, kurios buvo įtrauktos į šio reglamento 59 straipsnio 1 dalyje numatytą kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, tačiau nenurodytos šiame priede.
116 Taigi ji mano, kad Komisija turėjo atsižvelgti į informaciją apie DEHP, kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos, savybes, dėl kurių 2014 m. gruodžio mėn. ECHA pripažino DEHP labai didelį susirūpinimą keliančia chemine medžiaga, kaip tai suprantama pagal REACH reglamento 57 straipsnio f punktą.
117 Ji teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai rėmėsi tik REACH reglamento 60 straipsnio 2 dalies ir 62 straipsnio 4 dalies pažodiniu aiškinimu, neatsižvelgdamas nei į kontekstą, nei į Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamą tikslą.
118 Be to, ji pabrėžia, kad, viena vertus, skundžiamo sprendimo 216 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad Komisija privalo savo iniciatyva išnagrinėti visą reikšmingą informaciją, kurią ji turi sprendimo priėmimo dieną, rizikos vertinimo neapribojant paraiškoje autorizacijai gauti pateiktos informacijos nagrinėjimu, ir, kita vertus, to sprendimo 217 punkte jis nusprendė, kad iš pačios REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio formuluotės tiesiogiai nematyti, kad vertinimas turi būti grindžiamas tik informacija apie nagrinėjamos cheminės medžiagos savybes, nurodytas šio reglamento XIV priede.
119 Ji taip pat tvirtina, kad šio reglamento XVI priede neribojama „naudos žmonių sveikatai ir aplinkai“, reikšmingos atliekant socialinę ir ekonominę analizę, apimtis.
120 Be to, Bendrasis Teismas nepaaiškino priežasčių, dėl kurių REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalyje, skirtingai nei šio reglamento 60 straipsnio 2 dalies formuluotėje ir 62 straipsnio 4 dalies d punkte, nurodomos ne tik šio reglamento XIV priede nurodytos savybės.
121 Savo dublike apeliantė teigia, kad 2019 m. sausio 23 d. Sprendime Deza / ECHA (C-419/17 P, EU:C:2019:52), kurį Komisija citavo atsiliepime į apeliacinį skundą, Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl Komisijos pareigų vertinant paraišką autorizacijai gauti.
122 Komisija teigia, kad šeštajam apeliacinio skundo pagrindui negalima pritarti.
123 ECHA pritaria Komisijos argumentams.
Teisingumo Teismo vertinimas
124 Svarbu konstatuoti, kad nors skundžiamo sprendimo 216–223 punktai, kuriuos apeliantė mini šeštajame pagrinde, skundžiamo sprendimo 216 punkte Bendrojo Teismo nurodyti kaip nagrinėti „subsidiariai“, vis dėlto šeštasis apeliacinio skundo pagrindas yra reikšmingas, nes iš tikrųjų šiuose punktuose pateikiama papildoma, o ne subsidiari analizė, palyginti su ta, kuri pateikta to sprendimo 211–215 punktuose.
125 Be to, priešingai, nei teigia Komisija, neatrodo, kad Teisingumo Teismas būtų priėmęs sprendimą dėl nagrinėjant šeštąjį pagrindą 2019 m. sausio 23 d. Sprendime Deza / ECHA (C-419/17 P, EU:C:2019:52) iškelto klausimo.
126 Vis dėlto Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 217–220 punktuose nusprendė, kad net jei iš REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio formuluotės tiesiogiai nematyti, kad rizikos vertinimas, kurį šiuo pagrindu turi atlikti Komisija, turi būti grindžiamas tik informacija apie nagrinėjamai medžiagai būdingas savybes, nurodytas šio reglamento XIV priede, minėto reglamento 60 straipsnio 2 dalies ir 62 straipsnio 4 dalies d punkto formuluotės, kuriose daroma aiški nuoroda į to paties reglamento XIV priede nurodytas būdingas savybes, leidžia daryti išvadą, kad taip turėtų būti.
127 Todėl skundžiamo sprendimo 221–223 punktuose Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad į galimą informaciją apie cheminei medžiagai būdingas savybes, kurios buvo įtrauktos į REACH reglamento 59 straipsnio 1 dalyje numatytą kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, bet nebuvo įtrauktos į šio reglamento XIV priedą, neturi būti atsižvelgiama atliekant šį vertinimą, nes, viena vertus, šiame reglamente numatyti du skirtingi autorizacijos procedūros etapai, ir, kita vertus, paprastas tam tikrų atitinkamai cheminei medžiagai būdingų savybių įtraukimas į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą nebūtinai savaime lemia šių savybių įtraukimą į to reglamento XIV priedą.
128 Be to, nei iš REACH reglamento XVI priedo formuluotės, nei iš jo struktūros, susijusios su elementais, kuriuos gali apimti socialinė ir ekonominė analizė, nematyti, kad turėtų būti aiškinama kitaip.
129 Darytina išvada, kad šeštasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Dėl septintojo pagrindo
Šalių argumentai
130 Septintajame pagrinde apeliantė teigia, kad skundžiamo sprendimo 284–295 punktuose Bendrasis Teismas pažeidė atsargumo principą.
131 Ji teigia, kad Bendrasis Teismas neteisingai aiškino jos pagrindą ir kad ji rėmėsi ne tuo, kad pagal šį principą Komisija privalo atsisakyti išduoti autorizaciją, jeigu įvykdytos REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalies sąlygos, bet tuo, kad institucija turėjo juo vadovautis atlikdama vertinimą pagal šią nuostatą.
132 Jos teigimu, tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, tam tikri netikslumai trukdė pakankamai įvertinti riziką, Komisija privalėjo nuspręsti, kad paraiškos autorizacijai gauti pateikėjas pagal REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalį neįvykdė pareigos įrodyti, kad buvo įvykdytos šiai autorizacijai gauti keliamos sąlygos.
133 Apeliantė taip pat teigia, kad, priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, atsargumo principas ne tik suteikia viešosios valdžios institucijoms įgaliojimus priimti konkrečią priemonę, bet ir yra privalomas jų veiksmams, kaip tai, be kita ko, matyti iš 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Dow AgroSciences ir kt. / Komisija (T-475/07, EU:T:2011:445, 144 punktas) ir iš 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Confédération paysanne ir kt. (C-528/16, EU:C:2018:583, 50 punktas).
134 Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalyje numatytas socialinis ir ekonominis vertinimas „atleido“ Komisiją nuo pareigos taikyti atsargumo principą įgyvendinant šią nuostatą.
135 Komisija teigia, kad septintasis pagrindas yra nepagrįstas.
136 ECHA pritaria Komisijos argumentams.
Teisingumo Teismo vertinimas
137 Priešingai, nei teigia apeliantė, iš septintajame pagrinde nurodytų skundžiamo sprendimo punktų nematyti, kad Komisija neprivalo taikyti atsargumo principo, kai turi nagrinėti paraišką autorizacijai gauti pagal REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalį.
138 To sprendimo 292 punkte Bendrasis Teismas iš esmės priminė, kad REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalyje išreiškiamas reikalavimas atsižvelgti į šį principą ir į proporcingumo principą tuo atveju, kai netenkinama viena iš šio reglamento 60 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų; nagrinėjamu atveju tai yra sąlyga, susijusi su rizikos, kurią aptariamos cheminės medžiagos naudojimas kelia žmonių sveikatai ar aplinkai, valdymo įrodymu.
139 Be to, negalima pagrįstai teigti, kad atsargumo principas prieštarauja tam, kad autorizacija būtų suteikta pagal REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalį vien dėl to, kad nėra rizikos valdymo įrodymų, nebent būtų paneigtas šios nuostatos, pagal kurią leidžiama tokiu atveju suteikti autorizaciją, galiojimas.
140 Apeliantė ginčija ne šios nuostatos galiojimą, bet tai, kaip ji turi būti taikoma.
141 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, septintajam apeliacinio skundo pagrindui negalima pritarti.
142 Kadangi visi apeliacinio skundo pagrindai atmesti, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
143 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
144 Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal minėto reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
145 Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės ir ši pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
146 Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinį skundą pateikia ne pirmojoje instancijoje įstojusi į bylą šalis, iš šios šalies gali būti priteistos bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidos tik tuo atveju, jeigu ji dalyvavo Teisingumo Teisme vykusio proceso rašytinėje arba žodinėje dalyje. Jeigu tokia šalis dalyvauja procese, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
147 Pagal šias nuostatas ECHA, įstojusi į bylą pirmojoje instancijoje šalis, turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Priteisti iš ClientEarth jos ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.