PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2009 m. lapkričio 19 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Bendrijos prekių ženklas CANNABIS – Absoliutus atmetimo pagrindas – Apibūdinamasis požymis – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas ir 51 straipsnio 1 dalies a punktas (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas ir 52 straipsnio 1 dalies a punktas)“
Byloje T‑234/06
Giampietro Torresan, gyvenantis Rotenburge (Šveicarija), atstovaujamas advokato G. Recher,
ieškovas,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą P. Bullock ir O. Montalto,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme,
Klosterbrauerei Weissenohe GmbH & Co. KG, įsteigta Weissenohe (Vokietija), atstovaujama advokatų A. Masetti Zannini de Concina, M. Bucarelli ir R. Cartella,
įstojusi į bylą šalis,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2006 m. birželio 29 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 517/2005‑2), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Klosterbrauerei Weissenohe GmbH & Co. KG ir Giampietro Torresan,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro teisėjai I. Pelikánová, K. Jürimäe ir S. Soldevila Fragoso (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2006 m. rugsėjo 4 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2006 m. lapkričio 27 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2007 m. sausio 26 d.,
atsižvelgęs į Pirmosios instancijos teismo kolegijų sudėties pakeitimą,
įvykus 2009 m. gegužės 5 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1999 m. vasario 12 d. ieškovas Giampietro Torresan, remdamasis 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo CANNABIS.
3 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, yra priskirtos peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 32, 33 ir 42 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:
– „alus“, priskirtas 32 klasei;
– „vynas, spiritiniai gėrimai, likeriai, putojantys gėrimai, putojantis vynas, šampanas“, priskirti 33 klasei;
– „maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugos, restoranai, savitarnos restoranai, alaus barai, ledainės, picerijos“, priskirti 42 klasei.
4 2003 m. balandžio 16 d. Bendrijos prekių ženklas CANNABIS įregistruotas numeriu 1073949.
5 2003 m. birželio 27 d. įstojusi į bylą šalis Klosterbrauerei Weissenohe GmbH & Co. KG pagal Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir 7 straipsnio 1 dalies c punktą (dabar – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punktas ir 7 straipsnio 1 dalies c punktas) pateikė prašymą pripažinti prekių ženklo CANNABIS registraciją negaliojančia, kiek ji susijusi su 32 ir 33 klasių prekėmis.
6 2005 m. kovo 9 d. sprendimu Anuliavimo skyrius Bendrijos prekių ženklo registraciją, kiek ji susijusi su Nicos sutarties 32 ir 33 klasėms priskirtoms prekėmis, pripažino negaliojančia, nusprendęs, kad prekių ženklas CANNABIS buvo apibūdinamasis pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą.
7 2005 m. balandžio 29 d. ieškovas pareiškė apeliaciją, kuria prašė panaikinti šį sprendimą. 2006 m. birželio 29 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją. Ji visų pirma nusprendė, kad žodis „cannabis“ bendrinėje kalboje reiškia arba pluoštinį augalą, arba narkotinę medžiagą ir kad paprasto vartotojo požiūriu tai yra aiški ir tiesioginė 32 ir 33 klasių prekių savybių nuoroda.
Šalių reikalavimai
8 Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– patvirtinti Bendrijos prekių ženklo CANNABIS registraciją 32 ir 33 klasių prekėms,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
9 VRDT ir įstojusi į bylą šalis Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
10 Per posėdį ieškovas pareiškė atsisakantis antrojo reikalavimo, ir tai buvo įrašyta į posėdžio protokolą.
Dėl teisės
11 Ieškovas grindžia ieškinį vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punkto ir 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu. Be to, įstojusi į bylą šalis nurodo du pagrindus, susijusius, pirma, su Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punkto ir 7 straipsnio 1 dalies g punkto pažeidimu ir, antra, su to paties reglamento 51 straipsnio 1 dalies a punkto ir 7 straipsnio 1 dalies f punkto pažeidimu.
Šalių argumentai
12 Ieškovas nurodo, kad prekių ženklas CANNABIS turi skiriamąjį požymį, nes yra kartu ir bendrinis pavadinimas, ir visiškai išgalvotas prekių ženklas, neturintis jokio, net ir netiesioginio, ryšio su alumi ir gėrimais apskritai. Kaip bendrinis pavadinimas, žodis „cannabis“ (liet. k. „kanapė“) yra žydinčio augalo, iš kurio gaunami tam tikri narkotikai ir gali būti gaunamos tam tikros gydomosios medžiagos, mokslinis pavadinimas. Žymuo CANNABIS Italijos rinkoje egzistuoja nuo 1996 m., o nuo 1999 m. – kaip Bendrijos prekių ženklas Nicos sutarties 32 ir 33 klasių prekėms žymėti. Jis tapo gerai žinomas Bendrijos mastu.
13 Ieškovas mano, jog žodis „cannabis“ nėra įprastas alaus ar 33 klasei priskirtų alkoholinių gėrimų žymėjimo būdas. Viena vertus, atsižvelgiant į 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (OL L 109, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 75) ir 1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvą 88/388/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis, suderinimo (OL L 184, p. 61; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 9 t., p. 233), kanapė turėtų būti laikoma ne maisto, o veikiau narkotine ir psichotropine medžiaga, o tai, pasak ieškovo, pašalina bet kokią teisėto naudojimo Bendrijoje galimybę. Kita vertus, kaip matyti iš įvairiuose žodynuose pateikiamų apibrėžčių, šis žodis bendrai suprantamas kaip nurodantis narkotinę medžiagą, gautą iš to paties pavadinimo augalo.
14 Ieškovas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju alus CANNABIS yra aromatizuotas alus, sudarytas vien iš teisėtų ir leistinų žaliavų. Aluje ir alkoholiniuose gėrimuose apskritai, kaip maisto produktuose, negali būti draudžiamų medžiagų, pvz., narkotikų. Vadinasi, atitinkama visuomenė negali iš karto ir nemąstydama nustatyti tiesioginio ir konkretaus ryšio tarp prekių, kurioms įregistruotas prekių ženklas, ir žymens CANNABIS, kaip reikalaujama pagal nusistovėjusią teismų praktiką.
15 Ieškovas tvirtina, kad prekių ženklas CANNABIS negali būti laikomas apibūdinamuoju, nes iš tikrųjų žymuo CANNABIS yra užuominą darantis žodis, skirtas atkreipti vartotojų dėmesį ir galintis sukelti minčių apie malonumą, atitrūkimą ar atsipalaidavimą. Dėl „paradoksalaus“ ir „hiperboliško“ pranešimo, kuris būdingas ir kitiems prekių ženklams, pvz., OPIUM arba COCA-COLA, ieškovas tvirtina, kad visiems šiems prekių ženklams turėtų būti taikoma vienoda vertinimo skalė, o nagrinėjamo Bendrijos prekių ženklo panaikinimas remiantis tokiais argumentais pažeidžia bendrąjį vienodo vertinimo principą.
16 Ieškovas taip pat nesutinka su ginčijamame sprendime vartojama paprasto vartotojo sąvoka: jis nėra nei narkotikų vartotojas, ieškantis panašių pojūčių į patiriamus vartojant kanapes, nei „nuolat alkoholį vartojantis asmuo“. Ieškovas mano, kad paprastas vartotojas yra alaus mėgėjas, kurio įžvalgumo, rūpestingumo ir atsargumo lygis atitinka vidutinį klientų, kuriems skirta ši prekė, tipą. Jis taip pat tvirtina, jog reikia išsiaiškinti, ar pirkdamas CANNABIS prekių ženklu pažymėtą gėrimą informuotas vartotojas iš karto galvoja, kad tikrai perka kanapes. Šiuo atveju, ieškovo nuomone, paprastas vartotojas etiketėje patikrins, kokios šio produkto sudedamosios dalys. Vadinasi, žodį „cannabis“ kaip aiškią ir tiesioginę nagrinėjamų prekių kokybės nuorodą suprastų tik blogai informuotas vartotojas.
17 Galiausiai ieškovas daro išvadą, kad šiuo atveju nagrinėjamas prekių ženklas negali būti laikomas apibūdinamuoju, nes, pirma, nėra jokio tiesioginio ir faktinio ryšio tarp šio prekių ženklo ir Nicos sutarties 32 ir 33 klasėms priskirtų prekių ir, antra, negalima pagrįstai manyti, kaip to reikalauja teismų praktika, jog remiantis protingumo kriterijais toks ryšys bus nustatytas ateityje. Aplinkybė, jog netolimoje ateityje bus panaikintas draudimas naudoti kanapes, tėra asmeninė VRDT nuomonė ir negali būti laikoma atitinkančia reikalavimą dėl protingos galimybės ateityje nustatyti ryšį tarp prekių ženklo CANNABIS ir nagrinėjamų prekių.
18 VRDT ir įstojusi į bylą šalis nesutinka nė su vienu ieškovo argumentu.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
19 Pirmiausia reikia pažymėti, kad žodis „cannabis“, kaip ginčijamo sprendimo 22 punkte konstatavo Apeliacinė taryba, turi tris galimas reikšmes. Pirma, žodis „cannabis“ reiškia pluoštinį augalą, kurio bendras rinkos organizavimas reglamentuojamas Bendrijos lygiu ir kurio gamybai taikomi labai griežti reikalavimai dėl tetrahidrokanabinolio (THC) – veikliosios kanapių medžiagos – kiekio, negalinčio viršyti 0,2 % ribos (žr. iš dalies pakeisto 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1251/1999 dėl tam tikrų lauko kultūrų augintojų paramos sistemos sukūrimo (OL L 160, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 322) 5a straipsnį ir 1999 m. spalio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2316/1999, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1251/1999 taikymo taisykles (OL L 280, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 26 t., p. 362), su pakeitimais, padarytais 2004 m. vasario 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 206/2004 (OL L 34, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 42 t., p. 379), 7b straipsnį). Antra, žodis „cannabis“ reiškia daugelyje valstybių narių draudžiamą narkotinę medžiagą. Trečia, jis žymi medžiagą, dėl kurios naudojimo gydymo tikslams diskutuojama, kaip matyti iš Komisijos atsakymo į 2002 m. sausio 23 d. rašytinį klausimą Nr. E‑0039/02 (OLC 147 E, p. 232).
20 Toliau reikia pabrėžti, kad, remiantis dviem VRDT pateiktais mokslo tyrimais, kanapės, kitaip dar vadinamos pluoštinėmis kanapėmis, naudojamos maisto sektoriuje įvairiais pavidalais (aliejai, nuovirai) ir įvairiuose gaminiuose (arbatos, tešlos gaminiai, kepiniai, alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai ir kt.). Tai patvirtina ir įstojusios į bylą šalies pateikti dokumentai, kuriuose konstatuojama, jog pluoštinės kanapės naudojamos gaminant tam tikrus maisto produktus ir tam tikrus gėrimus. Atlikti šių produktų toksikologiniai tyrimai rodo, kad THC koncentracija juose labai menka, gerokai mažesnė nei minėta 0,2 % riba, ir todėl jie neturi psichotropinio poveikio.
21 Galiausiai, kitaip nei teigiama ieškovo argumentuose, iš Direktyvos 88/388 4 straipsnio matyti, jog naudoti kvapiąsias medžiagas, kuriose nėra toksiškai pavojingo kurio nors elemento ar medžiagos kiekio, yra leidžiama.
22 Taigi šios nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, priešingai nei nurodoma ieškovo argumentuose, jog, pirma, žodis „cannabis“ reiškia ne vien narkotikus bei tam tikras gydomąsias medžiagas ir, antra, pluoštinės kanapės yra teisėtai naudojamos gaminant maisto produktus ir gėrimus. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas konstatuota, reikia išnagrinėti, ar žodinis prekių ženklas CANNABIS apibūdina Nicos sutarties 32 ir 33 klasei priskirtas prekes, kurioms jis įregistruotas.
23 Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte draudžiama kaip prekių ženklus registruoti žymenis ir nuorodas, kurie prekyboje gali būti naudojami „žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, ar kitoms prekių ar paslaugų savybėms“. Šie apibūdinamieji žymenys negali atlikti prekių ženklams būdingos kilmės nuorodos funkcijos (2003 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Wrigley, C‑191/01 P, Rink. p. I‑12447, 31 punktas; 2008 m. balandžio 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Eurocopter prieš VRDT (STEADYCONTROL), T‑181/07, 35 punktas ir 2009 m. sausio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hansgrohe prieš VRDT (AIRSHOWER), T‑307/07, 22 punktas).
24 Atsižvelgiant į tai, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti žymenys ir nuorodos yra tokie, kurie, įprastai naudojami, suinteresuotosios visuomenės supratimu, gali žymėti prekę ar paslaugą, kurioms prašoma registracijos, arba tiesiogiai, arba nurodydami kurią nors iš pagrindinių jų savybių (2007 m. birželio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Europig prieš VRDT (EUROPIG), T‑207/06, Rink. p. II‑1961, 26 punktas; 2008 m. gegužės 21 d. Sprendimo Enercon prieš VRDT (E), T‑329/06, 21 punktas ir 2009 m. sausio 21 d. Sprendimo Korsch prieš VRDT (PharmaCheck), T‑296/07, 30 punktas).
25 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką žymuo laikomas apibūdinamuoju, jeigu yra pakankamai tiesioginė ir konkreti jo ir nagrinėjamų prekių ar paslaugų sąsaja, leidžianti suinteresuotajai visuomenei iš karto ir be papildomų svarstymų suvokti vienos iš nagrinėjamų prekių ir paslaugų savybių apibūdinimą (minėto Sprendimo EUROPIG 27 punktas ir minėto Sprendimo STEADYCONTROL 36 punktas).
26 Taip pat reikia priminti, kad žymens apibūdinamasis požymis gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į suinteresuotosios visuomenės suvokimą ir į atitinkamas prekes bei paslaugas (minėto Sprendimo STEADYCONTROL 38 punktas ir minėto Sprendimo E 23 punktas). Prekių ženklo apibūdinamasis požymis vertinamas prekių, kurioms įregistruotas prekių ženklas, atžvilgiu ir atsižvelgiant į preziumuojamą paprasto vartotojo, kuris yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, suvokimą apie ginčijamų prekių ir paslaugų kategoriją.
27 Nagrinėjamu atveju atitinkamos prekės yra alus, vynas, spirituoti gėrimai, likeriai, putojantys gėrimai, putojantis vynas ir šampanas. Taigi atitinkamą visuomenę sudaro paprastas šio tipo prekių vartotojas.
28 Kitaip nei teigia ieškovas, ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba paprasto vartotojo netapatina su narkotikų vartotoju, ieškančiu panašių pojūčių į patiriamus vartojant kanapes, arba su „nuolat alkoholį vartojančiu asmeniu“. Ginčijamo sprendimo 27 punkto teiginys dėl įspūdžio, kurį susidarys „perkantieji alų“, pamatę žodinį prekių ženklą CANNABIS, priskirtinas analizei, kurioje nagrinėjamas aptariamo prekių ženklo apibūdinamasis požymis alaus vartotojų požiūriu, o ne paprasto vartotojo apibrėžtis.
29 Atsižvelgiant į šį kontekstą, reikia nustatyti, ar paprastas vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, vien išvydęs CANNABIS žodiniu žymeniu kaip prekės ženklu pažymėtą gėrimą, be jokios papildomos informacijos galėtų pagalvoti, kad aptariamas prekių ženklas yra nagrinėjamų prekių savybių apibūdinimas.
30 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 27, 29 ir 30 punktų, egzistuoja materialus ryšys tarp žymens CANNABIS ir tam tikrų pirma minėtų prekių savybių. Kaip matyti iš VRDT ir įstojusios į bylą šalies pateiktų dokumentų, kanapės įprastai naudojamos gaminant daugelį maisto produktų, tarp jų – alų ir tam tikrus kitus gėrimus. Iš šių dokumentų taip pat matyti, kad kai kurios alaus rūšys, kurių sudėtyje yra kanapių, šiuo metu yra Europos maisto produktų rinkoje.
31 Be to, žodis „cannabis“ yra lotyniškas mokslo terminas, kuris, pirma, žinomas keliose Europos bendrijos kalbose, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 24 punkto ir kaip pats ieškovas tai nurodė savo ieškinyje, ir kurį, antra, žino plačioji visuomenė dėl plataus jo vartojimo žiniasklaidoje, o tai jį daro suprantamą tiksliniam vartotojui visoje Bendrijos teritorijoje (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2006 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Matratzen Concord, C‑421/04, Rink. p. I‑2303, 32 punktą).
32 Šios aplinkybės paaiškina, kad, išvydęs prekių ženklu CANNABIS pažymėtus kokį nors alkoholinį gėrimą arba alų, paprastas vartotojas iš karto ir be papildomų svarstymų suvoks, jog tai yra nagrinėjamų prekių savybių apibūdinimas, visų pirma – kanapių, kurios yra viena iš sudedamųjų dalių ir gali būti naudojamos jų gamyboje kaip kvapioji medžiaga, apibūdinimas.
33 Ši savybė nėra nesvarbi paprastam vartotojui. Kaip Apeliacinė taryba pažymėjo ginčijamo sprendimo 27 punkte, „perkantieji alų, pažymėtą prekių ženklu CANNABIS, jį pirks greičiausiai dėl to, kad bus įsitikinę, jog sudėtyje yra kanapių, ir juos vilios galimybė išgėrus šio gėrimo patirti tokius pačius ar bent jau panašius pojūčius kaip suvartojus kanapių kitokiu pavidalu“. Vadinasi, aplinkybė, jog kanapės gali būti viena iš alaus ar kitų alkoholinių gėrimų sudėtinių dalių, yra savybė, lemianti vartotojų apsisprendimą perkant, taigi ir esminė prekių, kurioms prekių ženklas įregistruotas, savybė, į kurią tikslinė visuomenė atsižvelgs.
34 Ieškovo argumentas, jog žymuo CANNABIS yra užuominą darantis žodis, skirtas atkreipti vartotojų dėmesį sukeliant minčių apie malonumą, atitrūkimą ar atsipalaidavimą, negali paneigti apibūdinamojo įspūdžio, kurį jiems kels šis žymuo. Vartotojams žodinis žymuo CANNABIS savaime yra paprasta ir tiesioginė vienos iš produktų, kuriems įregistruotas prekių ženklas, sudėtinių dalių nuoroda. Dėl šios priežasties žodinis žymuo CANNABIS aiškiai peržengia užuominos ribas ir patenka į apibūdinimo sritį. Vadinasi, šis žymuo turi būti laikomas apibūdinamuoju, o ne sukeliančiu minčių ar aliuzijų (šiuo klausimu žr. 2005 m. sausio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Deutsche Post EURO EXPRESS prieš VRDT (EUROPREMIUM), T‑334/03, Rink. p. II‑65, 37 punktą).
35 Be to, primintina, kad pagal teismų praktiką nėra būtina, jog prekių ženklą sudarantys žymenys ir nuorodos įregistravimo momentu būtų realiai naudojami apibūdinti tokias prekes arba paslaugas, kurioms jis įregistruotas, arba šių prekių ar paslaugų savybes. Kaip nurodyta pačiame Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto tekste, pakanka, kad šiuos žymenis ir nuorodas būtų galima naudoti šiems tikslams (minėto Sprendimo VRDT prieš Wrigley 32 punktas ir 2007 m. lapkričio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tegometall International prieš VRDT – Wuppermann (TEK), T‑458/05, Rink. p. II‑4721, 88 punktas).
36 Nagrinėjamu atveju pats žodis „cannabis“, naudojamas kaip prekių ženklas, galės būti laikomas apibūdinamuoju, jeigu faktiškai arba potencialiai nurodys vieną iš prekės savybių, t. y. vieną iš sudedamųjų dalių, kurios gali būti naudojamos gaminant aptariamus gėrimus. Kaip matyti iš teismų praktikos, žodis „cannabis“ potencialiai bus susijęs su viena iš aptariamų prekių savybių, jeigu protinga manyti, kad tokia sąsaja gali būti nustatyta ateityje (pagal analogiją žr. 2001 m. birželio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Telefon & Buch prieš VRDT (UNIVERSALTELEFONBUCH ir UNIVERSALKOMMUNIKATIONSVERZEICHNIS), T‑357/99 ir T‑358/99, Rink. p. II‑1705, 29 ir 30 punktus bei minėto Sprendimo AIRSHOWER 30 punktą). Atsižvelgiant į rinkoje jau egzistuojančią gėrimų, kurių sudėtyje yra kanapių, pasiūlą, reikia laikyti, kad nuo šiol žymuo CANNABIS gali žymėti vieną iš gaminant prekes, kurioms įregistruotas prekių ženklas, naudojamų sudedamųjų dalių.
37 Be to, pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką aplinkybė, jog žodis turi kelias reikšmes, nesvarbi nustatant jo apibūdinamąjį požymį. Todėl, priešingai nei teigiama ieškovo argumentuose, aplinkybė, jog žodis „cannabis“ gali turėti tris skirtingas reikšmes, negali turėti jokios įtakos nustatant jo apibūdinamąjį požymį. Kad būtų taikomas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas, pakanka tiesioginio ir konkretaus ryšio tarp vienos iš reikšmių ir atitinkamų prekių, kaip yra nagrinėjamu atveju (2004 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Campina Melkunie, C‑265/00, Rink. p. I‑1699, 38 punktas ir 2005 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Münchener Rückversicherungs-Gesellschaft prieš VRDT (MunichFinancialServices), T‑316/03, Rink. p. II‑1951, 33 punktas).
38 Iš viso to, kas minėta, matyti, jog žymuo CANNABIS nurodo augalą kanapę, kurį visuomenė gerai žino dėl plataus vartojimo žiniasklaidoje ir kuris naudojamas gaminant tam tikrus maisto produktus ir gėrimus. Taigi paprastas vartotojas iš karto ir be papildomų svarstymų nustatys ryšį tarp nagrinėjamo prekių ženklo ir prekių, kurioms įregistruotas prekių ženklas, savybių, o tai šį žymenį daro apibūdinamąjį.
39 Šios išvados negali paneigti kiti ieškovo nurodyti argumentai. Pirma, kaip nepagrįstą reikia atmesti ieškovo argumentą, jog prekių ženklui CANNABIS ir kai kuriems kitiems įregistruotiems prekių ženklams turėtų būti taikoma vienoda vertinimo skalė. Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punktas ir 7 straipsnio 1 dalies c punktas draustų teisėtai naudoti kitus minėtus prekių ženklus ir rėmimasis tokiu ryšiu galėtų lemti jų panaikinimą tik tuo atveju, jeigu ryšys tarp aptariamo žymens ir juo žymimų prekių būtų tiesioginis ir konkretus (šiuo klausimu žr. 2006 m. spalio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo PTV prieš VRDT (map&guide), T‑302/03, Rink. p. II‑4039, 50 punktą).
40 Antra, taip pat kaip nepagrįstas turi būti atmestas ieškovo argumentas, jog, atsižvelgiant į VRDT sprendimų priėmimo praktiką, Apeliacinė taryba pažeidė bendrąjį vienodo vertinimo principą. Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis vien Reglamentu Nr. 40/94, o ne VRDT sprendimų priėmimo praktika (2004 m. balandžio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Concept prieš VRDT (ECA), T‑127/02, Rink. p. II‑1113, 71 punktas ir 2009 m. gegužės 19 d. Sprendimo Euro-Information prieš VRDT (CYBERCREDIT, CYBERGESTION, CYBERGUICHET, CYBERBOURSE ir CYBERHOME), T‑211/06, T‑213/06, T‑245/06, T‑155/07 ir T‑178/07, Rink. p. II‑0000, 44 punktas). Be to, pagal nusistovėjusią teismų praktiką vienodo vertinimo principu negali būti remiamasi neteisėtumo atveju, nes niekas savo labui negali remtis kitų naudai padarytais neteisėtais veiksmais (2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo Sprendimo Streamserve prieš VRDT (STREAMSERVE), T‑106/00, Rink. p. II‑723, 67 punktas ir 2006 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Camper prieš VRDT – JC (BROTHERS by CAMPER), T‑43/05, 93–95 punktai).
41 Galiausiai, trečia, kaip neveiksmingas turi būti atmestas ieškovo teiginys, susijęs su prekių ženklo CANNABIS žinomumu. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju žymens žinomumas neturi jokios įtakos nustatant, ar aptariamas prekių ženklas yra apibūdinamasis. Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis) netaikyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto galima tik tuomet, jeigu vėliau aptariamas žymuo įgytų skiriamąjį požymį dėl naudojimo, tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra.
42 Nustačius apibūdinamąjį ryšį tarp aptariamo prekių ženklo ir juo žymimų prekių, reikia išnagrinėti, ar tas prekių ženklas turi kitų elementų, dėl kurių galėtų būti skiriamasis (2001 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT, C‑383/99 P, Rink. p. I‑6251, 39 punktas). Kaip jau konstatuota anksčiau, nagrinėjamu atveju tai yra paprastas žodinis prekių ženklas. Vadinasi, joks kitas prekių ženklą CANNABIS lydintis elementas negali paneigti jo apibūdinamojo požymio.
43 Šios išvados negali paneigti ir ieškovo argumentas dėl to, kad aluje ar kituose alkoholiniuose gėrimuose, kuriems įregistruotas nagrinėjamas prekių ženklas, nėra įstatymų draudžiamų sudedamųjų dalių. Iš tiesų ieškovo samprotavimuose šis argumentas yra paradoksalus. Kaip pabrėžė įstojusi į bylą šalis, arba aptariamų gėrimų sudėtyje yra ar gali būti kanapių ir todėl prekių ženklas CANNABIS yra apibūdinamasis, arba šiuose gėrimuose negali būti ir faktiškai nėra kanapių ir prekių ženklas CANNABIS tokiu atveju gali būti laikomas klaidinančiu, jei jis iš tiesų klaidina arba sukelia pakankamai rimtą galimybę suklaidinti vartotoją (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2006 m. kovo 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Emanuel, C‑259/04, Rink. p. I‑3089, 47 punktą). Šiuo klausimu reikėtų konstatuoti, jog tikslinis vartotojas bus priverstas manyti, kad prekės, kurioms įregistruotas prekių ženklas, turi savybę, kurios jos iš tiesų neturi, net atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju vartotojas etiketėje galėtų patikrinti, kokios sudedamosios dalys naudotos gaminant minėtus gėrimus.
44 Darytina išvada, kad atmetusi apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo dėl to, kad prekių ženklas CANNABIS yra apibūdinamasis, Apeliacinė taryba nepažeidė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto.
45 Taigi vienintelis ieškovo nurodytas pagrindas negali būti patvirtintas.
46 Todėl ieškinys turi būti atmestas, nesant reikalo nagrinėti įstojusios į bylą šalies nurodytų pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Giampietro Torresan padengia bylinėjimosi išlaidas.
Pelikánová | Jürimäe | Soldevila Fragoso |
Paskelbta 2009 m. lapkričio 19 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.