Laikina versija
BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. spalio 18 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Įdarbinimas – Vidaus konkursas COM/1/AD 10/18 – Sprendimas neįtraukti ieškovo pavardės į rezervo sąrašą – Vienodas požiūris – Atrankos komisijos sudėties stabilumas – Neribota jurisdikcija – Neturtinė žala“
Byloje T‑535/22
NZ, atstovaujama avocat H. Tagaras,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą M. Brauhoff, T. Lilamand, I. Melo Sampaio ir L. Vernier,
atsakovę,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. Svenningsen (pranešėjas), teisėjai C. Mac Eochaidh ir J. Martín y Pérez de Nanclares,
posėdžio sekretorė H. Eriksson, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2023 m. liepos 11 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 270 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė NZ prašo panaikinti 2022 m. vasario 10 d. atrankos komisijos sprendimą atmesti jos prašymą peržiūrėti 2020 m. vasario 6 d. atrankos komisijos sprendimą neįtraukti jos pavardės į vidaus konkurso COM/1/AD 10/18 rezervo sąrašą (toliau – 2022 m. vasario 10 d. sprendimas).
I. Ginčo aplinkybės
2 2018 m. lapkričio 20 d. Europos Komisija, remdamasi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 29 straipsnio 1 dalies d punktu, paskelbė pranešimą apie vidaus konkursą vertinant kvalifikaciją ir rengiant testus, siekdama sudaryti rezervo sąrašą AD 10 lygio (COM/1/AD 10/18) ir AD 12 lygio (COM/2/AD 12/18) administratoriams penkiose srityse įdarbinti.
3 Ieškovė ir 217 kitų asmenų pateikė paraiškas dalyvauti vidaus konkurse COM/1/AD 10/18, srityje „Koordinavimas, komunikacija, žmogiškųjų ir biudžeto išteklių valdymas ir auditas“ (toliau – aptariama sritis); paskyrimų tarnyba planavo sudaryti rezervo sąrašą iš šešiolikos konkursą laimėjusių asmenų.
4 2019 m. spalio 10 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad per atranką vertinant kvalifikaciją ji gavo vieną iš aukščiausių balų ir kad atitinka sąlygas tam, kad būtų pakviesta laikyti testą žodžiu.
5 2019 m. lapkričio 28 d. ji laikė testą žodžiu. Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki gruodžio 13 d. iš viso 43 kandidatai laikė testą žodžiu.
6 2020 m. vasario 6 d. raštu atrankos komisija nusprendė neįtraukti ieškovės pavardės į rezervo sąrašą, motyvuodama tuo, kad jos bendras balas už testą žodžiu yra 15,5/20, t. y. žemesnis už 16/20 balų ribą, kuri turėjo būti pasiekta norint būti šešiolikos geriausių kandidatų sąraše (toliau – 2020 m. vasario 6 d. sprendimas).
7 2020 m. vasario 14 d. raštu ieškovė paprašė peržiūrėti 2020 m. vasario 6 d. sprendimą. Šis prašymas peržiūrėti sprendimą buvo atmestas 2020 m. balandžio 29 d. atrankos komisijos sprendimu, dėl jo ieškovė pareiškė ieškinį pagal SESV 270 straipsnį.
8 2021 m. spalio 6 d. Sprendimu NZ / Komisija (T‑668/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:667) Bendrasis Teismas panaikino 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą, motyvuodamas tuo, kad jis nepakankamai motyvuotas.
9 Vykdydama 2021 m. spalio 6 d. Sprendimą NZ / Komisija (T‑668/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:667) atrankos komisija 2022 m. vasario 10 d. sprendimu, priimtu taikant rašytinę procedūrą, informavo ieškovę apie tai, kad nusprendė atmesti jos 2020 m. vasario 14 d. prašymą dėl peržiūrėjimo, motyvuodama tuo, kad už testą žodžiu gautas balas (15,742/20, suapvalintas iki 15,5/20) yra žemesnis už minimalų balą, reikalaujamą norint būti rezervo sąraše (15,75/20, suapvalintas iki 16/20).
10 2022 m. kovo 16 d. ieškovė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą dėl 2022 m. vasario 10 d. sprendimo; šis skundas buvo atmestas tų pačių metų liepos 19 d. paskyrimų tarnybos sprendimu (toliau – sprendimas atmesti skundą).
II. Šalių reikalavimai
11 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir sprendimą atmesti skundą, taip pat prireikus – 2020 m. vasario 6 d. sprendimą,
– bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
12 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
III. Dėl teisės
A. Dėl ginčo dalyko
13 Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, kai konkurse dalyvaujantis kandidatas prašo peržiūrėti atrankos komisijos priimtą sprendimą, būtent atrankos komisijos sprendimas, priimtas peržiūrėjus kandidato situaciją, yra jo nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį arba prireikus 91 straipsnio 1 dalį. Taip sprendimas, priimtas po peržiūros, pakeičia pradinį atrankos komisijos sprendimą (žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo NZ / Komisija, T‑668/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:667, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
14 Taigi nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad ieškovės nenaudai priimtas aktas yra 2022 m. vasario 10 d. sprendimas (toliau – ginčijamas sprendimas).
15 Dėl reikalavimo, pateikto dėl sprendimo atmesti skundą, reikia priminti, kad toks administracinis skundas, koks nurodytas Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje, ir jo eksplicitinis ar implicitinis atmetimas yra sudėtingos procedūros sudedamoji dalis ir tik išankstinė kreipimosi į teismą sąlyga. Šiomis aplinkybėmis ieškiniu – net formaliai pareikštu dėl skundo atmetimo – teismui skundžiamas asmens nenaudai priimtas aktas, dėl kurio buvo pateiktas skundas, išskyrus atvejus, kai sprendimo atmesti skundą apimtis skiriasi nuo akto, dėl kurio šis skundas pateiktas, apimties (žr. 2014 m. gegužės 21 d. Sprendimo Mocová / Komisija, T‑347/12 P, EU:T:2014:268, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
16 Iš tiesų bet koks sprendimas atmesti skundą – nesvarbu, ar jis būtų implicitinis, ar eksplicitinis, – paprasčiausiai tik patvirtina aktą ar neveikimą, kuriuo skundžiasi ieškovas, ir, vertinamas atskirai, nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį (žr. 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo XI / Komisija, T‑528/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:594, 20 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), todėl reikalavimai dėl šio sprendimo, kuris neturi savarankiško turinio, palyginti su pradiniu sprendimu, turi būti laikomi pateiktais dėl pradinio akto.
17 Priešingai, nei teigia ieškovė, sprendimo atmesti skundą apimtis nesiskiria nuo ginčijamo sprendimo apimties, nes paskyrimų tarnyba patvirtina atrankos komisijos sprendimą neįtraukti jos pavardės į rezervo sąrašą. Vien tai, kad atsakydama į skundą paskyrimų tarnyba papildė ar iš dalies pakeitė ginčijamo sprendimo motyvus, negali pateisinti to, kad šio skundo atmetimas būtų laikomas savarankišku jos nenaudai priimtu aktu. Laikoma, kad šio atmetimo motyvai įtraukiami į ginčijamą sprendimą, dėl kurio pateiktas šis skundas (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 6 d. Sprendimo VI / Komisija, T‑20/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:427, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
18 Taigi šis ieškinys turi būti laikomas pareikštu dėl ginčijamo sprendimo, kurio teisėtumą reikia nagrinėti atsižvelgiant į sprendime atmesti skundą pateiktus motyvus.
B. Dėl esmės
1. Dėl reikalavimo panaikinti
19 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo septynis pagrindus.
20 Trečiajame pagrinde ji teigia, kad ginčijamu sprendimu pažeistas vienodo požiūrio principas, nes atrankos komisijos sudėtis per testą žodžiu nebuvo pakankamai stabili, o atrankos komisijos priimtos koordinavimo priemonės (preziumuojant, kad jos buvo nustatytos) buvo netinkamos ir nepakankamos.
21 Komisija nesutinka su šiais argumentais.
22 Ji mano, kad per testus žodžiu atrankos komisija su koordinavimo funkcijas vykdžiusiu pakaitiniu pirmininku ir testuotojų branduoliu veikė stabiliai.
23 Šis atrankos komisijos stabilumas reiškia, kad nereikia taikyti tokio griežto koordinavimo priemonių, kokios taikomos nuo 2010 m. organizuojamiems viešiesiems konkursams, naudojant vertinimo centrus. Šiuo klausimu Komisija mano, kad atrankos komisija ėmėsi pakankamų koordinavimo priemonių tam, kad užtikrintų vienodo požiūrio į kandidatus principo laikymąsi.
24 Komisijos teigimu, ieškovė bet kuriuo atveju neįrodė, kaip atrankos komisijos sudėties kaita (preziumuojant, kad ji įrodyta) galėjo turėti įtakos jos teisėms.
a) Pirminės pastabos
25 Pirmiausia reikia priminti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje nustatyta pareiga įdarbinti gabiausius, našiausius ir principingiausius pareigūnus reiškia, jog įgyvendindamos savo kompetenciją paskyrimų tarnyba ir konkurso atrankos komisija turi užtikrinti, kad konkursai vyktų laikantis vienodo požiūrio į kandidatus ir balų skyrimo objektyvumo principų (žr. 2022 m. liepos 6 d. Sprendimo VI / Komisija, T‑20/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:427, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
26 Siekiant užtikrinti, kad atrankos komisija visus per testus tikrintus kandidatus vertintų lygybės ir objektyvumo sąlygomis, svarbu, kad balų skyrimo kriterijai būtų vienodi ir šiems kandidatams taikomi nuosekliai. Tai visų pirma reiškia, kad vykstant konkurso testams atrankos komisijos sudėtis turi likti kiek įmanoma stabili (žr. 2002 m. vasario 7 d. Sprendimo Felix / Komisija, T‑193/00, EU:T:2002:29, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2022 m. liepos 6 d. Sprendimo VI / Komisija, T‑20/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:427, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
27 Šis reikalavimas visų pirma taikomas testams žodžiu, kaip antai aptariamiems šiame ginče, nes tokie testai dėl savo pobūdžio yra mažiau standartizuoti nei testai raštu (žr. 2021 m. sausio 13 d. Sprendimo Helbert / EUIPO, T‑548/18, EU:T:2021:4, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
28 Vis dėlto yra nuspręsta, kad atrankos komisijos sudėties stabilumas per testus yra ne imperatyvas savaime, o tik priemonė vienodo požiūrio principo laikymuisi, balų skyrimo nuoseklumui ir vertinimo objektyvumui užtikrinti (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 6 d. Sprendimo VI / Komisija, T‑20/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:427, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
29 Taigi atrankos komisija gali tinkamai užtikrinti balų skyrimo nuoseklumą ir vertinimo objektyvumą kitomis priemonėmis. Konkrečiai kalbant, atsižvelgiant į konkurso testų ir atrankos komisijos darbo organizavimą, gali pakakti, kad atrankos komisijos sudėties stabilumas būtų išlaikytas tik tam tikruose pagrindiniuose konkurso etapuose (žr. 2022 m. liepos 6 d. Sprendimo VI / Komisija, T‑20/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:427, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, net jei atrankos komisijos sudėtis per testus nebuvo stabili, vienodas požiūris į kandidatus gali būti užtikrintas, jei atrankos komisija atlieka būtiną koordinavimą, kad būtų užtikrintas nuoseklus balų skyrimo kriterijų taikymas (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Giannini / Komisija, T‑100/04, EU:T:2008:68, 208–216 punktus).
30 Nagrinėjamu atveju nusprendusi, kad konkursą sudaro penkios sritys ir penki atskiri rezervo sąrašai, kurių kiekviename yra skirtingas konkursą laimėjusių asmenų skaičius, be to, paaiškinusi, kad kandidatai gali užsiregistruoti tik vienoje srityje, paskyrimų tarnyba atmetė bet kokią galimybę palyginti penkių atitinkamo vidaus konkurso sričių kandidatus. Taigi patikrinti, ar buvo laikytasi vienodo požiūrio principo, reikia tik atsižvelgiant į aptariamą sritį pasirinkusius kandidatus.
b) Dėl atrankos komisijos sudėties kaitos per testus žodžiu
31 Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar per testus žodžiu atrankos komisija veikė stabiliai.
32 Nagrinėjamu atveju Komisija per posėdį nurodė, kad, kai vienas iš atrankos komisijos narių išėjo į pensiją, per testus žodžiu atrankos komisiją galiausiai sudarė dešimt narių. Šie testai vyko devynias dienas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki gruodžio 13 d. ir per juos testus atliko 43 kandidatai.
33 Pirmiausia reikia konstatuoti, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. atrankos komisijos sprendimu pirmininkavimas aptariamos srities atrankos komisijai buvo patikėtas A, vienam iš dviejų pakaitinių pirmininkų. Be to, iš lentelės, kurioje pateikta kasdienė atrankos komisijos sudėtis, matyti, kad pakaitiniai nariai atliko platesnį vaidmenį nei paprastai, nes dalyvavo atliekant didžiąją dalį testų žodžiu.
34 Nors pakaitinis pirmininkas iš esmės gali veikti kaip atrankos komisijos pirmininkas tik tuomet, kai pagrindinis pirmininkas atsistatydina arba negali posėdžiauti po įvykių, kurie nepriklauso nuo administracijos valios, tai, kad atrankos komisija nusprendė, jog vienoje iš konkurso sričių reguliariai pirmininkaus pakaitinis pirmininkas, kurio tinkamumo vadovauti atrankos komisijos darbui ieškovė neginčija, savaime nekelia pavojaus lygybei ir objektyvumui vykdant konkursą. Tie patys argumentai taikomi ir kitiems pakaitiniams atrankos komisijos nariams, kurių tinkamumas eiti pareigas nebuvo kvestionuojamas. Pasirinkimas, kad posėdžiautų iš kvalifikuotų narių sudaryta stabilios sudėties atrankos komisija, gali tik sustiprinti palankias sąlygas vienodam požiūriui į visus tos pačios srities kandidatus (pagal analogiją žr. 2004 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Vonier / Komisija, T‑165/03, EU:T:2004:331, 37–41 punktus).
35 Atsižvelgiant į tai, iš lentelės, kurioje nurodyta kasdienė atrankos komisijos sudėtis, matyti, kad vos per devynias testų dienas atrankos komisija posėdžiavo dešimties skirtingų sudėčių (trys nariai). Be to, nė vienas narys (pagrindinis ar pakaitinis) nedalyvavo visuose testuose.
36 Iš to matyti, kad nors kalbama apie ribotą dalyvavimą konkurse, kuris vyko trumpą laiko tarpą, atrankos komisijos sudėtis labai keitėsi.
37 Kaip pažymi Komisija, atviruose konkursuose, kuriuose dalyvauja daug kandidatų, tam tikra atrankos komisijos sudėties kaita leidžiama, atsižvelgiant į praktinius su šių konkursų organizavimu susijusius sunkumus. Tačiau nagrinėjamu atveju tai buvo vidaus konkursas ir dalyvių skaičius šiame konkurso etape natūraliai buvo mažesnis.
38 Taigi leidžiama reikalauti, kad tokio vidaus konkurso atveju atrankos komisijos sudėtis būtų stabilesnė nei atviro konkurso, kuriame dalyvauja daug dalyvių, atveju (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 13 d. Sprendimo Brune / Komisija, F‑5/08, EU:F:2010:111, 62 punktą).
39 Kadangi atrankos komisijos sudėties kaita buvo didelė, reikia atsižvelgti į A, t. y. pakaitinio pirmininko, kuris buvo paskirtas pirmininkauti aptariamos srities atrankos komisijai, dalyvavimo lygį, nes jo vaidmuo atrankos komisijoje buvo lemiamas.
40 Iš principo jis privalo dalyvauti visuose testuose, kad koordinuotų atrankos komisijos darbą ir užtikrintų, kad ši vienodai taikytų tuos pačius balų skyrimo kriterijus ir atliktų lyginamąjį visų kandidatų vertinimą (žr. 2010 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Brune / Komisija, F‑5/08, EU:F:2010:111, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
41 Nagrinėjamu atveju dėl interesų konfliktų ir užimtumo A nedalyvavo 2019 m. gruodžio 6 ir 13 d. testuose. Taigi jis pirmininkavo 33 pokalbiams iš 43.
42 Vien nebuvimas negali lemti vienodo požiūrio principo pažeidimo (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 13 d. Sprendimo Brune / Komisija, F‑5/08, EU:F:2010:111, 51 punktą). Atrankos komisijos pirmininko nebuvimas neturi įtakos balų skyrimo nuoseklumui ir vertinimo objektyvumui, jeigu pakaitinis pirmininkas, kuris jį pakeičia jam nesant, irgi dalyvavo dalyje testų, kuriems pirmininkavo, kad susipažintų su atrankos komisijos vertinimo gairėmis, kurias taiko pagrindinis pirmininkas (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Giannini / Komisija, T‑100/04, EU:T:2008:68, 211 punktą).
43 Vis dėlto, kadangi atrankos komisija nusprendė paskirti pakaitinį pirmininką pirmininkauti aptariamos srities atrankos komisijai, kitas pakaitinis pirmininkas negalėjo jo pavaduoti.
44 Be to, per dvi nebuvimo dienas A kiekvieną kartą buvo pakeistas dviem skirtingais asmenimis, t. y. B (pagrindine pirmininke), vėliau – C (kitu pakaitiniu pirmininku), vienu priešpiet, kitu popiet. Be to, šie du asmenys nedalyvavo nė viename teste, kuriam pirmininkavo A, kad susipažintų su vertinimo gairėmis ir taip užtikrintų atrankos komisijos vertinimo tęstinumą bei garantuotų nuoseklų ir objektyvų vertinimo kriterijų taikymą.
45 Bendrasis Teismas pažymi, kad A nebuvimą buvo galima numatyti, bent jau kiek tai susiję su nebuvimu dėl interesų konflikto, todėl atrankos komisija galėjo darbą organizuoti kitaip, kad užtikrintų atrankos komisijos vertinimų tęstinumą ir vienodą balų skyrimo kriterijų taikymą.
46 Galiausiai, nepriklausomai nuo atrankos komisijos pirmininko buvimo testuose, būtinas pakankamo skaičiaus testuotojų dalyvavimas, kad būtų užtikrintas nuoseklus balų skyrimas ir lyginamasis kandidatų vertinimas (2010 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Honnefelder / Komisija, F‑41/08, EU:F:2010:112, 48 punktas).
47 Iš lentelės, kurioje pateikta kasdienė atrankos komisijos sudėtis, matyti, kad du daugiausia dalyvavę atrankos komisijos nariai testuose dalyvavo atitinkamai tik šešias dienas (27 pokalbiuose iš 43) ir keturias dienas (22 pokalbiuose iš 43). Vidaus konkurso, kuriame natūraliai dalyvauja nedidelis kandidatų skaičius, atveju šis dalyvavimo lygis yra nepakankamas.
48 Bendrai išnagrinėjus šio riboto dalyvavimo konkurso testų žodžiu organizavimą matyti, kad, visų pirma, per devynias dienas atrankos komisija posėdžiavo dešimties skirtingų sudėčių, be to, A nebuvo dvi testų dienas, tačiau jo nepakeitė kitas pirmininkas, dalyvavęs dalyje pokalbių, kuriems pirmininkavo tam, kad susipažintų su vertinimo gairėmis, ir, galiausiai, dviejų atrankos komisijos narių, sudariusių „testuotojų branduolį“, dalyvavimo tokiame nedideliame konkurse, kaip aptariamas nagrinėjamu atveju, lygis nėra labai aukštas.
49 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia Komisija, per testus žodžiu atrankos komisija neveikė pakankamai stabiliai.
50 Vis dėlto remiantis šio sprendimo 28 ir 29 punktuose priminta jurisprudencija vien ši išvada negali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimo.
c) Dėl atrankos komisijos sudėties stabilumo išlaikymo pagrindiniuose konkurso etapuose ir atrankos komisijos priimtų koordinavimo priemonių
51 Reikia išnagrinėti, ar atrankos komisijos sudėtis pagrindiniuose konkurso etapuose išliko stabili ir ar ji ėmėsi koordinavimo priemonių, būtinų jos darbams atlikti, laikantis vienodo požiūrio į kandidatus principo.
52 Reikia pažymėti, kad koordinavimo priemonės, kurias nurodo Komisija, skiriasi nuo priemonių, taikomų testams žodžiu, organizuojamiems per atvirus konkursus, per kuriuos naudojamasi vertinimo centrais. Šiuose konkursuose visų pirma numatoma nemažai priemonių, kuriomis siekiama kompensuoti įvairius kognityvinius šališkumus, paprastai pastebimus tarp vertintojų, ir taip užtikrinti balų skyrimo nuoseklumą (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 14 d. Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, EU:F:2014:14, 24–26 punktus), kurių nagrinėjamu atveju nebuvo.
53 Nagrinėjamu atveju Komisija remiasi tik tuo, kad atrankos komisija reguliariai susirinko prieš testus žodžiu, per juos ir po jų. Sprendime atmesti skundą paskyrimų tarnyba nurodė, kad vertinimo stabilumas ir objektyvumas buvo užtikrinti naudojant tą pačią medžiagą, kuri buvo nustatyta bendru sutarimu, ir kad visa atrankos komisija susirinko nuspręsti dėl testų žodžiu procedūros, paskirstyti individualius balus ir patvirtinti rezervo sąrašą.
54 Bendrasis Teismas yra nusprendęs, kad Komisija turi įrodyti, jog numatyti koordinavimo susirinkimai įvyko ir kad visi atrankos komisijos nariai (t. y. pirmininkas, pakaitiniai pirmininkai ir vertintojai) iš tikrųjų dalyvavo šiuose susirinkimuose, o tai reikia nagrinėti remiantis Komisijos pateiktais dokumentais ir šių susirinkimų dalyvių sąrašais (2022 m. liepos 6 d. Sprendimo VI / Komisija, T‑20/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:427, 58 punktas).
1) Dėl susirinkimų, įvykusių prieš testus žodžiu
55 Pirmiausia reikia konstatuoti, kad atrankos komisijos sudėtis vykstant konkurso procedūrai pasikeitė. Konkrečiai kalbant, Komisija per teismo posėdį patvirtino, kad trys atrankos komisijos nariai, įskaitant A, buvo paskirti 2019 m. rugsėjo 5 d. arba vėliau. Taigi jie nedalyvavo iki tos dienos surengtuose atrankos komisijos koordinavimo susirinkimuose.
56 Kiek tai susiję su susirinkimais, įvykusiais prieš testus žodžiu, pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad atrankos komisija susirinko 2019 m. kovo 13 d., kad dalyvautų Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) organizuotuose mokymuose, kuriuose buvo daug praktinės informacijos apie konkurso procedūros eigą. Tame susirinkime nebuvo imtasi jokių koordinavimo priemonių.
57 Antra, 2019 m. balandžio 11 ir 29 d. atrankos komisija susirinko tam, kad praeitų mokymus apie pokalbio metodus ir gerąją praktiką, taip pat kad parengtų testo žodžiu turinį ir įvairių šio testo elementų lyginamąjį svorį. Iš šių dviejų susirinkimų protokolo taip pat matyti, kad atrankos komisija pradėjo rengti testo žodžiu turinį, be kita ko, įvairių šio testo elementų lyginamąjį svorį ir klausimus, kurie bus pateikti kandidatams. Be to, buvo numatyta, kad galutinės lyginamojo svorio, pokalbio ir pristatymo temų versijos bus baigtos rengti per 2019 m. gegužės mėn. numatytą plenarinį susirinkimą.
58 Vis dėlto, be trijų atrankos komisijos narių, kurie dar nebuvo paskirti dalyvauti atrankos komisijos darbe, per 2019 m. balandžio 29 d. susirinkimą nebuvo vieno pakaitinio nario. Be to, Komisija per teismo posėdį patvirtino, kad 2019 m. gegužės mėn. nebuvo jokio susirinkimo.
59 Trečia, per 2019 m. rugsėjo 5 d. susirinkimą atrankos komisija susirinko tam, kad paskirtų naują pakaitinį pirmininką, kuris būtų atsakingas už aptariamos srities atrankos komisijos darbą. Per šį susirinkimą, kuriame nedalyvavo keturi atrankos komisijos (kokia galiausiai buvo sudaryta) nariai, nebuvo priimta jokio kito sprendimo dėl šios srities testų žodžiu.
60 Ketvirta, atrankos komisija dar susirinko 2019 m. rugsėjo 27 d. ir spalio 4 d. Vis dėlto, priešingai, nei teigia Komisija, iš šių susirinkimų protokolų matyti, kad per šiuos susirinkimus apie testų žodžiu turinį nebuvo diskutuojama.
61 Penkta, Komisija nurodo, kad atrankos komisija susirinko 2019 m. lapkričio 13 d. tam, kad patvirtintų testų žodžiu turinį. Vis dėlto iš elektroninio laiško, kuris prilygsta šio susirinkimo protokolui ir kurį atrankos komisijos pagrindinė pirmininkė B perdavė EPSO, matyti, kad atrankos komisijos nariai, kiek tai susiję su aptariama sritimi, susitarė tik dėl testų žodžiu tvarkaraščio. Be to, šiame susirinkime nedalyvavo keturi atrankos komisijos (kokia galiausiai buvo sudaryta) nariai.
62 Šešta, Komisija nurodo, kad atrankos komisija susirinko 2019 m. lapkričio 18 d. tam, kad užbaigtų ir patvirtintų testo žodžiu turinį. Vis dėlto, nors iš šio susirinkimo dalyvių sąrašo matyti, kad tą dieną susirinko kai kurie atrankos komisijos nariai, šio susirinkimo protokolas nepagrindžia teiginio, kad per šį susirinkimą buvo patvirtintas ir užbaigtas testo žodžiu turinys.
63 Be to, iš dalyvavusių atrankos komisijos narių sąrašo matyti, kad šeši atrankos komisijos nariai šiame susirinkime nedalyvavo. Remiantis 2019 m. balandžio 29 d. susirinkimo protokolu, pati atrankos komisija numatė patvirtinti galutinę lyginamojo svorio, pokalbio ir temų, skirtų pristatymams žodžiu, versiją per kitą „plenarinį“ susirinkimą. Taigi, net darant prielaidą, kad 2019 m. lapkričio 18 d. susirinkimo tikslas buvo patvirtinti tokią galutinę versiją, galima tik konstatuoti, kad šis patvirtinimas per „plenarinį“ susirinkimą neįvyko.
64 Negalima pritarti argumentui, grindžiamam tuo, kad šiame susirinkime dalyvavusių atrankos komisijos narių skaičiaus pakako kvorumui pasiekti. Iš jurisprudencijos matyti, kad prieš testus vykęs visų atrankos komisijos narių pasikeitimas nuomonėmis yra ypač svarbus užtikrinant vienodą požiūrį į kandidatus, balų skyrimo nuoseklumą ir vertinimo objektyvumą (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 13 d. Sprendimo ZR / EUIPO, T‑610/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:5, 79 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, kaip per teismo posėdį pripažino Komisija, dalyvaujančiųjų kvorumo taisyklė, kurią atrankos komisija priėmė per savo 2019 m. kovo 13 d. susirinkimą, buvo skirta tam, kad ji galėtų priimti „skubius, būtinus ir nenumatytus sprendimus, kurių poveikis ribotas“, o taip nėra koordinavimo priemonių, priimtų siekiant užtikrinti vienodą požiūrį per testus žodžiu, atveju.
65 Septinta, atrankos komisija susirinko 2019 m. lapkričio 19 ir 22 d. Tačiau Bendrasis Teismas neturi jokios informacijos apie šių susirinkimų, kuriuose nedalyvavo atitinkamai šeši ir keturi atrankos komisijos nariai, turinį.
66 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, priešingai, nei, be kita ko, sprendime atmesti skundą, nurodė paskyrimų tarnyba, atrankos komisija (kokia galiausiai buvo sudaryta) prieš pradėdama testus žodžiu niekada nebuvo susirinkusi visos sudėties. Konkrečiai kalbant, keli atrankos komisijos nariai nedalyvavo 2019 m. balandžio 11 d., 29 d. ir lapkričio 18 d. susirinkimuose, per kuriuos buvo aptartas ir vėliau patvirtintas konkretus testų žodžiu turinys.
67 Be to, D, t. y. vienas iš ieškovės teste dalyvavusių atrankos komisijos narių, buvo paskirtas 2019 m. rugsėjo 20 d., numatant kito atrankos komisijos nario išėjimą į pensiją tų pačių metų lapkričio 30 d. Per teismo posėdį Komisija nurodė, kad D pradėjo eiti savo pareigas vėliausiai tada, kai prasidėjo testai žodžiu, t. y. 2019 m. lapkričio 28 d. Taigi prieš šiuos testus jis nedalyvavo jokiame koordinavimo susirinkime.
68 Iš to matyti, kad Komisijai nepavyko įrodyti, jog vien priemonės, priimtos per prieš testus žodžiu vykusius susirinkimus, būtų leidusios per testus užtikrinti balų skyrimo nuoseklumą ir visų kandidatų vertinimo objektyvumą.
2) Dėl atrankos komisijos narių keitimosi nuomonėmis per testus žodžiu
69 Komisija tvirtina, kad per testus žodžiu atrankos komisija keitėsi nuomonėmis po kiekvieno testo ir kiekvienos dienos pabaigoje tam, kad palygintų tą dieną testuotų kandidatų nuopelnus. Šiuo klausimu ji pateikė pagrindinės pirmininkės ir pakaitinio pirmininko savideklaracijas.
70 Nors galima daryti prielaidą, kad pokalbiuose su kandidatais dalyvavę atrankos komisijos nariai po kiekvieno testo ir kiekvienos dienos pabaigoje tikrai diskutavo apie kandidatų dalyvavimo rezultatus, vis dėlto reikia manyti, kad šis pasikeitimas nuomonėmis, atsižvelgiant į atrankos komisijos sudėčių skaičių, leido atrankos komisijai geriausiu atveju iš dalies palyginti kiekvieno kandidato nuopelnus.
71 Be to, kalbant apie pagrindinės pirmininkės ir pakaitinio pirmininko, paskirto pirmininkauti aptariamos srities konkurso atrankos komisijai, keitimąsi nuomonėmis, reikia konstatuoti, kad per teismo posėdį Komisija pripažino, jog pakaitinio pirmininko deklaracija buvo nepakankamai tiksli. Šiomis aplinkybėmis, nesant kitų Komisijos įrodymų, negalima daryti išvados, kad pagrindinė pirmininkė ir du pakaitiniai pirmininkai per visus testus žodžiu tinkamai komunikavo tarpusavyje, kad būtų užtikrintas nuoseklus kandidatų vertinimas.
72 Vis dėlto A, B ir C keitimasis nuomonėmis per testus buvo dar svarbesnis dėl to, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 44 punkto, dvi testų dienas A buvo pakeistas B arba C, tačiau pastarieji niekada nedalyvavo testuose, kuriuose pirmininkavo A.
3) Dėl atrankos komisijos svarstymų ir rezervo sąrašo sudarymo po testų žodžiu
73 Po testų žodžiu atrankos komisija susirinko du kartus (2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 31 d.) tam, kad parengtų ir patvirtintų aptariamos srities rezervo sąrašą. Remiantis B ir A savideklaracijomis, per šiuos susirinkimus atrankos komisijos nariai turėjo galimybę aptarti tam tikrų kandidatų (įskaitant ieškovę) dalyvavimo rezultatus tam, kad įvertintų, ar jų nuopelnai yra lygiaverčiai kandidatų, gavusių minimalų balą – 16 iš 20, nuopelnams, o tai būtų pateisinę jų įtraukimą į rezervo sąrašą.
74 Iš dalyvių sąrašų matyti, kad, neskaičiuojant atrankos komisijos nario, išėjusio į pensiją iki testų žodžiu pradžios, keturi atrankos komisijos nariai nedalyvavo 2019 m. gruodžio 17 d. susirinkime ir kad trys atrankos komisijos nariai nedalyvavo 2020 m. sausio 31 d. susirinkime.
75 Be to, D nedalyvavo nė viename iš šių dviejų susirinkimų. Nors Komisija nepripažįsta, kad šis atrankos komisijos narys nedalyvavo visuose susirinkimuose, suinteresuotojo asmens parašo nėra nė viename dalyvių sąraše. Komisijos pateikti pateisinimai, kad šio atrankos komisijos nario nepaminėjimas susijęs su „dalyvių sąrašų neatnaujinimu“ arba su tuo, kad jis „neturėjo eilutės pasirašyti“ šiuose sąrašuose, nėra nei įtikinami, nei keliantys pasitikėjimą, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad šis atrankos komisijos narys buvo paskirtas 2019 m. rugsėjo 20 d., t. y. gerokai anksčiau prieš susirinkimus, kuriuose vyko galutiniai svarstymai. Bet kuriuo atveju niekas netrukdė šiam atrankos komisijos nariui į dalyvių sąrašus ranka įrašyti savo pavardę ir pasirašyti.
76 Taigi, priešingai, nei, be kita ko, sprendime atmesti skundą, nurodė paskyrimų tarnyba, visos sudėties atrankos komisija nesusirinko, kad aptartų lyginamuosius kandidatų vertinimus ir patvirtintų jų galutinius balus remdamasi testų rezultatais. Be to, du atrankos komisijos nariai, kurie dalyvavo pokalbiuose su kandidatais aptariamoje srityje, nedalyvavo 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 31 d. susirinkimuose.
77 Iš jurisprudencijos matyti, kad, atsižvelgiant į tai, jog rezervo sąrašo sudarymas yra lyginamojo pobūdžio veiksmas, labai svarbu, kad atrankos komisija susirinktų visos sudėties (šiuo klausimu žr. 1971 m. balandžio 1 d. Sprendimo Rabe / Komisija, 76/69, EU:C:1971:33, 10 punktą ir 2022 m. liepos 6 d. Sprendimo VI / Komisija, T‑20/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:427, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), tačiau nagrinėjamu atveju taip nebuvo.
78 Visų atrankos komisijos narių dalyvavimas susirinkimuose, kuriuose vyksta galutiniai svarstymai, yra garantija kandidatams, kad rezervo sąrašas bus visų lyginamųjų vertinimų, atliktų atsižvelgiant į jų dalyvavimo rezultatus, palyginimo rezultatas, taigi ir veiksmingo palyginimo rezultatas.
79 Visų atrankos komisijos narių dalyvavimas šiuose susirinkimuose, kuriuose vyko svarstymai, buvo dar svarbesnis dėl to, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 70 punkto, atrankos komisija dėl įvairių sudėčių, kurios dalyvavo pokalbiuose su kandidatais, skaičiaus kandidatų nuopelnus per testus palygino daugiausia iš dalies.
80 Dar svarbu pažymėti, kad atrankos komisija nenumatė, jog dalyvaujančiųjų kvorumo taisyklė gali būti taikoma sprendimams, priimtiems per galutinius svarstymus dėl rezervo sąrašo.
81 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamu sprendimu pažeistas vienodo požiūrio principas.
82 Dėl Komisijos argumento, kad ieškovė neįrodė, jog atrankos komisijos sudėties kaita paveikė ieškovės teises, pakanka priminti, kad, atsižvelgiant į vienodo požiūrio į kandidatus principo svarbą, tai, kad atrankos komisija neužtikrino savo sudėties stabilumo, yra esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas. Todėl sprendimas, susijęs su tokiu pažeidimu, turi būti panaikintas, ir suinteresuotasis asmuo neprivalo įrodyti, kad buvo padarytas konkretus neigiamas poveikis jo subjektinėms teisėms arba kad konkurso rezultatai galėjo būti kitokie, jeigu būtų laikytasi atitinkamų esminių procedūrinių reikalavimų (šiuo klausimu žr. 2004 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Vonier / Komisija, T‑165/03, EU:T:2004:331, 39 punktą ir 2021 m. sausio 13 d. Sprendimo Helbert / EIPO, T‑548/18, EU:T:2021:4, 113 punktą).
83 Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas juo labiau negali atmesti anksčiau konstatuotų pažeidimų poveikio ieškovės rezultatams galimybės, nes jos bendras balas (15,742/20, suapvalintas iki 15,5/20) yra tik 0,008 balo mažesnis už minimalų balą (15,75/20, suapvalintas iki 16/20), reikalaujamą tam, kad kandidatas būtų įtrauktas į rezervo sąrašą (pagal analogiją žr. 2002 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Bachotet / Komisija, T‑182/01, nepaskelbtas Rink., EU:T:2002:223, 33 punktą).
84 Taigi reikia pritarti trečiajam pagrindui ir panaikinti ginčijamą sprendimą, be to, nereikia nagrinėti kitų ieškovės nurodytų pagrindų ir spręsti dėl jos pateiktų prašymų taikyti proceso organizavimo priemones.
2. Dėl prašymo pasinaudoti neribota jurisdikcija
85 Per posėdį ieškovė paprašė, kad Bendrasis Teismas pasinaudotų neribota jurisdikcija ir priteistų iš Komisijos ginčijamu sprendimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
86 Paklausta apie tai per posėdį, Komisija Bendrojo Teismo prašė atmesti šį prašymą.
87 Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalyje Europos Sąjungos teismui suteikta neribota jurisdikcija jam sudaro sąlygas visiškai išspręsti pateiktus nagrinėti finansinio pobūdžio ginčus. Šia jurisdikcija visų pirma siekiama sudaryti Sąjungos teismams galimybes užtikrinti teismo sprendimų dėl panaikinimo, kuriuos jie priima su viešąja tarnyba susijusiose bylose, praktinį veiksmingumą, todėl, jeigu teisės požiūriu klaidingo paskyrimų tarnybos sprendimo panaikinimo nepakanka, kad atitinkamas pareigūnas galėtų veiksmingai pasinaudoti teisėmis arba apginti savo interesus, Sąjungos teismas gali savo iniciatyva priteisti jam kompensaciją (žr. 2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Gogos / Komisija, C‑583/08 P, EU:C:2010:287, 49 ir 50 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Taigi, net nesant tinkamo reikalavimo šiuo klausimu, negalima teigti, kad klausimas, kurį Bendrasis Teismas prireikus turi iškelti savo iniciatyva, yra nepriimtinas dėl to, kad iškeltas pavėluotai (šiuo klausimu žr. 1992 m. liepos 10 d. Sprendimo Barbi / Komisija, T‑68/91, EU:T:1992:90, 43 punktą).
88 Nagrinėjamu atveju iš jurisprudencijos matyti, kad tais atvejais, kai kandidatas ginčija jo kandidatūros atmetimą per atrankos procedūrą, kurios tikslas – sudaryti konkursą laimėjusių asmenų sąrašą (tai neleidžia jam vėliau įsidarbinti atitinkamoje institucijoje ir gauti su tuo susijusios finansinės naudos), ginčas yra finansinio pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Komisija / Girardot, C‑348/06 P, EU:C:2008:107, 58 punktą ir 2006 m. birželio 6 d. Sprendimo Girardot / Komisija, T‑10/02, EU:T:2006:148, 53-56 punktus).
89 Nagrinėjamu atveju iš to, kas išdėstyta, matyti, kad atrankos komisija dėl nestabilios sudėties negalėjo užtikrinti vienodo požiūrio į kandidatus, su kuriais per testus žodžiu vyko pokalbiai. Taigi atrankos komisijos sudėties kaita padarė neigiamą poveikį būtent lyginamajam visų kandidatų nuopelnų vertinimui. Todėl šis neteisėtumas turi įtakos ne tik ieškovės balui, bet ir 16 balų iš 20 ribai, į kurią atsižvelgiant kandidato pavardė įtraukiama į rezervo sąrašą.
90 Pirma, kalbant apie turtinę žalą, atsiradusią dėl ankstesniame punkte nurodyto neteisėtumo, reikia priminti, kad turtinė žala, kurią prašoma atlyginti, turi būti reali ir tikra (žr. 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Komisija / Girardot, C‑348/06 P, EU:C:2008:107, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
91 Ieškovė negali reikalauti turtinės žalos, atsiradusios dėl to, kad vykdant šį sprendimą dėl panaikinimo jos pavardė turėtų būti tiesiogiai įtraukta į rezervo sąrašą. Toks įtraukimas reikštų, kad ji atleidžiama nuo šio sprendimo 2 punkte minėto pranešimo apie konkursą 4 punkte numatyto testo žodžiu; į rezervo sąrašą įtraukiami kandidatai, kurie gavo aukščiausius balus per šį testą žodžiu ir minimalų balą, kurio reikalaujama už šį testą (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 13 d. Sprendimo Brune / Komisija, T‑269/13 P, EU:T:2014:424, 57 punktą). Bet kuriuo atveju kandidato pavardės įtraukimas į rezervo sąrašą šiam kandidatui suteikia ne teisę, o tik galimybę būti paskirtam (šiuo klausimu žr. 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. / Komisija, T‑58/05, EU:T:2007:218, 52 punktą).
92 Be to, ieškovė galutinai neprarado ir realios galimybės laimėti aptariamą vidaus konkursą ir vėliau būti paskirta AD 10 lygio Sąjungos pareigūne, nes naujo testo žodžiu, kuris būtų atliktas atskirai nuo pradinio testo žodžiu rezultatų, organizavimu (šiuo klausimu žr. 2014 m. birželio 5 d. Sprendimo Brune / Komisija, T‑269/13 P, EU:T:2014:424, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją) kaip tik ir būtų siekiama atkurti jai tokią galimybę. Ieškovė nenurodė, kad negalėtų pasinaudoti tokia šio sprendimo dėl panaikinimo vykdymo priemone, todėl Bendrasis Teismas negali pasinaudoti neribota jurisdikcija ir įpareigoti Komisiją atlyginti šią turtinę žalą (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo EMA / Drakeford, T‑231/14 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:639, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
93 Taigi, kiek tai susiję su nurodyta turtine žala, Bendrasis Teismas mano, kad realios ir tikros žalos egzistavimas neįrodytas.
94 Antra, dėl neturtinės žalos Bendrasis Teismas konstatuoja, kad net jei konkurso atnaujinimas ieškovės atžvilgiu ir testo žodžiu organizavimas, kuris būtų atliktas atskirai nuo testo žodžiu, per kurį buvo padarytas pažeidimas, būtų tinkama šio sprendimo dėl panaikinimo vykdymo priemonė, nepanaikinus visų konkurso rezultatų, Komisija negali atkurti sąlygų, kuriomis šis konkursas turėjo būti organizuotas, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į visus kandidatus ir balų skyrimo objektyvumas (pagal analogiją žr. 2015 m. gegužės 19 d. Sprendimo Brune / Komisija, F‑59/14, EU:F:2015:50, 81 punktą).
95 Taigi panaikinti ginčijamą sprendimą nepakanka, kad būtų veiksmingai apsaugoti ieškovės interesai. Pats panaikinimas negali atlyginti tikros neturtinės žalos, kurią ieškovė patyrė dėl to, kad neturėjo galimybės 2019 m. lapkričio 28 d. tinkamomis sąlygomis laikyti pradinio testo žodžiu. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, ex aequo et bono įvertinęs ieškovės patirtą žalą, mano, kad 4 000 EUR suma yra tinkamas neturtinės žalos atlyginimas.
96 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia įpareigoti Komisiją sumokėti ieškovei 4 000 EUR sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti, o likusią prašymo atlyginti žalą dalį atmesti.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų
97 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2022 m. vasario 10 d. sprendimą, kuriuo vidaus konkurso COM/1/AD 10/18 atrankos komisija po peržiūros atsisakė įtraukti NZ pavardę į rezervo sąrašą, siekiant įdarbinti AD 10 lygio administratorius srityje „Koordinavimas, komunikacija, žmogiškųjų ir biudžeto išteklių valdymas ir auditas“.
2. Įpareigoti Europos Komisiją sumokėti NZ 4 000 EUR sumą neturtinei žalai atlyginti.
3. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Svenningsen | Mac Eochaidh | Martín y Pérez de Nanclares |
Paskelbta 2023 m. spalio 18 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.