Language of document : ECLI:EU:F:2013:193

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 11 d.

Byla F‑142/12

A

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Socialinė apsauga – Nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinė liga – Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis – Dalinis nuolatinis invalidumas – Prašymas atlyginti žalą“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo A prašo, pirma, panaikinti 2012 m. sausio 11 d. Europos Komisijos sprendimą, pagal kurį jam pripažįstamas 20 % dalinis nuolatinis invalidumas (toliau – DNI) ir nustatoma jo profesinės ligos stabilizavimosi data – 2010 m. vasario 25 d., bei priteisti iš Komisijos įvairios žalos, patirtos dėl pernelyg ilgos procedūros, kuri baigta priėmus 2012 m. sausio 11 d. spendimą, ir profesinės ligos.

Sprendimas:      Panaikinti 2012 m. sausio 11 d. Europos Komisijos sprendimą baigti procedūrą, pradėtą pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį dėl A profesinės ligos. Priteisti iš Europos Komisijos A naudai 3 500 eurų sumą. Atmesti kitą ieškinio dalį. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos A bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Medicininis tyrimas – Medicinos komisijos diskrecija vertinti – Teisminė kontrolė – Ribos – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Medicininis tyrimas – Medicinos komisijai tenkanti pareiga motyvuoti – Apimtis – Nepakankamas ir prieštaringas motyvavimas – Teisinės pasekmės – Medicinos komisijos išvada pagrįsto sprendimo panaikinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Medicininis tyrimas – Paskyrimų tarnybos galimybė nukrypti nuo medicinos komisijos vertinimo – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis)

4.      Pareigūnų ieškiniai – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga imtis vykdymo priemonių – Žalingas ilgesnis laukimas dėl institucijos sprendimo neteisėtumo – Neturtinės žalos kompensavimas tinkamu atlyginimu

(SESV 266 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Fiksuoto dydžio išmoka pagal Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintą sistemą – Prašymas sumokėti papildomą kompensaciją, grindžiamas pažeidimu, dėl kurio institucijai gali kilti atsakomybė – Prašymo sumokėti papildomą kompensaciją vertinimas, kuriam reikalingas medicininis tyrimas – Nepriimtinumas per pagal Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytą tvarką vykdomą procedūrą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis)

1.      Kalbant apie Bendrųjų taisyklių dėl Sąjungos pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 22 straipsnyje numatytą medicinos komisiją, pažymėtina, kad medicinos komisijos visiškai medicininiai vertinimai turi būti laikomi galutiniais, jeigu jie buvo suformuluoti teisėtai. Teismas turi tik patikrinti, pirma, ar minėta komisija buvo sudaryta ir veikė teisėtai, ir, antra, ar jos išvada yra teisėta, konkrečiai kalbant, ar pateikti motyvai, leidžiantys įvertinti ją grindžiančius argumentus, ir ar yra suprantamas joje nurodytų gydytojo konstatuotų aplinkybių ir padarytų išvadų ryšys. Kai medicinos komisija nagrinėja sudėtingus medicininius klausimus, susijusius su diagnozės sudėtingumu arba priežastiniu ryšiu tarp suinteresuotojo asmens ligos ir jo profesinės veiklos vykdymo institucijoje, savo išvadoje ji, be kita ko, turi nurodyti bylos duomenis, kuriais remiasi, o nuomonėms išsiskyrus iš esmės – paaiškinti priežastis, dėl kurių ji nesilaiko ankstesnių svarbių medicinos išvadų, kurios buvo palankesnės suinteresuotajam asmeniui.

(žr. 62 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo AE prieš Komisiją, F‑79/09, 64 ir 65 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.

2.      Bendrųjų taisyklių dėl Sąjungos pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 22 straipsnyje įtvirtintoje medicinos komisijos išvadoje turi būti pateikti motyvai, leidžiantys įvertinti ją pagrindžiančius argumentus, ir nurodytas suprantamas joje nurodytų gydytojo konstatuotų aplinkybių ir padarytų išvadų ryšys.

Kai medicinos komisija tam, kad pateisintų nustatytą galutinio ligos stabilizavimosi datą, apsiriboja administraciniais vertinimais ir tik, be kita ko, nurodo datą, kai gydytojai susirinko ir susipažino su medicinine byla, motyvai turi būti laikomi nepakankamais.

Be to, kai savo išvadoje medicinos komisija nukrypsta nuo savo ankstesnių medicininių vertinimų nepatikslindama tokių išvadų medicininių priežasčių, motyvai yra prieštaringi.

Nurodydama nepakankamus ir prieštaringus motyvus medicinos komisija neleido suinteresuotajam asmeniui aiškiai suprasti ryšio, kurį ji norėjo nustatyti tarp savo medicininių vertinimų ir išvadų dėl ligos stabilizavimosi datos.

Suinteresuotojo asmens teisės į dalinio nuolatinio invalidumo lygio nustatymą, į išmoką, numatytą Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 2 dalyje, ir į Draudimo taisyklių 13 straipsnyje numatytą papildomą kompensaciją dalinio nuolatinio invalidumo atveju gali būti nustatytos tik remiantis jo profesinės ligos stabilizavimosi data, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojo skalė, kurią taikyti galima tik jei suinteresuotojo asmens sužalojimai stabilizavosi po jos įsigaliojimo; tai turi nurodyti medicinos komisija pakankamai teisiškai motyvuodama savo vertinimą.

Todėl konstatavus, kad medicinos komisijos išvada yra nepakankamai motyvuota, kalbant apie stabilizavimosi datą, reikia panaikinti sprendimą, kuriame nustatyta ši data.

(žr. 70–78 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo AE prieš Komisiją 64 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2012 m. birželio 13 d. Sprendimo Guittet prieš Komisiją, F‑31/10, 54 ir 68 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.

3.      Su pagal 73 straipsnį sudaryta medicinos komisija susijusių Pareigūnų tarnybos nuostatų normų tikslas – patikėti medicinos specialistams galutinai įvertinti visus medicinos klausimus, nes jokia paskyrimų tarnyba dėl vidaus administracinės sudėties negali to padaryti. Todėl paskyrimų tarnyba, nepadarydama teisės klaidos, negali nukrypti nuo medicinos komisijos medicininių vertinimų, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad tokie vertinimai yra tokie nereikšmingi, jog galėtų būti priimti neteisėtai. Jei net medicinos komisijos medicininis vertinimas būtų klaidingas, paskyrimų tarnyba, neviršydama savo įgaliojimų, negalėtų pakeisti šios komisijos ir pati priimti sprendimo dėl medicininių klausimų.

Kalbant apie ligos stabilizavimosi datos nustatymą, pakanka priminti, kad sužalojimų stabilizavimasis yra medicininis klausimas, kurį turi įvertinti medicinos komisija, ir ši data negali būti nustatyta remiantis gydymo išlaidų padengimo laikotarpio trukme pagal Bendrąsias taisykles dėl Sąjungos pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų.

Todėl nustatydama kitą ligos komplikacijų stabilizavimosi datą, nei nurodytoji medicinos komisijos, paskyrimų tarnyba viršija savo įgaliojimus ir savo sprendime šiuo klausimu daro teisės klaidą.

(žr. 81–85 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2013 m. gegužės 7 d. Sprendimo McCoy prieš Regionų komitetą, F‑86/11, 78 punktas.

4.      Kai teismo sprendimu panaikinamas institucijos sprendimas, kuriame nustatytas tam tikras dalinio nuolatinio invalidumo lygis, pagal SESV 266 straipsnį ši institucija turi imtis priemonių šiam teismo sprendimui įvykdyti ir, be kita ko, laikydamasi teisėtumo principo, priimti bet kurį aktą, skirtą tam, kad ieškovui būtų tinkamai kompensuotos neigiamos pasekmės, atsiradusios dėl panaikinto akto, neatimant iš ieškovo galimybės vėliau pareikšti ieškinio dėl šios institucijos priimtų teismo sprendimo dėl panaikinimo vykdymo priemonių.

Vis dėlto, kadangi dėl sprendimo dėl panaikinimo dar nėra nustatytas sužalojimų stabilizavimasis, šiame etape negalime įvertinti procedūros trukmės pagrįstumo, nes sprendimas dėl galutinio ieškovo invalidumo lygio nustatymo, kuriuo bus baigta ši procedūra, galės būti priimtas tik nustačius galutinio sužalojimų stabilizavimosi datą.

Tačiau kadangi reikia konstatuoti, kad dėl teismo sprendimo dėl panaikinimo ieškovas vėl turės laukti, kol procedūra, pradėta pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį, pasibaigs, tokia pailgėjusi laukimo ir netikrumo situacija, atsiradusi dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo, yra neturtinė žala, kuri turi būti kompensuota tinkamu atlyginimu ir gali būti nustatyta ex æquo et bono teismo sprendimu dėl panaikinimo.

(žr. 90–92 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, 98 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. birželio 24 d. Sprendimo Andres ir kt. prieš ECB, F‑15/05, 132 punktas; 2012 m. birželio 13 d. Sprendimo BL prieš Komisiją, F‑63/10, 108 punktas.

5.      Profesine liga susirgęs pareigūnas turi teisę prašyti papildomos kompensacijos pagal bendrąją teisę tik tuomet, jeigu tinkama kompensacija negali būti užtikrinta pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnyje įtvirtintą sistemą. Todėl pareigūno prašymas atlyginti žalą, kuriuo siekiama, kad būtų atlyginta turtinė ar neturtinė žala, kilusi dėl profesinės ligos, paprastai nepriimtinas, kol nebaigta procedūra, pradėta pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį.

Tačiau dėl neužbaigtos medicininės procedūros negalima automatiškai daryti išvados, kad prašymas atlyginti žalą, tariamai kilusią dėl institucijos padaryto pažeidimo, yra per ankstyvas. Atsižvelgiant į proceso ekonomijos principą ieškinio dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją teisę priimtinumas priklauso nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų nustatytų kompensavimo priemonių išnaudojimo.

Tačiau kai priežastiniam ryšiui tarp suinteresuotojo asmens pareigų atlikimo sąlygų ir nagrinėjamos žalos nustatyti bei minėtai žalai įvertinti būtina atlikti medicininį tyrimą, todėl negalima nustatyti priežastinio ryšio ir tariamos žalos anksčiau, nei bus baigta Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnyje nustatyta procedūra, prašymas atlyginti neturtinę ir turtinę žalą, kilusią dėl profesinės ligos, yra per ankstyvas.

(žr. 95–97 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Latino prieš Komisiją, T‑300/97, 94 punktas; 2008 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Nardone prieš Komisiją, T‑57/99, 56 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. sausio 13 d. Sprendimo A ir G prieš Komisiją, F‑124/05 ir F‑96/06, 151 ir 152 punktai.