Language of document : ECLI:EU:T:2021:660

BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. spalio 6 d.(*)

„Galimybė susipažinti su dokumentais – Sprendimas 2004/258/EB – Dokumentai, susiję su Banco Popular Español pertvarkymo schemos patvirtinimu – Dalinis atsisakymas leisti susipažinti – Išimtis, susijusi su ECB sprendimus priimančių organų svarstymų konfidencialumu – Dokumentai, atspindintys ECB sprendimus priimančių organų svarstymų rezultatą – Pareiga motyvuoti – Išimtis, susijusi su Sąjungos ar valstybės narės finansų, pinigų ar ekonominės politikos apsauga – Išimtis, susijusi su Sąjungos ar valstybės narės finansų sistemos stabilumo apsauga – Išimtis, susijusi su informacijos, kuri pagal Sąjungos teisę saugoma kaip konfidenciali, konfidencialumo apsauga – Konfidencialios informacijos sąvoka – Bendroji konfidencialumo prezumpcija – Pareigos saugoti profesinę paslaptį išimtys – Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis“

Byloje T‑827/17

Aeris Invest Sàrl, įsteigta Liuksemburge (Liuksemburgas), atstovaujama avocats R. Vallina Hoset ir E. Galán Burgos,

ieškovė,

prieš

Europos Centrinį Banką (ECB), atstovaujamą T. Filipova, D. Báez Seara ir F. von Lindeiner, padedamų avocat M. Kottmann,

atsakovą,

palaikomą

Europos Komisijos, atstovaujamos É. Gippini Fournier, J. Rius, C. Ehrbar ir A. Steiblytės,

ir

Banco Santander, SA, įsteigto Santandere (Ispanija), atstovaujamo advokatų J. Rodríguez Cárcamo ir A. Rodríguez Conde,

įstojusių į bylą šalių,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2017 m. lapkričio 7 d. ECB sprendimus LS/MD/17/405, LS/MD/17/406 ir LS/MD/17/419 neleisti išsamiai susipažinti su tam tikrais dokumentais, susijusiais su Banco Popular Español, SA pertvarkymo schemos patvirtinimu,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas A. M. Collins, teisėjai V. Kreuschitz, Z. Csehi, G. De Baere (pranešėjas) ir G. Steinfatt,

posėdžio sekretorė A. Juhász-Tóth, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. kovo 4 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Ginčo aplinkybės

 Banco Popular Español, SA pertvarkymas

1        Banco Popular Español, SA (toliau – Banco Popular) buvo Ispanijoje įsteigta kredito įstaiga, kuriai taikoma Europos Centrinio Banko (ECB) tiesioginė rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo ECB pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63).

2        2017 m. birželio 6 d. ECB, pasikonsultavęs su Bendra pertvarkymo valdyba (BPV), parengė situacijos vertinimą dėl Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo (toliau – FOLTF vertinimas), remdamasis 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), 18 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.

3        Tą pačią dieną Banco Popular valdyba informavo ECB, kad padarė išvadą, jog bankas gali žlugti.

4        Tą pačią dieną ECB pateikė galutinę FOLTF vertinimo versiją BPV ir Europos Komisijai, remdamasis Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa.

5        FOLTF vertinime ECB nurodė, kad per paskutinius mėnesius labai pablogėjo Banco Popular pinigų srauto pozicija iš esmės dėl to, kad gerokai išnaudota jo indėlių bazė.

6        Atsižvelgdamas, be kita ko, į pernelyg didelį indėlių sumažėjimą, Banco Popular pinigų srautų praradimo spartą ir tai, kad jis negalėjo įgyti kito likvidaus turto, ECB nusprendė, jog yra objektyvių požymių, kad artimiausioje ateityje Banco Popular tikriausiai negalės padengti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų suėjus terminui. ECB padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą Banco Popular laikytinas žlungančiu arba bet kuriuo atveju galinčiu žlugti artimiausioje ateityje.

7        2017 m. birželio 7 d. BPV vykdomajame posėdyje priėmė Sprendimą SRB/EES/2017/08 dėl Banco Popular pertvarkymo schemos pagal Reglamentą Nr. 806/2014 (toliau – pertvarkymo schema). Pertvarkymo schemoje Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria (FROB, Banko įstaigų tvarkingo restruktūrizavimo fondas, Ispanija) nurodytas kaip adresatas.

8        Prieš patvirtinant pertvarkymo schemą buvo atliktas Banco Popular vertinimas pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį. Šis vertinimas apima pirmąją 2017 m. birželio 5 d. vertinimo ataskaitą, kurią BPV parengė pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktą, ir 2017 m. birželio 6 d. antrąją vertinimo ataskaitą, kurią parengė nepriklausomas ekspertas pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį. Šios dvi vertinimo ataskaitos pridėtos prie pertvarkymo schemos.

9        Manydama, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įvykdytos, BPV nusprendė Banco Popular taikyti pertvarkymo procedūrą. Taigi BPV nusprendė, pirma, kad Banco Popular žlunga arba galėtų žlugti, antra, kad nėra kitų priemonių, kurios galėtų užkirsti kelią Banco Popular žlugimui per protingą terminą, ir, trečia, kad Banco Popular verslo pardavimo priemonė, kaip pertvarkymo priemonė, yra būtina dėl viešojo intereso.

10      Verslo pardavimo priemonės taikymas reiškė Banco Popular akcijų, laisvų ir nesusietų su jokiomis trečiųjų asmenų teisėmis ar pirmumo teisėmis, perleidimą Banco Santander, SA už 1 EUR pirkimo kainą.

11      2017 m. birželio 7 d. Komisija priėmė Sprendimą (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama Banco Popular Español S.A. pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15), ir apie jį pranešė BPV.

12      Tą pačią dieną FROB priėmė priemones, būtinas pertvarkymo schemai įgyvendinti, remdamasis Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsniu.

13      BPV savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą, kuriame apibendrinami pertvarkymo schemos padariniai. Be to, 2017 m. liepos 11 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas trumpas pranešimas apie pertvarkymo schemą (OL C 222, 2017, p. 3). Šiame pranešime nurodyta, kad daugiau informacijos apie pertvarkymo schemą galima rasti BPV interneto svetainėje, ir pateikta prieigos prie šios informacijos, įskaitant nekonfidencialią pertvarkymo schemos versiją, nuoroda. Tą pačią dieną Sprendimas 2017/1246 paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL L 178, 2017, p. 15).

14      Ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. rugsėjo 18 d., ieškovė Aeris Invest Sàrl prašė panaikinti pertvarkymo schemą. Šis ieškinys buvo įregistruotas ir jam suteiktas bylos numeris T‑628/17. 2017 m. spalio 10 d. ieškovė taip pat pareiškė ieškinį BPV dėl deliktinės atsakomybės, kuriuo siekiama, kad būtų atlyginta žala, tariamai patirta patvirtinus pertvarkymo schemą. Ši byla įregistruota ir jai suteiktas numeris T‑714/17.

 Ieškovės pateikti prašymai leisti susipažinti su dokumentais

15      Iki pertvarkymo schemos patvirtinimo ieškovė turėjo Banco Popular akcijų.

16      2017 m. birželio 19 d.–rugpjūčio 2 d. ieškovė pateikė tris prašymus ECB dėl galimybės susipažinti su dokumentais pagal 2004 m. kovo 4 d. ECB sprendimo 2004/258/EB dėl galimybės visuomenei susipažinti su ECB dokumentais (OL L 80, 2004, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 5 t., p. 51), iš dalies pakeisto, pirma, 2011 m. gegužės 9 d. ECB sprendimu 2011/342/ES (OL L 158, 2011, p. 37) ir, antra, 2015 m. sausio 21 d. ECB sprendimu (ES) 2015/529 (OL L 84, 2015, p. 64), 6 straipsnio 1 dalį ir du prašymus Banco de España (Ispanijos bankas, Ispanija). Ispanijos bankui pateikti prašymai dėl ECB parengtų ar turimų dokumentų buvo perduoti ECB pagal Sprendimo 2004/258 5 straipsnio 2 pastraipą.

17      Atsakydamas į ieškovės prašymus dėl galimybės susipažinti su dokumentais, ECB priėmė keturis sprendimus: 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą LS/PT/2017/66, 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą LS/PT/2017/77, 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą LS/PT/2017/71 ir 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą LS/PT/2017/74.

18      Po šių sprendimų, remdamasi Sprendimo 2004/258 8 straipsnio 2 dalimi, ieškovė ECB vykdomajai valdybai pateikė vieną kartotinį prašymą (toliau – kartotinis prašymas), kuriame nurodė visus dokumentus, su kuriais pageidavo susipažinti išsamiai, minėtus šio sprendimo 17 punkte nurodytuose ECB sprendimuose.

19      Taigi ieškovė, be kita ko, paprašė leisti susipažinti su šiais dokumentais:

–        neatskleistais duomenimis, susijusiais su skubios paramos likvidumui padidinti (toliau – SPLP) viršutine riba, faktiškai suteikta SPLP suma, Banco Popular pateiktomis garantijomis dėl jos suteikimo (toliau – pateiktos garantijos), likvidumu ir kapitalo pakankamumo koeficientu,

–        FOLTF įvertinimu,

–        visais Ispanijos banko dokumentais, kuriuose nurodytas Banco Popular kasdienis (teigiamas ar neigiamas) indėlių likutis, t. y. atsiimtos ir gautos sumos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki birželio 6 d., ir visais dokumentais, kuriuose pateikiama visa ši informacija arba jos dalis,

–        visais Ispanijos banko dokumentais, kuriuose, pirma, nurodytas Banco Popular (teigiamas ar neigiamas) indėlių likutis, t. y. atsiimtos ir gautos sumos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki gegužės 23 d., ir, antra, kasdienis (teigiamas ar neigiamas) iš Banco Popular atsiimtų sumų likutis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki gegužės 23 d.,

–        dokumentais, kuriuos Banco Popular perdavė ECB ir Ispanijos bankui pagal bendrą priežiūros mechanizmą (BPM) nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 6 d. ir kurie susiję su BPV patvirtinta pertvarkymo schema, visų pirma 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular siųsta korespondencija ECB ir, subsidiariai, laišku, kurį Banco Popular perdavė ECB 2017 m. birželio 6 d.

20      ECB į kartotinį prašymą atsakė trimis 2017 m. lapkričio 7 d. priimtais sprendimais (toliau – ginčijami sprendimai).

21      2017 m. lapkričio 7 d. Sprendimu LS/MD/17/405 (toliau – pirmasis ginčijamas sprendimas) ECB atsisakė leisti susipažinti su šio sprendimo 19 punkto trečioje ir ketvirtoje įtraukose nurodyta informacija. ECB teigimu, dokumentui, kuriame pateikta ši informacija, taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą, kuria siekiama apsaugoti informacijos, kuri pagal Sąjungos teisę saugoma kaip konfidenciali, konfidencialumą.

22      Šiuo klausimu ECB nurodė, kad, vykdydamas nuolatinę rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros veiklą, laikotarpio pabaigos ataskaitos dieną gaudavo informaciją apie indėlius kredito įstaigose, kurias jis tiesiogiai prižiūri. Ši stebėsena paprastai neapėmė informacijos apie kasdienį (teigiamą ar neigiamą) indėlių likutį, t. y. apie atsiimtus ir įneštus indėlius, taip pat informacijos apie atitinkamos kredito įstaigos padengimo likvidžiuoju turtu pajėgumus. Banco Popular atveju ECB išimties tvarka pradėjo rinkti šią informaciją nuo 2017 m. balandžio 3 d.

23      Kaip teigia ECB, dokumentą, kuriame yra ši informacija, jis parengė, vykdydamas rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros funkciją, ir į jo turinį buvo atsižvelgta rengiant FOLTF vertinimą. Taigi prašomas dokumentas yra administracinės bylos, susijusios su nuolatine rizikos ribojimu pagrįsta Banco Popular priežiūra ir su FOLTF procedūra, dalis.

24      Taigi prašomam dokumentui taikomi profesinės paslapties reikalavimai, numatyti Reglamento Nr. 1024/2013 27 straipsnyje, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338), 53 ir paskesniuose straipsniuose ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, [Europos Parlamento ir Tarybos] direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190), 84 straipsnyje. ECB teigimu, jo atskleidimas galėjo pakenkti ne tik Banco Popular, bet ir apskritai bankų sistemai, nes bankai nebegalėtų pasitikėti, kad jų pateikta informacija liks konfidenciali.

25      2017 m. lapkričio 7 d. Sprendimu LS/MD/17/406 (toliau – antrasis ginčijamas sprendimas) ECB atsisakė leisti susipažinti su šio sprendimo 19 punkto trečioje įtraukoje nurodyta informacija. Ši informacija buvo neatskleista, kai ECB leido ieškovei iš dalies susipažinti su dokumentais pagal jos pirmąjį prašymą. Leista iš dalies susipažinti su šiais keturiais dokumentais:

–        2017 m. birželio 5 d. Ispanijos banko valdytojo raštu ECB pirmininkui „Emergency liquidity assistance“,

–        2017 m. birželio 5 d. Ispanijos banko valdytojo papildomu raštu ECB pirmininkui „Emergency liquidity assistance“,

–        2017 m. birželio 5 d. Vykdomosios valdybos pasiūlymu ECB valdančiajai tarybai „Emergency liquidity assistance request from Banco de España“,

–        2017 m. birželio 5 d. telekonferencijos būdu vykusio ECB valdančiosios tarybos 447-ojo posėdžio protokolu.

26      ECB nusprendė, kad negalima leisti išsamiai susipažinti su šiais dokumentais dėl kelių priežasčių. Pirma, juose esančiai informacijai, susijusiai su SPLP viršutine riba ir faktiškai skirta suma, buvo taikomos išimtys, numatytos Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje dėl viešojo intereso, susijusio su ECB sprendimus priimančių organų svarstymų konfidencialumu, apsaugos, šio sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a punkto antroje įtraukoje dėl viešojo intereso, susijusio su Sąjungos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika, apsaugos ir to paties sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a punkto septintoje įtraukoje dėl viešojo intereso, susijusios su Sąjungos arba valstybės narės finansinės sistemos stabilumu, apsaugos. Antra, ECB teigimu, prašomuose dokumentuose esanti informacija apie pateiktas garantijas taip pat buvo saugoma pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytą išimtį, susijusią su fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsauga. Trečia, ECB laikėsi nuomonės, kad informacija apie Banco Popular likvidumą ir jo kapitalo pakankamumo koeficientus yra saugoma pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą išimtį, susijusią su informacijos, kuri pagal Sąjungos teisę saugoma kaip konfidenciali, konfidencialumo apsauga, ir to paties sprendimo 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytą išimtį, susijusią su fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsauga.

27      Dėl informacijos apie SPLP viršutinę ribą ir faktiškai skirtą SPLP sumą ECB nurodė, kad šios informacijos atskleidimas gali konkrečiai ir realiai pakenkti pinigų politikai ir finansiniam stabilumui, nes nacionalinių centrinių bankų diskrecija spręsti laikinas likvidumo problemas yra esminis finansinio stabilumo elementas ir pagrindinis reikalavimas siekiant užtikrinti pinigų politikos veiksmingumą.

28      ECB teigimu, dėl Banco Popular pertvarkymo Ispanijos finansų rinka tapo dar pažeidžiamesnė, kalbant apie galimus panašius atvejus. Rinkos pasitikėjimas susilpnėjo, ypač mažų finansų įstaigų atžvilgiu. Informacijos apie SPLP viršutinę ribą ir faktiškai skirtą SPLP sumą atskleidimas galėtų sustiprinti įtampą dėl finansų institucijų arba sudaryti sąlygas nepagrįstoms spekuliacijoms dėl Banco Santander padėties. Be to, kadangi finansų rinkos yra labai tarpusavyje susijusios, neigiami įvykiai Ispanijoje galėtų sukelti grandininį poveikį kitose valstybėse narėse, o tai galiausiai galėtų neigiamai paveikti Sąjungos finansinį stabilumą.

29      Be to, ECB pažymėjo, kad atskleidus SPLP viršutinę ribą ir faktiškai Banco Popular skirtą SPLP sumą galėjo sumažėti nacionalinių centrinių bankų lankstumas pritaikant suteikiamą SPLP prie konkrečių aplinkybių būsimais atvejais. Šių duomenų atskleidimas taip pat galėtų sukurti lūkesčių, kad nacionaliniai centriniai bankai ir ECB visada veiktų vienodai, net ir tais atvejais, kai toks požiūris nepagrįstas.

30      Dėl pateiktų garantijų ECB iš esmės pažymėjo, kad atskleidus šiuos duomenis būtų pakenkta SPLP, kaip priemonės finansiniam stabilumui išlaikyti, veiksmingumui. ECB teigimu, jeigu informacija apie pateiktas garantijas būtų paskelbta, bankai būtų atgrasyti prašyti SPLP tinkamu momentu. Be to, šios informacijos atskleidimas, net ex post, galėtų sumažinti nacionalinių centrinių bankų galimybes lanksčiai atsižvelgti į labai įvairų turtą, nes žinojimas apie požiūrį, kurio jie praeityje laikėsi, sukeltų lūkesčių dėl garantijų, kurios ateityje galėtų būti priimtos, rūšių. Tai sumažintų galimybes veiksmingai reaguoti į būsimas likvidumo problemas ir pakenktų SPLP, kaip finansinio stabilumo palaikymo priemonės, veiksmingumui.

31      Dėl informacijos apie Banco Popular likvidumą ir kapitalo pakankamumo koeficientus ECB nurodė, kad jai taikoma rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, todėl ji saugoma pagal šioje srityje taikomas profesinės paslapties ir konfidencialumo taisykles, numatytas Reglamento Nr. 1024/2013 27 straipsnyje, siejamame su Direktyvos 2013/36 53 ir paskesniais straipsniais. ECB teigimu, šių duomenų atskleidimas sukeltų rinkos dalyvių spekuliavimą dėl Banco Santander likvidumo ir jo finansavimo poreikių, o tai sukurtų nepagrįstą įtampą finansų srityje. Taigi šios informacijos atskleidimas gali pakenkti, pirma, viešajam interesui, susijusiam su Ispanijos ir Sąjungos finansų sistemos stabilumu, ir, antra, Banco Santander komerciniams interesams.

32      Galiausiai ECB nurodė manantis, kad nėra viršesnio viešojo intereso, kuris leistų paneigti Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytos išimties taikymą. Jis nusprendė, kad šiuo atveju ieškovės nurodytas interesas, t. y. jos, kaip buvusios akcininkės, statusas, yra privatus interesas, kuris negali būti viršesnis už šia nuostata saugomą viešąjį interesą.

33      2017 m. lapkričio 7 d. Sprendimu LS/MD/17/419 (toliau – trečiasis ginčijamas sprendimas) ECB atsisakė leisti susipažinti su šio sprendimo 19 punkto antroje ir penktoje įtraukose nurodytais dokumentais. ECB laikėsi nuomonės, kad šiems dokumentams taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, grindžiama Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta išimtimi, susijusia su informacijos, kuri pagal Sąjungos teisę saugoma kaip konfidenciali, konfidencialumo apsauga, ir to paties sprendimo 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta išimtimi, susijusia su fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsauga.

34      ECB paaiškino, kad, kalbant apie išsamią FOLTF vertinimo versiją ir Banco Popular pateiktus dokumentus, t. y. jo padėtį, susijusią su kapitalu ir likvidumu, apie duomenis, susijusius su jo leidimui keliamais reikalavimais, ir Banco Popular pranešimus, perduotus ECB nuo 2017 m. birželio 1 d. iki birželio 6 d., šie dokumentai buvo administraciniai dokumentai, susiję su nuolatine rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra ir FOLTF įvertinimo procedūra.

35      Kadangi šie administraciniai dokumentai buvo susiję su ECB, kaip rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros institucijos, funkcijų vykdymu, jiems buvo taikomi šioje srityje galiojantys profesinės paslapties ir konfidencialumo reikalavimai, numatyti Reglamento Nr. 1024/2013 27 straipsnyje, Direktyvos 2013/36 53 ir paskesniuose straipsniuose ir Direktyvos 2014/59 84 straipsnyje.

36      ECB teigimu, prašomų dokumentų atskleidimas galėjo pakenkti ne tik atitinkamai kredito įstaigai, bet ir bendrai bankų sistemai, nes bankai nebegalėtų pasitikėti, kad informacija, kurią jie teikia ECB rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslais, liks konfidenciali.

37      Pagal profesinės paslapties ir konfidencialumo tvarką konfidencialią informaciją leidžiama atskleisti tik santraukos ar apibendrinta forma, kad atitinkama kredito įstaiga negalėtų būti identifikuota. Ši tvarka ir toliau taikoma, net jei kredito įstaiga buvo pertvarkyta.

38      ECB taip pat pažymėjo, kad prašomuose dokumentuose buvo informacijos ir apie Banco Popular padėtį rinkoje, jo turtą ir įsipareigojimus, o jos atskleidimas galėjo pakenkti Banco Popular ir jo patronuojančiosios bendrovės Banco Santander komerciniams interesams. ECB visų pirma nusprendė, kad informacija, kaip antai Banco Popular likvidumo poveikio jo patronuojamosios bendrovės Banco Popular Portugal finansavimui ir veiklos struktūrai vertinimas, yra jautri komerciniu požiūriu ir dėl jos gali kilti nepagrįstų spekuliacijų dėl grupės finansinės padėties ir likvidumo.

39      Galiausiai ECB nurodė manantis, kad nėra viršesnio viešojo intereso, kuris leistų paneigti Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatytos išimties taikymą. Jis nusprendė, kad šiuo atveju ieškovės nurodytas interesas, t. y. jos, kaip buvusios akcininkės, statusas, yra privatus interesas, kuris negali būti viršesnis už šia nuostata saugomą viešąjį interesą.

II.    Aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

40      Po to, kai keli buvę Banco Popular akcininkai, įskaitant ieškovę, ir kreditoriai pateikė skundus BPV apeliacinei komisijai, BPV savo interneto svetainėje paskelbė tam tikrus dokumentus, susijusius su Banco Popular pertvarkymu.

41      2018 m. vasario 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės ieškinį dėl 2017 m. lapkričio 28 d. BPV apeliacinės komisijos sprendimo panaikinimo; ieškinys įregistruotas numeriu T‑62/18.

42      Be to, 2018 m. liepos 18 d. ieškovė pareiškė ieškinį kuriame prašė panaikinti 2018 m. gegužės 8 d. ECB sprendimą LS/MD/18/141, kuriuo ECB atsisakė leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais, kitais nei tie, dėl kurių pareikštas ieškinys šioje byloje, susijusiais su Banco Popular pertvarkymu. Šis ieškinys buvo įregistruotas ir jam suteiktas bylos numeris T‑442/18.

43      2018 m. birželio 14 d. Deloitte įmonė pateikė BPV Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16–18 dalyse numatytą vertinimo ataskaitą, atliktą siekiant nustatyti, ar akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami palankiau, jeigu pertvarkomai įstaigai būtų taikoma įprasta nemokumo procedūra (toliau – vertinimas Nr. 3).

44      2018 m. rugpjūčio 6 d. BPV savo interneto svetainėje paskelbė 2018 m. rugpjūčio 2 d. pranešimą, susijusį su jos preliminariu sprendimu SRB/EES/2018/132, kuriuo nustatoma, ar reikia mokėti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kurių atžvilgiu įvykdyti su Banco Popular susiję pertvarkymo veiksmai, ir dėl teisės būti išklausytiems proceso pradžios, taip pat nekonfidencialią vertinimo Nr. 3 versiją. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas dėl 2018 m. rugpjūčio 2 d. BPV nuomonės (OL C 277 I, 2018, p. 1).

45      2020 m. kovo 17 d. BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2020/52, kuriuo nustatoma, ar reikia mokėti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kurių atžvilgiu įvykdyti su Banco Popular susiję pertvarkymo veiksmai. Tame sprendime, kurį BPV paskelbė savo interneto svetainėje, nuspręsta, kad akcininkai ir kreditoriai, kuriems turėjo poveikio Banco Popular pertvarkymas, neturi teisės į žalos atlyginimą iš Bendro pertvarkymo fondo (BPF) pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą. Pranešimas dėl šio sprendimo 2020 m. kovo 20 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 91, 2020, p. 2).

III. Procesas ir šalių reikalavimai

46      2017 m. gruodžio 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

47      Tą pačią dieną Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu ieškovė paprašė, kad ieškinys būtų nagrinėjamas taikant pagreitintą procedūrą pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 152 straipsnį. ECB pateikė pastabas dėl šio prašymo per nustatytą terminą. 2018 m. sausio 26 d. sprendimu Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija) atmetė prašymą taikyti pagreitintą procedūrą.

48      Dokumentais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. kovo 6 d., Banco Popular ir Banco Santander paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti ECB reikalavimų.

49      Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. balandžio 11 d., Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti ECB reikalavimų.

50      2018 m. liepos 17 d. sprendimu Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas leido Komisijai įstoti į bylą. Komisija pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą, o pagrindinės šalys per nustatytą terminą dėl jo pateikė pastabas.

51      2018 m. liepos 27 d. nutartimis Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas leido Banco Santander ir Banco Popular įstoti į bylą. Jie pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus, o pagrindinės šalys per nustatytą terminą dėl šių paaiškinimų pateikė pastabas.

52      Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. spalio 30 d., Banco Santander pranešė Bendrajam Teismui, kad nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. perėmė visas Banco Popular teises ir šis išstoja iš bylos.

53      Ieškovė per nustatytą terminą pateikė pastabas dėl Banco Popular išstojimo iš bylos. Nei ECB, nei Komisija šiuo klausimu pastabų nepateikė.

54      2019 m. vasario 5 d. nutartimi Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas išbraukė iš registro Banco Popular įstojimą į bylą ir nusprendė, kad Banco Santander padengs savo ir ieškovės išlaidas, susijusias su Banco Popular įstojimu į bylą. Jis taip pat nusprendė, kad ECB ir Komisija padengs savo bylinėjimosi išlaidas.

55      2019 m. rugpjūčio 1 d. aštuntosios kolegijos pirmininko sprendimu, išklausius šalis, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio b punktą, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje, kurioje vėliau priimtas 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas ECB / Espírito Santo Financial (Portugal) (C‑442/18 P, EU:C:2019:1117).

56      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, taikant Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į trečiąją kolegiją, todėl byla paskirta šiai kolegijai.

57      2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismas priėmė Sprendimą ECB / Espirito Santo Financial (Portugal) (C‑442/18 P, EU:C:2019:1117). Todėl procesas šioje byloje buvo atnaujintas.

58      Taikant Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, pirma, ieškovės buvo paprašyta pareikšti nuomonę dėl pasekmių, kurių, jos nuomone, turėjo kilti dėl 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo ECB / Espirito Santo Financial (Portugal) (C‑442/18 P, EU:C:2019:1117) šiai bylai, ir, antra, ECB, Komisijos ir Banco Santader buvo paprašyta pateikti pastabas dėl ieškovės atsakymo.

59      Taikant Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytą proceso organizavimo priemonę, ieškovės, ECB ir Komisijos buvo paprašyta raštu atsakyti į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus. Jie į šiuos klausimus atsakė per nustatytą terminą.

60      2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi dėl tyrimo priemonių Bendrasis Teismas, remdamasis, pirma, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio pirma pastraipa ir, antra, Procedūros reglamento 91 straipsnio c punktu ir 104 straipsniu, nurodė ECB pateikti dokumentus, su kuriais ginčijamais sprendimais buvo atsisakyta leisti susipažinti.

61      Atsižvelgdamas į trečiosios kolegijos siūlymą ir remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

62      2021 m. vasario 12 d. laiške Banco Santander nurodė, kad dėl su COVID-19 susijusios sveikatos krizės jo atstovai negali atvykti į Liuksemburgą (Liuksemburgas) dalyvauti žodiniame posėdyje, ir paprašė, kad jam būtų leista atstovauti per vaizdo konferenciją. 2021 m. vasario 17 d. sprendimu trečiosios išplėstinės kolegijos pirmininkas nusprendė patenkinti Banco Santander prašymą.

63      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus per 2021 m. kovo 4 d. posėdį.

64      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamus sprendimus,

–        priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.

65      ECB, palaikomas Komisijos ir Banco Santader, Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

IV.    Dėl teisės

66      Grįsdama ieškinį ieškovė nurodė penkis pagrindus. Pirmasis pagrindas susijęs su tuo, kad ECB ginčijamuose sprendimuose pažeidė Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą. Antruoju pagrindu ieškovė tvirtina, kad antrajame ginčijamame sprendime ECB pažeidė Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antrą ir septintą įtraukas. Trečiuoju pagrindu siekiama panaikinti antrąjį ir trečiąjį ginčijamus sprendimus dėl Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 2 dalies pirmos įtraukos pažeidimo. Ketvirtasis pagrindas susijęs su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio pažeidimu. Pateikdama penktąjį pagrindą, pirmą kartą nurodytą pastabose dėl Komisijos ir Banco Santander įstojimo į bylą paaiškinimų, ieškovė teigia, kad antruoju ginčijamu sprendimu pažeista pareiga motyvuoti, kiek tai susiję su Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos taikymu.

67      Prieš pradedant nagrinėti penkis ieškovės nurodytus pagrindus reikės patikrinti, ar išlieka ginčo dalykas ir ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį.

68      Toliau reikės išnagrinėti antrojo ginčijamo sprendimo tekstą. Remiantis šia analize, pirmiausia reikės išnagrinėti penktąjį ir antrąjį pagrindus. Paskui bus nagrinėjamas pirmasis, prireikus – trečiasis pagrindas ir galiausiai ketvirtasis pagrindas.

A.      Dėl ginčo dalyko ir ieškovės suinteresuotumo pareikšti ieškinį

69      Įstojimo į bylą paaiškinime Banco Santander atkreipia Bendrojo Teismo dėmesį į tai, kad, pareiškus šį ieškinį, didžioji kai kurių dokumentų dalis buvo paskelbta arba netrukus bus paskelbta BPV interneto svetainėje po BPV apeliacinės komisijos sprendimų (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 40 ir paskesnius punktus). Banco Santander mano, kad dėl šios aplinkybės ieškinys gali nebeturėti dalyko.

70      ECB ir ieškovė ginčija Banco Santader teiginius.

71      Kaip teisingai pažymi Banco Santader, konstatuota, kad įstojusi į bylą šalis neturi teisės savarankiškai nurodyti nepriimtinumo pagrindo, taigi Bendrasis Teismas neprivalo nagrinėti pagrindų, kuriais remiasi tik ši šalis ir kurie nesusiję su viešąja tvarka (1993 m. kovo 24 d. Sprendimo CIRFS ir kt. / Komisija, C‑313/90, EU:C:1993:111, 22 punktas ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Post Bank Iran /  Taryba, T‑559/15, EU:T:2018:948, 63 punktas).

72      Vis dėlto pagal Procedūros reglamento 131 straipsnio 1 dalį, jeigu Bendrasis Teismas nustato, kad išnyko ieškinio dalykas ir nebereikia priimti sprendimo, jis bet kuriuo metu gali, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs šalis, savo iniciatyva nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi.

73      Taigi, kaip pripažinta suformuotoje jurisprudencijoje, ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, turi egzistuoti pareiškiant ieškinį, nes priešingu atveju ieškinys būtų nepriimtinas. Šis ginčo dalykas, kaip ir suinteresuotumas pareikšti ieškinį, turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo, o tai reiškia, kad patenkinus ieškinį jį pareiškusi šalis gali gauti naudos, antraip nereikėtų priimti sprendimo (žr. 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino-Sandberg / Parlamentas, C‑761/18 P, EU:C:2021:52, 32 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

74      Viena vertus, dėl ginčo dalyko Teisingumo Teismas 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino-Sandberg / Parlamentas (C‑761/18 P, EU:C:2021:52) 33 punkte priminė, kad galimybės visuomenei susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais srityje ginčo dalykas išlieka tol, kol atitinkama institucija oficialiai neatšaukė sprendimo, kuriuo atsisakė leisti susipažinti su prašomu dokumentu, net jeigu prašomą dokumentą atskleidė tretieji asmenys.

75      Kadangi ECB oficialiai neatšaukė ginčijamų sprendimų, šio ieškinio dalykas išliko.

76      Kita vertus, dėl ieškovės suinteresuotumo pareikšti ieškinį reikia pažymėti, kad dokumentai, susiję su Banco Popular pertvarkymo procedūra, kurie iš dalies ar visos apimties buvo paskelbti BPV interneto svetainėje, yra šie: pirma, pertvarkymo schema; antra, 2017 m. birželio 5 d. pirmoji vertinimo ataskaita, kurią BPV parengė pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktą; trečia, 2017 m. birželio 6 d. antroji vertinimo ataskaita, parengta nepriklausomo eksperto pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį; ketvirta, 2016 m. pertvarkymo planas; penkta, 2017 m. birželio 6 d. pardavimo raštas; šešta, 2017 m. birželio 3 d. BPV sprendimas pradėti Banco Popular pardavimo procedūrą; septinta, raštas, pridėtas prie 2017 m. birželio 3 d. BPV sprendimo pradėti Banco Popular pardavimo procedūrą; aštunta, vertinimas Nr. 3; devinta, 2018 m. rugpjūčio 2 d. BPV pranešimas, susijęs su jos preliminariu sprendimu, kuriuo nustatoma, ar reikia mokėti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kurių atžvilgiu įvykdyti su Banco Popular susiję pertvarkymo veiksmai, ir dėl teisės būti išklausytiems proceso pradžios; dešimta, ataskaita dėl 2017 m. įsipareigojimų duomenų; vienuolikta, 2017 m. ypatingos svarbos funkcijų ataskaita ir, dvylikta, tam tikri dokumentai, gauti iš Banco Popular per privačiojo pardavimo procedūrą.

77      Reikia konstatuoti, kad šio sprendimo 76 punkte nurodyti dokumentai neapima dokumentų, nagrinėjamų šioje byloje, kaip antai nurodytųjų šio sprendimo 21–25 ir 33 punktuose, – tai ieškovė patvirtino raštu ir per posėdį.

78      Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas pažymėjo, kad esant tokiai situacijai, kai ieškovė galėjo susipažinti tik su trečiojo asmens atskleistu prašomu dokumentu, o atitinkama institucija ir toliau nesuteikia ieškovei galimybės susipažinti su prašomu dokumentu, negalima teigti, kad ieškovė gavo galimybę susipažinti su šiuo dokumentu ar kad vien dėl šio atskleidimo ji prarado suinteresuotumą prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą. Priešingai, tokiu atveju ieškovė išsaugo realų suinteresuotumą susipažinti su prašomo dokumento autentiška versija, užtikrinančia, kad ši institucija yra jo autorė ir kad šiame dokumente išdėstoma jos oficiali pozicija (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino-Sandberg / Parlamentas, C‑761/18 P, EU:C:2021:52, 48 punktą).

79      Kadangi ECB per posėdį patvirtino, kad neatskleidė prašomų dokumentų pareiškus šį ieškinį ir toliau atsisako leisti su jais susipažinti, darytina išvada, kad ieškovė išlaikė suinteresuotumą pareikšti šį ieškinį.

B.      Dėl antrojo ginčijamo sprendimo aiškinimo

80      Pirmiausia reikia konstatuoti, kad egzistuoja neatitiktis tarp to, kaip ECB apibendrino antrąjį ginčijamą sprendimą Bendrajam Teismui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, ir paties šio sprendimo teksto. Konkrečiau kalbant, ši neatitiktis susijusi su klausimu, kokiomis Sprendimo 2004/258 nuostatomis ECB rėmėsi antrajame ginčijamame sprendime, siekdamas neleisti susipažinti su įvairių rūšių atitinkama informacija.

81      Pirmiausia reikia pažymėti, kad aiškindamas antrojo ginčijamo sprendimo turinį Bendrasis Teismas remsis jo versija anglų kalba. Antrojo ginčijamo sprendimo versijoje ispanų kalba yra įrašas „Traducción de cortesía (en caso de discrepancia prevalece la versión en inglés)“ (Neoficialus vertimas (jei yra neatitikimų, pirmenybė teikiama versijai anglų kalba)“. Šalys neginčija, kad minėto sprendimo versija anglų kalba turi būti laikoma autentiška.

82      Toliau reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 25 punkte, antrajame ginčijamame sprendime iš dalies atsisakyta leisti susipažinti su keturiais dokumentais, kuriuose yra penkių kategorijų informacijos, t. y. informacija apie SPLP viršutinę ribą, faktiškai skirtą SPLP sumą, pateiktas garantijas, Banco Popular likvidumą ir jo kapitalo pakankamumo rodiklius. Šioms penkioms informacijos kategorijoms antrajame ginčijamame sprendime taikomos penkios teisės susipažinti su dokumentais išimtys, atitinkančios nagrinėjamos informacijos rūšį.

83      Atsakydamas į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą klausimą, ECB paaiškino manantis, kad antrasis ginčijamas sprendimas grindžiamas Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje, antroje ir septintoje įtraukose nurodytomis išimtimis, kiek tai susiję su kiekviena iš penkių informacijos, su kuria nebuvo leista susipažinti, kategorijų (žr. šio sprendimo 82 punktą). ECB teigimu, šį aiškinimą patvirtina atsiliepimo į ieškinį B.1 priedas, kuriame pateikta lentelė, susijusi su prašomais dokumentais ir ECB nurodomais (dalinio) neatskleidimo motyvais, ir kuris yra ginčijamo sprendimo dalis.

84      Atsakydama į ECB teiginius ieškovė per posėdį nurodė mananti, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą, nes, pirma, atsiliepimo į ieškinį B.1 priedas jai nebuvo pateiktas kartu su antruoju ginčijamu sprendimu ir, antra, antrojo ginčijamo sprendimo tekstas nepatvirtina ECB pozicijos, kad penkioms informacijos, su kuria nebuvo leista susipažinti, kategorijoms yra taikomos visos Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje, antroje ir septintoje įtraukose numatytos išimtys.

85      Pirma, reikia konstatuoti, kad antruoju ginčijamu sprendimu siekta patvirtinti 2017 m. rugpjūčio 11 d. ECB sprendimą LS/PT/2017/66. Vis dėlto iš šio 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo teksto matyti, kad Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje, antroje ir septintoje įtraukose numatytos išimtys taikomos tik informacijai, susijusiai su SPLP viršutine riba, faktiškai skirta SPLP suma ir pateiktomis garantijoms, ir netaikomos informacijai apie Banco Popular likvidumą ir jo kapitalo pakankamumo rodiklius.

86      Antra, antrojo ginčijamo sprendimo skyriuje „Information on the liquidity situation and the capital ratios of BPE“ (Informacija apie BPE likvidumą ir kapitalo pakankamumo rodiklius) ECB nurodė: „[i]n your confirmatory application you do not contest the ECB’s reasoning and arguments put forward as justification for the non-disclosure of the liquidity situation and the capital ratios of BPE“ („[k]artotiniame prašyme neginčijate ECB išdėstytų motyvų ir argumentų, kuriais grindžiamas informacijos apie BPE likvidumą ir kapitalo pakankamumo rodiklius neatskleidimas“) ir „[t]he Executive Board takes the view that such data are protected under Article 4(1)(c) (“protected as such under Union law”) and the first indent of Article 4(2) (“the commercial interests of a natural or legal person”) of Decision ECB/2004/3“ („Vykdomosios valdybos nuomone, ši informacija saugoma pagal Sprendimo ECB/2004/3 4 straipsnio 1 dalies c punktą („pagal Sąjungos teisę saugoma kaip tokia“) ir 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką („komerciniai fizinių arba juridinių asmenų interesai“). Šie sakiniai nepalieka jokių abejonių, kad informacijai apie Banco Popular likvidumą ir kapitalo pakankamumo rodiklius netaikomos Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje, antroje ir septintoje įtraukose numatytos išimtys.

87      Trečia, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia ECB, jokia bylos medžiagoje esanti informacija neleidžia manyti, kad ECB atsiliepimo į ieškinį B.1 priedas yra antrojo ginčijamo sprendimo dalis.

88      Iš tiesų, viena vertus, antrajame ginčijamame sprendime nepaminėtas joks prie jo pridėtas priedas. Kita vertus, B.1 priede pateikta lentelė susijusi su trimis ginčijamais sprendimais, o ne vien su antruoju ginčijamu sprendimu, todėl tikėtina, kad minėtas priedas parengtas dėl nagrinėjamo ieškinio.

89      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai, nei Bendrajam Teismui pateiktuose dokumentuose ir per teismo posėdį teigė ECB, antrasis ginčijamas sprendimas nėra grindžiamas Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje, antroje ir septintoje įtraukose nurodytomis išimtimis, kiek tai susiję su kiekviena iš penkių informacijos, su kuria nebuvo leista susipažinti, kategorijų. Konkrečiau kalbant, antrajame ginčijamame sprendime ECB tik atsisakė suteikti galimybę susipažinti su SPLP viršutine riba, faktiškai skirta SPLP suma ir pateiktomis garantijomis, remdamasis Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirma, antra ir septinta įtraukomis. Galimybė susipažinti su informacija apie pateiktas garantijas taip pat nesuteikta remiantis Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka. Vis dėlto, kiek tai susiję su atsisakymu leisti susipažinti su informacija apie Banco Popular likvidumą ir kapitalo pakankamumo rodiklius, antrasis ginčijamas sprendimas grindžiamas tik Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktu ir 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka.

C.      Dėl penktojo ieškinio pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu taikant Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką antrajame ginčijamame sprendime

90      Pastabose dėl Komisijos ir Banco Santander įstojimo į bylą paaiškinimų ieškovė nurodė pagrindą, susijusį su tuo, kad antrasis ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, nes ECB jame nenurodė priežasčių, dėl kurių mano, pirma, kad informacijai, susijusiai su SPLP viršutine riba, faktiškai skirta SPLP suma ir pateiktomis garantijomis, taikoma Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje numatyta išimtis dėl viešojo intereso apsaugos, kiek tai susiję su ECB sprendimus priimančių organų svarstymų konfidencialumu, ir, antra, kad šios informacijos atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti pagal šią išimtį saugomam interesui.

91      Grįsdama šį ieškinio pagrindą ieškovė remiasi 2018 m. balandžio 26 d. Sprendimu Espírito Santo Financial (Portugal) / ECB (T‑251/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:234). Tame sprendime Bendrasis Teismas konstatavo, kad ECB pažeidė pareigą motyvuoti, nes, pirma, nepaaiškino priežasčių, dėl kurių toje byloje prašomi dokumentai patenka į Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje numatytos išimties taikymo sritį, ir, antra, nepateikė motyvų, kurie leistų suprasti ir patikrinti, kaip susipažinimas su nagrinėjamais dokumentais pakenktų saugomam interesui.

1.      Pirminės pastabos

92      Reikia konstatuoti, kad pagrindą, susijusį su pareigos motyvuoti pažeidimu, ieškovė nurodė tik vėlesnėje proceso stadijoje, t. y. pastabose dėl Komisijos ir Banco Santander įstojimo į bylą paaiškinimų.

93      Reikia priminti, kad nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo pagrindas, susijęs su akto nemotyvavimu ar nepakankamu motyvavimu, yra su viešąja tvarka susijęs pagrindas, kurį Sąjungos teismas gali ar net privalo iškelti savo iniciatyva, todėl šalys gali juo remtis bet kurioje proceso stadijoje (1997 m. vasario 20 d. Sprendimo Komisija / Daffix, C‑166/95 P, EU:C:1997:73, 25 punktas; 2001 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Krupp Thyssen Stainless ir Acciai speciali Terni / Komisija, T‑45/98 ir T‑47/98, EU:T:2001:288, 125 punktas ir 2021 m. vasario 10 d. Sprendimo Şanli / Taryba, T‑157/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:75, 34 punktas).

94      Be to, remiantis suformuota jurisprudencija pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus, numatyta SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ir įtvirtinta Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte, yra teisės į gynybą paisymo principas dalis ir ja siekiama, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, iš kurios būtų aišku, ar aktas yra pagrįstas, o galbūt turi trūkumų, leidžiančių ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, antra, leisti šiam teismui vykdyti šio akto teisėtumo kontrolę (žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE, C‑599/14 P, EU:C:2017:583, 29 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. vasario 10 d. Sprendimo Şanli / Taryba, T‑157/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:75, 36 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

95      Taip pat remiantis suformuota jurisprudencija, pagal SESV 296 straipsnį reikalaujamas motyvavimas turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę (2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 40 punktas; 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 85 punktas ir 2021 m. sausio 27 d. Sprendimo KPN / Komisija, T‑691/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:43, 161 punktas).

96      Nagrinėjamu atveju, kaip bus toliau išdėstyta, ECB atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su tam tikra informacija remiantis Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka neatitinka šių reikalavimų.

2.      Dėl pareigos motyvuoti pažeidimo

a)      Dėl atsisakymo leisti susipažinti su informacija, susijusia su SPLP viršutine riba, faktiškai skirta SPLP suma ir pateiktomis garantijomis, motyvų nepateikimo

97      Pirmiausia dėl teisinio pagrindo, taikytino teisei susipažinti su ECB dokumentais, reikia priminti, kad ESS 1 straipsnio antra pastraipa yra skirta Sąjungos sprendimų priėmimo proceso atvirumo principui įtvirtinti. Šiuo aspektu SESV 15 straipsnio 1 dalyje patikslinta, kad, siekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą. Pagal šio straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamiesi pagal šio straipsnio tą pačią dalį nustatytų principų ir sąlygų, susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais bet kokiu pavidalu. Be to, pagal šios dalies antrą pastraipą bendruosius principus ir visuomenės arba asmens interesais grindžiamus apribojimus, reglamentuojančius šią teisę susipažinti su dokumentais, pagal įprastą teisėkūros procedūrą reglamentais nustato Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Pagal šios dalies trečią pastraipą kiekviena institucija, įstaiga ar organas savo darbo tvarkos taisyklėse užtikrina veiklos skaidrumą ir išsamiau išdėsto konkrečias dokumentų prieinamumo nuostatas laikydamiesi minėtos dalies antroje pastraipoje nurodytų reglamentų. Pagal šios dalies ketvirtą pastraipą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, ECB ir Europos investicijų bankui (EIB) ši dalis taikoma tik tada, kai jie vykdo administracinio pobūdžio užduotis.

98      Sprendimu 2004/258 siekiama, kaip nurodyta jo 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse, suteikti platesnę galimybę susipažinti su ECB dokumentais, nei numatyta 1998 m. lapkričio 3 d. ECB sprendime 1999/284/EB dėl galimybės visuomenei susipažinti su ECB dokumentais ir archyvais (OL L 110, 1999, p. 30), tačiau sykiu išsaugant ECB ir nacionalinių centrinių bankų nepriklausomumą ir ECB uždaviniams atlikti būdingų tam tikrų klausimų konfidencialumą.

99      Taigi pagal Sprendimo 2004/258 2 straipsnio 1 dalį bet kuris Sąjungos pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamasis tame sprendime nustatytų sąlygų ir apribojimų, susipažinti su ECB dokumentais.

100    Šiai teisei taikomi tam tikri apribojimai, grindžiami viešojo arba privataus intereso pagrindais. Konkrečiau ir atsižvelgiant į Sprendimo 2004/258 4 konstatuojamąją dalį pažymėtina, kad jo 4 straipsnyje yra numatyta išimčių tvarka, leidžianti ECB atsisakyti leisti susipažinti su dokumentu, jei dėl jo atskleidimo nukentėtų vienas iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse saugomų interesų arba jei šiame dokumente pateikta vidaus reikmėms skirta nuomonė, susijusi su svarstymais ir preliminariomis konsultacijomis ECB viduje ar su nacionaliniais centriniais bankais.

101    Kadangi Sprendimo 2004/258 4 straipsnyje įtvirtintomis teisės susipažinti su dokumentais išimtimis nukrypstama nuo šios teisės, jas reikia aiškinti ir taikyti siaurai (2012 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Thesing ir Bloomberg Finance / ECB, T‑590/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:635, 41 punktas ir 2019 m. kovo 12 d. Sprendimo De Masi ir Varoufakis / ECB, T‑798/17, EU:T:2019:154, 17 punktas).

102    Toliau svarbu pažymėti, kad 2018 m. balandžio 26 d. Sprendimas Espírito Santo Financial (Portugal) / ECB (T‑251/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:234), kuriuo ieškovė rėmėsi grįsdama penktąjį pagrindą (žr. šio sprendimo 91 punktą), buvo panaikintas 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimu ECB / Espírito Santo Financial (Portugal) (C‑442/18 P, EU:C:2019:1117).

103    2019 m. gruodžio 19 d. Sprendime ECB / Espírito Santo Financial (Portugal) (C‑442/18 P, EU:C:2019:1117) Teisingumo Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į ECB valdančiajai tarybai suteiktą išimtinę kompetenciją, Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punktas, siejamas su prie ESS ir SESV pridėto Protokolo Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statuto (toliau – ECBS ir ECB statutas) 10 straipsnio 4 dalies antru sakiniu, turi būti aiškinamas kaip saugantis Valdančiosios tarybos svarstymų rezultatų konfidencialumą, ir nebūtina, kad atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose yra minėti rezultatai, būtų susietas su sąlyga, kad jų atskleidimas pakenktų viešojo intereso apsaugai (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo ECB / Espírito Santo Financial (Portugal), C‑442/18 P, EU:C:2019:1117, 43 punktas ir 2020 m. spalio 21 d. Sprendimo ECB /Estate of Espírito Santo Financial Group, C‑396/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:845, 50 punktas).

104    Teisingumo Teismas pridūrė, kad taikant Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką ir 7 straipsnio 1 dalį ECB sekretoriato generalinis direktorius turi atsisakyti leisti susipažinti su Valdančiosios tarybos svarstymų rezultatais, nebent ji būtų nusprendusi juos visiškai ar iš dalies paskelbti viešai (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo ECB / Espírito Santo Financial (Portugal), C‑442/18 P, EU:C:2019:1117, 44 punktas ir 2020 m. spalio 21 d. Sprendimo ECB / Estate of Espírito Santo Financial Group, C‑396/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:845, 51 punktas).

105    Tuo remdamasis Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad sprendimas atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su Valdančiosios tarybos svarstymų rezultatais yra pakankamai motyvuotas vien pateikus nuorodą į Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytą reikalavimą, kiek tai susiję su dokumentais, atspindinčiais šių svarstymų rezultatą (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo ECB / Espírito Santo Financial (Portugal), C‑442/18 P, EU:C:2019:1117, 46 punktas ir 2020 m. spalio 21 d. Sprendimo ECB / Estate of Espírito Santo Financial Group, C‑396/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:845, 53 punktas).

106    Atsakydama į Bendrojo Teismo prašymą pareikšti nuomonę dėl 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo ECB / Espírito Santo Financial (Portugal) (C‑442/18 P, EU:C:2019:1117) pasekmių, ieškovė pripažįsta, kad šis sprendimas, atrodo, leidžia ECB nukrypti nuo pareigos motyvuoti savo sprendimus atsižvelgiant į sprendimų priėmimo organų svarstymų konfidencialumo, kylančio iš ECBS ir ECB statuto, ypatumus. Ieškovė pabrėžia, kad Teisingumo Teismo argumentai apsiriboja „dokumentais, atspindinčiais ECB sprendimus priimančių organų svarstymų rezultatą“.

107    ECB, šiuo klausimu palaikomas Komisijos ir Banco Santander, mano, kad ieškovės penktasis pagrindas turi būti atmestas remiantis 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo ECB / Espírito Santo Financial (Portugal) (C‑442/18 P, EU:C:2019:1117) pasekmėmis. Taigi ECB mano, kad laikėsi pareigos motyvuoti vien dėl to, kad atsisakydamas leisti susipažinti su prašoma informacija nurodė, kad taikoma Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka.

108    Būtent atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia išnagrinėti, ar ECB pakankamai motyvavo antrąjį ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakoma leisti susipažinti su tam tikra informacija remiantis Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje numatyta išimtimi dėl viešojo intereso, susijusio su ECB sprendimus priimančių organų svarstymų konfidencialumu, apsaugos.

109    Kaip teisingai pažymi ECB, atsisakant leisti susipažinti su informacija apie SPLP viršutinę ribą, faktiškai skirtą SPLP sumą ir pateiktas garantijas antrojo ginčijamo sprendimo motyvuose tik daroma nuoroda į Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą reikalavimą.

110    Vis dėlto ieškovė teisingai teigia, kad iš šio sprendimo 103–105 punktuose nurodytos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog tik dokumentų, „kurie atspindi Valdančiosios tarybos svarstymų rezultatą“, atveju atsisakymui leisti susipažinti taikoma pareiga motyvuoti gali būti įvykdyta vien pateikus nuorodą į Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje nurodytą reikalavimą.

111    Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad ECB nepatikslina, kokiame dokumente yra kiekvienos rūšies informacija, su kuria jis atsisako leisti susipažinti pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką. ECB tik bendrai nurodo, kad trijų rūšių informacija, su kuria atsisako leisti susipažinti, remdamasis jo nurodytomis išimtimis, yra pateikta keturiuose dokumentuose, su kuriais jis leido iš dalies susipažinti, t. y. 2017 m. birželio 5 d. Ispanijos banko valdytojo rašte ECB pirmininkui „Emergency liquidity assistance“, 2017 m. birželio 5 d. Ispanijos banko valdytojo papildomame rašte ECB pirmininkui „Emergency liquidity assistance“, 2017 m. birželio 5 d. Vykdomosios valdybos pasiūlyme ECB valdančiajai tarybai „Emergency liquidity assistance request from Banco de España“ ir 2017 m. birželio 5 d. telekonferencijos būdu vykusio ECB valdančiosios tarybos 447-ojo posėdžio protokole.

112    Iš šių keturių dokumentų vienintelis dokumentas, akivaizdžiai skirtas ECB valdančiosios tarybos svarstymų rezultatui konstatuoti, yra 2017 m. birželio 5 d. telekonferencijos būdu vykusio jos 447-ojo posėdžio protokolas. Šiuo klausimu ECB 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendime LS/PT/2017/66, kuris patvirtintas antruoju ginčijamu sprendimu, paaiškino, kad Valdančiosios tarybos sprendimai neprieštarauti dėl SPLP viršutinės ribos yra užfiksuoti šio organo posėdžių protokoluose, kurie pagal ECBS ir ECB statuto 10 straipsnio 4 dalį yra konfidencialūs siekiant išsaugoti Valdančiosios tarybos narių nepriklausomumą ir sprendimų priėmimo proceso veiksmingumą.

113    Susipažinęs su konfidencialiomis keturių atitinkamų dokumentų versijomis, kurias ECB pateikė, vykdydamas šio sprendimo 60 punkte minėtą pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, Bendrasis Teismas konstatavo, kad minėtame protokole pateikta tik vienos rūšies iš trijų informacija, su kuria nebuvo leista susipažinti remiantis Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka, t. y. informacija apie SPLP viršutinę ribą. Informacija apie faktiškai skirtą SPLP sumą ir pateiktas garantijas pateikiama kituose trijuose dokumentuose, su kuriais ECB neleido išsamiai susipažinti, t. y. dviejuose 2017 m. birželio 5 d. Ispanijos banko valdytojo raštuose ir 2017 m. birželio 5 d. Vykdomosios valdybos pasiūlyme.

114    Taigi, remiantis šio sprendimo 103–105 punktuose nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija, ECB pakankamai motyvavo atsisakymą leisti susipažinti su SPLP viršutine riba tiek, kiek ši informacija pateikta Valdančiosios tarybos posėdžio 447-ojo posėdžio protokole, nes šis dokumentas atspindi Valdančiosios tarybos svarstymų rezultatą.

115    Vis dėlto reikia išnagrinėti, ar ECB taip pat pakankamai motyvavo atsisakymą leisti susipažinti su informacija apie SPLP viršutinę ribą, faktiškai skirtą SPLP sumą ir pateiktas garantijas tiek, kiek ši informacija yra kituose trijuose dokumentuose.

116    Paklaustas apie tai per posėdį ECB nurodė manantis, kad du Ispanijos banko valdytojo laiškai ir Vykdomosios valdybos pasiūlymas yra dokumentai, leidžiantys Valdančiajai tarybai priimti informacija pagrįstą sprendimą ir dėl to neišvengiamai susiję su šio organo svarstymais. Jo teigimu, tai reiškia, kad Valdančiosios tarybos svarstymų rezultato konfidencialumo apsauga pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką, siejamą su ECBS ir ECB statuto 10 straipsnio 4 dalies antru sakiniu, taikoma visiems parengiamiesiems dokumentams, kurie pateikiami Valdančiosios tarybos svarstymams. ECB mano, kad atsisakydamas leisti susipažinti su išsamia šių dokumentų versija ir paprasčiausiai remdamasis Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos reikalavimu jis laikėsi pareigos motyvuoti pagal šio sprendimo 103–105 punktuose nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

117    Ieškovė atsikirto, kad neturėdama galimybės sužinoti Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos taikymo neatskleistai informacijai, esančiai Ispanijos banko valdytojo raštuose ir Vykdomosios valdybos pasiūlyme, priežasties ji negalėjo suformuluoti pagrindo, kuriuo būtų ginčijamas šios nuostatos taikymo pagrįstumas. Konkrečiau kalbant, ji tvirtino, kad teisės susipažinti su dokumentais išimtys turi būti aiškinamos siaurai, o ECB siūlomas platus Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos, siejamos su ECBS ir ECB statuto 10 straipsnio 4 dalimi, aiškinimas prieštarauja šiai taisyklei.

118    Reikia konstatuoti, kad du Ispanijos banko valdytojo laiškai ir Vykdomosios valdybos pasiūlymas yra ankstesni už Valdančiosios tarybos posėdį, todėl neatspindi šio organo svarstymų rezultato. Darytina išvada, kad ECBS ir ECB statuto 10 straipsnio 4 dalies antras sakinys netaikomas šiems dokumentams, todėl Teisingumo Teismo argumentai, išdėstyti šio sprendimo 103–105 punktuose, negali būti jiems taikomi.

119    Be to, ECB turi pateikti motyvus, leidžiančius suprasti ir patikrinti, pirma, ar prašomas dokumentas iš tikrųjų yra susijęs su sritimi, kuriai taikoma nurodyta išimtis, ir, antra, ar su šia išimtimi susijusios apsaugos poreikis yra realus (2013 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Besselink / Taryba, T‑331/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:419, 99 punktas ir 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Bonnafous / Komisija, T‑646/18, EU:T:2020:120, 24 punktas; taip pat pagal analogiją žr. 2005 m. balandžio 26 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑110/03, T‑150/03 ir T‑405/03, EU:T:2005:143, 61 punktą).

120    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Sprendime 2004/258 yra įtvirtinta teisės susipažinti su dokumentais išimtis, t. y. 4 straipsnio 3 dalis, kurioje aiškiai nurodytas atsisakymas leisti susipažinti su ECB parengtais ar gautais dokumentais, skirtais naudoti vidaus reikmėms per svarstymus ir preliminarias konsultacijas ECB (šiuo klausimu žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo De Masi ir Varoufakis / ECB, C‑342/19 P, EU:C:2020:1035, 66–79 punktus).

121    Tai, kad nei 2017 m. rugpjūčio 11 d. Sprendime LS/PT/2017/66, nei antrajame ginčijamame sprendime nebuvo jokių motyvų, paaiškinančių, kodėl atsisakymui leisti išsamiai susipažinti su Ispanijos banko valdytojo raštais ir Vykdomosios valdybos pasiūlymu tiek, kiek šiuose dokumentuose yra informacijos, susijusios su SPLP viršutine riba, faktiškai skirta SPLP suma ir pateiktomis garantijomis, buvo taikoma Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje numatyta išimtis, neleido ieškovei suprasti atsisakymo leisti susipažinti su šia informacija priežasčių ir, kaip ji teigia, pareikšti pagrindo, kuriuo būtų ginčijamas Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos taikymo minėtiems dokumentams pagrįstumas.

122    Kaip nurodyta šio sprendimo 116 punkte, tik per teismo posėdį ECB patikslino manąs, kad kadangi Ispanijos banko valdytojo laiškai ir Vykdomosios valdybos pasiūlymas yra reikalingi Valdančiosios tarybos svarstymams, atsisakymas leisti susipažinti su tam tikra šiuose dokumentuose esančia informacija galėjo būti motyvuotas vien nurodant Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje įtvirtintą reikalavimą, remiantis šio sprendimo 103–105 punktuose nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija.

123    Vis dėlto remiantis suformuota jurisprudencija iš esmės apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama kartu su jam nepalankiu sprendimu. Taigi motyvavimo nebuvimo negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo sprendimo motyvus sužino vykstant procesui Sąjungos teismuose (2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 149 punktas; 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Alliance One International ir Standard Commercial Tobacco / Komisija, C‑628/10 P ir C‑14/11 P, EU:C:2012:479, 74 punktas ir 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Trasys International et Axianseu – Digital Solutions / AESA, T‑741/17, EU:T:2019:572, 53 punktas).

124    Vadinasi, reikia pritarti ieškinio pagrindui, susijusiam su antrojo ginčijamo sprendimo motyvavimo stoka, kiek remiantis Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka tuo sprendimu atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su informacija apie SPLP viršutinę ribą, faktiškai skirtą SPLP sumą ir pateiktas garantijas, pateikta 2017 m. birželio 5 d. Ispanijos banko valdytojo rašte ECB pirmininkui „Emergency liquidity assistance“, 2017 m. birželio 5 d. Ispanijos banko valdytojo papildomame rašte ECB pirmininkui „Emergency liquidity assistance“ ir 2017 m. birželio 5 d. Vykdomosios valdybos pasiūlyme ECB valdančiajai tarybai „Emergency liquidity assistance request from Banco de España“.

125    Vis dėlto prieš nustatant šio antrojo ginčijamo sprendimo nepakankamo motyvavimo pasekmes reikės išnagrinėti, ar kitos išimtys, kuriomis remiasi ECB ir kurių pagrįstumą ieškovė ginčija pateikdama antrąjį ieškinio pagrindą, gali pateisinti atsisakymą leisti susipažinti su informacija apie SPLP viršutinę ribą, faktiškai skirtą SPLP sumą ir pateiktas garantijas.

b)      Dėl atsisakymo leisti susipažinti su balsavimo Valdančiojoje taryboje rezultatais nemotyvavimo

126    Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs 2017 m. birželio 5 d. telekonferencijos būdu vykusio ECB valdančiosios tarybos 447-ojo posėdžio protokolo konfidencialią versiją, konstatavo, kad ECB atsisakė leisti susipažinti su šiame dokumente esančia informacija, nepriskiriama nė vienai iš penkių informacijos, su kuria antrajame ginčijamame sprendime aiškiai atsisakyta leisti susipažinti, kategorijų (žr. šio sprendimo 82 punktą). Tai yra balsavimo Valdančiojoje taryboje rezultatas. Ši informacija nesusijusi su SPLP viršutine riba, faktiškai skirta SPLP suma, pateiktomis garantijomis, Banco Popular likvidumu ar kapitalo pakankamumo rodikliais. Iš tiesų reikia manyti, kad atiduoti balsai yra konkreti informacija, kurią reikia skirti nuo duomenų, susijusių su iki šio balsavimo vykusių svarstymų turiniu.

127    Per posėdį paklaustas apie tai, kad nėra jokios užuominos apie balsavimo rezultatą, ECB, šiuo klausimu palaikomas Komisijos, atsakė, kad, nepaisant to, jog aiškiai nenurodė, kad taip pat atsisako suteikti galimybę susipažinti su tokia informacija, jis mano, kad savo atsisakymą leisti susipažinti su šia informacija pakankamai motyvavo, nes rėmėsi Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka, atsisakydamas leisti išsamiai susipažinti su Valdančiosios tarybos 447-ojo posėdžio protokolu.

128    ECB siūlomas požiūris reikštų, kad reikia plačiai aiškinti Valdančiosios tarybos „svarstymų rezultatą“, nes Valdančiosios tarybos svarstymų rezultatas ex officio apimtų šio organo balsavimo rezultatą. Toks platus aiškinimas atitinkamai pateisintų tai, kad ECB pareiga motyvuoti, kai jis atsisako leisti susipažinti su dokumentu, kuriame pateiktas balsavimo Valdančiojoje taryboje rezultatas, būtų ribojama pagal šio sprendimo 103–105 punktuose išdėstytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

129    Vis dėlto, kaip per posėdį teisingai nurodė ieškovė, toks požiūris akivaizdžiai prieštarautų principui, pagal kurį teisės susipažinti su dokumentais išimtys turi būti aiškinamos siaurai (žr. šio sprendimo 101 ir 117 punktą).

130    Todėl ECB turėjo motyvuoti Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos taikymą atsisakymui leisti susipažinti su balsavimo Valdančiojoje taryboje rezultatais, kad ieškovė galėtų įvertinti jo pagrįstumą.

131    Kadangi antrajame ginčijamame sprendime net nepaminėta informacija, susijusi su balsavimo Valdančiojoje taryboje rezultatu, tas sprendimas yra nemotyvuotas ir šiuo aspektu jį reikia panaikinti.

D.      Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Sprendimo Nr. 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antros ir septintos įtraukų pažeidimu antrajame ginčijamame sprendime

132    Grįsdama antrąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad antrajame ginčijamame sprendime ECB pažeidė Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antrą įtrauką dėl viešojo intereso, susijusio su Sąjungos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika, apsaugos ir to paties sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a punkto septintą įtrauką dėl viešojo intereso, susijusio su Sąjungos arba valstybės narės finansinės sistemos stabilumu, apsaugos, nes tame ginčijamame sprendime neteisingai nurodė, kad informacijos apie tai, kaip Banco Popular panaudojo SPLP likus kelioms dienoms iki jo pertvarkymo, taip pat informacijos, susijusios su likvidumu ir kapitalo pakankamumo rodikliais, atskleidimas galėtų sumažinti pinigų politikos efektyvumą ir sukelti grėsmę finansiniam stabilumui Sąjungoje arba valstybėje narėje.

133    Nors ieškovė pripažįsta, kad ECB turi didelę diskreciją nuspręsti, ar kenkiama viešajam interesui, susijusiam su Sąjungos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika, ji teigia, kad šiuo atveju ECB padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes prašomi dokumentai nesusiję su Sąjungos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika.

134    Taigi, pirma, ieškovė prašė informacijos ne dėl bendros politikos, o tik apie konkrečią bylą, susijusią tik su konkrečia finansų įstaiga, t. y. Banco Popular, per nustatytą laikotarpį, t. y. BPV atliekamo tos įstaigos pertvarkymo laikotarpį. Remiantis principu, pagal kurį teisės susipažinti su dokumentais išimtys turi būti aiškinamos siaurai, ieškovės prašymas leisti susipažinti su dokumentais neturi būti aiškinamas pernelyg plačiai – kaip prašymas leisti susipažinti su duomenimis, susijusiais su Sąjungos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika.

135    Antra, ieškovės prašoma informacija susijusi ne su Sąjunga ar valstybe nare, o su Banco Popular likvidumu.

136    Trečia, prašoma informacija nėra bendro pobūdžio, bet, atvirkščiai, yra labai specifinė. Ji susijusi su labai tiksliu ir ribotu laikotarpiu, t. y. keliomis dienomis iki Banco Popular pertvarkymo, ir su ypatinga Banco Popular situacija. Antrajame ginčijamame sprendime nagrinėta informacija apie SPLP viršutinę ribą, faktiškai skirtą SPLP sumą, pateiktas garantijas ir Banco Popular likvidumą bei kapitalo pakankamumo rodiklius nėra priskiriama prie Sąjungos bendrosios politikos. Todėl šios informacijos atskleidimas vargu ar gali paveikti pinigų politikos veiksmingumą ir Sąjungos finansinį stabilumą.

137    Ketvirta, ieškovė teigia, kad jos prašymas leisti susipažinti su dokumentais atitinka proporcingumo principą, nes yra susijęs tik su informacija, kuri leistų ieškovei suprasti tariamas Banco Popular likvidumo problemas, lėmusias jo pertvarkymą.

138    ECB ginčija ieškovės argumentus.

1.      Dėl antrojo ieškinio pagrindo nereikšmingumo

139    ECB tvirtina, kad antrasis pagrindas nereikšmingas, nes ieškinyje formaliai nurodytos Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antroje ir septintoje įtraukose nustatytos išimtys, tačiau pateikti argumentai susiję tik su Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antra įtrauka.

140    Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad antrojo pagrindo formuluotė, žinoma, galėjo būti aiškesnė ir lengviau suprantama. Ieškinio 48 punkte ieškovė tvirtina, kad antrasis ginčijamas sprendimas grindžiamas Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antra ir septinta įtraukomis, siekiant neleisti susipažinti, be kita ko, su informacija, „susijusia su likvidumu ir kapitalo pakankamumo rodikliais“. Kaip konstatuota šio sprendimo 85 punkte, galimybė susipažinti su šia informacija nesuteikta remiantis tik Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktu ir 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka. Taigi antrasis pagrindas yra nereikšmingas, kiek jis susijęs su šios kategorijos informacija, su kuria neleista susipažinti antrajame ginčijamame sprendime.

141    Toliau, kalbant apie tai, ar ieškovės nurodytu antruoju pagrindu siekiama užginčyti ir Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antros įtraukos, ir to paties sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a punkto septintos įtraukos taikymą, reikia konstatuoti, kad ieškovės argumentais, išdėstytais ieškinio 55 punkte, aiškiai siekiama užginčyti tai, kad ECB rėmėsi dviem išimtimis, kurių politinė ir geografinė taikymo sritis labai plati, o prašoma informacija susijusi su labai konkrečiu vieno banko atveju. Todėl reikia atmesti ECB argumentą, kad antrasis pagrindas šiuo atžvilgiu yra nereikšmingas.

142    Galiausiai reikia priminti, kad šio sprendimo 124 punkte konstatuota, kad antrasis ginčijamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, kalbant apie informaciją, susijusią su SPLP viršutine riba, faktiškai skirta SPLP suma ir pateiktomis garantijomis, pateiktą 2017 m. birželio 5 d. Ispanijos banko valdytojo rašte ECB pirmininkui „Emergency liquidity assistance“, 2017 m. birželio 5 d. Ispanijos banko valdytojo papildomame rašte ECB pirmininkui „Emergency liquidity assistance“ ir 2017 m. birželio 5 d. Vykdomosios valdybos pasiūlyme ECB valdančiajai tarybai „Emergency liquidity assistance request from Banco de España“. Taigi antrasis pagrindas nėra nereikšmingas, kiek jis susijęs su šia informacija.

143    Vis dėlto antrasis pagrindas yra nereikšmingas, kiek jis susijęs su atsisakymu leisti susipažinti su informacija apie SPLP viršutinę ribą, esančia Valdančiosios tarybos 447-ojo posėdžio protokole. Iš tiesų, kadangi, pirma, šio sprendimo 114 punkte konstatuota, kad antrasis ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su atsisakymu leisti susipažinti su minėta informacija, esančia Valdančiosios tarybos 447-ojo posėdžio protokole, ir, antra, ieškovė nepateikė pagrindo, kuriuo būtų siekiama iš esmės ginčyti tai, kad ECB taikė Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką, reikia konstatuoti, kad atsisakymas leisti susipažinti su informacija apie SPLP viršutinę ribą, esančia Valdančiosios tarybos 447-ojo posėdžio protokole, yra pateisinamas pagal šią išimtį. Nepaisant to, išsamumo sumetimais Bendrasis Teismas išnagrinės antrojo ieškinio pagrindo pagrįstumą, kiek tai susiję taip pat su šia informacija.

2.      Dėl antrojo ieškinio pagrindo pagrįstumo

144    Antrąjį ieškinio pagrindą iš esmės sudaro du prieštaravimai. Pateikdama pirmąjį prieštaravimą, ieškovė priekaištauja ECB dėl to, kad jis nusprendė, jog prašoma informacija patenka į Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antroje ir septintoje įtraukose numatytų išimčių taikymo sritį. Pateikdama antrąjį prieštaravimą, ieškovė nesutinka, kad prašomos informacijos atskleidimas, kiek ji susijusi tik su konkrečia Banco Popular padėtimi, pakenktų pinigų politikos veiksmingumui ir finansiniam stabilumui.

a)      Dėl pirmojo prieštaravimo, susijusio su tuo, kad prašoma informacija nepatenka į Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antros ir septintos įtraukų taikymo sritį

145    Pateikdama pirmąjį prieštaravimą ieškovė teigia, kad teisės susipažinti su dokumentais išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai, todėl negalima daryti išvados, kad prašymas leisti susipažinti su informacija dėl Banco Popular turi būti aiškinamas kaip prašymas, susijęs su Sąjungos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika arba Sąjungos ar valstybės narės finansų sistemos stabilumu. Taigi minėta informacija susijusi ne su Sąjunga ar valstybe nare, o tik su konkrečios finansų įstaigos, t. y. Banco Popular, likvidumu. Be to, ji susijusi tik su labai tiksliu laikotarpiu ir labai konkrečiu atveju. Taigi ši informacija susijusi ne su Sąjungos bendrąja politika, o tik su konkrečia Banco Popular situacija.

146    Kaip teisingai teigia ieškovė, jau buvo nuspręsta: kadangi Sprendimo 2004/258 4 straipsnyje nurodytomis teisės susipažinti su dokumentais išimtimis nukrypstama nuo šios teisės, jos turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (2012 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Thesing ir Bloomberg Finance / ECB, T‑590/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:635, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Spiegel-Verlag Rudolf Augstein ir Sauga / ECB, T‑116/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:614, 22 punktas ir 2019 m. kovo 12 d. Sprendimo De Masi ir Varoufakis / ECB, T‑798/17, EU:T:2019:154, 17 punktas).

147    Nors tiesa, kad kartotiniu prašymu nebuvo siekiama susipažinti su informacija, kuri aiškiai susijusi su Sąjungos ar valstybės narės pinigų politika ar finansiniu stabilumu, remiantis tuo negalima daryti išvados, kad informacija, kurią ECB identifikavo kaip reikšmingą atsižvelgiant į šį prašymą, iš tiesų lieka susijusi tik su konkrečia Banco Popular situacija.

148    Ir iš 2017 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimo LS/PT/2017/66, ir iš antrojo ginčijamo sprendimo matyti, kad informacija apie SPLP viršutinę ribą, faktiškai skirtą SPLP sumą ir pateiktas garantijas yra reglamentuojama specialiais teisės aktais, kurie grindžiami kainų stabilumo, pinigų politikos ir finansinio stabilumo Sąjungoje sumetimais, todėl ši informacija neišvengiamai yra platesnio pobūdžio, susijusi ne tik su konkrečiu vienos kredito įstaigos atveju.

149    Taigi, pirma, kiek tai susiję su informacija apie SPLP viršutinę ribą ir faktiškai skirtą SPLP sumą, 2017 m. rugpjūčio 11 d. Sprendime LS/PT/2017/66 iš pradžių gana išsamiai išdėstytos tokios paramos suteikimui taikytinos teisės aktų nuostatos, atskiriant jos pobūdį nuo standartinių piniginių sandorių. ECB, be kita ko, paaiškino, kad iš esmės tik nacionaliniai centriniai bankai yra pagal nacionalinę teisę atsakingi už SPLP suteikimą. Toliau jis nurodė, kad ECB netvirtina ir nepriima sprendimų dėl SPLP suteikimo, tačiau pagal ECBS ir ECB statuto 14.4 straipsnį jo įgaliojimai apima tik vertinimą, ar suteikiant SPLP gali būti konkrečiu atveju pažeisti Eurosistemos tikslai ir uždaviniai. Šiuo klausimu nurodyta, kad šiai diskrecijai įgyvendinti Eurosistemoje numatyta informacijos keitimosi tarp nacionalinių centrinių bankų ir ECB sistema. Galiausiai ECB nurodė, kad paskelbus SPLP viršutinę ribą ir faktiškai skirtą SPLP sumą ex post gali sumažėti nacionalinių centrinių bankų galimybės pritaikyti SPLP prie konkrečių aplinkybių ateityje. Iš tiesų toks paskelbimas sukeltų lūkesčių, kad ECB imsis tokių pačių veiksmų ateityje, net jei tai būtų nepagrįsta. Tai galėtų sukelti nepagrįstų spekuliacijų rinkoje, o tai apribotų Valdančiosios tarybos įgaliojimus vertinti, ar numatomas SPLP skyrimas prieštarauja Eurosistemos tikslams ir uždaviniams, nes ji taip pat turėtų atsižvelgti į paskelbimo pasekmes finansiniam stabilumui ir galiausiai pinigų politikai.

150    Antrajame ginčijamame sprendime padaryta aiški nuoroda į išsamią teisės aktų, taikytinų suteikiant SPLP, apžvalgą, aptartą šio sprendimo 149 punkte. ECB taip pat paaiškino, kad nacionalinių centrinių bankų įgaliojimai spręsti laikinas kredito įstaigų likvidumo problemas yra esminis finansinio stabilumo veiksnys ir pagrindinė pinigų politikos veiksmingumo sąlyga. Šiuo klausimu jis rėmėsi sisteminiu poveikiu po Banco Popular pertvarkymo, susilpninusiu Ispanijos finansų rinką, ir paaiškino, kad prašomos informacijos paskelbimas galėtų sukelti įtampą finansų institucijoms arba lemti nepagrįstas spekuliacijas dėl Banco Santander. Be to, dėl labai tarpusavyje susijusių rinkų šie neigiami padariniai Ispanijoje galėtų turėti žalingų pasekmių kitose valstybėse narėse ir galiausiai sukelti pavojų visos Sąjungos finansiniam stabilumui. Antrajame ginčijamame sprendime, be kita ko, padaryta nuoroda į SESV 127 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad Eurosistema turi prisidėti prie finansų sistemos stabilumo. Galiausiai jame pakartoti 2017 m. rugpjūčio 11 d. Sprendime LS/PT/2017/66 pateikti argumentai dėl informacijos apie SPLP viršutinę ribą ir faktiškai skirtą SPLP sumą paskelbimo ex post ir tokio paskelbimo poveikio galimybėms, kurias nacionaliniai centriniai bankai ir ECB turi turėti, lanksčiai vykdyti SPLP operacijas.

151    Antra, kalbant apie pateiktas garantijas, ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. Sprendime LS/PT/2017/66, ir antrajame ginčijamame sprendime nurodyta, kad šios informacijos paskelbimas galėtų sumažinti SPLP, kaip finansinio stabilumo palaikymo priemonės, operacijų veiksmingumą. ECB teigimu, dėl tokio paskelbimo kredito įstaigos gali būti atgrasomos dalyvauti standartinėse pinigų politikos operacijose, o tai galėtų pakenkti perdavimo mechanizmui, kuriuo perkeliama ECB pinigų politika. Informacijos apie pateiktas garantijas paskelbimas taip pat galėtų sumažinti galimybes, kurias turi turėti nacionaliniai centriniai bankai, lanksčiai ir veiksmingai reaguoti į likvidumo krizes, nes toks paskelbimas sukeltų lūkesčių dėl garantijų, kurios ateityje galėtų būti priimtos, rūšių. Svarbu, kad nacionaliniai centriniai bankai išsaugotų galimybes lanksčiai vertinti platų spektrą galimų garantijų.

152    Atsižvelgiant į 2017 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimo LS/PT/2017/66 ir antrojo ginčijamo sprendimo turinį darytina išvada, kad ECB, atkreipęs ieškovės dėmesį į SPLP skyrimo tvarką ir paaiškinęs ECB vaidmenį šiuo klausimu, pateikė pakankamai informacijos, leidžiančios suprasti, kad informacija apie SPLP viršutinę ribą, faktiškai skirtą SPLP sumą ir pateiktas garantijas buvo surinkta ir panaudota ne vien dėl konkrečios Banco Popular situacijos, bet iš esmės dėl pinigų politikos ir finansinio stabilumo Sąjungoje ir Ispanijoje aspektų.

153    Iš tiesų informacija apie SPLP viršutinę ribą, faktiškai skirtą SPLP sumą ir pateiktas garantijas keturiuose susijusiuose dokumentuose būtent pateikta siekiant, kad ECB valdančioji taryba įvertintų, kokią įtaką Ispanijos banko numatoma skirti SPLP turėtų Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) tikslams, kurie yra pinigų politikos ir finansinio stabilumo dalis, kaip numatyta SESV 127 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse ir ECBS ir ECB statuto 2 ir 3 straipsniuose. Kitaip tariant, šių dokumentų loginis pagrindas yra būtent tai, kad ši informacija susijusi su aspektais, apimančiais plačiau nei vien konkrečią Banco Popular padėtį. Kaip teisingai pažymi ECB, informacija apie SPLP viršutinę ribą ir faktiškai skirtą SPLP sumą atskleidžia ECB poziciją dėl ribinės SPLP sumos, kuri gali būti skirta nepatiriant rizikos, kad bus pakenkta Sąjungos pinigų politikos tikslams.

154    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ECB nepažeidė Sprendime 2004/258 numatytų teisės susipažinti su dokumentais išimčių siauro aiškinimo principo, kai nusprendė, kad informacija, susijusi su SPLP viršutine riba, faktiškai skirta SPLP suma ir pateiktomis garantijomis, patenka į Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antroje ir septintoje įtraukose numatytų išimčių taikymo sritį.

155    Vadinasi, antrojo pagrindo pirmasis priekaištas turi būti atmestas.

b)      Dėl antrojo priekaišto, susijusio su tuo, kad atsisakymu leisti susipažinti su dokumentais nesiekiama veiksmingai ir konkrečiai apsaugoti nagrinėjamų viešųjų interesų

156    Antruoju priekaištu ieškovė teigia, kad ECB padarė akivaizdžią vertinimo klaidą dėl klausimo, ar prašomos informacijos atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti Sąjungos arba valstybės narės pinigų politikos veiksmingumui ir finansiniam stabilumui.

157    Kaip teisingai pažymi ieškovė, jau buvo nuspręsta, kad ECB turi didelę diskreciją nustatyti, ar dokumentų, patenkančių į tam tikrų Sprendime 2004/258 numatytų išimčių taikymo sritis, atskleidimas gali pakenkti atitinkamam viešajam interesui.

158    Kalbant apie Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antrą ir septintą įtraukas, pažymėtina, kad tokia diskrecija buvo aiškiai pripažinta keliuose sprendimuose, be kita ko, 2012 m. lapkričio 29 d. Sprendime Thesing ir Bloomberg Finance / ECB (T‑590/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:635, 43 ir 44 punktai), 2015 m. birželio 4 d. Sprendime Versorgungswerk der Zahnärztekammer Schleswig-Holstein / ECB (T‑376/13, EU:T:2015:361, 53 punktas) ir 2018 m. rugsėjo 27 d. Sprendime Spiegel-Verlag Rudolf Augstein et Sauga / BCE (T‑116/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:614, 42 punktas).

159    Viena vertus, ši didelė diskrecija pagal analogiją su jurisprudencija, susijusia su 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 4 straipsnio 1 dalies a punktu, yra grindžiama tuo, kad Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkte saugomų interesų ypatingas jautrumas ir svarba kartu su privalomuoju institucijos atsisakymo pagal šią nuostatą suteikti galimybę susipažinti, kai dokumento atskleidimas pažeistų šiuos interesus, pobūdžiu daro institucijos sprendimą sudėtingą ir delikataus pobūdžio ir reikalauja ypatingo atsargumo (2012 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Thesing et Bloomberg Finance / ECB, T‑590/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:635, 44 punktas; pagal analogiją taip pat žr. 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 35 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Izuzquiza ir Semsrott / Frontex, T‑31/18, EU:T:2019:815, 64 punktą ir 2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Bronckers / Komisija, T‑166/19, EU:T:2020:557, 34 punktą).

160    Kita vertus, pripažinimas, kad ECB turi plačią diskreciją, taip pat motyvuotas tuo, kad Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyti kriterijai yra labai bendro pobūdžio (2012 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Thesing ir Bloomberg Finance / ECB, T‑590/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:635, 43 punktas; pagal analogiją taip pat žr. 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 36 punktą).

161    Remiantis jurisprudencija, pripažinus tokią ECB diskreciją Sąjungos teismo vykdoma teisėtumo kontrolė šiuo aspektu apsiriboja procedūros ir motyvavimo taisyklių laikymosi, faktinių aplinkybių tikslumo, taip pat akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes arba piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu (žr. 2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Versorgungswerk der Zahnärztekammer Schleswig-Holstein / ECB, T‑376/13, EU:T:2015:361, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2019 m. kovo 12 d. Sprendimo De Masi et Varoufakis / ECB, T‑798/17, EU:T:2019:154, 54 punktą).

162    Be to, dėl Sąjungos teismo vykdomos ribotos kontrolės ECB pareigos pakankamai motyvuoti savo sprendimus laikymasis yra dar svarbesnis. Iš tikrųjų tik taip Sąjungos teismas gali patikrinti, ar įvykdytos faktinės ir teisinės sąlygos, nuo kurių priklauso diskrecijos įgyvendinimas (žr. 2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Versorgungswerk der Zahnärztekammer Schleswig-Holstein / ECB, T‑376/13, EU:T:2015:361, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2019 m. kovo 12 d. Sprendimo De Masi et Varoufakis / ECB, T‑798/17, EU:T:2019:154, 54 punktą).

163    Nagrinėjamu atveju negalima priekaištauti, kad ECB padarė akivaizdžią klaidą, kai nusprendė, kad atskleidus informaciją apie SPLP viršutinę ribą, faktiškai skirtą SPLP sumą ir pateiktas garantijas gali būti realiai ir konkrečiai pakenkta Sąjungos arba valstybės narės pinigų politikai ir finansiniam stabilumui.

164    Iš tiesų reikia konstatuoti, kad ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. Sprendime LS/PT/2017/66, ir antrajame ginčijamame sprendime ECB nustatė konkretų priežastinį ryšį tarp galimo aptariamos informacijos atskleidimo ir konkretaus pavojaus saugomiems viešiesiems interesams.

165    Taigi dėl SPLP viršutinės ribos, faktiškai skirtos SPLP sumos ir pateiktų garantijų ECB paaiškino, kad minėtos informacijos atskleidimas galėtų pakenkti Sąjungos finansiniam stabilumui ir pinigų politikai, nes po Banco Popular pertvarkymo susilpnėjus Ispanijos rinkai toks atskleidimas galėtų sukelti įtampą finansų institucijoms ir sudaryti sąlygas nepagrįstoms spekuliacijoms dėl Banco Santader. Vėliau šis neigiamas poveikis Ispanijos rinkoje galėtų sukelti grandininį poveikį kitų valstybių narių rinkoms, o tai galėtų turėti neigiamų padarinių Sąjungos finansiniam stabilumui. Be to, paskelbus atitinkamą informaciją ex post būtų gerokai sumažintos nacionalinių centrinių bankų ir ECB galimybės lanksčiai valdyti SPLP operacijas ateityje. Iš tiesų, rinkos dalyviams žinant šiuos konkrečius duomenis kiltų lūkesčių, kad tokio paties požiūrio bus laikomasi tais atvejais, kai tai nebūtų pagrįsta. Šie lūkesčiai taip pat gali paskatinti nepagrįstus rinkos dalyvių spėjimus, o tai galėtų pakenkti ECB valdančiosios tarybos teisei vertinti, ar numatoma SPLP operacija prieštarauja Eurosistemos tikslams ir uždaviniams, nes ji turėtų taip pat atsižvelgti į galimą atitinkamos operacijos parametrų paskelbimo poveikį finansiniam stabilumui ir pinigų politikai ateityje.

166    Dėl pateiktų garantijų ECB paaiškino, kad ši informacija yra kredito įstaigos patiriamo streso rodiklis, nes tokios garantijos gali būti garantijos, kurios nelaikomos tinkamomis vykdant įprastas pinigų politikos operacijas. Paskelbus šiuos duomenis kredito įstaigos galėtų būti atgrasytos naudotis SPLP arba prašyti jos laiku, nes baimintųsi dėmesio rinkoje. Be to, rinkos dalyviai galėtų būti linkę prašyti daugiau arba kitų garantijų mainais į jų sandorius su atitinkama įstaiga arba nebeskolinti jai pinigų, o tai keltų realią grėsmę finansiniam stabilumui atitinkamoje valstybėje narėje. Šios informacijos atskleidimas, net ir ex post, galėtų sumažinti nacionalinių centrinių bankų galimybes lanksčiai atsižvelgti į labai įvairias galimas garantijas, nes žinojimas apie požiūrį, kurio jie praeityje laikėsi, sukeltų lūkesčių dėl garantijų, kurios ateityje galėtų būti priimtos, rūšių. Tai sumažintų galimybes veiksmingai reaguoti į būsimas likvidumo problemas ir pakenktų SPLP, kaip finansinio stabilumo palaikymo priemonės, veiksmingumui.

167    Reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikia konkrečių argumentų, juo labiau įrodymų, galinčių paneigti šio sprendimo 165 ir 166 punktuose pateiktų ECB argumentų pagrįstumą. Remdamasi vien tuo, kad prašoma informacija susijusi tik su Banco Popular padėtimi ir tik su trumpu ir apibrėžtu laikotarpiu, ji neginčija ECB argumento, kad atitinkamos informacijos atskleidimas galėtų ateityje turėti žalingų pasekmių Sąjungos finansiniam stabilumui ir pinigų politikai.

168    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ECB nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad informacijos apie SPLP viršutinę ribą, faktiškai skirtą SPLP sumą ir pateiktas garantijas atskleidimas konkrečiai ir realiai pakenktų viešajam interesui, susijusiam su Sąjungos arba Ispanijos pinigų politika ir finansiniu stabilumu.

169    Darytina išvada, kad reikia atmesti antrąjį priekaištą, taigi ir visą antrąjį pagrindą.

170    Kadangi atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su informacija apie SPLP viršutinę ribą, faktiškai skirtą SPLP sumą ir pateiktas garantijas yra teisėtai pagrįstas Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antra ir septinta įtraukomis, šio sprendimo 124 punkte padaryta išvada, kad antrasis ginčijamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, kiek juo atsisakoma, remiantis Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka, suteikti galimybę susipažinti su minėta informacija, pateikta 2017 m. birželio 5 d. Ispanijos banko valdytojo rašte ECB pirmininkui „Emergency liquidity assistance“, 2017 m. birželio 5 d. Ispanijos banko valdytojo papildomame rašte ECB pirmininkui „Emergency liquidity assistance“ ir 2017 m. birželio 5 d. Vykdomosios valdybos pasiūlyme ECB valdančiajai tarybai „Emergency liquidity assistance request from Banco de España“, nepateisina antrojo ginčijamo sprendimo panaikinimo dėl šio aspekto.

E.      Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu ginčijamuose sprendimuose

171    Pirmąjį ieškinio pagrindą sudaro trys priekaištai: pirma, ECB klaidingai taikė bendrąją konfidencialumo prezumpciją, remdamasis Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktu, antra, neįvykdytos 2018 m. birželio 19 d. Sprendime Baumeister (C‑15/16, EU:C:2018:464) apibrėžtos sąlygos ir, trečia, turi būti taikomos Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir Direktyvos 2014/59 84 straipsnio 6 dalyje numatytos konfidencialumo principo išimtys.

172    Prieš pradedant nagrinėti argumentus, pateiktus dėl pirmojo pagrindo, pirmiausia reikia priminti, kad trijuose ginčijamuose sprendimuose ECB taikė Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą. Pirmajame ginčijamame sprendime ECB rėmėsi šia nuostata, atsisakydamas leisti susipažinti su dokumentu, kuriame pateikta kasdienio (teigiamo ar neigiamo) indėlių likučio, t. y. atsiimtų ir įneštų indėlių, apžvalga, taip pat informacija apie Banco Popular padengimo likvidžiuoju turtu pajėgumus nuo 2017 m. balandžio 3 d. Antrajame ginčijamame sprendime ECB, remdamasis Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktu, nusprendė neatskleisti Ispanijos banko valdytojo raštuose ir Vykdomosios valdybos pasiūlyme pateiktos informacijos, susijusios su Banco Popular likvidumu ir kapitalo pakankamumo rodikliais. Trečiajame ginčijamame sprendime remiamasi, be kita ko, minėtos nuostatos taikymu, atsisakant leisti susipažinti su FOLTF vertinimu ir dokumentais, kuriuos Banco Popular 2017 m. birželio 1–6 d. perdavė ECB ir Ispanijos bankui pagal BPM.

173    Svarbu pažymėti, kad antrajame ginčijamame sprendime, be kita ko, pateiktas atsisakymas leisti susipažinti su kita informacija, t. y. SPLP viršutine riba, faktiškai skirta SPLP suma ir pateiktomis garantijomis, kuris nebuvo grindžiamas Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktu. Kaip konstatuota nagrinėjant antrąjį pagrindą, atsisakymas leisti susipažinti su šia informacija buvo teisėtai pagrįstas Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antros ir septintos įtraukų nuostatomis.

1.      Dėl pirmojo priekaišto, grindžiamo tuo, kad ECB klaidingai taikė bendrąją konfidencialumo prezumpciją, remdamasis Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktu

174    Pateikdama pirmąjį priekaištą ieškovė tvirtina, kad trijuose ginčijamuose sprendimuose ECB klaidingai rėmėsi bendrosios konfidencialumo prezumpcijos taikymu, atsisakydamas leisti susipažinti su prašomais dokumentais. Jos teigimu, tokios prezumpcijos, grindžiamos aplinkybe, kad prašomi dokumentai saugomi pagal Sąjungos institucijoms tenkančią pareigą saugoti profesinę paslaptį, šiuo atveju nėra.

175    Ieškovė pripažįsta, kad jurisprudencijoje leidžiama tam tikrais konkrečiais atvejais taikyti bendrąsias konfidencialumo prezumpcijas, tačiau teigia, kad ši jurisprudencija negali būti taikoma šioje byloje, nes pareiga saugoti profesinę paslaptį pagal SESV 339 straipsnį taikoma visoms institucijoms, todėl, vadovaujantis ECB logika, kiekvienam Sąjungos institucijos dokumentui visuomet būtų taikoma bendroji prezumpcija, kuri būtent grindžiama šia pareiga. Dėl to skaidrumo principas ir teisė susipažinti su dokumentais, numatyta Chartijos 41 straipsnyje, netektų prasmės.

176    ECB atsikerta, kad šiuo atveju taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija. Šiuo klausimu jis remiasi Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo jurisprudencija, kurioje jau pripažinta, kad tokios prezumpcijos egzistuoja valstybės pagalbos, koncentracijų ir kartelių srityse. ECB teigimu, šią jurisprudenciją pagrindžianti logika, t. y. būtinybė užtikrinti tinkamą procedūrų vykdymą šiose srityse ir garantuoti, kad nebūtų pakenkta jų tikslams, neleidžiant pasinaudoti teise susipažinti su dokumentais siekiant apeiti specialias taisykles, numatančias ribotą prieigą prie bylos, taip pat taikoma rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros sričiai.

177    ECB teigia, kad, kitaip nei procedūros konkurencijos teisės srityje, kurios prasideda ir baigiasi sprendimu, jo vykdoma rizikos ribojimu pagrįsta bankų priežiūra yra nuolatinė. Taigi kredito įstaigų, kurioms taikoma rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, keliamos įvairios rizikos yra nuolat vertinamos remiantis šių įstaigų reguliariai teikiama informacija. Be to, nors kitose srityse priimtinomis bendrosiomis konfidencialumo prezumpcijomis iš esmės saugomas konkrečių administracinių procedūrų vientisumas, ECB tenkančiomis konfidencialumo pareigomis siekiama papildomai apsaugoti viso rizikos ribojimu pagrįstos bankų priežiūros mechanizmo veikimą, taigi ir finansų rinkų stabilumą.

178    Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ECB mano, kad Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad šia nuostata jo rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros byloms suteikiama bent jau tokia pati apsauga, kokią Teisingumo Teismas pripažino koncentracijų kontrolės srityje.

179    Šiomis aplinkybėmis ECB ginčija ieškovės argumentą, kad kiekvienam Sąjungos institucijos dokumentui visuomet taikoma pareiga dėl profesinės paslapties, nes SESV 339 straipsnis taikomas visoms Sąjungos institucijoms. Jo teigimu, vykdant rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros funkcijas jam tenkanti pareiga saugoti profesinę paslaptį atspindi ypatingą jo atliekamos priežiūros veiklos pobūdį. Be to, ši pareiga yra aiškiai apibrėžta ir konkreti taikymo asmenims srityje. Todėl ji skiriasi nuo bendros pareigos saugoti profesinę paslaptį, įtvirtintos SESV 339 straipsnyje. Be to, SESV 339 straipsnyje ir ECBS ir ECB statuto 37 straipsnyje nustatytos pareigos saugoti profesinę paslaptį užkerta kelią ne bet kokiam informacijos atskleidimui, o tik neteisėtam konfidencialios informacijos atskleidimui.

180    Pirmiausia reikia konstatuoti, kad pirmasis priekaištas iš dalies grindžiamas klaidingu ginčijamų sprendimų aiškinimu. Nors ieškovė tvirtina, kad „ginčijamais sprendimais“ pažeidžiamas Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktas, nes šiuose sprendimuose ECB pagrindė atsisakymą leisti susipažinti su prašomais dokumentais taikydamas bendrąją konfidencialumo prezumpciją, iš tikrųjų tik pirmasis ir trečiasis ginčijami sprendimai yra grindžiami tokia prezumpcija – tai ECB patvirtino per teismo posėdį.

181    Dėl antrojo ginčijamo sprendimo, priminto šio sprendimo 172 punkte, pažymėtina, kad jame remiamasi Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktu, atsisakant leisti susipažinti su informacija apie Banco Popular likvidumą ir kapitalo pakankamumo rodiklius. Vis dėlto, kaip per teismo posėdį paaiškino ECB, užuot taikęs bendrąją prezumpciją, kad atsisakytų leisti susipažinti su minėta informacija, jis atliko konkretų ir individualų keturių dokumentų, su kuriais jis leido iš dalies susipažinti, nagrinėjimą, siekdamas nustatyti, ar minėtai informacijai taikoma Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta išimtis. Šis požiūris atitinka jurisprudenciją, pagal kurią rėmimasis bendrąja konfidencialumo prezumpcija paprasčiausiai yra atitinkamos Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo teisė ir ši institucija, įstaiga ar organas visuomet išsaugo galimybę konkrečiai ir individualiai išnagrinėti atitinkamus dokumentus (2020 m. sausio 22 d. Sprendimo PTC Therapeutics International / EMA, C‑175/18 P, EU:C:2020:23, 61 punktas).

182    Be to, reikia priminti, kad jurisprudencija, kurioje įtvirtintos bendrosios konfidencialumo prezumpcijos, yra grindžiama tuo, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys, kai dokumentai, su kuriais prašoma leisti susipažinti, patenka į konkrečią Sąjungos teisės sritį, negali būti aiškinamos neatsižvelgiant į specialias taisykles, reglamentuojančias galimybę susipažinti su šiais dokumentais. Taigi šios bendrosios prezumpcijos leidžia užtikrinti nuoseklų teisinių sistemų, kuriomis siekiama skirtingų tikslų ir kuriose aiškiai nenumatyta vienos iš jų viršenybė prieš kitą, taikymą (žr. 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Chambre de commerce et d’industrie metropolitaine Bretagne-Ouest (port de Brest) / Komisija, T‑39/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:560, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

183    Bendrųjų prezumpcijų taikymą iš esmės lemia būtinybė užtikrinti aptariamų procedūrų tinkamą veikimą ir garantuoti, kad nebus pakenkta jų tikslams. Taigi bendrosios prezumpcijos pripažinimas gali būti grindžiamas tuo, kad galimybė susipažinti su tam tikrų procedūrų dokumentais yra nesuderinama su tinkama šių procedūrų eiga ir kelia grėsmę, kad joms bus pakenkta, nes laikytina, kad bendrosios prezumpcijos leidžia išsaugoti tinkamą procedūros eigą, apribodamos trečiųjų asmenų intervenciją (žr. 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo Campbel / Komisija, T‑701/18, EU:T:2020:224, 50 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

184    Taigi bendrosios prezumpcijos, kurios yra atitinkamos Sąjungos institucijos pareigos konkrečiai ir individualiai išnagrinėti kiekvieną dokumentą, dėl kurio pateiktas prašymas leisti susipažinti, ir – bendriau – kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su Sąjungos institucijų turimais dokumentais principo išimtis, turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (žr. 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 80 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo Campbel / Komisija, T‑701/18, EU:T:2020:224, 39 punktą).

185    Būtent atsižvelgiant į šiuos aspektus reikia išnagrinėti, ar ECB teisingai taikė bendrąją konfidencialumo prezumpciją, pagrįstą Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktu.

186    Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad ECB turi atsisakyti leisti susipažinti su dokumentu, jeigu dėl jo atskleidimo nukentėtų informacijos, kuri saugoma kaip konfidenciali „pagal Sąjungos teisę“, konfidencialumo apsauga.

187    Atsižvelgiant į Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkto formuluotę, reikia konstatuoti, kad šia nuostata grindžiamos bendrosios konfidencialumo prezumpcijos taikymo sritis nėra aiškiai ir tiksliai apibrėžta.

188    Iš tiesų, kiek tai susiję su informacijos, kuri turi būti saugoma kaip konfidenciali, konfidencialumu, Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkto, kuriame daroma nuoroda į Sąjungos teisę, turinys nėra tikslus ir jo taikymas priklauso nuo nuorodos į kitas Sąjungos teisės normas, taikytinas aplinkybėms, kuriomis buvo parengti dokumentai, su kuriais prašoma leisti susipažinti.

189    Taigi Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas ryšys tarp visuomenės galimybės susipažinti su ECB dokumentais ir profesinės paslapties saugojimo tvarkos, kuri taikoma ECB ir jo darbuotojams pagal Sąjungos teisę, taip siekiant užtikrinti, kad ECB laikytųsi savo pareigos saugoti profesinę paslaptį taip pat ir nagrinėdamas prašymus leisti susipažinti su jo dokumentais.

190    Vis dėlto, bendrosios konfidencialumo prezumpcijos, grindžiamos nuostata, kurios taikymo sritis nėra aiškiai apibrėžta, pripažinimas neatitinka reikalavimų dėl teisinio saugumo, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų ir pagal kurį reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios, tikslios ir nuspėjamo poveikio, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti Sąjungos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius (2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 111 punktas; 2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimo ACRE / Parlamentas, T‑107/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:560, 66 punktas ir 2020 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Adraces / Commission, T‑714/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:591, 37 punktas). Iš šio principo kylančių reikalavimų laikymasis yra dar svarbesnis, kai nagrinėjamos teisės normos gali turėti neigiamų pasekmių fiziniams asmenims ir įmonėms (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 111 punktą ir 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Hungeod ir kt., C‑496/18 ir C‑497/18, EU:C:2020:240, 93 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Konkrečiai kalbant, pagal šį principą reikalaujama, kad Sąjungos teisės aktai leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai žinoti jais nustatytų pareigų turinį ir šie galėtų aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir imtis atitinkamų veiksmų (2009 m. kovo 10 d. Sprendimo Heinrich, C‑345/06, EU:C:2009:140, 44 punktas).

191    Be to, jeigu būtų pripažinta, kad egzistuoja bendroji konfidencialumo prezumpcija, grindžiama nuostata, kurios taikymo sritis nėra aiškiai apibrėžta, tai prieštarautų šio sprendimo 184 punkte nurodytai jurisprudencijai, pagal kurią prezumpcijos, kurios yra kuo platesnės prieigos principo išimtis, turi būti aiškinamos siaurai.

192    Antra, Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktu grindžiamos bendrosios konfidencialumo prezumpcijos pripažinimas negali būti suderinamas su pozicija, kurios Teisingumo Teismas laikėsi Sprendime Baumeister.

193    Tame sprendime, priimtame po to, kai buvo priimti šioje byloje nagrinėjami sprendimai, Teisingumo Teismas aiškino konfidencialios informacijos sąvoką, vartojamą 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 263), 54 straipsnyje. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Direktyvos 2004/39 54 straipsnyje numatytas bendras draudimas atskleisti kompetentingų valdžios institucijų turimą konfidencialią informaciją ir išsamiai išvardyti konkretūs atvejai, kada šis bendras draudimas išimtinai nekliudo jos perduoti ar naudoti (Sprendimo Baumeister, 38 punktas).

194    Sprendimo Baumeister 46 punkte Teisingumo Teismas konstatavo, kad bet kokia informacija, susijusi su prižiūrima įmone ir jos pateikta kompetentingai institucijai, taip pat bet kokie šios priežiūros institucijos pareiškimai, esantys jos priežiūros byloje, įskaitant jos susirašinėjimą su kitomis tarnybomis, nėra besąlygiškai konfidenciali informacija, kuriai taikoma Direktyvos 2004/39 straipsnio 54 straipsnyje numatyta profesinė paslaptis. Kita vertus, Teisingumo Teismo teigimu, šis kvalifikavimas taikomas kompetentingų valdžios institucijų turimai informacijai, pirma, kuri nėra vieša ir, antra, kurios atskleidimas keltų pavojų fizinio ar juridinio asmens, kuris ją pateikė, ar trečiųjų asmenų interesams arba tinkamam investicinių įmonių veiklos priežiūros sistemos veikimui.

195    Šalys neginčija, kad šioje byloje reikia taikyti Direktyvos 2004/39 54 straipsnio aiškinimą, kurį Teisingumo Teismas pateikė Sprendime Baumeister, nes ši nuostata suformuluota labai panašiai kaip ir nuostatos, kuriomis ECB šiuo atveju remiasi kaip „Sąjungos teise“ pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą, t. y. Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Direktyvos 2014/59 84 straipsnio 3 dalis. Tiek Direktyvos 2004/39 54 straipsnyje, tiek Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir Direktyvos 2014/59 84 straipsnio 3 dalyje kompetentingoms institucijoms nustatytas draudimas atskleisti jų turimą „konfidencialią informaciją“, išskyrus informaciją santraukos ar apibendrinta forma, neleidžiant nustatyti atitinkamų subjektų tapatybės.

196    Taigi tam, kad būtų taikoma Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Direktyvos 2014/59 84 straipsnio 3 dalis, ECB turi patikrinti, ar įvykdytos abi Sprendime Baumeister nustatytos sąlygos, kiek tai susiję su kiekviena informacija, su kuria prašoma leisti susipažinti. Jeigu šios sąlygos iš tikrųjų įvykdytos, ECB turi atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su aptariama informacija. Kaip Teisingumo Teismas patvirtino Sprendimo Baumeister 43 punkte, atitinkamos nuostatos šiuo klausimu nepalieka jokios diskrecijos. Šiai užduočiai atlikti būtina konkrečiai ir individualiai įvertinti kiekvieną atitinkamą informaciją ir to negalima apeiti taikant bendrąją konfidencialumo prezumpciją.

197    Trečia, reikia priminti, kad Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta išimtis yra vadinamoji „absoliuti“ išimtis. Skirtingai nuo išimčių, kurias taikant reikia palyginti nagrinėjamus interesus, absoliučios išimties taikymas yra privalomas, nes atitinkamo dokumento atskleidimas visuomenei gali pakenkti šia nuostata saugomiems interesams.

198    Remiantis suformuota jurisprudencija, taikant bendrą prezumpciją nepašalinama galimybė įrodyti, kad prašomam atskleisti konkrečiam dokumentui tokia prezumpcija netaikoma arba kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinę frazę egzistuoja nurodyto dokumento atskleidimą pateisinantis viršesnis viešasis interesas (2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau, C‑139/07 P, EU:C:2010:376, 62 punktas, taip pat žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Švedija / Komisija, C‑562/14 P, EU:C:2017:356, 46 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo Campbell / Komisija, T‑701/18, EU:T:2020:224, 37 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

199    Tai, kad pagal šio sprendimo 198 punkte nurodytą jurisprudenciją bendroji prezumpcija gali būti paneigta įrodžius viršesnį viešąjį interesą, prieštarauja tam, kad Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta išimtis yra vadinamoji „absoliuti“ išimtis, todėl nenumatyta jos lyginti su tokiu viršesniu interesu.

200    Be to, reikia priminti, kad, kaip išdėstyta šio sprendimo 181 punkte, remtis bendrąja konfidencialumo prezumpcija paprasčiausiai yra atitinkamos Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo teisė ir ši institucija, įstaiga ar organas visuomet išsaugo galimybę konkrečiai ir individualiai išnagrinėti atitinkamus dokumentus (2020 m. sausio 22 d. Sprendimo PTC Therapeutics International / EMA, C‑175/18 P, EU:C:2020:23, 61 punktas).

201    Nagrinėjamu atveju, kaip teigia ECB atsiliepimo į ieškinį 94 punkte ir atsižvelgiant į šio sprendimo 228, 271 ir 302 punktuose padarytas išvadas, nesvarbu, ar bendroji prezumpcija taikoma, ar netaikoma informacijai, su kuria nebuvo leista susipažinti pirmajame ir trečiajame ginčijamuose sprendimuose; ši informacija bet kuriuo atveju yra „konfidenciali informacija“, kuriai taikomas Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktas.

202    Vadinasi, nesvarbu, koks būtų pirmojo ieškinio pagrindo pirmojo priekaišto nagrinėjimo rezultatas, jis negali paneigti pirmojo ir trečiojo ginčijamų sprendimų teisėtumo, nes, atsižvelgiant į pirmojo ieškinio pagrindo antrojo ir trečiojo priekaištų atmetimą, nagrinėjamai informacijai vis dėlto taikoma Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta išimtis.

203    Todėl net darant prielaidą, kad pirmajame ir trečiajame ginčijamuose sprendimuose ECB per klaidą siekė taikyti bendrąją konfidencialumo prezumpciją, pirmojo ieškinio pagrindo pirmąjį priekaištą reikia atmesti kaip nereikšmingą.

2.      Dėl antrojo priekaišto, grindžiamo tuo, kad prašoma informacija nėra konfidenciali informacija

204    Pateikdama antrąjį priekaištą, pirma, ieškovė kaltina ECB, kad šis atsisakė leisti susipažinti su viešai prieinama informacija. Antra, ieškovė teigia, kad ECB nepakankamai paaiškino, kokią žalą galimybė susipažinti su prašomais dokumentais galėtų sukelti Banco Popular ir Banco Santander komerciniams interesams ir tinkamam rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros sistemos veikimui.

205    Šiais argumentais iš esmės keliamas klausimas, ar prašomuose dokumentuose yra konfidencialios informacijos, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Direktyvos 2014/59 84 straipsnio 3 dalį.

206    Taigi reikia išnagrinėti, ar prašomuose dokumentuose yra konfidencialios informacijos, t. y. informacijos, pirma, kuri nėra vieša ir, antra, kurios atskleidimas galėtų pakenkti fizinio ar juridinio asmens, kuris ją pateikė, ar trečiųjų asmenų interesams arba tinkamam rizikos ribojimu pagrįstos investicinių įmonių veiklos priežiūros sistemos veikimui (pagal analogiją žr. Sprendimo Baumeister 46 punktą). Šios dvi sąlygos bus nagrinėjamos viena po kitos.

a)      Dėl prašomos informacijos viešo pobūdžio

207    Ieškinyje ieškovė teigia, kad rinkoje jau buvo žinoma didžioji dalis informacijos, susijusios su Banco Popular pertvarkymu, santraukos ar netiesiogine forma, nes, pirma, informacija pasirodė spaudoje ir, antra, kotiruojamiems bankams taikoma daug skaidrumo reikalavimų. Taigi ieškovė mano, kad rinkoje jau buvo žinoma apie tai, kad Banco Popular turėjo likvidumo problemų, nulėmusių jo pertvarkymą. Jos teigimu, atskleidus pertvarkymo detales, nebūtų pakeistas rinkos susidarytas požiūris apie tai, kas įvyko.

208    Pastabose dėl Komisijos ir Banco Santander įstojimo į bylą ieškovė nurodė daug spaudos straipsnių ir pateikė kelis iš jų, susijusius su Banco Popular SPLP prašymu ir likvidumu, kaip ji teigia, įrodančius, kad šie duomenys yra vieši.

209    Tose pačiose pastabose ieškovė iš esmės pažymi, kad pats Banco Santander nelaiko prašomos informacijos konfidencialia. Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad Banco Popular paskelbė tam tikrus duomenis, susijusius su trumpalaikiais rodikliais, savo metinėse ir ketvirčio ataskaitose ir taip pat paskelbė paskolų ir indėlių santykį, kuris yra vienas iš jo likvidumo rodiklių. Be to, Asociación Española de Banca (Ispanijos bankų asociacija, toliau – AEB) kas mėnesį skelbė kiekvieno banko finansinį balansą, kuriame buvo nurodytas indėlių lygis ir paskolų lygis. Šie duomenys leidžia apskaičiuoti paskolų ir indėlių santykį. Pasak ieškovės, Banco Santander nepaaiškina, kodėl šie duomenys gali būti vieši, o kiti likvidumo rodikliai, su kuriais ji prašė leisti susipažinti, turėtų likti konfidencialūs.

210    ECB nuomone, šie teiginiai nepriimtini ar bent jau nepagrįsti.  Jis nesutinka su tuo, kad informacija, su kuria jis atsisakė leisti susipažinti pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą, priimant ginčijamus sprendimus buvo viešai prieinama. Be to, jis tvirtina, kad ieškovė nenurodė informacijos, kuria grindžiami jos teiginiai.

211    Atsakydama į ECB teiginius ieškovė patikslino savo argumentus ir jiems pagrįsti pateikė daugiau dokumentų. Taigi, visų pirma dėl dokumentų, susijusių su trečiuoju ginčijamu sprendimu, ieškovė remiasi priedu, kuriame pateikti spaudos straipsniai, kuriuose kalbama apie 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular rašto ECB buvimą ir turinį. Toliau dėl dokumentų, „susijusių su Banco Popular likvidumu“, kurie yra pirmojo ginčijamo sprendimo dalykas, ieškovė pažymi, kad ši informacija buvo paskelbta Banco Popular metinėse ir ketvirčio ataskaitose arba AEB, kuriai Banco Popular priklausė, viduje, siekiant ją paskelbti. Šiuo klausimu ieškovė remiasi dokumentais, kuriuos ji pridėjo prie savo pastabų dėl Komisijos įstojimo į bylą paaiškinimo. Galiausiai dėl duomenų, susijusių su SPLP skyrimu, kurie yra antrojo ginčijamo sprendimo dalykas, ieškovė remiasi priedais, kuriuos pateikė kartu su pastabomis dėl Komisijos ir Banco Santander įstojimo į bylą paaiškinimų, ir pridėjo kitų spaudos straipsnių, kurie, jos nuomone, patvirtina šių duomenų viešumą.

212    Pirma, reikia pažymėti, kad ECB nesirėmė Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta išimtimi, kad pagrįstų atsisakymą leisti susipažinti su informacija apie SPLP viršutinę ribą, faktiškai skirtą SPLP sumą ir pateiktas garantijas (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 89 punktą). Tiek, kiek ieškovės teiginiai pateikiant šį prieštaravimą yra susiję su šia informacija, jie turi būti atmesti kaip nereikšmingi.

213    Antra, reikia priminti, kad remiantis suformuota jurisprudencija pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą ieškinyje turi būti nurodyta pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši informacija turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasiruošti gynybai, o Bendrasis Teismas prireikus be papildomos informacijos galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio. Taigi ieškinyje turi būti išsamiai išplėtotas pagrindas, kuriuo grindžiamas ieškinys, todėl abstraktus išdėstymas neatitinka Procedūros reglamento reikalavimų. Analogiški reikalavimai taikomi tada, kai grindžiant ieškinio pagrindą pateikiamas argumentas (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Winkler / Komisija, T‑369/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:334, 53 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. gegužės 13 d. Sprendimo Peek & Cloppenburg / EUIPO – Peek & Cloppenburg (Peek & Cloppenburg), T‑446/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:187, 29 punktą).

214    Nors ieškinio turinys konkrečiais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendra nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti pagrindinių teisinių argumentų, kurie pagal anksčiau nurodytas nuostatas turi būti nurodyti pačiame ieškinyje, nebuvimo (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C‑382/12 P, EU:C:2014:2201, 40 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

215    Be to, Bendrasis Teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų ir argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją (žr. 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, EU:T:2007:289, 94 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; 2021 m. vasario 24 d. Sprendimo Universität Koblenz-Landau / EACEA, T‑606/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:105, 61 punktą).

216    Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją reikia konstatuoti, kad ieškovės teiginių nepakanka, kad būtų galima pagrįstai paneigti ECB teiginį, jog priimant ginčijamus sprendimus prašoma informacija nebuvo viešai prieinama. Iš tikrųjų ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, galinčių pagrįsti jos teiginius, todėl Bendrasis Teismas negali patikrinti jų tikslumo. Taigi ieškovė savo rašytiniuose dokumentuose nenurodė tikslios informacijos, kurią laiko vieša, ir tik pateikė bendrą nuorodą į maždaug dešimt priedų, kurie iš viso sudaro daugiau nei 1 000 puslapių. Ieškovė nenurodė konkrečių priedų dalių, kurios leistų įrodyti, kad priimant ginčijamus sprendimus kuri nors prašomos informacijos dalis buvo vieša.

217    Trečia, reikia pažymėti, kad, kaip teisingai teigia ECB, jis neprivalo stebėti atitinkamų kredito įstaigų, kompetentingų nacionalinių institucijų ar spaudos iniciatyvų skelbti informaciją.

218    2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo ECB / Espírito Santo Financial (Portugal) (C‑442/18 P, EU:C:2019:1117) 56 punkte Teisingumo Teismas iš esmės nurodė, kad tam tikros informacijos konfidencialumu galima remtis, jeigu ECB šios informacijos nepaviešino, o aplinkybė, kad apytikrę informaciją paskelbė tretieji asmenys, savaime neįpareigoja ECB pateikti šios informacijos. Todėl, net jei ieškovės nurodytuose spaudos straipsniuose buvo informacijos, kuri labai panaši į prašomuose dokumentuose esančią informaciją, ši aplinkybė nereiškia, kad ECB turi pareigą leisti su jais susipažinti.

219    Be to, kai dokumentas, kuriam taikoma viena iš Sprendimo 2004/258 4 straipsnyje numatytų išimčių, atskleidžiamas be leidimo, jis negali tapti viešai prieinamas (pagal analogiją žr. 2013 m. spalio 25 d. Sprendimo Beninca / Komisija, T‑561/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:558, 55 punktą).

220    Ketvirta, išnagrinėjus prašomus dokumentus galima daryti išvadą, kad juose esančią informaciją žino tik ribotas asmenų ratas, todėl ji nėra vieša (šiuo klausimu žr. 2006 m. gegužės 30 d. Sprendimo Bank Austria Creditanstalt / Komisija, T‑198/03, EU:T:2006:136, 71 punktą).

221    Taigi, iš pradžių, kiek tai susiję su FOLTF vertinimu, išnagrinėjus išsamią jo versiją galima konstatuoti, kad ištraukose, su kuriomis nebuvo leista susipažinti, iš esmės yra finansinė informacija, susijusi su Banco Popular kapitalo ir likvidumo būkle kelias savaites iki FOLTF įvertinimo parengimo. Kaip per posėdį patvirtino ECB, tai duomenys, kurių nei atitinkama kredito įstaiga, nei nacionalinis centrinis bankas ar ECB reguliariai ar įprastai neskelbia; tai veikiau informacija, kuri specialiai surinkta siekiant įvertinti, ar prižiūrima kredito įstaiga ir toliau atitinka Direktyvoje 2013/36 numatytas leidimo sąlygas.

222    Toliau, kiek tai susiję su 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular raštu ECB, reikia konstatuoti, kad ieškovė teigia, jog nors šio rašto buvimas ir jo turinys minimi jos pateiktuose spaudos straipsniuose, šios nuorodos yra labai bendro pobūdžio ir neatskleidžia tame rašte esančių duomenų.

223    Dar, kalbant apie dokumentą, dėl kurio priimtas pirmasis ginčijamas sprendimas, t. y. Banco Popular kasdienio indėlių likučio apžvalgą nuo 2017 m. balandžio 3 d., reikia konstatuoti, kad tame sprendime ECB paaiškino, jog šiame dokumente yra informacijos, kuri paprastai nėra jam teikiama, tačiau išimties tvarka jis pradėjo rinkti šią informaciją 2017 m. balandžio 3 d. ECB priduria, kad šis dokumentas buvo parengtas vykdant rizikos ribojimu pagrįstą Banco Popular priežiūrą, siekiant parengti FOLTF vertinimą.

224    Nė vienas ieškovės argumentas neleidžia daryti išvados, kad ši išimties tvarka ECB surinkta informacija priimant pirmąjį ginčijamą sprendimą buvo vieša. Ieškovė tik tvirtina, kad Banco Popular ir AEB paskelbė tam tikrus duomenis, kuriais remiantis galima apskaičiuoti „Banco Popular likvidumo rodiklius“. Vis dėlto ji svarsto, kodėl „kiti rodikliai, su kuriais [ji] prašo leisti susipažinti, yra konfidencialūs“. Taigi ieškovė ne įrodinėja, kad informacija, su kuria pageidauja susipažinti, yra vieša, bet veikiau patvirtina, kad ši informacija nėra viešai prieinama.

225    Galiausiai, kalbant apie informaciją, su kuria ECB neleido susipažinti antrajame ginčijamame sprendime, remdamasis Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktu, t. y. informaciją, susijusią su Banco Popular likvidumu ir jo kapitalo pakankamumo rodikliais, reikia konstatuoti, kad trys dokumentai, kuriuose yra ši informacija, yra skirti naudoti vidaus reikmėms per svarstymus ECB valdančiojoje taryboje. Todėl šie trys dokumentai dėl savo pobūdžio yra skirti susipažinti tik ribotam skaičiui asmenų.

226    Ieškovė taip pat negali remtis argumentu, kad pats Banco Santander pripažino, jog prašoma informacija nėra konfidenciali, nes bendraudamas su institucijomis Banco Santander prieštaravo tik tam tikros konkrečios informacijos, galinčios pakenkti jo komerciniams interesams, t. y. su jo klientais susijusių duomenų, pertvarkymo schemos pasekmių bendrosios įmonės sutartims ir su Banco Popular susijusios teisinės rizikos skaičiavimo politikos detalių ir vertinimo 2017 m. birželio 6 d., atskleidimui.

227    Iš tiesų, kaip per teismo posėdį patvirtino Banco Santander, jo nurodytas bendravimas vyko dėl susipažinimo su dokumentais procedūros BPV ir nebuvo susijęs su ECB turima ir naudojama informacija. Be to, priešingai, nei teigia ieškovė, Banco Santander įstojimo į bylą paaiškinime aiškiai nurodė manantis, kad nagrinėjamu atveju prašoma informacija priimant ginčijamus sprendimus buvo konfidenciali.

228    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad jokia bylos medžiagoje esanti informacija neleidžia daryti išvados, kad informacija, su kuria nebuvo leista susipažinti pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą, priimant ginčijamus sprendimus buvo viešai prieinama.

b)      Dėl rizikos pakenkti prašomą informaciją pateikusio fizinio ar juridinio asmens arba trečiųjų asmenų interesams arba tinkamam rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir pertvarkymo sistemos veikimui

229    Pagal Sprendime Baumeister Teisingumo Teismo nustatytą antrąją sąlygą tam, kad būtų pripažintas tam tikros informacijos konfidencialumas, reikia išnagrinėti, ar jos atskleidimas gali pakenkti ją pateikusio fizinio ar juridinio asmens ar trečiųjų asmenų interesams arba tinkamam rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir pertvarkymo sistemos veikimui (Sprendimo Baumeister 46 punktas). Ieškovės pateiktus argumentus, susijusius su šia sąlyga, sudaro dvi dalys.

1)      Dėl pirmos dalies, susijusios su tuo, kad prašomų dokumentų atskleidimas nekenkia juose esančią informaciją pateikusio asmens ar trečiųjų asmenų interesams

230    Pirma, ieškovė teigia, kad dėl prašomos informacijos pobūdžio jos atskleidimas negalėtų turėti didelės įtakos nei Banco Popular, nei Banco Santander komerciniams interesams.

231    Šiuo klausimu ieškovė visų pirma konstatuoja, kad nagrinėjama informacija susijusi su praeities įvykiais. Vis dėlto pagal prie ieškinio pridėtą ekonominę ataskaitą rinkai ir finansų rinkų įstaigoms svarbūs tik aktualūs ir būsimi duomenys. Atsižvelgiant į ypatumus finansų sektoriuje, kur informacija greitai plinta, o veiklos vykdytojai greitai padaro išvadas iš to, ką jie laiko reikšminga informacija, informacija greitai pasensta ir todėl tampa nebesvarbi rinkai. Ieškovė mano, kad būtent taip yra kalbant apie informaciją, susijusią su Banco Popular pateiktomis garantijomis, likvidumu ir kapitalo pakankamumo rodikliais bei jo žlugimu ar galimu žlugimu. Nors ši informacija paprastai yra jautri komerciniu požiūriu, ieškovė teigia, kad ji nebebūtų svarbi finansų rinkai ar konkurentams, nes yra susijusi su laikotarpiu iki Banco Popular pertvarkymo, taigi nebeatspindi jo dabartinės būklės. Vadinasi, visa informacija, susijusi su laikotarpiu iki pertvarkymo, tapo istorinė ir negali būti laikoma konfidencialia.

232    Ieškovė taip pat teigia, kad jurisprudencijoje vertinant informacijos istorinį pobūdį laikomasi kazuistinio požiūrio. Nors Sprendime Baumeister nustatyta nuginčijama prezumpcija, kad senesnė nei penkerių metų tam tikra informacija turi būti laikoma istorine, iš šio sprendimo negalima daryti išvados, kad mažiau nei penkerių metų senumo informacija jokiu būdu negali būti laikoma istorine.

233    Iš karto reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją nagrinėjant ieškinį dėl akto panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį Sąjungos teisės akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias teisines ir faktines aplinkybes (žr. 2021 m. sausio 28 d. Sprendimo Qualcomm ir Qualcomm Europe / Komisija, C‑466/19 P, EU:C:2021:76, 82 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Versorgungswerk der Zahnärztekammer Schleswig-Holstein / ECB, T‑376/13, EU:T:2015:361, 84 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. Sprendimo Baumeister 50 punktą). Taigi, kaip teisingai pažymi Banco Santander, data, į kurią Bendrasis Teismas turi atsižvelgti vertindamas ECB atsisakymo leisti susipažinti su prašoma informacija teisėtumą, yra ginčijamų sprendimų priėmimo data, t. y. 2017 m. lapkričio 7 d.

234    Todėl negalima pritarti ieškovės teiginiui, kad prašoma informacija nebebūtų svarbi finansų rinkai ar konkurentams, nes atsirado iki Banco Popular pertvarkymo ir nebeatspindi jo dabartinės būklės.

235    Toliau svarbu konstatuoti, kad Sprendimo Baumeister 54 punkte Teisingumo Teismas nurodė: prieš penkerius ar daugiau metų buvusi slapta informacija dėl prabėgusio laiko iš principo privalo būti laikoma istorine ir dėl šios aplinkybės praradusia slaptumą, nebent išimtinai šalis, kuri remiasi šiuo slaptumu, įrodo, kad, nepaisant senumo, ši informacija tebėra esminiai duomenys apie jos arba trečiųjų suinteresuotųjų šalių komercinę padėtį.

236    Šiuo klausimu Banco Santander teigia, o kitos šalys to neginčija, kad prašoma informacija iš esmės susijusi su laikotarpiu iki pat pertvarkymo ir – tam tikrais atvejais – 2017 m. pradžia.

237    Todėl priimant ginčijamus sprendimus prašoma informacija buvo daugiausia kelių mėnesių senumo ir atsižvelgiant į šio sprendimo 233 ir 235 punktuose nurodytus kriterijus negalėjo būti laikoma istorine.

238    Šios išvados negali paneigti ieškovės argumentas, kad Sprendime Baumeister nėra nieko, kas leistų suprasti, jog mažiau nei penkerių metų senumo informacija jokiu būdu negali būti laikoma istorine, ir kad reikia vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju. Konkrečiai kalbant, tokiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai prašoma informacija susijusi su kredito įstaigos, kuriai buvo pritaikyta pertvarkymo schema, komercine padėtimi, ieškovė teigia, kad ši informacija automatiškai tapo istorinė po to, kai buvo pritaikyta pertvarkymo priemonė.

239    Vis dėlto negalima sutikti, kad dėl pertvarkymo schemos patvirtinimo atsiranda nauja prezumpcija, kad informacija apie kredito įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo priemonė, komercinę padėtį automatiškai tampa istorinė. Laikantis tokio požiūrio iš principo nebūtų galima taikyti Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkte, siejamame su Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Direktyvos 2014/59 84 straipsnio 3 dalimi, numatytos išimties.

240    Kaip teisingai pažymi ECB, Komisija ir Banco Santander, Banco Popular toliau veikė kaip Banco Santander grupės dalis po 2017 m. birželio 7 d. ir iki 2018 m. balandžio 28 d., kai buvo prijungtas prie Banco Santander.

241    Iš tiesų viena iš priežasčių, dėl kurių BPV nusprendė patvirtinti Banco Popular pertvarkymo schemą, buvo užtikrinti jo ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą pagal Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies a punktą. Taigi pardavimas Banco Santander leido Banco Popular toliau veikti įprastomis rinkos sąlygomis, kaip Santander grupės nariui.

242    Darytina išvada, kad ECB galėjo pagrįstai manyti, jog Banco Santander kasdienio indėlių likučio nuo 2017 m. balandžio 3 d., Banco Popular likvidumo ir kapitalo pakankamumo rodiklių, informacijos apie Banco Popular padėtį rinkoje, jo turtą ir įsipareigojimus, taip pat Banco Popular likvidumo poveikio jo patronuojamosios bendrovės Banco Popular Portugal finansavimui ir veiklos struktūrai vertinimo atskleidimas ginčijamų sprendimų priėmimo momentu galėjo pakenkti Banco Popular ar jo patronuojančiosios bendrovės interesams, nepaisant taikomos pertvarkymo priemonės.

243    Antra, ieškovė iš esmės teigia, kad ECB nepavyko įrodyti, jog prašomos informacijos atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti Banco Santander ir Banco Popular komerciniams interesams.  Šiuo klausimu ieškovė mano, kad ginčijamų sprendimų motyvai yra labai bendri ir galėtų būti taikomi bet kuriam bankui. Ji taip pat nurodo, kad ECB iš tikrųjų neatsižvelgė nei į Banco Popular pertvarkymą, nei į ypatingą situacijos pobūdį.

244    Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad formaliai ieškovė nenurodė ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu. Iš ieškovės rašytinių dokumentų veikiau atrodo, kad ji nesutinka su ECB išdėstytais motyvais.

245    Vis dėlto, remiantis suformuota jurisprudencija, pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas ir jį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo, kuris susijęs su ginčijamo akto turinio teisėtumu. Sprendimas motyvuojamas formaliai išdėstant motyvus, kuriais jis grindžiamas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos lemia sprendimo turinio neteisėtumą, bet ne sprendimo motyvavimo trūkumą, nes motyvavimo gali pakakti, nors pateikiami klaidingi motyvai. Vadinasi, priekaištai ir argumentai, kuriais siekiama užginčyti akto pagrįstumą, neturi reikšmės nagrinėjant pagrindą, grindžiamą motyvavimo nebuvimu ar stoka (žr. 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 85 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. balandžio 29 d. Sprendimo Tilly-Sabco / Taryba ir Komisija, T‑707/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:160, 103 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

246    Pirmajame ginčijamame sprendime ECB nurodo, kad prašomo dokumento atskleidimas turėtų žalingų pasekmių atitinkamai kredito įstaigai, nes ji nebegalėtų pasitikėti, kad informacija, kurią ji pateikė ECB rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslais, liks konfidenciali. Tame sprendime taip pat nurodyta, kad ši konfidencialumo tvarka taikoma neatsižvelgiant į tai, kad patvirtinta banko pertvarkymo schema.

247    Antrajame ginčijamame sprendime ECB paaiškino, kiek tai susiję su informacija apie Banco Popular likvidumą ir jo kapitalo pakankamumo rodiklius, kad ją atskleidus rinkos dalyviai būtų paskatinti spekuliuoti apie Banco Santander likvidumą ir jo finansavimo poreikius, o tai galėtų lemti nepagrįstą įtampą finansavimo srityje.

248    Trečiajame ginčijamame sprendime ECB konstatavo, kad prašoma informacija susijusi, pirma, su Banco Santander komercine padėtimi rinkoje ir, antra, su jo turtu ir įsipareigojimais ir kad šios informacijos atskleidimas galėtų turėti neigiamą poveikį Banco Popular ir Banco Santander komerciniams interesams. Konkrečiai kalbant, ECB teigimu, Banco Popular likvidumo poveikio jo patronuojamosios bendrovės Banco Popular Portugal finansavimui ir veiklos struktūrai vertinimas yra jautrus komerciniu požiūriu ir dėl jo gali kilti nepagrįstų spekuliacijų dėl grupės finansinės padėties ir likvidumo. Be to, minėtame sprendime nurodyta, kad profesinės paslapties tvarka taikoma neatsižvelgiant į tai, kad bankas pertvarkytas.

249    Todėl ECB galėjo pagrįstai manyti, kad informacija, su kuria jis atsisakė leisti susipažinti pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą, priimant ginčijamus sprendimus galėjo konkrečiai ir realiai pakenkti Banco Popular ar Banco Santander interesams. Tai, kad ginčijamuose sprendimuose pateikti tik labai glausti motyvai, kodėl toks pavojus galėjo būti preziumuojamas, nepaisant Banco Popular taikomos pertvarkymo priemonės, nepaneigia šios išvados.

250    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmą dalį, susijusią su tuo, kad prašomos informacijos atskleidimas nepadarytų žalos Banco Popular ar Banco Santander interesams, reikia atmesti.

2)      Dėl antros dalies, susijusios su tuo, kad prašomų dokumentų atskleidimas nekenkia tinkamam rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros sistemos veikimui

251    Prieš pradedant nagrinėti ieškovės pateiktus argumentus reikia priminti tai, kas išdėstyta šio sprendimo 157–162 punktuose.

252    Kaip teisingai teigia Komisija, jurisprudenciją, pagal kurią ECB turi didelę diskreciją nustatyti, ar tam tikros informacijos atskleidimas gali pakenkti viešajam interesui, kaip nurodyta Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkte, reikia taikyti vertinimui, kurį ECB turi atlikti, taikydamas Sprendime Baumeister nurodytą antrąją sąlygą. Rizikos pakenkti tinkamam rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir pertvarkymo sistemos veikimui vertinimas iš tiesų atitinka rizikos pakenkti viešajam interesui vertinimą.

253    Be to, remiantis šio sprendimo 159 punkte nurodyta jurisprudencija, ECB vertinimas, ar tam tikrų dokumentų atskleidimas pakenktų tinkamo rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir pertvarkymo sistemos veikimo apsaugai, yra sudėtingas ir delikatus, reikalaujantis ypatingo atsargumo.

254    Be to, kriterijai, kuriuos Teisingumo Teismas nurodė Sprendime Baumeister, skirti įvertinti neigiamą poveikį tinkamam investicinių įmonių veiklos kontrolės sistemos veikimui ir pagal analogiją taikomi rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir pertvarkymo kontekste, yra labai bendro pobūdžio, kaip reikalaujama pagal šio sprendimo 160 punkte nurodytą jurisprudenciją.

255    Darytina išvada, kad, pirma, teisėtumo kontrolė, kurią Bendrasis Teismas turi atlikti šioje srityje, apsiriboja šio sprendimo 161 punkte nurodytoje jurisprudencijoje numatyta kontrole ir, antra, ECB pareigos pakankamai motyvuoti savo sprendimus laikymuisi iš principo tenka dar didesnė reikšmė (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 162 punktą).

256    Nagrinėjamu atveju ECB pirmajame ginčijamame sprendime nurodė, kad dokumentas, kuriame pateikta informacija apie Banco Popular kasdienį indėlių likutį, buvo administracinėje byloje, susijusioje su nuolatine Banco Popular priežiūra, ir galutinėje Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo analizėje.

257    Antrajame ginčijamame sprendime ECB nurodė, kad ieškovė neginčijo 2017 m. rugpjūčio 11 d. Sprendime LS/PT/2017/66 atliktos analizės, pagal kurią 2017 m. birželio 5 d. dokumente „Emergency liquidity assistance request from the Banco de España“ pateikiama informacija apie Banco Popular likvidumą ir kapitalo pakankamumo rodiklius. Paskui jis paaiškino, kad šią informaciją jam pateikė Banco Popular, vykdant nuolatinę rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą.

258    Dėl išsamios FOLTF vertinimo versijos ir Banco Popular pateiktų dokumentų, susijusių, be kita ko, su jo kapitalo būkle, likvidumu ir kitomis nuolatinio leidimo sąlygomis, ECB trečiajame ginčijamame sprendime paaiškino, kad šie dokumentai yra administracinės bylos, susijusios su nuolatine rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra ir FOLTF vertinimo procedūra. ECB teigimu, šie administraciniai dokumentai buvo susiję su ECB, kaip kompetentingos priežiūros institucijos, uždavinių, numatytų Reglamente Nr. 1024/2013, vykdymu.

259    Trijuose ginčijamuose sprendimuose ECB, be kita ko, nurodė, kad vykdydamas Reglamentu Nr. 1024/2013 jam patikėtus uždavinius turi laikytis profesinės paslapties reikalavimų. Šiomis aplinkybėmis jis paaiškino taikytinas teisės aktų nuostatas, šios pareigos saugoti profesinę paslaptį turinį ir nurodė, kad šios pareigos saugoti profesinę paslaptį išimtys šiuo atveju netaikytinos.

260    ECB iš to padarė išvadą, kad konfidencialios informacijos, gautos dėl rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros, atskleidimas gali pakenkti ir tiesiogiai susijusiai kredito įstaigai, ir apskritai bankų sistemai, nes bankai nebegalėtų tikėtis, kad informacija, kurią jie pateikė ECB vykdant rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą, išliks konfidenciali.

261    Pirmajame ir trečiajame ginčijamame sprendime ECB šiuo klausimu rėmėsi 1985 m. gruodžio 11 d. Sprendimu Hillenius (110/84, EU:C:1985:495, 27 punktas) ir 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimu Altmann ir kt. (C‑140/13, EU:C:2014:2362, 31–33 punktai). ECB juose taip pat nurodė, kad pertvarkymas nepakeitė Banco Popular prižiūrimo subjekto statuso, todėl jam ir toliau taikoma konfidencialumo tvarka.

262    Taigi ECB pateikė paaiškinimą, susijusį su nurodytu apsaugos poreikiu, teigdamas, kad atskleidus prašomus dokumentus būtų pakenkta, be kita ko, bendrai bankų sistemai.

263    Šių išvadų nepaneigia ieškovės argumentai.

264    Viena vertus, ieškovės argumentą, kad motyvai yra bendri ir stereotipiniai, reikia atmesti. Šiuo klausimu reikia atsižvelgti į tai, kad gali būti neįmanoma nurodyti atsisakymo leisti susipažinti su kiekvienu dokumentu, šiuo atveju su bet kuria dokumentuose esančia informacija, priežasčių neatskleidžiant šio dokumento turinio ar esminio jo elemento ir kartu nepažeidžiant pagrindinio išimties tikslo. Nagrinėjamu atveju, kadangi prašomam dokumentui taikytinos išimtys, susijusios su viešuoju interesu dėl tinkamo rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir pertvarkymo sistemos veikimo, išsamesnis ir konkretesnis šio dokumento turinio atskleidimas galėtų pažeisti informacijos konfidencialumą, nors ji turi likti konfidenciali (pagal analogiją žr. 2005 m. balandžio 26 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑110/03, T‑150/03 ir T‑405/03, EU:T:2005:143, 84 punktą).

265    Kita vertus, reikia atmesti argumentą, susijusį su tuo, kad atskleidus tokią informaciją, kaip likvidumo pakankamumo rodikliai, jokiu būdu nebūtų sukurtas precedentas, pagal kurį ateityje tokia informacija būtų atskleidžiama rinkai, nes Banco Popular pertvarkymas buvo išimtinis.

266    Iš tiesų ieškovei nepavyko paneigti ECB vertinimo, kad atskleidus tam tikrą informaciją galėtų būti pakenkta ECB ir prižiūrimų įstaigų tarpusavio pasitikėjimui, kuris būtinas rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros mechanizmui. Šiuo klausimu pažymėtina, kad tai, jog banko pertvarkymas lieka išimtinis, ir kad ECB tik išimties tvarka surinko tam tikrą informaciją, neturi jokios įtakos rizikai, kad kitos įstaigos nebegalės pasitikėti, jog informacija, kurią jos ateityje turės pateikti ECB vykdant rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą, išliks konfidenciali.

267    Be to, remiantis jurisprudencija Sąjungos institucija gali remtis hipotetiniu rinkos dalyvių elgesiu ir tokio elgesio poveikiu būsimoms intervencijoms (pagal analogiją žr. 2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Versorgungswerk der Zahnärztekammer Schleswig-Holstein / ECB, T‑376/13, EU:T:2015:361, 78 punktą).

268    Todėl ECB galėjo pagrįstai remtis rizika dėl rinkos dalyvių spekuliavimo, pagrįsto duomenimis apie Banco Popular likvidumą iki jo pertvarkymo, nes šie duomenys pagrįstai numatomai galėjo būti laikomi informacija, galinčia sukelti spekuliacijų, taigi ir pavojų tinkamam rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir pertvarkymo sistemos veikimui.

269    Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovei nepavyko įrodyti, jog ECB padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad prašomų dokumentų atskleidimas galėtų pakenkti tinkamam rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir pertvarkymo sistemos veikimui.

270    Taigi reikia atmesti antrą dalį, susijusią su tuo, kad prašomos informacijos atskleidimas nekenkia tinkamam rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir pertvarkymo sistemos veikimui.

271    Darytina išvada, kad prašomuose dokumentuose, su kuriais ECB neleido susipažinti, remdamasis Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktu, yra konfidencialios informacijos, kaip suprantama pagal Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Direktyvos 2014/59 84 straipsnio 3 dalį.

3.      Dėl trečiojo priekaišto, grindžiamo tuo, kad prašomiems dokumentams taikomos Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir Direktyvos 2014/59 84 straipsnio 6 dalyje numatytos išimtys

272    Pateikdama trečiąjį priekaištą ieškovė teigia, kad pagal Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir Direktyvos 2014/59 84 straipsnio 6 dalį ECB leidžiama suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais vykstant teismo procesui arba jo tikslais. Iš teleologinio minėtų nuostatų aiškinimo matyti, kad konfidencialumo išimtis taikoma tuo atveju, kai galimybė susipažinti su prašomais dokumentais yra būtina siekiant pasinaudoti teise į veiksmingą teisminę gynybą vykstant teismo procesui, susijusiam su Sąjungos institucijos ar įstaigos elgesiu.

273    Ieškovė priduria, kad, remiantis jurisprudencija, vertinant, ar informacija yra konfidenciali, reikia nustatyti teisėtų interesų, kurie neleidžia jos atskleisti, ir bendrojo intereso pusiausvyrą. Šios bylos ypatumai, t. y. tai, kad buvę Banco Popular akcininkai norėjo žinoti aplinkybes, kuriomis vyko Banco Popular pertvarkymas, pateisintų prašomos informacijos atskleidimą. Šiuo klausimu, ieškovės teigimu, labai svarbu atsižvelgti į tai, kad ji Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl pertvarkymo schemos panaikinimo (įregistruotas numeriu T‑628/17) ir ieškinį dėl deliktinės atsakomybės (įregistruotas numeriu T‑714/17). Šioje byloje vienintelis prašomos informacijos gavimo tikslas yra naudoti ją kaip įrodymus dėl šių dviejų ieškinių.

274    Ieškovė pabrėžia, kad jai, be kita ko, reikia žinoti likvidumo problemas, lėmusias Banco Popular pertvarkymą, tačiau ir FOLTF vertinimas, ir pertvarkymo schema šiuo aspektu buvo cenzūruoti. Susipažinusi su šiais duomenimis ji galėtų pateikti įrodymų, pagrindžiančių jos argumentą, kad Banco Popular likvidumo būklė nebuvo tokia sudėtinga, kad reikėtų priimti sprendimą dėl jo pertvarkymo, ir kad visos likvidumo problemos buvo susijusios su BPV pirmininkės pareiškimais.

275    ECB, palaikomas Komisijos ir Banco Santander, ginčija ieškovės argumentus.

276    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Buccioni (C‑594/16, toliau – Sprendimas Buccioni, EU:C:2018:717) 30 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad Direktyvoje 2013/36 išsamiai išvardyti konkretūs atvejai, kada šios direktyvos 53 straipsnio 1 dalyje numatytas bendras draudimas atskleisti kompetentingų valdžios institucijų turimą konfidencialią informaciją išimtinai nekliudo jos perduoti ar naudoti. Be to, to paties sprendimo 37 punkte Teisingumo Teismas patikslino, kad Direktyvoje 2013/36 numatytos bendro draudimo atskleisti konfidencialią informaciją išimtys turi būti aiškinamos siaurai.

277    Tie patys argumentai pagal analogiją taikomi Direktyvos 2014/59 84 straipsnio 6 dalyje įtvirtintai nuo draudimo atskleisti informaciją nukrypti leidžiančiai nuostatai.

278    Ieškovės argumentus reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos principus.

279    Viena vertus, kalbant apie Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, joje numatyta, kad jeigu yra paskelbtas kredito įstaigos bankrotas arba ji priverstinai likviduojama, konfidenciali informacija, nesusijusi su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja gelbėjant kredito įstaigą, gali būti atskleista civilinėje ar komercinėje byloje.

280    Vis dėlto nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymi ECB, Banco Popular nebuvo paskelbtas bankrotas ir nebuvo nurodyta jį priverstinai likviduoti. Atvirkščiai, iš pertvarkymo schemos matyti, kad ja siekta, be kita ko, parduoti Banco Popular verslą Banco Santander. Šis pardavimas leido Banco Popular toliau veikti įprastomis rinkos sąlygomis kaip Santander grupės nariui.

281    Be to, iš Reglamento Nr. 806/2014 matyti, kad būtent siekiant išvengti likvidavimo taikant įprastą nemokumo procedūrą Reglamente Nr. 806/2014 numatyta taikyti žlungančiam subjektui pertvarkymo priemonę.

282    Taigi prieš priimdama pertvarkymo priemonę, taikydama Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą sąlygą, kad pertvarkymas atitiktų viešąjį interesą, BPV turi, be kita ko, įvertinti, ar nemokaus subjekto pertvarkymas nėra parankesnis už jo likvidavimą. Šiuo klausimu Reglamento Nr. 806/2014 58 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai žlungančio subjekto likvidavimas keliant įprastinę bankroto bylą gali sukelti pavojų finansiniam stabilumui, nutraukti pagrindinių paslaugų teikimą ir pakenkti indėlininkų apsaugai, pertvarkymo priemonių taikymas atitinka viešąjį interesą.

283    Be to, patvirtinus pertvarkymo priemonę pagal Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punktą, 20 straipsnio 16 dalį ir 76 straipsnio 1 dalies e punktą, nepriklausomo eksperto atliktame vertinime turi būti palyginta, kokios sąlygos akcininkams ir kreditoriams realiai taikomos vykdant pertvarkymą ir kokios sąlygos jiems būtų taikomos, jeigu subjektui būtų taikyta įprasta nemokumo procedūra sprendimo dėl pertvarkymo priemonės patvirtinimo momentu. Jeigu nustatoma, kad akcininkai ir kreditoriai padengiant jų reikalavimus vykstant pertvarkymui gavo mažiau, nei būtų gavę per įprastą bankroto procedūrą, iš principo jie turėtų turėti teisę į žalos atlyginimą.

284    Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad bankroto ir pertvarkymo pobūdis ir tikslai iš esmės skiriasi ir negalima pagal analogiją taikyti Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos įmonei, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra.

285    Toks minėtos nuostatos taikymas pagal analogiją taip pat prieštarautų šio sprendimo 276 punkte primintiems principams, pagal kuriuos Direktyvoje 2013/36 numatytos bendro draudimo atskleisti konfidencialią informaciją išimtys yra išsamios ir turi būti aiškinamos siaurai.

286    Darytina išvada, kad Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatyta nukrypti leidžianti nuostata šiuo atveju netaikytina.

287    Kita vertus, kalbant apie Direktyvos 2014/59 84 straipsnio 6 dalyje numatytą nukrypti nuo profesinės paslapties principo leidžiančią nuostatą, joje numatyta, kad ji taikoma nepažeidžiant nacionalinės teisės aktų dėl informacijos atskleidimo teismo proceso tikslais baudžiamosiose arba civilinėse bylose.

288    Vis dėlto, kaip teisingai teigia ECB, ieškovė nenurodė jokios nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurią būtų reikalaujama atskleisti prašomus dokumentus.

289    Be to, Direktyvos 2014/59 84 straipsnio 6 dalyje numatytas išimtinis konfidencialios informacijos atskleidimas vykstant nacionalinėms procedūroms. Tačiau ieškovė neneigia, kad jos prašymai leisti susipažinti su dokumentais buvo motyvuoti ketinimu pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme.

290    Todėl Direktyvos 2014/59 84 straipsnio 6 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata šiuo atveju netaikytina.

291    Šios išvados negali paneigti ieškovės argumentai.

292    Pirma, ieškovės argumentas, kad konfidencialumo taisyklė netaikoma, kai pareiškėjas pateikia aiškius ir nuoseklius įrodymus, leidžiančius patikėti, jog ji yra svarbi nagrinėjamoje arba ketinamoje pradėti civilinėje ar komercinėje byloje, turi būti atmestas. Ieškovė, siekdama pagrįsti šį argumentą, daro nuorodą į Sprendimą Buccioni. Vis dėlto reikia pažymėti, kad, priešingai nei šioje byloje, byla, kurioje priimtas Sprendimas Buccioni, buvo susijusi su kredito įstaiga, kuri buvo priverstinai likviduojama (Sprendimo Buccioni 17 punktas). Kaip nurodyta šio sprendimo 281–285 punktuose, Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa negali būti taikoma plačiai, nepažeidžiant konfidencialumo principo išimčių siauro aiškinimo principo, kurį pats Teisingumo Teismas priminė Sprendimo Buccioni 37 punkte.

293    Bet kuriuo atveju Sprendime Buccioni išdėstytas požiūris negali būti taikomas šioje byloje. Iš tiesų to sprendimo 38 ir 40 punktuose nurodyta, kad prašymą leisti susipažinti su konfidencialia informacija pateikęs asmuo turi pateikti aiškius ir nuoseklius įrodymus, leidžiančius patikėti, jog ji yra svarbi nagrinėjamoje arba ketinamoje pradėti civilinėje ar komercinėje byloje, kurios dalyką tas asmuo turi konkrečiai identifikuoti. Vis dėlto toks požiūris lemtų Sprendimo 2004/258 6 straipsnio, kuriame numatyta, kad pareiškėjas neprivalo pagrįsti savo prašymo, taikymą contra legem. Pareigos įrodyti kokį nors interesą prašyti leisti susipažinti su dokumentu nebuvimas yra vienas iš galimybės susipažinti su dokumentais tvarkos kertinių akmenų – remiantis suformuota jurisprudencija, būtent neleidžiama skirtingai vertinti prašymą leisti susipažinti su dokumentais pateikusių asmenų, atsižvelgiant į jų konkrečius interesus ar poreikius (šiuo klausimu žr. 2005 m. balandžio 26 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑110/03, T‑150/03 ir T‑405/03, EU:T:2005:143, 50–56 punktus ir 2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, EU:T:2006:190, 82 punktą).

294    Be to, kaip teisingai teigia ECB, kai dokumentas atskleidžiamas pateikus prašymą pagal visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais tvarką, jis tampa viešas erga omnes. Sprendime Buccioni Teisingumo Teismas nusprendė, kad šio sprendimo 38 punkte nurodytomis sąlygomis kompetentingos valdžios institucijos gali atskleisti konfidencialią informaciją nagrinėjamos arba ketinamos pradėti civilinės arba komercinės bylos reikmėms, o „su šiuo dalyku nesusijusiais tikslais nagrinėjama informacija negali būti naudojama“. Vis dėlto Sprendime 2004/258, būtent jo 9 straipsnyje, kuriame reglamentuojama galimybė susipažinti su dokumentais pateikus prašymą, nenumatyta galimybė leisti visuomenės nariui susipažinti su dokumentu, kartu įpareigojant jį neatskleisti šio dokumento kitiems asmenims. Tokia galimybė prieštarautų minėto sprendimo esmei ir logikai, nes, kai taikomos to paties sprendimo 4 straipsnyje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys, galimybė susipažinti su šiuo dokumentu paprasčiausiai nesuteikiama (pagal analogiją žr. 2013 m. kovo 7 d. Nutarties Henkel ir Henkel France / Komisija, T‑64/12, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:116, 47 punktą).

295    Antra, subsidiariai ieškovės pateiktu argumentu, kuriuo siekiama, kad Bendrasis Teismas jai suteiktų galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais taikant konfidencialumo įsipareigojimą, be to, kad šis argumentas nesuderinamas su šio sprendimo 293 punkte nurodytais galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais tvarkos pobūdžio aspektais, taip pat neatsižvelgiama į tai, kad Procedūros reglamento 104 straipsnyje numatyta, jog dokumentas, su kuriuo institucija neleido susipažinti ir kuriam taikoma pasirengimo nagrinėti bylą priemonė, negali būti perduotas kitoms šalims. Šia taisykle siekiama išvengti, kad ieškinys Bendrajame Teisme neprarastų dalyko dėl atitinkamo dokumento perdavimo prašymą leisti susipažinti su dokumentais pateikusiam asmeniui (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 39 punktą). Be to, ieškovės pasiūlyta galimybė susipažinti su dokumentais taikant konfidencialumo įsipareigojimą yra viena iš Procedūros reglamente numatytų priemonių, kad vienos iš proceso Bendrajame Teisme šalių turima informacija būtų pateikta ir naudojama tame pačiame procese.

296    Trečia, ieškovė negali teigti, kad tai, jog tam tikros konfidencialumo principo išimtys taikomos atsižvelgiant į vykstančius procesus nacionaliniuose teismuose, nekliudo taikyti šių išimčių nagrinėjant šią bylą Bendrajame Teisme; dėl to, jos nuomone, susidarytų absurdiška situacija, kai nacionaliniai teismai galėtų susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais, nors Bendrasis Teismas to padaryti negalėtų. Iš tiesų, pirma, dėl šio sprendimo 295 punkte išdėstytų priežasčių Bendrasis Teismas, nagrinėdamas bylą dėl galimybės susipažinti su dokumentais, negali nurodyti atskleisti ieškovui dokumentą, su kuriuo jam nebuvo leista susipažinti. Kita vertus, nors įrodymų rinkimo Sąjungos teismuose tvarka skiriasi nuo tvarkos nacionaliniuose teismuose, ši tvarka yra ne mažiau išsami. Iš tiesų, viena vertus, Procedūros reglamento 89 ir paskesniuose straipsniuose numatyta, kad byloje Bendrasis Teismas gali prašyti arba nurodyti, kad viena iš ginčo šalių pateiktų dokumentą. Kita vertus, Bendrasis Teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsniu, gali prašyti, kad institucijos, įstaigos ar organai, kurie nėra ginčo šalys, pateiktų visą informaciją, kurią jis laiko reikalinga bylai išnagrinėti. Priešingai, nei tvirtina ieškovė, Bendrasis Teismas, kaip ir nacionaliniai teismai, turi visas būtinas priemones, kad galėtų susipažinti su dokumentais, gautais vykdant rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą, ir atlikti tyrimą nagrinėjamoje byloje šioje srityje.

297    Ketvirta, jurisprudencija, kurią ieškovė cituoja ieškinio 38 ir 39 punktuose, grįsdama savo argumentą, kad šios bylos ypatumai, atsižvelgiant į įvairius susijusius interesus, pateisina prašomos informacijos atskleidimą, taip pat nepaneigia išvadų, padarytų analizuojant trečiąjį priekaištą. Iš tiesų 2010 m. birželio 9 d. Sprendimas Éditions Jacob / Komisija (T‑237/05, EU:T:2010:224, 90 punktas) ir 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimas NLG / Komisija (T‑109/05 ir T‑444/05, EU:T:2011:235, 140 punktas) yra susiję su tuo, kaip Komisija taiko profesinės paslapties principą konkurencijos teisės srityje. Šiuose dviejuose sprendimuose Bendrasis Teismas patikslino, kad pareigos saugoti profesinę paslaptį apimtis nėra tokia, kad ja būtų galima pateisinti bendrą ir abstraktų atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose yra komercinės informacijos apie suinteresuotąsias įmones. Vertinant, ar informacija yra konfidenciali, reikia nustatyti pusiausvyrą tarp interesų, kuriems prieštarauja jos atskleidimas, ir bendro intereso, kad Sąjungos institucijų veikla būtų vykdoma kuo atviriau.

298    Vis dėlto ši jurisprudencija negali būti taikoma šioje byloje.

299    Viena vertus, rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros ir jų pertvarkymo srityje ECB taikomos pirminės ir antrinės teisės normos, kurias Teisingumo Teismas išaiškino sprendimuose Baumeister ir Buccioni. Remiantis šiais sprendimais Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalyje kaip bendroji taisyklė nustatyta pareiga saugoti profesinę paslaptį (Sprendimo Baumeister 33 punktas ir Sprendimo Buccioni 29 punktas). Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas nustatė sąlygas, kuriomis tam tikra informacija laikoma konfidencialia, todėl jai taikoma profesinės paslapties pareiga. Jei šios sąlygos įvykdytos, atitinkama informacija gali, kaip šioje byloje, patekti į Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sritį, ir nereikia atlikti jokio interesų palyginimo, kad ECB galėtų atsisakyti leisti su ja susipažinti.

300    Kita vertus, kaip teisingai pažymi ECB, ieškovės nurodyta jurisprudencija susijusi su bylomis, kurioms taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis, kurioje, skirtingai nei Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkte, numatytas nagrinėjamų interesų palyginimas.

301    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiąjį priekaištą reikia atmesti.

302    Taigi darytina išvada, kad prašomuose dokumentuose yra konfidencialios informacijos (žr. šio sprendimo 271 punktą), o konfidencialumo principo išimtys netaikytinos, todėl ECB galėjo teisėtai grįsti ginčijamus sprendimus Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktu. Vadinasi, pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

303    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad, pirma, kiek tai susiję su informacija apie Banco Popular likvidumą ir jo kapitalo pakankamumo rodiklius, antrasis ginčijamas sprendimas teisėtai pagrįstas jame nurodytais motyvais, susijusiais su Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta išimtimi.

304    Antra, kiek tai susiję su dokumentais, su kuriais nebuvo leista susipažinti trečiajame ginčijamame sprendime, pažymėtina, kad jis teisėtai pagrįstas jame nurodytais motyvais, susijusiais su Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta išimtimi.

305    Trečia, kiek tai susiję su pateiktomis garantijomis, antrasis ginčijamas sprendimas yra teisėtai pagrįstas jame nurodytais motyvais, susijusiais su Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto antroje ir septintoje įtraukose numatytomis išimtimis (žr. šio sprendimo 170 punktą).

306    Iš šių išvadų matyti, kad, nors galimybė susipažinti su dokumentais ir informacija, nurodytais šio sprendimo 303–305 punktuose, taip pat nesuteikta remiantis Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka, nebereikia priimti sprendimo dėl trečiojo pagrindo, susijusio su šios nuostatos pažeidimu, pagrįstumo. Iš tiesų trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip bet kuriuo atveju nereikšmingą, nes tam, kad ginčijami sprendimai būtų teisiškai pagrįsti, pakanka, kad viena iš išimčių, kuriomis ECB rėmėsi, atsisakydamas leisti susipažinti su prašomais dokumentais, būtų teisingai pritaikyta (šiuo klausimu žr. 2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Bronckers / Komisija, T‑166/19, EU:T:2020:557, 78 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

F.      Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Chartijos 47 straipsnio pažeidimu

307    Grįsdama ketvirtąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad ECB pažeidė Chartijos 47 straipsnį, nes ginčijamuose sprendimuose jai neleista susipažinti su dokumentais, kuriais ECB rėmėsi priimdamas sprendimą dėl Banco Popular pertvarkymo. Ieškovė mano, kad yra suformuota jurisprudencija, pagal kurią Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintas veiksmingos teisminės gynybos principas reikalauja, kad suinteresuotasis asmuo galėtų susipažinti su dėl jo priimto sprendimo motyvais. Be to, ieškovė mano, kad atsižvelgiant į rungimosi principą, kuris yra teisės į gynybą sudedamoji dalis, proceso šalys turi teisę susipažinti su visais teismui pateiktais dokumentais ir pastabomis, kad galėtų daryti įtaką jo sprendimui ir dėl jų diskutuoti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ieškovė mano, kad administracinio akto, kuriuo iš privačių asmenų atimama nuosavybė remiantis dokumentais, su kuriais jie negalėjo susipažinti, priėmimas yra jų pagrindinės teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas.

308    Ieškovė pripažįsta, kad egzistuoja bendros taisyklės dėl galimybės susipažinti su dokumentais tam tikrose procedūrose išimtis, nes dėl privalomųjų pagrindų, susijusių su valstybės saugumu, rekomenduojama atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais. Vis dėlto ji tvirtina, kad šioje byloje taip nėra. Ji priduria, kad prašomi dokumentai susiję su konkrečia faktine aplinkybe, t. y. Banco Popular likvidumu.

309    Be to, ieškovė mano, kad pagal Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2014/59 84 straipsnį leidžiama skelbti konfidencialią informaciją vykstant civiliniam, komerciniam ar baudžiamajam procesui dėl kredito įstaigų žlugimo nacionaliniu lygmeniu. Šiuo klausimu ji pažymi, kad reikia manyti, jog šios konfidencialumo principo išimtys taip pat taikomos procesui Sąjungos teisme pagal Chartijos 47 straipsnį.

310    Galiausiai ieškovė teigia, kad prašomų dokumentų kvalifikavimas kaip konfidencialių bet kuriuo atveju yra neproporcinga priemonė, neatitinkanti Chartijos 52 straipsnyje nustatytų sąlygų.

311    ECB, šiuo klausimu palaikomas Komisijos ir Banco Santander, ginčija ieškovės argumentus.

312    Chartijos 47 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisių gynybą teisme, o antroje pastraipoje – teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

313    Remiantis suformuota jurisprudencija teisė į veiksmingą teisminę gynybą užtikrina, kad suinteresuotasis asmuo galėtų sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba jo prašymu pranešus jam šiuos motyvus, nepažeidžiant kompetentingo teismo teisės reikalauti iš atitinkamos institucijos juos pranešti, kad šis asmuo galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir susipažinęs su visa informacija nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į kompetentingą teismą, taip pat tam, kad šis teismas galėtų visiškai vykdyti atitinkamo sprendimo teisėtumo kontrolę (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 100 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. vasario 3 d. Sprendimo Ramazani Shadary / Taryba, T‑122/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:61, 50 punktą).

314    Nagrinėjamu atveju vieninteliai sprendimai, kuriuos ECB priėmė dėl ieškovės, yra trys ginčijami sprendimai. Ieškovė galėjo susipažinti su šių sprendimų motyvais ir ginčyti juos Bendrajame Teisme šiuo pagal SESV 263 straipsnį pareikštu ieškiniu, o tai įrodo, kad ji turi teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

315    Priešingai, nei ieškovė teigia ieškinio 73 punkte, ECB nepriėmė „sprendimo dėl Banco Popular pertvarkymo“, bet savo FOLTF vertinime nurodė, kad ši kredito įstaiga žlunga arba galėtų žlugti, kaip suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalį. Šis FOLTF vertinimas yra parengiamasis aktas, kuriuo siekiama sudaryti galimybę BPV priimti sprendimą dėl Banco Popular pertvarkymo (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank / ECB, T‑281/18, EU:T:2019:296, 36 punktą). Taigi bet kuriuo atveju pats FOLTF vertinimas nesukėlė privalomų teisinių pasekmių, galinčių turėti įtakos ieškovės interesams ir iš esmės pakeisti jos teisinę padėtį, nes šią padėtį galėjo pakeisti tik pertvarkymo schemos patvirtinimas ir vėliau įsigaliojimas, taip pat pertvarkymo priemonių įgyvendinimas, kaip suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnio 2 dalį.

316    Jeigu šį ieškinio pagrindą reikėtų suprasti taip, kad ieškovė iš tikrųjų teigia, jog jos teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę buvo pažeista, nes ji nežinojo apie dokumentus, kuriais remiantis priimtas sprendimas, pagal kurį Banco Popular veikla perduota Banco Santander, t. y. 2017 m. birželio 7 d. BPV vykdomajame posėdyje priimtas sprendimas SRB/EES/2017/08 dėl Banco Popular pertvarkymo schemos, reikia priminti, kad dėl to sprendimo panaikinimo ieškovė pareiškė ieškinį Bendrojo Teismo byloje T‑628/17.

317    Vis dėlto pagal jurisprudenciją, susijusią su teise į veiksmingą teisminę gynybą, nereikalaujama, kad ECB, gavęs pagal Sprendimą 2004/258 pateiktą prašymą, suteiktų galimybę susipažinti su tam tikrais dokumentais, kurių, kaip teigia pareiškėjai, jiems reikia, kad galėtų parengti ieškinį dėl kitos institucijos priimto sprendimo panaikinimo. Tokia išvada išplaukia iš galimybės susipažinti su dokumentais tvarkos, įtvirtintos Sprendime 2004/258, savybių.

318    Iš tiesų, pirma, Sprendimo 2004/258 1 straipsnyje numatyta, kad šio sprendimo tikslas yra nustatyti sąlygas, kurios taikomos prašymams leisti visuomenei susipažinti su ECB turimais dokumentais. Taigi Sprendimu 2004/258 nesiekiama reglamentuoti klausimų, susijusių su įrodymais, kuriuos šalys turi pateikti per teismo procesą (pagal analogiją žr. 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimo Commune de Fessenheim ir kt. / Komisija, T‑751/17, EU:T:2019:330, 123 punktą ir 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo CBA Spielapparate- und Restaurantbetrieb / Komisija, T‑168/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:20, 74 punktą).

319    Antra, pagal Sprendimo 2004/258 2 straipsnio 1 dalį asmenys, galintys pasinaudoti teise susipažinti su ECB dokumentais, yra „bet kuris Sąjungos pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje“. Taigi Sprendimu 2004/258 nesiekiama nustatyti taisyklių, skirtų apsaugoti konkrečiam interesui, kurį vienas ar kitas asmuo galėtų turėti, susipažinti su dokumentu (pagal analogiją žr. 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison /Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 43 punktą; 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo CBA Spielapparate- und Restaurantbetrieb / Komisija, T‑168/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:20, 74 punktą ir 2020 m. vasario 6 d. Sprendimo Compañía de Tranvías de la Coruña / Komisija, T‑485/18, EU:T:2020:35, 80 punktą).

320    Trečia, reikia priminti, kad jeigu dokumentas atskleidžiamas gavus prašymą leisti su juo susipažinti, grindžiamą Sprendimu 2004/258, tas dokumentas tampa viešai prieinamas erga omnes, t. y. jis gali būti pateiktas kitiems pareiškėjams ir kiekvienas asmuo turės teisę su juo susipažinti. Toks erga omnes poveikis akivaizdžiai viršytų šalies, siekiančios pasiremti teise į veiksmingą teisinės gynybos priemonę Bendrajam Teismui nagrinėjant kitą bylą, pagrįstų interesų sritį (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 1 d. Nutarties Pari Pharma / EMA, T‑235/15 R, EU:T:2015:587, 71 punktą).

321    Į klausimą, ar asmeniui reikalingas dokumentas, kad galėtų parengti ieškinį dėl panaikinimo, reikia atsižvelgti nagrinėjant šį ieškinį (pagal analogiją žr. 2005 m. balandžio 26 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑110/03, T‑150/03 ir T‑405/03, EU:T:2005:143, 55 punktą ir 2016 m. gegužės 26 d. Sprendimo International Management Group / Komisija, T‑110/15, EU:T:2016:322, 57 punktą). Taigi tik pareikšdama ieškinį dėl sprendimo patvirtinti Banco Popular pertvarkymo schemą, t. y. byloje T‑628/17, ieškovė prireikus galėtų naudingai remtis ieškinio pagrindu, susijusiu su Chartijos 47 straipsnio pažeidimu. Kaip teisingai primena ECB ir Komisija, toje byloje Bendrasis Teismas galėtų pasinaudoti Procedūros reglamente numatyta specialia ir išsamia dokumentų pateikimo ir naudojimo tvarka (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 296 punktą).

322    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ECB nepažeidė Chartijos 47 straipsnio. Todėl ketvirtasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

323    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia panaikinti antrąjį ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakoma leisti susipažinti su balsavimo ECB valdančiojoje taryboje rezultatu, pateiktu ECB valdančiosios tarybos 447-ojo posėdžio protokole, o likusią ieškinio dalį atmesti.

 V.      Dėl bylinėjimosi išlaidų

324    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Bendrasis Teismas nusprendžia, kaip turi būti paskirstytos išlaidos. Kadangi šioje byloje dalis ECB ir ieškovės reikalavimų buvo atmesta, reikia nuspręsti, kad ECB padengia trečdalį savo bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir du trečdalius ECB bylinėjimosi išlaidų.

325    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

326    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas gali nurodyti, kad į bylą įstojusi šalis, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje reikia nuspręsti, kad Banco Santander, kuris įstojo į bylą palaikyti ECB reikalavimų, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2017 m. lapkričio 7 d. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą LS/MD/17/406 tiek, kiek juo atsisakyta leisti susipažinti su balsavimo ECB valdančiojoje taryboje rezultatu, pateiktu ECB valdančiosios tarybos 447-ojo posėdžio protokole.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Aeris Invest Sàrl padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir du trečdalius ECB bylinėjimosi išlaidų.

4.      ECB padengia trečdalį savo bylinėjimosi išlaidų.

5.      Europos Komisija ir Banco Santander, SA padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Collins

Kreuschitz

Csehi

De Baere

 

      Steinfatt

Paskelbta 2021 m. spalio 6 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: ispanų.