Language of document : ECLI:EU:T:2008:186

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (antroji kolegija)

SPRENDIMAS

2006 m. birželio 6 d.(*)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo GABEL paraiška – Ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas GAREL – Atsisakymas įregistruoti iš dalies – Apeliacinės tarybos turimo atlikti nagrinėjimo apimtis – Pareiga priimti sprendimą dėl visos apeliacijos − Reglamento (EB) Nr. 40/94 62 straipsnio 1 dalis“

Byloje T‑85/07

Gabel Industria Tessile SpA, įsteigta Rovellasca (Italija), atstovaujama advokato A. Petruzzelli,

ieškovė,

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą O. Montalto ir L. Rampini,

atsakovę,

kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis:

Creaciones Garel, SA, įsteigta Logroño (Ispanija),

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2007 m. sausio 25 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 960/2006‑2), susijusio su protesto procedūra tarp Creaciones Garel, SA ir Gabel Industria Tessile SpA,

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová (pranešėja), teisėjai K. Jürimäe ir S. Soldevila Fragoso,

posėdžio sekretorė B. Pastor, kanclerio pavaduotoja,

susipažinęs su 2007 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu,

atsižvelgęs į 2007 m. liepos 4 d. Pirmosios instancijos kanceliarijoje gautą atsiliepimą į ieškinį,

atsižvelgęs į 2007 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo šalims raštu pateiktus klausimus,

atsižvelgęs į 2007 m. gruodžio 19 ir 20 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktas šalių pastabas,

įvykus 2008 m. sausio 30 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Bylos aplinkybės

1        2004 m. balandžio 2 d. ieškovė Gabel Industria Tessile SpA, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL 1994, L 11, p. 1), Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pateikė Bendrijos prekių ženklo paraišką.

2        Prekių ženklas, dėl kurio pateikta registracijos paraiška, yra žodinis žymuo GABEL.

3        Prekės, kurioms buvo pateikta prekių ženklo registracijos paraiška, priklauso peržiūrėtos ir pataisytos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 24 ir 25 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų apibūdinamos taip:

–        24 klasė: „Audiniai, antklodės ir staltiesės, kelioniniai kilimėliai, paklodės, pagalvės užvalkalai, rankšluosčiai, vonios kempinės, lovatiesės, dygsniuotos antklodės, pūkinės antklodės, vonios kambario skalbiniai“;

–        25 klasė: „Drabužiai, įskaitant aulinius batus, avalynę ir šlepetes“.

4        Registracijos paraiška buvo paskelbta 2005 m. sausio 10 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 2/05.

5        2005 m. balandžio 6 d. Creaciones Garel, remdamasis Reglamento Nr. 40/94 42 straipsniu, pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos.

6        Protestas buvo grindžiamas galimybe supainioti Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme prašomą įregistruoti prekių ženklą su keliais ankstesniais prekių ženklais, t. y. devyniais Ispanijos prekių ženklais, šešiais tarptautiniais prekių ženklais ir dviem Bendrijos prekių ženklais. Pastarieji − tai, be kita ko, ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas Nr. 1806199 (toliau − ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas), įregistruotas 2005 m. sausio 5 d., kuris atrodo taip:

Image not found

7        Prekės, kurioms ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas buvo įregistruotas, priskiriamos Nicos sutarties 24, 25 ir 26 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų apibūdinamos taip:

–        24 klasė: „Audiniai ir tekstilės gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; lovatiesės ir staltiesės“;

–        25 klasė: „Korsetai, liemenėlės, trumpos kelnės, kombinezonai ir glaustinukai“;

–        26 klasė: „Mezginiai, siuvinėtos medžiagos, nėriniai ir juostelės“.

8        2006 m. birželio 22 d. Sprendimu Protestų skyrius patenkino protestą, atmetė visą registracijos paraišką ir įpareigojo ieškovę atlyginti procedūros išlaidas. Protestų skyrius manė, kad dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo panašumo į ankstesnį vaizdinį Bendrijos prekių ženklą ir šių prekių ženklų žymimų prekių tapatumo yra galimybė suklaidinti Europos Sąjungos visuomenę. Be to, Protestų skyrius nusprendė, kad nėra pagrindo nagrinėti, ar protestą pateikusio asmens nurodyti ankstesni prekių ženklai iš tikrųjų buvo naudojami Bendrijoje Reglamento Nr. 40/94 15 ir 50 straipsnių prasme, nes jo sprendimas buvo grindžiamas vien ankstesniu vaizdiniu Bendrijos prekių ženklu, kuris įregistruotas mažiau nei prieš penkerius metus, ir todėl jam nebuvo taikoma ši sąlyga.

9        2006 m. liepos 12 d. laišku, susijusiu su registracijos paraiška, ieškovė informavo VRDT apie savo sprendimą susiaurinti 25 klasei priskiriamų prekių sąrašą taip: „<…> vietoj „drabužiai, įskaitant aulinius batus, avalynė ir šlepetės“ <...> apriboti savo prekes vien „chalatais“, priskiriamais 25 klasei.“

10      2006 m. liepos 17 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57?62 straipsniais, pateikė apeliaciją VRDT dėl Protestų skyriaus sprendimo.

11      2007 m. sausio 25 d. Sprendimu (toliau − skundžiamas sprendimas), apie kurį ieškovei buvo pranešta 2007 m. sausio 29 d., VRDT antroji apeliacinė taryba panaikino Protestų skyriaus sprendimą, leido įregistruoti prašomą prekių ženklą 25 klasei priskiriamiems chalatams ir nurodė kiekvienai šaliai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

 Šalių reikalavimai

12      Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

–        iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo netiesiogiai atmetama Bendrijos prekių ženklo paraiška 24 klasei priskiriamoms prekėms,

–        patvirtinti skundžiamą sprendimą įregistruoti prekių ženklą 25 klasei priskiriamiems chalatams,

–        įpareigoti VRDT įregistruoti prekių ženklą, dėl kurio pateikta registracijos paraiška, 24 klasei priskiriamoms prekėms ir chalatams, priskiriamiems 25 klasei,

–        pripažinti, kad ankstesni protestą pateikusio asmens prekių ženklai, išskyrus ankstesnį vaizdinį Bendrijos prekių ženklą, nebuvo naudojami 24 klasei priskiriamoms prekėms ir kad tai yra piktnaudžiavimas šių prekių ženklų registracija Reglamento Nr. 40/94 15 ir 50 straipsnių prasme,

–        priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

13      VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

14      Savo pastabose, pateiktose atsakant į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus, kurie kanceliarijoje buvo gauti 2007 m. gruodžio 19 d., ieškovė pareiškė, kad nori atsiimti savo trečiąją reikalavimų dalį, ir Pirmosios instancijos teismas tai pažymėjo posėdžio protokole.

 Dėl priimtinumo

15      Kadangi ieškinio priimtinumo sąlygos yra viešosios tvarkos klausimas, Pirmosios instancijos teismas gali jas nagrinėti ex officio, o jo kontrolė šiuo požiūriu neapsiriboja vien šalių nurodytu nepriimtinumu (1986 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Les Verts prieš Parlamentą, 294/83, Rink. p. 1339, 19 punktas; 1996 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Stott prieš Komisiją, T‑99/95, Rink. p. II‑2227, 22 punktas ir 2006 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Telefónica prieš VRDT – Branch (emergia), T‑172/04, Rink. p. II‑0000, 22 punktas).

16      Savo antrąja reikalavimų dalimi ieškovė prašo Pirmosios instancijos teismo patvirtinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek jis leidžia įregistruoti prašomą prekių ženklą 25 klasei priskiriamiems chalatams. Savo ketvirtąja reikalavimų dalimi ji, be kita ko, prašo Pirmosios instancijos teismo pripažinti, kad protestą pateikusio asmens ankstesni prekių ženklai, išskyrus ankstesnį vaizdinį Bendrijos prekių ženklą, nebuvo naudojami prekėms, priskirtinoms 24 klasei, ir kad tai yra piktnaudžiavimas šių prekių ženklų registracija Reglamento Nr. 40/94 15 ir 50 straipsnių prasme.

17      Reikia konstatuoti, kad ieškovė savo antrąja ir ketvirtąja reikalavimų dalimi siekia, kad Pirmosios instancijos teismas priimtų patvirtinantį sprendimą arba sprendimą dėl pripažinimo. Tačiau iš Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 2 ir 3 dalių išplaukia, kad Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu siekiama, kad būtų išnagrinėtas Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumas, ir prireikus, kad jie būtų panaikinti ar pakeisti (2004 m. spalio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vedial prieš VRDT, C‑106/03 P, Rink. p. I‑9573, 28 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo eCopy prieš VRDT (ECOPY), T‑247/01, Rink. p. II‑5301, 46 punktą ir 2007 m. lapkričio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SAEME prieš VRDT–Racke (REVIAN’s), T‑407/05, Rink. p. II‑0000, 65 punktą), todėl tokių sprendimų atžvilgiu negalima priimti patvirtinančių sprendimų ar sprendimų dėl pripažinimo.

18      Tad ieškovės reikalavimų antroji ir ketvirtoji reikalavimų dalys turi būti atmestos kaip nepriimtinos.

 Dėl esmės

19      Pagrįsdama savo pirmąją reikalavimų dalį, kuria siekiama panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakoma įregistruoti prašomą prekių ženklą 24 klasei priskiriamoms prekėms, ieškovė nurodo tris pagrindus. Pirmasis pagrindas iš esmės susijęs su tuo, kad Apeliacinė taryba neįvykdė jai priklausančios pareigos ? pareikšti aiškią nuomonę dėl registracijos paraiškos 24 klasei priskiriamoms prekėms. Antrasis pagrindas yra susijęs su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu. Trečiasis pagrindas grindžiamas to paties reglamento 15 ir 50 straipsnių pažeidimu, apibrėžiamu kaip piktnaudžiavimas nagrinėjamo prekių ženklo registracija.

20      Pirmiausia reikia priminti, kad, remiantis Reglamento Nr. 40/94 62 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa „išnagrinėjusi apeliacijos leistinumą, Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacijos“. Ši pareiga turi būti suvokiama taip, kad Apeliacinė taryba turi nuspręsti dėl visos kiekvienos jai suformuluoto reikalavimo dalies ją patenkinant arba atmetant kaip nepriimtiną, arba atmetant dėl esmės (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Kaul, C‑29/05 P, Rink. p. I‑2213, 56 ir 57 punktus). Kadangi šios pareigos pažeidimas gali turėti įtakos Apeliacinės tarybos sprendimo turiniui, tai yra esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas, kurį Pirmosios instancijos teismas gali konstatuoti ex officio.

21      Šiuo atveju reikia ex officio nagrinėti, ar skundžiamame sprendime Apeliacinė taryba nusprendė dėl ieškovės reikalavimų, nukreiptų prieš Protestų skyriaus atsisakymą įregistruoti prekių ženklą, dėl kurio pateikta registracijos paraiška, 24 klasei priskiriamoms prekėms.

22      Šios bylos šalys sutaria, kad Apeliacinė taryba skundžiamame sprendime netiesiogiai nusprendė dėl jų reikalavimų. VRDT priduria, kad Apeliacinė taryba praktiškai patvirtinto Protestų skyriaus sprendimą šiuo atžvilgiu. Šalys taip pat sutaria, kad šis atsisakymas buvo motyvuotas galimybe supainioti Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, kurią lemia ankstesnio vaizdinio Bendrijos prekių ženklo panašumas į prašomą įregistruoti prekių ženklą arba šiais dviem prekių ženklais žymimų prekių tapatumas ar panašumas. Atsakydamos į Pirmosios instancijos teismo rašytinį klausimą, susijusį su galimu Apeliacinės tarybos nuomonės nepareiškimu dėl atsisakymo registruoti prašomą prekių ženklą 24 klasei priskiriamoms prekėms, šalys tik patvirtinto savo ankstesnius argumentus.

23      Vis dėlto pirmiausia reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas, kuriuo Apeliacinė taryba panaikino Protestų skyriaus sprendimą atmesti registracijos paraišką, neleidžia manyti, kaip teigia VRDT, kad ji netiesiogiai patvirtino minėtą sprendimą atsisakyti registruoti prašomą prekių ženklą 24 klasei priskiriamoms prekėms.

24      Be to, reikia pažymėti, kad jokiame kitame skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies punkte akivaizdžiai nėra leidžiama arba neatmetama prašomo įregistruoti prekių ženklo registracija 24 klasei priskiriamoms prekėms. Skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktu iš esmės tik leidžiama įregistruoti prašomą prekių ženklą 25 klasei priskiriamų „chalatų“ atžvilgiu. Tačiau kadangi Apeliacinės tarybos sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiškinama faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis jis yra būtinai grindžiamas, kontekste, šiuo atveju reikia išnagrinėti, ar skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas, skaitomas atsižvelgiant į sprendimo motyvus, gali būti aiškinamas taip, kad jame taip pat nurodomas netiesioginis atmetimas arba atsisakymas įregistruoti prašomą prekių ženklą registracijos paraiškoje nurodytoms 24 klasei priskiriamoms prekėms.

25      Ieškovė nenurodė jokios aplinkybės, kuri pagrįstų jos teiginius, kad Apeliacinė taryba skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glaustai nurodė jos atsisakymą įregistruoti prašomą prekių ženklą 24 klasei priskiriamoms prekėms. Tačiau iš skundžiamo sprendimo 16 punkto išplaukia, jog Apeliacinė taryba manė, kad po to, kai buvo priimtas Protestų skyriaus sprendimas, ieškovė susiaurino savo registracijos paraiškoje nurodytas prekes, palikdama tik 25 klasei priskiriamus chalatus. Be to, iš kitų dviejų skundžiamo sprendimo punktų išplaukia, kad Apeliacinė taryba manė, jog 25 klasei priskiriami chalatai buvo vienintelės jos nagrinėjamos prekės.

26      Todėl reikia išnagrinėti, ar šios bylos aplinkybėmis Apeliacinė taryba galėjo teisingai padaryti išvadą dėl tokio registracijos paraiškos ribojimo ir todėl apriboti jos nagrinėjimą vien 25 klasei priskiriamų chalatų atžvilgiu. Kaip tai patvirtino VRDT atsakydama į rašytinį Pirmosios instancijos teismo klausimą, skundžiamo sprendimo 16 punktas grindžiamas 9 punkte minimu ieškovės 2006 m. liepos 12 d. laišku. Šis laiškas, kuriame neminimos registracijos paraiškoje nurodytos 24 klasei priskiriamos prekės, vis dėlto negalėjo būti aiškinamas taip, kad jis išreiškė ieškovės valią atsisakyti registracijos paraiškos minėtų prekių atžvilgiu. Todėl darytina išvada, kad Apeliacinei tarybai pateikta ieškovės apeliacija buvo nukreipta prieš visą Protestų skyriaus sprendimą, įskaitant atsisakymą įregistruoti prekių ženklą, dėl kurio pateikta registracijos paraiška, 24 klasei priskiriamoms prekėms, o ne prieš šio sprendimo dalį.

27      Todėl, atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį ir motyvus, reikia daryti išvadą, kad Apeliacinė taryba nenusprendė dėl jai pateiktos apeliacijos tiek, kiek ji susijusi su Protestų skyriaus atsisakymu įregistruoti prašomą prekių ženklą 24 klasei priskiriamoms prekėms, ir kuri dėl to pažeidė Reglamento Nr. 40/94 62 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą, nes ieškovė iš anksto neatsisakė nuo prekių ženklo registracijos minėtoms prekėms.

28      Nors Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 3 dalis suteikia Pirmosios instancijos teismui teisę pakeisti Apeliacinių tarybų sprendimus, šia galimybe iš principo galima pasinaudoti tik tada, kai byloje gali būti priimtas sprendimas. Šiuo atveju aplinkybė, kad Apeliacinė taryba nepareiškė nuomonės dėl vienos reikalavimų dalies, nereiškia, kad taip yra šioje byloje. Skundžiamo sprendimo pakeitimas reikalautų, kad Pirmosios instancijos teismas pirmą kartą įvertintų reikalavimų, dėl kurių Apeliacinė taryba nepareiškė nuomonės, esmę. Tačiau toks vertinimas nepriklauso Pirmosios instancijos teismo kompetencijai, apibrėžtai Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 2 ir 3 dalyse (žr. šio sprendimo 17 punktą).

29      Remiantis prieš tai išdėstytomis aplinkybėmis, reikia konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esminį procedūrinį reikalavimą, pagal kurį Apeliacinė taryba turėjo nuspręsti dėl Protestų skyriaus atsisakymo įregistruoti prašomą prekių ženklą 24 klasei priskiriamoms prekėms, ir kad jis dėl šio pažeidimo, nenagrinėjant ieškovės pagrindžiant jos pirmąją reikalavimų dalį nurodytų pagrindų, turi būti visas panaikintas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

30      Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

31      Šiuo atveju ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti. Tačiau reikia atsižvelgti į procedūros pažeidimą priimant skundžiamą sprendimą. Kadangi dėl to Pirmosios instancijos teismas panaikina skundžiamą sprendimą, turi būti laikoma, kad VRDT reikalavimai nebuvo patenkinti. Tokiomis aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2007 m. sausio 25 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R  960/2006-2).

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Gabel Industria Tessile SpA ir VRDT padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Pelikánová

Jürimäe

Soldevila Fragoso

Paskelbta viešame posėdyje Liuksemburge.

Kancleris

 

      Pirmininkas

E. Coulon

 

      I. Pelikánová


* Proceso kalba: italų.