Byla T‑423/09
Dashiqiao Sanqiang Refractory Materials Co. Ltd
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Dempingas – Tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės magnezijos plytų importas – Reglamentas, kuriuo nutraukiama tarpinė peržiūra – Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas – Atsižvelgimas į kilmės valstybėje taikomą pridėtinės vertės mokestį – Kitokio nei pradiniame tyrime naudotas metodo taikymas – Aplinkybių pasikeitimas – Reglamento (EB) Nr. 384/96 2 straipsnio 10 dalies b punktas ir 11 straipsnio 9 dalis (dabar – Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalies b punktas ir 11 straipsnio 9 dalis)“
Sprendimo santrauka
1. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Peržiūros procedūra – Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas „įskaitant pridėtinės vertės mokestį“ sąlygomis
(Tarybos reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 10 dalies b punktas ir 11 straipsnio 3 dalis, reglamentai Nr. 1659/2005, Nr. 826/2009 ir Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalies b punktas ir 11 straipsnio 3 dalis)
2. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas – Institucijų diskrecija – Palyginimas pasirinkus tą patį prekybos lygmenį
(Tarybos reglamento Nr. 384/96 1 straipsnio 2 dalis ir 2 straipsnio 10 dalis, Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 1 straipsnio 2 dalis ir 2 straipsnio 10 dalis)
3. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Peržiūros procedūra – Skaičiavimo metodo pakeitimas
(Tarybos reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 10 dalis, 11 straipsnio 9 dalis ir 17 straipsnis, Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalis, 11 straipsnio 9 dalis ir 17 straipsnis)
1. Kadangi Reglamentu Nr. 1659/2005, nustatančiu tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės magnezijos plytų importui galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito galutinį surinkimą, Taryba nusprendė, jog per antidempingo priemonės tarpinės dalinės peržiūros procedūrą, atliktą pagal Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalis), kitaip nei per pradinį tyrimą, normaliosios vertės ir (arba) eksporto kainos koregavimo sąlygos, numatytos Pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkte (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalies b punktas), nebuvo įvykdytos, taigi šios nuostatos negalima taikyti, negalima daryti išvados, kad Reglamente Nr. 826/2009 atsižvelgusi į 17 % dydžio pridėtinės vertės mokestį Taryba taikė Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą ir juo vadovaudamasi atliko normaliosios vertės ir eksporto kainos korekcijas, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, kad atkurtų šios vertės ir šios kainos simetriją. Taigi negalima laikyti, kad Reglamente Nr. 826/2009 naudotas lyginimo metodas, pagal kurį normalioji vertė ir eksporto kaina koreguotos remiantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktu. Iš tiesų šios vertės ir šios kainos palyginimas „įskaitant PVM“ sąlygomis grįstas vien to paties reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmame ir antrame sakinyje (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalies pirmas ir antras sakinys) įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata.
(žr. 37, 38 punktus)
2. Vertindamos prekybos apsaugos priemones institucijos turi didelę diskreciją, nes privalo išnagrinėti sudėtingas ekonomines, politines ir teisines aplinkybes. Didelę diskreciją jos iš principo turi ir vertindamos faktines aplinkybes, pagrindžiančias tai, kad taikytas palyginimo metodas yra teisingas, nes teisingumo sąvoka neapibrėžta ir kiekvienu atskiru atveju ją institucijos turi sukonkretinti atsižvelgdamos į atitinkamą ekonominį kontekstą. Pasirenkant vieną iš įvairių dempingo skirtumo skaičiavimo metodų ir nustatant normaliąją produkto vertę atliekami sudėtingi ekonominiai aplinkybių vertinimai, todėl tokio vertinimo teisminė kontrolė turi būti ribota ir apimti tik patikrinimą, ar laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios šių aplinkybių vertinimo klaidos ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais.
Be to, ši eksporto kaina ar normalioji vertė gali būti koreguojamos tik siekiant atsižvelgti į veiksnių, kurie daro poveikį kainoms ir jų palyginimui, skirtumus. Tai reiškia, kad koregavimo tikslas yra atkurti produkto normaliosios vertės ir eksporto kainos simetriją, taigi tinkamas koregavimas atkuria normaliosios vertės ir eksporto kainos simetriją. Atvirkščiai, netinkamai atliktas koregavimas sukuria normaliosios vertės ir eksporto kainos asimetriją.
Kai vertinamas taikyto palyginimo metodo teisingumas, normaliosios vertės ir eksporto kainos simetrijos sąvoka yra pagrindinis kriterijus, kuris atitinka poreikį nustatyti kainų palyginamumą, kaip tai suprantama pagal Antidempingo pagrindinio reglamento Nr. 384/96 1 straipsnio 2 dalį (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 1 straipsnio 2 dalis). Pagal šio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmus tris sakinius (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalies pirmi trys sakiniai) eksporto kaina ir normalioji vertė turi būti palygintos pasirinkus tą patį prekybos lygmenį, lyginamų pardavimo operacijų datos turi būti kuo artimesnės, be to, reikia atsižvelgti į kitus kainų palyginamumui įtakos turinčius skirtumus, ir tik tais atvejais, kai apskaičiuotos normaliosios vertės ir eksporto kainos negalima palyginti, institucijos turi teisę atlikti korekcijas.
Tokiomis aplinkybėmis Taryba nepadaro akivaizdžios vertinimo klaidos manydama, kad normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas „įskaitant pridėtinės vertės mokestį“ sąlygomis yra teisingas palyginimo metodas, nes lyginant paisyta normaliosios vertės ir eksporto kainos simetrijos reikalavimo, tiek vidaus rinkai, tiek eksportui skirtų produktų kainos lygintos pasirinkus tą patį prekybos lygmenį, o abiem atvejais prekėms taikytas tokio paties dydžio pridėtinės vertės mokestis.
(žr. 40–43, 45 punktus)
3. Iš Antidempingo pagrindinio reglamento Nr. 384/96 11 straipsnio 9 dalies (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 9 dalis) matyti, kad paprastai per peržiūrą institucijos turi taikyti tą metodą, įskaitant šio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalis) numatytą eksporto kainų ir normaliosios vertės palyginimo metodą, kuris taikytas per pradinį tyrimą, užbaigtą muito įvedimu. Vis dėlto šioje nuostatoje numatyta išimtis, leidžianti institucijoms taikyti kitokį nei per pradinį tyrimą taikytas metodą, tačiau tik jei pasikeitė aplinkybės.
Be to, „metodo“ ir „koregavimo“ sąvokos netapačios. Net darant prielaidą, kad „koregavimas“ pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį gali būti prilygintas „metodui“ pagal to paties reglamento 11 straipsnio 9 dalį, kai institucijos paprasčiausia atsisakė atlikti korekciją, nes, skirtingai nei per pradinį tyrimą buvusios situacijos atveju, tuo metu, kai buvo atliekama peržiūra, nebuvo įvykdytos šią korekciją pateisinančios Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkto (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalies b punktas) sąlygos, vien atsisakymas atlikti šią korekciją negali būti laikomas metodo pakeitimu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį. Šioje nuostatoje reikalaujama, kad atitinkamas metodas atitiktų to paties reglamento 2 ir 17 straipsnių nuostatas (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 17 straipsnis), kuriose įtvirtintų reikalavimų reikia paisyti bet kuriuo atveju. Taigi, per peržiūrą paaiškėjus, jog per pradinį tyrimą taikyto metodo taikymas neatitinka Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punkto, institucijos privalo nebetaikyti šio metodo, net jei tai reikštų „metodo pakeitimą“ siaurąja prasme.
Taigi, kai per peržiūros procedūrą institucijos neturi įgaliojimų atlikti korekcijos pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, jos negali būti įpareigotos tai padaryti pagal to paties reglamento 11 straipsnio 9 dalį vien todėl, kad tokia korekcija buvo atlikta per pradinį tyrimą.
Bet kuriuo atveju net darant prielaidą, kad per peržiūrą Taryba būtų taikiusi kitą atitinkamų produktų normaliosios vertės ir eksporto kainos lyginimo metodą nei taikytas per pradinį tyrimą, ji nepadaro akivaizdžios vertinimo klaidos, jei įrodo, kad laikotarpiu tarp pradinio tyrimo ir peržiūros aplinkybės pasikeitė ir šis pasikeitimas pateisino tokios korekcijos netaikymą.
(žr. 54, 57–59, 62, 65 punktus)