Byla C‑542/14

SIA „VM Remonts“
ir
SIA „Ausma grupa“
prieš
Konkurences padome

ir

Konkurences padome
prieš
SIA „Pārtikas kompānija“

(Augstākā tiesa prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Konkurencija – SESV 101 straipsnio 1 dalis – Išimtinai vidaus situacija – Analogiškų nacionalinės teisės aktų taikymas – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Suderinti veiksmai – Įmonės atsakomybė, kurią nulėmė paslaugų teikėjo veiksmai – Sąlygos“

Santrauka – 2016 m. liepos 21 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Aiškinimas, kurio prašoma dėl Sąjungos teisės nuostatos, kuri tapo taikytina per nacionalinę teisę, taikymo vidaus situacijai – Jurisdikcija pateikti tokį išaiškinimą

(SESV 267 straipsnis)

2.        Karteliai – Suderinti veiksmai – Įmonės atsakomybė už jai paslaugas teikiančio savarankiško paslaugų teikėjo veiksmus – Neleistinumas – Ribos

(SESV 101 straipsnio 1 dalis)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 17, 18 punktus)

2.        SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad įmonė iš principo gali būti laikoma atsakinga už suderintus veiksmus, kuriuos lėmė jai paslaugas teikiančio savarankiško paslaugų teikėjo elgesys, jeigu įvykdyta viena iš toliau nurodytų sąlygų:

–        paslaugų teikėjas iš tikrųjų veikė vadovaujamas ir kontroliuojamas nagrinėjamos įmonės arba

–        ši įmonė žinojo apie savo konkurentų ir paslaugų teikėjo siekiamus antikonkurencinius tikslus ir pati ketino aktyviai prisidėti juos įgyvendinant, arba

–        minėta įmonė pagrįstai galėjo numatyti savo konkurentų ir paslaugų teikėjo antikonkurencinį elgesį ir buvo pasirengusi prisiimti iš to kylančią riziką.

Iš tiesų, pirma, jei paslaugų teikėjas atitinkamoje rinkoje teikia paslaugas už atlygį savarankiškai, taikant nuostatas, kuriose numatyta skirti sankcijas už antikonkurencinius veiksmus, laikytina, jog jis yra atskira įmonė nuo tų, kurioms jis teikia savo paslaugas, ir tokio paslaugų teikėjo elgesys negali iš karto būti priskiriamas vienai iš šių įmonių.

Antra, kiek tai susiję su pirma iš šių sąlygų, įmonė gali būti laikoma atsakinga už paslaugų teikėjo, kuris save kitiems prisistato kaip savarankiškas paslaugų teikėjas, bet iš tiesų veikia vadovaujamas arba kontroliuojamas šios įmonės, elgesį. Taip būtų, pavyzdžiui, tuomet, kai jis turėtų mažai autonomijos ir lankstumo arba visiškai to neturėtų, kiek tai susiję su sutartos veiklos vykdymu, o jo tariamas savarankiškumas slėptų darbo santykį. Be to, kad yra toks vadovavimas arba tokia kontrolė, galima spręsti iš tarp nagrinėjamo paslaugų teikėjo ir paslaugas užsakiusios įmonės egzistuojančių specifinių organizacinių, ekonominių ir teisinių ryšių, pavyzdžiui, tų, kurie egzistuoja tarp patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių.

Antra iš nurodytų sąlygų laikoma iš tikrųjų įvykdyta, jei ši įmonė, pasitelkdama kaip tarpininką savo paslaugų teikėją, ketino atskleisti savo neskelbtiną komercinę informaciją savo konkurentams arba ji aiškiai arba nebyliai patvirtino, jog su jais dalijasi šia neskelbtina komercine informacija, tačiau taip nėra, jeigu šis paslaugų teikėjas, neinformavęs minėtos paslaugas užsakiusios įmonės, naudojo pastarosios neskelbtiną komercinę informaciją, kad parengtų minėtų konkurentų pasiūlymus.

Galiausiai, kiek tai susiję su trečiąja sąlyga, suderinti veiksmai taip pat gali būti inkriminuojami šiai pačiai paslaugas užsakiusiai įmonei, jei ji pagrįstai galėjo numatyti, kad paslaugų teikėjas, į kurį ji kreipėsi, jos konfidencialia informacija dalijosi su jos konkurentais, ir buvo pasirengusi prisiimti su tuo susijusią riziką.

(žr. 25, 27, 30, 31, 33 punktus ir rezoliucinę dalį)