Byla T‑53/21
(Ištraukų skelbimas)
EVH GmbH
prieš
Europos Komisiją
2023 m. gruodžio 20 d. Bendrojo Teismo (penktoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Konkurencija – Koncentracija – Vokietijos elektros energijos ir dujų rinka – Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Pareiga motyvuoti – Sąvoka „viena koncentracija“ – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisė būti išklausytam – Rinkos apibrėžimas – Analizės laikotarpis – Operacijos poveikio konkurencijai vertinimas – Akivaizdžios vertinimo klaidos – Įsipareigojimai – Rūpestingumo pareiga“
1. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Viena koncentracija – Sąvoka – Sąlygos – Tarpusavyje susijusios operacijos, vienai ar kelioms įmonėms suteikiančios tiesioginę ar netiesioginę vienos ar kelių kitų įmonių veiklos ekonominę kontrolę – Savarankiškų įmonių vykdomas skirtingų tikslinių subjektų kontrolės įgijimas pasikeičiant turtu – Netaikymas – Funkcinio ryšio tarp aptariamų operacijų nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 20 konstatuojamoji dalis ir 3 straipsnio 1 dalis)
(žr. 82–86 ir 97–102 punktus)
2. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas dėl taisyklių koncentracijų tarp įmonių srityje taikymo – Sprendimas leisti koncentraciją
(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies c punktas ir 8 straipsnio 2 dalis)
(žr. 107–110, 112–116, 118, 119 ir 125 punktus)
3. Įmonių koncentracija – Administracinė procedūra – Komisijos pareigos kvalifikuotų trečiųjų asmenų atžvilgiu – Teisė būti išklausytam – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 18 straipsnio 4 dalis; Komisijos reglamento Nr. 802/2004 11 straipsnio c punktas ir 16 straipsnio 1 dalis)
(žr. 131–143 ir 146–148 punktus)
4. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Komisijos sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Iš veiksmingos teisminės gynybos principo kylantys reikalavimai – Pareiga paskelbti – Apimtis – Ginčijamo sprendimo santraukos paskelbimas praėjus daugiau kaip metams po jo priėmimo – Įtakos to sprendimo galiojimui nebuvimas
(SESV 15 straipsnis, 296 straipsnis ir 297 straipsnio 2 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies c punktas, 8 straipsnio 2 dalis ir 20 straipsnio 1 dalis)
(žr. 164–168 punktus)
5. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Sprendimo, kuriuo konstatuojamas koncentracijos operacijos suderinamumas su vidaus rinka, priėmimas – Suinteresuotųjų įmonių įsipareigojimai, dėl kurių operacija, apie kurią pranešta, tampa suderinama su bendrąja rinka – Diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies c punktas ir 8 straipsnio 2 dalis)
(žr. 171–177 punktus)
6. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Atsižvelgimas į sandorių šalių pateiktus duomenis – Leistinumas
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies c punktas ir 8 straipsnio 2 dalis)
(žr. 185–188 punktus)
7. Ieškinys dėl panaikinimo – Teisėtumo kontrolė – Kriterijai – Atsižvelgimas į ginčijamo akto priėmimo metu buvusias teisines ir faktines aplinkybes – Argumentai dėl analizės, parengtos po akto priėmimo, tačiau grindžiamos to akto priėmimo dienos duomenimis – Priimtinumas – Sąlygos
(SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis ir 8 straipsnio 2 dalis)
(žr. 194, 195 ir 198–201 punktus)
8. Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka įvertinimas – Dominuojančios padėties, dėl kurios itin ribojama veiksminga konkurencija vidaus rinkoje, sukūrimas arba sustiprinimas – Komisijos tyrimas – Perspektyvioji analizė – Analizuojamo laikotarpio nustatymas – Kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnis)
(žr. 230–233, 406 ir 407 punktus)
9. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Atitinkamos rinkos apibrėžimas – Kriterijai – Produktų pakeičiamumas – Pakeičiamumas paklausos atžvilgiu – Mažmeninio elektros energijos tiekimo atitinkamai pagal bazinio aprūpinimo ir specialiąsias sutartis pakeičiamumo vertinimas
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 ir 2 straipsnis)
(žr. 252–274 punktus)
10. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Atitinkamos rinkos apibrėžimas – Ankstesnės Komisijos sprendimų praktikos poveikis – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 ir 2 straipsnis)
(žr. 275–277 ir 308 punktus)
11. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Atitinkamos rinkos apibrėžimas – Dviejų energiją tiekiančių įmonių koncentracija, pagal kurią numatomas pasikeitimas turtu – Atitinkamų rinkų apibrėžimą ginčijančiai šaliai tenkanti įrodinėjimo pareiga – Būtinybė pateikti patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai įrodyti, kad egzistuoja konkurencijos problema, kurią turi išnagrinėti Komisija – Šalies, ginčijančios požiūrį, kurio laikėsi Komisija, pateiktų įrodymų nepakankamumas
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies c punktas ir 8 straipsnio 2 dalis)
(žr. 313 ir 314 punktus)
12. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Atitinkamos rinkos apibrėžimas – Komisijos galimybė palikti apibrėžimą atvirą – Sąlygos
(Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktai ir 8 straipsnio 2 dalis)
(žr. 323, 329 ir 336 punktus)
13. Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Dominuojančios padėties, dėl kurios itin ribojama veiksminga konkurencija vidaus rinkoje, sukūrimas arba sustiprinimas – Komisijos tyrimas – Koncentracijos antikonkurencinio poveikio vertinimas – Požymiai – Didelės rinkos dalys
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 32 konstatuojamoji dalis ir 2 straipsnis; Komisijos pranešimo 2004/C 31/03 17 ir 18 punktai)
(žr. 356–359 punktus)
14. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Komisijos sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Koncentracijos antikonkurencinio poveikio vertinimas – Komisijos analizę šiuo klausimų ginčijančiai šaliai tenkanti įrodinėjimo pareiga
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies c punktas ir 8 straipsnio 2 dalis)
(žr. 391–395, 400, 401, 412, 413, 421, 423, 433–435, 440, 445, 454, 465 ir 467 punktus)
15. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Ekonominiai vertinimai – Diskreciniai vertinimo įgaliojimai – Rūpestingumo pareiga – Apimtis
(Tarybos reglamentas Nr. 139/2004)
(žr. 489–493 punktus)
Santrauka
2018 m. kovo mėn. pagal Vokietijos teisę įsteigtos bendrovės RWE AG ir E.ON SE pranešė norinčios vykdyti sudėtingus turto mainus ir atlikti tris koncentracijos operacijas (toliau – bendra operacija).
Per pirmąją operaciją RWE, kuri veikia visoje energijos tiekimo grandinėje įvairiose Europos šalyse, ketino įgyti tam tikrų E.ON, kuri yra įvairiose Europos šalyse veikianti elektros energijos tiekėja, gamybos priemonių išimtinę arba bendrą kontrolę. Per antrąją operaciją E.ON įgijo skirstymo ir mažmeninės prekybos energija, taip pat tam tikrų RWE patronuojamosios bendrovės innogy SE gamybos priemonių išimtinę kontrolę. Per trečiąją operaciją RWE numatė įsigyti 16,67 % E.ON akcijų.
Pirmosios ir antrosios koncentracijos operacijų kontrolę atliko Europos Komisija, o trečiosios koncentracijos operacijos patikrinimą vykdė Bundeskartellamt (Federalinė kartelių tarnyba, Vokietija).
2018 m. balandžio mėn. Vokietijos savivaldybės įmonė EVH GmbH, kuri Vokietijos teritorijoje gamina elektros energiją tiek iš tradicinių, tiek iš atsinaujinančiųjų išteklių, pranešė Komisijai, kad pageidauja dalyvauti procedūroje, susijusioje su pirmąja ir antrąja koncentracijos operacijomis, ir dėl to gauti su jomis susijusius dokumentus.
Apie antrąją koncentracijos operaciją Komisijai buvo pranešta 2019 m. sausio 31 d. 2019 m. kovo 7 d. sprendimu Komisija nusprendė, kad kilo didelių abejonių dėl aptariamos koncentracijos suderinamumo su vidaus rinka, taip pat su Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimu, ir dėl tos priežasties reikia pradėti išsamaus tyrimo procedūrą pagal Reglamento Nr. 139/2004(1) 6 straipsnio 1 dalies c punktą. Per tą procedūrą Komisija, atsižvelgdama į E.ON pateiktą įsipareigojimų pasiūlymą, kaip išspręsti Komisijos nustatytas konkurencijos problemas, vis dėlto nusprendė, kad tie įsipareigojimai yra pakankami, kad būtų išsklaidytos didelės abejonės dėl koncentracijos suderinamumo su vidaus rinka. Taigi 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ji pripažino, kad koncentracija yra suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimu(2).
EVH(3) kreipėsi į Bendrąjį Teismą su ieškiniu dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Bendrasis Teismas atmetė visą jos ieškinį ir tai pagrindė iš dalies analogiškais argumentais, kuriais, remdamasis 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu(4), atmetė EVH pareikštą ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pirmoji koncentracijos operacija pripažįstama suderinama su vidaus rinka, konkrečiai, kiek tai susiję su pagrindu dėl klaidingo bendros operacijos analizės skaidymo, su pagrindu dėl ieškovės teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimo ir su jos priekaištais dėl analizės laikotarpio nustatymo. Beje, kadangi Bendrasis Teismas turi priimti sprendimą dėl įvairių EVH nurodytų klaidų, kaip antai padarytų Komisijos pateiktoje analizėje ir ta analize remiantis jos padarytose išvadose, ypač kiek tai susiję su atitinkamų rinkų apibrėžimu, taip pat aptariamos operacijos poveikio konkurencijai analizėje, jis vykdo šiuo klausimu jam priskirtą atlikti teisminę kontrolę, atsižvelgdamas į Komisijos atliekamos analizės, šiai naudojantis prerogatyva koncentracijų kontrolės srityje, specifiką.
Bendrojo Teismo vertinimas
Iš pradžių Bendrasis Teismas atmetė grupę pagrindų dėl klaidingo bendros operacijos analizės skaidymo, pareigos motyvuoti pažeidimo, ieškovės teisės būti išklausytai pažeidimo ir jos teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimo. Konkrečiai dėl dalyvavimo procedūroje, kurioje EVH galėjo pretenduoti dalyvauti remiantis reglamentu (EB) dėl koncentracijų, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad jeigu per koncentracijų kontrolės procedūrą trečiasis asmuo prašo būti išklausytas ir įrodo pakankamą suinteresuotumą šiuo klausimu, Komisija privalo jį informuoti apie procedūros pobūdį ir tikslą, kiek tai reikalinga tam, kad jis galėtų veiksmingai išdėstyti savo nuomonę apie koncentraciją, tačiau nesuteikia teisės susipažinti su visais bylos dokumentais. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad ieškovė buvo gerai susipažinusi su aptariamos procedūros pobūdžiu ir tikslu. Tokiomis aplinkybėmis ji negali priekaištauti Komisijai, kad ši jai nepateikė visos turimos informacijos ir taip pažeidė jos teisę būti išklausytai.
Paskui Bendrasis Teismas išnagrinėjo pagrindą dėl Komisijos padarytų akivaizdžių aptariamos koncentracijos suderinamumo su vidaus rinka vertinimo klaidų. Šį klausimą nagrinėti Bendrasis Teismas pradėjo priminęs, kad vykdydama pagal reglamentą (EB) dėl koncentracijų jai suteiktas kompetencijas Komisija turi tam tikrą diskreciją būtent kiek tai susiję su kompleksiniais ekonominiais vertinimais, kuriuos ji privalo šiuo tikslu atlikti. Todėl atlikdamas naudojimosi šia teise kontrolę Sąjungos teismas turi atsižvelgti į Komisijos turimą diskreciją.
Tai pažymėjęs, Bendrasis Teismas iš pradžių konstatavo, kad sąlygų, kuriomis Komisija nagrinėjo bylą, tyrimas neatskleidžia jokios informacijos, galinčios pagrįsti EVH teiginį, kad savo analizę Komisija grindė neatsižvelgusi į visus reikšmingus duomenis. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad per visas koncentracijų kontrolės procedūras Komisija turi suderinti poreikį atlikti išsamų tyrimą, kad turėtų jos atliekamam vertinimui reikšmingų duomenų visumą, su jai nustatytu skubos reikalavimu. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nusprendė, viena vertus, kad Komisijai negalima priekaištauti dėl to, kad rėmėsi išimtinai koncentracijos šalių pateikta informacija, jei nėra jos netikslumo požymių ir jeigu ta informacija sudaro visumą reikšmingų duomenų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant kompleksinį atvejį. Be to, Bendrasis Teismas priminė, kad ieškovė gali pateikti studijas, specialiai parengtas siekiant paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumą, jeigu jomis nebandoma pakeisti teisinio ir faktinio pagrindo, kuris Komisijai buvo anksčiau pateiktas, kad ši priimtų ginčijamą sprendimą. Šioje byloje ieškovės pateiktos studijos grindžiamos kitais duomenimis nei buvusieji ginčijamo sprendimo priėmimo momentu, taigi jais remiantis negalima įrodyti, kad Komisija neatsižvelgė į tam tikrus duomenis. Kita vertus, Bendrasis Teismas nusprendė, kad pirmasis rinkos tyrimas buvo atliktas tinkamai, ir padarė išvadą, kad priekaištas dėl įtariamo neatsižvelgimo į tam tikrus duomenis yra nepagrįstas.
Konstatavęs, kad EVH nepagrįstai priekaištavo Komisijai dėl klaidingai nustatytos analizės laikotarpio dėl priežasčių, iš esmės susijusių su tuo, kad Komisijos turima atlikti analizė yra perspektyvioji, kaip nurodyta 2023 m. gegužės 17 d. jo sprendime šiuo klausimu pateiktuose argumentuose, Bendrasis Teismas ėmėsi nagrinėti priekaištus dėl klaidingo atitinkamų rinko apibrėžimo(5).
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl elektros energijos ir dujų mažmeninio tiekimo rinkų apibrėžimo, kuris šioje byloje ginčijamas tiek, kiek tai susiję su prekėmis, tiek su jų geografine apimtimi. Iš pradžių pažymėjęs, kad siekiant prekių rinkoje atskirti klientus, kuriems taikomas bazinis tiekimo planas, nuo klientų, kuriems taikomos specialios sutartys, Komisija rėmėsi klientams taikomų bazinio tiekimo sutarčių ir specialiųjų sutarčių pakeičiamumo konkurencijos analize, ir šiuo atveju padaręs išvadą, kad tos analizės lygis yra nepakankamas, Bendrasis Teismas nusprendė, kad EHV nepavyko įrodyti, jog Komisija galbūt padarė vertinimo klaidą, nustatydama, atsižvelgiant į pirma išdėstytus konstatavimus, šių dviejų tiekimo būdų skirtumą. Taip pat apibrėždama geografinę rinką Komisija juo labiau nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, jog elektros energijos ir dujų mažmeninis tiekimas namų ūkiams ir mažiesiems komerciniams klientams pagal bazinio tiekimo sutartis buvo vietos masto, apsiribojusio atitinkama bazinio tiekimo zona, o elektros energijos ir dujų mažmeninis tiekimas namų ūkiams ir mažiesiems komerciniams klientams pagal specialiąsias sutartis buvo nacionalinio masto su vietos elementais.
Antra, kiek tai susiję su matavimo paslaugų ir elektromobilumo rinkomis, Bendrasis Teismas nustatė, kad, atvirkščiai, ieškovė neturi pagrindo priekaištauti Komisijai, kad ši paliko neišspręstą klausimą atitinkamai dėl nagrinėjamų prekių rinkos, nes aiškiai nurodė, kad nė viena rinkos apibrėžtis neleidžia konstatuoti reikšmingo veiksmingos konkurencijos ribojimo po koncentracijos, nebent būtų įrodyta, kad šiuo klausimu buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Pasak Bendrojo Teismo, taip pat būtų ir tuo atveju, jei Komisija konstatuotų, kad antikonkurencinis poveikis egzistuoja, nepaisant to, koks yra rinkos apibrėžimas, nebent atitinkamoms įmonėms padarius pakeitimus koncentracija nebegalėtų itin riboti veiksmingos konkurencijos, neatsižvelgiant į nagrinėjamos rinkos apibrėžtį.
Galiausiai Bendrasis Teismas nagrinėjo priekaištus dėl klaidingo koncentracijos poveikio vertinimo.
Pirma, dėl poveikio elektros energijos ir dujų mažmeninio tiekimo rinkoms reikia pasakyti, kad duomenų, kuriais Komisija grindė savo analizę, tyrimas, neatskleidė jokios Komisijos padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos, nes ji nusprendė, kad koncentracija itin reikšmingai neribos veiksmingos konkurencijos veikimo nagrinėjamose rinkose, kiek tai susiję su baziniu tiekimu Vokietijoje. Remiantis tuo tyrimu taip pat galima teigti, kad Komisija tinkamai išanalizavo koncentracijos poveikį nagrinėjamoms rinkoms, kuriose taikomos specialiosios sutartys, ir nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kiek tai konkrečiai susiję su pajėgumų sukūrimu ar paskatomis galbūt taikyti kainų strategiją su neigiamomis maržomis, siekiant iš rinkos išstumti mažuosius konkurentus ar užimti visas pirmąsias vietas interneto svetainių, kuriose lyginamos kainos, klasifikacijose.
Antra, kiek tai susiję su poveikiu elektros energijos ir dujų skirstymo rinkoms, ieškovė taip pat nepagrįstai priekaištauja Komisijai, kad ši nepakankamai išnagrinėjo tose rinkose vykdomos veiklos poveikį ir akivaizdžiai klaidingai jį įvertino, atsižvelgiant į Komisijos šiuo klausimu pateiktus duomenis.
Trečia, Bendrasis Teismas padarė analogišką išvadą dėl koncentracijos poveikio matavimo paslaugų ir elektromobilumo rinkoms. Konkrečiau dėl elektromobilumo rinkos Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija atliko nuoseklią ir išsamią konkurencijos aspektų, taip pat ne prie automagistralių, analizę iš pačios mažiausios įmanomos rinkos požiūrio taško, atsižvelgdama, be kita ko, į koncentracijos šalių rinkos dalis, konkurencinį artumą, rinkos sandarą ir kliūtis patekti į rinką, o ieškovė neįrodė, kad Komisijos naudoti duomenys buvo neteisingi.
Galiausiai, ketvirta, Bendrasis Teismas atmetė priekaištą dėl klaidingo klientų duomenimis grindžiamų sprendimų tiems klientams poveikio vertinimo. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas galiausiai nusprendė, kad Komisijai taip pat negalima priekaištauti, kad dėl kažkokių priežasčių nesilaikė rūpestingumo pareigos, kuri jai nustatyta įgyvendinant savo prerogatyvas.
Atsižvelgdamas į visus šiuos argumentus, Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį.