2023 m. liepos 20 d. Sąd Najwyższy (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje G.T. / T. S.A.

(Byla C-455/23, Garera¹ )

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Najwyższy

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: G.T.

Kita kasacinio proceso šalis: T. S.A.

Prejudiciniai klausimai

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendime W. Ż., C-487/19, pateiktą išaiškinimą, turi būti aiškinama taip, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo paskyrimas be jo sutikimo laikinai nagrinėti bylas kitoje Aukščiausiojo Teismo kolegijoje pažeidžia teisėjų nepašalinamumo ir nepriklausomumo principus pagal analogiją su bendrosios kompetencijos teismo teisėjo perkėlimu tarp dviejų to paties teismo skyrių, kai:

Aukščiausiojo Teismo teisėjas paskiriamas nagrinėti bylas, kurios ratione materiae skiriasi nuo bylų, teismingų kolegijai, kurioje jis paprastai dirba,

teisėjui neužtikrinama Sprendimo W.Ż., C-487/19, 118 punkte nurodytus reikalavimus atitinkanti galimybė apskųsti teismui sprendimą dėl tokio paskyrimo,

Aukščiausiojo Teismo pirmojo pirmininko įsakymą dėl paskyrimo nagrinėti bylas kitoje kolegijoje ir Izba Cywilna Sądu Najwyższego (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija) darbui vadovaujančio pirmininko įsakymą dėl konkrečių bylų priskyrimo priėmė asmenys, paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir byloje W. Ż., C-487/19, o remiantis ligšioline jurisprudencija teismo procesai, kuriuose dalyvauja tokie asmenys, yra negaliojantys arba pažeidžia EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintą šalies teisę į teisingą bylos nagrinėjimą,

teisėjo paskyrimas be jo sutikimo nustatytą laikotarpį nagrinėti bylas kitoje Aukščiausiojo Teismo kolegijoje nei ta, kurioje jis paprastai dirba, paliekant jam pareigą nagrinėti bylas pastarojoje kolegijoje, neturi jokio pagrindo nacionalinėje teisėje,

paskiriant teisėją be jo sutikimo nustatytą laikotarpį nagrinėti bylas kitoje Aukščiausiojo Teismo kolegijoje nei ta, kurioje jis dirba, pažeidžiamas 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir tarybos Direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų¹ 6 straipsnio b punktas?

Neatsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad teismas, sudarytas Aukščiausiojo Teismo pirmojo pirmininko įsakymu dėl paskyrimo nagrinėti bylas kitoje Aukščiausiojo Teismo kolegijoje ir Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos darbui vadovaujančio pirmininko įsakymu dėl konkrečių bylų priskyrimo nagrinėti, priimtais asmenų, paskirtų Aukščiausiojo Teismo teisėjais tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip byloje W. Ż., C-487/19, nėra „pagal įstatymą įsteigtas teismas“ kai pagal ligšiolinę jurisprudenciją teismo procesai, kuriuose dalyvauja taip paskirti asmenys, yra negaliojantys arba pažeidžia EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintą šalies teisę į teisingą bylos nagrinėjimą?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai arba į antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad taip įsteigtas teismas nėra „pagal įstatymą įsteigtas teismas“, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti aiškinami taip, kad į pirmajame ir antrajame klausimuose nurodytu būdu sudaryto teismo sudėtį paskirti teisėjai gali atsisakyti atlikti veiksmus jiems priskirtoje byloje, įskaitant sprendimo priėmimą, ir laikyti niekiniais įsakymus dėl jų paskyrimo į kitą Aukščiausiojo Teismo kolegiją ir konkrečių bylų priskyrimo, o gal jie turi priimti sprendimą byloje ir palikti šalims nuspręsti, ar tą sprendimą skųsti dėl šalies teisės į bylos nagrinėjimą ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio reikalavimus atitinkančiame teisme pažeidimo?

____________

¹ Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.

¹ OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381.