BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. gruodžio 16 d.(*)
„Dempingas – Tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės magnezijos plytų importas – Reglamentas, kuriuo nutraukiama tarpinė peržiūra – Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas – Atsižvelgimas į kilmės valstybėje taikomą pridėtinės vertės mokestį – Kitokio nei pradiniame tyrime naudotas metodo taikymas – Aplinkybių pasikeitimas – Reglamento (EB) Nr. 384/96 2 straipsnio 10 dalies b punktas ir 11 straipsnio 9 dalis (dabar – Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalies b punktas ir 11 straipsnio 9 dalis)“
Byloje T‑423/09
Dashiqiao Sanqiang Refractory Materials Co. Ltd, įsteigta Dashiqiao (Kinija), atstovaujama advokatų J.‑F. Bellis ir R. Luff,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, iš pradžių atstovaujamą J.‑P. Hix, vėliau J.‑P. Hix ir B. Driessen, iš pradžių padedamų advokatų G. Berrisch ir G. Wolf, vėliau G. Berrisch,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, atstovaujamos É. Gippini Fournier ir H. van Vliet,
įstojusios į bylą šalies,
dėl 2009 m. rugsėjo 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 826/2009, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1659/2005, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės magnezijos plytoms nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 240, 2009, p. 7), panaikinimo, kiek juo ieškovei nustatytas antidempingo muitas viršija tą, kuris būtų taikomas, jei būtų nustatytas pagal pradiniame tyrime taikytą skaičiavimo metodą, kuriuo atsižvelgta į Kinijoje taikomą eksporto pridėtinės vertės mokestį,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas J. Azizi (pranešėjas), teisėjai V. Vadapalas ir S. Frimodt Nielsen,
posėdžio sekretorė V. Nagy, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. birželio 14 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 Pagrindinis antidempingo teisės aktas yra 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45) su pakeitimais (toliau – pagrindinis reglamentas) (vėliau vietoj jo priimtas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51, klaidų ištaisymas OL L 7, p. 22).
2 Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1, 8 ir 10 dalyse (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 1, 8 ir 10 dalys) nustatyta:
„1. Normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje.
<…>
8. Eksporto kaina yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už produktą, jį parduodant eksportui iš eksportuojančios valstybės į Bendriją.
<…>
10. Eksporto kaina ir normalioji vertė palyginamos teisingu būdu. Šis palyginimas turi būti atliktas tuo pačiu prekybos lygiu, lyginant per kiek galima artimesnį laiką darytus pardavimus, atsižvelgiant į kitus skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui. Jeigu nustatytos normalioji vertė ir eksporto kaina nėra vienodo palyginamojo pagrindo, jos turi būti koreguojamos kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į besiskiriančius veiksnius, kurie, kaip tvirtinama arba įrodyta, turi įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Vengiama bet kokio dvigubo koregavimo, ypač dėl nuolaidų, lengvatų, parduotų produktų kiekių ar prekybos lygio. Kai atsižvelgiama į nurodytas sąlygas, veiksniai, pagal kuriuos gali būti koreguojama, yra:
<…>
b) Importo mokesčiai ir netiesioginiai mokesčiai
Normaliosios vertės koregavimo suma turi atitikti visus importo mokesčius ir netiesioginius mokesčius, mokamus už panašų produktą arba jo gamybai panaudotas medžiagas, kai šis produktas skirtas vartoti eksportuojančioje valstybėje, bet kurie nėra renkami ar grąžinami, kai produktas eksportuojamas į Bendriją.
<…>
k) Kiti veiksniai
Gali būti koreguojama, kai skiriasi kiti, nuo a iki j pastraipose nenumatyti veiksniai, jeigu matyti, kad atsiradę skirtumai turi įtakos kainų palyginamumui, kaip numatyta pagal šią dalį, ypač jeigu pirkėjai vidaus rinkoje nuolatos moka skirtingas kainas dėl tokių veiksnių skirtumo.“
3 Nagrinėjamam atvejui taikytinos redakcijos pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 ir 9 dalyse (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 ir 9 dalys) nustatyta:
„3. Būtinybė toliau taikyti priemones taip pat gali būti peržiūrima, jei reikia, arba Komisijos iniciatyva, arba valstybės narės prašymu, arba – jeigu nuo galutinės priemonės nustatymo pradžios yra praėjęs pagrįstai nustatytas bent vienerių metų laikotarpis, – bet kurio eksportuotojo, importuotojo ar Bendrijos gamintojo prašymu, kuriame pateikiami pakankami įrodymai, jog tokia tarpinė peržiūra yra būtina.
<…>
9. Jei aplinkybės nepasikeitė, Komisija, pagal šį straipsnį atlikdama bet kuriuos peržiūrų ar muito grąžinimo tyrimus, taiko tą pačią metodiką, kuri buvo taikoma atliekant tyrimus, kurių pagrindu nustatytas muitas, tačiau atitinkamai atsižvelgia į 2 straipsnį, o ypač į jo 11 ir 12 dalis, bei į 17 straipsnį.“
Ginčo aplinkybės
Bylai svarbūs antidempingo reglamentai
4 2005 m. balandžio 11 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 552/2005, nustatantį galutinį antidempingo muitą tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės magnezijos plytų importui į Bendriją (OL L 93, p. 6), kuriuo, be kita ko, įvestas 66,1 % laikinasis antidempingo muitas tam tikroms į Europos bendriją importuojamoms ieškovės Dashiqiao Sanqiang Refractory Materials Co. Ltd. pagamintoms magnezijos plytoms.
5 2005 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1659/2005, nustatančiu tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės magnezijos plytų importui galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito galutinį surinkimą (OL L 267, 2005 p. 1), Europos Sąjungos Taryba įvedė 27,7 % galutinį antidempingo muitą tam tikroms į Bendriją importuojamiems ieškovės pagamintoms magnezijos plytoms.
6 Ieškovės prašymu atlikta tarpinė peržiūra pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalis) dėl būtinybės toliau taikyti Reglamentu Nr. 1659/2005 įvestas priemones. Užbaigdama šią peržiūrą Taryba priėmė 2009 m. rugsėjo 7 d. Reglamentą (EB) Nr. 826/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą Nr. 1659/2005 (OL L 240, p. 7, toliau – skundžiamas reglamentas), kuriuo ieškovės pagamintoms magnezijos plytų importui taikomas antidempingo muitas sumažintas iki 14,4 %.
PVM reglamentavimas Kinijoje
7 Kinijos teisės aktų leidėjas yra nustatęs tokią pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sistemą, pagal kurią 17 % PVM apmokestinamas iš principo bet kokia vidaus rinkai ar eksportui skirtų prekių pardavimo operacija. Tačiau nors pardavėjas privalo sumokėti visą pardavimo PVM už vidaus rinkai skirtas prekes, jis gali susigrąžinti visą pardavimo PVM už eksportuotas prekes.
8 Tuo metu, kai buvo vykdomas tyrimas, apimantis laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. ir užbaigtas priėmus Reglamentą Nr. 1659/2005, pardavėjui (eksportuotojui) buvo grąžinta dalis PVM už eksportuotas magnezijos plytas, t. y. 15 % dalis už 2003 m. ir 13 % dalis už 2004 m. Vėliau, tuo metu, kai buvo vykdoma peržiūros procedūra, užbaigta priėmus skundžiamą reglamentą, t. y. laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d., už eksportuotas magnezijos plytas grąžinamo PVM dalis, išreikšta procentine išraiška, sumažėjo iki nulio.
Administracinė procedūra
9 Per pradinį tyrimą Komisijos atliktas normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas Reglamento Nr. 552/2005 61 ir 62 konstatuojamosios dalyse, į kurias daroma nuoroda Reglamento Nr. 826/2009 9 konstatuojamojoje dalyje, reziumuojamas taip:
„61. Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo palygintos gamintojo kainos pagrindu ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, buvo atsižvelgta į skirtingus faktorius, kurie, kaip buvo tvirtinama ir įrodinėjama, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.
62. Tuo remiantis, buvo padaryti atitinkami koregavimai dėl transporto, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų išlaidų, kredito, komisinių ir importo mokesčių bei išlaidų pardavus (garantija) mokesčių.“
10 Atsiliepime į ieškinį Taryba paaiškino šią poziciją, kurios institucijos laikėsi per pradinį tyrimą, taip: konstatavus, kad grąžintas beveik visas PVM už eksportuotas magnezijos plytas, institucijos nusprendė „lyginant su eksporto kaina vadovautis normaliąja verte be PVM, lyg eksporto kaina iš tiesų būtų visiškai neapmokestinta PVM, ir iš eksporto kainos atimti dar negrąžintą PVM sumą“. Taryba papildomai nurodė, kad net jei „ji būtų buvusi atsargesnė ir pagal [pagrindinio reglamento] 2 straipsnio 10 dalies [b punktą] ir iš normaliosios vertės neatėmusi pardavimo PVM dalies, kuri liko pritaikyta eksporto prekėms po PVM grąžinimo, ir neatėmusi likusios negrąžintos PVM dalies iš šių prekių kainos“, ji būtų laikiusis pozicijos, jog „atsižvelgiant į tai, kad Kinijos mokesčių institucijoms grąžinus dalį eksportuojamų prekių pardavimo PVM, šioms prekėms taikomas šio mokesčio tarifas yra labai nedidelis (artimas nuliui), <...> administraciniais sumetimais paprasčiau yra apskritai pašalinti šį PVM iš eksporto kainos“.
11 Per teismo posėdį ieškovė pateikė dokumentą be datos, pavadintą „Specialioji galutinė informacija“ (anglų k. Specific definitive disclosure), iš kurio matyti, kad eksporto kaina iš tikrųjų buvo pakoreguota Tarybos apibūdintu metodu. Išklausius bylos šalis šis dokumentas pridėtas prie bylos medžiagos ir apie tai pažymėta teismo posėdžio protokole. Be to, per posėdį Taryba nurodė, kad nuo šiol institucijos mano, jog per pradinį tyrimą naudotas metodas neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkto (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalies b punktas), nes šioje nuostatoje numatytas tik normaliosios vertės, o ne eksporto kainos koregavimas, o eksporto kainos koregavimas turėtų būti grindžiamas to paties reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktu (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalies k punktas).
12 2009 m. liepos 15 d. Komisija pateikė ieškovei dokumentą, pavadintą „Bendrosios informacijos dokumentas R453“ (anglų k. General Disclosure Document R453), kurio B.4 punkte „Palyginimas“ apie per peržiūros procedūra taikytą normaliosios vertės ir eksporto kainos lyginimo metodą nurodė:
„Kiekvienos rūšies produkto vidutinė normalioji vertė ir vidutinė eksporto kaina lyginta „iš įmonės“ (EXW) sąlygomis ir pasirinkus tą patį prekybos lygmenį. Siekiant teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą vadovautasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi ir atsižvelgta į sąskaitų faktūrų skirtumus, kurie, kaip buvo tvirtinama ir įrodinėjama, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Todėl buvo atliktos korekcijos, kuriomis atsižvelgta į kainų skirtumus, kuriuos lėmė faktiškai patirtos gabenimo, tvarkymo, perkrovimo, kredito išdavimo išlaidos ir faktiškai sumokėti antidempingo muitai.
Per tyrimą nustatytą, kad už eksportuojamas prekes sumokėtas PVM negrąžintas. Per pradinį tyrimą PVM buvo atimtas tiek iš normaliosios vertės, tiek iš eksporto kainos, kad apskaičiuota eksporto kaina ir normalioji vertė atitiktų tą patį netiesioginio apmokestinimo etapą. Tačiau vadovaudamiesi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktu manome, kad tuo atveju, kai už eksportuotas prekes netiesioginiai mokesčiai negrąžinami, būtų teisinga taikyti normaliosios vertės dalies, atitinkančios vidaus apmokestinimo sumą, korekcijos metodą, jei eksporto valstybėje parduodamas panašus vidaus rinkai skirtas produktas. Taigi normalioji vertė nustatyta atsižvelgus į sumokėtą ar mokėtiną PVM.“
13 Kito dokumento, pavadinto „Specialiosios galutinės informacijos dokumento priedas“ (anglų k. Annex II Specific Disclosure Document), kuris ieškovei perduotas tą pačią dieną, 3.2 punkte „Korekcijos – Normalioji vertė“ Komisija papildomai nurodė:
„Normaliosios vertės korekcijos padarytos atsižvelgiant į gabenimo, draudimo, tvarkymo, perkrovimo ir kredito suteikimo išlaidas.
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą pagal metodą, taikomą tuo atveju, kai už eksportui skirtus produktus negrąžinami netiesioginiai mokesčiai, normaliosios vertės dalis, atitinkanti vidaus apmokestinimo sumą, koreguojama, jei eksporto valstybėje parduodamas panašus vidaus rinkai skirtas produktas. Taigi normalioji vertė nustatyta atsižvelgus į sumokėtą ar mokėtiną PVM. Taikant šį metodą skaičiuota, kad PVM yra 17 % dydžio.“
14 2009 m. liepos 24 d. laišku ieškovė pateikė savo pastabas dėl 12 ir 13 punktuose nurodytų dokumentų, kuriose nepritarė „naujam“ eksporto kainos ir normaliosios vertės lyginimo metodui „įskaitant PVM“.
15 2009 m. liepos 31 d. Komisija pateikė ieškovei dokumentą „Komisijos tarnybų atsiliepimas į jūsų pastabas apie galutinę informaciją“ (anglų k. Orientations of the Commission’s services after your reactions to final disclosure), kurio 3 punkte nurodė:
„Pateiktoje informacijoje <...> nurodyta, jog atlikus tyrimą nustatyta, kad už eksportuojamų prekių pardavimo operacijas sumokėtas PVM negrąžintas, o eksporto kaina ir normalioji vertė bus skaičiuojama atsižvelgiant į sumokėtą arba mokėtiną PVM. Savo 2009 m. liepos 24 d. pastabose nurodote, kad šis požiūris būtų neteisėtas. Atsižvelgiant į jūsų teiginius galima padaryti tokias pastabas:
Pirma, dėl teiginio, kad pradiniame tyrime naudotas kitas metodas (t. y. PVM išskaičiuotas ir iš normaliosios vertės, ir iš eksporto kainos), reikia pabrėžti, kad tuo metu, kai buvo atliekama peržiūra, buvusios aplinkybės skyrėsi nuo tų, kurios buvo tuo metu, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas. Tuo metu, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas, PVM buvo iš dalies grąžintas, todėl pagal 2 straipsnio 10 dalį reikėjo atlikti korekciją, o tuo metu, kai buvo atliekama peržiūra, eksportuotų prekių pardavimo PVM nebuvo grąžintas. Todėl nei eksporto kainos, nei normaliosios vertės nereikėjo koreguoti PVM dydžiu. Nors tokią poziciją galima laikyti metodo pakeitimu, toks pakeitimas pateisinamas vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalimi [dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 9 dalis], nes aplinkybės pasikeitė.“
16 Galiausiai skundžiamo reglamento prie 4 punkto „Palyginimas“ priskiriamose 29–32 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„29. Vidutinė normalioji vertė palyginta su kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis tuo pačiu prekybos lygmeniu ir esant tokiam pačiam netiesioginio apmokestinimo lygmeniui. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, buvo atsižvelgta į skirtingus veiksnius, kurie, kaip buvo tvirtinama ir įrodinėjama, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Šiuo tikslu, prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į transporto ir draudimo išlaidas, tvarkymo ir pakrovimo mokesčius, kredito išlaidas ir faktiškai sumokėtus antidempingo muitus.
30. Atlikus tyrimą nustatyta, kad už pardavimą eksportui sumokėtas PVM nebuvo grąžintas (net iš dalies, kaip nustatyta pradiniame tyrime). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 20 straipsniu pareiškėjui buvo atskleisti faktai; pateiktoje informacijoje nurodyta, kad eksporto kaina ir normalioji vertė bus skaičiuojama atsižvelgiant į sumokėtą arba mokėtiną PVM. Pareiškėjo teigimu, toks metodas yra neteisėtas. Atsižvelgiant į jo teiginius galima padaryti tokias pastabas.
31. Pirma, dėl teiginio, kad pradiniame tyrime naudotas kitas metodas (t. y. PVM išskaičiuotas ir iš normaliosios vertės, ir eksporto kainos), reikia pabrėžti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (toliau – PTL) buvusios aplinkybės buvo kitokios, palyginti su pradinio tyrimo laikotarpio aplinkybėmis. Kaip minėta, pradinio tyrimo laikotarpiu PVM buvo iš dalies grąžintas, todėl pagal 2 straipsnio 10 dalį reikėjo koreguoti, o per PTL pardavimo eksportui PVM nebuvo grąžintas. Todėl nei PVM, nei eksporto kainos, nei normaliosios vertės koreguoti nereikėjo. Nors tai galima laikyti metodo pakeitimu, tai pagrindžiama pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalimi, nes aplinkybės pasikeitė.
32. Antrasis pareiškėjo teiginys [kad] dėl peržiūroje taikyto metodo būtų dirbtinai padidintas dempingo skirtumas. Šis teiginys negali būti priimtas. Taikytas metodas yra neutralus. Jo poveikis yra toks pats ir tuo atveju, jei, pavyzdžiui, bendrovė parduoda Bendrijai tam tikrus produktus ar atlieka sandorius taikydama eksporto kainą, bet nevykdydama dempingo. Kitaip tariant, jei daroma prielaida, kad abi lygties puses padidinus PVM dydžiu skirtumas tarp dviejų elementų padidėja, taip nutiktų ir taikant kitus modelius, kuomet dempingas nevykdomas.“
Procesas ir šalių reikalavimai
17 2009 m. spalio 22 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.
18 Atskiru dokumentu, kuris teismo kanceliarijoje buvo užregistruotas tą pačią dieną, ieškovės, remdamosi Teismo procedūros reglamento 76a straipsniu, pateikė prašymą nagrinėti ieškinį pagreitinta tvarka. 2009 m. lapkričio 9 d. laiške atsakovė pateikė savo pastabas dėl šio prašymo. 2009 m. lapkričio 23 d. laišku Teismas informavo ieškoves apie savo sprendimą atmesti prašymą nagrinėti ieškinį pagreitinta tvarka.
19 Ieškovė Teismo prašo:
– panaikinti jai skundžiamu reglamentu nustatyto antidempingo muito dalį, viršijančią tą muitą, kuris jai būtų buvęs nustatytas pagal per pradinį tyrimą taikytą skaičiavimo metodą, kuriuo, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, atsižvelgiama į aplinkybę, kad Kinijoje taikomas eksporto PVM negrąžintas,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
20 Taryba Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
21 Komisija pateikė prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimus, kurį Teismo kanceliarija gavo 2010 m. sausio 19 d. 2010 m. kovo 5 d. nutartimi Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininkas patenkino šį prašymą. Per nustatytą terminą Komisija savo įstojimo į bylą paaiškinimų nepateikė.
22 Kadangi vienas teisėjų kolegijos narys negalėjo vykdyti savo pareigų, Bendrasis Teismas pagal Procedūros reglamento 32 straipsnio 3 dalį vietoj trūkstamo teisėjo į kolegiją paskyrė kitą teisėją.
23 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
24 Per 2011 m. birželio 14 d. teismo posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
Dėl teisės
Panaikinimo pagrindų santrauka
25 Ieškovė savo ieškinį grindžia dviem pagrindais.
26 Pirmajame pagrinde teigiama, kad pažeista pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalis, nes pakeitus metodą pažeistas teisingo normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo principas.
27 Antrajame pagrinde teigiama, kad pažeista pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalis, nes užbaigiant peržiūros procedūrą priimtame skundžiamame reglamente Komisija taikė ne tą patį metodą, kokį naudojo per pradinį tyrimą.
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pažeidimu
28 Prie pirmojo pagrindo ieškovė iš esmės nurodo, kad per pradinį tyrimą Komisija vertino dalies eksporto PVM negrąžinimą kaip eksporto sąnaudas, nes dėl jo mažėjo eksportuotojo pajamos, gaunamos pardavus eksportuojamas prekes. Taigi, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, ji iš eksporto kainos atėmė negrąžintą PVM dalį. Tačiau per peržiūros procedūrą Komisija radikaliai pakeitė metodą.
29 Ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktas netaikomas. Ši nuostata skirta tik tam tikrose valstybėse numatytoms mokesčių lengvatoms, kuriomis už įvairiuose produkto gamybos etapuose panaudotas medžiagas avansu surinkti muitai ir mokesčiai grąžinami tuomet, kai šis produktas eksportuojamas. Tokiu atveju normalioji vertė turėtų būti koreguojama išskaičiuojant sugrąžintų muitų ir mokesčių sumą. Tačiau ši nuostata netaikoma nagrinėjamai situacijai, susijusiai su mokesčiu, taikomu už atitinkamo produkto eksportą. Todėl Komisija padarė klaidą, kai nusprendė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą ji privalėjo palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą taikydama „įskaitant PVM“ metodą, kurio institucijos niekada iki tol nebuvo naudojusios. Ieškovė papildomai nurodo, kad vien to, jog pasikeitė procentinė grąžinto eksporto PVM dalis, negali pakakti pateisinti radikalių metodo pokyčių, nes negrąžintoji mokesčio dalis yra eksporto sąnaudos, kurias reikia atimti iš eksporto kainos.
30 Ieškovė ginčija skundžiamo reglamento 31 ir 32 konstatuojamąsias dalis, pagal kurias normalioji vertė ir eksporto kaina palyginta teisingai, nes abu elementai apskaičiuoti remiantis ta pačia baze, t. y. „įskaitant PVM“, o tai lemia ir tokius pačius rezultatus. Net darant prielaidą, kad PVM tarifo už parduodamus vidaus rinkai skirtus produktus dydis yra tapatus eksporto PVM tarifui, suma, kurios pagrindu skaičiuojamas šis PVM, skirtųsi. Tais atvejais, kai taikomos dempingo tyrimo procedūros, kaip antai susiklostė pagrindinėje byloje, eksporto kaina visuomet yra mažesnė už normaliąją vertę, todėl prie normaliosios pridedama PVM suma yra didesnė nei eksportuotojo sumokėtoji už parduodamus eksportui skirtus produktus. Taigi normaliosios vertės ir eksporto kainos su įskaičiuotu PVM palyginimo metodas dirbtinai padidina dempingo skirtumą. Todėl Taryba pažeidė normaliosios vertės ir eksporto kainos teisingo palyginimo principą, kaip jis suprantamas atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą.
31 Ieškovė tvirtina, kad nagrinėjamu atveju taikytas palyginimo metodas nesuderinamas su institucijų praktika dempingo srityje. 2008 m. gruodžio 1 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1193/2008, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgščiai, galutinis surinkimas (OL L 323, 2008, p. 1), 31 konstatuojamoji dalyje Taryba net akivaizdžiai pripažino, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktas netaikomas, o pagal šio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą dėl negrąžinto eksporto PVM turėtų būti atlikta korekcija.
32 Ieškovė daro išvadą, kad skundžiamu reglamentu pažeista pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalis. Ji mano, kad jos importui būtų buvęs pritaikytas gerokai mažesnis, t. y. apie 4–5 %, antidempingo muitas, jei Komisija būtų taikiusi per pradinį tyrimą taikytajam tapatų palyginimo metodą, atitinkantį šią nuostatą.
33 Taryba prašo atmesti šį ieškinio pagrindą.
34 Pirmiausia reikia išnagrinėti Tarybos argumentą, kuriuo ji neigia, kad per peržiūrą ji pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą taikė siekdama „pakoreguoti“ normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą.
35 Nors dokumente „Bendrosios informacijos dokumentas R453“ Komisija nurodė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą siekdama pagrįsti išvadą, „kad tuo atveju, kai už eksportuotas prekes netiesioginiai mokesčiai negrąžinami, būtų teisinga taikyti normaliosios vertės dalies, atitinkančios vidaus apmokestinimo sumą, korekcijos metodą, jei eksporto valstybėje parduodamas panašus vidaus rinkai skirtas produktas“, „taigi normalioji vertė nustatyta atsižvelgus į sumokėtą ar mokėtiną PVM“ (žr. šio sprendimo 12 punktą). Be to, Komisija šį argumentą pakartojo dokumente „Specialiosios galutinės informacijos dokumento priedas“ (žr. šio sprendimo 13 punktą).
36 Tačiau iš dokumento „Komisijos tarnybų atsiliepimas į jūsų pastabas apie galutinę informaciją“ matyti, kad vėliau Komisija pakeitė savo nuomonę. Ji iš esmės nurodė, kad tuo metu, kai buvo atliekama peržiūra, nei eksporto kainos, nei normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą (žr. šio sprendimo 15 punktą). Galiausiai šį argumentą Taryba pakartojo skundžiamo sprendimo 31 konstatuojamojoje dalyje (žr. šio sprendimo 16 punktą).
37 Darytina išvada, kad skundžiamame sprendime Taryba nusprendė, jog per peržiūrą, kitaip nei per pradinį tyrimą, normaliosios vertės ir (arba) eksporto kainos koregavimo sąlygos, numatytos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkte, nebuvo įvykdytos, taigi šios nuostatos nebuvo galima taikyti. Todėl nors preliminariuosiuose Komisijos dokumentuose, pavadintuose „Bendrosios informacijos dokumentas R453“ (žr. šio sprendimo 12 punktą) ir „Komisijos tarnybų atsiliepimas į jūsų pastabas apie galutinę informaciją“ (žr. šio sprendimo 13 punktą) nurodyta kitaip, negalima daryti išvados, kad skundžiamame reglamente atsižvelgusi į 17 % dydžio PVM Taryba taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą ir juo vadovaudamasi atliko normaliosios vertės ir eksporto kainos korekcijas, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, kad atkurtų šios vertės ir šios kainos simetriją.
38 Taigi reikia atmesti ieškovės argumentą, kad skundžiamame reglamente naudotas lyginimo metodas, pagal kurį normalioji vertė ir eksporto kaina koreguotos remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktu. Iš tiesų šios vertės ir šios kainos palyginimas „įskaitant PVM“ sąlygomis grįstas vien to paties reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmame ir antrame sakinyje (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalies pirmas ir antras sakinys) įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata.
39 Antra, reikia išnagrinėti, ar šis palyginimo metodas yra teisingas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmą sakinį, nes ieškovė mano, kad taip nėra visų pirma todėl, kad šis metodas dirbtinai padidintų dempingo skirtumą.
40 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad vertindamos prekybos apsaugos priemones institucijos turi didelę diskreciją, nes privalo išnagrinėti sudėtingas ekonomines, politines ir teisines aplinkybes (2007 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, Rink. p. I‑7723, 40 punktas; 2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Huvis prieš Tarybą, T‑221/05, Rink. p. II‑0000, 38 punktas ir 2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Dongguan Nanzha Leco Stationery prieš Tarybą, T‑296/06, Rink. p. II‑0000, 40 punktas).
41 Didelę diskreciją jos iš principo turi ir vertindamos faktines aplinkybes, pagrindžiančias tai, kad taikytas palyginimo metodas yra teisingas, nes teisingumo sąvoka yra neapibrėžta ir kiekvienu atskiru atveju ją institucijos turi sukonkretinti atsižvelgdamos į atitinkamą ekonominį kontekstą. Nusistovėjusioje teismų praktikoje pripažinta, kad pasirenkant vieną iš įvairių dempingo skirtumo skaičiavimo metodų ir nustatant normaliąją produkto vertę atliekami sudėtingi ekonominiai aplinkybių vertinimai, todėl tokio vertinimo teisminė kontrolė turi būti ribota ir apimti tik patikrinimą, ar laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios šių aplinkybių vertinimo klaidos ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais (40 punkte minėtų sprendimų Ikea Wholesale 41 punktas ir Huvis prieš Tarybą 39 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. šio sprendimo 40 punkte minėto Sprendimo Dongguan Nanzha Leco Stationery prieš Tarybą 41 punktą).
42 Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies formuluočių ir struktūros matyti, kad eksporto kaina ar normalioji vertė gali būti koreguojamos tik siekiant atsižvelgti į veiksnių, kurie daro poveikį kainoms ir jų palyginimui, skirtumus. Kitaip tariant, tai reiškia, kad koregavimo tikslas yra atkurti produkto normaliosios vertės ir eksporto kainos simetriją, taigi tinkamas koregavimas atkuria normaliosios vertės ir eksporto kainos simetriją. Atvirkščiai, netinkamai atliktas koregavimas sukuria normaliosios vertės ir eksporto kainos asimetriją (žr. šio sprendimo 40 punkte minėto Sprendimo Dongguan Nanzha Leco Stationery prieš Tarybą 42 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
43 Taigi, kai vertinamas taikyto palyginimo metodo teisingumas, normaliosios vertės ir eksporto kainos simetrijos sąvoka yra pagrindinis kriterijus, kuris atitinka poreikį nustatyti kainų palyginamumą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 2 dalį (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 1 straipsnio 2 dalis). Pagal šio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmus tris sakinius (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalies pirmi trys sakiniai) eksporto kaina ir normalioji vertė turi būti palygintos pasirenkant tą patį prekybos lygmenį, lyginamų pardavimo operacijų datos turi būti kuo artimesnės, be to, turi būti atsižvelgta į kitus kainų palyginamumui įtakos turinčius skirtumus, ir tik tais atvejais, kai apskaičiuotos normaliosios vertės ir eksporto kainos negalima palyginti, institucijos turi teisę atlikti korekcijas.
44 Be to, kaip per teismo posėdį nurodė Taryba, iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 8 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 8 dalis) pateiktų apibrėžimų matyti, kad normalioji vertė „paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai“, o eksporto kaina yra „faktiškai sumokėta arba mokėtina“ kaina, ir tai iš principo reikalauja įtraukti PVM į šią vertę ir kainą.
45 Tokiomis aplinkybėmis Taryba galėjo manyti, kad nagrinėjamu atveju normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas „įskaitant PVM“ sąlygomis yra teisingas palyginimo metodas, nes lyginant paisyta normaliosios vertės ir eksporto kainos simetrijos reikalavimo, tiek vidaus rinkai, tiek eksportui skirtų produktų kainos lygintos pasirinkus tą patį prekybos lygmenį, o abiem atvejais prekėms taikomas 17 % PVM.
46 Ieškovė nenurodė jokio argumento ar faktinės aplinkybės, kuris patvirtintų akivaizdų šio palyginimo metodo netinkamumą, o argumentus pateikė tik dėl kitokio nei per pradinį tyrimą taikytas skaičiavimo metodo, dėl kurio galėjo dirbtinai padidėti dempingo marža. Tačiau, atsižvelgiant į didelę institucijų diskreciją, tokie argumentai negali būti įrodymas, kad šis metodas, grindžiamas tapačiais lyginimo kriterijais, būtų neteisingas ar kad jį taikant būtų daroma akivaizdi vertinimo klaida.
47 Reikia papildomai nurodyti, jog ieškovė neginčija to, kad skundžiamame reglamente institucijos kruopščiai laikėsi šio lyginimo metodo ar kad lygintos vidaus rinkai ir eksportui skirtų prekių pardavimo operacijos, jų datos buvo kuo artimesnės ar kad šios operacijos PVM buvo apmokestintos pasirinkus tą patį prekybos etapą, kaip visa tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies antrą sakinį.
48 Be to, ieškovė neįrodė, kad egzistuoja institucijų praktika atimti PVM tiek iš normaliosios vertės, tiek iš eksporto kainos, siekiant jas teisingai palyginti, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Ieškinyje nurodyti pavyzdžiai susiję ne su tokio tipo situacija, bet su eksporto kainos korekcija, atlikta atsižvelgiant į tai, kad Kinijos valdžios institucijos grąžino dalį PVM, kaip tai buvo padaryta per pradinį tyrimą, kurio teisėtumas šioje byloje nenagrinėjamas.
49 Taigi, „įskaitant PVM“ sąlygomis lygindama normaliąją vertę ir eksporto kainą Taryba nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos ir nepažeidė teisingo palyginimo reikalavimo, įtvirtinto pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmame sakinyje.
50 Todėl pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies pažeidimu
51 Kaip antrąjį pagrindą ieškovė nurodo tai, kad skundžiamas reglamentas pažeidžia ir pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį, nes pagrįstas normaliosios vertės ir eksporto kainos lyginimo metodu, kuris iš esmės skiriasi nuo taikyto per pradinį tyrimą. Tokia pozicija nesuderinama su nusistovėjusia atitinkamos srities teismų praktika (šio sprendimo 40 punkte minėto Sprendimo Huvis prieš Tarybą 41 punktas).
52 Ieškovė tvirtina, kad institucijos nepateikė tinkamų lyginimo metodo pakeitimo paaiškinimų. Negrąžinamos PVM dalies išaugimas nuo 4 iki 17 % per laikotarpį, praėjusį nuo per pradinį tyrimą tirto laikotarpio iki per peržiūrą tirto laikotarpio, nėra aplinkybių pasikeitimas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį, galintis pateisinti per pradinį tyrimą taikyto metodo atsisakymą. Galiausiai ji nurodo, kad institucijos neįrodė, jog per pradinį tyrimą taikytas metodas neatitiko to paties reglamento 2 straipsnio 10 dalies. Bet kuriuo atveju ieškovė teigia, kad naujasis metodas prieštarauja šioje nuostatoje įtvirtintam teisingo palyginimo principui ir grindžiamas prieštaringais argumentais.
53 Taryba prašo atmesti šį pagrindą.
54 Iš pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies matyti, kad paprastai per peržiūrą institucijos turi taikyti tą metodą, įskaitant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje numatytą eksporto kainų ir normaliosios vertės palyginimo metodą, kuris taikytas per pradinį tyrimą, užbaigtą muito įvedimu. Toje pačioje nuostatoje numatyta išimtis, leidžianti institucijoms taikyti kitokį nei per pradinį tyrimą taikytas metodą, tačiau tik jei pasikeitė aplinkybės. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad bet koks nukrypimas nuo bendrosios taisyklės arba bet kuri jos išimtis turi būti aiškinamos siaurai. Taigi, būtent institucijos turi įrodyti, kad aplinkybės pasikeitė, jei nori taikyti kitą nei per pradinį tyrimą naudotas metodą (žr. šio sprendimo 40 punkte minėto Sprendimo Huvis prieš Tarybą 41 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
55 Kaip minėta 10 ir 11 punktuose, Taryba pripažįsta, kad per pradinį tyrimą pakoregavo eksporto kainą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą, o per peržiūrą šios korekcijos nedarė, nes buvo neįvykdytos šioje nuostatoje numatytos sąlygos.
56 Būtina pažymėti, kad šis skirtingas vertinimas nėra „metodo pakeitimas“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį.
57 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad „metodo“ ir „koregavimo“ sąvokos netapačios. Net darant prielaidą, kad „koregavimas“ pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį gali būti prilygintas „metodui“ pagal to paties reglamento 11 straipsnio 9 dalį, iš skundžiamo reglamento 31 konstatuojamosios dalies ir šio sprendimo 34–38 punktų matyti, kad nagrinėjamu atveju institucijos atliko ne per pradinį tyrimą naudoto „koregavimo metodo“ „pakeitimą“, kaip tai suprantama teismų praktikoje (žr. šio sprendimo 40 punkte minėto Sprendimo Huvis prieš Tarybą 27, 28 ir 43 punktus, susijusius su „naudos“ arba „input“ metodo pakeitimu į „likutinį“), o paprasčiausia atsisakė atlikti korekciją, nes, skirtingai nei per pradinį tyrimą buvusios situacijos atveju, tuo metu, kai buvo atliekama peržiūra, nebuvo įvykdytos šią korekciją pateisinančios pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkto sąlygos. Vien atsisakymas atlikti šią korekciją negali būti laikomas metodo pakeitimu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį.
58 Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalimi reikalaujama, kad atitinkamas metodas atitiktų to paties reglamento 2 ir 17 straipsnių nuostatas (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 17 straipsnis), kuriose įtvirtintų reikalavimų reikia paisyti bet kuriuo atveju. Taigi, Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad per peržiūrą paaiškėjus, jog per pradinį tyrimą taikyto metodo taikymas neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkto, institucijos privalo nebetaikyti šio metodo (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 40 punkte minėto Sprendimo Huvis prieš Tarybą 42 ir 50 punktus), net jei tai reikštų „metodo pakeitimą“ siaurąja prasme.
59 Taigi, kai per peržiūros procedūrą institucijos neturi įgaliojimų atlikti korekcijos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, jos negali būti įpareigotos tai padaryti pagal to paties reglamento 11 straipsnio 9 dalį vien todėl, kad tokia korekcija buvo atlikta per pradinį tyrimą. Kitais žodžiais tariant, pastarąja nuostata aiškiai reikalaujama, jog per peržiūrą taikomas metodas atitiktų pagrindinio reglamento 2 straipsnio reikalavimus, todėl per peržiūrą negali būti atlikta korekcija, kuri yra negalima, be kita ko, pagal šio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą.
60 Kaip pripažįsta pati ieškovė (žr. 29 ir 31 punktus), pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktas, kurį institucijos taikė per pradinį tyrimą, yra netinkamas teisinis pagrindas atlikti būtent eksporto kainos, kuri šioje nuostatoje neminima, korekciją, galimą atlikti per peržiūrą. Tokiomis aplinkybėmis nėra reikalo atsakyti į klausimą, ar atitinkamu atveju per pradinį tyrimą taikytas metodas atitiko šio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą, dėl ko pati Taryba suabejojo per teismo posėdį (žr. 11 punktą).
61 Darytina išvada, kad Taryba nepažeidė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies, kai palygino atitinkamų produktų normaliąją vertę ir eksporto kainą „įskaitant PVM“ sąlygomis.
62 Bet kuriuo atveju net darant prielaidą, kad per peržiūrą Taryba būtų taikiusi kitą atitinkamų produktų normaliosios vertės ir eksporto kainos lyginimo metodą nei taikytas per pradinį tyrimą, ji įrodė, kad laikotarpiu tarp pradinio tyrimo ir peržiūros aplinkybės pasikeitė ir šis pasikeitimas pateisino tokios korekcijos netaikymą.
63 Iš tiesų neginčijama, kad tuo metu, kai vyko pradinis tyrimas, dalis Kinijos PVM už parduotas eksportui skirtas prekes buvo grąžintas, nors visas PVM už parduotas vidaus rinkai skirtas prekes negrąžintas. Tačiau per peržiūros procedūrą visas PVM taikytas tiek už vidaus rinkai, tiek už eksportui skirtų prekių pardavimą. Vadovaujantis skundžiamo sprendimo 31 konstatuojamąja dalimi šis dviejų atitinkamų situacijų skirtumas sudaro aplinkybių pasikeitimą, kaip jis suprantamas pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį.
64 Be to, per peržiūrą Taryba, atsižvelgdama į šį aplinkybių pasikeitimą, turėjo teisę nekoreguoti normaliosios vertės ir eksporto kainos, nes teisingai palyginti šiuos su elementus buvo galima ir „įskaitant PVM“ sąlygomis, nors per pradinį tyrimą ji manė, jog siekiant atkurti palyginimui svarbių parametrų simetriją buvo būtina atlikti korekciją dėl grąžinamos už eksportuotus produktus sumokėto PVM dalies.
65 Darytina išvada, kad per peržiūrą Tarybos taikytas palyginimo metodas nepažeidė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies.
66 Taigi antrąjį ieškinio pagrindą taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstą.
67 Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo, ji turi padengti savo ir Tarybos išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.
69 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Dashiqiao Sanqiang Refractory Materials Co. Ltd padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Azizi | Vadapalas | Frimodt Nielsen |
Paskelbta 2011 m. gruodžio 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Teisinis pagrindas
Ginčo aplinkybės
Bylai svarbūs antidempingo reglamentai
PVM reglamentavimas Kinijoje
Administracinė procedūra
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
Panaikinimo pagrindų santrauka
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pažeidimu
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalies pažeidimu
Dėl bylinėjimosi išlaidų