Byla T‑570/10

Environmental Manufacturing LLP

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą
(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo, vaizduojančio vilko galvą, paraiška – Ankstesni vaizdiniai tarptautiniai ir nacionaliniai prekių ženklai „WOLF Jardin“ ir „Outils WOLF“ – Santykiniai atmetimo pagrindai – Kenkimas ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui arba geram vardui – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Trečiųjų šalių pastabos ir protestas – Protesto nagrinėjimas – Ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymas – Naudojimas iš dalies – Poveikis

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus gerą vardą turinčio prekių ženklo savininko protestas – Ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms – Sąlygos – Nesąžiningas pasinaudojimas ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu – Kenkimas ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui ar geram vardui – Atitinkama visuomenė

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus gerą vardą turinčio prekių ženklo savininko protestas – Ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms – Sąlygos – Ryšys tarp prekių ženklų – Vertinimo kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus gerą vardą turinčio prekių ženklo savininko protestas – Ankstesnio gerą vardą turinčio prekių ženklo apsauga, kurios taikymas išplėstas nepanašioms prekėms arba paslaugoms – Apsauga, suteikta ir žymens naudojimo tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms atveju – Kenkimas ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis)

1.      Nors naudojimo iš dalies sąvokos tikslas – nepanaikinti prekių ženklų, kurie nebuvo naudoti žymint konkrečią prekių kategoriją, panaudojimo galimybių, vis dėlto dėl jos iš ankstesnio prekių ženklo savininko negali būti atimta visa prekių, nors ir nesančių absoliučiai tapačių prekėms, kurių atžvilgiu naudojimas iš tikrųjų buvo įrodytas, ar iš esmės skirtingų ir priklausančių tai pačiai grupei, kuri gali būti suskirstyta tik savavališkai, apsauga. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad prekių ženklo savininkui praktiškai neįmanoma įrodyti prekių ženklo naudojimo žymint visas įsivaizduojamas su įregistravimu susijusių prekių rūšis. Todėl „prekių ar paslaugų dalies“ sąvoka negali apimti visų parduodamų panašių prekių ar paslaugų atmainų, o tik prekes ir paslaugas, kurios yra pakankamai skirtingos, kad sudarytų logiškas kategorijas arba pakategores.

(žr. 21 punktą)

2.      Visuomenė, į kurią reikia atsižvelgti pagal Reglamento Nr. 207/2209 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 5 dalį, skiriasi pagal ankstesnio prekių ženklo savininko nurodyto kenkimo rūšį. Iš tikrųjų, viena vertus, prekių ženklo skiriamasis požymis ir geras vardas turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kaip juos suvokia atitinkama visuomenė, sudaryta iš vidutinių prekių ar paslaugų, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas, vartotojų, kurie yra pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs. Todėl toks kenkimas, kai pakenkiama ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui arba jo geram vardui, turi būti vertinamas atsižvelgiant į vidutinį prekių ar paslaugų, kurioms įregistruotas šis prekių ženklas, vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus. Kita vertus, kalbant apie kenkimą nesąžiningai naudojantis ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu, toks kenkimas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad tai, kas uždrausta, yra nauda, kurią vėlesnio prekių ženklo savininkas gauna iš šio prekių ženklo, turi būti vertinamas atsižvelgiant į vidutinį prekių ar paslaugų, kurioms įregistruotas vėlesnis prekių ženklas, vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus.

(žr. 32 punktą)

3.      Tam, kad būtų taikoma Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta apsauga, nebūtina konstatuoti, kad atitinkami prekių ženklai yra tiek panašūs, kad suinteresuotoji visuomenė gali juos supainioti. Pakanka, kad dėl šių ženklų panašumo laipsnio suinteresuotoji visuomenė nustatytų tarp jų ryšį. Šio ryšio buvimas turi būti vertinamas visapusiškai, atsižvelgiant į visus svarbius su byla susijusius veiksnius, kaip antai prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnį, prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra atitinkamai įregistruoti, pobūdį, įskaitant šių prekių ar paslaugų panašumo ar nepanašumo laipsnį bei suinteresuotąją visuomenę, ankstesnio prekių ženklo gero vardo stiprumą, ankstesniam prekių ženklui būdingo ar dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio laipsnį, galimybės suklaidinti visuomenę buvimą.

(žr. 36, 37, 41 punktus)

4.      Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 5 dalimi gali būti grindžiamas protestas, pareikštas tiek dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos, kurioje nurodomos prekės ir paslaugos, netapačios ankstesniu prekių ženklu žymimoms prekėms ar paslaugoms arba nepanašios į jas, tiek dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos, kurioje nurodomos prekės, tapačios ankstesniu prekių ženklu žymimoms prekėms arba panašios į jas.

Tai, kad konkurentai naudoja tam tikra prasme panašius žymenis tapačioms arba panašioms prekėms, kliudo atitinkamai visuomenei iš karto susieti nagrinėjamus žymenis ir prekes, dėl to gali būti pakenkta ankstesnio prekių ženklo galėjimui identifikuoti prekes, kurioms jis buvo įregistruotas, kaip pagamintas minėto prekių ženklo savininko.

(žr. 61 ir 62 punktus)